Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas - Kodėl asmenybių kai kurios kategorijos savo pavadinime dar turi žodį DVASIA, nors jos savaime suprantama, kad visos yra dvasios?
Visos Dievybės yra DVASIOS – kodėl Rojaus Trejybėje šiuo žodžiu DVASIA yra išskiriama Begalinė Dvasia, o taip pat Jėzaus Partnerė, kurią dabar mes – urantai – vadiname Dukra Kūrėja, o Urantijos Knygoje ji vadinama Kuriančiąja Dvasia, arba Vietinės Visatos Motina Dvasia, ir kurios grandinė Vietinėje Visatoje vadinama Šventosios Dvasios grandine? Taip pat yra ir Septynios Pagrindinės Dvasios, Atspindinčiosios Dvasios, Trejybės Įkvėptosios Dvasios, Havonos Grandinių Septynios Dvasios, Pagalbinės Proto Dvasios.
Taigi, kodėl šios kategorijos Dvasios turi dar ir savo pavadinime žodį Dvasia, kada ir taip aišku, kad jos visos yra DVASIOS?
Pirmiausia mes visi turime suprasti, kad Urantijos Knygos apreiškimas buvo perteiktas žmonijai, kuri jau turėjo šiokį tokį supratimą, jog DVASIA, tai kažkas aukščiau už materiją, nors ir neaišku, kas gi tai. Žmonės kalba apie DVASINIUS PASAULIUS, APIE DVASINĮ GYVENIMĄ, kuris ne kiekvienam prieinamas, tik išskirtiniams.
Tuo tarpu DVASIA – tai nėra kažkoks išskirtinis tvarinys, tai – BŪTYBĖ, turinti atitinkamą energetinį apvalkalą – formą – kuris savo virpesių dažniu toli pranoksta materiją ir morontiją. Tačiau nepaisant to, esmė yra kiekvienos iš jų ASMENYBĖ. Ir būtent asmenybė yra TOJI AMŽINOJI IR GYVOJI ASMENINĖ TAPATYBĖS IŠRAIŠKA KONKREČIU METU IR KONKREČIOJE VIETOJE AMŽINYBĖS GYVAJAME KELYJE, kad ir kokią formą – savo individualų apvalkalą – ji turėtų.
Tačiau mums Urantijos Knygos apreiškimas perteikia tokią informaciją, kuriai išreikšti materialios kalbos – labai ribotos žodžių gausa – priemonėmis labai dažnai nebeužtenka turimų žodžių. Todėl ir Apreiškėjams buvo nurodyta kiek įmanoma vartoti jau esamus anglų kalboje žodžius, perteikiant net ir naujas apreiškimo sampratas, ir tik tuo metu, kada tokių žodžių iš viso kalboje nėra, įvesti naujus žodžius, juos paaiškinant.
Tad mums Apreiškėjų suteikti įvairių DVASIŲ pavadinimai tikrovėje yra visiškai KITOKIE, BET TIKRŲJŲ ŠITŲ DVASIŲ PAVADINIMŲ MŪSŲ KALBOJE NĖRA, NES MŪSŲ KALBA SKIRIASI NUO TOS KALBOS, KURIA BENDRAUSIME PO PRISIKĖLIMO, O TAIP PAT JAU TAPĘ DVASIOMIS VIETINĖJE VISATOJE IR SUPERVISATOJE, JAU NEKALBU APIE ROJAUS KALBĄ.
Tad Apreiškėjų tikslas buvo pavadinimus perteikti, kad nors kiek jie būtų panašūs į originalą ir kad tuo pačiu būtų priimtinas to amžiaus mirtingojo protui. O kadangi žmogus savosios evoliucijos metu jau ilgą laiką vartojo žodį DVASIA, nors jo TURINIO ir nesuprato, tai šis žodis Apreiškėjų ir buvo vartojamas ir kai kurių atskirų asmenybių kategorijų pavadinime.
Krikščionybė turėjo iškreiptą Rojaus Trejybės sampratą, kurią pavadino Švenčiausia Trejybe, kurios trečiuoju nariu yra laikoma Šventoji Dvasia. Tačiau nepaisant to, kad Šventoji Dvasia iš viso nėra asmuo, o yra Vietinės Visatos Dukros Kūrėjos pasireiškimas jos paskleista grandine, kuri ir pažymi kosmose visą erdvę priklausančią tai Vietinei Visatai, Apreiškėjai ir pavartojo šį žodį DVASIA, įvardindami Trečiąjį Asmenį kaip Begalinę Dvasią. Juk Rojaus Trejybės visi Trys Asmenys tikrovėje yra TRYS DIDIEJI ŠALTINIAI IR CENTRAI. Todėl ir tokie jų pavadinimai kaip Tėvas, Amžinasis Sūnus, ir Begalinė Dvasia yra tik SANTYKINIAI, KAD ŽMOGUI BŪTŲ NORS KIEK SUPRANTAMI. Būtent dėl to ir Antrasis Šaltinis ir Centras buvo Apreiškėjų mums pavadintas Amžinuoju Sūnumi pagal analogiją jau turėjusiai krikščionybės Trejybės sampratai – Dievas Tėvas, Dievo Sūnus, ir Šventoji Dvasia.
Lygiai tas pats ir su Dukros Kūrėjos – Vietinės Visatos Motinos Dvasios - pavadinimu ir jos pasireiškimu Šventosios Dvasios grandine. Žmonėms jau buvo girdėta krikščionybės atnešta Šventosios Dvasios nors ir klaidinga samprata, bet žmogaus protą įpratinusi prie paties pavadinimo. Todėl Apreiškėjai ir paliko jau šį terminą, ir papildomai dar jį paaiškino, kas gi iš tikrųjų yra toji Šventoji Dvasia – Vietinės Visatos Motinos DVASIOS pasireiškimas. Tad jeigu jau jos pasireiškimas turi pavadinime žodį DVASIA – Šventoji DVASIA – tai ir Vietinės Visatos Motina tikrai turi būti ne mažesnė už DVASIĄ, todėl ir jos pavadinime buvo pavartotas žodis DVASIA. O kadangi ji pati – drauge su Sūnumi Kūrėju – pradeda gyvybės kūrimą savo Vietinėje Visatoje, tai jai ir tinka dar ir žodis Motina – Vietinės Visatos MOTINA DVASIA.
Kadangi mes – urantai – jau turime savyje atradę savo tikruosius Rojaus Tėvus – Tėvą, Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį, ir Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę – tai mums nebėra reikalo Vietinės Visatos Motinos Dvasios vadinti tokiu pavadinimu, kuriame yra žodis MOTINA, kad neįpratusiems nepradėtų painiotis Begalinė Dvasia-Motina-Sesė su Vietinės Visatos Motinos Dvasios asmeniu.
Būtent dėl to, kad mes turime TĖVUS VIEN TIK ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS, O DABAR DAR IR VISUMINĘ DIEVYBĘ AŠ ESU, tai aš ir įvedžiau NAUJĄ terminą – netgi taip, kaip TĄ DARĖ IR URANTIJOS KNYGOS APREIŠKĖJAI – Vietinės Visatos Motinos Dvasios asmeniui įvardinti – DUKRA KŪRĖJA. Ir šis vardas yra analogiškas jos Partnerio vardui – Sūnus Kūrėjas. Ir pagal Urantijos Knygą Vietinės Visatos Motina Dvasia yra BEGALINĖS DVASIOS DUKRA. O kadangi Sūnus Kūrėjas kuria Vietinę Visatą ne vienas, o drauge su savo Partnere, tai jai irgi tinka vadintis DUKRA KŪRĖJA.
Septynios Pagrindinės Dvasios taip pat turi bendrą žodį DVASIA savo kategorijos pavadinime. Apreiškėjai čia irgi pavartojo šį žmonės girdėtą žodį, nes kalba eina apie aukščiausio lygio – po Rojaus Trejybės – asmenybes. Tad savaime suprantama, kad ir jos turi būti žmonėms pateikiamos kaip DVASIOS. Jos – kiekviena iš septynių – turi ir savo asmeninius vardus, tik jų mums tiesiog neįmanoma perteikti, nes nėra tokių žodžių, tada ir belieka tik pateikti mums BENDRIAUSIĄ PAVADINIMĄ – Pagrindinės Dvasios – ir kiekvieną iš jų pavadinti numeriu – nuo pirmojo iki septintojo – ir apibūdinti jų charakterio savybes.
Žodžiu, dabar jūs turite suvokti, kad mums perteikti konkrečių dvasių pavadinimai yra labai santykiniai, ir skirti mūsų kosminei įžvalgai praplėsti, kad mes sužinotume, jog yra daugybė įvairių dvasių, o ne vien tik Šventoji Dvasia, kaip ir daugybė Dievo Sūnų, o ne tas TARIAMAI vienintelis sūnus – Jėzus.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-11-07 13:46:06
Komentarai
Nebeištvėriau ir nusprendžiau parašyti kelis žodžius apie šių kelių minučių patyrimą.Perskaičiau Algimanto Mokymą apie žmonijos vis dar vartojamą žodį DVASIA, po to pasidomėjau pirmadieninės kolektyvinės garbinimo-dėkojimo-prašymų maldos tema; jinai skirta už mūsų jaunimą. Pagalvojau, kad tai yra labai aktuali tema, ir kad mokymas yra labai lengvas ir suprantamas, ir dar apie tai, kad kokie vis delto mano sieloje yra įvykę pokyčiai per tuos aštuonerius metus, mokymo atžvilgiu nėra jokių prieštaravimų, jaučiasi ramybė,visiems jaučiu palankumą. Taip gerą!
Su "pelės" rodykle sugrįžau į tą svetainės puslapįį kuriame randasi Rojaus Trejybės Simbolis, vis dar pulsuojantis, judantis.
Minėtą simbolį matydavau visą laiką baltame fone, kai kada dangaus mėlio fone.
O dabar, staiga, visas fonas pasikeitė į šviesiai ružavą spalvą. Iškart pagalvojau apie Rojaus Trejybės paveikslą esantį ant sienos, kurio foną jau, beveik, dvejus metus matau dangaus mėlio spalva.
Paveiksle spalva nepasikeitusi. Jinai ir toliau dangaus mėlio spalvos.
Kai kas iš mylimų brolių ir sesių gali vėl man draugiškai patarti, kad pasimatuočiau kraujospūdį.
A... kaip sakoma, matuok-nematavęs. Vis vien tas pats.
Kartais galima pagalvoti, kad tikkrai beviltiškai
sergu.
Reziumuodama norėčiau pabrėžti, kad myliu Dieviškuosius Rojaus Tėvus-AŠ ESU ne vien tik už nuostabius įspūdžius.
Myliu vien už tai, kad JIE YRA, kad JŲ dėka esu aš, mes visi esame, ir esame DIDŽIULĖS KOSMINĖS ŠEIMOS NARIAI, turintys pačius nuostabiausius TĖVUS.
Ačių Tau mylima Rojaus Trejybę, mylima Visumine Dievybe AŠ ESU. Amen.
Gero vakaro, mielieji broliai ir sesės Rojaus Tėvų dvasioje.
Su meile,
IRENA
2014-11-07 16:53:24
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]