Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas - Ar vyksta vyksta esminiai pakitimai Ostijoje, kai ji kunigo pašventinama per mišių ritualą? 2014 11 10
Trumpai atsakydamas galiu pavartoti tik vieną žodį – NEVYKSTA.
Tuo tarpu išplėstai aiškindamas, turiu jums atskleisti daug platesnį kontekstą, kad būtent jame suvoktumėte, kas gi vyksta iš viso atomų struktūroje, ir ne tik Ostijoje, bet ir visur kitur.
Taigi, žmonija žengdama materialistiniu keliu ir bažnytinius negyvus ritualus naudoja vien tik protui paveikti, o dvasioje visi tiesiog miega, todėl tokie žemo dažnio energetiniai virpesiai, sklindantys iš mirtingųjų nuolat, o ypač per ritualines mišias, kaip tik ir suardo Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanytą atomo struktūrą. Todėl reikia ne esminių pakitimų Ostijoje per mišias pašventinant Ostiją, bet NUOŠIRDAUS ATSIVĖRIMO ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, kad būtent iš mūsų ir pradėtų sklisti aukšto dažnio energetiniai virpesiai, ir tokiu būdu jie leistų sugrąžinti ir Ostijos atomo NORMALIĄ struktūrą.
Pašventinimo ritualas, kuris yra negyvas, šito padaryti negali. Kad ir tūkstantį kartų kunigas TIK MECHANIŠKAI tars pašventinimo žodžius, jeigu jis pats neatsivers Rojaus Trejybei-AŠ ESU ar Jėzui VISU SAVO NUOŠIRDUMU, tai jokio atomo normalios struktūros sugrąžinimo taip ir neįvyks.
Mes savo tamsa, o iš tikrųjų žemo dažnio iš mūsų sklindančiais energetiniais virpesiais, iš pradžių viską sulaužome atomo struktūros lygiu, o tada dar papildomai pavartojame įvairias chemines prievartavimo priemones – chemines trąšas augalams, cheminius papildus gyvulių pašarui, skonio stipriklius, puriklius, dažiklius bet kokiuose jau ir mūsų valgomuose produktuose – o visa tai dar papildomai sudarko jau ir taip pažeistą atomo struktūrą, tad mums nereikalingi jokie kiti ypatingi pokyčiai normalioje atomo struktūroje, o būtina jau pažeistą atomo struktūrą grąžinti į normalią.
O tą padaryti gali tik ATSIVĖRĘS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU SŪNUS AR DUKRA, O NE NEGYVAIS RITUALAIS UŽSIBARIKADAVĘS KOKS NORS KUNIGAS. Tą gali padaryti būtent tas, kuris yra nuoširdus tikintysis ir su meile ir su visu savo nuoširdumu Ostiją priima.
Kiekvienas veiksmas, kiekvienas darbas, atliekamas su Kūrėju ir Jo meile – yra ŠVENTAS, O TOKIA VIDINĖ MINTIS YRA KŪRĖJO MINTIS IR YRA TAIP PAT ŠVENTA.
Štai būtent tokių AUKŠTO DAŽNIO virpesių mūsų VIDINĖ BŪSENA ir veikia sulaužytą ir pažeistą – žemo dažnio virpesių įtakoje – esamą atomo netaisyklingą struktūrą, ir sugrąžina ją į taisyklingą struktūrą, kokią yra numatęs Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Lygiai tas pats yra ir su gyvomis fizinio organizmo ląstelėmis. Tik čia procesas yra daug sudėtingesnis, nes poveikis vyksta per mirtingojo centrinę nervų sistemą, todėl tiek iškrypimas yra ilgalaikio proceso išraiška, kaip ir normalios ląstelės atomo struktūros atstatymas yra taip pat yra ilgalaikis, išskyrus tuos atvejus, kada gali dėl tam tikrų priežasčių įsiterpti Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizdos nariai, reguliuojantys energijos procesus, ir kai kuriuos pažeidimus atstatyti pašalinus laiko faktorių.
Kadangi mes dar nesame tokie dvasingi, tai mums nėra lengva patiems įsisavinti energijos manipuliavimą tiek, kad energiją mes tiesiogiai galėtume paveikti patys, ir ją panaudoti savo poreikiams tenkinti meilės motyvu ir visų šviesos labui – apšildant patalpas be jokių energetinių materialių resursų, materializuojant maistą bet kur ir bet kada ir bet kiek, kiek mums jo reikia, keliant milžiniško svorio krovinius ir net juos transportuojant iš vienos vietos į kitą. Tą dabar sunku suvokti, bet visa tai mes būsime pajėgūs atlikti, kada mūsų dvasinis lygis pakils į daug aukštesnį lygį ir mūsų pasitikėjimas Rojaus Trejybe-AŠ ESU – ir SAVIMI – bus toks išaugęs, kad perskaitę mano paskutinius teiginius jūs tik stebėtumėtės, kad tą aš iš viso parašiau, ir stebėtumėtės ne tuo, kad tokius dalykus galima įgyvendinti, bet tuo, kad aš apie tai rašau, kai tas akivaizdu bet kokiam vaikui, kai tokie dalykai vyksta nuolat ir visur.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-11-10 11:33:01
Komentarai
Krikščionybė suklupusi ties savo iškraipytais mokymais. Tai kas vyksta bažnyčiose per mišias nėra tikrovė, tai yra klaidingai suprasto Jėzaus mokymo ir jo žodžio pasekmė ir imitacija.Per televiziją tiesiogiai transliuojamos mišios ir jose susirinkusi minia tik parodo, koks žmogus yra aklas ir kurčias, bet tuo pačiu parodo koks jis alkanas dvasioje. Ostijos-materialaus paplotėlio priėmimas burna nieko bendro neturi su dvasine komunija, nežiūrint į tai, kad žmogus sako „einu priimti komuniją“. Ir visi šie žmonės, kurie eina priimti tariamos komunijos, ir visi juos dalinantys, neturi supratimo, kas yra dvasinė komunija. Nei vienas žmogus, dalyvaujantis „avinėlio puotoje“ nepatiria dvasinės komunijos savo asmenybės tapatybe. Nei vienas. Ir nei vienas žmogus netampa ramesnis, geresnis, sveikesnis, nuoširdesnis, ir laimingesnis, nepaisant kunigo ištariamų žodžių „laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą“. Taip pat nei vienas iš jų nepriartėja prie gyvojo Jėzaus, nepriartėja prie Kūrėjo savo vidumi, ir todėl netampa geresniu žmogumi. Geresniu žmogumi tampama, kai religija neprasilenkia su tikrove ir yra tikrovės pasireiškimas. Ir kai stebėjau šias mišias, su labiau praplėstu vidumi, tai galvoje niekaip nesutelpa ši mintis, kaip gali būti tiek daug žmonių, kunigų, bažnyčių, ir nei viena iš jų nėra šviesa ir tiesa, nei viena iš jų nėra tikroviška religija, ir kaip gali būti taip, kad šitiek žmonių vaikšto suklydime. O tai yra būties klausimai, ir jeigu žmogus yra suklaidintas iš pačių pagrindų, tai jis nebus pilnavertis žmogus, jis netaps gėriu augančiu žmogumi. Netgi pačių mišių transliaciją komentuojantis žmogus, sako, kad viskas banyčioje daroma pagal Šventąjį Raštą. Ir tuomet tu supranti, kokia yra bedugnė, viską daryti todėl, kad kažkuris, o vėliau ir visa minia kartoja, kad Biblija yra Dievo Žodis. Kaip gi galima šitaip suklysti ir daryti vien tik todėl, kad parašyta tai, ką žmogus neįsigilinęs ima ir imituoja. Netgi nei vienas kunigas nėra įsigilinęs į dvasinę realybę ir tikrovę. Nei vienas. Begalo didelė žala žmogui ir žmonijai vien dėl to, kad Jėzaus mokymas yra nesuprastas.
Kunigas per radiją, sako, Jėzus Kristus, antrasis Švenčiausiosios Trejybės narys, tapo žmogumi, nusileido iš aukštybių, ir tas kuris matė šį Sūnų, matė ir Tėvą. Ir po tokių žodžių norisi purtyti galvą, kad nešitaip viskas yra, ir netgi tas susipainiojimas Trejybės sampratoje, kad vienas iš Jos narių tapo žmogumi, yra gi netiesa. Ir netgi paprastai mąstantis žmogus, pasakys, koks gi skirtumas ar Jėzus yra Rojaus Trejybės narys ar nėra, koks skirtumas ar jis mirė dėl žmogaus nuodėmių ar dėl kažko kitko. O tai yra labai didelis skirtumas ir reikšmė, ir šitas klaidas, kurias kasdieną daro krikščionybė yra didelė žala individui, kadangi mirtingasis žmogus nėra išlaisvinamas iš materialios prigimties gniaužtų, nėra išlaisvinamas iš savo ydų ir gyvulinės mąstysenos. Netgi per Kalėdas prikrautas stalas pilnas maisto yra gyvulinis pasireiškimas, tai su dvasingumu neturi nieko bendro, nes prikimštas pilvas reikalauja gyvybinės energijos, todėl žmogus tampa mieguistas, jis nori prigulti, pailsėti. Tai nėra dvasingumas.
Ir daug gražių ir skambių žodžių taria kunigas, ir jis tars Jėzaus vardą, ir Marijos vardą, ir Švenčiausios Trejybės vardą, bet paprastas mirtingasis žmogus liks dvasinis našlaitis, liks našlaitis gilumine prasme, liks nepagirdytas dvasioje. Ir kada imi suprasti kokia yra didelė žala, reali žala, netgi vieno žmogaus savižudybėje tu gali matyti klaidingo bažnytinio mokymo įtaką, ir taip pat žmogaus ydų suvešėjime matai klaidingai suprastą Jėzaus mokymo skleidimą. Tačiau net ir paties kunigo klaidingai ištarti žodžiai, suklaidinant milijonus žmonių, po prisikėlimo bus jam parodyti, kaip šie žodžiai prasilenkė su tikrove, kokie jie buvo nerealūs, nes paties žmogaus susigalvoti ir todėl neturintys ir nelaikantys savyje tikrosios vertės. Rašydamas nenoriu nieko nei įskaudinti nei sumenkinti, tačiau suparatau vieną dalyką, kad individas norėdamas išsiaiškinti dvasinius dalykus ir tikrovės pasireiškimą, turi juos patikrinti savąją asmenybės tapatybe, turi patikrinti patyrimu iš vidaus, nes žodį, kurį jis girdi gali pats patikrinti savyje, dvasinį mokymą taikant gyvenime. Taip pat dvasinis mokymas suteikia vaisius. Jeigu vaisių nėra, reiškias tikėjimas ir religija niekam tinkama.
Man nepaprastai gražu yra tai, kad yra įkurta Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovė, nes tai kas vyksta žmoguje, dalyvaujant gyvosios pamaldose, iš tiesų yra giluminiai ir dvasiniai pokyčiai. Nėra ir negali būti nuostabesnių pokyčių, kaip vidiniai pokyčiai, kai žmogus tampa geresniu ir gražesniu žmogumi iš vidaus, kai žmogaus mintyse ir sąmonėje atsiranda Kūrėjo Asmuo, ir netgi tai yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU Asmenys, ir netgi šiose pamaldose galima pajausti ir Jėzaus meilę ir artumą. Nereikalinga garbinti Švenčiausiąjį altoriuose, nes tikroji dvasinė Šventovė yra paties žmogaus viduje.
Dvasinė komunija nereikalauja Ostijos, nereikalauja mišių aukos, ir nereikalauja tiek daug ritualo, o vien tik dvasinio atsivėrimo maldoje, įtikėjimu priimant Sūnystės ir Dukterystės dovaną, ir dieviškuoju jausmu jaučiant Tėvystės ir Motinystės egzistencialumą savyje.
Mantas
2014-12-26 14:16:15
Tikrai taip, Rojaus Trejybės-AŠ ESU aukšto dažnio energetinių virpesių meilės energija apvalo ir atstato kiekvieno produkto energetinę struktūrą, kada mes patys savo laisva valia nuoširdžiai atsiveriame Jai ir bendradarbiaujame tokiame bendrakūrybiniame procese. Štai gyva malda prieš maistą, savais nuoširdžiais žodžiais kreipiantis į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir yra mūsų tos akimirkos laisvos valios suliejimas su Jos valia, o tada įsijungus į darbą Energijos Reguliuotojams, manipuliuojantiems energiją, gaunamas rezultatas. Pavyzdžiui, kai aš nuoširdžiai pasimeldžiu prieš maistą, atverdama save JAI, kad atsigerčiau ir jos gyvojo vandens, ne tik švaraus apvalyto maisto paragaučiau, visada pajaučiu mane užliejančią gyvybingą energiją, ir tuo pačiu kaip ta gyva meilės energija pasklinda ir užlieja maisto produktus. Tokiu realiu dvasiniu patyrimu aš esu užtikrinta, kaip kokiu indikatoriumi, kad maistas yra švarus, o ir pati gurkštelėjau tyros energijos gurkšnio. O tuo pačiu kiekviena fizinė kūno ląstelė gavo papildomų energetinių resursų atsinaujinimui, regeneracijai, ko pasekoje ima sveikti bet koks negaluojantis kūno organas, jei yra sutrikimas, vadinamas liga. Nes liga yra ne kas kita, kaip mūsų „energetinio apvalkalo sutrikdytos energetinės grandinės“ pasireiškimas, o jo atstatymui ir reikalingas meilės energetinių virpesių gurkšnis, geriamas gyvai iš Gyvybės Šaltinio. Virusai, bakterijos, ar kitokie žalingi mikroorganizmai žmogaus kūne dauginasi ir maitinasi žemo dažnio energetinių virpesių terpėje, kurioje gyvena dabar visa žmonija. Todėl masiškai sergama įvairiomis ligomis, ir degraduoja mąstymas, kada įvairaus pobūdžio iškrypimai tampa norma. Štai kodėl gyvybiškai būtinas nuolatinis gyvas ryšys – bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, prisipildant per atsivėrimą aukšto dažnio meilės energetinių virpesių, kurie ne tik užkerta kelią bet kokio negalavimo ar ligos plitimui fiziniame kūne, o ir turint ligą ją gydo, bet aktyvinamas dvasinis mąstymas, skvarbėja dvasinis žvilgsnis, gilėja išmintis ir kosminė įžvalga, o tai yra didžiulė pagalba žmogui, kaip gyventi šį gyvenimą GYVAI, teisingai, dorai, su meile, ramybe ir harmonija, būti sveikam ir gyvybingam.
Bendradarbiavimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU gali ir turi pasireikšti visur, įvairiose situacijose. Aš dažnai susimąstau, kad mes žengdami šiuo gyvuoju keliu, esame kaip TYRINĖTOJAI, tyrinėdami iki šiol dar niekam šitoje planetoje Urantijoje neatrastas naujas žemes, naujas dvasines erdves tyrinėdami, atskleisdami realios kūrinijos TIKROVĖS uždangą. Ir visa tai patiriame TIK SAVYJE gyvu patyrimu, ir TIK per gilėjantį atsivėrimą, nuolat bendraudami ir bendradarbiaudami su Tobulumo Šaltiniu.
Su meile,
Jurgita
2014-11-13 23:04:35
Mano nuomone, giluminė šito mokymo prasmė - kiekvienas veiksmas privalo būti daromas atsivėrus Rojaus Trejybei, nes tuomet Rojaus Trejybė iš savo Meilės sutvarko taip kaip geriausiai visiems ir kartu asmeniškai mums.
O Ostija, tai tik pavyzdys.
Ar taip?
VaidasPaukstaitis
2014-11-13 10:19:09
Mielieji, kai aš sakau ar rašau atomas, o ne molekulė, tai ir turiu omenyje atomą, o ne molekulę.
Vaido komentaras ne tik jus klaidina, bet tik parodo, kad jis labai paviršutiniškai skaito mano mokymus, neįsigilindamas į jų prasmę, todėl ir nesuvokdamas jų GILUMINĖS prasmės, o tada tuoj pat ieško kito akyje krislo, savojoje nematydamas rąsto.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-11-12 16:21:09
Dar gerokai prieš Urantijos knygos ir šito forumo atradimą, į galvą šovė mintis, kad “mes esam iš viršaus krintančios energijos transformuotojai”. Ir iš tikrųjų, kaip yra sunku įvaldyt šitą energijos transformavimo metodą, nors ir iš visos širdies stengiesi išlaikyt koherentiškumo būseną 24/7 su Rojaus Trejybe, iš visos širdies trokšti keliaut iš vienos vietos į kitą nevartojant kuro generuojančio anglies dioksidą, padėt atstatyt išderintą kūno veikimą visiems, bendraut be specialių įrenginių, ir t.t. Koks yra didžiulis iššūkis Minties Derintojui, kai jis turi pasiūst visiems Visatos gyventojams Šviesos Žinią per mūsų materialų protą ir dar žemiau, per mūsų materialias smegenis, kad jos paimtų pieštuką, parašytų atitinkamą žodį, sustatytų frazę, sakinius, pastraipas. O šios savo ruožtu privalo būt dar ir viena kitos nepaneigiančios. Dar sunkiau perskaityt iš naujo ir įsitikint jos tikslumu, ir jeigu netiksli – pataisyt.
Konkrečiai.
Pirmo sakinio esmė – nevyksta esminiai pakitimai. O štai jau trečiam sakiny – suardoma atomo struktūra. Taigi, neaišku.
Priimant, kad vyksta esminiai pakitimai, nes ostija yra sudaryta daugumoj iš anglies, vandenilio, deguonies grandinėlių – dabartinio mokslo klasifikuojamo kaip organinių molekulių, o šios iš – atomų. Pastarojo ardymas yra taip vadinama jonizacija, o štai molekuliniame lygmenyje – tų grandinėlių birimas į mažesnius gabaliukus. Ir! Akimirksninis susijungimas į kitas grandinėles(nebūnai pirmaprades), bet jau molekules, o ne į atomus. Taigi, šiuo atveju Algimantas norėjo pasakyt, ne “Ostijos atomo NORMALIĄ struktūrą”, bet “Ostijos molekulinės sandaros atstatymą į tokią, kuri materialiam kūnui formuoja psichofiziologinę būseną palengvinančią atsivėrimą Rojaus Trejybei”.
Priimant, kad nevyksta esminiai pakitimai, išeina nelogiškai su dvasinio materijos valdymo principu – dvasia valdo materiją, o ne atvirkščiai. Tačiau išeina logiškai tame, kad atomo branduolio struktūra, atomo struktūra ir molekulių struktūra privalo būti pakankamai atspari tokiems poveikiams, kad nors ir trumpą laiką būtų galima išlaikyt žmogaus materialų kūną vientisą. Kitu atveju, žmogaus materialus kūnas jam supykus akimirksniu pavirstų į “dulkes”. Taip pasireškia žodžiai “Aš Šviečiu teisiems ir neteisiems”.
Tiesiog prašymas – neskubėkit! Peržiūrėkit savo mokymus ar juose naudojami terminai atitinka šiai dienai visuotinai priimtus, o jeigu jie yra vartojami kitokie apibūdinkit juos prieš vartojant. Jeigu vartojat terminus ne pagal visuotinai priimtus yra beveik tas pats kas viršyt leistiną greitį vairuojant automobilį.
Išsilaikykit susiderine,
Vaidas
VaidasPaukstaitis
2014-11-12 14:50:32
Katalikų bažnyčiose per mišias, prieš priimant ant liežuvio Ostiją – materialų paplotėlį, kunigas taria žodžius – „Kristaus kūnas“, o priimantysis sako – Amen. Tačiau prieš tai, po kunigo tam tikrų žodžių visi dalyvaujantys mišiose sako žodžius – „Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks“. Na, žinau, kad šie žodžiai nefunkcionuoja - niekas nesikeičia žmogaus esybėje, niekas nesikeičia jo viduje, nes net ne žodžiuose glūdi esmė. Ir netgi šis nusižeminimas – nesu vertas, kad ateitum į mano širdį – nereikalingas, nes tai neteikia dvasinės naudos net ir nuoširdžiam žmogui. O jeigu aš NORIU BŪTI vertas, kad į mano širdį ateitų Jėzaus Šviesa, ir netgi Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilė, tai kaip aš galiu sakyti tokius žodžius? O pati Ostija nei kiek nepadidina komunijos ryšio iš vidaus, paprasčiausiai tai ne tas dvasinis mechanizmas, kurį norėjo atskleisti Jėzus mirtingiesiems.
Liturginiame maldyne rašoma – „Kai nėra galimybės priimti Švč.Sakramentą, nuoširdžiai atsiprašome Dievą už sunkias nuodėmes ir sužadiname komunijos norą. Tai vadiname dvasine komunija.“
Na, paskaičius tokių dalykų, tikrai žmogui neįmanoma suprasti kas gi ta komunija. Pats komunijos noras dar nėra komunija.
Taip pat šiame maldyne rašoma, kad Jėzaus „įgalioti ir liepiami, kunigai Mišias ir jomis sudabartina bei atnaujina Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Mes kuo artimiausiai susivienijame su Jėzumi, priimdami Švč.Sakramentą, tą Viešpaties Kūną ir Kraują“. „Švenčiausiuoju Sakramentu Išganytojas nuolat gyvena mūsų bažnyčioje“. Na, tokius dalykus skaityti, persmelkti save ir tuo tikėti ir yra tikroji kančia. Jokios Kristaus kančios nereikia atnaujinti. Kristus gyvena ne materialiose bažnyčiose, bet žmogaus dvasinėje bažnyčioje – jo viduje.
Taip pat maldyne parašyta - „Be galo mylėdamas žmones, mūsų Išganytojas Jėzus Kristus surado būdą amžiais būti su savo tikinčiaisiais, su mumis. Jis gyvena bažnyčių altoriuose Švč.Sakramente. Čia mes galime jį aplankyti“. Na, aišku šie žodžiai labai prasilenkia su tikrove, netgi tai yra netiesa. Jėzus negyvena altoriuose, kad ir kaip žmogus tuo norėtų tikėti, kad ir kaip jis į tai būtų įtikėjęs. Aš suprantu, kodėl žmogus bažnyčioje nepatiria jokios dvasinės komunijos, nes tokie žodžiai ir sakiniai, kad Jėzus yra altoriuose, nenukreipia žmogaus į jo paties vidų, nenutiesia tų nematomų tiltų, kad jo vidus atsivertų Šviesai ir todėl jis patirtų ramybę. Tai nieko bendro neturi su bažnyčių altoriais, jų papuošimais ir jų skačiumi. Taip pat tai nieko bendro neturi ir su pačia materialia Ostija.
Mantas
2014-11-11 11:38:31
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]