Forumas: temos peržiūra
Medicinos ir farmacijos verslo bejėgiškumas išgydyti žmogų.
(Šiuose apmąstymuose-pasidalinimuose nesiekta kąnors įskaudinti ar sumenkinti)
Žmogui yra žinoma apie 30.000 įvairiausių ligų. Pažiūrėjus į žmogų grynai materialiai, atrodo ne toks ir sudėtingas tas žmogaus organizmas – dvi rankos, dvi kojos, galva, akys, korpusas - atrodytų, kur gi čia gali sutilpti tiek daug ligų, kur gi čia gali sutilpti tokia sudėtinga vidinė funkcionavimo sistema, o ji yra ne tik fizinė, bet ir daug svarbesnė - dvasinė funkcionavimo sistema. Jeigu būtų viskas taip paprasta ir primityvu, tai žmogus nesirgtų, o ligoninės nebūtų reikalingos, tačiau vien tik ši citata iš Urantijos Knygos - „Bet kurią laiko akimirką, bet kokios žmogiškosios būtybės kraujo srovėje egzistuoja galimybė daugiau negu 15.000.000 cheminių reakcijų tarp visų hormonų, kuriuos pagamina tuzinas vidinės sekrecijos liaukų“,(737-06-02) – parodo, koks gi nepaprastai sudėtingas yra žmogaus gyvybės pulsavimo mechanizmas, ir netgi reikalaujantis BŪTIES klausimų, gyvenimo šaknų analizavimo. Žmogui būtų galima užduoti tokį klausimą – jeigu aš netenku vienos rankos ir vienos kojos, ar aš dar esu žmogus, o jeigu aš netenku abiejų kojų ir abiejų rankų, ar vis dar aš esu žmogus, o jeigu dar papildomai netenku fizinio regėjimo ir fizinės klausos ir netgi lytėjimo pojūčio, ar VIS DAR esu žmogus? Kuriuo atveju, arba kada aš nesu žmogus? „Žmogiškajame organizme jo dalių sudėjimas sudaro savąjį aš-individualybę-bet toks procesas visiškai neturi nieko bendro su asmenybe, kuri yra visų šitų faktorių suvienytoja, kaip jie yra susiję su kosminėmis realybėmis“, (Urantijos Knyga, 1227-08-01). ASMENYBĖ yra visų organizmo dalių SUVIENYTOJA.
Žmogui susirgus, jis kreipiasi į medikus, kad šie pasakytų, kur problema ir kaip ją spręsti. Tuomet žmogus siunčiamas atlikti visus fizinio kūno tyrimus – kraujo, širdies veiklos, tiriamas skrandis, tiriami įvairūs skysčiai, žmogus kišamas į tokius prietaisus kaip magnetinio rezonanso tomografas, kuris elektromagnetinių bangų principu nuskanuoja smegenis ir visą kūną, ir netgi yra matomas vidaus organų struktūrinis vaizdas, viskas detaliai išnarstoma ir surašoma. Ar tai nepanašu į tai, jeigu išardyčiau klavišinį instrumentą-fortepijoną į smulkias detales, išimčiau kiekvieną klavišą atskirai, visą korpusą išardyčiau į smulkias detales, ir pasakyčiau – jame muzikos nėra? Taip ir su medicina ir su mūsų dvasios broliais ir sesėmis-gydytojais, kurie dar nesupranta, KAS yra žmogus, kas yra jo dvasinis branduolys, ir nežiūri į žmogų kaip į vientisą visumą – dvasinę asmenybę. Pavyzdžiui, žmogaus centrinės nervų sistemos atstatyme visa tradicinė medicina ir gydytojai tampa BEJĖGIAI kuo nors padėti, nes pagalba žmogui pirmiausiai turi būti teikiama per dvasinę šviesą, per dvasines žinias ir taip pat per tokias žinias, kas gi yra sveikata ir kas gi yra pats žmogus.
Yra tokia knyga „Pamilk savo ligą“, jau vien pavadinimas yra iškreipiantis žmogaus mąstyseną, o turinys įveda žmogų į labai painų ir klaidinantį labirintą, nes kaip gi tu gali pamilti ligą, jeigu tai yra neįmanoma. Kaip pamiliti pašiną-svetimkūnį odoje, jeigu reikalinga jį ištraukti, kad neliktų problemos. Arba skaitant knygą „Kai medicina yra bejėgė“, kuri prifarširuota informacijos apie pasąmonės veiklą, hipnozę, matai, kaip žmogui nenuklojami tie tiltai atrasti gyvenimo Šviesą, ir tu pastebi, kad ta informacija žmogų dar labiau paklaidina. Skaitant panašaus profilio knygas ir netgi specializuotas medicinines knygas, skirtas medikams imi suprasti, kad labai daug žinoma apie ligas, kiekviena liga aprašyta kuo išsamiausiai, bet KAS yra sveikata taip ir negali surasti. Medicininėse knygose žmogaus fizinis kūnas išanalizuotas ir išnarpliotas taip, kad kiekvienas kaulelis, kiekviena sausgyslė, kraujągyslė, sąnariai, smegenys ir jų ligos yra kuo puikiausiai žinomi medikams. Tačiau net jeigu ir viskas sužinoma apie fizinio kūno sandarą bei jo veiklą, ar jau tampama gydytoju? O Urantijos Knygoje štai kas parašyta - „Materialioji evoliucija jums suteikė gyvybės mechanizmą, jūsų kūną; pats Tėvas jus apdovanojo pačia tyriausia dvasine realybe, kokia tik yra žinoma visatoje, jūsų Minties Derintoju“, (1216-06-01)
Jėzus savo apreiškime „Kalbu Jums Vėl“ teigia - „Kūrinijos geresnis pažinimas yra būtinas“. Jis nesako, kad GALBŪT jums būtų gerai pažinti kūriniją, bet sako – BŪTINA. Tačiau ką gi bendro turi kūrinijos geresnis pažinimas su žmogaus sveikata, kodėl žmogui būtina pažinti kūriniją? Problema yra tame, kad žmogus kaip individas gyvenimo būdą priderina prie visos žmonijos bendros gyvenimo krypties. Pavyzdžiui, sakoma – visi taip gyvena. Naujųjų metų šventimas praktiškai virtęs masiniu alkoholizmu, o tai nieko bendro neturi su prasmingumu ir dvasine verte, nes pats pasilinksminimas su alkoholiniais gėrimais yra savęs alinimas – beprasmis gyvybinės energijos praradimas. Todėl pats kūrinijos pažinimas yra svarbus tuo, kad žmogus įgyja mąstysenos KRYPTĮ, įgyja gyvenimo krypties suvokimą. Geresnis kūrinijos pažinimas žmogui suteikia galimybę „pradėti nuo žinių organizavimo į idėjas-sprendimus“. Taip kaip gyvena dabartinė žmonija visai NĖRA ARGUMENTAS, kad ja sektų kiekvienas individas. Iš esmės dabar žmogaus mąstymo kryptis yra kuo greičiau gauti, kuo mažiau pastangų įdėti, kuo daugiau linksmybių, ir kaip pigiau nupirkti, o brangiau parduoti, o taip pat – kuo daugiau ir įvairiau patirti gyvenimo skonį. Geresnis kūrinijos pažinimas susijęs su būties klausimais, ir tai susiję su aš esu – šios akimirkos būsenos – KOKYBĖS patyrimu dabartyje, ir tuo pačiu susiję su sveikata. Geresnis kūrinijos pažinimas formuoja žmogaus POŽIŪRĮ.
Žinoma, be tradicinės medicinos neišsiverstume sunkių traumų, avarijų, katastrofų atvejais, kai žmogaus kūnui gali būti suteikiama skubi pagalba, kad kūno funkcijas sugrąžinti į normalų veikimą. Taip pat medicina suteikia tokią galimybę, kai sergančiam žmogui, pavyzdžiui nemigos atveju yra duodami cheminiai preparatai, kad žmogus užmigtų dirbtiniu būdu, nes jeigu jis, tarkime, nemiega dvi, tris, dešimt dienų, tai akivaizdu, kad jis nebus normalios psichikos. Arba, tarkime, be insulino injekcijų sergantysis cukriniu diabetu, taip pat negalėtų gyventi ir būti darbingu. Taip pat odontologijos sritis ir daugelis kitų – be jų žmogus niekaip neišsiverstų.
Žmogus man pasakoja, kad medikas jam nustatė diabetą - vaistus turės gerti visą likusį gyvenimą. Ar tai yra gydymas, ar tai yra gydytojas? Tai baisia tamsa sergantįjį apgaubiantys gydytojo žodžiai, nes tokius žodžius girdintis dar yra apspinduliuojamas baime, jis nėra sustiprinamas meile, jis nėra palaikomas vidine šviesa, kad galbūt yra ir kitokia išeitis, galbūt yra tikrasis gydymas, ir būtent tokiomis akimirkomis reikalingas gydytojo žinojimas ir dvasinis troškimas padėti žmogui, bet jis turi žinoti ne teoriškai, bet realiai, kaip padėti žmogui. Žmogus sveikatos negavo, bet gydytojas atlyginimą GAUS. Klausiau vieno žmogaus, sergančio diabetu, istoriją, jis kasdieną švirkštais leidžiasi vaistus-insuliną, ir jis teigia, kad diabetu susirgo po vieno įvykio mokykloje, kada už kažkokį darbą, mokytojas parašė mažesnį balą nei jis TIKĖJOSI gauti. Jis prisimena tą skausmingą akimirką – patyrimą, kurio metu prasiveržė pykčio ir agresijos tamsa ir žmogus atsidurė tokioje padėtyje, kada atstatyti tai, kas supurvinta, sutepta, jau nebesugeba. Atrodo smulkmena – pažymys mokykloje, bet jeigu visi vaikai gauna aukštą balą, o tu vienas lieki su žemesniu balu, tai neišvengiamai žmogus jaučiasi nevisavertis, netoks kaip visi, todėl jis jaučia nusivylimo ir pasitikėjimo savimi sumažėjimo akimirką. Bet tos akimirkos pykčio virpesiai niekur nedingsta, ji užfiksuojama pasąmonėje, lieka ištisus metus ir netgi visą gyvenimą, jeigu ji nėra nuplaunama sąmonės šviesa, jeigu ji nėra ištirpinama, kad būtų atstatytas meilės KONTŪRAS tarp žmogaus ir Kūrėjo. Ir tuomet žmogus teigia, kad šiam mokytojui jis negali atleisti, negali pamiršti šio įvykio net ir po daugelio metų, tačiau žmogus atleidžia kitam žmogui tik tuomet, kada jį PAMILSTA dieviškąja meile, ir netik jį bet ir save, ir visus aplinkinius žmonės. Žmogus negali atleisti žmogui stengdamasis iš visų jėgų tiesiog atleisti - tai neįmanoma. Reikalinga paties žmogaus pastangų dėka UŽDEGTI dvasinę šviesą savyje per Kūrėjo atradimą savyje.
Per radijos reklamą girdžiu, moterims siūloma vietoj kontraceptinių cheminių priemonių įsigyti spiralę, kuri yra įstatoma moters gimdoje, kad ji nepastotų-nebūtų vaisiaus, kad ji laisvai galėtų gyventi kūnišką gyvenimą, nes štai tabletės turi šalutinį poveikį, o spiralė – ne. Kokią sveikatą gali turėti žmogus, kai tokį pasiūlymą žmogus priima? Po kurio laiko su tokiomis spiralėmis žmogui gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys ar panaši liga, arba moteris gali prarasti dvasines ir fizines GALIMYBES gimdyti sveikus vaikus, o yra atvejų kai dėl šių priežasčių pašalinama gimda.
Spaudoje būna pasirodo straipsniai, kuriuose įžymesni žmonės, sergantys vėžiu, sako – aš nepasiduosiu, tuoj vėžiui suduosime paskutinį smūgį. O tas smūgis tai ne kas kita, o chemoterpijos kursai, po kurių reikia dar ir papildomų vaistų šalutiniams poveikiams šalinti. Chemoterapija – tai priešvėžinių vaistų naudojimas, siekant SUNAIKINTI piktybinio naviko ląsteles. Labai gerai, kad žmogus atranda savyje jėgų nepasiduoti, bet vientik chemoterapija, ligos šaknies ir dvasinės priežasties nepašalina. Ir žmogus, aišku, labai nori išgirsti iš gydytojų, kad jis jau sveikas, tačiau net ir parašytas pats nuostabiausias ligos nebuvimo patvirtinimo raštas ant gydytojo stalo dar nereiškia, kad žmogus pasveiko IŠ TIESŲ. Ir netgi, jeigu tyrimai rodo, kad vėžinių ląstelių jau nebėra, tai visiškai nereiškia, kad žmoguje jų neatsiras vėl, o jos tikrai atsiras vėl, jeigu žmogus neperkeičia MĄSTYSENOS ir GYVENIMO KRYPTIES, nepakeičia savo VIDINIO PASAULIO, tai pats sveikimas netgi NEPAJUDA iš vietos. O tikrąjį pasveikimą žmogus jaučia ne dėl atliktų operacijų ar išgeriamų tablečių, bet per dvasinę energetinę būseną savyje - pilnatvę, ramybę, ir netgi dieviškąjį meilės jausmą. O tai pasiekti yra nepaprastas iššūkis žmogui, nes jis yra dvasinė asmenybė materialiame kūne – duali, todėl reikalinga, kad žmogaus dvasinis branduolys kontroliuotų ir valdytų fizinį kūną, bet ne atvirkščiai.
Urantijos Knygoje parašyta - „Mirtingasis žmogus turi dvasinį branduolį“, (142-01-01). Branduolys – tai dvasinė asmenybė, tačiau toliau galima rasti nepaprastai svarbią citatą mirtingajam žmogui – „Tikras vargas, ilgalaikis nusivylimas, rimtas pralaimėjimas ar neišvengiama mirtis gali ateiti tiktai po to, kai savojo aš sampratos išdrįsta visiškai pašalinti centrinio dvasinio branduolio valdomąją galią, šituo nutraukdamos asmenybės tapatybės kosminį planą“, (Urantijos Knyga, 142-01-04). Šiame sakinyje sukonentruota visų ligų, ypač nervinių ir somatinių ligų, pagrindinė priežastis – kai savasis aš pašalina centrinio dvasinio branuolio VALDOMĄJĄ GALIĄ, ir dėl savo valinių sprendimų ir pasirinkimų, o taip pat ir dėl aplikos didelio poveikio, žmogus nutraukia savosios asmenybės tapatybės KOSMINĮ PLANĄ. Bet juk reikalinga studijuoti ir tyrinėti, kas gi tas kominis planas. Dešimt Dievo įsakymų nepakaknka, kad žmogus suvoktų, kokiame gi didžiuliame kosminiame plane dalyvauja ir pats žmogus.
Jėzus Kristus, Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, Vietinės Visatos valdovas savo apreiškime kalba žmogui VĖL – „Tai kas negyva, paverskite gyva savyje“, Kalbu Jums Vėl (94-02). Atrodo, paprasti žodžiai, bet kaip sunkiai įgyvendinami žmogaus patyrime. Kiek daug reikalinga žmogui pažinti, gilintis, atskirti šviesą nuo tamsos, pažinti kūriniją, kad šis teiginys – KAS NEGYVA, PAVERSTI GYVA savyje – taptų gyvenimo aktualu. Neužtenka pasakyti – rytoj būsiu jau gyvas, rytoj būsiu jau geresnis žmogus, rytoj būsiu sveikas žmogus arba pasakyti – rytoj pradedu naują gyvenimą. Be gyvenimo ir gyvybės Šaltinio atradimo savyje žmogus nėra pajėgus negyva paversti gyva savyje. Reikalingas dvasinis-eneregetinis pokytis žmoguje per dvasinę komuniją. Tačiau, kad mirtingasis patirtų dvasinę komuniją, pradžioje gi jis turi tapti tikinčiu. Tik tuomet, kai žmogus pradės gyventi Šviesos kupiną gyvenimą, tik tuomet jame negyva GALI virsti gyva. Tai nieko bendro neturi su farmacija ir naujausiais medicininiais išradimais.
Pažiūrėkime, kaip chirurgija tapo verslo šaka – žmogus skalpeliu šalina veido raukšles, skalpeliu didina krūtinę, skalpeliu kelia akių vokus, leidžiasi butolino injekcijas po veido oda, siurbia perteklinį riebalų kiekį, ir kas tik netingi stengiasi atrodyti kuo jaunesnis, kad vaizdas būtų kaip iš katalogo. Kai kurios moterys po krūtų didinimo opercijos sako – man sugrįžo pasitikėjimas savimi, aš atsikračiau kompleksų – tai melas. Pasitikėjimas ir savivertė nėra įgyjama išorinėm priemonėm - skalpeliais. Tai yra bandymas kompensuoti vidinį NEPILNAVERTIŠKUMO jausmą, ir tai nevykęs bandymas. Tačiau tais momentais, kai chirurgas po operacijos giria savo pacientą, sako gražius žodžius ir komplimentus – nes kitaip elgtis jis negali - tai tuo metu žmogus iš tikrųjų per girdimą žodį jaučia vidinį pasitenkinimą toje akimirkoje, nes tariami žodžio virpesiai turi dvasinio poveikio. Tačiau tai nėra ilgalaikis pasitenkimas, nes labai didelis procentas pacientų, kuriems įdedami silikoniniai implantai, SUGRĮŽTA atlikti dar papildomų tos pačios vietos plastinių operacijų, nes žmogaus apetitas auga – jis nori vėl girdėti gražių žodžių dėl pasikeitusių fizinių duomenų. Tokios operacijos netgi neturėti būti naudojamos „medicinos“ arba „sveikatos apsaugos“ terminuose, nes tai yra VERSLAS.
Urantijos Knygoje skaitome -„Dvasinis gyvenimas milžinišku laipsniu padidina tikrąją savigarbą“, (1740-02-01). O savigarba tai nėra tai, kad žmogus nesikalba su kitais, ir tai taip pat nėra puikybė ar egoizmas, tai yra JAUSMAS dvasinio turinio, kad jam net mintis neateis, jog reikalinga savo fizinį apvalkalą „gražinti“ chirurgo rankomis, ir šį savigarbos jausmą padidina DVASINIS GYVENIMAS. O dvasinis gyvenimas tai nereiškia lankytis teatruose, tai nereiškia pasinėrimo į kultūrinius ir šventinius renginius. Didelio laipsniu dvasinį gyvenimą miritngajam žmogui parodė JĖZUS, todėl ir reikalinga gilintis, ką gi jis konkrečiai sakė ir darė, kaip Jis gyveno. O žmogus gi varto žurnalus, žiūri televizijos laidas, kur žmogus yra taip išdažomas ir išpudruojamas, kad jeigu tu jį nupraustum po geru dušu, ir nuplautum plaukų ir lūpų dažus, nuimtum plastmasines blakstienas, nuimtum plastmesinius dažytus nagus, numautum aukštakulnius batelius, tai tu jo neatpažintum. Tačiau žmogaus pasąmonė dirba taip, kad žmogaus mąstymas tarsi užprogramuojamas – užteršiamas naujomis idėjomis, kad jo išvaizda prilygtų katalogų viršelių nuotraukoms, kad jo figūra būtų tokia, kaip matytame seriale. Dėl to išsivysto tokios ligos kaip bulimija, kai iš žmogaus lieka tik oda ant skeleto. Ir tai yra ne kas kita, bet reklamos įkaitai – iškreiptos tikrovės ĮKAITAI. Įsivaizduokit, koks žmogaus proto iškrypimas, jeigu įėjus į kokią nors internetinę svetainę tau metamas reklamos vaizdas į ekraną per visą monitorių, ir tu jo net negali išjungti, jis netgi su garsu, o reklama tai alkoholinių gėrimų.
Pažiūrėkime į gerai žinomą pasaulyje boksininką Muhamedą Ali, jam nustatyta Parkinsono liga – vegetacinės nervų sistemos susirgimas. Čia nėra jokios klastingos ir paslaptingos ligos, kitaip ir būti negali, kad boksininkai nesirgtų, negali būti taip, kad sportininkas, pasirinkęs tokią sporto rūšį, netaptų neįgaliuoju. Ir tai nėra joks paveldimumas, ar DNR kokia nors ypatinga liga, o tai yra paties žmogaus AGRESIJOS ir PYKČIO nuolatinis savęs maitinimas, ir centrinės nervų sistemos bei KIEKVIENOS fizinės ląstelės alinimas. Ir tai tik per vieną žmogaus nuostatą ir jos įgyvendinimą – aš stipriausias, aš nugalėsiu. Ir netgi bokso varžybų žiūrėjimas yra reali žala žiūrinčiajam, kad ir koks jis būtų stiprus ir sveikas. O išeidamas į ringą toks sportininkas siekia pavirsti „žvėrimi“, jis siekia, kad jo viduje išsiveržtų agresijos ir pykčio galia, nes kitaip jis neįveiks priešininko. Ir pats boksininkas tokiom ligom suserga ne todėl, kad jis praleidžia fizinius smūgius į savo kūną, bet tik dėl savosios klaidingos ir pražūtingos nuostatos KRYPTIES ir jos įgyvendinimo bokso ringe. Arba pažiūrėkime į gerai žinomą boksininką Maiką Taisoną, jis gi nėra žmogus, asmenybė yra, bet žmogaus charakterio savybių jau nebėra. Tai žvėris tiesiogine prasme, ir toks žmogus, kurio gyvenimas yra tik ruoštis veiksmams bokso ringui, yra varganas ir našlaitiškas dvasine prasme, ir todėl toks žmogus būtinai vartos narkotikus, ar psichotropines medžiagas, kad nejaustų dvasinio diskomforto – dvasinio skausmo. Ir tokių žmonių ligas išgydyti mediciniškai yra NEĮMANOMA, net jeigu ir gydytų patys geriausi medikai, o pinigų suma nukreipta tokiam gydymui visai neturės jokio poveikio to žmogaus sveikėjimui. Todėl ši citata iš Urantijos Knygos tampa suprantama - „Žmogaus vargai nėra asmeninė bausmė, kurią pasiunčia dieviškasis teismas“, (1664-04-06).
„Bet didžiausia blogybė yra tai, kad nė vienas gydytojas nedrįsta pasakyti visiems atvirai, jog jie nėra gydytojai, nes jie tik užslopina sutrikusios energetinės grandinės virpesių signalo pojūtį, bet pačios energetinės grandinės virpesių dažnio, kurio sutrikimas ir sukelia fizinį skausmą, neatstato“, (Kalbu Jums Vėl, 93-04-08). Negali juk gydytojas, turintis diplomą, pasakyti pacientui, kad aš negaliu tau padėti, jis vistiek darys veiksmus ir duos tam tikrus cheminius preparatus, kad laikinai numalšintų bent žmogaus skaumą, kad jis nesikankintų, bet tikrasis gydymas nuo to net neprasideda. Sveikatos atstatymas tai nėra cheminių vaistų geras pritaikomumas žmogui, ir taip pat tai nėra naujų vaistų išradinėjimo klausimas, bet tai yra BŪTIES klausimas - kaip aš gyvenu, kaip aš esu, kur judu, kaip kalbu, ką darau, kaip mąstau, kur link krypstu. Taip pat sveikata nėra vien tik tai, kaip greit aš bėgu, kokį svorį galiu pakelti, bet yra ir mąstymo sveikata, o taip pat yra ir dvasiniai raumenys.
Ypač svarbu suprasti DVASINIŲ VIRPESIŲ DĖSNĮ. Dvasinė asmenybė su kita asmenybe sąveikauja TIESIOGIAI, tai yra dvasiniu-energetiniu lauku jie turi vienas kitam įtakos ir POVEIKIO. Pavyzdžiui, gydytojai kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, turi bendrauti-sąveikauti su savo pacientais, jiems skirti gydymą, turi juos paklausinėti, išklausyti. O, žinome, kad sergantysis, jausdamas skausmą, kančią, aplink save skleidžia žemo dažnio energetinius virpesius, todėl neišvengiamai apgaubia ir gydytojus, seseles, ir visa personalą. Tai NEIŠVENGIAMA sąveika, neįmanoma padaryti taip, kad jos nebūtų. Bet taip pat ir gydytojo vidinė šviesa, ir sveikata, kiek jis jos turi, apspinduliuoja ir sergantįjį – vyksta dvasiniai energetiniai mainai. Todėl galima daryti išvadą, kad dvasine prasme mediko darbas yra labai sunkus, nes iš sergančiųjų sklindanti žemo dažnio virpesiai slopina ir gesina dirbančiųjų energetinį apvalkalą, o energiją juk reikalinga nuolat atstatyti, reikalinga, kad ji būtų visada reikalingam tonuse, todėl jeigu tas žmogaus dvasinis laukas yra nuolat alinamas ir žeminamas jo virpėjimas, neišvengiamai medikui slopinama gyvybinė energija ir netgi visa centrinė nervų sistema, todėl jo amžius trumpėja. Lygiai tas pats ir su policininkais, jie gi susiduria su tokia agresyvia aplinka, kad į pensiją išeina anksčiau nei kiti specialistai. Tačiau šis dvasinių virpesių dėnis veikia VISUR – darbe, gatvėje, autobuse.
Svarbu suprasti ir žinoti, kad LAIKAS ir pati laiko tėkmė-metų eiga žmogaus dvasios NEGYDO, laikas nekeičia sąmonės ir nešviesina pasąmonės. Dvasia pranoksta laiką – yra aukščiau jo. Mirtingasis žmogus gyvena evoliucinėje laiko ir erdvės planetoje, tačiau jam padovanota DVASINĖS asmenybės dovana su visu jos potencialu. Todėl žmogus norėdamas pasveikti, turi iš mąstysenos išmesti laiko faktorių, ir nelaukti pasveikimo pirmadienį ar antradienį, kadangi pasveikimas yra žmogaus vidaus TURINIO KOKYBĖ. Rojuje nėra nei laiko nei erdvės, taip pat pats Kūrėjas yra nei laike nei erdvėje-egzistencialus, todėl padovanota žmogui Jo paties dvasios dalelė ir pranoksta laiką ir erdvę. Ir jeigu žmogus tai sužino, sužino, kad jis yra dvasinė asmenybė, siela, ir netgi dvasia, tai tuomet jis natūraliai ieškos kaip jam gydyti savąjį Aš dvasiniu būdu ir gyvenimo būdu. Todėl jeigu žmogus galvoja, kad laikas jį išgydys - to nebus. Pavyzdžiui, žinau, kad sąnarių problemos ir jų ligos, jeigu jos yra ne dėl fizinių traumų, yra išgydomos dvasiniu būdu – dieviškosios meilės tėkmės savyje atstatymu. Tai, vėlgi, nieko bendro neturi su laiku, cheminiais vaistais, ar mokslininkų naujausiais išradimais.
Sveikata taip pat susijusi su dvasine branda - „Tapti subrendusiam reiškia gyventi intensyviau dabartyje, tuo pačiu metu išsivaduojant iš dabarties apribojimų“, Urantijos Knyga, 1295-07-01. Taigi, pažiūrėkime, gyventi INTENSYVIAU tai nėra fiziškai lakstyti iš vienos vietos į kitą, tai nėra susiję su greičiu laike ir erdvėje, taip pat tai nereiškia viską kuo daugiau patirti ir išbandyti šiame gyvenime, o pats intensyvumas DVASIOJE yra - matyti spalvas sodriau, jausti giliau, išgyventi dabarties akimirką stipriau, mylėti labiau. Tai yra kokybinis matas. Pavyzdžiui, vienam žmogui spalvotas gamtos kraštovaizdis gali nekelti visai jokio grožio, jam nei šilta nei šalta, o kitas žmogus netgi pilkos žiemos vakare matys kaip nuostabiai krenta medžių šešėliai – koks žaismas. Abiejų žmonių fizinės akys tos pačios, o skirtumas tiktai vienas – sielos ir dvasios SKAISTUMO. Arba, štai žmogus puikiai susitvarko šluodamas gatvę, jo judesiai lengvi, jam natūraliai dirbasi, ir vienas žmogus tai matys kaip nuostabų šokį, o kitas žmogus galvos – koks niekingas ir žemas darbas. Ir šis dvasinis intensyvumas – žmogaus gyvenimo dvasinio patyrimo kokybė dabarties akimirkoje – parodo žmogaus vidinę brandą. Ir pažiūrėkime – Dievybės Visuminė Asmenybė turi vardą „AŠ ESU“, panašiai kaip – aš gyvenu, aš pulsuoju, aš esu, o žmogaus asmenybė yra Kūrėjo dalelė, todėl tą „aš esu“ intensyvumą jis išgyvena tokia kokybe, kokioje mirtingojo sąmonė yra gyvojoje JUNGTYJE su Kūrėju konkrečios akimirkos dabartyje.
Atsakydamas Natanieliui į jo klausimą, Jėzus sakė : „Palengvinkite savosios sielos naštą sparčiai įgydami savojo likimo ilgalaikės perspektyvos požiūrį, išplėskite savosios karjeros visatą“, (Urantijos Knyga, 1739-04-05). Koks tai yra giluminis pasiūlymas žmogui – IŠPLĖSKITE SAVOSIOS KARJEROS VISATĄ, tai juk nėra, pavyzdžiui, mediko karjera, arba karjera aktoriaus, karjera konkrečioje pelno siekiančioje įstaigoje, bet SAVOSIOS karjeros, kaip dvasinės asmenybės karjeros, visata. O ši vidinė-dvasinė karjera kaip toli pranoksta žmogaus vientik jo specialybės karjerą, ir ji tampa netgi nereikšminga, ir netgi labai jau siaura, ir netgi siaura taip, kad, pavyzdžiui, susireikšminęs žmogus dėl savo tokios reikšmingos specialybės, yra netgi juokingas. Susireikšminimas – tai dvasingumo stoka. Ir galime tiktai numatyti, kaip žvejys Tomas stipriai praplėtė savo karjeros visatą, kai Jėzus jam pasakė - „eik su Manimi“, tokiu būdu tapdamas vienu iš apaštalų.
Jeigu palygintumėm žmogaus vidų – dvasinį turinį - kaip upę, ir jeigu šios upės vanduo yra užterštas, nes į ją suteka nuotekų vanduo iš daugelio vietų, ir jeigu šios upės pati srovė yra sulėtėjusi dėl nuleisto betoninio šliuzo, tai tam, kad upės vanduo taptų skaidrus ir tyras, ir joje nesiveistų įvairios bakterijos, bus reikalinga panaikinti visus nuotekų vamzdynus, kad per juos nebūtų teršiamas švarus vanduo, ir tam, kad upės srovė ir vandens lygis padidėtų, bus reikalinga pakelti šliuzą, kad vandens srovės GALIA būtų padidinta, kad šis naujas įtekėjęs vanduo atgaivintų ir pačią upės vagą ir patį vandenį padarytų srauniu ir skaisčiu. Taip ir su žmogaus siela ir dvasia, jeigu ji yra maitinama įvairiais žemo dažnio nuodais – žalingais įpročiais, pykčiu, agresija, gyvulinio proto užgaidų tenkinimu, pavydu, nemeile, nenuosaikumu, ir įvairiais dvasiniais teršalais, tai tam, kad dvasinis turinys žmoguje taptų nors kiek šviesesnis, teks juos visus palaipsniui apleisti, ĮSILEIDŽIANT į save Kūrėjo dieviškąją meilę ir šviesa – gyvybinę energiją. O taip gali įvykti TIKTAI maldos dėka, dvasinės komunijos dėka, nes kito metodo nėra - „Nėra jokio kito metodo, kurio pagalba kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo visų kitų mirtingojo pasiekimų, galėtų taip efektyviai ir betarpiškai priartėti prie slenksčio tos sferos, kurioje jis gali bendrauti su savo Sutvėrėju, kur tvarinys kontaktuoja su Kūrėjo tikrove, su viduje gyvenančiu Minties Derintoju“, (Urantijos Knyga, 1000-01-03).
Jėzus Kristus savo Apreiškime-knygoje sako -„Kada tik siela ims laisvai kvėpuoti ir pasireikšti gerais darbais, tada ir jūsų materialus kūnas atgaus sveikatą be jokių cheminių vaistų“, (Kalbu Jums Vėl, 94-02-01). Žmogus kvėpuoja tiek fiziniais plaučiais įkvėpdamas deguonį, o deguonį po organizmą išnešioją kraujo kūneliai, taip ir siela kvėpuoja dvasiniu kvėpavimu, tik jis daug subtilesnis, o dvasia apšviečia visą fizinį kūną iš vidaus. Tačiau kas gi tie geri darbai, ar statyti sau namą yra geras darbas, ar skubėti streso sąlygomis į darbą ir nepavėluoti yra geras darbas, ar statyti bažnyčios pastatą yra geras darbas, ar atlikti kokį nors darbą per kuo trumpesnį laiko terminą yra geras darbas? Kievienam individui geras darbas visumos labui bus SKIRTINGAS. Pavyzdžiui, rūkaliui mesti rūkyti bus geras darbas jo asmeniui ir visumai, tuo tarpu kitam žmogui geras darbas bus knygos parašymas ir jos atspausdinimas, kad ši knyga įkvėptų daug kitų žmonių atlikti gerus darbus.
„Urantijos žmonės toliau kenčia nuo primityvių sampratų apie Dievą“, (60-02-01). Iš tiesų žmonės KENČIA nuo primityvių sampratų ne tik apie Dievą, bet ir Kūriniją. Pavyzdžiui, žinau, kad jeigu žmogus sieks Dievo atleidimo, tai šito jis NEPASIEKS, kadangi Dievo atleidimas neegzistuoja tikrovėje. Taip pat, jeigu žmogus parklupęs ant kelių bažnyčioje norės savo nuodėmes nuplauti Jėzaus krauju ir kūnu, tai šito jis NEPASIEKS, nes Jėzus nemirė už žmonijos nuodėmes, Jis neatpirko nuodėmių, bet tikrai Jis yra Vietinės Visatos Sūnus Kūrėjas, tiesiogiai kilęs iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU dieviškojo Šaltinio. Taip pat žmogui nereikalingas NUSIŽEMINIMAS bažnyčioje, tai nėra dvasinis savigarbos ir orumo atstatymo būdas. Nusižeminimas absoliučiai niekam nereikalingas ir nenaudingas.
Man gražu skaityti, kaip nuostabiai Orvontono Žinianešys perteikia žmogaus dvasinį mechanizmo portretą - „Žmogiškoji sąmonė švelniai atsiremia į elektrocheminį mechanizmą apačioje ir subtiliai paliečia dvasinę-morontinę energetinę sistemą viršuje“, (Urantija Knyga, 1216-07-03). O taip pat žmogaus gilesniam suvokimui yra pateikta šis teiginys apie patį žmogų - „Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas“, (Urantijos Knyga 484-01). Ir taip pat ši, to pačio Žinianešio, švelni žinutė žmogui – „Bet kaip tai yra negeranoriška sąmoninigai purvinti arba kitaip tyčia teršti fizinį kūną, kuris turi tarnauti šitos nuostabios dovanos iš Dievo žemiškuoju tabernakuliu“, (1204-03-03). Kiek DAUG šie teiginiai iš tikrųjų pasako apie patį žmogų, ir netgi jį nukreipia.
Taip pat svarbu suprasti ir gilintis į tai, kodėl Jėzus vaikščiodamas Urantijoje, ir gydydamas sergančiuosius žmonės sakydavo – „Tave išgydė įtikėjimas“, Jis nesakydavo „Aš tave išgydžiau“, ir kodėl Jis prašydavo, kad išgydytasis viešai neskelbtų, kad jį išgydė būtent Jėzus. Jo tikslas buvo ne suteikti žmogui sveikatą, jį tiesiog išgydant, o kad klausydamas jo naujosios evangelijos – žmonių brolystė ir Dievo tėvystė – individas ĮTIKĖJIMU perkeistų save ir savo visu gyvenimu liudytų šį dvasinį įtikėjimą, ir tas individo įtikėjimas jam suteiks SVEIKATĄ. Todėl Jėzus stengėsi žmogui suteikti DAUGIAU nei tik suteikti fizinį gydymą, kuris yra laikinas, nes žmogaus išminties stoka jį priveda prie klaidingų sprendimų, kurie sugrąžina atgal į ligas. Jėzus troško šitą gyvenimo Šviesą ir Išmintį perteikti žmogui per sakomą žodį – mokymą, kad jie išmoktų imti ne tik žuvį, bet meškerę. Jėzus troško, kad žmonės pasveiktų per sielos išgelbėjimą – įtikėjimo dėka ir Tėvo Asmens atradimą savyje. Taip pat iš Jėzaus lūpų skambėjo ir tokie žodžiai - „Išgelbėjimas yra švarių širdžių, o ne švarių rankų reikalas“, (Urantijos Knyga,1713-02-04). Todėl sveikatos atgavimas, tai pirmiausiai yra švarios sielos reikalas, todėl pirmiausiai ją ir reikalinga išgryninti.
Dabar žmogui yra pateikta Naujoji Evangelija – Atrask Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, ji yra patiriama dvasinės asmenybės tapatybe. Tai iš tiesų Geroji Žinia mirtingajam žmogui, tai nėra reklaminis triukas. Ši Geroji Žinia – tarsi tiltas, atstatantis žmogaus dvasinį ryšį su jo Sutvėrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir šią Gerąją Žinią GALIMA įgyvendinti, tai nėra teorija, tai yra praktiškai įgyvendinama Evangelija žmogaus gyvenimu. Neužtenka ją perkskaityti ir žinoti, ją reikalinga įgyvendinti individui, su sąlyga, jeigu jis nori. Jėzus savo apreiškime sako - „Jūs turite tapti patys savo pačių gydytojais. Ir pradėti turite nuo sielos išsiskleidimo“, (Kalbu Jums Vėl, 94-01-03). Būtent ši Naujoji Evangelija ir skirta pradėti gydymą nuo savęs ir tapti savo paties gydytoju.
„Aš suteikiu visą sveikatą. Kodėl jūs nenorite jos turėti? Atsiverkite Man. Atsiverkite visa savo gelme, ir jūs būsite sveiki“, (Akimirkos Amžinybė, 232-06-01). Tai Tėvo, kartu ir Jėzaus Tėvo, kreipimasis į mirtingąjį. Žmogui yra labai sunku suvokti, kaip gi gali būti taip, kad sveikata JAU suteikta, tai kur ji, vaistinėje juk nenusipirksi, ir žmogus juk NORI būti sveikas. Tačiau yra pasakyta tik viena sąlyga – atsiverkite Man, ir ne šiaip sau, bet VISA SAVO GELME, ir nieko daugiau. O kas yra dvasinis asmenybės atsivėrimas, žmogus turi gilintis, praktikuoti maldą, analizuoti, daryti išvadas per dvasinį patyrimą ir būsenos pokytį viduje. Ir žinau, kad šioje vietoje, lieka tik individualios asmenybės dvasinės pastangos ir jo galimybės, kiek jis pats vienas savyje norės šviesėti, kiek jo dvasinis indas plėsis, imlumas didės, kiek jis bus motyvuotas siekti šviesos, kiek jis norės dieną pradėti malda, kiek jis norės patirti dvasios vedimą iš vidaus, kiek jis norės pradėti gyvenimą visumos labui, priklausys tik nuo paties individo. O šis individas ir sudaro VISUMĄ.
Todėl linkiu kiekvienam individui, o jis yra be galo brangus Kūrinijos šeimoje, kad ir kokia jo padėtis bebūtų, nebijoti keisti gyvenimą, keisti vidinį pasaulį – pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, linkiu nebijoti atskirti Tiesą nuo netiesos, linkiu nebijoti tyrinėti save ir pažinti save, linkiu nebijoti pažinti Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią, linkiu nebijoti pažinti šviesą, kad ji apšviestų kelią link gyvenimo DABARTYJE dieviškojoje meilėje, ramybėje, palaimoje, o tai reiškia ir sveikatoje.
2014-11-11 11:37:04
Komentarai
Tamsa, yra visur tamsa. Prieš riebų šimtmetį Anglijoje buvo pievartaujamos mergaitės, tikint, kad pagis nuo sifilio. Visa Britanijos ''gerovė'' sukurta ant vergų, moterų ir vaikų kaulų. Evoliucija be Rojau Trejybės-AŠ ESU vedimo iš vidaus ir sisteminių žinių - ŠVIESOS ŽINIŲ ANT DVASINIO PAGRINDO, SUKS VIS TOLYN NUO KURSO.
Visiems linkiu gilėjančio atsivėrimo dvasioje.
GDalia
2015-06-20 22:27:48
Buvo jau 11 valanda vakaro kai ejau namo. Matau pries mane ateina porele. Sustabo mane ir klausia-"sakyk ar nezinai kur cia visa para veikianti vaistine'? Pagalvojau, sakau nu cia parduotuveje galima rasti kazkokiu tableciu, "o ko jusm reikia», klausiu, ar vaikas susirgo ar kas, abu tokie issigande, pasimete, pagal kalba supratau kad is Rumunijos. Sako ne, rodydama pirstu i save moteris, man galva skauda jau antra diena, praeita nakti nemiegojau. o siandien jau negaliu nuo skausmo. Stoviu ziuriu i juos ir … sakau ziurek yra taskas toks ant virugalvio, duok paspausiu ir praeis, istiesiau ranka ir pradejau ta taskiuka virsugalvi masazuoti, sakau cia kaip arbatinuko dangtis, jei labai daug garu tai reikia dangti pakelti ir tas garu spaudimas pranyks, rankoje laikiau savo portfeli kitoje maiseli su maistu, tai pasikabianu portfeli ant peciu, ibrukau ta maiseli i jos draugo rankas, kad abi rankos laisvos butu ir pradejau darba. Sakau jiems, reikiama zmogu sustabdet. Susikaupiau pradejau melstis ir spaudineti reikiamus taskus ant galvos ir ranku, pajutau kaip prisijunge ir apvaizda, nes energija stipriai pradejo teketi per mane, tvarkau jai ta galva, o ji savo vyrui sako, kad viskas atsipalaiduoja, kazkokie stebuklai cia vyksta ir skausmas po truputi atslugsta. Sakau jai pradek citrinos sultis rytais gerti ir karta per diena paimk pora ziupsneliu juros druskos ir uzgerk vandeniu, kad zarnas pravalytum nes viskas uzsikise, turbut ir tualeta vaikstai retai. taip, sako ji, kas antra diena, na zodziu prisakaiau ka daryti, dar padirbejau su ja kuri laika ir ziuriu veidas pasikeite ir ji pradejo sypsotis, skausmo kaip nebuta, tik tiek nedaug tereikia truputi maldos ir supratimo ka darai, ir zinoma meiles prisipildzius is musu Tevu-Kurejo-Rojaus Trejybes-AS ESU, kad nepasiustum zmoniu vaistu pirkti ir dar labiau kuna apsinuodyti. Jie paprase telfono, uzsirase ir mes issiskyrem, galvoju sau kaip visgi apvaizda nuostabiai dirba, suorganizuoja ir suveda zmones is karto, kad tik maziau zmogeliai kentetu ir bent kiek atsisuktu i save ir pradetu mastyti. puikiai padirbeta. Slove ir Garbe Rojaus Trejybei-AS ESU uz musu vedima is vidaus, ir pagarba angeliskom butybem taip sauniai organizuojanciom tokias situacijas.
Telydi ir jus ramybe.
ValdasAirija
2015-06-14 02:29:55
Kada žmogui diagnozuojamas pirmos stadijos vėžys ir pacientui medikai pažada, kad po chemoterapijos kursų yra garantuojamas 100% visiškas pasveikimas, tai yra gryniausia netiesa. Blogiausia yra tai, kad tikrasis žmogaus gydymas NET NEPRASIDĖJO, jeigu susirgęs žmogus remiasi vientik medicinos mokslu, ir mediko žodžiu. O medicina yra ne sveikatos mokslas, bet mokslas apie ligas, ir dažniausiai, praktiškai visais atvejais, medicina tyrinėja ir apčiuopia, ir bando gydyti grynai dvasinio negalavimo pasekmes, kurios išsiveržia per materiją. Tam tikros fizinio kūno dalies, ar vėžinių audinių pašalinimas iš kūno visiškai nieko neišsprendžia ir neišspręs, kadangi žmogus nesupranta, kas gi yra vėžinis susirgimas ir KODĖL jis atsirado. Labai dažnai žmogus linkęs susirgimo priežastį argumentuoti tuo, kad jo tėvai, ar seneliai sirgo ta pačia liga, ir todėl nieko nuostabaus, kad tokia liga pasireiškia jame. Tačiau tai yra grynai atsakomybės, dėl savo gyvenimo būdo ir dėl savo vidinio pasaulio, nebuvimas. Labai lengva ir paprasta nusimesti nuo savęs kaltę ir visą atsakomybę perkelti ant kažko kito.
Argi tai nėra naivu, sakyti, kad, į šią ligą aš žiūriu ir priimu ją optimistiškai. Ar galima optimistiškai eiti į karą, ar galima optimistiškai atiduoti save chirurgų skalpeliams, ir ar galima optimistiškai gyventi klaidingą gyvenimą? Ar galima optimistiškai stumti automobilį į kalną ir tikėtis, kad jis pradės važiuoti savaime? Tikrovė nėra nei optimistiška, nei pesimistiška, ji yra tiesiog tikrovė. Ji YRA. Arba, jeigu atsuku vandens čiaupą, kad bėgtų vanduo, tai nėra optimizmas, ir jeigu jį užsuku, tai taip pat nėra joks pesimizmas.
Jeigu iš labai aukštai pažvelgtume į upę, ir joje stebėtume prieš srovę valtelėje irklais irkluojantį žmogų, tai kiek tik jis beirkluotų optimistiškai, ateis tokia akimirka, kai jis nusilps ir išseks, todėl jo irklavimas pasibaigs. Ir žmogus savo gyvenime, kada irkluoja prieš vandens srovę, ir kada jo irklai netgi sulūžta, tada jis įsigyja naujus irklus ir vėl švaisto energiją, nematydamas, kad jo valtelės kryptis yra nukreipta ne į tą pusę. Dabartinis sergantis žmogus- tai tas irkluotojas, plaukiantis prieš srovę. Ir jeigu koks nors išmintingas žmogus nuo kranto jam pasakytų, žmogau, ne į tą pusę plauki, ir jeigu jis apsuktų savo valtelę pasroviui, tai jam netik nereikėtų sunkiai irkluoti, bet jis galėtų pasigrožėti gamtos natūralumu, galėtų paliesti ir patį vandenį, ir galėtų pajausti, kad jis yra viso to dalis.
Netgi, kada žmogus yra raginamas nuolatos tikrintis nuo vėžio pas medikus, ir atlikti tyrimus - nėra jokia išeitis ar sprendimo būdas, nes vientik diagnuozotas ir aptiktos vėžinės ląstelės žmoguje neišspręndžia giluminių problemų – neperkeičia žmogaus. Ir toks nuolatinis tikrinimasis yra vien tiktai baimės pasireiškimas žmoguje, todėl tai nėra gydantysis kelias, ir nėra netgi jo pradžia. Net ir iš pažiūros mediciniškai sveikas žmogus, gali būti nesveikas dvasiniame ir sielos lygiuose. Pavyzdžiui, atlikti žmogaus medicininiai tyrimai rodo kuo puikiausią fizinę sveikatą, o žmogus negali atsikelti net iš lovos.
Ir vistiktai, susirgęs žmogus net nepagalvoja, KAIP gi jis gyvena. Jis sako, man daktaras pasakė tą, pasakė aną, klausia gydytojo, kokios prognozės man. O pagyjimą žmogus turi užsitarnauti pats – turi būti jos vertas, gyvenant kuo šviesesnį ir prasmingesnį gyvenimą, kaip bendrakūrėjui bendrystės ryšyje su Kūrėju. Dažnai, kai žmogus užsimena apie Kūrėją, tai apie šį žmogų manoma, kad jam jau yra kažkas netvarkoje su psichika. O ištikrųjų, kada žmogus gyvena amoralų gyvenimą ir net negalvoja apie visumą, nespinduliuoja meile ir šviesa į išorę, ir negalvoja, kaip jis galėtų prisidėti prie visumos gerovės, ir nieko nežino apie Kūrėjo Asmenį, ir kaip Jis pasireiškia per žmogaus asmenį, tai būtent tokiam žmogui prasideda psichinės problemos, psichologiniai sunkumai, kurių jokie psichologai neišspręs. Nenorėti ir nelinkėti kitam žmogui gerovės yra amoralu. Tačiau dirbtinai linkėti žmogui gėrio dar nėra šviesa ir tiesa, nes žmogus turi siekti iš vidaus pasiekti tokią dvasinę būseną, kuri yra visuminė meilė. Dieviškosios meilės Šaltinis yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Kada klausau žmonių mintis apie savo problemas, ir apie jų klaidingus sprendimo būdus, ir kada imi į tai žvegti Urantijos Knygos kontekste, kada žvelgi nuostabaus Jėzaus Kristaus Apreiškimo „Kalbu Jums Vėl“ šviesoje, tai supranti, kaip sunku žmogui suvokti ir pamatyti, kad jis ATSIDŪRĖ duobėje. O dar sunkiau yra visą savo netinkamo gyvenimo klaidingą ritmą sustabdyti, nes gyvenimo būdas, ir jo greitis, ir visa per gyvenimą sukaupta vidinė įtampa turi inertiškumą, kurio žmogus taip paprastai atsikratyti ir perkeisti nesugebės, jeigu nepradės užsiimti rimtomis dvasinėmis studijomis, ir rimtai analizuoti, KAS jis yra, KODĖL jis yra, kodėl jis gyvena. Ir jam pačiam pamatyti, kad jis yra duobėje, būnant duobėje, yra labai sunku, nes jis nepakelia galvos į viršų, kad pamatytų dienos šviesą. Ir netgi kada matai, kaip per žmogų kalba PUIKYBĖ, tarsi jis pats viską gali susitvarkyti, tarsi jis kovos ir nepasiduos kovoje su liga, kai visa gyvenimo vaga yra klaidinga, tai supranti, kad kol šis puikybės barjeras žmoguje nebus ištirpintas dieviškosios meilės gyvąja tėkme, tol žmogus nespės gultis po chirurgų rankomis, ir jis bus nuolatinis medikų pacientas. Puikybė yra nesugebėjimas mylėti tiek savęs, tiek aplinkinių žmonių. Netgi puikybė pasireiškia per kuo didesnį norą įtvirtinti savo žemesnįjį ego, siekis, kad mane pripažintų kiti, kad įvertintų kiti, kad apie mane gerai kalbėtų. Kai šito žmogus siekia, jis negyvena, bet kankinasi.
Vėžinės ląstelės yra iškrypusios ląstelės, kurias sunokina žmoguje vyraujantis žemo dažnio energetiniai virpesiai - baimė, nerimas, nekantrybė, padlaižystė, pagieža, pavydas - netik jo kasdienybėje, bet nuolatinė pasąmoninė įtampa miego metu. Bet labai svarbu, kad žmogus pamatytų save tikrovės akimis, kad jis pats tapo VĖŽINE LĄSTELE- savo mintimis, savo motyvais, savo gyvenimo ritmu, savo siekiais - bendrame dvasinės kūrinijos šeimos glėbyje. Kol šito jis nesuvoks ir nepamatys, tol jis gyvens iškreiptos ląstelės tamsos gyvenimą.
Žmogus dar nėra atsigręžęs ir atsivėręs Kūrėjui, jeigu sako “aš tikiu Dievu, tikiu Jėzumi”, tai nėra tikrasis atsivėrimas. Atsivėrimas taip pat nėra geros emocijos. Atsivėrimo dėka dieviškoji meilė, kaip skiepas, pereinantis per asmenybės dvasinį protą visa jo gelme, visu jo ūgiu yra tikrasis gydymas, tikroji gydančioji galia.
Suprantu, koks svarbus yra pirmųjų kregždžių – urantų, gyvasis skrydis - gyvasis kelias. Galbūt nevisada joms pavyksta lengvai pakilti, ir kartais tenka susižaloti sparnus, nevisada joms pavyksta išlikti dvasinio oro meilės srovėje, tačiau kada tik pirmosios kregždės pakyla į dangų, tuomet yra daug didesnė drąsa ir paskata kitoms kregždėms, kad galima netik stebėti skrydį, bet ir dalyvauti jame.
Mantas
2015-05-06 14:14:20
Puikus mokymas ir labai nuosekliai parasytas. Nuostabu, taip ir norisi, kad mes, tie, kurie sakome, kad esame urantai visi iki vieno ismoktume destyti minti nuosekliai, svariai.
Vakar paemusi bulvarini laikrasti i rankas pamaciau toki baisu ir kraupu straipsni, kuriame raso apie dar viena barbariska praktika, kuri yra atliekama kai kuriose salyse. Tai yra jaunu mergaiciu kankinimas, kai brendimo metu pradeda atsirasti pieno liaukos - krutys. Jas lygina, taip ir buvo parasyta angliskai ironing-lyginimas. Dabar britai megina mokyti mokytojus, kaip atpazinti tokias praktikas. Viena mergaite pasake, kad tai yra skausmas is pragaro. Ar galite pagalvoti koks absurdas viespatauja vakaru pasaulyje, kai tos pacios pieno liaukos didinamos, o barbaru afrikos salyse yra mazinamos, nes tokiu budu megina mergaites apsaugoti nuo isprievatavimu, kurie yra kiekvienos dienos baisi praktika daugybeje afrikos saliu, ir siaubingai palitusi Pietu Afrikoje, net kudikiu prievartavimu, atseit isgydo nuo AIDS. Nesudvasinti protai gyvena mitais ir baimes jausmas, noras pasveikti ir neturejimas dvasiniu ziniu veda i barbaru praktikas, kai tie mazyliai dar nieko nesuvokia, bet lieka visam gyvenimui, jei isgyvena, su kolostomijos maisu. Afrikieciai diena eina i biblininku baznycias, kuriose ne kibirais, o siukliu dezemis yra renkami pinigai, o vakare jau zaidzia kita zaidima - woodoo.
Man paciai teko butu nusiustai dirbti pas viena afrikieti pastoriu, kurio namai buvo tik ka pastatyti ir daugybe kameru filmuoja kiekviena namo, kiemo kampa. Jis sunkiai sirgo, kaip dabar sako nepagydoma liga, kai raumenis nyksta ir nieko negali padaryti, zmogus neturi jegu. Apie ji sokinejo ir ji vadino daktaru, man kele sypsena ir kazkodel masciau, kad jis joks daktaras. Kampe, jo didziulio miegamo, stovejo daugybe deziu, kai kurios buvo praplestos ir atidarytos. Priejusi prie ju pamaciau, kad tai daugybe lankstinuku apie biblija, Jezu. Nutaikiusi proga pro truputeli pradejau kalbeti apie Jezu ir paaiskinau pagrindinius Jezaus atnestos zinios aspektus, kurie taip yra iskraipyti Biblijoje. Jie tylejo ir klause, jo akys taip isdidejo, o tai labai rysku, kai zmogaus oda yra tamsi. Atrodo, kad tuo metu gavo gurksni svaraus oro, kurio taip truko. Mano kolege ziurejo i mane dar labiau nustebusi. Kai jau paskui isejome kartu i gatve, ji man prisipazino, kad ji negali susilaukti kudikio. Pries isskiriant ji pasake, tai va kodel tave ofisas vis siuncia pas kunigus. Tuo metu taip pat dirbau ir su Jezuitu kunigais.
Visa ka galejau padaryti sitiems broliams ir sesems davsioje, nors jie dar gyvena didziuleje dvasineje tamsoje ir toliau klaidina kitus, tai palikti dvasinius Saltinius.
Rita
2014-11-12 13:49:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]