Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kur yra Marijos – žemiškosios Jėzaus motinos - buveinė? Kokia Marijos paskirtis ar misija ten?

Marija kokios nors savo buveinės neturi. Ji toliau žengia gyvuoju keliu morontiniu sielos tapatybės charakterio vystymo lygiu. Ji dar nėra užbaigusi Vietinės Sistemos – Satanijos – sielos tapatybės vystymosi pakopos. Tuo labiau ji neturi jokios savo išskirtinės misijos. Tai, kad Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimo misijos metu Urantijoje, Marija ir Juozapas buvo dieviškojo asmens Jėzaus tapatybei žemiškaisiais tėvais, jiems – abiems – nesuteikė jokių papildomų dvasinių patyrimų ar sugebėjimų, ir jie neturi jokios išskirtinės misijos ne ten, nei čia. Jie, kaip ir visi kiti mirtingieji, jau patyrę prisikėlimą, žengia gyvuoju keliu tiek, kiek patys ASMENIŠKAI KIEKVIENAS turi realaus įtikėjimo ir pasitikėjimo TĖVU, ne Rojaus Trejybe, ir tuo labiau ne AŠ ESU, kas jiems dar yra per aukšti laipteliai, nes jie toli atsilieka nuo mūsų – URANTŲ.

Tačiau jie turi tam tikrą skiriamąją žymę, kad jie buvo žemiškaisiais tėvais Sūnaus Kūrėjo įsikūnijimui bejėgiu vaikeliu Urantijoje.

Palyginimui, ką tai duoda, galima būtų pateikti tokį pavyzdį iš mūsų gyvenimo – paimkite žemiškuosius tėvus buvusių Lietuvos kokių nors garsių sportininkų, politikų, verslininkų, ir pan. – ką tiems tėvams duoda jų dvasinio nušvitimo kelyje, kad jie buvo, ar yra, Lietuvoje svarbių asmenų tėvai? O gi visiškai nieko. Dvasiškai nušvisti reikia pačiam. O tam būtinos pastangos, ir niekas nesuteikia jokių privilegijų dėl to, kad kažkuriuo metu įgijai vienokį ar kitokį patyrimą praeityje, kadangi šiandien būtinos vėl naujos pastangos. O kitiems tai nei šilta nei šalta, kad šie du asmenys buvo Sūnaus Kūrėjo žemiškieji tėvai Urantijoje, nes šios dienos akimirką yra svarbu tai, kokiu laipsniu tiek Marijos, tiek Juozapo pastangos lemia, kad jie prisideda prie savo ir visų nušvitimo meilės motyvu vykdydami Tėvo valią.

PO PRISIKĖLIMO PENSIJOS NIEKAS NEUŽSIDIRBS, IR JOS NIEKAS NIEKAM NEMOKĖS, KAD UŽ SAVO PRAEITIES NUOPELNUS AR DARBUS GAUTUMĖTE PINIGUS VISĄ LIKUSĮ GYVENIMĄ BE JOKIO TOLIMESNIO DARBO, NES PER VISĄ AMŽINYBĘ BUS PRIVALOMA DIRBTI, IR KAIP LIETUVOJE AMŽINOJO ATILSIO LINKI IŠKELIAVUSIEMS Į VIDINAMĄJĮ ANAPILĮ, NIEKADA ŠITO NEBUS. Todėl ir Marija, ir Juozapas dabar dalyvauja kaip dvasiniai mokytojai ir Mokymo Misijoje, ir suteikia mokymus Urantijos mirtingiesiems.

Kadangi Urantijos mirtingieji tiek iškraipė Jėzaus mokymus ir evangeliją, tai labai daug mirtingųjų labiau tiki Marija, o ne Jėzumi, ir lengviau maldose taria Marijos vardą, o ne Jėzaus, kurio jie tiesiog BIJO, nes jo nepažįsta. Tad su Marija jiems daug lengviau, todėl savo maldose ir prašo būtent jos užtarimo.
Kaip tik dėl tokio didelio Marijos populiarumo tarp mirtingųjų Urantijoje, įvyksta ir Marijos apsireiškimų, kuriuos mato tiek pavieniai asmenys, tiek ir minios įvairiose pasaulio vietose. Šitokie apsireiškimai yra Rojaus Trejybės apvaizdos veikimo rezultatas, kada Energijos Reguliuotojai ir Fiziniai Kontrolieriai konfigūruoja energiją į mirtingajam matomą ir girdimą pavidalą, kad mirtingieji gautų kokią nors žinią ar pamokymą.

Tas pats ir su Marijos ikonomis ar paveikslais bažnyčiose ar namuose, kurie sunkiomis aplinkybėmis pravirksta realiomis ašaromis. Ir mirtingieji tai mato. Visa tai yra daroma tam, kad mirtingasis Urantijoje susimąstytų, kaip gi jis gyvena dabar, kodėl jo toks gyvenimas ir elgesys šitaip liūdina Mariją, kodėl jis nesikeičia į geresnį, kad Marija nusišypsotų. O kada šitaip PRABYLA šiaip jau negyvas paveikslas, tai net ir dvasioje tamsūs mirtingieji – ypač tokius vaizdinius patyrę patys – susimąsto, kaip šitaip gali būti, kad verkia paveikslas, kaip gali tikras ašaras lieti negyvas Marijos atvaizdas, tai galbūt, tuomet, ir jos perspėjimas turi pagrindo, nėra šiaip jau koks nors prasimanymas.

Tačiau urantams Marija nėra BŪTENT TOKS asmuo, kuriam reikėtų iš viso skirti kokį nors dėmesį, ir švaistyti tam laiką ir energiją.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2014-11-12 13:34:39

Komentarai

"PO PRISIKĖLIMO PENSIJOS NIEKAS NEUŽSIDIRBS, IR JOS NIEKAS NIEKAM NEMOKĖS, KAD UŽ SAVO PRAEITIES NUOPELNUS AR DARBUS GAUTUMĖTE PINIGUS VISĄ LIKUSĮ GYVENIMĄ BE JOKIO TOLIMESNIO DARBO, NES PER VISĄ AMŽINYBĘ BUS PRIVALOMA DIRBTI, IR KAIP LIETUVOJE AMŽINOJO ATILSIO LINKI IŠKELIAVUSIEMS Į VIDINAMĄJĮ ANAPILĮ, NIEKADA ŠITO NEBUS. Todėl ir Marija, ir Juozapas dabar dalyvauja kaip dvasiniai mokytojai ir Mokymo Misijoje, ir suteikia mokymus Urantijos mirtingiesiems."

Šitas Algimanto pateiktas mokymas man sukėlė tam tikrų minčių, kurias panorau išsakyti šitoje virtualioje erdvėje.
Visiškai neturi dvasinės reikšmės kiek laiko tu esi užtrukęs dvasinėse paieškose, tris metus ar trisdešimt tris.
Paminklų niekas tau nestatys ir amžinos pensijos tau niekas nemokės.
Dvasiškai išalkęs individas, nuoširdžiai ieškantis kelio į tikruosius savo namus Rojuje, jau gauną neįkainuojamą užmokestį ir iš to išplaukiantį pasitenkinimą, kada, pagaliau, atrandą Tėvą-Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo viduje, savo širdyje. Užmokestis - tai didžiulis pasitenkinimas dėl dar vieno įveikto dvasinio laiptelio, na, kad ir dėl tokio.
Kažkuriame Urantijos Knygos puslapyje yra toks pastebėjimas, kad PRIMITYVIAM žmogui dėl jo nesėkmių visą laiką yra kalti kiti žmones. Manau, kad dėl tokio primityvaus mąstymo mūsų sferoje iki šiol vis dar gajūs prietarai, magija, šamanizmas, egzortai. Savo blogo charakterio bruožų vis dar bandoma atsikratyti egzortais, ritualais, magijos pagalba, ir t.t.... ir kaltinant aplinkinius.
Atradus Gyvąjį Tėvą-Rojaus Trejybę - Aš ESU savyje, atėjus išgelbėjančiam suvokimui supranti, kad tu JAU įveikei dar vieną dvasinę pakopą. Tu išsilaisvinai iš dar vienų retėžių. Kad tik tavo pąstangų dėka tau jau nereikalinga ritualinė bažnyčia, nereikalingi būrėjai, ekstrasensai, vėlinių šventimas.

Dar labiau padeda praplėsti dvasinį akiratį sekančios, Dvasinių Būtybių pateiktos mintys.

“ Materialusis savasis aš turi asmenybę ir tapatybę, laikinąją tapatybę; ikiasmenis dvasinis Derintojas taip pat turi tapatybę, amžinąją tapatybę. Šita materialioji asmenybė ir šita dvasinė ikiasmenybė sugeba taip suvienyti savo kūrybines savybes tam, kad pagimdytų nemirtingos sielos išliekančiąją tapatybę.
Šitaip pasirūpinęs nemirtingos sielos augimu ir išlaisvinęs žmogaus vidinį aš iš absoliučios priklausomybės nuo antecedentinio priežastingumo pančių, Tėvas pasitraukia į šalį. Dabar, žmogų šitokiu būdu išlaisvinus iš reagavimo į priežastingumą pančių, bent jau kas yra susiję su amžinuoju likimu, ir, pasirūpinus nemirtingo savojo aš, sielos, augimu, pačiam žmogui belieka norėti sukurti arba atstumti šitą išliekantįjį ir amžinąjį savąjį aš, kuris yra jo, jam pačiam pasirinkus. Nė viena kita būtybė, jėga, kūrėjas, ar agentūra visoje plačiojoje visatų visatoje nė mažiausiu laipsniu negali įsikišti į mirtingojo laisvos valios absoliutų suverenumą, kada ši valia pasireiškia pasirinkimo sferoje, susijusioje su besirenkančiojo mirtingojo asmenybės amžinuoju likimu. Kai dėl amžinojo išlikimo, tai Dievas yra paskelbęs materialios ir mirtingojo valios suverenumą, ir tas sprendimas yra absoliutus. “ Urantijos Knyga 0071-06-02.

Manau, kad ne vienas šitose citatose iš Apreiškimų turi galimybę atpažinti savę.
Tad, pakilus dar vienu dvasiniu laipteliu, galima būtų pasakyti, kad visos mūsų materialios ir dvasinės problemos yra mūsų galvoje, mūsų sąmoningume. O visų problemų problema – per seklus įtikėjimas, per menkas atsivėrimas Dieviškiesiems Rojaus Tėvams, ARBA VISIŠKAS ATSIVĖRIMO NEBUVIMAS. IR NIEKAS KITAS NĖRA KALTAS.
Ir prieini prie tokios išvados, kad su savo nuosavais tarakonais galvoje reikia rūpintis pačiam. /Atsiprašau, už vulgaroką išsireiškimą/.

Visiems linkiu ramybės, Dieviškųjų Tėvų palaimos, ir meilės virpesių skleidimo visiems.
Su meile,

IRENA
2015-11-12 12:09:03



Yra netgi malda “Sveika, Marija”. Anksčiau melsdavausi prie Marijos paveikslų, nes daugelis tą darydavo, o taip pat ir kunigai siūlydavo melstis prie paveikslo su Marijos atvaizdu. Toje maldoje yra ir tokie žodžiai „...“melsk už mus nusidėjėlius,...“, ir galvodavau kaip čia yra, kad meldžiuosi ir prašau dar, kad papildomai už mane melstųsi. Galima manyti, kad gražiai paprašius Marijos, ir jai užtarus žmogų kokiai nors aukštesnio rango dvasinei būtybei, žmogus bus apdovanotas dvasinėm malonėmis. Kartą po tokios maldos prie Marijos nedidelio paveikslo, pajutau, kad sąmonėje yra kitoks energetinis būvimas, tik nieko suprasti negalėjau. O, pavyzdžiui, kunigo paprašius ką nors paaiškinti, jis tik paaiškino – tu tik tikėk.

O patyrimų aiškinimas yra LABAI svarbus dalykas žmogaus dvasiniame augime. Teologija iš tikrųjų yra skirta tik tam, kad žmogui būtų paaiškinta jo DVASINIS PATYRIMAS, o šiuo metu teologija užsiima nežinia kuo.

Pats kunigas kalbės tik tą, ko jo išmokė seminarijoje. Tarp kunigų nėra NEI VIENO tikro dvasinio mokytojo. Tikrovė ir jos pasireiškimas yra daug platesnis ir gilesnis, jis nėra sustingęs tik ties tokiais, nieko žmogui nesuteikiančiais, žodžiais, kaip „tepasigaili jūsų visagalis Dievas“, arba „štai Dievo Avinėlis“. O kuo žmogui per mišias gali padėti girdimi tokie žodžiai – „“Dieve, Švenčiausiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą,....“ Tai nėra tai, ką iš tikrųjų Jėzus norėjo palikti, jis nepaliko kančios atiminimo – kančios atminimas tai tik tai, kas liko iš tikrojo Jėzaus MOKYMO - gyvenimo. Ir todėl, kai žmogus girdi tokius žodžius, tai jis eiti į bažnyčią paprasčiausiai nenorės. Kam jam ta kančia ir žodžiai apie kančią?

Mariją katalikai laiko Dievo motina. Jeigu mąstyti paviršutiniškai, tai galima manyti, kad jeigu Marija yra Dievo-Jėzaus, materiali gimdytoja, tai pasimeldus Marijai, galbūt ji išprašys iš Jėzaus dvasinių malonių, lygiai taip, kaip ji paprašė Jo vandenį paversti vynu. O Jėzus juk mokė – melskitės dangiškajam Tėvui, bendraukite su Tėvu dvasioje. Jis nemokė melstis į jo žemiškąją motiną Mariją. O esmė glūdi žmogaus maldos nuoširdume ir dvasinės asmenybės atsivėrime – komunijoje. Ostija nėra komunija, tai labiau kaip simbolis, bet tai ne dvasinė komunija. Taip pat jeigu žmogus dalyvauja bažnytinėse mišiose, tai nereiškia, kad jis dalyvavo tikroje maldoje ir tikroje komunijoje.

Įdomu yra tai, kad po Jėzaus mirties Marija neišgyveno ir vienerių metų.

Mantas
2014-11-13 19:24:27



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal