Forumas: temos peržiūra
Aš daviau ištikimybės priesaiką Visuminei Dievybei - AŠ ESU, 2014 11 22
“Kvailys tarė širdyje, Nėra jokio Dievo. Jie korumpuoti, jie pridirbo pasibjaurėtinų darbų, nėra nė vieno, kuris darytų gėrį. Viešpats pažvelgė į žmonių vaikus žemyn iš dangaus, kad pasižiūrėtų, ar yra bent vienas, kuris suprato ir ieškojo Dievo. Visi jie nuklydo, jie visi susipurvino, ir nėra nė vieno, kuris darytų gera, nėra, nė vieno. Ar piktybinio blogio visi darbininkai neturi žinojimo, kas suvalgė manąją tautą, taip, kaip jie valgo duoną, ir nekviečia Viešpaties. Teisiųjų kartoje buvo didi baimė Dievui. Jūs užtraukėte gėdą vargšų gynimui, nes jo prieglobstis yra Viešpats. O Izraelio išgelbėjimas turėtų ateiti iš Siono, kada Viešpats sugrąžins savosios tautos vergovę. Jokūbas džiūgaus ir Izraelis džiaugsis...Dievas nėra naujuose dalykuose, kada kalba eina apie tai, jog žmonės klausytų Jo... o ne žmogaus.“
“Klausimas: kada Dievas pažvelgė iš dangaus žemyn, kaip tą Jis tebedaro ir šiandien, ar Jo žodis apima ir Popiežių, pasisakantį vienalytininkų judėjimo klausimu, ar mes galime surasti vieną žmogų, kuris mokys Dievo kongregaciją, kaip netapti suvalgytais, kaip suvalgo duoną piktybinio blogio darbininkai...šiuo atveju pasaulinė sodomitų bendruomenė?“
Čia jums pateikiau vieną atsiliepimą iš amerikonų Yahoo svetainės po informacija apie ką tik katalikų sektos popiežiaus paskelbtus dar šešis vadinamuosius šventuosius – du indus, ir keturis italus, kurie gyveno prieš kelis šimtus metų – nuo 800 metų iki praėjusio šimtmečio vidurio praeityje.
O dabar aš atsakysiu į tuos abu pateiktus klausimus.
Dievas – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU – yra KIEKVIENAME GĖRIO IR MEILĖS VIRPESYJE, taip, kaip šitoji gyva virpesių energija pasklinda iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, IR PASIEKIA KIEKVIENĄ KŪRINIJOS TOLIMIAUSIĄ KAMPELĮ. Ir tada jau priklauso nuo kiekvieno iš mūsų asmeninio atsivėrimo ir gyvo komunijos ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kiek mes savo BŪSENA ir patiriame šią gyvą meilę, ir kiek mes jos paskleidžiame kitiems. Meilės paklaida yra mūsų, o ne Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Todėl ne Rojaus Trejybė-AŠ ESU derinasi prie popiežiaus sakomų žodžių, kad vienu atveju jie būtų tariami su meile, o kitu atveju – jau be meilės. Priešingai, popiežius, priklausomai nuo jo asmeninio atsivėrimo, vienu atveju gali tarti jo vidumi jaučiamą šviesos žodį, kitu atveju – savosios tamsos.
Štai dabar jis paskelbė naujų tariamų šventųjų vardus. Ar tai meilės ir šviesos žodis iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU? Jokiu būdu ne, tai TAMSOS IR TIKROVĖS IŠKRAIPYMO žodis, kuris veda tolyn nuo šviesos į viduramžių gūdumą, kada vienus paverčia tariamais šventaisiais, o kitus laiko eiliniais.
Šventųjų sampratos – tai žmonių tamsumo ir baimės išraiškos, kurios vis dar yra gyvos, kaip matote, ir iki šios dienos.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU VISUS MYLI VIENODA MEILE – SAVIMI, SPINDULIUODAMA SAVE, NET IR TIEMS, KURIE KEIKIA DIEVĄ IR BURNOJA PRIEŠ JĮ. MEILĖ IR YRA TOJI GYVOJI ENERGIJA IŠ KŪRĖJO, TOJI ŠVIESA, KURI – JĄ PAJAUTUS – KIEKVIENĄ PAVEIKIA IŠ VIDAUS, KAD JIS PRADEDA DARYTI GĖRIO DARBUS. Bet tą daro ne dėl to, kad kas nors jį pagirtų ar paskelbtų šventuoju, bet tiesiog toks yra tos gyvos ir patiriamos meilės energijos impulsas – šitaip gyventi ir jausti tokio gyvenimo palaimą kasdienybėje, darbuojantis visų labui.
Tuo tarpu, kada popiežius, grįždamas iš vienos kelionės lėktuvu kalbėjo su žurnalistais ir kada jo paklausė nuomonės apie vienalytininkus bažnyčioje, jo atsakymas buvo toks – kas aš toks, kad juos teisčiau? Ir šiame atsakyme jau pasireiškia Rojaus Trejybės-AŠ ESU nuostatos. Tačiau jame stinga platesnio požiūrio – o kaip gi pažvelgti į šeimos tarp dviejų skirtingų lyčių, kurias būtent ir numatė Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – tam, kad sudarytų tikrovės šeimą šioje planetoje, ir tęstų ateinančias kartas, o ne šį pažeidimą tarp vienalytininkų? Tai ne vienalytininkų koks nors teisimas, bet giluminis požiūris, atskleidžiantis dabartinei tamsos žmonijai, kad ji suprastų, kokiu vektoriumi mąstyti ir žengti. Iš kur gi žmonija tą sužinos, jeigu aplinkui vien tik tamsūs dvasioje visi mirtingieji ir aršiai kovojantys dėl savo materijos KUO DIDESNIO KĄSNIO?
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – nenumatė, kad vaikai augtų VIENOS LYTIES PARTNERYSTĖS BŪDU SUDARYTOJE APLINKOJE, NES TOKIA APLINKA IŠKREIPIA IR KŪRĖJO EVOLIUCINIO PLANO ĮGYVENDINIMĄ TARP URANTIJOS MIRTINGŲJŲ, KURIŲ ŠEIMOS BŪTINAI SUSIDEDA TIK IŠ DVIEJŲ SKIRTINGOS LYTIES ASMENŲ, IŠ ŠITOKIĄ KŪRĖJO NUOSTATĄ PAŽEIDUS, TOKIA PAŽEISTA APLINKA NE TIK UŽTERŠIA VAIKO PASĄMONĘ, IR ŽALOJA JO PSICHIKĄ, BET TAIP PAT PAŽEIDŽIA IR ŠVIESŲ IR TEISINGĄ RYŠĮ SU VISA APLINKA – TIKROVE. TODĖL TOKIOJE APLINKOJE IŠAUGUSIO VAIKO PSICHIKA YRA SUŽALOTA. O juk jis suaugęs su tokia pažeista psichika ir užteršta sąmone ir pasąmone eis atitinkamas pareigas – dirbs gal mokytoju, gal politiku, gal gydytoju – kai jo pareigos savaime numato bendravimą su kitais žmonėmis, todėl jo poveikis tiems žmonėms taip pat bus IŠKREIPTAS. Ir tai turės poveikio VISOS PLANETOS PADĖČIAI – evoliucija bus ne tik iškreipta, bet ir neišvengiamai vyks PROTO DEGRADACIJA, O TAI VES PRIE VIS KLAIDINGESNIŲ SPRENDIMŲ, O JŲ PASEKMES VIS SKAUDŽIAU PAJUS VISA ŽMONIJA. Ir tokia padėtis JAU REALIAI yra MATOMA visoje planetoje. Jeigu vienalytininkai nepirštų savo požiūrio taip aktyviai įvairiais gatvių maršais, sambūriais, kuriuos taip mėgsta Europos pseudosąjungos lyderiai, islamas nebūtų toks aršus ir nebūtų tokių teroristinių išpuolių musulmonams ginantis nuo Vakarų sodomines ir viską, kas tik TIKROVIŠKAI gražu ir gera, naikinančios civilizacijos, kuri toli gražu nėra civilizuota, nes savo mąstymu atitinka LAUKINIO LYGIO MĄSTYMĄ.
Tačiau popiežius tokių dalykų nežino, nes jis vadovaujasi tiek bažnytiniais principais, tiek ir savo vidine nuostata, bet jam trūksta giluminio kosminės įžvalgos nuoseklaus žvilgsnio.
Tuo tarpu atsakydamas į kitą klausimą - ar mes galime surasti vieną žmogų, kuris mokys Dievo kongregaciją, kaip netapti suvalgytais, kaip suvalgo duoną piktybinio blogio darbininkai...šiuo atveju pasaulinė sodomitų bendruomenė. – turiu pareikšti tas žmogus esu AŠ. Nėra kito planetoje mirtingojo, kuris galėtų mokyti VISAS PLANETOS RELIGINES kongregacijas, kaip ir VISAS POLITINES – IR VISŲ PASAULIO VALSTYBIŲ – struktūras, Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės ir šviesos GYVO žodžio, nes būtent iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU aš tuos mokymus ir semiu, net ir dabar pateikdamas šį atsakymą.
Naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį (2014 11 22), prieš trečią valandą, buvau netikėtai pažadintas ir pradėjau bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU garbinimo ir šlovinimo komunijoje. Ir tada paprašiau mokymų sau iš bet kurio Rojaus Trejybės-AŠ ESU Asmens. Ir būtent AŠ ESU suteikė mokymus, o tada man pasiūlė duoti Šiai Visuminei Dievybei ištikimybės priesaiką, TAIP, KAIP PRIEŠ DEVYNERIUS METUS DAVIAU PRIESAIKĄ TĖVUI, O DAR PO KELERIŲ METU, MAN PRADĖJUS BENDRAUTI SU VISAIS ROJAUS TREJYBĖS ASMENIMIS – BEGALINĖ DVASIA MAN PASIŪLĖ DUOTI IŠTIKIMYBĖS PRIESAIKĄ IR ROJAUS TREJYBEI. O štai dabar atėjo ir toks pasiūlymas – duoti ištikimybės priesaiką ir Visuminei Dievybei – AŠ ESU. Ir ją aš daviau. Ir po priesaikos davimo visas kūnas pajuto milžinišką energijos įkrovą, kad net kaip išsiskleidžianti spyruoklė, šio impulso dėka, gulintis kūnas iki pusės buvo akimirksniu pakeltas. Aš prisimenu, kada daviau ištikimybės priesaiką Rojaus Trejybei, tuomet gulintis kūnas irgi patyrė energetinę įkrovą, kuri man priminė matytus per televiziją elektros šoko, taikomo mirtingajam kritiniais atvejais, vaizdus. Šįkart pojūtis buvo daug galingesnis.
AŠ ESU man paaiškino, kad dabar aš esu pirmasis kūrinijoje davęs ištikimybės priesaiką būtent Visuminei Dievybei – AŠ ESU, net iš Rojaus Trejybės kilusios asmenybės arba pasiekusios savo likimo įgyvendinimą Rojuje asmenybės nėra davusios ištikimybės priesaikos AŠ ESU. Štai kokia yra VISUMINĖ MEILĖ, kad evoliuciniame gyvajame kelyje net ir materialiam mirtingajam, dar net nepatyrusiam prisikėlimo, gali būti išreikštas toks PASITIKĖJIMAS, kokio niekada nebuvo išreikšta net tobuloms ar ištobulintoms asmenybės. Štai KOKS yra mirtingojo oraus statuso Iškėlimas ir IŠAUKŠTINIMAS, O NE ATSTŪMIMAS IR SUMENKINIMAS, KOKS JIS NIEKAM VERTAS, KAD JO NET NEPASTEBI ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU !
Tą aš jums atskleidžiu Forume, kaip tą atskleidžiau ir savo pamokomajame žodyje per praėjusio šeštadienio gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, kad jūs suvoktumėte, jog toks pasitikėjimas yra pelnomas PASTANGOMIS visų šviesos labui, o ne gražiais žodžiais.
Ir aš būtent ir esu tam, kad jus stiprinčiau ir padėčiau pažvelgti plačiau – kosmine įžvalga – tiek į mūsų dabartį, tiek į ateitį, kuri priklauso – ASMENIŠKAI – nuo kiekvieno iš mūsų – AR JI BUS TOKIA, KAIP NUMATĖ KŪRĖJAS, AR MES IR TOLIAU PIRŠIME SAVO VALIĄ, PRIEŠINDAMIESI KŪRĖJO VEDIMUI IŠ VIDAUS, IR ŠITOKIU BŪDU PAŽEISDAMI ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU IR VALIĄ IR EVOLIUCINIO PLANO ĮGYVENDINIMĄ ŠIOJE KARTOJE IR ŠIAME AMŽIUJE, kada taip uoliai įšventiname tariamus šventuosius, kada taip uoliai laikomės ritualinių švenčių ir lekiame deginti ant kapų žvakučių GYVIESIEMS, kada jau seniai parduotuvės kaip žuvis gaudo pirkėjų pinigus su papuoštomis kalėdinėmis eglėmis, kai pati Kalėdų šventė yra netikra ir dirbtinė, o KIEK PASTANGŲ IR ENERGIJOS IR PINIGŲ YRA PASKIRIAMA JOS PASIRENGIMUI, PRADEDANT DARŽELIAIS, MOKYKLOMIS, ŠEIMOMIS, IR BAIGIANT VISOS VISUOMENĖS SUSIGRUPAVIMU IR ALKOHOLIO POVEIKYJE TRANKYMUSI IR ŠAUKSMAIS, PETARDOMIS IR KRUVINOMIS, IR NET TRAGIŠKOMIS PASEKMĖMIS.
O GYVASIS JĖZUS, KAIP IR ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU, VIS LAUKIA RIMTIES IR NUOŠIRDAUS ATSIVĖRIMO IŠ KIEKVIENO TAIP IKI ŠIOL IR NEATRASTI SAVO VIDUJE, NES TAM JOKIŲ PASTANGŲ NEDEDA NEI POPIEŽIUS, KURIS PATS NEŽINO, KAIP GI ATRASTI JUOS SAVYJE, KAD PAMOKYTŲ KARDINOLUS, NEI KARDINOLAI, KAD PAMOKYTŲ VYSKUPUS, NEI VYSKUPAI, KAD PAMOKYTŲ KUNIGUS, IR TIKINČIUOSIUS.
Todėl tą darau AŠ – VEDAMAS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, ATRADĘS JUOS VISUS KETURIS SAVO VIDUJE, IR ATSIDAVĘS JŲ VEDIMUI IŠ VIDAUS. Ir tai reiškia, kad Rojaus Trejybės-AŠ ESU evoliucija vedlį turi šioje planetoje tarp mirtingųjų, ir niekas nepajėgus manęs sustabdyti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-11-24 13:30:25
Komentarai
Įsivėlė klaida, noriu patsisyti. Turėjau mintyje perduodamas, o ne parduodamas žinias.Su meile Laima.
LaimaJAV
2014-11-27 04:48:38
Tai nuostabu. Labai ikvepia ir sustiprina dvasioje. Aciu Rojaus Trjybei AS ESU uz parduodamas zinias tokia suprantamas kalba.
Su diziausiu meiles glebiu apkabinu visus Laima.
LaimaJAV
2014-11-26 23:00:24
Ačiū, Algimantai, kad pasidalinai tokia nuostabia patirtimi; tai jau aukštas pilotažas. Tai paliūdijimas apie GYVĄ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEIKIMĄ. Taip pat buvo parodytas ir AUGANTIS pasitikėjimas Dieviškaisiais Rojaus Tėvais ir Jų Galia per paprastą žmogų; JUOS mylintį ir Jų Valią vyrdantį ŽMOGŲ.
Su meile,
IRENA
2014-11-26 18:29:00
Mielieji Jurgita ir Mantai, po jūsų tokių žodžių man per sunku išeiti iš kambario, nes kažkas lyg ir užkliuvo už staktos. Nesupratau kas tai. Bet kai neskubėdamas apsidairiau kairėn, tada dar dešinėn, ir dar atidžiau, galų gale vis tik PAMAČIAU, kas gi man taip sutrukdė išeiti per duris - o gi nugaroje išaugo sparnai. O jie kaip tik ne vien tik užsikabina už staktos, bet dar ir labai sunkiai sveria. Ir visa tai nuo per didelių pagyrų. O tada ir norisi palinkti arčiau prie žemės, šitaip net trukdydami pakilti aukščiau už materiją. Kaip sako, trukia į miegą, o ne prie darbų, kaip po gerų pietų. Ehe, negirkit manęs, nes tikrai per sunkūs tie sparnai ir nesinorės kilti aukštyn dvasioje.
Geriau paklausykite-paskaitykite, ką aš jums pasakysiu apie vakarykštį patyrimą su mano Labradore, Hola, ir su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Visą laiką buvusi linksma ir judri Hola vakare pradėjo koridoriuje vemti. Uodega nuolinko, žvilgsnis apsitraukė, žaismingumas subliuško. Kadangi ji valgo be saiko ir viską, kiek beduotum, tai aš jau mąsčiau, kad vakarienės, iki jos buvo likę apie valandą, gal nieko neduosiu, o gal duosiu labai lengvai, kad pasižiūrėčiau, ar ji vėl išvems, ar jai kiek nors pasidarys per tą valandą geriau.
Visą laiką ji gulinėjo tai vienoje vietoje, tai kitoje, nerasdama viduje ramybės. Aš jai pabandymui daviau mažą kąsnelį ryžių traškučio, kurį visada taip godžiai pagriebdavo ir mano rankų, kad savo aštriais dantimis galėjo ir pirštus įdrėksti nuo to energijos antplūdžio. Jokios inteligencijos. Dabar tas gabaliukas gulėjo ant grindų, o ji nerodė jokio noro net prisiartinti. Tai jau tikrai jai negerai.
Vakarienei parengiau labai skystą avižinių drybsnių košę, kuri panašėjo jau į sriubą. Tačiau Hola dar iš įpratimo priėjo prie savo dubenėlio kelis gurkšnius laktelėjo ir pasitraukė. Liūdna buvo žiūrėti, visai kaip ne Hola. Kai paprastai vis noriu, kad tik ji nustotų tiek daug ėsti, o dabar jaučiau tos jos ėdrumo akimirkos nostalgiją - kaip būtų gera, kad ji taip energingai ėstų viską, ir dar kaip visada prašytų DAUGIAU.
IŠLEIDAU JĄ Į MŪSŲ UŽDARĄ KIEMĄ BE PAVADĖLIO IR PATS SU PROŽEKTORIUMI IŠĖJAU STEBĖTI, AR JI VEMS AR NE. O ji vargšė atsigulė ant snieguotos žolės vėjyje, ir guli, tarsi būtų šiltame kambaryje, kaip šiaip jau ji visur uostinėja, ir apeina visus kiemo kampus. O dabar guli šaltyje, ir tokiomis liūdnomis akimis žiūri į mane, kai aš pašviečiau visai šalia jos, kad pamatyčiau jos akis, bet neapakinčiau, mat mano prožektorius yra galingas, jį nuo dviračio nuėmaiu, hologeninis žibintas, kad net mašinos mirksi, kad perjungčiau į "trumpąsias" šviesas, nes akina.
Parsivedžiau ją namo. Ji parkrito tiesiog ant grindų, kai paprastai mane vis vadina pažaisti su jos maža pagalvėle, kurią įsikanda ir neatiduoda, kad atimčiau, o tada jau ir numesčiau, o ji už kokį nors skanėstą, kaip koks pirklys, atneš. O jeigu nėra skanėsto, tai ir nesulauksi, kad atneštų.
Matau ją gulinčią tokią bejėgią, tankiai ir labai negiliai kvėpsinčią. Aš ją pašaukiau, bet ji neatsikėlė, tik akis atmerkė ir pažvelgė liūdnai į mane, tarsi atsiprašydama dėl tokio bejėgiškumo.
Aš vis galvojau, ką čia jai reikėtų duoti išgerti, kad nors kiek pajaustų pažeistos energijos atstatymą. Pagalvojau apie citriną, ji paprastai padėtų atsigauti. Bet gi ne taip lengva sugirdyti, juk tai ne vaikas, kuris gali suprasti abstraktų prašymą ir išgerti. Šaukštelį-kitą galima būtų sugirdyti pakėlus jos galvą ir užspaudus burną, kad neišspjautų rūgštaus skonio vandens. Bet vis tiek tai ilgas procesas, kol citrina pradės veikti, o gal net dar paskatins ir vėmimą.
Aišku, žinojau, kad aš galiausiai pradėsiu melstis Rojaus Trejybei-AŠ ESU, tačiau vis dar mintyse ieškojau, ką galėčiau padaryti aš pats tiesiogiai. Ir netikėtai kilo mintis padaryti taip kaip Dinamo ar Troy, kurie atgaivino balandžius - jau mirusius. Aš kaip tik buvau neseniai tokį epizodą matęs per televiziją. Tad atsiguliau ant lovos ir galvą atrėmiau į pagalvę padėtą prie sienos, kad matyčiau Holą, ir pradėjau energiją savo minties galia nukreipti į Holą. Jos kūnas visai nereagavo. Atėjo mintis, jog yra didžiulė virpesių sklaida ir jie pasklinda ne vien tik Holai, bet ir aplink, todėl ištiesiau link jos rankas ir pradėjau formuoti energijos srautą tiesiai į Holą. Šuo net nesujudėjo. Aš vėl mintyse atvėriau per televiziją matytą parke vaizdą su tuo negyvu balandžiu, kuris po kurio laiko jau sujudėjo, ir kuo toliau energiją siuntė Dinamo, tuo stipriau suspurdėdavo tarsi apimtas traukulių, balandžio kūnas, kol galiausiai jis atsistojo, ir dar po kurio laiko ir nuskrido.
Aš tą vaizdą iš parko perkėliau į kambarį ir netikėtai pradėjau jausti savo delnuose šilumos energiją. Aš tą pačią akimirką pajutau PASITIKĖJIMĄ, ir tuo pačiu siunčiau mintimis informaciją Penkioms Pagalbinėms Proto Dvasioms, esančioms Holos prote, kad jos šią informaciją perteiktų Holai, kad ši vis stipriau jausdama energijos antplūdį, keltųsi nuo grindų. Hola niekaip nereagavo, gulėjo kaip rąstas, o mano rankos vis jautė šilumą, o aš vis siunčiau šitą pačią komandą - kelkis, kelkis, tau Rojaus Trejybės-AŠ ESU energiją aš siunčiu ir tu ją TURI PAJAUSTI. Ir kaip tik šiuo metu sujudėjo labai nežymiai viena letena, po kurio laiko vėl sujudėjo, taip nevalingai, kaip traukulio paveikta. Aš vis siunčiau energiją, delnai vis stipriau kaista, o manyje tokia TIKRUMO BŪSENA, KAD HOLA NETRUKUS ATSIKELS, nors aš jos nei kviečiu, nei jos vardą tariu. Po kurio laiko Holas jau visos kojos suspurdėdavo ir vėl nurimdavo. Ir netrukus jau ir visas kūnas sujudėjo. Dar šiek tiek vėliau Hola atsimerkė, pakilo jos galva, apsidairė ir atsigulė nuo šono ant pilvo ir galvą laikė jau pakeltą, taip, kaip ji guli ką nors pamačiusi visada.
Atsistoti neatsistojo, nes vėl atsigulė ant šono. Tada aš jau ją pašaukiau, ir ji tuoj pat stryktelėjo kaip niekur nieko, tarsi ir nebuvo jokio negalavimo, prie manęs priėjo energingu žingsniu ir pradėjo laižyti man veidą, kaip visada tą daro.
Ir nuo tos akimirkos vėl jaučiasi puikiai, suvalgė ir tą vakarienę, kurios buvo atsisakiusi dėl prastos savijautos, ir daviau dar papildomai bulvių košės, kurią sau išsiviriau.
Štai toks patyrimas.
Smagu, drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir be jokių veterinarų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2014-11-26 15:54:13
Taip, Algimantai, tu esi tas žmogus, kuris suteiki atsakymus žmogui, ir tai nėra filosofiniai nepritaikomi teiginiai, bet gryna tiesa ir šviesa, pavirstanti kūnu. Tavieji mokymai palaipsniui išlaisvina žmogų iš jo asmeninės kančios ir iliuzijos. Tavųjų mokymų dėka pradedi suprasti ir patirti, kad žmogus yra dvasinė asmenybė, ir pradedi suprasti, kaip ji turi pasireikšti, kaip ji turi gyventi, kuo pulsuoti, ir kas tas Kūrėjo atvaizdas žmogaus viduje. Tai nepaprastai svarbu žmogui žinoti, ir netgi ši urantų puoselėjama šviesa yra pats svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime. Nėra svarbesnio. Skaitant tavo patyrimus, priesaikos metu tiek Rojaus Trejybei, o dabar ir Visuminei Dievybei AŠ ESU, suprantu, kad religija yra grynai patirtinis, individualaus žmogaus su Kūrėju, kelias, be jokių tarpinių grandžių.
Šis urantų kelias yra nuostabi dovana žmogui, suteikianti Sūnystės patyrimą, padedanti suvokti Jėzaus išsakytas mintis, suprasti Jo paraboles, pajusti Jo žodžių dvasinę gelmę, Jo projekciją į amžinybės ateities realijas. Nuostabu yra tai, kad būtent šis mirtingojo kelias link Kūrėjo per tavuosius mokymus, per maldą, per dvasinę komuniją, ir yra Jėzaus rodyto kelio tęsinys naujoje šviesoje. Netgi tavųjų mokymų dėka, žmogus pajunta, kas gi ištikrųjų yra dieviškoji meilė ir kaip ji pasireiškia žmogaus širdyje-sieloje.
Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovės įkūrimas taip pat yra dovana žmogui, kaip ir Jėzaus apreiškimas „Kalbu Jums Vėl“, knyga-mokymai „Akimirkos Amžinybė“ ir penktasis epochinis apreiškimas „Urantijos Knyga“. Jeigu mirtingasis žmogus nepabūgs paimti tai į rankas, o vėliau nepabūgs priimti tai į save, jis skins dvasinius vaisius.
Mantas
2014-11-26 01:10:36
Nuostabus Algimanto patyrimas tiek beskaitant, o ypač pirmą kartą beklausant praėjusį šeštadienį jo pamokomojo žodžio metu per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, apie ištikimybės priesaiką, duotą Visuminei Dievybei AŠ ESU, man viduje sukėlė nuoširdų meilės jausmą, net pajutau besitvenkiančias ašaras akyse. Ir tikrai nuostabiausia tai, jog Rojaus Trejybė-AŠ ESU šitaip pademonstravo begalinę savo meilę net ir pačiam mažiausiam dvasiniu ūgiu mirtingajam, dar net nepatyrusiam prisikėlimo. Kokia galinga JOS meilė, koks išreikštas pasitikėjimas žmogumi, Jos gyvuoju sūnumi!
Juk ne šiaip sau Rojaus Trejybė-AŠ ESU apreiškė SAVE mums, šios planetos mirtingiesiems, kad patys gyvai patirtume Ją savyje ir realiu patyrimu visiems paliudytume, jog nesame nė vienas menkesnis ar mažiau svarbus nei bet kuris visos kūrinijos dvasinės šeimos narys. Nes savo dvasiniu pabudimu ir gyvu ryšiu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU mes tikrai esame pilnateisiai jos nariai, jau dabar. Ir visi esame vienodai mylimi ir svarbūs.
Man sukelia dvasinį pasitenkinimą ir meilę tai, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU mane atvedė pas patį geriausią dvasinį mokytoją, kokio aš nė nesitikėjau sutikti, bet norėjau. O šitokį norą aš esu išsakiusi nuoširdžioje asmeninėje maldoje Dievui – taip Jį anksčiau vadinau, kai dar tebesimokinau gal 11 ar 12 klasėje. Atsimenu iki šiol, man pačiai tai buvo netikėtas nuoširdžiai išsakytas noras, išsiliejęs iš mano lūpų, kad noriu sutikti tokį dvasinį mokytoją, kuris man padėtų dar labiau pamilti Jį, Dievą. Nuo to momento praėjo daug laiko, įvyko visokiausių patyrimų, tačiau niekada nepamiršau savais žodžiais kalbėtis su Juo kaip geriausiu Dvasiniu Draugu. Ir dabar aiškiai suvokiu, kad dar nuo mokyklos laikų, kada kas vakarą nuoširdžiai melsdavausi iš pradžių dogmatine malda, o po to atėjo mintis įterpti ir savų žodžių, kurie vėliau ir tapo man pačia nuoširdžiausia ir tikriausia maldos forma – būtent šitokio gyvo bendravimo su Kūrėju mane mokino mano Minties Derintojas. Ir šitaip palaipsniui Jo vedimo iš vidaus dėka dogmatinė malda iš mano sąmonės buvo išstumta ir pakeista nuoširdžiu pasikalbėjimu su Kūrėju, kaip pačiu brangiausiu Draugu, išsakant visas asmenines problemas. Iki šiol šie prisiminimai man brangūs ir labai svarbūs, nes jų dėka, ir nuoširdžios asmeninės maldos dėka aš ėmiau patirti pirmuosius dvasinius patyrimus, kurių paaiškinti tuomet niekaip negalėjau, nežinojau kaip. Ir tik Apvaizdos dėka, kada atradau Urantijos grupę ir ten nuėjau, o sekantį rytą jau pajutau stiprų norą nueiti į tuomet dar besivadinusią Dievo Tėvo ir Jo sūnaus Jėzaus šventovę, ten mano suvokimas labai išsiplėtė. Tik sutikto dvasios brolio, dvasinio mokytojo Algimanto dėka aš ėmiau kreiptis į Tėvą, nebe į Dievą, ir tie dvasiniai patyrimai ir buvo pirmieji Jo meilės virpesių pajautimai savyje. Man tapo lengviau, kad aš ne viena tokia, bendraujanti su Tėvu savais žodžiais ir jau kažkiek patirianti Jį buvau, bet buvo ir daugiau tokių dvasios brolių ir sesių. Bėgo metai, mes garbinome Tėvą, ir štai kada dvasiškai ūgtelėjome, Rojaus Trejybė apreiškė SAVE, kad garbintume ne vien tiktai Tėvą, bet prijungtume ir Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį ir Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę. Ir vėl laukė nauji dvasiniai patyrimai, dar giliau nardinantys į nuostabų gyvąjį meilės vandenyną, dar plačiau praskleidžiantys tikrovės uždangą. Ir tik dėl nuolatinių asmeninių pastangų garbinant Rojaus Trejybę tiek individualiai, tiek kolektyviai gyvojoje šventovėje, mano, kaip ir kitų nuoširdžių dvasios brolių ir sesių, dvasinės asmenybės budo ir nedrąsiai skleidėsi, įveikdamos įvairius gyvenimo iššūkius, sunkumus, tai tarsi ankstyvo vasaros rytmečio saulė skaisčia šiluma ir šviesa glostė, ramino ir stiprino, taip Rojaus Trejybė mus žadino iš vidaus pabusti, gyventi gyvą gyvenimą kartu su Ja. Ir žadino ir stiprino iki tol, kol tapome pasirengę priimti dar ryškesnę šviesą – sugerti į save kaip pačius ryškiausius spindulius, tai Visuminę Dievybę AŠ ESU. JOS apreiškimo dėka aš dar labiau sustiprėjau, dar labiau pamilau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, man dar plačiau atsivėrė ir iki šiol nuolat tebeatsiveria begalinė tikrovės panorama. Tai panašu, kai vieno nuoširdaus asmeninio garbinimo metu pamačiau vaizdinį – skaisčios baltos saulės šviesos apšviestą horizontą, su daugybę kalnų viršukalnių, nusidriekiančių tolyn ir gilyn, be pabaigos. Tai buvo labai gražus ir akimis neaprėpiamas vaizdas. Taigi visi šie apreiškimai ir gyvos tikrovės atskleidimai yra įmanomi tik dėka nuoširdaus ir ištikimo dvasinio mokytojo Algimanto, kuris eina pirma mūsų visų, ir skelbia savosios dvasinės asmenybės gyvu suspindėjimu pačią ryškiausią TIESĄ ne tik mums urantams, bet visai planetai Urantijai, ir net visai kūrinijai.
Šis gyvasis Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelias prasidėjo mumyse, ir tiek, kiek mes gyvo įtikėjimo dėka nuoširdžiai atveriame save kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ir dukros, ir kaip dvasinės asmenybės savo Tikriesiems Dvasiniams Tėvams, tuo jis niekada nesibaigia ir nesibaigs, o tik plėsis, ryškės ir spindės mumis. Juk Rojaus Trejybė-AŠ ESU gali pasireikšti ir veikti tiktai per mus, savo vaikus, kada iš meilės Jai mes savo laisvą valią suliejame su Jos valia, ir kartu bendradarbiaudami veikiame visų gerovės labui.
Su meile,
Jurgita
2014-11-25 21:40:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]