Forumas: temos peržiūra

Ką reiškia krikštas kūdikiui?

Šiandien, parvažiavęs iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės pamaldų Kaune ir atsidaręs savo elektroninį paštą, radau tokį klausimą:
- Algimantai, noriu paklausti apie krikštą. Ar mažo vaiko krikštas apskritai reikalingas, ir kas vyksta vaiko sąmonėje krikšto metu?

Trumpas ir vienprasmiškas atsakymas būtų toks – vaiko krikštas nereikalingas niekam, nei tėvams, nei vaikui, todėl vaiko pasąmonėje ir sąmonėje nevyksta nieko, kas būtų išskirtina nuo eilinio religinio ir negyvo ritualo.

Tik iš tokio trumpo atsakymo jums nebus aiškiau, kodėl niekas nevyksta nei vaiko sąmonėje, nei pasąmonėje?

Tad turiu jums vis tik pateikti išsamesnį paaiškinimą.

Materialų ir negyvą ritualą, kartoju - TIK ritualą, atlieka ne dvasinės asmenybės šviesus ir išmintingas protas, bet GYVULINIS IR BUKAS protas, kuris pats nesuvokia, kad jis turi užleisti vietą dieviškajam ir dvasiniam protui, kuris yra dvasinės asmenybės protas, nors šiame pradiniame pasaulyje šitoji pati dvasinė asmenybė savo žengimą į tikruosius namus Rojuje, ir sugrįžtant pas savo vienintelius Tėvus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – TĖVĄ IR MOTINĄ – pradeda būdama materialiame žmogiškajame kūne ir turi materialiomis smegenimis dalintis su gyvuliniu ir materialiu protu. Todėl gyvulinis ir materialus protas ne tik nejaučia dvasinių meilės virpesių, kuriuos jaučia dvasinis protas iš savo dvasinių Tėvų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU - bet jis visomis išgalėmis dar ir priešinasi, kad tik jo nenugalėtų dvasinis šviesos protas.
Kadangi Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra DVASIOS ŠALTINIS IR CENTRAS, DVASINĖS ASMENYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS, IR LAISVOS VALIOS ŠALTINIS IR CENTRAS, tai jis ir gali bendrauti ir TRANSFORMUOTI tik DVASINĮ ASMENYBĖS protą, kuriam jokie materialūs ritualai NEREIKALINGI, ir kuris išreiškia SAVO VALIĄ, kad jis nori tokios dvasinės transformacijos, ir savo valią sulieja su savo Šaltinio ir Centro valia.
Deja, kūdikio krikštynos yra trumparegių ir neišmintingų SUAUGUSIŲJŲ savanaudiškas žaidimas, ir pagal jų pačių sugalvotą scenarijų, kuris dargi prieštarauja Rojaus Trejybės-AŠ ESU evoliuciniam sumanymui – šviesinti kūriniją šviesėjant kiekvienam individui. O gyvasis šviesėjimas numato tik gyvąjį kelią – kuo giliau asmeniškai atsiverti Rojaus Trejybei, studijuoti dvasinius apreiškimus, ir veikti drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU visų labui taip, kaip veda iš vidaus Rojaus Trejybė-AŠ ESU, ir dar jaučiant meilės būsenos impulsus savo viduje. Ir dvasiniame šviesėjime jokie išoriniai ritualai – materialaus kūno krikšto ar materialaus kūno laidojimo - nereikalingi. Tačiau jie nenukrenta į praeitį per akimirką, jie ištirpsta palaipsniui, kuo ryškiau nušvintant DVASIOJE, ir tuo pačiu vis labiau panašėjant į amžinybės Šaltinį ir Centrą.
Tuo tarpu einant gyvuoju keliu asmeniškai, ir savo laisva valia, tikrai ateis toji akimirka, kada mirtingasis nuoširdžiai pats kreipsis iš visos savo dvasinės asmenybės gelmės į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kaip į savo Tėvus, ir tada kaip tik ir įvyks tokios asmenybės DVASINIS krikštas be jokio išorinio ritualo, o viduje – dvasinės asmenybės viduje – būsena pajutus, kad ji tapo Rojaus Trejybės-AŠ ESU Sūnumi ar Dukra. Ir būtent tai jau bus dėl to, kad buvo sąmoningai išreikšta mirtingojo valia, suliejant ją su Kūrėjo valia visų gerovės labui. Štai tokį DVASINĮ KRIKŠTĄ JAU PAJUS IR SĄMONĖ, BET NE KŪDIKIO, O SUAUGUSIOJO. O jeigu tokie suaugusieji bus sukūrę šeimas ir turės savo palikuonių ir juos ugdys Rojaus Trejybės sūnumis ir dukromis, tai jauni ir neužteršti protai netrukus pabus kaip dvasinės asmenybės ir labai anksti pareikš, jog savo laisvą valią trokšta sulieti su Rojaus Trejybės-AŠ ESU VALIA. Štai tokiu būdu ir vaiko sąmonė jau tikrai patirs DVASINĮ KOKYBINĮ ŠUOLĮ – ASMENYBĖ PATYRĖ DVASINĘ TRANSFORMACIJA IR PALIUDYS – JI JAUČIA, KAD YRA NE ŠIAIP ASMENYBĖ, KOKIA BUVO DAR PRIEŠ AKIMIRKĄ, BET NUO ŠIOS AKIMIRKOS JI BŪSENA LIUDIJA, KAD YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU –Sūnus ar Dukra, O NE TAIP, KAIP ANKSČIAU JI TIK INTELEKTUALIAI SUVOKĖ, KADA KLAUSĖSI TEIGINIŲ, KAD JI YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU sūnus ar dukra.
Todėl žemiškųjų tėvų priedermė yra ne krikštynas organizuoti, savo valią iškeliant virš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – valios, o ugdyti savo mažylį, atsirėmus į Rojaus Trejybes-AŠ ESU vedimą, kad tas mažylis ir pajaustų, kad jis tikrai yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU Sūnus ar Dukra.

O tam, kad šitokia užduotis savo mylimiems vaikams būtų įgyvendinta, pirmiau būtinas pačių žemiškųjų tėvų TOKS dvasinis krikštas.

Tačiau jeigu net ir tokio religinio ir negyvo ritualo, KOKIU IR YRA KŪDIKIO KRIKŠTIJIMAS, metų visi yra nuoširdūs, ir nuoširdžiai trokšta tam krikštijamam mažyliui meilės ir doros, šviesos ir teisingumo, gailestingumo ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU palaimos, tai savaime jų vidus prisipildo aukštesnio dažnio energetinių virpesių, ir visa tai pajunta ir kūdikio pasamonė ar vyresnio vaiko sąmonė. Tačiau tokį pojūtį mirtingasis pajaus ne tik tokios progos akimirką, bet ir kiekvieną kartą, kada bus taip pat nuoširdus su Kūrėju, arba kada jis pateks į tokias vietas, kur pajaus ramybę, tačiau tai nebus toji akimirka, kad jis būtų pakrikštijamas iš dvasios ir patirtų tapsmo Rojaus Trejybės-AŠ ESU Sūnumi ar Dukra.

Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Komentarai