Forumas: temos peržiūra
Urantijos knygos kontaktuojancios asmenybes tapatybe
D.U.K. apie knygos atsiradima minima, kad kontaktuojancios asmenybes tapatybe slepiama. Pasitelkes keleta paieskos sistemu ir perzvelges siulomas nuorodas, kuriu beje gausybe, aptikau straipsni nuorodoje
http://sir35.narod.ru/URANTIA/Shtok_064.htm
9 pastraipa
siaip tai ten rasoma apie zymu, man nezinoma, vokieciu kompozitoriu ir koki poveiki jam padare urantijos knyga. Bet man uzkliuvo tokia istrauka, kurioje aisku kas ta slepiama asmenybe.
"Урантия – это текст из примерно двух тысяч страниц, составленный в 1934-35 годах посредством медиумической деятельности Вильфрида Келлога (ум. в 1956), чикагского бизнесмена и члена семьи молотильщиков зерна Келлогов. В трансе он изрекал послания, каждое из которых было отмечено ангельским знаком; они были "спущены вниз" и отредактированы доктором Уильямом Сэдлером, психиатром и священником Адвентистов Седьмого Дня6. Доктрины Урантии последовательно связаны с адвентизмом – движением, начавшимся в 1844 году с апокалипсисов Эллен Уайт. Но апокалипсисы Келлога-Сэдлора идут много дальше, представляя собою вначале панораму космической и человеческой истории, а затем – погодичный отчёт о жизни Иисуса"
cia nera klausimas tik norejau pasidalinti tuo ka suzinojau.
Arnoldas
2005-05-17 01:08:08
Komentarai
Urantijos Knygos atsiradimo APLINKYBĖS yra aprašytos atskirame svetainės puslapyje. Iš pradžių vertėtų perskaityti KAS YRA PAAIŠKINTA, o tada jau kalbėti, nes tai, ką čia kai kurie iš jūsų sakote yra tiesiog prasimanymas.Urantijos Dokumentų gavimui nebuvo panudotas joks ŽMOGAUS PROTAS.
Mohametas, 7a. po Kristaus, iš viso jokių apreiškimų negaudavo, tai buvo jo epiplepsijos priepuoliai, po kurių jis pasakydavo, kad neva gaudavo Alacho apreiškimus, dėl to jo vadinamieji apreiškimai ne kas daugiau, kaip jo paties fantazijos vaisius. Būtent dėl to jis sakydavo savo karo vadams, kurie reikšdavo nepasitenkinimą dėl grobio pasidalijimo, kad jis gavo apreikšimą - jeigu miestą paima apgulties dėka, tai visas grobis atitenka PRANAŠUI, t.y. Mohametui, nes tai Alacho nuopelnas be karo vadų karinių veiksmų, o jeigu miestas paimamas karo veiksmų dėka, tai grobis - ir belaisviai - dalinama taip - pranašui pusė, o kita pusė likusiems visiems jo karo vadams.
Kada karo vadai jam ėmė priekaištauti, kad jis turi daugiau negu keturias žmonas, o kiek jų buvo nėra žinoma iš viso, nes skirtingi šaltiniai teigia skirtingus skaičius - ir devynias, ir keturiolika - tai po kurio laiko Mohametas pasakydavo, jog gavo Alacho apreiškimą, kad musulmonai gali turėti keturias žmonas, o pranašas - kiek nori.
Ir vieni jo gauti apreiškimai prieštaraudavo ankstesniems.
Ir tik po Mohameto mirties vienas iš jo karo vadų, kovojusių dėl valdžios, surinko tuos "apreiškimus" į vieną vietą, ir taip atsirado KORANAS, kurį man teko pastudijuoti, kai ir pranašo gyvenimą. Pats Mohametas iš viso nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, bet jis daug klausėsi kupranugarių vilkstinių keliauninkų, kurių kelias ėjo per jo gimtąjį Mekos miestą, ir turėdamas gerą atmintį dar vaikas būdamas gerai susipažino su judėjų ir krikščionių religijų pagrindais iš keliauninkų pasakojimų. Tai ir buvo jo "APREIŠKIMŲ" pagrindas, papildytas savo sampratomis.
Lietuvoje žinomi mormanai remiasi 19 amžiuje pranašo amerikiečio Smito gautais apreiškimais iš Jėzaus, kurie buvo sudėti į knygą - Doctrine and Covenants - Doktrina ir Susitarimai - (kurią aš angliškai išstudijavau, kaip ir Mormono knygą). Joseph Smith Jr. remiasi savo žiniomis iš Biblijos ir Naujojo Testamento, o taip pat prideda atskirus apreiškimus, skirtus jo įkurtai Jėzaus Kristaus Pastarųjų Dienų Šventųjų bažnyčiai - kaip ji turi būti organizuojama ir tvarkoma - tiek jos , tiek jos bendruomenės gyvenimas. Po Smito mirties apreiškimų gavo ir tos bažnyčios prezidentas Brigham'as Young'as.
Smito apreiškimai yra grynai pasąmoniniai informacijos perteikimai, kas būdinga vadinamajam čenelingui.
Blavatskajos "Tainaja dokrina" sukurtos knygos taip pat yra apreiškimų-čenelingų pavidalu gauta informacija. Tačiau, visų šitų apreiškimų ir lyginti negalima su Urantijos Knygos apreiškimo gavimo metodu, kuris nepanaudojo jokio ŽMOGAUS PROTO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-04-01 13:45:34
Rimantui,
nesuprantu, ko tu prie mano pavardes kabinejiesi? Zeminti kitus yra negerai.
Kalbame gi apie Urantijos kilme, gal geriau atsakyk, kuo ji geresne uz Mahometo, J.Smitho ar Blavatskajos "apreiskimus"?
Zilbersteinas
2009-04-01 12:53:49
Mielas Zilbersteinai ar čia tas šėtonas taip tave suklaidino, kad iš frankenšteino tapai zilbersteinu, tikrai, kad žmogaus kvailumas pasireiškia įvairiomis formomis ,tame tarpe ir tariamu vardų šmaikštumu.Tiki ir pasitiki, kad Jėzus yra tavo Dievas, tai kaip čia išeina, kad savo tikro vardo bijai net Jo akivaizdoje.
rimantas ( Kaunas )
2009-04-01 12:46:32
Vaidui,
Urantija parasyta mediumo ir spiritisto Kelogo iniciatyva. Taigi, "urantijos apreiskimas" yra sudarytas demonisku jegu ikvepimo pagrindu. Jei pazvelgsi istorija tai buvo ir daugiau tokiu, kurie bande pripaisyti prie Sv.Rasto ir is pirmo zvilgsnio tai jiems neblogai sekesi.
Pvz., Mahometas turejo bendravima su minciu derintoju-dzinu, kuris pasivadino Gabrieliu, ir liepe jam 'prideti" prie Dievo Zodzio (Sv.Rasto) tam tikru doktrininiu dalyku ir taip atsirado muslimu tikejimas, kurio pasekmes ir itaka dabar stebime.
Toliau, XIX a. J.Smithas turejo irgi kontaktu su "minciu Derintojais", su kuriu pagalba gime mormonu tikejimas. Na tuo paciu Elena White turejo irgi gan vaizdzius patyrimus, kai ji tapo adventisu pranase, o is ju gi ir atsirado "urantijos apreiskimas", ar ne? O XX a. buvo dar daugiau ivairiu "kontaktieriu" su ateiviais, angelais, minciu derintojais ir panasiai, kurie visais imanomais budais bande 'pataisyti" Sv.Rasto tiesa. Neveltui NT pasakyta, kad setonas apsimeta ir Sviesos angelu tam, kad suklaidintu ir nuvestu zmones nuo tikrosios Evangelijos. Ir pats Jezus daug kartu perspejo - “Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų. "
Tad, Vaidai, ziurek, kad nesuklystum...
Zilbersteinas
2009-04-01 12:00:56
Zilbersteinui: Remiesi Naujuoju Testamentu. Ar žinai kaip jis atsirado. Gal galėjo būti taip, kaip teigiama Urantijos Knygoje:
"Šitie Naujojo Testamento dokumentai atsirado tokiomis aplinkybėmis:
1. Evangelija pagal Morkų. Jonas Morkus parašė ankstyviausią (išskyrus Andriejaus užrašus), trumpiausią, ir paprasčiausią Jėzaus gyvenimo atpasakojimą. Jis Mokytoją pavaizdavo kaip tarną, kaip žmogų tarp žmonių. Nors jaunuolis Morkus daug laiko praleido tose vietose, kurias jis aprašo, bet jo atpasakojimas tikrovėje yra Evangelija pagal Simoną Petrą. Jis anksti susidraugavo su Petru; vėliau su Pauliumi. Morkus šitą atpasakojimą rašė skatinamas Petro ir atkakliai raginamas Romos bažnyčios. Žinodamas, kaip nuosekliai Mokytojas nesutikdavo savo mokymų užrašyti tada, kada buvo žemėje ir materialiame kūne, Morkus, kaip ir apaštalai ir kiti pagrindiniai mokiniai, abejojo dėl to, ar juos užrašinėti. Bet Petras jautė, jog bažnyčiai Romoje reikia tokio užrašyto atpasakojimo pagalbos, ir Morkus sutiko imtis parengti jį. Jis buvo daug ką užsirašęs iki to laiko, kada 67 m. po Kr. gim. Petras mirė, ir sutinkamai su tomis gairėmis, kurioms buvo pritaręs Petras ir Romos bažnyčiai, jis pradėjo savo atpasakojimą netrukus po Petro mirties. Baigiantis 68 m. po Kr. gim. Evangelija buvo užbaigta. Morkus rašė vien tiktai iš savo paties atminties ir iš Petro prisiminimų. Nuo to laiko atpasakojimas buvo žymiai pakeistas, daug fragmentų buvo išimta, o pabaigoje buvo pridėta tam tikra vėlesnioji medžiaga, kuri pakeitė pirminės Evangelijos paskutinįjį vieną penktadalį, kuris buvo prarastas iš pirmojo rankraščio, taip ir neperrašius naujos jo kopijos. Šitas Morkaus atpasakojimas, kartu su Andriejaus ir Mato užrašais, buvo rašytinis pagrindas visiems vėlyvesniems Evangelijos atpasakojimams, kurie stengėsi pavaizduoti Jėzaus gyvenimą ir mokymus.
2. Mato Evangelija. Vadinamoji Evangelija pagal Matą yra Mokytojo gyvenimo atpasakojimas, kuris buvo užrašytas žydų krikščionių dvasiniam tobulinimui. Šito atpasakojimo autorius visą laiką stengiasi parodyti, kad Jėzaus gyvenime didelė dalis to, ką jis darė, buvo tam, jog "išsipildytų tai, ką sakė pranašas." Mato Evangelija Jėzų vaizduoja kaip Dovydo sūnų, parodydama jį kaip demonstruojantį didžiulę pagarbą įstatymui ir pranašams.
Apaštalas Matas šitos Evangelijos nerašė. Ją užrašė Izidorius, vienas iš jo mokinių, kuris savo darbe pasinaudojo ne tik Mato asmeniniais
--------------------------------------------------------------------------------
[1342]▼
prisiminimais apie šituos įvykius, bet taip pat naudojosi ir tam tikrais užrašais, kuriuose buvo Jėzaus pasisakymai, užrašyti Mato iš karto po nukryžiavimo. Šitie Mato užrašai buvo aramėjų kalba; Izidorius rašė graikiškai. Nebuvo jokio ketinimo apgauti, priskiriant šitą kūrinį Matui. Tais laikais buvo paprotys, kad mokiniai šitokiu būdu pagerbtų savo mokytojus.
Mato pirminis atpasakojimas buvo suredaguotas ir papildytas 40 m. po Kr. gim. kaip tik prieš jam išvykstant iš Jeruzalės, kad įsitrauktų į evangelinį skelbimą. Tai buvo asmeninis pasakojimas, jo paskutinioji kopija buvo sunaikinta, kada sudegė vienas vienuolynas Sirijoje 416 m. po Kr. gim.
Izidorius pabėgo iš Jeruzalės 70 m. po Kr. gim., kada Tito armijos įsiveržė į miestą, pasiimdamas į Pelą Mato užrašų kopiją. 71 metais., gyvendamas Peloje, Izidorius parašė Evangeliją pagal Matą. Jis taip pat su savimi turėjo Morkaus pasakojimo pirmuosius keturis penktadalius.
3. Luko Evangelija. Lukas, daktaras, gyvenęs Antioke Pisidijoje, buvo pagonis, kurį atvertė Paulius, ir jis parašė visiškai kitokią Mokytojo gyvenimo istoriją. Jis pradėjo sekti Pauliumi ir studijuoti Jėzaus gyvenimą ir mokymus 47 m. po Kr. gim. Savo atpasakojime Lukas išsaugo didelę dalį "Viešpaties Jėzaus Kristaus maloningumo," nes šituos faktus jis surinko iš Pauliaus ir kitų. Lukas pavaizduoja Mokytoją "mokesčių rinkėjų ir nuodėmingųjų draugu." Savo gausius užrašus į Evangeliją jis suformulavo tiktai po Pauliaus mirties. Lukas rašė 82 metais Achajyje. Jis ketino parašyti tris knygas, pasakojančias Kristaus ir krikščionybės istoriją, bet 90 m. po Kr. gim. numirė, nespėjęs užbaigti antrosios iš šitų knygų, "Apaštalų Darbų."
Kai dėl medžiagos savosios Evangelijos sudarymui, tai Lukas pirmiausia priklausė nuo tos Jėzaus gyvenimo istorijos, kurią jam buvo perteikęs Paulius. Dėl to, Luko Evangelija tam tikru požiūriu yra Evangelija pagal Paulių. Bet Lukas turėjo ir kitų informacijos šaltinių. Jis ne tik kalbėjosi su dešimtimis tiesioginių liudininkų, mačiusių Jėzaus gyvenimo daugelį epizodų, kuriuos jis aprašo, bet su savimi jis taip pat turėjo ir Morkaus Evangelijos egzempliorių, tai yra, Izidoriaus atpasakojimo pirmuosius keturis penktadalius, ir trumpą paliudijimą, kurį 78 metais po Kr. gim. Antioke užrašė tikintysis vardu Sidas. Lukas taip pat turėjo iškraipytą ir daug kartų taisytą kažkokių užrašų egzempliorių, neva užrašytų Apaštalo Andriejaus.
4. Jono Evangelija. Evangelija pagal Joną daug pasakoja apie Jėzaus darbą Judėjoje ir aplink Jeruzalę, ko nėra kituose atpasakojimuose. Tai yra vadinamoji Evangelija pagal Joną, Zabediejaus sūnų, ir nors Jonas jos nerašė, bet iš tiesų jis įkvėpė, kad ji būtų parašyta. Nuo jos pirmojo užrašymo ji keletą kartų buvo redaguota, kad atrodytų, jog buvo parašyta paties Jono. Kada buvo rašomas šitas atpasakojimas, tada Jonas turėjo ir kitas Evangelijas, ir jis matė, jog daug kas jose buvo praleista; dėl to, 101 metais po Kr. gim. jis padrąsino savo padėjėją, Nataną, Graikijos žydą iš Cezarėjos, pradėti rašymą. Jonas savąją medžiagą teikė iš atminties ir pasiremdamas trimis jau egzistavusiais atpasakojimais. Jis neturėjo jokių savųjų užrašų. Laišką, žinomą kaip "Jono pirmasis," parašė pats Jonas, kaip pridedamą laišką prie to darbo, kurį, jam vadovaujant, atliko Natanas.
Visi šitie rašytojai Jėzų sąžiningai pavaizdavo tokį, kokį jie matė, prisiminė, arba ką apie jį buvo girdėję iš kitų, ir kiek jų sampratai apie šituos tolimus įvykius turėjo įtakos tai, kad vėliau jie priėmė Pauliaus krikščionybės teologiją. Ir šitų atpasakojimų, kad ir kokie jie buvo netobuli, užteko tam, jog būtų pakeistas Urantijos istorijos kursas beveik dviems tūkstančiams metų."
Vaidas (VDS)
2009-03-31 21:32:12
Aciu, idomi info. "...В трансе он изрекал послания, каждое из которых было отмечено ангельским знаком; они были "спущены вниз" и отредактированы доктором Уильямом Сэдлером, психиатром и священником Адвентистов Седьмого Дня".
Setonas per savo veikima ipatingu budu suvedzioja net Biblija ismanancius zmones. Bet problema ne ju ismanyme ar intelekte, bet ju isdidume, kuris juos prazudo. Taigi, is didelio rasto iseina i...
"Tai žmonės sugedusio proto, netikusio tikėjimo. Bet jie toli nenužengs, nes jų kvailumas, kaip ir anų, bus visiems regimas." (Sv.Rastas, 2Tm3)
Zilbersteinas
2009-03-31 18:35:29
"Bet meditatorius neeina ir nesiūlo medituoti, jis nekalbina žmonių gatvėje ir nepergyvena, jei žmonės nemedituoja. Meditatorius užsiima savimi. To pilnai pakanka. Aš neturiu noro priversti ką nors pasaulyje pradėt medituoti. Tai būtų prievarta asmens laisvei. Maksimum ką aš galiu, parodyti savimi, savo gyvenimu meditacijos vaisius. Viskas, jokios propogandos." Povilai, mes besilankantys šiame forume tie įtikėję sielos broliai ir sesės ir stengiamės atskleisti Rojaus Tėvų šviesą per save visai žmonijai. Mes taip pat kiekvienas stengiames atskleisdami save, paskleisdami gyvą meilę iš gyvo bendravimo su Tėvais. Ir šis forumas, kuriame ir tu lankaisi, irgi, neprievatauja įtikėti, o tik atskleidžią naują ir dar nevisai pažįstamą realybę, kurioje gyvuoja Tėvų meilė-tokia tyra ir amžina. Čia negali būti jokios prievartos ar melo, tai gali paliudyti visi, jau patiriantys švelnius meilės virpesius savyje ir jau girdintys Tėvą. tai nuostaiausia, ką gali iš viso patirti žemėježmogus! Ir Algimantas, ir kiti tik pataria nebijoti pažvelgti dar gilau, nei kiekvienas esame, giliau į savo sielą ir atrasti jos grožį Tėvų meilės šviesoje ir harmonijoje. Kaip neseniai perskaičiau vienoje knygoje, kad pasiekus kalno viršūnę pasimato naujas horizontas, o už jo vėl kitas ir taip be galo. Tai - mūsų augimo laipteliai, kai įveikus vieną, kopiame ant kito. Ir taip pamažu siela stiprėja, nestovi vietoje. Tai tokie mano pastebėjimai tavo išreikštoms mintims :)
Jurgita
2009-03-27 12:54:31
"Bet meditatorius neeina ir nesiūlo medituoti, jis nekalbina žmonių gatvėje ir nepergyvena, jei žmonės nemedituoja. Meditatorius užsiima savimi. To pilnai pakanka. Aš neturiu noro priversti ką nors pasaulyje pradėt medituoti. Tai būtų prievarta asmens laisvei. Maksimum ką aš galiu, parodyti savimi, savo gyvenimu meditacijos vaisius. Viskas, jokios propogandos." Kas tai Povilai yra,šitas tavo komentaras, pilnas minčių,kaip ir kiti,apie tai kas yra tikrovė, koks motyvas veda tave šitam forume rašyti, jeigu meditatorius jokių kitokių tikslų kaip užsiimti savimi neturi, o tuk juk meditatorius.Kodėl to užsiėmimo savimi nedarai užsidaręs aklinai nuo visų, o rašai forume. Ar visa tai tik tuštėjančios tavo sąmonės pasireiškimas.
rimantas ( Kaunas )
2009-03-27 11:50:20
Vaidai,tekstas yra tik žmodiai apie realybę, bet ne pati tikrovė. Tu svaigsti dėl žodžių, tuo tarpu realybę reikia liesti, justi, pergyventi, išgyventi, uostyti, mylėti ir neapkesti, matyti. Tai, ką tu manai esant tikrove, tai mentalinės formos tavo prote, tikrovė yra anapus mentalinio triukšmo ir formų.
Kol nepamatysi savęs atskirai nuo proto ir minčių, tol nepajėgsi matyti tikrovę ir justi jos gyvastį.
Atsitapatinti nuo proto,padeda staigios krizinės situacijos, šokas, Pvz. avarija, ekstremalūs pojūčiai ar staigi artimo mirtis, tavo paties klinikinė mirtis ir pan. Tokiu momentu protas trumpam sustoja ir pro mentalinę skraistę matosi tikrovė. Žmogus gyveno- šiandien guli karste; Vakar buvau milijonierius- šiandien vargšas, iššokai su parašiutu ir laikas tarsi sustojo. Tos akimirkos visuomet pilnos BŪTIES.
Bet yra inteligenškiškas būdas patirtį BŪTĮ, tai meditavimas.
Kiekvieną diena valai savo vidų nuo šiuklių, ir palaikai sąmonę tuščia, nes tik tuščia sąmonė gali realiai atspindėti tikrovę. Jei yra sąmonėje nors viena mintis- tikrovė išsikreipia.
Povilas
2009-03-27 09:44:55
ui (gal galima nors išgalvotą vardą parašyti, jei taip bijoma savojo)
Na pagaliau nors kas nors iš tamstos minčių, iš ko galima kai kurias išvadas padaryti. Spėsiu, kad tamsta esate šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo rutinos ir esate piktokas, kaip ir dauguma šios planetos gyventojų. Paanalizuosiu Jūsų teiginius:
1. Pirmas sakinys teisingas. Antrame sakinyje yra esminė klaida - nuo visuomeninių stereotipų išeitis yra, nuo gerų stereotipų nebūtina atsisakyti, bet nuo kenksmingų tikrai galima. Tam žmogui duota valia, įžvalga, dieviškas pasireiškimas (minties derintojas). Bet kiekvienas žmogus tuo naudojasi skirtingai, o dauguma iš tiesų pasiduoda visuomėje vyraujančiai įtakai, nors ji būtų ir bloga. Panašiai yra ir su trečiu sakiniu.
2. Prisikabinot tamsta prie vieno žodžio, ištraukto iš konteksto - dar kartą bandau paaiškinti - Dievo išimtinai intelektu (ir niekuo daugiau) tikrai nei paaiškinsi, nei paneigsi.
3. Dar kartą prašau neiškraipyti prasmės - mano tik pasvarstymas, o ne neginčijamas teiginys buvo pagal prasmę toks - "Gali būti, kad po mirties materialistas numirs ir jo tapatybė bus sunaikinta, o dvasingas toliau tęs savo gyvenimą". Jis susideda iš dviejų sakinių - 1. Įdomiausia, kad abu gali būti teisūs. 2. Materialistas numirs ir jo tapatybė bus sunaikinta, o dvasingas toliau tęs savo gyvenimą ir po mirties. Teigiama Jūsų sakinio vieta, kad Dieve tikitės rasti visus, tad ir sėkmės šiuose tikiuosi dvasiniuose ieškojimuose.
Vaidas (VDS)
2009-03-26 20:49:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.