Forumas: temos peržiūra
Urantijos knygos kontaktuojancios asmenybes tapatybe
D.U.K. apie knygos atsiradima minima, kad kontaktuojancios asmenybes tapatybe slepiama. Pasitelkes keleta paieskos sistemu ir perzvelges siulomas nuorodas, kuriu beje gausybe, aptikau straipsni nuorodoje
http://sir35.narod.ru/URANTIA/Shtok_064.htm
9 pastraipa
siaip tai ten rasoma apie zymu, man nezinoma, vokieciu kompozitoriu ir koki poveiki jam padare urantijos knyga. Bet man uzkliuvo tokia istrauka, kurioje aisku kas ta slepiama asmenybe.
"Урантия – это текст из примерно двух тысяч страниц, составленный в 1934-35 годах посредством медиумической деятельности Вильфрида Келлога (ум. в 1956), чикагского бизнесмена и члена семьи молотильщиков зерна Келлогов. В трансе он изрекал послания, каждое из которых было отмечено ангельским знаком; они были "спущены вниз" и отредактированы доктором Уильямом Сэдлером, психиатром и священником Адвентистов Седьмого Дня6. Доктрины Урантии последовательно связаны с адвентизмом – движением, начавшимся в 1844 году с апокалипсисов Эллен Уайт. Но апокалипсисы Келлога-Сэдлора идут много дальше, представляя собою вначале панораму космической и человеческой истории, а затем – погодичный отчёт о жизни Иисуса"
cia nera klausimas tik norejau pasidalinti tuo ka suzinojau.
Arnoldas
2005-05-17 01:08:08
Komentarai
" 4. PASIKALBĖJIMAS APIE TIKROVĘPaskutinį vakarą prieš išvykstant iš Aleksandrijos, Ganidas ir Jėzus ilgai bendravo su vienu iš universiteto profesorių, kuris specializavosi valstybės valdymo srityje ir kuris skaitė paskaitas apie Platono mokymus. Mokytam graikų mokytojui Jėzus atliko vertėjo vaidmenį, bet savo paties mokymo neįterpė, kad paneigtų graikų filosofiją. Gonodas tą vakarą buvo išvykęs verslo reikalais; taigi, profesoriui išėjus, mokytojas ir jo mokinys ilgai ir nuoširdžiai šnekėjosi apie Platono doktrinas. Nors Jėzus su išlygomis ir pritarė kai kuriems graikų mokymams, kurie buvo susiję su ta teorija, jog pasaulio materialūs daiktai yra nematomų, bet daug tikresnių dvasinių realybių šešėliniai atspindžiai, tačiau vaikino mąstymui jis stengėsi pakloti
--------------------------------------------------------------------------------
[1434]▼
patikimesnį pamatą; taigi jis pradėjo ilgą traktatą apie tikrovės prigimtį visatoje. Iš esmės ir šiuolaikine frazeologija perteikus, Jėzus Ganidui aiškino:
Visatos tikrovės šaltinis yra Begalinysis. Ribinės kūrinijos materialūs daiktai yra Rojaus Modelio ir amžinojo Dievo Visuotinio Proto laiko-erdvės pasekmės. Priežastingumas fiziniame pasaulyje, savimonė intelektualiame pasaulyje, ir besivystantis vidinis aš dvasiniame pasaulyje – šitos realybės, projektuojamos visuotiniu mastu, sujungtos amžinojoje sąsajoje, ir patiriamos kaip kokybės tobulumas ir vertybės dieviškumas – sudaro Aukščiausiojo tikrovę. Bet visą laiką besikeičiančioje visatoje priežastingumo, intelekto, ir dvasinio patyrimo Pirminė Asmenybė yra nekintanti, absoliuti. Visi daiktai, net ir beribių vertybių ir dieviškųjų savybių amžinojoje visatoje, gali keistis, ir dažnai iš tiesų keičiasi, išskyrus Absoliutus ir tą, kas pasiekė absoliutų fizinį statusą, absoliutų intelektualų aprėpimą, ar absoliučią dvasinę tapatybę.
Aukščiausias lygis, iki kurio gali progresuoti ribinis tvarinys, yra Visuotinio Tėvo atpažinimas ir Aukščiausiojo pažinimas. Ir net tada, tokios užbaigtumo likimo būtybės toliau patiria keitimąsi fizinio pasaulio judėjimuose ir jo materialiuose reiškiniuose. Lygiai taip jie iš tikrųjų toliau suvokia, kad jų vidinis aš vystosi, jiems toliau kylant dvasinėje visatoje, ir, kad jų sąmonė plečiasi, kada jie vis giliau suvokia intelektualų kosmosą ir kada vis gilau reaguoja į šį intelektualų kosmosą. Tiktai valios tobulumo, harmonijos, ir vienovės dėka iš tiesų tvarinys su Kūrėju gali susivienyti; ir tokia dieviškumo būsena yra pasiekiama ir palaikoma tiktai tada, kada tvarinys toliau gyvena laike ir amžinybėje taip, kad jo ribinė asmeninė valia nuolat paklūsta Kūrėjo dieviškajai valiai. Visada troškimas vykdyti Tėvo valią turi būti aukščiausias sieloje ir vyrautis kylančiojo Dievo sūnaus prote.
Vienaakis žmogus niekada negali tikėtis pamatyti perspektyvos gelmės. Taip pat ir vienaakiai materialistai mokslininkai ar vienaakiai dvasiniai mistikai ir alegorininkai negali teisingai matyti ir adekvačiai suvokti tikrųjų visatos tikrovės gelmių. Visos tikrosios tvarinio patyrimo vertybės yra paslėptos suvokimo gelmėje.
Neprotingas priežastingumas iš to, kas yra primityvus ir paprastas, negali išvystyti to, kas yra subtilus ir sudėtingas, taip pat ir nedvasingas patyrimas iš laiko mirtingųjų materialių protų negali išvystyti amžinojo išlikimo dieviškojo charakterio. Tas vienintelis visatos bruožas, kuris taip išskirtinai apibūdina begalinę Dievybę, yra šitas nesibaigiantis kūrybinis asmenybės, kuri gali išlikti vis labiau siekdama Dievybės, padovanojimas.
Asmenybė yra toji kosminė dovana, toji visuotinės tikrovės fazė, kuri gali egzistuoti kartu su neribota kaita ir tuo pačiu metu išlaikyti savo tapatybę visų tokių pasikeitimų akivaizdoje, ir per amžius po šito.
Gyvybė yra pirminio kosminio priežastingumo prisitaikymas prie visatos situacijų reikalavimų ir galimybių, ir ji atsiranda Visuotinio Proto veiksmu ir Dievo, kuris yra dvasia, dvasinės kibirkšties sužadinimu. Gyvybės prasmė yra jos prisitaikymas; gyvybės vertybė yra jos sugebėjimas progresuoti – net iki Dievo-sąmonės aukštybių.
Dėl savimoningos gyvybės klaidingo prisitaikymo prie visatos atsiranda kosminė disharmonija. Galutinis asmenybės valios nusigręžimas nuo visatų kurso atveda į intelektualią izoliaciją, asmenybės atsiskyrimą. Praradus viduje gyvenantį
--------------------------------------------------------------------------------
[1435]▼
dvasinį šturmaną, ištinka dvasinis egzistencijos nutraukimas. Protinga ir progresuojanti gyvybė tada tampa, pati savaime, nepaneigiamu įrodymu, jog egzistuoja tikslinga visata, išreiškianti dieviškojo Kūrėjo valią. Ir šitoji gyvybė, apskritai, kovodama žengia į aukštesnes vertybes, savo galutiniuoju tikslu turėdama Visuotinį Tėvą.
Žmogus turi protą, kuris skiriasi nuo gyvulinio proto tiktai išsivystymo laipsniu, jeigu nežiūrėti į intelekto aukštesnę ir panašesnę į dvasinę tarnystę. Dėl to gyvūnai (neturėdami garbinimo ir išminties) negali patirti viršsąmonės, sąmonės sąmonės. Gyvulio protas suvokia tiktai objektyvią visatą.
Žinojimas yra materialaus arba faktą suvokiančio proto sfera. Tiesa yra ta sfera, kuri priklauso dvasiškai apdovanotam intelektui, kuris suvokia, jog pažįsta Dievą. Žinojimas yra įrodomas; tiesa yra patiriama. Žinojimas yra proto nuosavybė; tiesa yra sielos patyrimas, besivystantis savasis aš. Žinojimas yra nedvasinio lygio funkcija; tiesa yra visatų intelektualaus-dvasinio lygio fazė. Materialus protas suvokia faktinio žinojimo pasaulį; sudvasintas intelektas suvokia tikrųjų vertybių pasaulį. Šitie du požiūriai, sinchronizuoti ir harmonizuoti, atskleidžia tikrovės pasaulį, kuriame išmintis paaiškina visatos reiškinius, besivystančio asmeninio patyrimo požiūriu.
Suklydimas (blogis) yra bausmė už netobulumą. Netobulumo savybes arba klaidingo prisitaikymo faktus materialiame lygyje atskleidžia kritiškas stebėjimas ir mokslinė analize; moraliniame lygyje tą atskleidžia žmogiškasis patyrimas. Blogio buvimas sudaro proto suklydimų ir besivystančio savojo aš nesubrendimo įrodymą. Dėl to, blogis taip pat yra netobulumo matas aiškinant visatą. Galimybė padaryti klaidų yra neatskiriama nuo išminties įgijimo, nuo to plano, kada į priekį žengiama nuo to, kas yra dalinis ir laikinas, į tai, kas yra užbaigtas ir amžinas, nuo to, kas yra santykinis ir netobulas, į tai, kas yra galutinis ir ištobulintas. Suklydimas yra santykinio neužbaigtumo šešėlis, kuris būtinai turi kristi ant žmogaus kylančio visatos kelio, kuris veda į Rojaus tobulumą. Suklydimas (blogis) nėra tikroji visatos savybė; jis tiesiog yra santykinumo stebėjimas tuo požiūriu, kaip neužbaigto ribinio netobulumas yra susijęs su Aukščiausiojo ir Galutiniojo kylančiaisiais lygiais.
Nors Jėzus visa tai vaikinui pasakojo jam suprantamiausia kalba, bet diskusijos pabaigoje Ganido akys ėmė merktis ir netrukus jis nugrimzdo į miegą. Kitą rytą jie atsikėlė anksti, kad įsėstų į laivą, plaukiantį į Lasėją, esančią Kretos saloje. Bet prieš jiems išvykstant, vaikinas vis dar turėjo daugiau klausimų apie blogį, į kuriuos Jėzus atsakė:
"Blogis yra santykinė sąvoka. Jis iškyla stebint netobulumus, kurie pasirodo šešėlyje, kurį meta daiktų ir būtybių ribinė visata, nes toks kosmosas užtemdo Begaliniojo amžinųjų realybių visuotinės išraiškos gyvąją šviesą.
Potencialus blogis yra būdingas būtinai neužbaigtam Dievo atskleidimui kaip begalybės ir amžinybės laiko-erdvės apribotai išraiškai. Tas faktas, jog tai, kas yra dalinis, egzistuoja to, kas yra užbaigtas, akivaizdoje, sudaro tikrovės santykinumą; sukuria būtinybę intelektualiam pasirinkimui, ir nustato dvasinio suvokimo ir reagavimo vertybių lygius. Toji Begaliniojo neužbaigta ir ribinė samprata, kurios laikosi žemiškas ir apribotas tvarinio protas, pati savaime, yra potencialus blogis. Bet didėjantis klydimas, kada šitų pirminių intelektualių sutrikimų ir dvasinių trūkumų
--------------------------------------------------------------------------------
[1436]▼
ir toliau nepateisinamai nesistengiama protingai dvasiškai ištaisyti, prilygsta aktualaus blogio įgyvendinimui.
Visos statinės, negyvos, sampratos potencialiai yra blogis. Santykinės ir gyvosios tiesos ribinis šešėlis yra nuolatiniame judėjime. Statinės sampratos nuolat trukdo mokslui, politikai, visuomenei, ir religijai. Statinės sampratos gali išreikšti tam tikrą žinojimą, bet joms trūksta išminties ir jose nėra tiesos. Bet žiūrėkite, jog santykinumo samprata jūsų nesuklaidintų tiek, kad jūs nebesuvoktumėte to, jog visata yra koordinuojama vadovaujant kosminiam protui, ir, kad ją stabiliai kontroliuoja Aukščiausiojo energija ir dvasia."
rimantas ( Kaunas )
2009-03-24 10:07:14
Mielas Arūnai, tavo patarimas mūsų sielos broliui Povilui yra puikus! Bet Povilo meditacinė patirtis žmonijai, kaip visumai, yra visiškai nenaudinga. Meditacija, net, jeigu medituotų ir kiekvienas, žmonijos nesuburtų į vieną darnią dvasinę šeimą, kuri gyventų šviesoje, gyventų meile, teisingumu, gailestingumu, gyventų ramybėje. Iš Povilo komentarų sprendžiu, kad meditacija duoda naudos tik pačiam medituojančiam, nes jis, naudodamas tokią praktiką, sugeba nusiraminti, kai jį prislegia tokia nepakenčiam, toks a aplinka ir toje aplinkoje esantys žmonės, bet jis taip ir lieka toks vienas, toks susiliejantis, toks įtekantis į save, ir ištekantis į save, toks be proto, toks be religijos, toks be tikėjimo, toks be įtikėjimo, toks be Tėvo, ir toks visas tik iš savęs. Kai aš skaitau Povilo komentarus ir matau kokius žodžius jis vartoja kalbėdamas apie kitus, apie jų dvasinius patyrimus, tai iš to darau išvadą, kad meditacija medituojančio nemoko būti mylinčiu, būti gailestingu, būti tolerantišku, nemoko gyventi dėl kitų gerovės. Meditacija nemoko, nes ji to daryti niekaip negali dėl to, kad nėra asmuo, o tik metodas, kuriuo išmokstama nusiraminti, ir tik tiek. Štai dėl ko daugelis susilaukia tokios dosnios įvairiausių epitetų gausos iš mūsų sielos brolio Povilo. Ir tai, kad kontaktuojančios asmenybės tapatybė išliko neatskleista, yra labai išmintingas sprendimas. Nes ne kontaktuojančioje asmenybėje esmė, bet perteiktame apreiškime, kuris, tas kas skaitė žino, o kas nori sužinoti, lai pasiskaito, kad Urantijos Knyga buvo perteikta ne per tą neatskleistą asmenybę.
Tik asmuo asmenį gali mokyti. Tik asmuo, bendraudamas su kitu asmeniu, gali mokytis iš kito asmens. Ir mes, tie, kuriuos vadina urantais kiti mūsų sielos broliai ir sesės, o jie juk taip pat yra urantai, nors vis dar yra beklaidžiojantys, nors vis dar ir nėra atradę to vienintelio gyvojo dvasinio augimo kelio, mes mokomės būtent iš tokių Asmenų, kurie yra visos kūrinijos, laisvą valią turinčių, asmenų Kūrėjai, kurie yra ir visos kūrinijos visų asmenų Pirminiai Asmenys ir Asmenybės. Mes nesakome, kad kažkur yra kažkokia jėga. Mes sakome, nes žinome savo pabudusios sielos įtikėjimu, dvasiniu įtikėjimu, kad ta jėga yra Pirmasis Šaltinis ir Centras, Atrasis Šaltinis ir Centras, Trečiasis Šaltinis ir Centras, ir kad juos, Rojaus Trejybės Pirmuosius Tris Asmenis mes pripažįstame ir vadiname juos savo Dvasiniais Tėvais, savo Dvasiniais Mokytojais. Mes atsiveriam jiems, su jais bendraujame savais nuoširdžiais žodžiais kasdien, paskirdami tam abipusiam dvasiniam bedravimui laiką. Mes garbinam juos, išreikšdami savo meilę ir dėkingumą. Mes patiriam jų meilę mums, nors jie myli visus vienodai. Jų aukšto dažnio virpesiai apkabina kiekvieną, bet ne į kiekvieno vidų patenka. Patenka tik į atvertą vidų. Bendravimas su Tėvu tai yra atsivėrimas, kuris ir yra giluminė dvasinė komunija, kai pabudusi siela kalbasi su Tėvu virpesiais. Dvasinių Tėvų aukšto dažnio virpesiai, patekę į atsivėrusio žmogaus vidų, keičia visą ankstesnįjį žmogaus ego, kuris buvo susirūpinęs tik savimi, į tą dieviškąjį aš, kuris nori gyventi ir veikti ne vien tik savo gerovei, bet trokšta gyventi taip, kad kitiems būtų geriau, kad visumai būtų geriau, o ta visuma yra mūsų sielos broliai ir sesės, gyvenantys Urantijoje, ir mūsų dvasiniai broliai, gyvenantys visoje didžiulėje kūrinijoje. Mes visi esame dvasinė šeima. Mes visi esame viena dvasioje taip, kaip viena dvasioje yra Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, Begalinė Dvasia-Motina-Sesė. Ir mes esame viena dvasioje su mūsų tikraisais Tėvais, ir visos kūrinijos dvasinai vaikai drauge su mylinčiais Tėvais kuria vien tik gėrį vienas kitam, ir tuo pačiu visai kūrinijai. Ir kai mes pamatome ar sužinome apie savo sielos brolių ar sesių gyvenimus ir jų veiklą nukreiptą dėl kitų gerovės, mūsų tai nestebina, nes mes žinome savo asmeniniu dvasiniu patyrimu, kad tokiais būti moko Dvasiniai Tėvai. Kuo gilesnis ir platesnis atsivėrimas, tai yra, kuo dažniau bedrausime su Tėvais, tuo daugiau į kiekvieno atsivėrusiojo vidų pateks aukšto dažnio virpesių, kuriuose yra visa informacija apie asmenybę, apie dvasingumą, apie išmintį, apie laisvą valią, apie jos vykdymą, apie priežasties – veiksmo – pasekmės dėsnį, apie kūrinijos meilės įstatymą, apie Rojaus Trejybės paskleistas gyvasias erdves į visą kūriniją, apie mūsų, laiko ir erdvės sferų mirtingųjų, lemtį ir likimą.
Mielas Arūnai, ir nesvarbu kuo tu šiandien esi, nesvarbu kuo šiandien esu aš ar kiti mūsų sielos broliai ir sesės, bet svarbiausiayra tai, kuo mes trokštame būti, ir tam troškimui įgyvendinti mes dedame pastangas. Mūsų sielos yra atviros, nes mes norime būti atviri savo tikriesiems Tėvams. To, ko trokšta mūsų pabudusios sielos, tas ir bus. Aš kalbu ne apie materialius gerbūvio troškimus, bet apie dvasinius troškimus. Bet dvasiniai troškimai netrukdo gyventi materialų gyvenimą, o tik padeda, nes mūsų Dvasinių Tėvų aukšto dažnio virpesiai mūsų viduje yra ramybė. Ramybė tai yra mūsų emocinis stabilumas, tai yra mūsų prigimtinių, paveldėtų charakterio svybių stabilumas. Ramybė kiekvieno mūsų viduje gludina charakterio aštrumus. Ramybė tai yra gyvenimo palaima. Palaima yra Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, Begalinė Dvasia-Motina-Sesė, nes jie yra tos palaimos Pagrindinis Šaltinis.
Su meile
Violeta(Vilnius)
2009-03-23 21:19:21
Jei trumpai, bendravimas tarp dvasinių asmenybių ir grupės žmonių prasidėjo jau apie 1900 metus. Pirma buvo pratinama prie įvairių sampratu studijuojam užduodami klausimai, gaunama papildoma informacija - niekas nebuvo perduoda vienu ypu daug ir staigiai. Vėliau atsakymai dokumentu pavidalu pasirodydavo seife, ne kažkokio žmogaus užrašomi. Tai ką jūs čia kalbat apie kontaktuojančią asmenybę man atrodo "ne į temą", kaip tik vienas iš pradinių etapų. Trigubai didesnė ketvirtoji dalis buvo taip pat vėliau staiga perduoda dokumentu pavidalu, o dar vėliau apsiribota trumpesne versija. Vienas iš galimų atveju kad kontaktuojanti asmenybė buvo netgi tarpinė butybė sugebėjusi priimti dokumentus arčiau materialaus lygio, bet tai nebuvo kokio ranka po žodį užrašinėjančio asmens. Myliu. Sudie.
Vaidas
2009-03-23 18:16:44
Kiekvienas cia pilstot,bandot irodinet savo tiesa.Kazin kuris kandidatas i prezidentus butu tinkamiausias.Man patiko Vaisvilos pasakymas,jog D.Grybauskaite savas parinktas ir paruostas zmogus.Valdzia pasake ir dauguma tarsi puola uz ja balsuoti.Kaip Rusijoj Putinas pasake balsuot uz Medvediava,nemastydama liaudis ir nubalsavo.Man atrodo tinkamiausi butu Vaisvila arba Mazuronis.
visiems jums
2009-03-23 17:04:14
Tai arčiau tiesos ar arčiau teksto Povilas yra?
Vaidui (VDS)
2009-03-23 13:25:04
Povilas parašė labai protingą komentarą, išskyrus dvi paskutines pastraipas ir trečios pastraipos nuo galo paskutinį žodį. Kartais Povilas būna tikrai arti tiesos. Tau Povilai dar vienas epizodas iš Urantijos Knygos:
"Būtent viešnagės Šveicarijoje metu, aukštai kalnuose, Jėzus visą dieną kalbėjosi tiek su tėvu, tiek su sūnumi apie budizmą. Daug kartų Ganidas buvo pateikęs tiesių klausimų apie Budą, bet visada sulaukdavo daugiau ar mažiau išsisukinėjančių atsakymų. Dabar, sūnaus akivaizdoje, tėvas uždavė tiesų klausimą apie Budą, ir gavo tiesų atsakymą. Gonodas pasakė: "Aš iš tikrųjų norėčiau žinoti, ką tu galvoji apie Budą." Ir Jėzus atsakė:
"Jūsų Buda buvo daug geresnis negu jūsų budizmas. Buda buvo didis žmogus, net pranašas savo tautai; bet jis buvo našlaitis pranašas; tuo aš noriu pasakyti, kad jis anksti prarado iš akiračio savo dvasinį Tėvą, Tėvą danguje. Jo patyrimas buvo tragiškas. Jis mėgino gyventi ir mokyti kaip Dievo pasiuntinys, bet be Dievo. Buda atplukdė savo išgelbėjimo laivą iki pat saugaus uosto, iki pat įėjimo į mirtingojo išgelbėjimo prieglobstį, ir ten, dėl klaidingų navigacinių žemėlapių, tas geras laivas užplaukė ant seklumos. Ten jis ir liko per daugelio kartų laikmetį, nejudantis ir beveik beviltiškai išmestas į sausumą. Ir jame iš tiesų daug jūsų žmonių ir liko per visus šituos metus. Jie gyvena per šūksnio atstumą nuo saugių ramybės vandenų, bet į juos įplaukti jie atsisako, nes gerojo Budos kilnus laivas patyrė nelaimę užplaukęs ant seklumos tiesiog prie pat uosto. Ir budistų tautos niekada neįplauks į šitą uostą, jeigu jos neapleis savo pranašo filosofinio laivo ir nesugriebs jo kilnios dvasios. Jeigu jūsų žmonės būtų likę ištikimi Budos dvasiai, tai jūs jau seniai būtumėte įplaukę į savo dvasinės ramybės, sielos poilsio, ir išgelbėjimo tikrumo prieglobstį.
"Matai, Gonodai, Buda pažino Dievą dvasia, bet nesugebėjo jo atrasti protu; žydai atrado Dievą protu, bet didžiąja dalimi nepajėgė jo pažinti dvasia. Šiandien budistai klaidžioja filosofijoje be Dievo, tuo tarpu mano tautiečius apgailėtinai pavergė Dievo baimė be gelbstinčios gyvenimo filosofijos ir laisvės. Jūs turite filosofiją be Dievo; žydai turi Dievą, bet didžiąja dalimi be gyvenimo filosofijos, kaip ji yra siejama su Juo. Buda, nepajėgdamas įsivaizduoti Dievo dvasia ir Tėvu, nepajėgė savo mokymui suteikti tos moralinės energijos ir dvasinės varomosios jėgos, kurią privalo turėti religija, jeigu ji turi keisti rasę ir išaukštinti naciją."
Tada sušuko Ganidas: "Mokytojau, tu ir aš sukurkime naują religiją, kuri būtų pakankamai gera Indijai ir užtektinai reikšminga Romai, ir galbūt mes galėtume ją pasiūlyti žydams vietoje Jahvės." Ir Jėzus atsakė: "Ganidai, religijos nėra sukuriamos. Žmonių religijos išsivysto per ilgą laiką, tuo tarpu Dievo apreiškimai žemę nutvieskia gyvenimu tų žmonių, kurie savo bičiuliams Dievą atskleidžia.” Bet jie šitų pranašiškų žodžių prasmės nesuvokė."
Vaidas (VDS)
2009-03-23 12:59:48
"Ar pasveikimai ivyksta pas medituojancius?" - klausė Rita
Taip, ir visiems, kurie realiai medituoja, o ne GALVOJA IR ĮSIVAIZDUOJA. Labai paprasta askirti ar žmogus medituoja, žiūri vidun ar svajoja apie meditacija ir jos metu. Jei moki medituoti, tai pasikeitimai vyksta net genome. Tokios ligos kaip: sloga, bronchitai, plaučių ligos, radikulitas, sanarių ligos, kraujotakos, širdies ligos ir daug kitų chroniškų ligų, išvyksta.
Tai įvyksta, nes žmogus pradeda skirti dėmesį sau ir sąmonę nukreipia vidun, o ne į protą, išorę. Kūnas ir protas tampriai surišti tarp pusavy, tai vievas organizmas, todėl atpalaidavus prote įtampas, atsipalaiduoja kūnas ir nauja energija teka per žmogų aukštyn, gaivindama, įkvėpdama jį.
Tai patvirtina tūkstančiai eksperimentų, kaip Lietuvoje, taip ir pasaulyje. Tai patvirtinu ir aš asmeniškai.
Skausmai ties juosmeniu, radikulitas, tai neišreikštų emocijų sankaupos, emocinė energija yra užspaudžiama ir keičia, sutraukia tam tikras raumenų, nervų dalis ir skausmas pasiekia kūną. Galima gyditi kūną, bet problemos šaknys links viduje ir jei žmogus neemocionuos ir toliau liks užspaustas, tai tos įtampos toliau kaupsis ir kūną ardys iš dar gilesnių vietų. Paskui gali būti ir vėžys.
Širdies ligos surištos su žmogaus nenuošidumu ir veidmainyste, nemėgstamu darbu ir pataikavimu. Vidinis susiskaldymas atveda žmogų prie insulto, infarkto.
Ligų priežastys yra prote ir atpalaidavus jį, paleidus naščius, atsitinka stebūklai ir kūnas sveiksta.
Žmogus sveiksta, nes pradeda gyventi harmonijoje su savimi ir gamta.
Kas idomiausia, nereikia tuo tikėti, tikėjimas čia neturi jokios prasmės. Tai sąmoningas gyvenimas, tai savo energijos supratimas ir tekėjimas pagal kosmoso dėsnius. Ne pagal žmogaus proto fantazijas, o gamtos, egzistencijos dėsnius.
Protas nori paaiškinti kaip mogus atsirado, bet tai absurdas. Kam aiškintis, jei tai galima pergyventi, būnant vienovėje, darnoje su SAVIMI IR PASAULIU?
Povilas
2009-03-23 11:36:03
Povilas yra sąmoningas ir savarankiškas, kodėl stengiesi skinti nokų vaisių nuo medžio, kurio nesodinai?
teletabis Barborai
2009-03-23 11:20:15
Viso labo tai tik egzaltuotos religinės sąmonės mistifikacija.
O tu valgyk daugiau vafliu, kad apsireikštų ne teletabis o religinis fantomas:)
Ligonės prašymų malda gauti dar daugiau ligų,kad palengvintų kitų kančias rodo, kokia iškreipta ir nenormali jos sąmonės būklė, nėr čia ka daugiau ir šnekėt, manau net Algimantas tokias maldų intencijas liaudiškai tariant pašieptų.
ritai teletabis
2009-03-23 11:04:01
Mielas Povilai, parašysiu Jums remdamasi savo patirtimi.Pabandykite taikyti "Tylos praktiką" kaip aprašyta Jėzaus Kristaus :KALBU JUMS VĖL.Jums turėtų būti labai lengva ir labai greit pavykti, nes Jūs medituojate ir mokate apraminti protą, tik tai darykite labai nuoširdžiai.Rašau iš savo patirties, nes man pavyko ir turiu tam tikrų patyrimų.Sėkmės.
Barbora
2009-03-23 10:40:53
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.