Forumas: temos peržiūra
Urantijos knygos kontaktuojancios asmenybes tapatybe
D.U.K. apie knygos atsiradima minima, kad kontaktuojancios asmenybes tapatybe slepiama. Pasitelkes keleta paieskos sistemu ir perzvelges siulomas nuorodas, kuriu beje gausybe, aptikau straipsni nuorodoje
http://sir35.narod.ru/URANTIA/Shtok_064.htm
9 pastraipa
siaip tai ten rasoma apie zymu, man nezinoma, vokieciu kompozitoriu ir koki poveiki jam padare urantijos knyga. Bet man uzkliuvo tokia istrauka, kurioje aisku kas ta slepiama asmenybe.
"Урантия – это текст из примерно двух тысяч страниц, составленный в 1934-35 годах посредством медиумической деятельности Вильфрида Келлога (ум. в 1956), чикагского бизнесмена и члена семьи молотильщиков зерна Келлогов. В трансе он изрекал послания, каждое из которых было отмечено ангельским знаком; они были "спущены вниз" и отредактированы доктором Уильямом Сэдлером, психиатром и священником Адвентистов Седьмого Дня6. Доктрины Урантии последовательно связаны с адвентизмом – движением, начавшимся в 1844 году с апокалипсисов Эллен Уайт. Но апокалипсисы Келлога-Сэдлора идут много дальше, представляя собою вначале панораму космической и человеческой истории, а затем – погодичный отчёт о жизни Иисуса"
cia nera klausimas tik norejau pasidalinti tuo ka suzinojau.
Arnoldas
2005-05-17 01:08:08
Komentarai
"Materiali kūno būklė jokiu būdu tiesiogiai neatspindi individo santykio su Kuriančiąja valia būklės ir nėra rodiklis pagal kurį būtų galima spręsti apie santykius su Kūrėju." - raso teletabis. Labai domejaus pasveikimais ir man buvo idomu kokius maldos ir kokie motyvai turi buti zmogaus sirdi. Dar vaikystej man teko girdeti apie Tesrese Neumanaite, taip ja pavadino smetonine knyga. Istikruju tai Theresa Neumann - vokiete. Ji gyveno preitame amziuje ir jos pasveikimas yra laikomas stebuklingas ir rasoma, kad ji gyveno tik vadinamo svento sakramento deka, kuri ji priimdavo kiekviena ryta. Nieko nevalge ir negere ir taip isgyveno iki savo mirties. Bet tikroveje ji buvo zmogus, kuris labai mylejo Jezu ir savo gyvenima norejo pasvesti tarnaujant KITIEMS, ne sau. Bet ivyko kaime gaisras, kuriame ji gyveno ir begesinant, ji nupuole nuo kedes ant kurios stovejo. Labai susizeide galva ir prasidejo begalines keliones i ligonine. Net ir budama labai ligota ji melde, kad dar gautu daugiau ligu, kad galetu palengvinti kitu skausmus, ne savo. Budama alkla, paraliziuota ji norejo padeti kitiems. Kol buvo sveika svajojo vaziuoti i Afrika ir meile, tikejimu dalintis su kitais.Ji turejo apreiskimu ir visiskai pasveiko. Nuo 1027 iki mirties 1962 ji nieko nevalge ir negere. Ar tokie dalykai gali ivykti savanaudziam zmogui? Ar pasveikimai ivyksta pas medituojancius?. Ir sakramentai cia ne prie ko, jie yra tik paprasciausi simboliai. Kai pas ja atvaziavo viena inde ir aprase jos gyvenima, ji pasake, kad Theresa gyvena tik vieno vaflio deka, kuri suvalgo ryte. Ne vafli ar "sakramenete" esme - TIKEJIME. Gyvame ir is visos sirdies ir noru tarnauti KITIEMS. Rysyje su KUREJU-TEVU, AMZINUOJU SUNUM, BEGALINE DVASIA.rita
2009-03-23 10:31:24
Klaida. Turi buti nuo 1927 iki 1962:)
rita
2009-03-23 10:36:12
Sveiki,
užėjau čia atsitiktinai ir norėčiau sureaguoti į Algimanto komentarą.
Mano nuomone, šis aiškinimas Kuriančiojo valios atžvilgiu yra klaidingas.
Prieštaravimui kilti būtina sąlyga atitinkanti abipusį priešingų krypčių valios veikimą. Šį veiksmą iš žmogiškosios pusės sąlygoja Kuriančiojo valios pažinimas minimaliausiu lygmeniu, kuris įgalina jį atlikti Kuriančiojo valios atžvilgiu savarankišką sprendimą ir būti atsakingu šiame abipusame santykyje su Kuriančiojo Valia.
Priešingu atveju žmogiškoji būtybė nepakyla prieštaravimo veiksmui ir Kuriančiojo Valios atžvilgiu būdama nesąmoninga, nenuovoki ir neatsakinga negali atlikti veiksmų, prieštaraujančių Kuriančiojo Valiai, todėl yra visiškai neveiksni kaip vaisius motinos įsčiose, t.y. visus jos veiksmus sąlygoja ir išaukia mylinti ir rūpestinga Kuriančiojo valia.
Kai motina vysto kūdikį ir rūpinasi jo švara, jis verkia ir skeryčiojasi, o tai jokiu būdu nėra prieštaravimas Kuriančiojo valiai, priešingai, kiekvienas jo veiksmas nesąminingai Kuriančiosios valios kreipiamas vystymosi ir augimo linkme bei yra visiškai našus.
Todėl tokius ar panašius žmogiškųjų būtybių veiksmus vertinti kaip prieštaravimą Kuriančiojo valiai laikau neišmoningais ir neatsakingas, juolab skelbiant, kad tai "tiesa".
Materiali kūno būklė jokiu būdu tiesiogiai neatspindi individo santykio su Kuriančiąja valia būklės ir nėra rodiklis pagal kurį būtų galima spręsti apie santykius su Kūrėju.
Šįvakar teko bendrauti su žmogumi, kurio aiškiai buvo nesveika akis. Tas žmogus skleidė Šviesą. Ir aš juo gėrėjausi.
Bičas Algimantui
2009-03-22 23:37:42
"Neškite Tėvo GYVĄ ŠVIESĄ TIEMS, KURIE JOS LAUKIA ir kurie JĄ NUOŠIRDŽIAI PRIIMS, BET NEŽINO, KUR JI" Algimantas.
Labai teisingi žodiai. Čia yra sveiko proto, nes nekviečiama skleisti "šviesą" visiems, bet tiems kam jos reikia. Tai civilizuota ir teisinga. Pritariu!!!
Algimantai, tu kada nors meditavai realias meditacijas, ar tik paskraidei pasąmonės jūroje? Ar bendravai su meditatoriais, kurie realiai medituoja, o ne įsivaizduoja, kad medituoja? Kuo remdamasis tu teigi kad aš ir kiti meditatoriai esam kančioje, vienatvėje, baimėje? Kaip tu tai patikrinai?
Jei koks nemokša GALVOJA, kad daro meditacijas, kalba mantras, ar nemokšiškai elgiasi su savimi, tai nėra pagrindas teigti, kad VISI meditatoriai yra kančioje ir baimėje.
Tu savo tam tikrus pergyvenimus įvardijai kaip meditacija, bet tai nebuvo meditacija, tu suklydai. Ir nuėjai su proto žaidimais ieškoti kas yra anapus minties. Tai tik tavo vertinimas, toks įspūdis kad aplink tave gyvena tik nelaimingi, kenčiantys, sergantys, verkiantis, neturintys išeities žmonės. Bet yra sveikų, laimingų, ūpijančių gyventi ir kurti, mylinčių ir nuostabių žmonių! Aš tokių pažystų ne vieną dešimtį! Tai gilūs dvasingi žmonės, kurie realiai ieško savasties, ne mentaliniame burbule, o tikrovėje. Prote- Tiesos nėra, ten tik iliuzijos. Todėl kalbėtis su dievu= būti iliuzijoje. Ir vieną dieną tai iššaiškės. Burbulas sprogs.
Povilas
2009-03-22 23:05:40
ui :)
Žinai nejuokinga. Sakai: "Kodėl aš nejaučiu nei jokio skausmo nei kančios, nors niekada nei meldžiausi nei meditacijomis užsiiminėjau". Pasidalinsiu savo kvaila patirtimi patirtimi. Seniai paauglystėje kažko meldžiau iš Dievo asmeniškai sau ir negavau. Tada pasiutau ir pradėjau keiktis. Buvo keista man nieko nenutiko nei tada, nei šiek tiek vėliau. Bet po to bėgant metams aš patyriau kelis ypač galingus likimo smūgius. Nors stengiausi gyventi sąžiningai, niekaip nesupratau, kodėl man tai tenka. Tačiau šalia šių likimo smūgių atsitiko ir vienas nuostabus dalykas (maždaug po 5 metų nuo to keikimosi) - bendravimas su kažkuo, ko vardo aš nežinau, bet tai buvo tam tikras apreiškimas, nors ir labai trumpas, bet įspūdį padarė visam gyvenimui. Nuo to laiko daug ieškojau, o atsakymus radau Urantijos Knygoje. Reikia pasakyti, kad gyvenime netrūko sunkių momentų, bet visada iš jų išsikapsčiau. O po Urantijos Knygos studijų atradau tą vidinę ramybę, kurios taip ilgai ieškojau...
Vaidas (VDS)
2009-03-22 23:03:12
Mielasis ANONIME, tu jau dabar KENTI NUO PASĄMONINĖS BAIMĖS, nes bijai savo vardo.
Į pasąmoninę baimę reaguoja KIEKVIENA TAVO LĄSTELĖ. Jai tai yra milžiniškas STRESAS.
Tėvas sukūrė VISĄ kūriniją, kurioje stresą patiria tik tie, kurie PRIEŠTARAUJA TĖVO VALIAI; NESVARBU SĄMONINGAI AR NESĄMONINGAI.
Todėl ir tavo kūno ląstelės JAU REAGUOJA Į TAVO PASĄMONINĘ BAIMĘ. Ir ne už kalnų ir LIGA, KURIĄ PATIRS TAVO MATERIALUS KŪNAS.
Tačiau tu pats sąmoningai eini tokiu keliu, nusigręžęs nuo Tėvo meilės ir KENKI PATS SAU.
Kadangi ląstelė yra maža, palyginus su tavo visu kūnu, tai jos keliamo aliarmo tavo kūnas dar nejaučia. KOL KAS. Todėl neskubėk su savo GALUTINĖMIS IŠVADOMIS. TURĖK KANTRYBĖS.
Kada pradėsi jausti skaumus savo kūne, mano žodžius prisiminsi, ir patvirtinsi mano žodžių tiesą, nors nuo šitos akimirkos galės būti praėję jau daug metų. Tačiau žinok, savo ligai kelią jau klojai tada, kada man parašei šitą žinutę "Nemeluok, gerbiamasis..."
Aš nemeluoju. Kada negaliu ko nors sakyti - nesakau. Bet, kada sakau, sakau visada TIK TIESĄ.
Ir niekada nieko netvirtinu agresyviai. Tai, ką sakau, sakau TVIRTAI, bet NE AGRESYVIAI.
Jus ir gąsdina mano teigimo TVIRTUMAS, kurį jūs, NESUVOKDAMI mano žodžių GILUMINĖS PRASMĖS, vadinate KLAIDINGAI agresyviu. Tai būtent ir sako jūsų GYVULINIO PROTO BAIMĖ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-03-22 21:36:40
O klaidingų kelių yra DAUGYBĖ. Tačiau kiekvienas iš jų suteiks tik kančią ir skausmą jais žengiantiems tamsoje ir baimėje. Kada jie savo klaidžiojimuose nusibrozdins iki kraujo kelius, tada patys pamatys, nebūtinai visi, jog turi būti dar kažkoks kitas kelias.
Nemeluok, gerbiamasis. Jeigu nežinai, tai sakyk "nežinau", užuot tvirtinęs taip agresyviai. Kodėl aš nejaučiu nei jokio skausmo nei kančios, nors niekada nei meldžiausi nei meditacijomis užsiiminėjau. Duokdie visiems tokios dvasios ramybės.
Sėkmės :)
Algimantui
2009-03-22 20:26:29
Mielas Vaidai (VDS) - vardą aš siūlau rašyti VIS TIK PIRMIAU NEGU SANTRUMPĄ - ačiū tau už tavo šviesias mintis, už tavo troškimą nesitraukti nuo tiesos, kad ir kaip kas ją mėgintų išlankstyti, ačiū tau už giluminį matymą Urantijos Knygos tiesų ir jų pacitavimą mūsų Forume.
Miela Rita, džiaugiuosi tavo dvasiniais ryžtingais ir drąsiais patyrimais ir nuoširdžiu savo asmeninio patyrimo su Tėvu pasidalinimu su mumis. Ką tu rašai mums, tik dar kartą patvirtina, kad Tėvo veikimas yra REALUS ir GYVAS. Rašyk dar daugiau, mums tai labai svarbu, nes juk tu veiki kurdama gėrį drauge su Tėvu ir Rojaus Trejybe, ne Lietuvoje, bet Anglijoje, dėl to tavo aplinka jau savaime tau suteikia nepalyginamai daugiau išmėginimų tavo įtikėjimui, negu mums gyvenantiems čia tarp savo tautiečių Lietuvoje.
Mums tu esi nuostabus pavyzdys, kaip Tėvo šviesa sklinda VISUR mūsų pastangų ir meilės dėka, nepriklausomai nuo sugalvotų ir dėl to DIRBTINIŲ valstybių DARINIŲ, KURIE IŠNYKS, KADA MES VIS DAUGIAU IR DAUGIAU SKLEISIME TĖVO MEILĘ, KAD IR MŪSŲ DĖKA VIS DAUGIAU ŽMONIŲ GALĖS ATRASTI TĖVĄ SAVYJE IR PAMATYTI SAVO SIELOS BROLĮ KIEKVIENAME IR TUO PAČIU VALSTYBĖS DARINIO ATGYVENĄ VISOJE PLANETOJE.
Tačiau, kaip jūs matote ir iš savojo patyrimo su savo sielos broliais ir sesėmis, negalima jiems įrodyti NIEKO, jeigu jie yra savo sielai visiškai supančioję sparnus savo gyvulinio proto BAIME, kad jie galėtų pripažinti, jog iki šiol jų kelias buvo KLAIDINGAS, kad reikia JIEMS keistis, o ne JUMS, juos MOKANTIEMS.
Jų gyvulinis EGO negali pakęsti, kad juos galėtų kažkas mokyti, jeigu mokymas yra visiškai paneigiantis krikščionybę, islamą, budizmą, reinkarnaciją, dogmatinę ir negyvą bažnyčią. Jis paneigia tuo pačiu ir JŲ IKI TOL vykusį klaidingą GYVENIMĄ, bet ne jų PATYRIMĄ. TEGU SAVO GYVENIME JIE IR IEŠKOJO TIKROS ŠVIESOS NUOŠIRDŽIAI, BET JOS IEŠKOJO KLAIDINGAME KELYJE.
Būtent tada jie ima sau, ir jums, teigti, kad pas Dievą yra DAUG kelių, IR KIEKVIENAM SAVO KELIAS, kad tik NEITI TIKRUOJU IR GYVUOJU TĖVO KELIU, nes šituo keliu žengti reikalinga DRĄSA IR ĮTIKĖJIMAS, o ne tuščias tikėjimas, ritualai, ir dogmos, apraminančios LABAI TRUMPAM gyvulinį protą, bet nesuteikiančios JŲ sieloms GYVOJIO TĖVO GYVO VANDENS, KAD JOS IŠSISKLEISTŲ KAIP RYŠKIAUSI NUOSTABAUS GROŽIO GYVI ŽIEDAI IR SAVO GĖRIO DARBŲ ŽYDĖJIMU STIPRINANTYS KITUS NUOŠIRDŽIUS ŠITUO KELIU EINANČIUS SIELOS BROLIUS IR SESES.
DĖL PASĄMONINĖS BAIMĖS, kurios jie net nesuvokia, jie BIJO AUGTI IR KEISTIS, VISIŠKAI ATSISAKANT SAVO PRAĖJUSIO GYVENIMO KLAIDŽIOJIMŲ IR SUKTI Į VIENINTELĮ GYVĄJĮ ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ, Į KURĮ SUEINA IR VISI DAR TEBEKLAIDŽIOJANTYS KATALIKYBĖJE, PRAVOSLAVYBĖJE, BUDIZME, REINKARNACIJOSE, KARMOSE, SAI BABOJE, DOGMATINĖJE IR NEGYVOJE BAŽNYČIOJE.
KADANGI jie keistis NENORI, tegu jie ir toliau lieka savo kančiose, vienatvėje, baimėje, kuri tik AUGS, jų visų, absoliučiai VISŲ - katalikų, pravoslavų, budistų, sai babibininkų, reinkarnacininkų, meditacininkų, ir kitokių pasiklydusiųjų - nes jie patys pasirenka savo KAČIOS KELIUS, KURIŲ TIKRAI YRA DAUG.
Tuo tarpu PALAIMOS kelias yra vienintelis - GYVASIS TĖVO IR ROJAUS TREJYBĖS KELIAS.
Ir jis yra VISAI KŪRINIJA VIENAS IR TAS PATS.
Bet patyrimų jame yra nesuskaičiuojama daugybė.
O kaidingų kelių yra DAUGYBĖ. Tačiau kiekvienas iš jų suteiks tik kančią ir skausmą jais žengiantiems tamsoje ir baimėje. Kada jie savo klaidžiojimuose nusibrozdins iki kraujo kelius, tada patys pamatys, nebūtinai visi, jog turi būti dar kažkoks kitas kelias.
Todėl, mano mylimieji, nesitraukite iš GYVOJO TĖVO MEILĖS KELIO JOKIOMIS SĄLYGOMIS IR NESISTENKITE IŠKRAIPYTI JO VIEN DĖL TO, KAD JŪSŲ KAS NORS NESUPRANTA, PYKSTA ANT JŪSŲ, IR JUS NET ŠMEIŽIA.
Žinokite, per jus veikia pasireikšdamas pats TĖVAS, IR ROJAUS TREJYBĖ.
Todėl su MEILE, DRĄSIAI, ir RYŽTINGAI neškite šitą šviesą NEIŠKRAIPYTĄ, ir ji TIKRAI BUS prienama ATEITIES KARTOMS, ir jūsų asmeninių pastangų dėka.
O šiandien nekreipkite dėmesio į tai, kad tik nedaugelis supranta ją ir nori jos.
Nemėtykite perlų kiaulėms, nes tai vis tiek bergždžia, nes jos negali suvokti, kas yra DVASINĖ GYVA ŠVIESA. Jūs tik išeikvosite savo energiją ir patys liksite nepatenkinti, kad jūsų NET NENORI suprasti.
Neškite Tėvo GYVĄ ŠVIESĄ TIEMS, KURIE JOS LAUKIA ir kurie JĄ NUOŠIRDŽIAI PRIIMS, BET NEŽINO, KUR JI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-03-22 12:28:55
Povilai, paskutinis (nes tau rašinėti beveik visiškai bergždžias reikalas) mano parašymas tau, tik šį kartą Urantijos Knygos žodžiais:
"Brahmanai pradėjo deantropomorfizuoti indų sampratą apie dievybę, bet šitaip elgdamiesi jie padarė rimtą klaidą, kada sampratą apie Dievą NUASMENINO, ir jie iškilo, ne su Rojaus Tėvo didingu ir dvasiniu idealu, bet su TOLIMA ir METAFIZINE VISAAPIMANČIO Absoliuto idėja.
Stengdamiesi išsaugoti save brahmanai buvo atstūmę Melkizedeko tą vieną Dievą, ir dabar jie liko su Brahmano hipoteze, su tuo NEAIŠKIU IR FILOSOFINIU AŠ, su neasmeniu ir nepajėgiu tuo, kuris Indijos DVASINĮ GYVENIMĄ PALIKO BEJĖGĮ IR SUGNIUŽDYTĄ NUO TOS NEVYKUSIOS DIENOS iki dvidešimtojo amžiaus.
Būtent upanišadų užrašymo laikais Indijoje iškilo budizmas. Bet nepaisant jo sėkmės per tūkstantį metų, jis negalėjo varžytis su vėlesniuoju induizmu; NEŽIŪRINT AUKŠTESNĖS MORALĖS, jo ankstyvasis Dievo pavaizdavimas buvo net ir mažiau apibrėžtas negu induizme, kuris pasiūlė mažesnį skaičių ir asmenių dievybių. Galiausiai budizmas šiaurės Indijoje pasidavė prieš karingojo islamo puolimą, su savo aiškiai suformuluota Alacho kaip visatos Aukščiausiojo Dievo samprata."
Tų laikų protai brahmano sampratos dėka iš tiesų pasičiupo idėją apie KAŽKOKĮ VISKĄ PERSMEKIANTĮ Absoliutą, nes šitas postulatas vienu ir tuo pačiu metu buvo tapatinamas su kuriančia energija ir kosmine reakcija. Brahmanas buvo suprantamas kaip neapibrėžiamas, kurį pajėgu suvokti tiktai vieną po kitos neigiant visas ribines savybes. Tai buvo aiškiai tikėjimas į kažkokią absoliučią, net ir begalinę, būtybę, bet šita samprata didele dalimi neturėjo asmenybės savybių ir dėl to jos nebuvo galima patirti atskiriems religininkams.
Brahmanas-Narajana buvo suvokiamas kaip Absoliutas, tas begalinis TAI YRA, potencialaus kosmoso pirminė kūrybinė jėga, Visuotinis Aš, egzistuojantis kaip STATINIS IR PORENCIALUS PER VISĄ AMŽINYBĘ. JEIGU tų dienų filosofai dievybės sampratoje BŪTŲ SUGEBĖJĘ ŽENGTI DAR VIENĄ ŽINGSNĮ PIRMYN, jeigu jie būtų galėję Brahmaną suvokti kaip suvienijantį ir kūrybinį, kaip asmenybę, prie kurios gali priartėti sutvertos ir besivystančios būtybės, TADA TOKS MOKYMAS GALĖJO BŪTI PAČIU LABIAUSIAI IŠVYSTYTU DIEVYBĖS PAVAIZDAVIMU Urantijoje, nes jis būtų aprėpęs visuminės dievybės veikimo pirmuosius penkis lygius ir galbūt būtų numatęs likusius du.
Kai kuriose fazėse samprata apie tą Vieną Visuotinę Viršdvasią kaip visų tvarinių egzistencijos susumuojančią visumą Indijos filosofus atvedė labai arti prie Aukščiausiosios Būtybės tiesos, bet ŠITA TIESA NEATNEŠĖ JOKIOS NAUDOS, NES JIE NEPAJĖGĖ IŠVYSTYTI JOKIO PROTINGO AR RACIONALAUS ASMENINIO POŽIŪRIO, kaip pasiekti savo teorinio monoteistinio Brahmano-Narajanos tikslą.
Karmos priežastingumo nenutrūkstantis principas yra, vėl, labai artimas tiesai apie visų laiko-erdvės veiksmų pasekmių sintezę Aukščiausiosios Dievybės akivaizdoje; bet šitas postulatas niekada NENUMATĖ atskiram religininkui lygiaverčio ASMENINIO DIEVYBĖS PASIEKIMO, o tiktai užtikrino, kad Visuotinė VIRŠDVASIA GALIAUSIAI PRARIS VISAS ASMENYBES.
Taip pat brahmanizmo filosofija labai priartėjo ir prie to, jog suvoktų, kad viduje yra apsigyvenę Minties Derintojai, kas atvedė tiktai į šitos tiesos iškreipimą dėl jos klaidingo supratimo. Tas mokymas, jog siela yra Brahmano apsigyvenimas viduje, būtų nutiesęs kelią išvystytai religijai, jeigu šitos sampratos nebūtų visiškai SUGADINĘS TIKĖJIMAS, KAD NĖRA JOKIOS ŽMOGIŠKOSIOS INDIVIDUALYBĖS be viduje gyvenančios Visuotinės Individualybės.
Doktrinoje apie savojo aš sielos susiliejimą su Viršsiela, Indijos teologai neužtikrino išlikimo kažkam, kas yra žmogiška, kažkam, kas yra nauja ir unikalu, kažkam, kas gimsta iš žmogaus valios ir Dievo valios sąjungos. Mokymas apie sielos sugrįžimą pas Brahmaną yra labai panašus į tą tiesą apie Derintojo sugrįžimą į Visuotinio Tėvo krūtinę, bet kažkas yra skirtinga nuo Derintojo, kuris taip pat išlieka po mirties, morontiniame etape jis ir mirtingojo asmenybė vienas kitą papildo. Ir šitos gyvybiškos sampratos fatališkai trūko brahmaninėje filosofijoje.
Brahmaninė filosofija priartėjo prie daugelio visatos faktų ir prisiartino prie daugelio kosminių tiesų, BET JI PER DAUG DAŽNAI TAPDAVO KLAIDOS AUKA, nesugebėjusi pamatyti skirtumų tarp kelių tikrovės lygių, tokių, kaip absoliutus, transcendentinis, ir ribinis. Ji neatsižvelgė į tai, jog tas, kas gali būti ribinis-iliuzinis absoliučiame lygyje, tas gali būti absoliučiai realus ribiniame lygyje. Ir ji taip pat VISIŠKAI NESUVOKĖ Visuotinio Tėvo ESMINĖS ASMENYBĖS, su kuria galima užmegzti asmeninį ryšį visuose lygiuose, pradedant evoliucinio tvarinio ribotu patyrimu su Dievu, einant aukštyn iki Amžinojo Sūnaus begalinio patyrimo su Rojaus Tėvu."
Tavo klaidinga teorija pakankamai išnagrinėta Urantijos Knygoje (Žoddžius didžiosiomis raidėmis skaityk ypač atidžiai). Sėkmės tau tavo ieškojimuose...
VDS (Vaidas)
2009-03-22 10:36:54
Sudejus pacius geriausius pasaulio protus, vadinamus mokslininkus, su visom geriausiom teorijom, jei ir paskyrtu simta metu nesugebetu parasyti ka nors panasaus, kokia yra URANTIJOS KNYGA. Nei vienas zmogus ar simtas ju paemus i kruva ir dirbdami labai intensyviai negaletu parasyti tokios knygos, kuri parodo tikrove, kurios negali isgalvoti labai silpnas ir pakankamai primityvus zmogaus protas. Visi garsiausi pasaulio mokslininkai buvo TIKINTYS i KUREJA. Ir butent KUREJO deka padare isradimus, kuriais mes galim diziuotis tik salyginai. Nesuprantantis zmogus ir nesuvokes Urantinio mokymo gali blaskytis, o toks besiblaskantis nori tureti ir bendraminciu, tiesa ir ramybe nera to zmogaus troskimas. Medituojantis protas, manau yra labai tingus protas. Man teko pazinti vyra, kuris sirgo ir sedejo ant vezimelio, jis daug medituodavo ir ramybe turejo tik trumpam, o pastovios - ne. Jis pyko kodel jam teko tokia dalia, tikejo reinkarnacija ir lauke kito gyvenimo, kai bus sveikas. Mes issikalbejom ir as jo paklausiau, ar tu tiki, kad KUREJAS yra toks primityvus, kad taip kankintu savo kurini, juk mes jau zinom ir nesigincijam del Kurejo tobulumo. Ir jis su tuo sutiko, nes pats jaucia, o draugai megina jam iteigti, bet, kaip pats pastebejo, jie tik sako , bet vargu ar patys tuo tiki. Agresija jam buvo naturalus dalykas ir kaip kai kurie cia tikejo tik savo proto ir valios pastangom. Labai norejos padeti, todel vis stengiaus ji kreipti i Mylincio Tevo supratima ir , kad nuosirdzios maldos deka, jis gali bent gauti ramybe. Bet pameditaves grizdavo prie tokiu dalyku, kurie daugiau kvepia fiziologija. Labai aiskiai supratau, kad meditacija yra tik laikina ir gyvulinis protas siekia greito rzultato, jei neivyksta, neigia viska, net sveika zmogu ir mato visus luosus ir tai megina pavadinti norma. Ta daro ir cia zmogutis, kuris, matyt yra jau gerai perprates pschologines savojo ego problemas. Juk mes dar turim ir toki pasakyma, kuo pats kvepi, tuo ir kita tepi. Kai zmogus uzsipildo Meile ja nori dalintis su kitais ir ta cia daro dauguma. Jie neslepia savo ramybes ir meiles, o dalinasi patirtimi nuosirdziai, paskiria visa laika ir jegas kitu gerovei - dvasiniai gerovei, kad galetu pasimokyti ir pritaikyti patys savo kasdieniam gyvenime, kasdienej maldoj. Kai as pirma karta skaiciau JEZUS KRISTUS "Kalbu jums vel", kuris dar nebuvo knygos pavidalu, verkiau ir niekaip negalejau suprast kodel asaros bega upeliais. Tiek dziaugsmo atsirado sirdy. Jau isdalinau kupeta knygu ir tik vienas zmogus prisipazino, kad verke, kol perskaite knyga ir darys ta pati, skleis sita sviesa visiems tiems, kurie atpazins ja. Ji paskambino savo buvusiam vyrui ir negalejo patiketi, kad vietoj keiksmu jis nuosirdziai sutiko su jos issakytom mintim. Vargiai zmogutis atejes i Foruma gali sutrukdyti siekti didesnio supratimo. Kai uzejau pirma karta, cia labai negraziai reiskes du asmenys, vienas is ju dar karts nuo karto issako savo mintis, bet jos taip pasikeite. Skaiciau Mokymus nekreipdama jokio demesio i komentarus, primityvius komentarus. Kai prejusi karta bendravau su vienu vyru ir pasakojau apie Jezaus apreiskima, jis manes paklause, kas priverte mane tuo patiketi, nors jis dar nezino kas ten rasoma tik mate virseli - tikrinu savo sirdies balsu.
rita
2009-03-22 10:35:39
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.