Forumas: temos peržiūra
Mano Siekinys - Kūrėjas-Rojaus Trejybė-AŠ ESU
Gyvųjų pamaldų metu patiriami patyrimai yra sunkiai atpasakojami, nes iš tiesų – tai reikia patirti. Ir ta gyvastis juntama pamaldose vis traukia ten sugrįžti. O juk tas gyvastingumas yra iš Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Gyvi energetiniai virpesiai, kuriuos kartą pajutęs, gyveni jau visiškai kitokių išgyvenimų gyvenimą. Kiek save atveri Kūrėjui, tiek ir tavo išgyvenimai yra tokie – gilesni. Tikroviškesni. Nes, jeigu tavo Siekinys yra Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU – tai šiame siekinyje sutelpa viskas ir tai tave tiesiog verčia keistis. Keistis toje eigoje tų įvairiausių įvykių įvykstančių tavo viduje ir įvykių iš išorės susietų su tuo, kad tas keitimasis VYKTŲ.
Ko aš gyvenime siekiu – LINK KO MANO VIDUS LINKSTA – dvasinio gyvenimo dvasinis turtas – toks neišmatuojamai brangus, ar materialaus gyvenimo – suteikiančio tik trumpalaikį, labai trumpalaikį pasitenkinimą ir ne mano dvasinei asmenybei, bet gyvuliniam protui kuris protarpiais užgoždamas tikrąjį mane nepasotinamai vėl ir vėl bando nukreipti materijos teikiamų patogumų siekio link.
Ir, koks ramybės jausmas tave lydės jei tu atkakliai sieksi Kūrėjo – tikrovės virpesių, kurie tave iškels virš materijos ir tu pasijausi dalele visos kūrinijos, ne atskirtu, ne nuskriaustu, bet pilnateisiu ir tikrai taip branginamu ir vertinamu – kūrinijos Kūrėjo dalimi – kai esi tik ir kviečiamas vis labiau patirti tikrovę savyje tikrovės virpesių Tikrovės Šaltinio skleidžiamų į aplinką kiekviename kūrinijos kampelyje dėka. Mus VIENIJA viduje patiriami Kūrėjo dvasiniai energetiniai aukšto dažnio virpesiai. Mes panašūs – bet ne vienodi – savuoju troškimu, atradimu ir vis stiprėjančiu siekimu Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje patirti įvairių patyrimų tikrovės virpesiais, savuoju atsivėrimu Kūrinijos Šaltiniui. Tačiau, dauguma mūsų atsisako gyvojo kelio nenorintys jo realumo patirti savyje. Dėl nenoro patirti Gyvasties Šaltinio teikiamos dvasinės palaimos, po sąmoningo atsisakymo ir apsisprendimo realiais veiksmais save nukreipiant apgaulingo gyvenimo link, apgaunant ir nuskriaudžiant save, galų gale tada jau neišmintingai apkaltinamas Tas, kuris tiesė tau nematomą, bet realią ranką – kad vis tik būtum pasirinktas Tu, mano Tėve, mano Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mano Begaline-Dvasia-Motina-Sese, mano AŠ ESU.
Bet koks nukrypimas, BET KOKS kompromisas gyvajame kelyje kurį pats aiškiai suvoki ir pasirenki – atitolina tave nuo Kūrėjo virpesiais pateikiamos tikrovės. Ir čia dažnai lemiamą žingsnį nulemia žmogaus polinkis skubėti. Nekantrumas ir troškimas pamatyti rezultatus čia ir dabar. Kada Rojaus Trejybė-AŠ ESU mus kviečia mėgautis procesu, tame procese mums tampant kantresniais ir išmintingesniais ir tada suvokiant bei pamažu patiriant, kad dvasinis gyvenimas nuo materialaus ir skiriasi tuo, kad dvasiniame kelyje apie rezultatą visai nereikia ir galvoti. Tada man teiks malonumą visa ta eiga tų įvairiausių vyksmų manyje, patiriant, kad po nuopuolio bus ir pakilimas – jeigu aš pats to sieksiu remdamasis į Gerovės Šaltinį ir Centrą, neatidėliodamas to rytdienai.
„ ...kadangi materija iškart suteikia rezultatą ir matydamas rezultatą, žmogus greičiau pajunta to atlygio naudą. DVASINIS PASEKMĖS AKIMIRKSNIS yra matuojamas DEŠIMTMEČIAIS, KARTOMIS, TŪKSTANTMEČIAIS. Todėl mes negalim tikėtis atlygio matomo materialiam žvilgsniui artimiausiu metu. Tuo tarpu atsiverdami viduje pajaust atlygį – mes galim JAU DABAR.“ (Algimanto pamokomasis žodis Vilniuje 2015 07 25)
Ir kiekvienas nuoširdus asmuo giliai viduje pripažins, kad nėra skausmingesnio jausmo, kaip atradus Gyvasties Šaltinį savyje ir jau patiriant Jo tikroviškumą savyje, staiga pastebėti, kad vis tik – tu išėjai atostogų – kurių Kūrėjo tikrovėje nėra iš viso, nes Kūrėjas nėra numatęs mums tingėti. Ir tą mums taip pat liudija Šeimininko Sūnaus Kūrėjo raginimas veikti.
„ Aš jus raginu, kiekvieną, nustokite būti tinginiai dvasinėje sferoje ir imkitės veiklos net ir taip, kaip imatės materialios veiklos. Šitaip jūs ne tik padėsite sau, bet ir visai kūrinijai, padėsite savo valstybei, ir visai žmonijai“. (Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl, naujas leidimas 195-01-02)
Tačiau, asmeniškai nuo kiekvieno mūsų pasirinkimo ilgomis ar trumpomis atostogomis mes tariamai vis tik kartais mėgausimės – nuostabu yra tai, kad vidinis mūsų pagalbininkas – darbštuolis Locmanas – dirba nesustojamai ir net ir nenusipelnytų atostogų metu, mirtingasis vis tiek savyje jaus trauką link Kūrėjo – urantams gyvai patiriamos Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Mano siekis – mano Kūrėjas. Mano Tėvas, mano Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, mano Begalinė Dvasia-Motina-Sesė, mano AŠ ESU. Štai Keturi Dieviškieji Asmenys kurių link atsivėrusįjį taip traukia. Kurių gyvastis juntama tavo viduje tau tapo brangiausiu, neišmatuojamu turtu. Tie gyvi realūs virpesiai, kuriuos juntant materialus kūnas atgauna pusiausvyrą, kurią taip negailestingai gali pažeisti žemo dažnio virpesiai.
„Jeigu jūs juntate palaimą savo viduje, reiškia, jūs juntate gyvą ryšį su Manimi. Jeigu jūsų siela nejaučia palaimos – kupina skausmo, kančios, ¬prisirišimo – reiškia, jūsų šitas latakas – neišvalytas. Valykit jį kasdien, bendraudami su Manimi. Paskirkite tam laiką. Paskirkite šitą laiką, PADARYKITE ŠITĄ LAIKĄ SVARBIAUSIA SAVO DIENOS DALIMI.“ (Rojaus Trejybė Akimirkos Amžinybė 123-05)
Tiktai, ir tiktai kasdienis bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU mane stiprins ir grąžins į tokią palaimingą būseną kurią junta manoji atsivėrusi dvasinė asmenybė, kad aš pasireikščiau tais gėrio ir šviesos darbais man numatytais. Kaip gi aš galėsiu daryti gera jei neprisipildysiu to gėrio iš Gėrio Šaltinio – dėl to man ir reikalingas kasdienis bendravimas. Bet, ne visos dienos tokios atrodytų lengvos. Turėdamas sunkesnių akimirkų savojoje kasdienybėje vengdamas užsisklendimo savyje kartais mirtingasis netgi stumtels save atverti Tam, kuris jį geriausiai supras ir tas žingsnis ir bus jo realus išsigelbėjimas, nes tu pats negali numatyti kurią gi tavo atsivėrimo akimirką ateis tas palengvėjimas – po to, kada tavąją dvasinę asmenybę buvo užgožusios tavo klaidingos gyvensenos sunkios ir slegiančios pasekmės. O tokios palaimingos būsenos kurios dėka jauti laisvėjimą savo viduje – TROKŠTA VISI, nes niekas nenori jausti viduje nerimo, skausmo ar panašių į šiuos pojūčių.
Aš renkuosi Kūrėją. Kiek pajėgdama Jį savyje patirti siekiu. Šis nuolatinis siekis man leidžia jaustis gyvybingai. Aš laiminga kada savyje būsena jaučiu, kad skleidžiu aukštesnio dažnio virpesius – nes jų prisipildau iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Kuo aukštesni virpesiai sklindantys iš manęs – tuo ir aplinkai naudingiau. Tuo ir mano veiksmai prasmingesni bei vertingesni. Vertybės kitos. Aš esu pakylėtame jausme jeigu jaučiu savyje bent mažytę – kad ir mažiausią – dalelytę Kūrėjo pasireiškimo. Tai yra tai dėl ko aš trokštu gyventi toliau. Mano Kūrėjas – mano gyvenimas. O štai nejaučiant gyvos jungties su Šaltiniu – aš tampu našlaičiu vaiku, kurio vidus verkte verks šilumos, BET jau pažinodamas Gyvasties Šaltinį – jo toliau sieksiu ir pasieksiu, nes aš jau žinau o ateitį patirsiu, kad manęs laukia dar ilga kelionė namo – į Rojų, kurią dabar aš DAR TIK PRADĖJAU.
Urantas žino ir patiria, kad būtent gyvojoje šventovėje, kolektyviniame garbinime jis pajėgus prisipildyti tų aukščiausio dažnio virpesių kurių tokiu lygiu nesugebės patirti atsiverdamas individualiame garbinime-bendravime su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Vakar gyvosiose pamaldose IR PO JŲ, buvo taip gera. Gera atsigerti tos GAIVOS iš Gyvybės Šaltinio. Gera sėdint jau prie arbatos stalo klausytis išmintingo mokytojo žodžio ir mokytis. Kai jau važiavome namo, sėdint mašinoje aplankė toks lengvumo viduje pojūtis. O jau grįžusi namo išėjau į kiemą, pasitiesiau palą lauke ir atsigulusi skaičiau Rojaus Trejybės Akimirkos Amžinybė apreiškimą. Tokia ramybė aplinkui, nors guliu vaikų apsupta skambiame šnekesį. Apsižvalgiau aplink – tokia vietomis ryškiai žalia, tokia graži auganti žolė – dobiliukai. Tolėliau, uošvienės prižiūrimame darželyje augančios gėlės nuo sausros jau kiek pavytusiais žiedais, bet ir tos gražiai žiūrisi, o juk visą vasarą nuostabiai žydėjusios retai kada sulaukė mano dėmesio. O štai šiandien jos – labai traukia mane, kaip ir viskas aplink šią akimirką. Bet čia niekas beveik juk nepasikeitė – šiandien tik aš matau kitaip. Koks mano gyvenime Siekinys – toks mano ir žvilgsnis į aplinką.
MES PATYS PASIRENKAME KO SIEKSIME-SIEKIAME.
„Jeigu jūs bijote, reiškia, jūs neturite pakankamai gyvo ryšio su Manimi. Reiškia, jūs tam NESKIRIATE LAIKO. Aš negaliu padaryti už jus to, KĄ TURITE DARYTI JŪS PATYS, jeigu norite nešti šviesą aplinkai“. (Rojaus Trejybė Akimirkos Amžinybė 144-01-02)
“PAGALVOJIMAS APIE MANE, DAR NĖRA ATSIVĖRIMAS MAN. Jūs turite tam DĖTI PASTANGŲ“. (Ten pat, 144-11-05)
„ Ir tikrai verta jums paskirti laiką ir dėti nuoširdžias pastangas tam, kad atrastumėte Tėvą savo viduje, užmegztumėte su Juo ryšį, ir gimtumėte iš dvasios, nes NĖRA NĖ VIENO ARGUMENTO, kuris galėtų nusverti jūsų sprendimą į priešingą pusę“. (Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl, naujas leidimas 174-01-05)
Telydi jus ramybė, Vita
2015-08-16 23:35:00
Komentarai
Miela Vita, tavo mokymas yra labai nuoseklus – nuostabūs apąmstymai, ir mums visiems nurodomas siekinio VIENINTELIS TEISINGAS vektorius – KŪRĖJAS – IR TIK JIS – TIK ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU. IR NE MAŽIAU. IR NIEKAS KITAS.Tačiau skaitant tavo mokymą aš jaučiau giluminį pakylėjimą – o iš tikrųjų – KŪRĖJO TIKROVĖS VIRPESIUS SAVYJE – DĖL TAVOSIOS ĮŽVALGOS – KAD TU JAU MATAI TIKROVĘ, O NE ILIUZIJĄ. KAIP YRA NUOSTABU MATYTI IR JAUSTI TIKROVĘ SAVYJE, IR IŠORĖJE, IR SIEKTI DAR DAUGIAU KŪRĖJO PAŽININO, O TIKROVĖJE – SAVOJO PASIREIŠKIMO – DRAUGE SU KŪRĖJU – VISŲ LABUI.
O juk dar visai neseniai – kai dar nieko nežinojome apie gyvąjį Kūrėjo Tikrovės kelią – ar galėjome pagalvoti apie tokią mūsų būsiančią KOSMINĘ ĮŽVALGĄ, kad mes kalbėsime apie realų Kūrėjo – Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės, ir AŠ ESU atradimą savo viduje – KETURIŲ ASMENŲ ATRADIMĄ SAVYJE, IR SAVO BŪSENA TOKIO ATRADIMO PALIUDIJIMĄ? Aišku, kad NE. Net ir kunigai, vyskupai, net ir pats popiežius TO NESUPRANTA, NEPATIRIA, IR NEMOKO savo parapijiečių, NES NEŽINO NEI KO JUOS MOKYTI, NEI KAIP JUOS MOKYTI, TODĖL TIK ŽONGLIRUOJA BIBLIJOS TEORINIAIS TEIGINIAIS, IR NIEKO DAUGIAU SAVO PARAPIJIEČIAMS DUOTI TIESIOG NEPAJĖGŪS. O juk jie SAVE LAIKO NE TIK DVASININKAIS – DVASINIAIS MOKYTOJAIS – BET NET IR TARPININKAIS TARP DIEVO IR TIKINČIOJO. Ką jie gali pasakyti apie Vitos mokymą, jeigu jie neturi jokio supratimo apie Kūrėją, todėl jie yra tik intelektualios PAPŪGOS, nuolat kartojančios teiginius iš Biblijos, bet patys jų nepripildę SAVĄJĄ DVASINE GYVASTIMI, todėl tik TEORINIUS, KURIAIS IR PATYS NEVISIŠKAI TIKI, TIESIOG PER DAUG METŲ ĮPRATO PRIE JŲ SKAITYMO IR IŠMOKO JUOS TARTI MECHANIŠKAI.
Šeštadienį ryte važiuodamas į šventovę, atvažiavęs didesnę kelio dalį troleibusu, turėjau persėsti į kitą, bet greičiau atvažiavo autobusas – greitasis, kuris man reikiamoje stotelėje nestoja, tad man nelabai tiko, bet pamaniau porą sustojimų pavažiuosiu, o tada išlipęs nueisiu toliau pėsčias, tuo labiau, kad iki mūsų gyvųjų pamaldų dar pakankamai liko laiko.
Kada pradėjo autobusas važiuoti, išgirdau kažką kalbantį lenkiškai. Iš pradžių pamaniau, kad kažkas tarp keleivių taip garsiai šnekasi – kas dabar tikrai labai retas dalykas – visi važiuoja TYLOMIS - SĖDĖDAMI KAIP MUMIJOS. Vyro šnekos žodžiai liejosi be pertrūkio. Aš lenkiškai nemoku, tad nesupratau, apie ką ten kalba. Vėliau suvokiau, kad vyras kalba su kažkuo telefonu. Ėmiau dairytis po prailginto autobuso kelievius priekyje, o jų buvo gana daug, nes autobusas važiuoja į ligoninių miestelį – Santariškes – ir pamatęs nustėrau – o gi šitaip plepa pats VAIRUOTOJAS, viena ranka sukinėdamas vairą, kitoje laikydamas telefoną. Štai tau ir profesionalo vairuotojo, lenko, o lenkai savo katalikišku aršumu ko gero prilygsta lietuviams, požiūris į ARTIMĄ – į eismo saugumą, kada jis šitokį ilgą autobusą vairuoja viena ranka, kada jis tokią brangią energiją – ir ypač dėmesį – nukreipia ne jo vežamų keleivių saugumui užtikrinti, bet SAVO EGOISTINIO INTERESO PATENKINIMUI – PLIURPIMUI TELEFONU, IR DAR KOKIOMIS APLINKYBĖMIS – O GI VAIRUODAMAS ILGĄ IR PILNĄ KELIEIVIŲ AUTOBUSĄ, MIESTO SĄLYGOMIS, KAI PILNA SANKRYŽŲ IR KITŲ MAŠINŲ, O KUR DAR DVIRATININKAI IR PĖSTIEJI.
TOKS VAIRUOTOJO NESUBRENDIMAS TAIP PAT RODO IR TAI, JOG TAS VAIRUOTOJAS NETURI JOKIO RYŠIO SU KŪRĖJU, NIEKO APIE JĮ NEIŠMANO. Dar daugiau – tai rodo, kad ir autobusų kompanijos vadovai neturi ryšio su Kūrėju, nes jie nieko apie šį GYVĄ ryšį neaiškina VAIRUOTOJAMS, IR JŲ NEMOKO ATRASTI KŪRĖJO SAVYJE, kad eismo saugumas būtų GARANTUOTAS gatvėje ir kelyje.
Pamaniau prieisiu prie vairuotojo kabinos stiklinių durų ir pasakysiu jam, kad nustotų šitaip elgtis. Tačiau žmonių buvo daug, tad iki pro juos prieisiu prie kabinos, iki prisibelsiu per stiklą, tai jį dar daugiau išgąsdinsiu, ko čia iš jo noriu, ir kol ką jam imsiu aiškinti, tai jis iš viso tik susinervins – ATSIRADO MAT ČIA PROTINGAS, MOKYS ČIA DAR MANE KAIP VAIRUOTI – o tai bus dar blogiau, nes SUSIERZINĘS VIDUJE jis nebegalės vairuoti net ir taip, kaip vairuoja dabar, o tada jau tarp pačių žmonių kils erzulys, ko AŠ TRUKDAU VAIRUOTOJUI DIRBTI SAVO DARBĄ, o ir man reikės jau išlipti, nes aš tevažiuoju tik labai trumpą atstumą, tik įlipęs turiu išlipti antroje stotelėje. Tad ėmiau už tą vairuotoją MELSTIS, kad jis nusototų kalbėjęs telefonu, ir šitaip nestatytų vežamų keleivių gyvybės į pavojų.
Tai buvo vienintelis TEISINGAS sprendimas TOMIS aplinkybėmis – ATIDUOTI VAIRUOTOJĄ Į ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU APVAIZDOS NEMATOMAS BET REALIAI SAUGANČIAS RANKAS, nes Apvaizda tikrai bent jau pasirūpins KELEIVIŲ SAUGUMU.
Ar būtų man kilusi tokia mintis prieš tai, kada atradau savyje Kūrėją – TĖVĄ, AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ, BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ, IR AŠ ESU – REALIUS ASMENIS? Aišku, kad ne, nes būčiau iš viso nežinojęs, kad malda – tai ne žodžiai, o gyvi ir nuoširdūs atsivėrimo VIRPESIAI, NUKREIPTI Į ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ASMENIS.
IR MES DABAR, TURĖDAMI KOSMINĖS ĮŽVALGOS VIS GILIAU ATSISKLEIDŽIANČIĄ GELMĘ MŪSŲ VIDUJE, IR GALIME VEIKTI KAIP GĖRIO IR ŠVIESOS BENDRAKŪRĖJAI SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU VISŲ GEROVĖS LABUI.
Ir būtent toks pabudęs ir savo tikruosius Tėvus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU atradęs vaikas ir gyveną TIKROVĖJE, IR VIS LABIAU TIKROVIŠKĄ GYVENIMĄ, VIS STIPRIAU JAUSDAMAS SAVO TĖVŲ VEDIMĄ IŠ VIDAUS VISŲ GEROVĖS LABUI – SAVOJOJE KASDIENYBĖJE PASIREIKŠDAMS KAIP ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU SŪNUS AR DUKRA. IR NESVARBU KOKĮ DARBĄ DIRBI, TADA JAU JĮ ATLIEKI TAIP, KAIP JIS IR TURI BŪTI ATLIKTAS. IR DĖL TO JAUTI PAKYLĖJIMĄ SAVO VIDUJE. IR TOKIA BŪSENA TAU UŽTIKRINA GYVENIMO PILNATVĘ, IR KOKYBIŠKĄ DIENĄ SU KŪRĖJU. IR TAI YRA DVASINIS ATLYGIS, JUNTAMAS ASMENYBĖS VIDINE BŪSENA. IR TOKIO ATLYGIO NEĮMANOMA NUPIRKTI UŽ JOKIUS TURTUS. ŠIS ATLYGIS YRA GYVAS KŪRĖJO ENERGIJOS APDOVANOJIMAS UŽ TAVO ASMENINES PASTANGAS DALYVAUJANT KŪRĖJO SUMANYTAME EVOLIUCIJOS PLANO ĮGYVENDINIME DRAUGE SU KŪRĖJU. NET IR VEŽANT SAUGIAI KELEIVIUS
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima, ir mano Broiškas apkabinimas,
Algimantas
2015-08-17 10:39:14
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]