Forumas: temos peržiūra
Jėzaus gimtadienio, rupjūčio dvidešimt pirmosios, gyva malda už žmoniją, už dvasinį žengimą į priekį, už visą kūriniją.
Mielieji, vakar vakare, man kilo mintis per Jėzaus gimtadienį, rupjūčio dvidešimt pirmąją, surengti bendrą maldą įvairuose kontinentuose aštuntą valandą vakaro Grinvičo laiku. Lietuvos laiku tai bus dvidešimt trečia valanda. Šį pakvietimą aš pasiūsių Urantijos žmonėms į įavirius tinklapius, kurie yra susiję su Urantijos Knygos studijomis kituose kraštuose.
Pasistenkite to dienos darbus užbaigti anksčiau, kad jie nebeatitruaktų jūsų minčių nuo nuoširdaus bendravimo su Tėvu, Jėzumi, ir Visatos Motina Dvasia. Būtent Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus partnerė valdant visatą yra Visatos Motina Dvasia. Ir ji yra Šventosios Dvasios Šaltinis. O Visatos Motina Dvasia Šventąją Dvasią paskleidžia po visą Vietinę Visatą. Ir ji yra kiekvieno iš mūsų materialiame kūne, visoje erdvėje, visoje Vietinės Visatos erdvėje. Nėra tokios vietos, kur jos nebūtų.
Kiekvienas iš mūsų turime Tėvo dvasią, Minties Derintoją, per kurį ir bendrausime maldoje su Tėvu. Ir taip pat mus veikia Sūnaus KŪrėjo-Jėzaus dvasia, Tiesos Dvasia. Tai yra mūsų dieviškieji vedliai iš vidaus. Tuo tarpu iš išorės mus globoja angelai serafimai. Kiekvienas iš mūsų, kuris SĄMONINGAI APSISPRENDŽIA siekti dvasinio augimo ir vykdyti ėvo valią, gauna vieną porą angelų serafimų. Ir jie taip pat dalyvaus mūsų maldoje. Kaip ir kitų kategorijų angelai - bažnyčių, rasių, pažangos, ir t.t. O taip pat mūsų maldą palaikys ir TARPINĖS BUTYBĖS, kurios ir yra nuolatiniai Urantijos gyventojai. Tik jų mes matyti nematome, bet jos yra žemesniame evoliuciniame laiptelyje negu angelai, bet aukštesniame negu žmonės, kol jie yra materialūs tvariniai iki energiją išeikvoja materialus kūnas. Dėl to jos ir vadinamos TARPINĖMIS, nes yra tarp angelų, kaip žemiausios dvasinės asmenybių kategorijos, ir žmogaus.
TAigi, mielieji, vienuoliktas valanda vakaro. Rugpjūčio dvidešimt pirmoji. Jūs atsisėskite patogiai ir pirmiausia kreipkitės į Tėvą su GARBINIMO MALDA.
Tėve, aš garbinu Tave,
Tėve, aš garbinu Tave, kad tu esi, ir kad sukūrei kūriniją ir visą joje esančią gyvybę.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu esi mumyse, o mes esame Tavyje.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu esi manyje, o aš esu Tavyje.
Tėve, aį agrbinu Tave, kad Tu esi Meilė, Tiesa, Gailestingumas, Gėris, ir Grožis.
Tėve, aš garbinu Tave, akd Tu mus ragini būti net ir tokiais tobulais, koks tobulas esi Tu pats.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus mokai Meilės, Tiesos, Gailestingumo, Gėrio, ir Grožio.
Tėve, aš garbinu Tave, nes tai yra viena nuostabiausių akimirkų kiekvieno Tave mylinčio tvarinio gyvenime.
Tėve, aš garbinu Tave, ir garbinsiu per visą amžinybę ateityje.
Tėve, aš garbinu Tave, nes trokštu garbinti tave visa ssavo siela.
Tėve aš garbinu Tave iš meilės Tau ir Kūrinijai ir savo laisva valia taip pat gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia.
Amen. (kam per sunku pasakyti, "Manoji valia, kad būtų Tavoji valia." Galite pasakyti "Ne mano, bet Tavo valia tebūnie." Su laiku pereisite būtent prie pirmojo varianto, kai savo valią suliesite su Tėvo. Garbinima nieko neprašant niekam. Dėl to garbinimas ir kyla tik iš meilės Tėvui.)
----------
Jėzaus, Visatos Motina Dvasia, Tėve,
aš Tave labai myliu, ir tik Tavosios meilės vedamas iš savojo vidaus, per Tavo dvasią, kreipiuosi į Tave drauge su savo sielos broliais ir seserimis.
Mes, Tavo vaikai, dabar esame įvairiausiose vietose, nesam susirinkę į vieną bendrą vietą. Bet meldžiame Tave, Jėzau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, kad pajaustume dvasinį ryšį su Tavimi ir vieni su kitais, kurie šitoje maldoje dalyvauja - ir sielos broliai, ir angelai, ir dvasios, ir tarpinės būtybės, mūsų nuolatiniai padėjėjai.
Mes jaučiame savo viduje didžiulį norą vis giliau ir giliau pajust Tavo meilę, Tėve, mes trokštame atsiverti Tau visa savo sielos gelme.
Tegu šitoji bendra malda, kurioje dalyvauja daugybė žmonių, kurie nemato vieni kitų šiuo metu, kurioje dalyvauja daugybė dvasių, ir sielų, leidžia mums pajausti dvasinį ryšį su Tavimi ir tarpusavyje.
Jėzau tu sakei ir sakai, ten, kur dau ir daugiau įtikėjusiųjų sueina draugėn tarp jų esi TU, per savo Tiesos Dvasią. Ir tu leidi pajausti, kaip tavoji Tiesos Dvasia im aveikti iš vidaus kiekvieną, kuris tik atsiveria tau.
Jėzau, aš meldžiu tave, kad dabar tavoji Tiesos Dvasia įeitų į kiekvieną iš mūsų ir kad mes pradėtume patirti, jog tu esi GYVAS, NE IŠGALVOTAS, NE MISTINIS, BET REALUS I RTIKRAS, IR VISĄ LAIKĄ VEDI MUS, KAIP VEDA IR TĖVO DVASIA, Į VIS GILESNĮ IR DIDESNĮ SUSILIEJIMĄ SU TAVIMI IR TĖVU.
Tėve, šiandien mes meldžiamės Tavojo Sūnaus, mum žinomo Jėzaus iš Nazareto vardu, gimimo dienos proga. Būtent šitą vasaros dieną Tavasis Sūnus išvydo mūsų pasaulį gimdamas bejėgiu kūdikiu iš moters. Ir būtent jis atnešė mums tokią šviesą, kuri daugelį net apakino, kad Tu Tėve, esi Kiekvieno Tėvas, ir kad mes visi esame broliai ir seserys turintys Tave VIENĄ TĖVĄ.
Tėve, Jėzaus, Nebadonija, šita nuostabi gimimo, tavo, Jėzau, gimimo diena pakeitė žmonių nuostatas ir sampratas apie tai, kad Tėvas gali turėti kokią nors išskirtinę, išrinktąją tautą, nes Jis myli visus VIENODAII IR PER VISĄ AMŽINYBĘ.
Tėve, Jėzau, Visatros Motina Dvasia, mes ir šitoje maldoje norime pajusti ŠEIMOS, NET IR VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS NARIŲ BENDRYSTĖS DVASINĮ RYŠĮ, kad iš tiesų PATIRTUME, JOG ESAME DVASIOS BROLIAI IR SESERYS IR TURINTYS VIENĄ MYLIMĄ TĖVĄ - VISŲ TĖVĄ.
Mes meldžiame Tave, kad Tavoji meilė ir šviesa sušildytų širdis tų, kurie šitą pačią akimirką yra sumanę blogio darbus ir juos siekia įgyvendinti, kad jie pajutę Tavuosius meilės virpėjimus savo sieloje net ir pausiaukelėje sustotų ir atsisakytų piktų užmačių, kurios gali sukelti daug skausmo ir kančios daugybei mūsų sielos brolių.
Mes meldžiame Tave, kad visi tie, kurie kankinasi ir žūsta nuo sprogimų Libane ir Izrealyje, Afganistane ir Irake, bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, patirtų TAVO PALAIMĄ, NET IR TOKIOMIS SIAUBINGOMIS IŠBANDYMŲ FIZINIAM KŪNUI MINUTĖMIS, kuri ir leistų jiems pajausti ramybę savo sieloje ir atsidavimą Tau, Meilės ir Gėrio Šaltiniui. Ir tuo jie taptų kitiems šviesa ir pavyzdžiu, kaip su Tavimi, galima net fizinės kančios akimirką jausti ramybę ir palaimą. Ir kiti norėtų šitą palaimą ir ramybę patirti.
Mes meldžiame Tave, kad visi galingiausieji pasaulio politiniai vadovai, pajaustų Tavuosius meilės virpėjimus savo sielose, ir kad savo savanaudiškų sprendimų atsaisakytų, o pradėtų siekti gerovės visai žmonijai, nenuskraidžiant nieko. Tik su Tavimi galima šito pasiekti pasaulio galingiausių valstybių vadovams ir atrast savyje TAvosios išminties, kaip veti žmoniją tolyn nuo pražūties ir kančios, skausmo ir vargo, į Tavąjį samtarvės ir ramybės tarp tautų ir valstybių kelią.
Mes meldžiame Tave - Tėve, Jėzau, Visatos Motina Dvasia - kad vis daugiau pasisemtume Tavosios išminties ir galėtume pašvęsti savo gyvenimą šviesai ir tiesai, meilei ir gėriui, kaip Jėzau, tu mums buvai parodęs būudamas vienas iš mūsų ir vienas tarp mūsų prieš du tūkstančius metų. Tavasis kelias ir yra vienintelis, vedantis į taiką ir ramybę visoje žmonijoje.
Mes meldžiame tave, kad galėtume kuo geriau prisidėti prie ramybės užtikrinimo mūsų planetoje ir meilės skleidimo tarpusavio bendravime.
Tu esi toji šviesa ir išmintis, kuri gali mus ugdyti tam, kad galėtume tapti Tavosios kūrinijos šviesintojai savo kasdieniais veiksmais. Mes meldžiame Tave, kad pajutę Tavąjąč išnitį savo sieloje, turėtume drąsos ir ryžto šitąją išmintimi vadovautis visur ir visada.
Mes meldžiame Tave, kad mūsų visas gyvenimas taptų prasmingas, liudijantis net Tave - Tėve, Jėzaus, Visatos Motina Dvasia - kitiems mūsų visa gyvensena ir mąstysena, kuri būtų visa panirusi į Tavo meilės vandenyną ir jame amžinai semtųsi gyvybingumo ir gailestingumo visiems, kuriuos mus pasitaikytų Tavo valia sutikti savo kelyje pas Tave, Tėve, Rojuje.
Mes meldžiame Tave, kad dvasiškai pabustų mokytojai ir nebebijotų kasdienių pamokų pradėti nuo maldos Tau Tėve, ir iš meilės Tau. Ir tik tada vaiko širdelė sužydės Tavo meilės žiedais, skirtais visiems. Mes meldžiame Tave, kad dvainis ryšys tarp Tavęs ir mūsų visą laiką tik augtų ir stiprėtų, kad Tavoji meilė taptų mums tokia svarbi ir būtina, kad nė dienos nepradėtume nepadėkoję Tau iš visos širdies ir nepaskyrė jos darbų Tavosios, ir mūsų, kūrinjijos labui.
Mes meldžiame Tave - Tėve, Jėzau, Visatos Motina Dvasia - kad šios maldos dvasiniu ryšiu sujungti visi tarpusavyje, jį saugotume visą laiką ir melstume Tave jo sustiprinmimo mūsų visų sielose ir ateityje.
Mes meldžiame Tave, Tėve, kad vis daugiau ir daugiau atsiduodami Tavosios dvasios vedimui iš vidaus, mes neatsisakytume šito ŠVIESOS KELIO, O JUO ŽENGTUME DAR RYŽTINGIAU. Mes meldžiame Tave, kad Tu mus panaudotum kaip savo instrumentus Meilės ir Tiesos Tavojoje Šeimoje, nes tik Tu žinai, ko mums reikia labiausiai, kad toliau šviesėtume ir augtume savuoju charakteriu. Ir augtume taip, kaip nori Tu, Tėve, nes tik Tu žinai viską nuo pabaigos. Dėl to Tu žinai ir visą mūsų kelią iki Tavęs Rojuje. Mes meldžiame, kad šitame kelyje pateisintume Tavo visas viltis, ir kad Tu galėtum pasakyti, kaip pasakei apie savo Sūnų Jėzų prieš du tūkstančius metų: "Tai mano mylimas Sūnus. Aš juo esi labai patenkintas."
Tėve, Jėzau, Visatos Motina Dvasia, šitoji mūsų bendra malda, suvienijanti žmonęs iš įvairių šalių, suvienijanti mus net su įvairių kategorijų dvasiomis, taip pat TAVO VAIKAIS, skirtingo išsivystymo sielomis, yra pašvęsta mūsų visų SUARTĖJIMUI IR BENDRAM TARNAVIMUI TAVO LABUI TĖVE.
Manoji valia, kad būtų Taoji valia.
Amen.
---------------
PO maldos dar pasėdėkite tyliai keletą minučių, nesistengadami vėl pasinerti į savo rūpesčius. Būtent tokiu nmetu yra geriausias ryšys Minties Derintojui perduoti savo mokymus jums.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
savo šitą nuoširdžią maldą skirame žmonijos šviesai, žmonijos meilei, žmonijos tiesai, kad ji
Algimantas
2006-08-09 18:07:49
Komentarai
Mielas Jonai, kad tau būtų aiškiau, aš laikausi Jėzaus gyvų mokymų, nors jų visiškai nesuprato nei apaštalai, nei mokiniai, dėl to mes dabar ir tutime tokią painiavą. Jėzus mokė iš pradžių ne Tėvo karalystė, bet Tėvo ŠEIMOS SAMPRATOS. Tačiau tuo metu žmonėms tai buvo perdaug ryški šviesa, kaip gi jie išdrį būti su Tėvu VIENOJE ŠEIMOJE. JIe laukė naujojo MESIJO, KURIS IŠVADUOS JUOS IŠ ROMĖNŲ, LEIS JIEMS VĖL TURĖTI DERAMĄ KARVEDĮ-KARALIŲ, SĖDINTĮ DOVYDO SOSTE. Tuo labiau, kad Jonas Krikštytojas buvo pradėjęs skelbti savo žinią "Atgailaukite ir krikštykitės, dangaus karalystė jau šalia. Aš jus krikštiju vandeniu, bet po manęs ateis tas, kuris krikštys dvasia." Ir Jėzus suvokęs, kad jo mokymų apie Tėvo šeimą visiški nebesupranta nei apaštalai, nei mokiniai, jis su giliu liūdesiu turėjo pasinaudoti suprantamesnė ŽYDAMS, bet tolimesne nuo JĖZAUS Tėvo šeimos sampratos, DANGAUS KARALYSTĖS SIMBOLIU. JIs tiesiog buvo priversta tą daryti. Tad, mielas Jonai, kodėl tu dabar nori, kad aš atsisakyčiau gilesnio Jėzaus mokymo ir pasinaudočiau Jėzaus malda, kuri jo paties buvo sukurta tik iš REIKALO, KAD ŽMOGUS VISIŠKAI NEATSISAKYTŲ TĖVO SAMPRATOS.Mielas Jonai, kodėl tu Tėvą, VISŲ TĖVĄ, kuris turi savo dvasią, MInties Derintoją, ir tavo prote, ir tik iš jo tu gauni visas meilės, grožio, gailestingumko, tiesos, ir gėrio sampratas, vadini tik "tavo 'tėvu'"? Tai paniekinimas Tėvo, nesvarbu, kad tu jo nesupranti ir nepatiri. Aš juk nesakau, kad tavo Tėvas yra kitas, aš sakau, kad tavo ir mano ir visų Tėvas yra VIENAS. Ir jo vardą rašau iš didžiosios raidės ir be kabučių. Žinok, pasišaipymas iš Tėvo piktavališkai yra didžiausia nuodėmė, iš neišmanymo - tik klaida. Tau spręsti, ką tu darai.
Telydi tave ramybė.
Su broliška memile,
Algimantas
Algimantas
2006-08-11 22:00:13
Ačiū Algimantai. Aš kažko panašaus ir tikėjausi.
Turint omeny, kad tavyje gyvenantis "tėvas" tau viską pasako, aš įtariau, kad jis tau neleis atsiverti toms frazėms, kurias paminėjau. Visiems kriščionims, kad ir kokie išsitobulinę jie būtų, malda "Tėve mūsų" tikrai netrukdo. O tavo "tėvui" trukdo, jis sukelia tokį pasipriešinimą, kad net tavo liežuvis negalėtų apsiversti, nekalbant apie sielos atvėrimą. Pasirodo, neklydau. Ši informacija gali labai padėti tiems, kurie vistik prieš vartodami ištiria taip vadinamą "tėvo" dvasią :)))
Jonas
2006-08-11 21:41:07
MIelieji, sielos virpesiai ir suranda atitinkamus žodinius simbobius. Jono pacituota pirmoji eilutė man yra labai siaura, po Urantijos Knygos apreiškimo išplėstos gelmės. "Tėve mūsų, kuris esi danguje" savo maldoje tokio teiginio nebepavartoju, nebent būdamas su kitais savo siuelos broliais, kurie savo laisva siela melstis dar NEMOKA. Todėl šitą eilutę pasakęs aš dar būtinai pridurčiau, "...kuris esi danguje, ir manyje, kaip ir visuose kituose savo kūrinijos tvariniuose..." Tuo tarpu antro teiginio tikintysis iš viso negali pavartoti jokioje savo maldoje "...ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto." Jeigu būtų toks Tėvas, kuris draustų gundyti, kaip gi tu galėtum patikrinti save, ar atsilaikysi prieš gundymus šio pasaulio. Tėvas visada leidžia pasireikšti laisvai valiai. Ir jeigu tu prisimeni, tai anksčiau šitoji eilutė, šitoje pačioje maldoje buvo dar siaubingesnė - "...ir nevesk mūsų į pagundą..." Tai buvo prašymas Tėvo, kad būtent JIS nevestų į pagundą, tarsi Tėvas pats veda jus iš kelio.
Tuo tarpu šitoji malda, būtent tokia, kokios mokė Jėzus savo mažesnius brolius ir seseris savo žemiškoje Marijos šeimoje, kada žuvo statybose jo tėvas Juozapas, kai Jėzui buvo keturiolika metų, buvo tokia:
"Mūsų Tėve, kuris esi danguje,
Tebūnie pašventintas Tavasis vardas.
Teateinie Tavoji karalystė, tebūnie Tavoji valia
Žemėje, kaip ji yra danguje.
Duok mums šiandien duonos rytdienai;
Atgaivink mūsų sielas gyvenimo vandeniu,
Ir kiekvienam iš mūsų atleisk mūsų skolas,
Kaip ir mes atleidome savo skolininkmas.
Apsaugok mus nuo pagundų, išvaduok mus iš blogio,
Ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats."
Savo maldoje aš vartoju iš šios maldos tikpaskutinį sakinį. Tuo tarpu kiti sakiniai yra man kaip per ankšti marškiniai.
Jėzus visą laiką savo jausnesnius brolius ir seseris savo žemiškoje šeimoje, Marijos šeimoje, mokė melstis savais žodžiais, bet jiems tą daryti buvo perdaug sunku. Dėl to vieną vakarą jis ir parašė šią maldą "MŪSŲ TĖVE."
O kada jau buvo pasirinkęs apaštalus, ir kai tie irgi nepajėgė bendrauti su Tėvu savais žodžiais, tada jis jiems irgi pateikė būtent savosios šeimos maldą. Taip ji su iškraipymais pasiekė ir mūsų dienas.
PO Jėzaus mirties ir pakilimo pas Tėvą, daugelis tikinčiųjų įprato šitą vadinamąją VIEŠPATIES MALDĄ, užbaigti pridedant žodžius - "Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu." DAr vėlaiu dvi eilutės buvo prarastos perrašinėjant, o šitai maldai buvo pridėtas papildomas sakinys "Ne tavoji karalystė ir galia ir šlovė yra per amžių amžius."
O dabar pasakysiu tai, kas meldžiantis labai svarbu. Jėzus mokė, kad malda būtų veiksminga, ji turi būti:
NESAVANAUDIŠKA - ne vien tik sau vienam.
JA TIKIMA - turi atitikti įtikėjimą.
NUOŠIRDI - tyra iš širdies.
IŠMINTINGA - sutinkamai su apsišvietimu.
JA PASITIKIMA - atsiduodama Tėvo visaišmintei valiai.
Štai dėl ko aš jus raginu, kad ne žodžiai turi viešpatauti maldoje, bet jūsų širdis-siela, o tada kiekvienas žodis bus ŠVENTAS. Ir tokia malda pasieks ir Jėzų ir Rojaus Trėjybę.
Telydi jus ramybė,
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-08-11 21:27:30
MIelas B(roli) dvasioje, pasiausvyra reikalinga tada, kada svyruoji tarp materialaus ir dvasinio. Kada materialus nusveria savojo a6 dvasin5 siek5, tada prasideda depresijos, ligos, ir net savižudybės nuostatos žmoguje. Kada pasieki pusiausvyrą, tokič reiškiniai išgaruoja. O kada atsiduodi vien tik Tėvui, gimus iš dvasios, tada ŠSIVIEŠPATAUJA dvasinis požiūris į VISKĄ, IR VISĄ LAIKĄ LYDI MEILĖ. Ją patiri visada ir visur. O baimės nebėra. Tiesiog ją pakeičia MEILĖ. Ir toliau gyvename PALAIMOJE, BET PUSIAUSVYROS TARP BAIMĖS IR MEILĖS, AR MATERIJOS IR DVASIOS NEBĖRA - VIEŠPATAUJA MEILĖ IR DVASINIS ŽVILGSNIS. O už tai Tėvo siunčiamas nuostabus gyvenimas įgauną tokių nuostabių atspalvių, apie kokius net ir pagalvoti nepagalvojai, kol tos pusiausvyros dar tik siekiai, ar kada ją pasiekei.
SU Tėvo vedimu ir vidaus ir šitam vedimui atsidavus, tik tokiomis sąlygomis galima apsisaugoti nuo fanatiškumo ir tikrovės suvokimo iškraipymo.
O religija dabar, mielas Arnoldai, yra kuriama - GYVOJI RELIGIJA. IR TĄ AŠ PRADĖJAU DARYTI PRIEŠ KETVERIUS METUS, KADA JĖZUS PAPRAŠĖ MANE ĮKURTI BAŽNYČIĄ, DIEVO TĖVO IR JO SŪNAUS JĖZAUS ŠVENTOVĘ. Be religijos NEGALI GYVENTI ŽMONIJA. Tik vienas dalykas, kai toji religija yra negyva, apipinta ritualais, kokios yra šiandieninės VISOS religijos, ir kitas dalykas, kada malda liejasi iš DVASIOS IR SIELA PAJUNTA DVASINĮ RYŠĮ I RSU TĖVU, IR TARPUSAVYJE TARP SIELOS BROLIŲ IR SESERŲ. Ir tokia religija yra pirmasis žingsnelis į VIENĄ VIENINTELĘ PASAULINĖ TĖVO RELIGIJĄ.
Algimantas
2006-08-12 09:30:29
priimu tavo pasiūlymą išgerti arbatos, atsiliepk(isola@.omni.lt)
Isola Jonui
2006-08-11 17:45:26
Ačiū Algimantai, kad paaiškinai, kas yra tema ir rema. Nežinojau šito. Pabandžiau atsekti temas ir remas abiejose maldose, ir nuo to jos man pasidarė dar labiau skirtingos.
Nors tu kreipi didelį dėmesį į sakinio akcentus, bet kažkodėl nesi labai išrankus pačiam maldos tekstui.
Na tai, jei gali melstis bet kokiu tekstu, tai kokius virpesius tau sukelia pvz. frazės (pagal temas ir remas) "Tėve mūsų, kuris esi danguje"? Arba "ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto"?
Jonas
2006-08-11 17:07:38
esu tikra, kad bet kokios maldos kuriamos ir tobulinamos taip pat žmogiukų-"dvasininlų".
Zita
2006-08-11 16:05:29
Zita, tavo replika rodo, kad nežinai, iš kur ši malda apskritai yra kilusi. Ją rasi evangelijoje, jos išmokė Jėzus, o ne "žmogiukai" ;)
Jonas
2006-08-11 15:58:19
Arnoldai, tai nelabai supratau, tau nepriimtinas tas tekstas apie kalčių atleidimą? Norėtum, kad tau viskas būtų besąlygiškai atleista, o tu pats galėtum neatleisti niekam, ar kaip čia išeina?
Manau, viskas yra teisingai, kad prašyti Dievo atleidimo galime bet kada ir bet kokiomis sąlygomis, bet norint gauti tą atleidimą, mes privalome atleisti ir patys. Ir teisus esi, sakydamas dėl tų žmogaus negalavimų. Taip veikia dėsnis. Jei turi kokių minčių, kad aš pats esu kažkam neatleidęs, ar laikau kažkokį piktumą, pvz. Algimantui ar kitiems UK gerbėjams, tai taip tikrai nėra. Mano priešas nėra nė vienas žmogus, nei tuo labiau Dievas. Savo priešu laikau ne žmogų, o nuodėmę, nors ir nusidedu, bet tam ir reikalinga vidinė kova, kad galėčiau ją kaskart įveikti. Ir dar savo priešu galėčiau įvardinti tą dvasią, kuri ir veda į susitaikymą su nuodėme, o ne į jų įveikimą - tą pačią dvasią, kuri gali apsimesti rūpestingu tėvu, apgaubiančiu šiluma, meile, o realiai atitolinančiu nuo tikrojo Dievo.
Galėčiau be jokio priešiškumo susitikti su bet kuriuo iš jūsų išgerti arbatos, bet tik ne tam, kad skaityčiau knygą ar garbinčiau UK "tėvą" :)
Jonas
2006-08-11 15:54:28
pritariu, Arnoldui.
Ir dar galiu papildyti- "Kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams" - tereiškia žmogiuko susireikšminimą. Jis aiškina, nurodinėja Dievui, kaip Dievas turėtų atleidinėti- "taip kaip AŠ atleidžiu".
Na, tikėkimės susizgribę religininkai netruks pakeisti ir šio savo (savi)akibrokšto.
Zita
2006-08-11 15:34:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]