Forumas: temos peržiūra
Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvasis kelias yra vienintelis ir pats TIESIAUSIAS KELIAS, 2015 10 18
Šią savaitę, susirašinėjant laiškais su vienu dvasios broliu, jam iškilo klausimas, kodėl gi šis Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvasis kelias yra vienintelis ir pats TIESIAUSIAS KELIAS, o visi kiti yra šalutiniai takeliai, klaidinantys žmoniją. Ir bemąstant, kaip gi jam atsakyti, kilo mintis pasidalinti savo apmąstymais su visais, visų labui.
Žmonija šiuo metu yra atsidūrusi aklavietėje dėl daugybės egzistuojančių evoliucinių religijų įvairių atšakų, kaip sektų atskilusių ir izoliavusių save, kuriose sukuriami nauji ritualai, nauji tos pačios ir taip per daugybę kartų iškraipytos negyvos religijos perteikimo būdai, kaip antai įvairūs spalvingi ritualiniai rūbai įvairių švenčių proga, žvakės, varpelių, vargonų, gitaros ar kitokių muzikos instrumentų skambėjimas, smilkalai, tik maldos formos išlikę beveik tos pačios, iš baimės neiškraipytos, kad perduoti ateinančioms kartoms tokį patį žmogaus į Dievą kreipimosi būdą. Taigi pagrindinis dėmesys nukreipiamas į išorę, į muzikos garsų, kvapų, įvairių spalvingų vaizdų bendrą derinį, kaip į kažkokį spektaklį, į kurį įtraukiamas dalyvauti ir pats žmogus kaip aktorius, bet ne į vidų, į ramybę ir tylą, susitelkiant savyje ir panyrant į giluminį bendravimą nuoširdžiai savais žodžiais ar mintimis su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kaip visų ir kiekvieno Tėvu ir Motina Dvasioje. Todėl žmonija ir yra susiskaldžiusi ir labai pasimetusi, nėra vienovės tarpusavyje, nes kiekviena evoliucinė religija tiki savo dievuku, iškelia savo tiesas, kurios neatspindi Kūrėjo tikrovės, ir jose nėra tikros gyvasties, nes Kūrėjas yra vienas visiems ir visai kūrinijai, Tikrovės Šaltinis, kaip visa ko Centras ir DVASINIS PAGRINDAS.
Yra tikėjimas į iliuzinį Dievą, bet nėra gyvojo įtikėjimo į Kūrėją kaip visos kūrinijos realų ir visaapimantį ŠALTINĮ, kaip visų TĖVĄ ir MOTINĄ, apjungiantį visus savo vaikus į vieną bendrą didžiulę dvasinę šeimą, veikiančią vienovėje dvasioje visų gerovės labui.
„Šiandien net ir VISOS religijos, išskyrus urantų GYVĄJĄ IR APREIKŠTĄJĄ RELIGIJĄ – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVĄJĄ RELIGIJĄ – mūsų planetoje esančios PAČIŲ ŽMONIŲ SUGALVOTOS, o dėl to NE APREIKŠTOSIOS, bet EVOLIUCINĖS-RITUALINĖS, ir NEGYVOS-DOGMATINĖS, religijos YRA PAČIOS SUSISKALDŽIUSIOS Į SEKTAS su savo labai griežtomis struktūromis, su savo sustabarėjusia ir negyva valdžia, su savo negyvais ritualais.“ (Algimanto mokymas apie sektas, 2013 04 22)
Štai pavyzdžiui, budizmas, pripažinta pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje, ir vėliau išplitusi pietryčių bei centrinėje Azijoje ir tolimuosiuose Rytuose. Budizmas nepripažįsta vieno asmens garbinimo – žmogaus ar Kūrėjo. O ką tai reiškia – nepripažinti Kūrėjo? Tai liudija tik dvasinį aklumą, izoliuotis nuo tikrojo Tėvo ir Motinos, patirti dvasinį našlaitiškumą. Mano manymu, tai visai nėra religija, nes tikroji religija yra tiktai priemonė pažinti Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU kaip visos kūrinijos Šaltinį, patiriant Jį gyvai savyje, ir tuo pačiu suvokiant save kaip Jos realų sūnų ar dukrą, tikrovės bendrakūrėją. O ko gi moko budizmas? Žmogaus nušvitimo, per daugybę besikartojančių atgimimų šioje planetoje, vadinamų reinkarnacija, vadovaujantis Budos pavyzdžiu ir savo asmeninėmis pastangomis. Nejaugi gali būti, kad Kūrėjas toks aklas ir kurčias, kad numatė tokį skausmingą ir kankinantį asmens nušvitimo būdą, ir dar atstumiant Jo pagalbą? Visuminė Dievybė AŠ ESU savo mokyme apie virpesių dėsnį sako:
„mirtingasis, kad save nuramintų ir viltųsi lengvesnio gyvenimo kažkada ateityje, kada jam šiandien yra taip sunku, ir jį taip sunkiai slegia įvairios problemos, tokia sunki našta jo pečiams ir jo protui, jis susigalvojo neegzistuojančią reinkarnacijos idėją ir karmos sampratą, kurią jam dera atidirbti, kad kitame gyvenime jis galėtų ištaisyti tai, ką šiame gyvenime padarė ne taip, dėl to jam ir buvo taip sunku gyventi. Jis turi ATITIRBTI sau GYVENIMO PALENGVINIMĄ, gyvendamas antrą, trečią, ketvirtą, ir dar kelintą gyvenimą šitame pasaulyje, kad AŠ JĮ IŠLAISVINČIAU IŠ TOKIO JO KARMOS ATIDIRBINĖJIMO ŠITAME PASAULYJE. Ir kaip buvo sunku ne vienam patikėti tokia Apreiškimo akinančia tiesa ir šviesa, kad AŠ NĖ IŠ VIENO NEREIKALAUJU ATIDIRBINĖTI JOKIOS KARMOS, TODĖL IR JOKIOS REINKARNACIJOS ŠITAME PASAULYJE JUMS NESU NUMATĘS. Kaip didelei daliai Mano mylimiausių vaikų buvo sunku patikėti šitokiu teiginiu, kad Aš nekankinu jūsų šiame pasaulyje, reikalaudamas sukaupti visus jūsų patyrimus, kada jums esu parengęs daug šviesesnių pasaulių, tik ĮTIKĖKITE Į MANE, IR JŪS TUOJ PAT, KAI TIK PALIKSITE ŠĮ MATERIALŲ PAVIDALĄ, BŪSITE PAŽADINTI DAUG RYŠKESNĖJE MEILĖS IR GĖRIO ŠVIESOJE. „
Taigi ne Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, o būtent mirtingasis yra AKLAS ir KURČIAS, kuris niekaip nenori ir nesistengia pajausti Jo siunčiamų dvasinių impulsų, savo prote, kaip švelnių raginimų, kad pabusti iš iliuzinio miego ir išsilaisvinti iš susikurtų neegzistuojančių kančių dėl klaidingo mąstymo, kad prasikrapštęs savo dvasines akis galiausiai pamatytų realią Kūrėjo tikrovę, kuri yra užpildyta aukščiausio dažnio energijos virpesių, „kuriais taip nuostabiai ir įvairiaspalviai spinduliuoja kiekvienas kūrinijos aspektas – materijos, sielos ar dvasios.“ (Jėzus Kristus Kalbu jums vėl, 051-03) Viskas susieta tarpusavyje į vientisą sistemą, ir viskas yra judėjime.
Taigi nė viena dabartinė evoliucinė religija nėra gyva, o tik klaidinanti žmoniją, nukreipdama į šalutinius takelius kaip klystkelius, nes nemoko gyvo Kūrėjo kaip tikrojo Tėvo ir Motinos pažinimo, per nuoširdų bendravimą su Juo savais žodžiais, kokie tik liejasi tą akimirką iš vidaus. O juk pamąstykime, net ir žemiškasis tėvas ir motina kalbasi su savo vaikais, tarpusavyje dalinasi savomis mintimis, atsiveria vienas kitam, išsipasakodami – tai yra tiesiog gyvas bendravimas. Jame pasireiškia meilė, nuoširdumas, grožis ir gėris. Tai kodėl toks pats paprasčiausias ir maloniausias bendravimo modelis neturi būti taikomas žmogaus bendravimui su Kūrėju? Juk tiek žmogus yra dvasinė asmenybė, tiek Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra net keturios Dvasinės Asmenybės – Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, Begalinė Dvasia-Motina-Sesė ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – veikiantys absoliučioje dvasinėje vienovėje, ir yra net visų Asmenybių Šaltinis, tai ir tarpusavio bendravimas irgi turėtų būti tiktai gyvas, kreipiantis į Kūrėją kaip į Tėvą ir Motiną paprastai savais žodžiais, išliejant tuos jausmus, kurie slypi mumyse. Ir jei žmogaus toks kreipimasis bus nuoširdus, tai jis ir pajaus galiausiai apraminimą ir palengvėjimą savyje, jei prieš tai slėgė sunki našta, pajaus fizinio kūno sveikimą nuo bet kokių negalavimų ar ligų, jeigu jų turėjo, nes atsistatys energinė pusiausvyra visame organizme, pajaus meilės visiems antplūdį, ims tirpti baimės, nerimas, pyktis, nepasitenkinimas, nepasitikėjimas, atsiras dvasinio orumo pojūtis, kas štai pagaliau nebesijaučiu vienišas, esu realus ir gyvybingas Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus ar dukra, trokštantis vis aktyviau veikti kaip bendrakūrėjas, visų gerovės labui, kad visose šios planetos veiklos sferose įsivyrautų teisingumas, kad pasireikštų broliškas bendradarbiavimas tiek šeimose, tiek įmonėse tarp vadovo ir jo pavaldinių, valstybės valdyme tarp valstybės vadovo ir visų žmonių, be jokio savęs iškėlimo aukščiau virš kitų vien dėl užimamų pareigų, posto, koks reikšmingas jis atrodytų. Nes nėra nė vieno darbo, kuris yra menkas ir nereikšmingas, visi vienodai svarbūs ir reikalingi, kaip didžiuliame mechanizme kiekvienas sraigtelis yra svarbus ir atlieka savo funkciją, kad būtų užtikrintas kokybiškas ir darnus viso mechanizmo veikimas. Bet šiuo atveju žmogus, atradęs Kūrėją savyje, patirdamas Jį dvasine būsena, tampa realiu tikrovės bendrakūrėju, iš meilės ima veikti didžiulėje kūrinijos šeimoje kaip pilnavertis jos narys, kaip galingoje vieningoje sistemoje, atsiskleisdamas būtent šitame kūrinijos segmente, šioje Urantijos planetoje, ir taip, kaip Rojaus Trejybė-AŠ ESU veda iš vidaus. Ir tuomet darbas, kokį jis bedarytų iš meilės visų labui, kokioje veiklos sferoje bepasireikštų – ar šluotų gatvę, ar mokytų vaikus, ar valdytų įmonę, valstybę, turės gėrio kuriantįjį poveikį visai sistemai, visai planetai, visai žmonijai. Nes viskas tarpusavyje susieta tais pačiais nematomais bet per gyvą įtikėjimą pajuntamais energiniais virpesiais.
Tokio aplinkos suvokimo, tikrojo savęs giluminio pažinimo, visos kūrinijos pažinimo, per Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimą savyje, gyvai bendraujant, nemokina nė viena evoliucinė religija, nė viena atskilusi sekta, save izoliuojanti ir sukaustanti mirtingojo mąstymą, paverčianti vergo mąstymu, taigi nebegalintį patirti tikrojo dvasinio skrydžio, kokio trokšta įkalinta dvasinė asmenybė. Žmogus turi jaustis laisvas ir orus, mylintis ir nuoširdus Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus ar dukra, laisvai save bet kur ir bet kada atveriantis tikram Tėvui ir Motinai, laisvai be susivaržymų, abejonių ar baimių veikiantis visų gerovės labui, tiesiog būnant tikruoju SAVIMI, vis labiau tampant realiu, o ne iliuziniu.
Kada mes urantai garbiname Rojaus Trejybę-AŠ ESU gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, tai tiek garbinimas, tiek malda liejasi iš visos atsivėrusios dvasios gelmių, kiek tą akimirką gali atsiverti urantas, ir kiekvieną kartą malda yra vis kitokia ne tik pavartotų žodžių sąskambiu ir deriniu, bet ir energinių virpesių paskleidimu iš jo tikrojo dvasinio asmens. Jeigu mes, kaip katalikai, kartotume tas pačias jau seniai išmoktas maldos formas kaip kokius eilėraščius, tai ar patirtume tokią augančią dvasinės laisvės būseną, kaip jau imame patirti dabar, kada meldžiamės gyvai savais žodžiais? Ne, mes būtume dvasios vergai, o vergas sukaustytas baimės grandinėmis, todėl neišdrįsta tarti gyvo žodžio Kūrėjui, nes iš viso nežino, kad šitaip galima, ir būtina. O šitoks pavergtas mąstymas atsiliepia ir visoje planetoje kaip sistemoje, neišmintingu valstybių, įmonių valdymu, valdžios demonstravimu net šeimoje, be jokio nuoširdaus tarpusavio bendradarbiavimo tarp vyro ir moters, ir vaikų, dvasinių vertybių iškrypimu, švietimo sistemos degradavimu, savanaudiškumo, godumo, augančio smurto ir prievartos pasireiškimu nesantaikos, karų pavidalu, daugybės ligų paplitimu, dėl žemo dažnio energinių virpesių suvešėjimo. Taigi viskas susieta į vientisą sistemą – kiek mes jaučiamės esantys laisvi ir orūs Rojaus Trejybės-AŠ ESU vaikai ir bendrakūrėjai, tiek esame laisvi savo mąstymu, išmintingi, dori ir įžvalgūs savo veiksmais, tiek esame mylintys ir nuoširdūs, tiek esame teisingi ir gyvename prasmingą gyvenimą, vienintelį ir nepasikartojantį šioje planetoje. Tiek esame realūs Kūrėjui.
Štai kodėl yra tiktai vienas TIESIAUSIAS KELIAS – Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelias, kitų daugiau nėra. Jis yra gyvas, nes bendravimas su ŠALTINIU yra gyvas ir asmeniškai realiai patiriamas kiekvieno uranto viduje.
Su meile,
2015-10-18 17:44:12
Komentarai
Mielieji, koks nuostabus šis mokymas, kurį mums pateikė Jurgita. Jis sklinda iš Jurgitos dvasinės asmenybės įžvalgos gelmės. O juk dar ne taip seniai tokie teiginiai, kurie taip sklandžiai ir nuosekliai liejasi iš Jurgitos dvasinės asmenybės vidinio Ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir jai pačiai buvo akinantys, nes jos gyvulinį protą, kaip ir kiekvieno, kuris dar neatrado Rojaus Trejybės-AŠ ESU savyje, slėgė gyvenimo kasdienos vis stiprėjantis chaoso pasireiškimas ir nežinojimas, tai kas gi yra šis pasaulis, kokia jo buvimo prasmė, ir kiekvieno mirtingojo, kokia prasmė būti šioje planetoje ir nie iš šio nei iš to NUMIRTI - kaip pabaigą įvardija šio pasaulio mirtingieji?Ir tik atėjusi į Urantijos grupę - labai nedrąsiai, jausdama savyje didžiulę nežinią, ir nerimą, ir išdrįsusi prisijungti prie urantų GYVOJOJE šventovėjė, ir nuoširdžiai dėjusi nuolatines ir atkaklias pastangas atsiverti Rojaus Trejybei-AŠ ESU, ji ir galėjo sulaukti tokio GYVO ATLYGIO - atrasti savo Tėvą ir Motiną iš ROJAUS, ir pabusti Tėvo ir Motinos vedimui iš vidaus, kad dabar jau gali pateikti tokius giluminius teiginius savo nuostabiame mokyme, skirtame VISIEMS.
KOKIA MILŽINIŠKA JAME GYVOJI ŠVIESA IR TIESA - KŪRĖJO TIKROVĖ.
Ačiū Rojaus Trejybei-AŠ ESU - mūsų Motinai ir Tėvui - kurie sumanė tokią nuostabią Evoliucinio Plano įgyvendinimo GYVĄJĮ KELIĄ - KŪRINIJOS DVASINĮ NUŠVITIMĄ, NUŠVINTANT ASMENIŠKAI KIEKVIENAM ASMENIUI ATSKIRAI.
Tad kito kelio Kūrėjas tiesiog nenumatė.
Kada man sako, jog visi keliai veda pas Dievą, aš paaiškinu taip. Tikrai, visi keliai veda pas Dievą, tačiau visi keliai išskyrus VIENĄ - GYVĄJĮ KELIĄ - yra sekinantys ŠALUTINIAI takeliai - KLYSTKELIAI, suteikiantys jais einantiems daug energijos švaistymo, kančios, ir ligų keliamų praradimų, ir vis tiek jie visi bus atvesti į šį VIENINTELĮ - GYVĄJĮ - kelią. Ir būtent tik GYVAI atradus Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU - savyje iš karto tampa akivaizdu, kad tik GYVASIS kelias suteikia PALAIMOS IR GYVOS komunijos su Kūrėju atlygį - PATYRIMO TIKROVĘ, kuri būtent ir paliudija gyvojo kellio IŠSKIRTINUMĄ, KURIS IR YRA VIENAS IR VININTELIS TOKS VISOJE KŪRINIJOJE. IR JUO EINA VISI, KAS TIK NUOŠIRDŽIAI NORI, O KITIEMS, DEJA, TENKA NE TIK PASITRAUKTI, BET IR IŠ VISO IŠNYKTI, TARSI JŲ NIEKADA IR NEBUVO.
Ir nuostabu, kad urantai GYVUOJU keliu pradeda žengti vis ryžtingiau ir drąsiau dar būdami net materialiu pavidalu savo žengimo į amžinybę - į savojo LIKIMO - Rojaus Trejybės-AŠ ESU padovanto - įgyvendinimą, kad atitinkamu metu stovėtų SAVO TĖVŲ ROJUJE BETARPIŠKOJE AKIVAIZDOJE IR IŠ GYVŲ ENERGINIŲ VIRPESIŲ, SKLINDANČIŲ IŠ TĖVŲ, MES - KIEKVIENAS ASMENIŠKAI - ir atpažinsime savo TĖVUS ROJUJE - KŪRĖJĄ - nors atradome ir Tėvą, ir Motiną jau dabar - Urantijoje.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2015-10-19 18:05:15
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]