Forumas: temos peržiūra
Patyrimas - KODĖL jis reikalingas. Kokia jo PRASMĖ?
Mes kalbame apie meilę, Dievą, Jėzų, sielą, mitybą...
O kur mūsų gyvenime "patalpinti" patyrimą, kad suvoktume iš viso, kodėl mes turime patirti? Kam mums reikalingas tas patyrimas mūsų gyvenime tarp visų tų nuostabių minčių apie meilę ir Dievą?
Algimantas
2005-05-26 14:14:03
Komentarai
Algimantas:<<šitas klausimas skirtas PATYRIMUI. Ne bendravimui su Tėvu, su Jėzumi, kada tik TYLOJE išgirsti Jų kalbą.>>...
bendravimas, koks jis ten bebūtų....taip pat -PATYRIMAS...
...
Tikiu, kad patyrimas ir dalinimasis patyrimu išliks per visą amžinybę, bet žodžiai...kalba...hm...hmm.....:))
Zita
2005-06-04 11:20:05
Miela Zita, šitas klausimas skirtas PATYRIMUI. Ne bendravimui su Tėvu, su Jėzumi, kada tik TYLOJE išgirsti Jų kalbą. Dabar kalbam, kokią vietą tvarinio gyvenime užima PATYRIMAS? Tad kaip gi gali dalintis patyrimu NEKALBĖDAMAS. Įsivaizduok save visą laiką tylinčią su savo vaikais nuo pat gimimo. Jie išaugs NEBYLIAIS, nes jų kalbos padargai nebus suformuoti. O kas juos formuos, jeigu namuose visi tylės, gatvėje irgi. Mokykloje taip pat. Kas ir kaip mokys mokykloje neikalbėdamas. Taigi, jau vien tik kalbos padargus, kurie nesuformuoti tik gimus kūdikiui, formuoja kalbėjimo patyrimas imituojant aplinkinių kalbėjimą. Kodėl kiniečiai kalba vienaip, o lietuviai kitaip? Todėl, kad mes savo terpėje bendraudami sukūrėm vienokią kalbėjimo sistemą, jie kitokią. Bet jeigu nebūtų patyrimu dalintasi, tai kalbos nebūtų išsivysčiusios iš viso. Mes, miela Zita, dabar nebendrautume, nes nebūtų nei bendravimo kalbos nei kokių nors kitokių bendravimo priemonių. Visa tai atsirado tik PATYRIMO DĖKA. Dabar mes esame toje stadijoje, kai - IRGI PATYRIMO PASIDALIJIMU - imame formuoti VIENINTELĘ PASAULIO, URANTIJOS, KALBĄ, KURI PADĖS BENDRAUTI, ATEITYJE, VISIEMS ŽMONĖMS TA PAČIA KALBA. Tai palengvins keitimąsi patyrimu. Kas yra pasikeitimas informacija. Tai dalinimasis patyrimu. Tad jeigu mes nors kiek suvokiame patyrimą kaip savo aš paskleidimą visumos labui, tai ir yra dalinimasis patyrimu. Be jo negalėtų vystytis visuomenė, žmonija, civilizacija, visata, Dievas. Nors jis nesivysto bendrąja prasme, nes apima ir visą vystymosi potencialą, bet patirtine prasme Jis vystysi drauge su kiekvieno tvarinio patyrimu. Dėl to Jis ir kalba mums be perstojo. JIs ne tyli. Jis KALBA. Bet Jį mes galime išgirsti TYLOJE. Bet savuoju patyrimu dalintis mes negalime tyloje, nes mūsų neišgirs, nepamatys, nesupras minties, kol dar mums, čia, yra skirtas garsinis ar vaizdinis bendravimas. Bet visada išliks dalinimasis patyrimu per visą amžinybę, net ir pasiekus Rojų. Nes ir Tėvas dalinasi savuoju patyrimu, kaip be išskaičiavimo MYLĖTI VISUS.
KŪRINIJA NEGALI EGZISTUOTI BE PATYRIMO. KAIP IR DIEVAS.
Algimantas
2005-06-03 15:24:56
Pasikartosiu:
"Pagaliau,butent tai,kuo zmogus tiki,o ne tai,ka jis zino,nulemia jo elgesi ir valdo jo asmeninius veiksmus.Bet religinis suzadinimas yra virsemocinis,vienijantis visa zmogiskaji patyrima transcendentiniuose lygiuose,kada mirtingojo gyvenimo metu yra palaikomas rysys su dvasinemis energijomis,ir kada jos yra islaisvinamos.Bet koks religinis tikejimas,kuris tikintiji dvasina,tikrai tures didziuliu pasekmiu tokio religininko visuomeniniame gyvenime.Religinis patyrimas butinai duoda"dvasios vaisiu" mirtingojo,kuriam vadovauja dvsai,kasdieniniame gyvenime.Kadangi tikroji religija yra asmeninio dvasinio patyrimo dalykas,todel neisvengiama,jog kiekvienas atskiras religininkas turi tureti savo paties ir asmenini to dvasinio patyrimo suvokima.
Seniai laikas zmogui pajusti toki religini patyrima,kuris butu toks asmeninis ir toks kilnus
kad ji galetu igyvendinti ir isreiksti tiktai"tokie jausmai,kurie gludi perdaug giliai,kad juos galima butu isreiksti zodziais".
"Atsakymai i kai kuriuos klausimus ateina tik tyloje.Tyla-yra visu atsakymu tikslas.Jei atsakymas nenutildo proto,jis nera atsakymas.
Pacios mintys nera tikslas.Ju tikslas yra tyla.Kai klausi:"Kas as esu?",negauni jokio atsakymo,yra tik tyla.Tai ir yra tikrasis atsakymas.Tavo siela-tai sutvirtinta tyla,ir si sutvirtinta tyla yra ismintis,zinios.
Lengvas budas nutildyti mintis-tai sukelti jausmus,nes tik
jie padovanoja ramybe,dziaugsma ir meile.Jie visi yra pati tavo prigimtis.
Vienintelis tinkamas atsakymas i klausima"Kas as esu?"yra tyla.
Turi atmesti visus zodinius atsakymus!Tiesiog lik su klausimu"Kas as esu?"Visi kiti atsakymai yra tiktai mintys,jos niekuomet nebus uzbaigtos./S.R.S/
Saule:)
2005-06-03 11:55:11
na, štai Algimantai....viską ir paaiškinai:)) Patirtis gali būti perduodama: PAVYZDŽIU, VEIKSMU, arba tiesiog- BUVIMU.....bet tik ne žodžiais......bent jau ne iš pradžių:)
Gaila, kad čia trinamos temos(gal yra koks archyvas? juk vertingų paskaitų čia priskaityta...)....jau tur būt nėra tos, kur pasakojai KAIP BENDRAUTI su Tėvu ar Jėzumi TIESIOGIAI.... pameni? ogi TYLOJE :))) BEŽODĖJE TYLOJE
Lygiai tas pat ir su tėvais- vaikais.... Žodžiai pasidaro reikalingi tik vėliau ir tik tam, kad viską kuo labiau supainioti, komplikuoti:))
Kaip tik išmokstam(mus išmoko) kalbėti, taip ir nebegalim sustoti....pliurpiam ir paistom be sustojimo APIE.... ir vėliau beprotiškai sunku išmokti TYLOS.... kurioje ir vyksta tikri dalykai.....
na, o apie mokyklas gal šį kartą nutylėsiu...:)) nieko joms nepagelbės....žodžiai...:))
Zita
2005-06-03 06:32:01
Tėvo planas mus ugdyti per asmeninį kiekvieno patyrimą yra įgyvendinamas per informacijos dalinimasi su kitais. Kaip gi tu būtum galėjusi patirti tai, ką patyrei, jeigu tavo žemiškieji tėvai nebūtų tau aiškinę, kaip reikia apsirengti, nebūtų padėję mažytės mergaitės rankutėms užsisegti palto sagas, užsimauti pirštines; jeigu mokytojai nebūtų aiškinę, kaip iš raidžių sudėlioti žodžius, sakinius, jeigu nebūtų mokę, kaip reikšti mintis tų pačių žodžių pagalba. Nėra nė vienos knygos žmonijoje, visoje kūrinijoje, kurioje neatsispindėtų autoriaus patyrimas. Visa literatūra, istorija, mokslas - tai patyrimas. Ir jis skatina kitus žmones naujiems patyrimams. Patyrimas - yra nuostabiausia Tėvo dovana kiekvienai gyvybei... Ir svaičiojimas yra tik tam, kuris tik šitokiu būdu žvelgia į išreiškiamą mintį... Bet ateis laikas, ir, tas pats, žmogus ims suvokti, kad tai, ką laikė, vienu metu, kito žmogaus svaičiojimu, pavirto nuostabiu, asmeniniu, patyrimu. Kantrybės...
Algimantas
2005-06-02 17:45:56
man priimtinesnė versija, kad patirtis gali būti perduodama tiesiogiai...na, panašiai kaip vienos izoliuotos salos gyvūnai kažkokiu nesuprantamu būdu "perima" kitos toli esančios ir taip pat izoliuotos salos gyvūnų patirtį:) - vaisius lupti ar plauti prieš valgant, nepamenu.....
Man priimtina versija, kad yra toks Dvasinis Kontūras, kuris veikia nepriklausomai nuo to, ar mes svaičiosim apie jį ar ne, ar apskritai žinosim, ar net nenutuoksim, kad jis toks egzistuoja..... Kaip žinom iš UK, yra begalė tarnybų tuo besirūpinančių ir mums nėra jokios būtinybės sukti ir taip susuktas savo mielas galveles:)) Kiekvienas ir taip patirs jo poveikį, jei jau toks yra Tėvo planas.....manau, netgi ir kurčnebylys...
Nėra tokių identiškų žmonių, kuriems vienas ir tas pats žodis reikštų vieną ir tą patį, kurį jie suvoktų ar priimtų vienodai. Taigi, nejuokinkit su tuo patirčių perdavinėjimu žodžiais...:)
Jeigu žodžiai....skaitomi ar išgirsti.....ką nors ir gali, tai tiktai padėti pačiam suvokti, kad su tavim kažkas JAU vyksta. Bet.....tas "kažkas" identiškas, panašus ar unikalus....to žodžiais nenupaišys niekas ir neperduos kitam žodžiais niekaip.... :)))
Tokia mano patirtis:) Dovanokit, jei kam ji nepatinka:) jei ką nors skaudina, jeigu ji kartais panaši į....ginčijimąsi iki nukritimo...:)))
...
Zita
2005-06-01 21:16:39
as nelabai suprantu ko Jus viska taip komplikuojat? Negi jus tikrai manote kad gyvenimas toks sudetingas, ir kad jums zut but reikia issprestyi jo rebusa kol gyvi?:D:D Man viskas atrodo sitaip:mes esam ekzistencijos forma forma, panasi i akmeni su sirdim, kuriai duota daug keliu.Mes isgyvename bandydami daugeli keliu. Vieni zustame, kiti randame kelia islikti.Nera VIENO teisingo kelio - ju yra begale tesingu, tik tuo metu vienas per sunkus kad juo eiti - kituo metu kitas.Patirtis ir yra paieskos. Tarkim Algimantas nuejo Dievo zodzio skelbimo ir blabla keliu.Jau nuejo, pasirinko ji.Kitas, koks Jonas, nueis per Budizma. As tiesiog nugyvensiu besiblaskydamas.Musu patirtys skirtingos, taciau ieskome mes to paties.Kaip pauksciai iesko gimtines gryzdami is pietu, valrles - balu, taip mes ieskome savo informaciniu istaku, nors patys ta ne visad suvokiam.O pakeliui nutinka i vairiausiu nuo tykiu, kurie buna labai idomus.Kartais pavojingi.Kartais prazutingi.Tai tiesiog kelias....Dabar Algimantas uzdave tema su aiskia uzuomina i atsakyma - patyrimas neva reikalingas tam, kad mes vystytumemes ir islaikytumem gyvenima lyg egzamina kitai, aukstesnei buties pakopai iveikti.
Na ir tegul, nors man taip neatrodo, bet gali buti ir tokia versija.
Andrius
2005-05-31 09:07:43
As pritariu tai minciai, kad patyrimu naudinga dalintis. Ir ne tik dalintis, bet ir priminti tai ka norime uzmirsti. Nes uzmirsta patyrima zmones nori vel pakartoti, o tai kartais zmonijai labai skaudziai atsiliepia. Kalbant apie dvasinius patyrimus, tai jeigu kazkieno patirtis ikveps nors viena is tukstancio ieskoti dievo savyje ir kituose, tai bus didelis pasiekimas.
Arnoldas
2005-05-30 17:28:54
Miela Zita, jeigu kalbi apie savo patyrimą, tai nėra paistalai ir BESIKLAUSANČIAJAM, nes tuomet jis žino, kad PANAŠŲ, BET NE TAPATŲ patyrimą galės patirti ir jis.
Ryrietiška filosofija veda į saviizoliaciją ir savojo proto raminimą, Jėzaus evangelija - Dievo Tėvystė, žmonių brolystė - veda į nuoširdų bendrakūrybišką šeimos narių bendradarbiavimą, PAGRĮSTĄ ABIPUSE MEILE BESIREMIANČIA KŪRĖJO MEILE. Įsivaizduok mylinčius savo tėvus vaikus ir juo mylinčius tėvus, jeigu jie nesidalintų savo kasdieniais atradimais, kuriuos patiria bendraudami vieni su kitais ir su Dievu. Gyvuoju Tėvu, gyvuoju Jėzumi. Tai tikrai nebūtų mylinti šeima, jeigu savuoju patyrimu nesidalintų... O jeigu Jėzus nebūtų dalinęsis savuoju patyrimu, mes nebūtume turėję apaštalų, NES JUOS JIS MOKĖ IŠ SAVOJO PATYRIMO, KĄ REIŠKIA GYVENTI ŽMOGUMI, KAD BŪTUM PRIKELTAS PO VADINAMOSIOS MIRTIES MIEGO. O jeigu apaštalai nebūtų dalinęsi savuoju patyrimu, tai mes nebūtume turėję net ir to, kas taip toli atspindi Jėzaus mokymą - Naujojo Testamento, bet vis tiek tai nuostabus žmogiškas kūrinis apie Jėzų. Jeigu mokslininkai nustotų dalintis savuoju patyrimu, tai sustotų mokslo žengimas pirmyn. O jeigu Tėvas nesidalintų savuoju patyrimu, savąja Meile, tai mes neturėtume JO dvasios kiekvieno iš mūsų prote. Ir būtume likę urvinio žmogaus lygyje. Arba net ir dabar sugrįžtume į šitokį seniai užmirštą lygį. Štai tau ir paistalai...
Tėvo toks kūrinijos tobulinimo planas: iš pradžių yra perteikiamas mokymas, ir jis taikomas praktikoje, dalinantis sukauptu patyrimu. Jeigu kas nors šito nedaro, laikoma, kad jis šitos informacijos atitinkamame lygyje neįsisavino ir dėl to tokio asmens mokymas tęsiamas toliau šitame pačiame lygyje, kol jis ima NUOŠIRDŽIAI DALINTIS SAVUOJU PATYRIMU.
Ir po prisikėlimo, jau gavę morontinį, arba kitaip pavadinant sielos, kūną, kažkurį iš 570 sielos kūnų, kurie ir sudarys mūsų sielos vystymosi etapą, kol tapsime amžina vieną kūną turinčia dvasia, mes nebūtinai turėsime pereiti per visus 570 kūnų. Jeigu mūsų dvasinis vystymąsis bus imlesnis, tai per kai kuriuos iš šitų formų peršoksime, nes tuos dalykus būsime įsisavinę geriau jau ankstesniame lygyje, nes mūsų sugebėjimai dar vystymosi etape ir ne visų visiškai vienodi bus ir po prisikėlimo. Ir vis tik į tuos pasaulius, kuriuose vyksta dvasinis mokymas tų sielų-asmenybių, kurių formų mes nepatyrėme kaip MOKINIAI, nes buvome imlesni, turėsime sugrįžti kaip MOKYTOJAI tam, kad dalintumėmės savuoju patyrimu.
Nepaisant to, kad patyrimai yra unikalūs ir nepakartojami ne tik skirtingoms asmenybėms, bet ir ta pati asmenybė niekada negali turėti tapačių patyrimų, nes jie skirtingi kiekvieną SEKUNDĘ, nors tam tikru laipsniu ir lieka panašūs, bet netapatūs.
Jeigu dvasinės asmenybės nesidalintų savuoju patyrimu, tai nebūtų ir tokio nuostabiausio dieviškojo apreiškimo - Urantijos Knygos. Nebūtų nieko... Kūrinija suirtų... Liktų tik vienas vinintelis nesuirstantis Dievas. Bet būtent Jo yra tokia Meilė, toks galingas Meilės spaudimas Jam iš vidaus, kad Jis ir ima iš Meilės kurti kūriniją šitaip pradėdamas dalintis savuoju patyrimu...
Algimantas
2005-05-30 15:35:36
Algimantas:<<...... kelias, kuris teikia palaimą, nes tokį palaimingą pojūtį ir jautei. Nors ir labai trumpai. Gal perdaug trumpai, kad galėtum sąmoningai tą suvokti ir paaiškinti kitam. Bet savyje jau turi kažkokį, sau pačiam, patvirtinimą, kad tai nėra paistalai. Tai yra kažkas tikra. Be patyrimo, šitaip negalėtum pajusti, nors galėtum ir aiškinti labai vaizdžiai, ką esi apie tai skaitęs kur nors knygoje.
Taigi, patyrimas Tėvo ir yra sumanytas, kad tave vestų link Jo per tikrovę, apie kurią sužinai iš įvairių informacinių šaltinių. Ir apie Dievo Meilę kalbėjimas tai nėra šiap jau paistalai ar svaičiojimai. Tai yra Dievo valios vykdymas padėti kitiems susivokti savo kelyje su mažesniais negu būtina klaidžiojimais ir patyrimais nevaržant kitų laisvos valios pasireiškimo. Bet kalbant apie tuos pačius dalykus iš patyrimo, viskas bus perteikiama nebe vien tik iš knygų, bet ir iš širdies gelmių. O tai skambės paprasčiau ir įtikinamiau, nes bus vartojama minkštesnė kalba.>>
na, tingiu iš naujo gilintis į savo rašliavas, bet lyg tai neteigiau, kad TAVASIS, Algimantai, patyrimas TAU yra paistalai, lygiai kaip ir manasis patyrimas- man.... Tiktai kalbėjimas APIE ta patyrima, besiklausančiam bus pats tikriausias "briedas" :)) ...iki tol....kol jis nepatirs kažko panašaus. Sakau "panašaus", nes kad ir kokius panašius žodžius patiriantysis panaudos savajai patirčiai papasakoti, tai viso labo bus tik žodžiai, o ne pati patirtis. Ir niekas niekad nežinos ar aš patiriu TĄ PATĮ ką ir tu, ar....mūsų patirtys yra unikalios ir tik "aprengiamos" panašiais sutartiniais žodžiais.... Aš nežinau netgi to, pvz...ar "žalia" aš matau lygiai taip pat "žaliai" kaip ir tu...:)) Nėra kokio nors būdo sulyginti, palyginti mūsų patirtis.... Ir tai, ką patiriam, nėra jokio baisaus reikalo be galo be krašto apšnekinėti ir vartyti iš visų pusių...:) Visi viską patirsim ir taip. Anksčiau ar vėliau. Jeigu jau toks Tėvo sumanymas.
O nesibaigiantis kalbėjimas apie savo patirtis ar "patirtis" ir yra pats paprasčiausias tų kitų laisvos valios varžymas, dangstantis Dievo valios vykdymu......dažnai netgi rimtas stabdis kitų patyrimams.....
Patyrimas yra- viskas... kalbos APIE jį- paistalai.....
Algimantas:<<Mirtingajam užtenka, kad blogis egzistuoja POTENCIALIAI, IR TAM, KAD TOBULĖTUM, JĮ PATIRTI NEBŪTINA.>>
Dievo kūrinija yra TOBULA
."blogis" tėra tik pasimetusio, nesusivokusio proto kūryba, iliuzija. Ir kol jis vargšelis kurs tas iliuzijas tol jas ir patirs...BŪTINAI.:)))
Zita
2005-05-30 10:07:01
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.