Forumas: temos peržiūra
TĖVO MOKYMAS APIE DVASINIŲ PASIEKIMŲ INTEGRAVIMĄ Į KASDIENYBĘ
Mano mylimas Tėve, aš kreipiuosi į Tave prašydama išminties ir pamokymo, kada matau, jog taip džiugiai vis daugiau ir daugiau Tavo vaikų, gyvenančių Urantijoje, įsikūnijime atsiveria Tau, pajunta Tavo vedimą ir globą, pasiryžtą vykdyti tavo valią, ima girdėti Tave.
Ir tai yra džiugūs įvykiai, akivaizdūs pasiekimai, į kuriuos Tu tikslingai vedi mus kiekvieną, nes toks yra Tavo planas.
Mylimas Tėve, aš pastebėjau, kad kai pradedi girdėti Tave ar kai patiri raminantį maldos poveikį, dar ir negirdint, po to kontrastingai sunku tampa grįžti į materialią aplinką, kurioje kiekvienas iš mūsų dabar gyvena, ir kuri nėra tokia jau šilkinė, nes patys ją tokią sukūrėme, per priežasties- veiksmo – pasekmės dėsnį.
Ir kadangi dažniausiai tai darėme nesąmoningai, tai dabar suvoki, kad gyveni nesąmoningoje aplinkoje- pasekmės dirgina ir erzina, bet jas reikia kažkaip ištirpinti ir pakeisti, todėl mano mylimas Tėve, norėčiau, kad pakalbėtum apie tai, kaip ryšį su Tavimi integruoti į kasdienį veiksmą, į buitį, į kiekvieną mintį, kaip išlaikyti nuolatinę Komuniją, bet tuo pačiu šiltai ir nuostabiai bendrauti ir su mūsų broliais ir sesėmis, spręsti žemiškas problemas aktyviai ir džiugiai.
Kaip padaryti, kad bendravimas su tavimi nevirstų tarsi kiautas, kuriame atsiribojame nuo materialaus pasaulio, nuo žmogiškų ryšių, nuo pasekmių sprendimų? Patark Tėve, nes aš žinau, kad mes ne veltui gyvename tokioje aplinkoje, ji duota mums tam, kad išmoktume dieviškumą integruoti į ją.
<<Taip, mano mylima dukrele, tu tikrai teisingai galvoji, teigdama, kad besiskleidžiantį dieviškumą reikia integruoti į materialią aplinką ir, žinoma, į žmogiškuosius ryšius. Mano mylimi vaikai, tik šitoje aplinkoje ir tik šituose ryšiuose jūs galite pasitikrinti kiek jūsų dieviškumo atsiskleidė, kokį padarėte progresą. Tą galite užfiksuoti tik išgyvenę patyrimą, kadangi jūsų asmenybės besiskleidžiantis potencialas reiškia tvirtėjantį ryšį su manimi.
Maldos, garbinimai, jūsų kreipiniai, iš pradžių vedami tikslingai, kaip tos ramybės ir susikaupimo minutės, kada jus pripildomi dieviškų būsenų pamažu tampa nuolatine ir nepertraukiama gija.
Ir tikrai jūs neturite vien panirę į maldą nugyventi žemišką gyvenimą, jokiu būdu ne. Jums duotas aktyvumas, entuziazmas, noras veikti, noras dalintis patyrimais, džiaugtis ir bendrauti su savo broliais ir seserimis, kurie irgi yra ne kas kita, kaip mano dangiškos šeimos nariai.
TODĖL PAGALVOKITE, MYLIMIEJI, KAD JŪS TAPDAMI VIS LABIAU DIEVIŠKI IŠMOKSTATE MEILĘ SKLEISTI VIENODAI, TAIGI JEI KARŠTAI BENDRAUJATE SU MANIMI AR KITAIS DANGIŠKOS ŠEIMYNOS NARIAIS SU TOKIU NUOSTABIU ATSIDAVIMU IR MEILE BEI TROŠKULIU, TAI TURITE SUVOKTI, KAD BENDRAUTI SU SAVO BROLIAIS IR SESĖMIS ŽEMĖJE YRA LYGIAI TAIP JŪSŲ DIEVIŠKUMO PAŽANGOS PATVIRTINIMAS.
Ir tikrai aš jums sakau, jūs turite neatsiriboti nuo žmonių, o atvirkščiai, kada patys esate pajėgūs taip atsiverti ir paimti šitiek meilės iš manęs, jūs net realiai negalite sau leisti vienas ta meilės srove džiaugtis, nes iš tikrųjų ir gimsta natūralus noras bendrauti, aptarinėti, džiaugtis su savo žemiškais broliais ir sesėmis. Mano mylimi vaikai, aš jums sakau- jūsų santykis su jus supančia aplinka, jūsų santykiai su artimaisiais yra puikiausias rodiklis kiek jūs esate pažengę dieviškumo keliu.
Ir sakydamas santykiai aš turiu omeny ir jūsų reakcijas į jūsų artimųjų ar giminaičių pozicijas, replikas, smerkimą. Nes visas tobulinimosi kelias ir dieviškumo skleidimasis prasideda nuo sąmoningo savo reakcijų, veiksmų ir jausmų stebėjimo, nepertraukiamai remiantis į mane.
Mano mylimi vaikai, dauguma jūsų, lankančių šį tinklalapį gerai žinote, kad visos dieviškos savybės ir netgi būsenos tokios kaip ramybė, meilė, šiluma, saugumo jausmas, pasitikėjimas, kūryba, humoras, džiugesys, dėkingumas- visos šios būsenos yra iš manęs.
Todėl, mano mylimi vaikai, kuo jūs ilgiau per dieną praleidžiate šiose būsenose, tuo tai akivaizdžiau veikia jūsų santykius su artimaisiais. Bet jūs turite šitoje būsenoje išmokti būti ne tik susitelkę ir bendraudami su manimi, jūs tą būseną turite pernešti ir išlaikyti darydami kasdienius darbus ir lygiai taip su meile ir ramybe bendraudami su artimaisiais.
Įsivaizduokite, kai jūs mokinatės vairuoti automobilį, tai iš pradžių būna specialūs užsiėmimai, tam tikru laiku tam tikri įgūdžių lavinimai, kada jūs mokindamiesi vairuoti būnate labai susitelkę vien į šį procesą. Tai maldą ir garbinimą galima būtų palyginti su šiomis reguliariomis pamokomis, kurių metu jūs iš esmės praktikuojatės ir išmokstate būti atsivėrę ir imti iš manęs meilę, ramybę, džiugesį.
Bet aš jums sakau, kaip vairavimo pamokos nėra savitikslės, taip ir malda ir garbinimas nėra savitikslis. Šie du užsiėmimai turi būti perkelti į gyvenimą.
Ir kada jūs jau pakankamai mokate vairuoti, kad išvažiuotumėte į gatvę, ir galėtumėte naudotis transporto priemone kai puikiu įrankiu savo reikalams tvarkyti, lygiai taip kai jūs įgundate kaip iš manęs paimti meilę ir ramybę, ką aš visą laiką su džiaugsmu jums pilu, jūs jau galite su šia nuostabia priemone „važiuoti į gatvę“ nerti į materialią aplinką ir mėgautis tuo, kad galite įveikti didžiulius atstumus apvažiuojant buvusias santykių prarajas, įveikti kalnus savo baimių ir neteisingų nuostatų, kurie po truputį lieka praeityje, užnugaryje.
Todėl aš jums sakau mano mylimi vaikai, jus mokate gauti ramybę ir meilę Komunijos su manimi metu, todėl „važiuokite į gatvę“ juk mokinotės vairuoti ne tam, kad vaikščiotumėte pėsčiomis neįveikiamus atstumus.
Ir dabar pagalvokite, tie kurie jau daug metų vairuoja automobilį ir jaučia pasimėgavimą važiuojant nuostabiu keliu, kurie gali klausytis muzikos ir bendrauti su šalia sėdinčiu pakeleiviu, kada nereikia susikausčius sekti vairavimo metodikos, nes kelionė tiesiog bėga sklandžiai ir procesas yra nuostabus.
Taip ir jūs mano mylimi vaikai, pasisodinkite pakeleivių į šitą transporto priemone, važiuokite per gyvenimą drąsiai ir kartu, nes tas vairavimo įgūdis- tai įgūdis atsiverti man ir paimti mano meilę, todėl sakau, dalinkitės kelionės įspūdžiais su savo mylimaisiais, vyrais, žmonomis, vaikais, ir draugais. Nekeliaukite vieni, nes aš jus sukūriau ne vienatvei, o pilnatvei, ir PILNATVĖS ŠALTINIS ESU AŠ, ir trokškite, kad pilnatvė jus lydėtų visuose gyvenimo aspektuose, tiek materialioje buityje, tiek asmeniniuose santykiuose.
TROKŠKITE ŠITO MANO VAIKAI, NES AŠ ESU TA PILNATVĖ, IR TOKIU BŪDU JŪS TROKŠTATE MANĘS>>
Ačiū tėve, už šį mokymą.
Giedre
2010-01-17 11:40:49
Komentarai
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie didesnį pasitikėjimą Tėvu, apie Jėzaus antrąjį atėjimą...Mielieji, noriu pasidalinti su jumis tikrai nuostabiu Tėvo mokymu.
2006m. sausio 21d. popietę su savo Minties Derintoju, kaip įprasta bendravau anglų kalba. Jo perteiktą mokymą nusiunčiau ir savo sielos broliams Jungtinėse Valstijose. Kadangi jis yra svarbus ir lietuviams, kaip ir visiems žmonėms, tai jį išverčiau į lietuvių kalbą ir pateikiu jums.
-------
Šiandien mes dalyvavome rytinėse šeštadieninėse pamaldose mūsų šventovėje - Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje. Šis sausio 21-osios rytas buvo labai šaltas, 22 laipsniai šalčio, todėl mūsų susirinko mažiau. Dėl to aš paklausiau savo Minties Derintojo, kodėl sunku žengti link Tėvo, nors mums ir nereikia sunkiai fiziškai dirbti, kodėl šitą augimą visada sudaro sunkumai ir pasipriešinimas?
***
Mano mylimas sūnau, kekvieno žingsnių sunkumas ar lengvumas priklauso nuo to asmens gyvo ryšio su Mano dvasia, Minties Derintoju, gyvenančiu to asmens viduje.
Aš nuolat sakau kiekvienam iš jūsų, o taip pat ir per savo Mykolus, kad jie galėtų šitą teiginį pagarsinti - su Manimi yra įmanoma VISKAS. Tai nėra neiškus ar tuščias teiginys tiesiog dėl paties teigimo. Tai Mano DĖSNIS - AŠ SUKŪRIAU VISUS DĖSNIUS SAVOJOJE KŪRINIJOJE IR TIE, KURIE LAIKOSI MANOSIOS VALIOS IŠ MEILĖS MAN PASIEKIA TOKIŲ VIRŠŪNIŲ, KURIOS ATRODO STEBUKLINGOS KITIEMS TVARINIAMS, NE TIK ŽMONĖMS AR MORONTIJIEČIAMS, BET NET IR ŽEMESNĖS KATEGORIJOS DVASIOMS, TURINČIOMS TRUMPESNĮ VEIKIMO PATYRIMĄ.
Jūs turite turėti omenyje, kad Aš stebuklų nedarau; būtent jūs mane vadinate stebukladariu. Aš kiekvienam iš jūsų sakau, jog su Manimi įmanoma viskas. Tai reiškia, kad tai, ką jūs galite pavadinti stebuklingu veiksmu ar įvykiu, įvyksta visiškai nebūnant stebuklu. Jūs šituos epizodus vadinate stebuklingais tiktai dėl to, kad menkai tikite Manaisiais žodžiais.
Jūs turite jausti daugiau PASITIKĖJIMO MANIMI. TADA atrasite, jog šitie visi vadinamieji stebuklai yra ne kas kita, kaip tik jūsų veiksmai drauge su Manimi.
Kaip gi tikras kokio nors šedevro kūrėjas, ar tai būtų muzika, rašymas, ar vaizdas gali kam nors sakyti, kad jis sukūrė stebuklą. Jis kukliai pripažintų, kad nežino, kaip visa tai įvyko, galbūt tai buvo įkvėpimas, kuris taip aukštai iškėlė jo darbą, o galbūt jis buvo padarytas drauge su Manimi. Bet, tikrai, jis nekalbės apie stebuklus, nes gerai žino, koks buvo sunkus tas procesas iki tol, kol visai visuomenei buvo parodytas galutinis rezultatas.
Aš tau sakau, jog Manojoje kūrinijoje STEBUKLŲ NĖRA, NES MANOJI KŪRINIJA YRA TIKROVĖ, KURIOJE, SU MANIMI, YRA ĮMANOMA VISKAS VISIEMS TIEMS TVARINIAMS, KURIE VIBRUOJA MANĄJA MEILE.
Štai kodėl tie iš jūsų, kurie garbinote Mane ankstų rytą per tokį svilinantį šaltį, parodėte daugiau troškimo pabendrauti su Manimi, kurį sužadino Manoji meilė, perteikiama kiekvienam iš jūsų per Manuosius fragmentus, gyvenančius jūsų prote. Dėl to, tas ryšys, net ir nesąmoningas, suteikia jūsų atsivėrusiai sielai impulsą eiti su Manimi bet kokiomis aplinkybėmis. Ir kuo daugiau jūs palaikote glaudų ryšį su Manimi, tuo mažiau gąsdinanti jūsų protui atrodo šita pati kliūtis. Ir tie, kurie pasirenka praleisti papildomą valandą lovoje šiltoje ir malonioje jų materialiam gyvybės apvalkalui aplinkoje, praranda savojo charakterio tikrąjį išbandymą ir šituo save apgaunančiu patogumu jie pavagia patys iš savęs savo pačių augimą.
Štai kodėl Aš sukūriau savo evoliucinį planą tvarinių vystymui, kad jie visi augtų savo asmeniniu patyrimu. Ir būtent tiktai kiekvieno asmeninė valia ir nulemia kiekvieno iš jūsų asmeninį augimą.
Dėl to niekada nenusimink dėl nedidelio skaičiaus ateinančių į Manęs garbinimą, kadangi tu negali augti už kitus, gali augti tik pats. O galvodamas apie bet kokio epizodo neigiamus aspektus tu užterši savo sielą, kuri turi vis labiau ir labiau skaistėti, kad būtų ištobulinta net iki ribinio Rojaus gyventojo lygio. Kaip gi tu gali skaistinti savo sielą dairydamasis aplinkui į tuos, kurie neatėjo Manęs garbinti, vietoje šito džiūgauk dėl tų, kurie tikrai atėjo.
Klausimas: Mūsų mylimas ir garbinamas Tėve, Tu sakai, kad su Tavimi yra įmanoma viskas. Bet ką Tu laikai viskuo, kadangi mes esame pačiame kūrinijos dugne, ir tas viskas mums nėra daug?
***
Mano mylimas sūnau, sakydamas, jog su Manimi yra įmanoma viskas, Aš turiu minty, kad viskas jūsų gyvenimo aplinkoje yra įmanoma tikrovėje, o ne prasimanyme. Jeigu tik jūs galėtumėte žinoti, kiek mažai savo žmogiškojo potencialo panaudojate, tai jūs jaustumėte nusivylimą dėl tos mažos dalies savo potencialo paverčiamo į jūsų aktualą. Mano Mykolas, kurį jūs žinote kaip Jėzų iš Nazareto, atėjo, kad pademonstruotų tą modelį ir kelią, kurį mirtingasis galėtų pasiekti, ir nors jo savęs padovanojimas buvo skirtas visai visatai, bet tie, kurie nuoširdžiai siekiate Manęs ir užmezgate gyvą ryšį su Manimi per Mano fragmentą, gyvenantį kiekvieno iš jūsų viduje, taip pat galite savo snaudžiančius potencialus paversti į savo aktualus. Ką Jėzus darė Urantijoje, tą jūs taip pat tikrai darysite, jeigu daugiau Manimi pasitikėsite.
Klausimas: Tėve, bet kaip mes turėtume didinti savo pasitikėjimą Tavimi, kad jis prilygtų Jėzaus pasitikėjimui? Kai kuriems gali atrodyti, kad jie Tavimi pasitiki pakankamai...
***
Mano brangus sūnau, pasitikėjimas yra gyvas ryšys su Manimi. Jeigu tu GYVENI MANIMI kiekvieną akimirką ir KVĖPUOJI MANIMI kiekvieną akimirką, jeigu tavo troškimai neturi jokių kitokių planų, kaip tiktai Manąjį lieti Mano meilę, kada tu patiri ją tiek, kad nebegali pajausti nė mažiausio skirtumo tarp Manęs ir savęs dvasioje, kada žvelgi į Mano kūriniją kaip į tokią kūriniją, kuri priklauso Man ir tau ir dėl to tu nebegali elgtis kaip nors kitaip, o tik taip, kaip elgiuosi Aš, jeigu tu Man leisi taip pasakyti, tada tavo pasitikėjimas Manimi turi tvritą pagrindą ir tu stovi ant Manęs, Manyje, su Manimi, ir patiri Mane savyje. Bet tavo pasitikėjimas Manimi nėra tavojo charakterio sustingdytas aspektas, jis turi visą laiką augti.
Jeigu susiduri su sunkiomis akimirkomis, tavo pasitikėjimas Manimi turi pridėti pasitikėjimo savimi, o ne atvirkščiai. Jeigu patiri kokią nors išdavystę, tai šitas skausmas neturi tavęs naikinti, bet vietoje šito turi toliau tave vesti arčiau Manęs dar atkaklesniu ryšiu su Manimi. Tavo pasitikėjimas Manimi neturi būti įkalintas vienoje akimirkoje, bet turi vystytis visą laiką.
Jeigu Aš neturėčiau pasitikėjimo savo esamais tvariniais, Aš negalėčiau sukurti jokios ateities visai kūrinijai. Būtent Mano absoliutus pasitikėjimas savo bendrakūrėjais leidžia Man projektuoti begalinę kūriniją.
Kadangi jūs esate ant pačio pirmojo Manosios evoliucijos laiptelio, tai jums buvo suteiktas įkvepiantis Jėzaus modelis tam, kad palengvintų jums susikurti didesnį pasitikėjimą Manimi. Štai dėl ko eikite su Manimi eidami su Jėzumi, ir jūs tikrai galėsite daryti tą, ką darė Jėzus tuo metu, kada gyveno Urantijoje materialiu pavidalu.
Ir jūsų įtikėjimas į Mane padeda jums žengti pirmyn į tas aukštumas, kur jūsų pasitikėjimas Manimi ima rodyti ženklus tokiais darbais, kurie prilygsta Jėzaus darbams. Dėl to, viskas įmanoma su Manimi, mirtingajam tai reiškia, jog susiliejimas su Manimi yra įmanomas net ir jūsų planetoje kiekvienam iš jūsų, kuris trokšta eiti su Manimi net ir taip, kaip ėjo Jėzus. Ir tai yra mirtingojo, gyvenančio bet kurioje iš apgyvendintų planetų, aukščiausioji viršūnė.
Klausimas: Mūsų mylimas Tėve, dabar mes kalbame apie Sūnaus Arbitro atvykimą, kai kas net kalba apie antrąjį mūsų Mykolo atėjimą, kaip galėtume susieti šiuos du įvykius, didingus įvykius ne tik Urantijai, bet taip pat ir visatai?
***
Mano myliams sūnau, kaip tu gerai žinai, Aš padovanojau laisvą valią tiems tvariniams, kurie turi turėti valdžios kitų tvarinių atžvilgiu. Ir Manasis planas numato tai, kad tvarinio laisva valia turi būti naudojama tiktai su Mano meile, kuri yra kiekvieno sprendimo ir kiekvienam sprendimui toji varomoji jėga. Dėl to, Manojo Mykolo pažadas sugrįžti į jūsų planetą, jam esant šlovėje ir galioje, o mirtingiesiems tikrai matant dvasinėmis akimis, buvo duotas iš Manosios meilės, kuri perėjo per Mykolo širdį ir pasklido visai kūrinijai. Ir turėdamas laisvą valią, tarp Mano didesnio plano ribų, jis turi savo paties planą, kaip vystyti savo visatą. Ir būtent jo yra toks sprendimas į savęs padovanojimo mirtingojo pavidalu planetą sugrįžti vėl taip, kad labai aukštai išvystytas žmonių dvasinis regėjimas galėtų jį pamatyti ir kad jie galėtų su juo bendrauti Urantijoje. Bet iki šito svarbaus įvykio per visą istorija turi būti atliktas ilgas paruošiamasis darbas, kurį ir įgyvendins Sūnaus Arbitro misija. Ir Sūnaus Arbitro pasirodymas žmogiškuoju pavidalu yra derinamas ne su kokiu nors konkrečiu ar ypatingu terminu, bet su įvykiais planetoje.
Šitą misiją jūs, kaip Mano ir Mykolo Nebadono dvasinės ateities bendrakūrėjai, laiokte savo rankose.
Kiek daug iš jūsų atpažintų jį, jeigu jis pasirodytų kaip vienas iš jūsų ir tarp jūsų? Kiek iš jūsų jam tikrai rodytumėte tokį pasitikėjimą, kokį rodote Man, Kurį jūs laikote esantį labai toli, arba perdaug arti, kiekvieno iš jūsų viduje, kas taip pat padaro neįmanoma, kad Mane pamatytumėte? Ir kada jūs susidursite su Sūnumi Arbitru materialaus kūno pavidalu, ir asmeniškai, ir kada jums reikės tiesiai atsakyti ir pareikšti jam pripažinimą, kad jį atpažįsti ir esi pasirengęs tarnauti jam bet kokiomis įmanomomis sąlygomis, kiek daug iš jūsų tikrai tą padarys, jeigu tai atsitiks šiandien?
Paklauskite šitą klausimą nuoširdžiai ir pasistatykite save į šito amžiaus ir šitos kartos realias pasulio gyvenimo situacijas. Ar esate pasirengę priimti jį tikrovėje? Kiek daug iš jūsų savo neišmatuojamą meilę šitam naujam atvykėliui materialiu pavidalu?
Tai tikrai bus išmėginimas žmonijai! Ir net šiandien, kadangi jums buvo duotas šitas signalas, kai kurie iš jūsų abejojate dėl šito įvykio.
Ar tu manai, kad arena yra paruošta šitokiam vyksmui dabar? Jūsų asmeninis dėmesys turi būti nukreiptas ne į Arbitrinės Misijos laiką, bet vietoj šito į savosios širdies atvėrimą Man, kad ji visą laiką būtų atsukta į Mane. Ir kada jūs susiliesite su Manimi, dvasioje, vis labiau ir labiau, tada toje misijoje su Sūnumi Arbitru bus vis daugiau ir daugiau darbininkų visoje planetoje. Būdami komunijoje su Manimi, kiek tik įmanoma daugiau, jūs Arbitrinės Misijos laiką artinate, kad ji iš potencialo pavirstų aktualu...
***
Labai labai ačiū, mylimas Tėve, už mokymą ir meilę...
------------
Kadangi mokymas yra asmeninis, tai Tėvo prašiau leidimo pateikti jį visiems. Ir jį gavau.
Dėl to džiaukitės ir jūs ta Tėvo meilės dalele, esančia kiekvieno iš mūsų viduje, ir siekite individualaus ryšio su ja ir asmeninių mokymų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-01-22 18:55
Arūnas
2010-02-03 12:42:57
Taip, iš tiesų,bendraujant su varganais/dvasioje/ žmonėmis,klausantis jų nusiskundimų del sujauktų gyvenimų,del jų ligų,galima būtų padaryti tokį apibendrinimą:žmones kenčia daug;bet del patarimo,kad visas problemas gali išspręsti Dievas Tėvas,kad JO dvasios dalelė ir juose gyveną-kai kurie asmenys net klausytis nenori. Jeigu nepadeda šiolaikinė medicina,jiems daug yra lengviau susirasti ekstrasensą,būrėją,prakeikimų nuiminėtoją,šėtonų išvarinėtoją.Jie yra pasirengę mokėti didžiulius pinigus šarlatanams,kad tik nereikėtų dėti asmeninių pastangų,t.y. keisti savo gyvenimo būdo įpročius,skirti laiką tam,kažkokiam,nematomam DIEVUI.Na,o jeigu jiems kyla įtarimas/kažkodel/,kad tu irgi gali turėti kažkokių nepaprastų galių,tai įvairiais būdais mėgins tavę "pasipirkti",/tuo labiau,kai esi nepasiturintis/,kad TU ir TIK TU už juos melstumeis,kažką tai darytum,pvz,kai pas kitą moterį vyras yra pabėgęs.Na,o į tavo patarimus apie bendravimą su TĖVU-visiškai nereaguoja.TURIU PINIGŲ- REIŠKIA PERKU VISKĄ.
Tokiam asmeniui pasidarai nebeįdomus.Pasistengs tau sektantės vardą priklijuoti,ir nueis pas tuos,kurie yra labiau paperkami.
Jėzus buvo teisus,kai į savo viešosios veiklos programą,apreiškiant TĖVĄ,neįtraukė vadinamų "stebūklų" darymo; praktiškai visiškai šito išvengti,jam nepavyko.
Asmeniškai ir aš,mano paminėtų žmonių,neteisiu,nes jie kol kas tokioje dvasinėje pakopoje stovi.Kažkada ir aš šitokiais gydytojais labai žavėjausi.Tikrai reikalinga buvo man tokia patirtis,nes esu GERAI "nusvilusi nagus".
Bendraujant su tokiais žmonėmis iš tiesų yra brandinama asmeninė kantrybė,pakantumas.
Tokie būtų mano pamąstymai.
Su meile,
IRENA
2010-02-04 15:57:38
146. Išmintis iš Tėvo suteikiama tam, kad žvelgtumėte toliau
Dar būdamas paauglys, kada buvau žmogiškuoju pavidalu jūsų pasaulyje, aš patyriau didelį nusivylimą, kada į mane kreipėsi Judėjos žydų delegacija, ragindama mane prisijungti prie nacionalinio judėjimo, kuris tuo metu formavosi ir turėjo tikslą parengti jaunimą tokiems veiksmams, kurie baigtųsi išsivadavimu iš Romos imperijos pagonių priespaudos. Mano nusivylimas buvo susijęs su tuo gilesniu požiūriu ir suvokimu, kad bet koks išsivaduojamasis judėjimas buvo pasmerktas pralaimėjimui. Imperija buvo perdaug galinga, kad ją būtų sugebėjusios įveikti nedidelės žydų jėgos. Ypač tokia imperija, kuri neturėjo gilesnės Dievo sampratos, dėl to jos valdžios nuostatos tikinčiųjų žydų atžvilgiu dar daugiau buvo neigiamos negu kitų imperijos netikinčių pakraščių atžvilgiu.
Ir man buvo labai skaudu, kad tokio žingsnio beprasmiškumo nesuvokė nei toji delegacija, kuri taip užsispyrusiai mane ragino prie jų prisijungti, nei tie žmonės, kurie ją atsiuntė pas mane, vien tik turėdami savo išskaičiavimus, kad patraukę mane į savo pusę, jie patrauks ir viso Nazareto ir jo apylinkių jaunimą, kuris didele dalimi bendravo tarpusavyje ir mane gerai pažinojo. Man buvo skaudu viduje, kad suaugę žmonės, dėl savo trumparegiškumo, prisidengę patriotizmo šūkiais, ima priešinti jaunus žmones ir nuteikti vienus prieš kitus. Ir man atsisakius prie nacionalistų prisijungti įvyko skilimas net mano paties giminėje. Ir iš esmės tik dėl žmogaus trumparegystės politikoje, vienas giminaitis gali atsidurti priešingoje kovos barikadų pusėje negu kitas. Ir mano atsisakymas paremti nacionalistus, suskaldė net viso Nazareto jaunimą. Tokio nusivylimo man dar nebuvo tekę patirti anksčiau. Aš visada buvau įpratęs visiems suteikti laisvą valią veikti, tačiau, kad ir kokia būtų kito žmogaus laisvos valios pasireiškimo išraiška, kad ir kaip nepritarčiau tokiam laisvos valios veiksmui, man niekada nekildavo noro, kad dėl to turėčiau jausti pyktį ar net susierzinimą tam žmogui.
O dabar tuoj pat pajutau, kaip tie, kurių viltys patraukti mane į savo pusę sužlugo, ėmė manęs neapkęsti, vadinti mane bailiu ir įvairiais užgaunančiais mane vardais. Tik ką buvę geri santykiai, akimirksniu, nutrūko, atšalo, susvetimėjo, nors aš niekuo nepasikeičiau, koks buvau prieš akimirką, toks ir likau po tos pačios akimirkos. Tik mano atsisakymas paklusti aktyvistams, pakeitė jų, o taip pat net ir kai kurių mano giminaičių, nuostatas mano atžvilgiu.
Šitą aš jums sakau dėl to, kad žinotumėte, jog išmintingesnis sprendimas ir to sprendimo vykdymas, nereiškia, kad jūs visada susilauksite pritarimo tokiam savo žingsniui iš visų. Jūs turite suvokti, kad žmonės yra nevienodai suprantantys ir giliai mąstantys. Dėl to, tie, kurie jūsų veiksmų nesuvoks ir jiems nepritars, jie stengsis ir kitus savo aplinkos žmones nuteikti prieš jus. Ir tą darys nesiskaitydami su jokiomis priemonėmis. Jus juodins, šmeiš, lies visokį įmanomą purvą, kad tik jūsų žengimą pirmyn sustabdytų. Jūs turite žinoti, kad tokioje dvasinės tamsos aplinkoje, kuri vyrauja dabar jūsų planetoje, lygiai taip, kokia ji vyravo ir mano laikais, kada buvau tarp jūsų, žmonės negali atleisti vieni kitiems ir labai greitai įsižeidžia. Tai grynai gyvulinis bruožas – valdyti jėga, nesvarbu, ar ji būtų fizinė jėga, politinė jėga, ar pinigų jėga. Bet dabar jus valdo ne išmintis ir atsidavimas Tėvui su meile ir gailestingumu tarnaujant vieni kitiems, o gyvulinis instinktas viešpatauti kitų atžvilgiu, pradedant kiekviena politine partija, kolektyvu, valstybe, ir baigiant, valstybių sąjunga ar bet kokia kita didesne struktūra.
Todėl jūs turite pasirengti, dvasiškai atsiduodami Tėvo vedimui iš vidaus ir Jo perteikiamai išminčiai, kad ja ir vadovautumėtės dėl to, kad galėtumėte ne tik atsilaikyti prieš jūsų būsimą puolimą iš įvairiausių pusių, net iš jūsų draugų pusės, bet ir dėl to, kad dar labiau sustiprintumėte savo įtikėjimą ir žingsnio tvirtumą savo dvasiniame kelyje.
Jūs turite žinoti, jog aš būdamas žmogiškuoju pavidalu, dar būdamas paauglys, žinojau, kad visus klausimus ir problemas galima išspręsti tik taikiai ir per įtikėjimą į Tėvą. Ir toks kelias yra suvokiamas tik tiems, kurie atsiduoda Tėvui ir tuo pačiu gauna Jo išmintingus mokymus, kurių dėka ir suvokiau, kad ir nacionalistinis judėjimas yra pasmerktas, kad jis atves tik į pralaimėjimą ir dideles kančias. Todėl gilesnis suvokimas leido man ir neprisidėti prie paties judėjimo, nors mano žingsnis ir suskaldė Nazareto jaunimą. Bet aš negalėjau pasielgti kitaip.
Arūnas
2010-02-05 10:00:49
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie protą ir sielą
Mano mylimas Tėve, mes dažnai užsimename apie protą iš širdį, kada kalbame apie mūsų dvasinį vystymąsi. Gana dažnai teiginiai tų, kurie propaguoja žmogaus dvasiniame vystymesi širdį, yra klaidingai suprantami tarsi jie propaguotų širdį žmogaus proto sąskaita. Bet nepaisant šito, jausmus, kieno nors meilę, jaučia mūsų protas, o mes nuolat kartojame, jog šitas jausmas yra iš mūsų širdies. Dėl to, kaip gi mums reikėtų suderinti šiuos du dalykus, aiškinant žmogaus proto ir širdies veikimą žmogaus dvasiniame augime?
---------------------------------------------
Mano mylimas sūnau, protas yra tokia konstrukcija, kuri asmenybę išlaiko sąmoningame veikime ir ryšyje su aplinka. Ir kaip jūs gerai žinote, aplinka yra Mano pasireiškimas įvairiais aspektais.
Taigi, kad sužinotumėte, kaip veikti bet kokioje aplinkoje, kuri nuolat keičiasi, jums reikia blaivaus proto, giliai analizuojančio proto, ir giliai mąstančio proto.
Bet jūsų gyvas ryšys su Manimi per Mano fragmentą, esantį jūsų viduje, yra užmezgamas ir palaikomas per jūsų protą, kuris jaučia ir patiria ne aplinką, o vidinius virpesius, kuriuos nuolat jūsų protui siunčia jūsų Minties Derintojas. Ir kadangi šitų virpesių negalima suvokti, suprasti tokiu laipsniu, kaip yra suvokiama pati aplinka, kadangi šie virpesiai yra perdaug subtilūs, kad juos būtų galima palyginti su aplinka, tai žmonės yra linkę juos palyginti su jausmais, ir švelniais jausmais, pasireiškiančiais kokiems nors supančios aplinkos objektams. Ir šituos pojūčius jie ėmė priešpastatyti žmogaus proto suvokimui ir pradėjo šitą reiškinį vadinti žmogaus širdies jausmu.
Tačiau jūs gerai žinote, jeigu kas nors praranda normalų proto veikimą, tas nustoja jausti normalų meilės pojūtį, išskyrus tą, kurį žmogaus protui perduoda Pagalbinė Proto Dvasia ir gyvulinio reflekso lygyje.
Nors pačią giliausią meilę suvokia ir patiria žmogaus protas, bet žmonės yra linkę šį jausmą iškelti į aukštesnį lygį, priešpastatydami bet kokiam ryšiui su kokiu nors aplinkos objektu. Dėl to, jūs turite žinoti ir suprasti, jog protas yra reikalingas, bet žmogaus smegenų veiklą sudaro dvi skirtingos dalys – viena yra skirta žinių kaupimui ir saugojimui, o kita dalis yra numatyta šitų subtilių Manosios meilės kiekviename iš jūsų virpesių pajautimui.
Tačiau žmonės nėra, dar, pasirengę tokio pobūdžio savo proto veiklos analizei. Ir jiems yra daug lengviau tada, kada šita pati žmogaus proto veikla yra suskaidoma į dvi skirtingas fazes – grynojo ir dalykinio proto viena fazė ir kita fazė, pilna jausmų ir meilės širdis.
***
Mano mylimas Tėve, kas yra meilė, ar tai kažkokia žmogaus smegenų cheminės struktūros transformacija ar tai kažkas kita? Kaip mes galime meilės reiškinį patirti?
-------------------------------
Mano mylimas sūnau, jūs negalėtumėte patirti jokios meilės be Mano pagalbos, žmonėms, per Minties Derintoją, ir gyvūnams, per Pagalbines Proto Dvasias, kurios stengiasi kiek tik įmanoma perteikti šitą meilės energiją į tvarinių smegenis.
Ir kada tiktai jūs atsiveriate šitiems perteiktiems meilės virpesiams, dėl įvairių priežasčių: jūs pamatėte nuostabų peizažą, klausėtės puikaus koncerto, susitikote su geru žmogumi, nusipirkote trokštamą mažytį gyvūnėlį ar dar daugybė kitų priežasčių galėjo stimuliuoti jus iš išorės tam, kad atvertumėte savo protą, arba kaip jūs sakote, savo širdį, Maniesiems virpesiams. Ir akimirksniu jūs priverčiate šituos virpesius, jau esančius jūsų viduje, atsiliepti jums malonaus pojūčio gyvu jausmu. Ir šitas malonus pojūtis skatina įvairių hormonų gaminimąsi jūsų organizme. Ir priklausomai nuo žmogaus proto dvasinio lygio išsivystymo šitos paskatos šitiems maloniems patyrimams labai smarkiai skiriasi.
O Aš visada raginu jus visus atverti savąjį aš Mano dalelei, esančiai jūsų viduje, ir tuomet, tiktai tuomet, iš tiesų patirsite nuolatinę palaimą, kuri ir yra toks galingas paskatinimas kiekvienai nuoširdžiai sielai, kad ji nebenori jokių kitokių pojūčių, o tik šito vieno. Nors žmogus pereina per skirtingus patyrimus, bet jis gauna šitą patį palaimingą savo sielos pasitenkinimą.
Ir net šituo atveju, būtent jūsų protas patiria šitą pačią palaimą. Bet jūsų siela, jūsų asmeninis ateities aš morontinėje formoje išauga iš šitokių patyrimų. Ir kuo kartesnė aplinka žmogaus protui, tuo saldesnis vaisius žmogaus sielai vykdant Mano valią.
***
Mano mylimas Tėve, ar tai reiškia, kad mums būtinai reikia pereiti per kartų patyrimą, kad augtų mūsų siela?
--------------------------
Mano mylimas sūnau, žodis “kartus” yra vartojamas tuo tikslu, kad jūsų protas turi suprasti, jog aplinka neturi visada būti rami ir padrąsinanti jūsų protą veikti. Bet kai tik jūsų protas užleidžia savo paties žmogiškąjį ego Mano vedimui iš vidaus, tai tos pačios gąsdinančios jūsų protą sąlygos nebesukuria tokio grėsmingo efekto jūsų augančiam dieviškajam aš-sielai. Jūs tiesiog žvelgiate į jas kaip į natūralią aplinką, kurioje ištiestumėte pagalbos ranką bet kam, kam ji reikalinga, kaip į natūralią reakciją į aplinką, kadangi jūsų siela-protas šitoje situacijoje mato toliau už jūsų gryną protą. Ir tai, ką jūsų grynas protas palaikytų grėsminga aplinka jūsų pačių aš, tai jūsų siela tą priima kaip naują iššūkį, ir priedo priima labai natūraliai.
Štai kodėl Jėzus nuolat kartojo savo mokiniams, kad jie gimtų iš dvasios, nes šitas gimimas suteikia žmogaus sielai laisvę veikimui ir jos pasireiškimui su Mano meile kaip varomąja jėga iš vidaus. Ir jūs tikrai gerai žinote, kad Aš niekada nė vieno nevedu į tokią vietą, kad galėčiau jus sunaikinti. Priešingai, net jeigu kas atsiduria tokioje aplinkoje, kurioje to žmogaus protas atsisako veikti, tai Aš suteikiu papildomą varančiosios jėgos impulsą iš vidaus, kad tas žmogus padarytų viską, kas įmanoma, kad išliktų tomis aplinkybėmis. Ir nors aplinkybės gali įveikti žmogaus materialią egzistenciją, bet Aš tikrai jus užtikrinu, jog tai nėra jūsų pabaiga!
Atraskite Mane kiekvieno iš jūsų viduje. Net ir tie, kurie tikrai palaiko su Manimi ryšį ir gauna iš Manęs pranešimus, nėra garantuoti, kad tikrai dvasiškai augs, jeigu jie nesivadovaus kasdienėse situacijose Mano mokymais ir Mano vedimu iš vidaus. Gimimas iš dvasios negarantuoja, kad jums nebereikės nieko daryti savo augimui, o užteks vien tik džiaugtis Mano draugija. Nors tai tikrai yra milžiniškos svarbos dalykas iki jūsų gimimo iš dvasios, tačiau, kada esate gimę, dar kartą, šį kartą gimę iš dvasios, tada jūs turite augti kiekvieną dieną gyvendami taip, kaip gyveno Jėzus, gyvendami savo pačių unikalų gyvenimą. Šituo jūs vykdysite mano valią kasdienėse situacijose.
Ir jausdami Mane savyje, jūs tikrai tapsite ryžtingesni, kad veiktumėte, jūs iš naujo įvertinsite savo pačių veiksmus, jūs tikrai pradėsite šviesti Mano šviesa ir meile kiekvienam sutiktam savo kelyje.
Ir tai bus tiesiog natūrali Manosios meilės išraiška per jūsų veiklą bet kokioje jūsų gyvenimo sferoje. Ir šitoji veikla jau yra nuspalvinta jūsų sielos virpesiais, arba kaip jūs sakote, jūsų širdies virpesiais, kuriuos jūs nuolat gaunate iš Manęs per savo Minties Derintoją. Ir nors jūs vis labiau ir labiau tampate morontinio tipo savo siela-tapatybe, bet jūs vis tiek naudojate savo protą. Bet šis protas tampa vis daugiau ir daugiau sulietas su Jėzaus protu, su Visatos Motinos Dvasios protu, su jūsų Minties Derintojo protu, nes jūs imate jausti, kad esate viena.
Ir šitoji Vienovė padeda jūsų sielai-protui suprasti, jog iš viso nėra sunkių aplinkybių, nes su Manimi, jaučiant šitą pačią Vienovę dvasioje, viskas yra įmanoma. Bet dabar į šitą teiginį žvelgiate nebe kaip į teorinį teiginį, bet jūsų siela-protas tikrai tiki juo ir laiko jį kaip patį tikriausią iš visų tikriausių teiginių. Ir jūs pradedate veikti ir kalbėti kitiems, jog su Manimi viskas yra įmanoma, nes jūs pradedate patirti šitą pačią tiesą.
Tačiau šitą patyrimą taip pat suvokia jūsų protas, net ir jūsų žmogiškasis ego, kuris taip nepalenkiamai priešinosi tokios rūšies požiūriui į sunkią aplinką, bet dabar ima pasiduoti, nes ir jis gavo šitą įtikinantį įrodymą.
Ir tas atneša visuminę jūsų sielos-proto-širdies-dieviškojo-ego pergalę prieš jūsų žmogiškąjį-ego-protą-intelektą. Jūsų protą plečia ne tik gilesnės žinios, bet taip pat ir tas patyrimas Manosios meilės, kurią jūsų protas-siela jaučia ir patiria, kad pasidalintų ja su kitais.
Štai dėl ko kalbėdami apie žmogaus protą ir širdį jūs turite turėti galvoje tai, kad protas yra esminis asmenybės vystymuisi, o jūsų lygmenyje jūs iš Manęs turite naują ir ateities dalelę, kuri turi gimti iš dvasios – jūsų sielą. Ir kada ji kartą yra gimusi jau jos veikimo sąmoningame lygyje, tada jūsų žmogiškasis protas ima palaipsniui pasiduoti tam naujai gimusiam protui, jūsų ateities aš protui.
***
Mano mylimas Tėve, ačiū Tau už šitą mokymą. Jis buvo nuostabus. Dabar aš tikrai geriau suprantu, kaip mes galėtume pakeisti mūsų protą Jėzaus protu. Aš myliu Tave, Tėve!
-------
Mielieji,
tie, kurie studijuojate Urantijos Knygą atidžiai, tikrai galėsite geriau suprasti, kokia yra proto svarba mūsų augimui ir kaip jį susieti su širdimi ir siela.
Pamąstykime apie šį Derintojo mokymą atitrūkę nuo kasdienio šurmulio, pamąstykime apie tai savojo aš tyloje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Arūnas
2010-02-03 21:38:37
Mielieji,šis forumas skirtas ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESAI SKLEISTI..Ir aš,kaip ir jūs visi,esame Jos vaikai..Kai ateis laikas,bus ir mano mintys,nes jos tiesiog negali būti kitokios,negu ROJAUS TĖVŲ PAŽINIMAS IR SUSILIEJIMAS SU JAIS..O DABAR MALONĖKITE TĄ IR DARYTI...Tėvo dvasios - Minties Derintojo - suteikta projekcija į kūriniją, 2009 11 29
Mielieji, noriu jums pateikti man parodytą Tėvo dvasios – Minties Derintojo – vaizdinį į kūriniją.
Kiekvieną rytą, pagarbinęs Rojaus Trejybę ir pasimeldęs, aš pabendrauju su Rojaus Trejybės kuriuo nors Asmeniu, atsiduodamas jų mokymams.
Praėjusios savaitės pradžioje visa tai atlikęs, paprašiau Tėvo, kad jis suteiktų mano protui savo dvasios projekciją, kokią mano protas pajėgus priimti vaizdiniu.
Kadangi tokių vaizdinių esu gavęs nemažai, tai nežinau, koks bus pateiktas dar. Tačiau nevisada tokios projekcijos sulaukiu, nes tai yra daug sunkiau negu išgirsti Tėvo mokymus. Kol kas. Mano sąmonė prie tokių aukšto dažnio energetinių virpesių nėra dar įpratusi. Todėl projekcijos išvysti kiekvieną kartą, kada šito siekiu, dar negaliu.
Tą rytą netikėtai išvydau projekciją į kūriniją, į kosmosą.
Turiu iš pat pradžių paaiškinti, kad pati projekcija visada būna tokia, kad į ją žvelgi ne taip, kaip į vaizdą iš šalies, kaip į ekraną, kaip į paveikslą, kaip į vaizdą per langą, bet aiškiai PATS TIESIOGIAI BŪDAMAS TOJE APLINKOJE IR PATIRDAMAS REALIUS POJŪČIUS.
Dar daugau, kada kartą man buvo parodyta kažkokio kalno projekcija, tada ji perėjo į tokią formą, kai aš pradėjau labai greitai artėti prie paties kalno, o tada – jau prie pačios kalno uolos, o toliau projekcija artino dar ir prie konkrečios vietos toje uoloje, o toje vietoje – prie atskirų uolos reljefą sudarančių spalvotų smiltelių, jog matai kiekvieną menkiausią išlikimą ir įdubimą, kiekvieną, net menkiausią, įbrėžimą, tarsi pats jį liestum iš labai arti prisilenkęs, ir matai taip ryškiai, kaip to negali pamatyti jokioje dienos šviesoje.
Ir visada projekcijos vaizdinys tiesiog užburia, kad net labai dažnai stengiuosi save paklausti, ar gali būti taip, kad savo fiziniu kūnu būdamas kambaryje galiu šitaip DALYVAUTI TOKIOS TIKROVĖS ATSKLEIDIME PATS. Kartais paklausiu Tėvo, kad paaiškintų KĄ ČIA JIS MAN RODO, KUR AŠ ESU.
Taigi šį kartą mane nustebino tai, kad žvelgiau į kūriniją, į kosmosą. Ir ne tik žvelgiau, bet buvau pačiame kosmose pats. Tačiau vaizdas buvo toks ryškus, kada skriejau tarp saulių, niekur nesustodomas. Be šviesulių nemačiau nieko, tik juodą erdvę, kažkokias milžiniškos apimties kietas planetas, bet tokias dideles, kurios milijonus kartų savo dydžių turėjo pranokti mūsų planetos dydį. Aš pamaniau, jog tai turėtų būti išdegusių saulių jau sukietėjusios gigantiškos masės sankaupos, tarp kurių reikėjo skrieti keičiant judėjimo kryptį. Tačiau aš vis tiek judėjau milžinišku greičiu, ir ryškiai mačiau žvaigždes – tiek arti, tiek toli. Tos, kurios buvo arčiau, aiškai mačiau, kaip jos visos savo liepsnas suko aplink savo nematomą vidinę ašį.
Man buvo malonu tai matyti, tiesiogine prasme savyje jaučiau tokį realų susižavėjimą visu tuo, ką mačiau. O patį keliavimą laikiau savaime suprantamu dalyku, kaip labai natūralų dalyką. Todėl keliavau kosmine erdve ir mėgavausi tokios kelionės vaizdiniais žvalgydamasis į visas puses. Bet mačiau viską ne kaip iš kosminio laivo iliuminatoriaus, bet kaip pats būdamas realiai atvirame kosmose, tačiau jausdamas, kad kažkas mane PATIKIMAI LAIKO.
Taip pat žinojau, kad aš ne miegu, nes savęs paklausdavau, ar tai ne sapnas? O kad sau pačiam galėčiau taip pat tai patvirtinti, specialiai pakeIsdavau savo fizinio kūno padėtį taip, kaip pats noriu ją pakeisti. Tada vaizdinys nueidavo į antrą planą, tarsi vaizdinys buvo tik fonas, bet labai realus.
Neužilgo pamačiau spindinčią nepaprasto ryškumo šviesą, ir pasukau link jos. Vis artėjau į šitą vis ryškėjančio spindėjimo milžinišką šviesulį.
Tačiau kas reguliavo skriejimo kryptį ir greitį, negalvojau. Man buvo įdomu pats DALYVAVIMO PROCESAS, NET NESUPRANTANT, KOKS TAI PROCESAS IR DĖL KO JIS VYKSTA, nes jokio paaiškinimo nebuvo.
Tačiau prie pat akinančio ryškumo šviesos mes nepriskriejome. Aš patyriau tokį pojūtį, kad į tą šviesą nebegalėjau švelgti tiesiai, nes ji AKINO, todėl žvelgiau tarsi periferiniu matymu, panašiai kaip žvelgiame į saulę. Vis tik skriedamas iki šio šviesos šaltinio aš mačiau daugybę saulių-žvaigždžių, kurios buvo visiškai arti, bet atrodė tokios blausios, tokios neryškios, palyginus su tuo ryškiai akinančios šviesos šaltiniu, nors jos pulsavo ir spjaudėsi karščiausia ugnimi. Tuo tarpu juodame kosmose buvo tokia galinga TOJI viena GALINGA šviesa, kuri buvo dar toli, bet jau nebeturėjau galios žvelgti į ją tiesiogiai. Kas ji, neturėjau jokio supratimo. Ir niekas nieko man neaiškino.
Vis labiau artinantis prie šito akinančio ryškumo šviesos, mano judėjimo greitis vis lėtėjo ir lėtėjo, o mano žvilgsnis, tarsi nematomos rankos, buvo sukamas vis labiau ir labiau nuo šitos ryškios šviesos į šalį. Iki pat šviesos šaltinio nepriartėjęs, aš jau buvau visiškai nusisukęs nuo jos.
Tokios ryškios šviesos man gyvenime niekada neteko iki tos akimirkos matyti, nes mano regėjimas negalėjo atlaikyti jos net ir periferiniu matymu. Tačiau jutau, kad net ir kreipiant periferinį mano matymą, šviesa mane vis tiek akina. Palaipsniui mano žvilgnis, kažkieno galia, bet labai šveniai, buvo nusuktas į priešingą nuo švytėjimo šaltinio pusę.
Ir tada pamačiau APŠVIESTĄ KOSMOSĄ.
Vaizdas užėmė kvapą. Kokia galia šviesos sklinda iš ŠITO ŠALTINIO, nuo kurio aš jau buvau nusisukęs, nors buvau dar toli nuo jo.
Ir tada išgirdau man suteikiamą mokymą:
“Tu esi kūrinijos centro prieigose. Dabar tu pasižiūrėk į Mano kūriniją iš vidaus, kaip į ją žvelgiu Aš.“
Ir toji šviesa ėmė apšviesti kosminę erdvę tarsi gyva ir reaguojanti į kažkieno duodamą, bet man negirdimą, nurodymą, apšviesti tai, ką norima apšviesti specialiai.
Ir aš mačiau tai, ką man AIŠKINO TĖVAS.
O šviesa ne tik sukosi horizontaliai, rodydama vis platesnę panoramą,, apimdama milžinišką kosmoso tūrį su saulėmis ir planetomis, bet ji taip pat pailgėdavo ir nuskriedavo gilyn ir tuo pačiu tolyn nuo manęs, išskirdama iš kosmoso tas vietas, kurias man aiškino Tėvas:
“Tu matai visatas, matai žvaigždymnus ir sistemas, matai saules ir žvaigždes. Tu matai planetas, kuriose pilna gyvybės ir veiklos. Ir visur yra manoji meilės tvarka, kiek ją sukuria Mano sūnūs ir dukros, atsidavę Man ir mylintys Mane, todėl jie ir gali sukurti tokį grožį, kokį matai dabar tu. To nematė niekas iš tavo sielos brolių ir sesių, esančių tavo pasaulyje. O dabar pažvelk į šį savo pasaulį.“
Gyvoji šviesa skriejo ten, kur vedė Tėvo mintis. Aš žiūrėjau ir laukiau, kur gi bus man parodyta mūsų Urantija. Tačiau šviesa vis smelkėsi gilyn ir tolyn, skriejo pro mano akis visatos, žvaigždynai, saulės, planetos, bet vis nebuvo tos, kurios laukiau išvysti Tėvo šviesoje. Man atrodė, kad nepaprastai toli mūsų Urantija. Tačiau kada galų gale šviesa nustojo skriejusi, iš kitų planetų išskirdama mūsų pasaulį. Aš pajutau milžinišką meilės prasiveržimą ir pradėjau iš tos meilės verkti.
Urantija atrodė mažytė, kaip žirnelis, kai kosmose sukosi daugybė visatų su savo planetomis ir architektūrinėmis sferomis, su saulėmis-žvaigždėmis. Ir visur visoje kūrinijoje jaučiau gyvus ir sklindančius meilės virpesius. Tuo tarpu mūsų Uratija buvo besisukantis aplink savo ašį ir skriejantis aplink savo saulę JUODAS ŽIRNELIS, kai kitus pasaulius mačiau SPALVOTUS.
Mano siela ėmė patirti tokį vidinį skausmą, kad mūsų tokia mažytė planeta, kuri turi savyje tiek daug juodos kančios ir skausmo, mano mylimi sielos broliai ir sesės kovoja vieni prieš kitus, net nesuvokdami, KOKIA šviesa yra KŪRINIJOJE, už šito mažyčio žirnelio ribų, kuris yra pats toks trapus, toks nepaprastai mažytis, bet taip su meile saugomas ir globojamas, kad ir jis iš dabartinio juodo taip pat pavirstų į ateities spalvotą pasaulį, kaip ir visoje kūrinijoje su Tėvo-Rojaus Trejybės meile gyvneantys pasauliai.
Buvo man KEISTA žiūrėti į mūsų mažyti pasaulėlį, stebėtis, kad jame taip pat vyksta veikla, yra gyvenimas, nors jis atrodo toks nesuvokiamai mažytis. O jame dar ir kariaujama, žudoma, ir apgaudinėjama.
Mūsų pasaulis, aiškai matėsi, kad gyvena visiškai pasimetęs, nesuvokdamas savo gyvenimo krypties, plaukia nežinia kur, be jokios prasmės, tarsi laivas be kapitono, juda savyje taip tarsi VISOS kūrinijos, kurioje apsilankiau, iš viso NĖRA. YRA TIK JŲ – GALINGŲJŲ JĖGA IR PINIGAIS – PRIVATI PLANETA.
Ir buvo keista jausti, kad turiu sugrįžti į tokį savo JUODĄ žirnelį, kai aplinkui mačiau tokią milžinišką šviesą ir erdvę.
Tačiau Urantiją reikia apšviesti TAIP PAT IR MUMS, KAIP KITUS PASAULIUS APŠVIEČIA JŲ GYVENTOJAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009 11 29
Arūnas
2010-01-17 18:21:20
Aciu Teve, uz nuostabias mintis, uz mokyma.
-
Kiek dar daug turime nuveikti, kiek dar daug mumyse visokiu "duobiu", kurias patys ir issirauseme.
-
Aciu Giedre, kad esi sviesa, Tevo spindulelis, dziaugiuosi, kad sutikau Tave siame gyvenimo kelyje :)
Vita
2010-01-17 17:04:20
Ištikimybė tam, kas yra didinga, gera, teisinga, ir kilnu neatsiranda be kovos. Reikalingos pastangos dvasinės vizijos išsiaiškinimui ir kosminės įžvalgos išplėtimui. Ir žmogaus intelektas protestuoja prieš tai, kad būtų atjunkintas nuo maitinimosi žemiškosios egzistencijos nedvasinėmis energijomis. 1097-06-02.
Todėl aukščiau galvas! Su meile :)
Gitana
2010-02-04 11:29:59
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.