Forumas: temos peržiūra
Jėzus miniai: "Aš atėjau į šitą pasaulį, kad apreiškčiau Tėvą jums ir kad jus vesčiau pas Tėvą." Ką jums reiškia šitas Jėzaus mokymas?
Jėzus miniai: "Aš atėjau į šitą pasaulį, kad apreikščiau Tėvą jums ir kad jus vesčiau pas Tėvą. Pirmąjį dalyką aš padariau, bet antrojo dalyko aš negaliu padaryti be jūsų sutikimo; Tėvas niekada nė vieno žmogaus eiti į karalystę neverčia. Šitas kvietimas amžinai buvo ir visada bus toks: Kas tiktai nori, tegul ateina ir laisvai geria gyvybės vandenį." 1820-07-04
Ką toks Jėzaus mokymas reiškia asmeniškai TAU.
Algimantas
2006-08-13 13:41:10
Komentarai
Niela Jurgita, tu pati paskutiniu savo sakiniu beveik ir atsakei. Norėdama nepaskęsti savo minčių ir aplinkos chaose, turi pati PAŽINTĮ IR APLINKĄ IR APLINKOS ŠALTINĮ GERIAU. Tą padaryti padeda TIK asmeninis gyvas bendravimas su TĖVU, ESANČIU KIEKViENAME ŽMOGUJE. Meditacija nuo šito neišgelbės, nes nebus gyvo ryšio su mylinčiu Tėvu. Jeigu nori tikros ramybės, tai kaip mažylis ieško akutėmis savo žemiško Tėvo, taip ir tu turi ieškoti savojo Tėvo, bet vidinėmis akutėmis, ir ne išorėje o savyje. Dėl to pirmas žingsnis visiems yra SAVOMIS MINTIMIS, SAVAIS ŽODŽIAIS MALDA. O tada Tėvo pagarbinimas. Apie pagarbinimą jau esu daug kartų rašęs, dabar tik pasakysiu, tai toia malda, kada Tėvą garbini dėl to, kad JIS YRA. Ir nieko neprašai. Būtent tik tokia malda pasiekia PATĮ TĖVĄ. Visos kitos prašymų maldos pasiekia Rojaus Trejybės Antrąjį Asmenį - Amžinąjį Sūnų, kurį krikščionybė supainiojo su Jėzumi. Po Tėvo pagarbinimo pasėdėk tyliai, ramybės būsenoje, nes būtent tokioje būsenoje galima užmegzti gyvą ryšį su Tėvu. Ir tik pradėdama patirti, kad tau kažkas yra SAKOMA MONTIMIS IŠ TĖVO DVASIOS, TU IR PRADĖSI PATIRTI RAMYBĘ. TIKRĄJĄ. Jeigu šito NESIEKSI, iš chaoso NEIŠTRŪKSI. Tačiau ir toliau likti chaoso VERGU nelinkėčiau NIEKAM, O ATRASTI TĖVĄ SAVYJE LINKIU VISIEMS.Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-08-18 20:24:42
Kai gerai įsiskaičiau į šiuo žodžius supratau, kad Jėzus teisus. Daug kas Jį laiko idealu o ne gyva būtybe anapus mūsų ribų. O tai yra blogai. Mes žmonės labai nutolome nuo tos tikrosios tiesos, Jėzaus skelbtos kadaise. Ir tai žmonių kaltė, religijų pasekmės ir pan. Kaltę galima suversti daug kam. Bet atrasti Tiesą savyje visgi privalome patys, o ne kiti. Man šie Jėzaus žodžiai glosto širdį: "Kas tiktai nori, tegul ateina ir laisvai geria gyvybės vandenį" - nes tarp visų esu ir aš. Šie žodžiai skirti ir man asmeniškai, kaip ir kiekvienam. Imu jausti, jog niekas manęs ir kiekvieno nemylės, neglobos nei Dievas Tėvas. Tik jam rūpime labiausiai. Tik jis nori mūsų meilės, nes kasdien pats ja maitina mus. Tik jo meile, energija esame gyvi. Todėl ir norisi pačiai vis labiau pajusti jo meilę ir taip pat ją skirti Jam. tai būtų nuostabus abipusis ryšys, tarsi bendravimas. Nesu patyrusi tokio atviro bendravimo kaip tu Algimantai, bet norėčiau. Nes žinau, tai padėtų man tapti tuo, kuo esi iš tikrųjų. Padėtų atsiskleisti. Bet dažnai paprastos buitinės aplinkybės tarsi nustelbia viską ir sunku susivokti savyje. Ką tada daryti? Kaip nepaskęsti savominčių ir aplinkos chaose? galbūt atsakymas slypi tyloje ir maldoje...
Jurgita
2006-08-17 22:22:46
Mielieji, šiek tiek atsipalaidavome, pasikalbėjome su pora vyrukų, bet vis tik noriu jūsų mintis sugrąžinti prie vertingesnės už mūsų žodinius debatus temos. Taigi, vėl jus akinu pasidalinti savo mintimis, ką jums, asmeniškai, reiškia temoje pateiktas mokymas.
Algimantas
2006-08-14 19:49:34
Man sitoks mokymas panasus i toki kuris galetu buti parasytas knygoje ar kurnors, is senu laiku, kuomet kazkoks didis zmogus tai pasakytu. Manau daug kas jauciasi taip, kad tie parasymai knygose, apie senus laikus, kai buvo didieji mokytojai, jie skelbe tiesas, tai tas laikas atitolina, su laiku tu mokymu poveikis mazeja, zmones labiau abejoja pasitiketi tokiais senais mokymais, pradeda labiau abejoti ar zvelgti i tai skeptiskai. Ir pirmos mintys ir kyla kad va galejo taip buti, bet tai atrodo taip šviesu, taip teisinga, taip gera, taip su meile, kad tai gal zmogui per stipru suvokti. Man atrodo kad suvokimas yra tada kai ir zmogus pradeda taip elgtis taip kaip zino. O cia jis perskaites toki mokyma, jis galbut susimastys gal kazkiek pazengs zingsneli i geresni save, bet jis nesusitapatis su siuo mokymu, manau isliks abejones galbut. Ir tik nedaugeliui sitas mokymas taps labai artimu, ir visiskai suprantamu, kaip kad "jis yra savimi", tai jam bus tikrove. Manau kad zmones yra linke, isklausyti tokiu isminciu zodzius, ir tol kol jie klausosi jiems patinka, o kuomet jie baigia kalbeti, zmones gryzta prie savu darbu.
Kad as suprasciau si mokyma, man reiketu i ji isigilinti, cia galima nors ir kelias sakiniais pasakyta minti suprasti paprastai, taciau jame yra dar tokiu teiginiu kaip "as atejau i si pasauli" - galima suprasti kodel jis pasirinko "everesta bet ne havajus" jis atejo i tokia maisto saigstoma planeta, bet ne i tokia kur jis butu sutiktas su palaiminimu. iš jo misijos "kad apreiksciau ir vesciau pas teva" - matosi kad jis istikimas tevui, ir juo pasitikedamas jam tarnauja ir veda pas ji vykdydamas jo valia. Matosi taip pat, kad vedimui reikia musu sutikimo, kad "tik klausydami mokytojo galime mokintis mokykloje" o jei "i pamokas nevaiksciojame tai ir mokytojai musu neismokys". Taip galiu izvelgti kelias mintis susijusias su siuo mokymu. O man sis mokymas reiskia ta gerosios realybes egzistavima, ir kad pats savo gyvenime galiu elgtis vis labiau panasiau i tai kokius dievas nori matyti savo vaikus. Man gal reiskia aukstesne tiesa, kuria dar reikia apmastytik, priimti sirdimi ir protu, kad tai taptu tikrai tikra, nes netgi jei tai logiska ir protinga, kazkaip neimi ir nesielgi pagal isminti. Reikia to noro elgtis ismintingai.
Vaidas
2006-08-14 20:08:52
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.