Forumas: temos peržiūra
KAS PER mokykla - jei nenori MOKYTIS?
Lietuviškos mokyklos suole paskutinį kartą sėdėjau – ją baigiant 2001-aisiais metais. Vėliau, maždaug po penkerių metų gyvenimo Londone, vėl sugrįžau į KCC (Kensington and Chelsea College) koledžo suolą. Ir vis tik, nors tai buvo mokyklinis-koledžo suolas, bet to nepakako, kad pažinčiau šio didmiesčio mokyklą iš vidaus, nes – tai tebuvo trejų metų mokymasis anglų kalbos vakarinėje grupėje ESOL (English for Speakers of Other Languages). Ir nors išlaikius egzaminus sertifikatų anglų kalba atsiėmimas buvo ta džiugi akimirka, bet į platesnį mokymosi Londone vandenyną išplaukti tada neatradau nei laiko, nei vėliau – turėjau galimybių. O ir motyvacijos kaip tokios labai jau ir nebuvo.
Šiais metais, Rugsėjo pirmąją dieną, mano septynmetė dukra Viktorija, pradėjo lankyti mokyklą. Jai žengiant pirmuosius žingsnius susipažįstant su lietuviška mokymosi sistema, turiu dar vieną galimybę – DABAR JAU KITOMIS AKIMIS – su ja iš naujo susipažinti ir aš. Kol kas ši mano pažintis nėra tokia jau džiugi kaip norėtųsi, kad ji būtų. Suvaržymai, taisyklės ir vargas tau vaikeli, jei – suklysi. Nors kiekvienas mokytojas moko vaikus paklusdamas švietimo sistemos nustatytai tvarkai kaip ir vadovaudamasis sava išmintimi bendravimo ir SUGEBĖJIMO IŠAIŠKINTI dėstomą pamoką mokiniams prasme – TIKTAI, iš Išminties Šaltinio prisipildęs išminties mokytojas žinos kaip bendrauti su vaikais. Ir tai yra – procesas. Mano neseniai pagarsinti patyrimai Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje gyvųjų pamaldų metu liudija, kaip to mokyklose stinga.
Prieš pusantros savaitės, atvykau į tėvų susirinkimą pasikalbėti kaip buvome kviečiami, Kalėdų progos tema. Tėvų susirinkome – dešimt. Kada mokytoja pradėjo kabėti šių artėjančių ritualinių švenčių tema, aš garsiai kreipdamasi į visus susirinkusiuosius, bet žiūrėdama į mokytoją, pasiūliau: „ Kad šios šventės vaikams nebūtų tokios kaip kiekvienais metais labai jau vienodos, kad taptų prasmingesnės, kad vaikai nemanytų jog jų šventimas tai yra vien tiktai blizgučiai ir dovanos galbūt vertėtų pakalbėti ir apie Kūrėją? Galų gale, ar vaikai žino kas yra Jėzus Kristus?“. Kadangi aš sėdėjau paskutiniame klasės suole, tai man taip prakalbus visi tėvai, o iš tikrųjų – mamos, atsisuko ir susidomėjusios – ką ji čia kalba – žvelgia į mane. Tačiau dar man bekalbant aš matau įsitempusį mokytojos veidą, kai man baigus kalbėti, ji įsakmiu tonu taria: „Vaikai bus supažindinti kas yra šventės, čia turime – parodo ranka į raudonas, kvadratines vieną ant kitos dailiai sudėtas mažytes dėžutes – adventinį kalendorių. Kiekvieną dieną atversime po dėžutę ir skaitysime...“. Ne tokios reakcijos aš tikėjausi ir daugiau nieko nesakau, bet mintyse turiu tolimesnį savo planą, kaip šventinio vakarėlio metu visų tėvų ir vaikų akivaizdoje įteikdama mokytojai dovaną kurią neišvengiamai pirks pasitarę mamos, drauge nuo savęs ir Viktorijos dar padovanosiu ir Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL apreiškimą vis tiek garsiai tardama žodį apie patį Jėzų, apie Kūrėją. Tačiau greitai supratau, kad mano planas visiškai sužlugo, kai mokytoja informavo, kad to šventinio vakarėlio metu tėvai nebedalyvaus.
Grįžau namo. Viską apmąstau ir manęs neapleidžia jausmas, kad viskas taip susiklostė ne šiaip sau. Tačiau viduje vis tiek negaliu suvokti, kam praleisti tokį šansą švenčių metu pakalbėti apie Kūrėją? Ir tai buvo vakaras kai aš PIRMĄ KARTĄ, per penkerius metus, nuo tada kai atradau Gyvąjį Kelią, iš visos širdies, DRĄSIAI ir RYŽTINGAI meldžiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU IŠŠŪKIŲ. Ką daryti aš, iš baimės, visada iki šiol – vengiau.
Po dviejų dienų grįžusi iš mokyklos Viktorija man nelinksmai prisipažįsta, kad elektroniniame dienyne – Tamo, mokytoja parašė jai pastabą dėl nepadarytų namų darbų, kurių neatliko, nes pamiršo namo parsinešti matematikos pratybas. Ką gi, yra kaip yra – vakare patikrinu dienyną ir matau atsiųstas man TRIS žinutes. Vienoje iš jų, parašytoje jau prieš tris dienas, kvietimas tokiu tekstu: „Gerb. Tėveliai! Šių dienų mokykla susiduria su didele problema - mažėjančia mokinių mokymosi motyvacija, kuri būdinga ne tik vyresniųjų klasių mokiniams, bet ir pradinukams. Todėl gruodžio 10 d. (ketvirtadienį)18 valandą kviečiame į Aktų salėje vyksiančią paskaitą tėvams ,,Sprendžiame šeimos krizes = stipriname vaiko motyvaciją mokytis“. Lektorė psichologė Marina. Nuoširdžiai laukiame! P.s. Būčiau dėkinga, jei parašytumėte, ar dalyvausite paskaitoje. Ačiū. Pagarbiai, pavaduotoja Ingrida“. Vos perskaičius šį kvietimą, iš karto viskas mano mintyse susidėlioja į savo vietas. Aš JAU ŽINAU, kad paskaitoje dalyvausiu. Pasirodo viskas ko man trūko – KANTRYBĖS. Kokia puiki tema norint tarti ŠVIESOS ŽODĮ susirinkusiems. Tėvų susirinkimas? Klasės šventinis vakarėlis? Ne, ne ten. Štai, Aktų salė kurioje ir laukia tavęs IŠŠŪKIS prabylant garsu apie Mane. Jaučiu kaip mano mintys – Minties Derintojo – intensyviai yra ruošiamos tam susitikimui. Visur kur benukreipčiau savo žvilgsnį – viskas apie mokyklą ir jos šiuolaikines problemas. Ar tai internetiniame portale mano dėmesį atkreipusi antraštė, ar tai dvasinio šaltinio pasirinktas paskaityti mokymas ar tai mūsų forumas – ir ten kaip tik pateikiama kažkas apie MOKYKLĄ. Ir aš netgi manau, kad Viktorijos pirmoji – raštu, gauta pastaba buvo tam – kad aš atsiversčiau dienyną, kurį tikrinu retokai, ir pamatyčiau tą svarbią man žinutę. Juk turiu priimti sprendimą. O jau nuo tada – kai apsisprendi – vyksta tavęs kreipimas į tą akimirką tik tau vienam ir matoma bei suprantama pagalba iš išorės ir iš vidaus, kad tiktai tu NEIŠSIGĄSTUM ir atliktum tą šviesos veiksmą – VISŲ LABUI. Ir – SAVO AUGIMO LABUI TAIP PAT.
Žinote kas nuostabu? Kad jaučiu NORĄ eiti pas tuos žmones. NORIU su jais susitikti. NORIU išgirsti kokią išeitį sprendžiant šeimų problemas – siūlys psichologė. Kokios krypties link susirinkusieji bus vedami? Neužsimins apie Kūrėją? Tai ką tada kalbėti valandą ar daugiau? Ir tai yra tai, ką aš noriu sužinoti. O atėjus laikui – nukreipti reikiama kryptimi. KŪRĖJO ATRADIMO SAVYJE LINK.
Ketvirtadienis. Atsikėlusi rytą jaučiuosi nuostabiai. Jau nuo vakar, viduje visiška ramybė, o šįryt dar jaučiu kažkokį džiugesį viduje kas man pasirodo net keista, nes juk laukia iššūkis kurį turėsiu priimti, o tai juk pareikalaus ryžto. Vakare išsiruošiu į paskaitą mokykloje. Į Aktų salę susirenka – VIENAS tėvas ir skaičiuojant su manimi – AŠTUONIOS mamos. Dar pridėjus pavaduotoją ir lektorę mūsų – VIENUOLIKA. Psichologė tuoj pastebi, kad mažas kiekis žmonių dar geriau, nes tada susirinkusieji labiau atsiveria, užsimezga ryšys vienų su kitais ir pasiūlo mums, tėvams aktyviai dalyvauti, klausiant klausimus ar tiesiog ją papildant.
Tepraeina gal dvidešimt minučių nuo paskaitos pradžios, kai aš jau dabar labai aiškiai suprantu apie ką kalba psichologai. Tai tokio pačio lygio problemų sprendimas kokį gali rasti bet kokiame žurnale kur tik bandoma narplioti atitinkamai žmonių grupei iškilusi problema. Prisipažinsiu, man pasidaro NUOBODU, bet aš jokiu būdu nepamirštu ko čia atėjau. Laukiu tinkamos progos, tariamai susidomėjusi stebiu projektoriuje rodomus vaizdus – vardinamos šeimų krizės, kokios jos ir kiekviena aptariama. Pagaliau ištaikiusi tinkamą momentą, pakeliu ranką ir klausiu psichologės: „ar galiu užduoti klausimą, prieš tai pateikusi savo pastebėjimus susijusius su tuo klausimu?“ – „o ar tai susiję būtent su šia – parodo ranka į projektoriaus vaizdą – tema?“ – „su visomis“ – tariu. Gavusi leidimą pradedu kalbėti atsakant į visa tai, kas ką tik mums buvo pateikta: „ Iš tikrųjų mokyklai tenka sunki užduotis stengiantis sudrausminti mokinius ir tą liudija mokykloje ką tik įrengtos kameros bei rakinamos paradinės durys. Bet visos kylančios problemos dėl mokinių yra būtent dėl to, kad pats mokinys savimi nepasitiki, nesijaučia saugus ir tai taip pat – kaip ir jūs minėjot – yra ir mokytojo indėlis, kada vaikas yra peikiamas už kažką. (Apie to žalą, nemažai kalbėjo pati psichologė). Taip pat jūsų buvo užsiminta, kad kiekvienas mes esame asmenybė. Taip, mes esame – ASMENYBĖS. Tai mes turėtume pažinti Tą asmenybių Šaltinį-Kūrėją...“. Man sunku atsiminti pažodžiui ką aš sakiau. Bet pradžia ir buvo panašiai tokia, tik išsamesnė. Matydama, kad psichologė šypsosi, aš sau tęsiu toliau: „Vaikai neturi į ką remtis – tėvai nėra parama, draugai, giminaičiai –ateis laikas išduos, mokytojai baudžia – tokia yra realybė. Vadinasi jiems reikia kažko kuo pasitikėtų. Ir tai yra Kūrėjas. Ir nuo ko jaunesnio amžiaus vaikas bus supažindintas su Kūrėjo atradimu savyje, tuo jis jausis saugesnis, turės į ką remtis“ – „ vaikai pajėgūs tokią informaciją suvokti tik nuo paauglystės“ – „ priešingai, mažyliai vaikai kaip tuši indai, ką į juos įdėsi, tą ir turėsi“ – atsakau. Dar atsimenu sakiau, kad tik tyloje gali išgirsti šviesos mintis. Bet štai padarau pauzę, nutylu akimirkai ir dabar ji manęs klausia: „ klausimas koks?“ – „ar gali asmenybė nepažinodama Asmenybės Šaltinio išspręsti problemas kurios dabar tokios realios tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek apskritai visoje visuomenėje?“. – „Matau jūs turite tvirtą nuomonę, čia reikėtų atskirai – jūsų paskaitos, jūs kalbate apie tikėjimą , tačiau tai labai gilios temos kurių mes dabar neturime laiko liesti – žvilgteli į projektorių – ir dabar jau šiek tiek paskubėsime...“. Toliau bekalbant psichologė žvilgtelėjus į mane, vienu momentu visgi įterpia: „aš taip pat pritariu, kad pirmiausia turi būti vaikas ugdomas kaip asmenybė“.
Jau nuo tos akimirkos, kai mano lūpos ištarė Kūrėjo vardą, iki tol besišypsanti pavaduotoja, daugiau nesišypso. Kai aš dar vėliau bandau kalbėti, nes mūsų klausia atsakyti aptariant kažkokią tai ten aprašomą KRIZINĘ situaciją, pamatau, kad psichologė nenori, kad aš kalbėčiau. Vengia dabar jau ir į mano pusę pažiūrėti. AŠ TRUKDAU. Na, o vėliau, keletas mamų, emocingai pradeda spręsti susijusias su mokykla savo vaikų problemas garsu. Matau kaip psichologė negali atsakyti į jų klausimus taip, kad jas visiškai nuramintų. JOS VIS TIEK NEMATO IŠEITIES IŠ TŲ KĄ TIK GARSIAI PAPASAKOTŲ PROBLEMŲ. Mama pasakoja, kad jau išbandė net ir ėjimą pas psichologą. Ir dabar aš nesusilaikiusi sakau jai: „ Tai aš jums rodau išeitį, jūs neišspręsite problemų taikydama kažkokius metodus“. Ta man šiek tiek pažįstama mama, pažiūri į mane, nusišypso ir tuoj sureaguoja į psichologę, kuri paskubomis pasistengia atsakyti: „ aš nesutinku, kad neišspręsit...“ – ir kažką tęsia toliau, bet man neįdomu. Pajuntu, kad paskaitoje virpesiai jau gerokai nužemėjo. Žvilgteliu į laikrodį. Jau praėjo valanda ir keturiasdešimt minučių nuo pradžios. Neleidžiat man pasakyti didesnės šviesos – nereikia. Jums spręsti. Girdžiu kaip kalbama tas pats per tą patį, ir aš atsistoju išeiti. Vis tik išeidama paduodu psichologei atšviestus lapus su Rusijos vaikų kreipiniais į Kūrėją vertimu iš rusų į lietuvių kalbą, kuriuos kaip atskirą temą patalpino forume Algimantas. Taip pat pridedu atšviestą, kažkada man Vytauto iš Vilniaus dovanotą santrauką apie Urantijos Knygą, kur yra viskas nurodyta. Mūsų svetainės adresas ir viskas ką reikalinga rasti nuoširdžiam ieškotojui. Manęs dar psichologė paduodama popieriaus lapą, paprašo raštu prieš išeinant atsakyti į gal penkis klausimus apie šį susitikimą – ir aš atsakau taip, kad atsakymuose, visa ko Centru paverčiu Kūrėją. Tegu mąsto giliau.
Labai sunku prabilti tiems, kurie pamatai – nenori klausytis. Nekantrūs. Dabar tą pajutau pati. Man besiklausant tiek tėvų, tiek psichologės mano vidus šaukė: „ taigi aš jums bandžiau parodyti išeitį! Kodėl nenorėjot klausyti?“. Beveik visi tėvai ranka į užrašų knygeles rašėsi girdimą informaciją. Bet ne mano sakomą. Ir būtent dėl to, kad mokyklai mokymosi sistemoje Kūrėjas yra TRUKDIS – ji ir susidurs su dar daugiau problemų negu iki šiol ir nematys tos motyvacijos iš vaiko mokytis, nes PATI MOKYKLA – NENORI MOKYTIS. Ir dėl to yra nepajėgi sukurti vaikui tokias sąlygas, kad čia jis jaustųsi saugus ir laukiamas. Kad čia įgyjamas žinias susietų su – TIKROVE. Bet jam tikrovės neleidžiama patirti. NAŠLAITĖ MOKYKLA – NAŠLAITĮ VAIKĄ MOKO.
O juk nei vienas žmogus – visoje planetoje – neįmanoma, kad pajaustų ramybę be Rojaus Trejybės-AŠ ESU atrastos savyje. Ir laikys mažyliai vaikeliai savo gimdytojus tėvu ir motina, nes Tikrųjų Tėvų būtent jie ir neleis jiems pažinti, taip nuskriausdami juos, vargšelius mažiukus, o save nepelnytai iškeldami. Maža to, mažylius kuriuos sakosi myli – nors nežino kas yra meilė – auklės ne pagal Kūrėjo planą – numatytą kiekvieno individo asmeninį nušvitimą – o savo sausus metodus bandydami taikyti. Tačiau, kieno gi daugiau, jei ne mūsų pareiga pasirūpinti, kad ateities kartos gyventų šviesos gyvenimą? Ir pradėti rūpintis JAU DABAR. Kas be mūsų – URANTŲ – tuo pasirūpins, kai visi – SNAUDALIAI – miega? MES NEATSISAKYSIME ŠVIESOS DĖL TO, KAD KAŽKAS MŪSŲ NENORI IŠGIRSTI, NES JI MUMS – ŠVENTA.
Telydi jus ramybė, mielieji, Vita
2015-12-11 10:06:47
Komentarai
Smagiai prisijuokiau, kaip ir visi skaitantys turbūt. Labai patiko. Mintyse sau vis įsivaizduoju tą Algimanto aprašytą epizodą - karoče - ir kaip visi atsisuka, tai taip linksma pasidaro. Šaunus patyrimas!Vita
vvita
2015-12-12 22:24:24
Siandien po gyvuju pamaldu gyvojoje Rojaus Trejybes-AS ESU sventoveje buvo labai gyva atmosfera, todel man teko dar pasakyti savo mokyma ir tuo metu, kada savo mokyma pasake Jolanta. Sito epizodo as cia neatpasakosiu, pasiklause audio irasa, ISGIRSITE IR MANO LABAI SVARBU MOKYMA. NEPRALEISKITE JO PRO AUSIS.
Ir jau visai po diskusiju prie bendro stalo su Jurgita ejome dar i parduotuve, kur ir issiskyreme. As nuejau i kompiuteriu skyriu, nes ten buvo pirktas mano kompiuteris, kuriame windows10 programoje negaliu isivesti lietuvisko srifto, nes niekur nera tokio simbolio, kuris man padetu surasti ta srifta. Parduotuveje man parode, ka ir kaip padaryti. - Deja savo kompiuteryje vis tiek nepavyko issiaiskinti, kaip parsisiusti lietuviska srifta.
Taigi, ir parduotuves isejau namo, ir einu pescias. Ten, kur perejimas sankryzoje, nenuejau i kita gatves puse, nes toliau yra perejimas ne sankryzoje. Deja, jis panaikintas, ir net tvorele pastatyta viduryje gatves. Tad einu toliau. Ir jau matau, kap dar toli budamas atvaziuoja mano troleibusas. Deja, man raudona sviesa. Ir laukti nesulauksiu, kol uzsidegs zalia. Tad troleibusas atvaziuos anksciau negu pereisiu i kita puse. Tad as begte begu uz sankryzos, ir manau, kad spesiu perbegti draudziamoje vietoje - tiesiai pries sustojima. Ir vis tiek negaliu perbegti - masinos lekia tokiu greiciu, ir be jokios pauzes. Tad troleibusas jau sustojime ir as stoviu tiesiai pries ji, tik kitoje gatves puseje. NA, KA GI ROJAUS TREJYBE-AS ESU MANE APSAUGOJO NUO NELAIMINGO ATSITIKIMO, IR PADEKOJAU ROJAUS TREJYBEI-AS ESU, KAD VIS TIK NERIZIKAVAU PER KELIA BEGTI I TROLEIBUSA.
Nusprendziu zingsniuoti pirmyn. Kada jau beveik pasiekiu sustojima labai vejuota vietove, kurioje nera jokios uzuovejos, nes tai yra platus laukai ir ant kalniuko, pamatau kaip mane pralenkia man tinkamas troleibusas, taciau as zingsnio net nespartinu, vis tiek nepasivysiu. Tiek to, palauksi ir vejuotoje vietoje dar kito troleibuso.
Sustojime apie 10-15 laukianciuju. Pamatau ant vieno labai stambaus vyro kuprines diddziuli ranka uzrasyta teksta ir apklijuota persvieciama lipnia juosta, kad lietus nenuplautu - SATANISTAI MANE DAUG METU PERSEKIOJA, KODEL?
Kada atejau i sustojima, as atkreipiau demesi i si stambu vyra, kuris man pasirode kazkoks keistas - toks stambus, jaunas, bet toks pilnas BAIMES. Pro ji praejau, ir atsistojau toliau uz jo nugaros. Tada ir pamaciau si BAIMES klyksma visiems. Priejau prie jo ir paklausiau - KAIP TAVE SATANISTAI PERSEKIOJA IR SKRIAUDZIA? Jis i mane pasiziurejo ir kazka sumurmejo po savo nosimi. As vel paklausiau, kokie satanistai ji persekioja ir kur, kaip? Jis tik susirauke ir pasake - NEREIKIA. Ir ilipo i jam tikusi troleibusa, kuris man nelabai tiko - tik viena sustojima nuvaziuoti ir laukti vis tik man tinkancio. Bet as vis tik nutariau ilipti, nes pamaniau apacioje bus ne taip vejuota laukti man tinkancio troliebuso.
Viduje buvo grupele - gal 6-7 - mokyklos vyresniuju klasiu mokiniu. Ir jie taip linksmai snekejosi savo zargonu. Sedejo is abieju pusiu ant sedyniu ir dar stovejo uztvere praejima troleibuso priekin, o vienas buvo visai uzgules elektornini bilieta atzyminti portala. Ir ju kalbioje daznas zodis buvo KAROCE.
As pakraipiau galva, kaip cia man pasiekti ta portala, bet vaikinas buvo tiek ji uzspaudes, kad nebuvo jokio plyselio. Ir tada as garsiai tariau - KAROCE, KAIP CIA MAN RASTI BILIETU PORTALA, KAROCE?
Visi nusciuvo. Ir tuoj pats atsitiese si portala uzgules vaikinas. As issiemiau is pinigines bilieta ir ji pazymejau - ar kaip angliskai skelbia reklama troleibuse - SUAKTYVINAU.
Jaunimo bendra reakcija i mano garsu KAROCE buvo - Ooo, GEEERAS - ir visi net atsilose ir atsigreze i mane. Visi nusijuoke. Bet tokiu nuosirdziu ir geranorisku juoku. Ir vel paskendo savo diskusijoje. Vienas is ju gal pasakojo koki nors epizoda is filmo, tik as isgirdau kaip sako - ...ZMOGAUS MIRTIS... - As tuoj pat ir sakau - KAROCE, ZMOGAUS MIRTIES NERA. Kada sitas matomas materialus kunas iseikvoja visa Kurejo suteikta gyvybine energija zmogus trecia diena yra prizadinamas ir gauna nauja kuna, tik kitame pasaulyje.- Ar tai ir yra reinkarnacija. - Ne, tai ne reinkarnacija, reinkarnacijos nera is viso. Taciau jusu asmenybes, kurias jus turite dabar, bus pazadintos, Ir jokios MIRTIES NERA. Yra potyrimu kaupimas. Paskaitykite svetaine urantija.lt ir ten rasite daug atsakymu, ten as vedu dvasinius mokymus. - Paskaitysime, ar zodyje yra "j", ar nera? - U-RAN-TI-JA, U-RAN-TI-JA, pakarotju jiems ir islipu. O kitas man per duris saukia jau pavymui - ACIU UZ DVASINI MOKYMA. - Visiskai urantu zodziai - ACIU UZ DVASINI MOKYMA. As tik kelis teiginius tespejau pasakyti, kol nusileidome nuo kalno iki kitos stoteles, kur man reikejo islipti.
Ir stai kokios atrodo smulkmenos - eijimas is gyvuju pamaldu pesciomis, uzsukimas i parduotuve, neperjimas i kita gatves puse, vel ejimas pesciomis dar toliau, ir butent tada sprendimas vis tik ilipti i nevisai man tinkama troleibusa, i kuri ilipo ir tas satanistu persekiojamasis, kuris bijojo man prisipazinti - tai jau istisa grandine sprendimu, kad sutikciau TUOS - KAROCE - SAUNIUS IR LABAI NUOSIRDZIUS MOKINIUS. BUTENT JIEMS IR BUVO REIKALINGA SITOJI SVIESA.
SMULKMENU NERA - IR BUTI NEGALI - KUREJO TIKROVES KURINIJOJE. VISKAS YRA SVARBU.
Telydi jus Kurejo Palaima ir Ramybe, ir mano Broliskas apkabinimas.
Algimantas
2015-12-12 21:40:54
Žinote kas mane žavi? Kad aprašant ar pasakojant kokį savo patyrimą, Mokytojas iš to ką pateiki visada – vos susipažinęs – jau žino KAIP TEN VISKAS BUVO, o tu net neužsimeni apie tai, ką atskleidžia TIKSLIAI jis. Jis kosmine įžvalga visada viską įvertina taip, kaip ir yra-buvo.
Net nusijuokiau perskaičiusi šias eilutes, taip jau teisingai parašyta:
„Vita jokių greitų rezultatų ne tik nesitikėjo, bet ir pati žinojo, kad niekas jos neapkabins iš meilės ir nepadėkos, nes urantai JAU ŽINO, kad reikia MĖGAUTIS PAČIU VEIKIMO PROCESU, O NE LAUKTI PADĖKOS IR TEIGIAMŲ REZULTATŲ.“
Priimant kokį nors iššūkį, Rojaus Trejybės-AŠ ESU tau sumodeliuotą, kad jį įsisavintum, savojo augimo vardan, tikrai yra taip, kad būtent pats procesas yra visas malonumas. Tas ruošimasis, kurį tik tu vienas ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU žino koks jis. Tavo visi tie, pavadinkime – išgyvenimai – ar tiesiog pastebėjimai, kartais netgi pakitusių aplinkybių tavo asmeniniame gyvenime – kurios tu supranti pakoreguotos ryšium su tavo priimtu sprendimu atlikti šviesos veiksmą. Būtent tai yra tai, ko nemato ir negali matyti kiti ir kas tau pačiam yra didžiulis sustiprinimas – kad su Rojaus Trejybe-AŠ ESU įmanoma viskas. Kad kiekvienas tavo veiksmas yra sulipdytas su kitu, sekančiu atliekamu. Bet tai kiekvieno ameninis kelias.
Kada aš grįžau iš mokyklos, jaučiausi rami, rami. Ir pagal šią būseną aš sprendžiau, kad iššūkį įsisavinau. Tik kitos dienos rytą buvo liūdna, nes dabar per patyrimą pati realiai pajutau koks yra atstūmimas šviesai. O patyrimas yra patyrimas. PER PATYRIMĄ ateina ir SUVOKIMAS.
Telydi jus ramybė, Vita
vvita
2015-12-12 12:48:27
Miela Vita, ačiū tau už tokį nuoseklų ir įdomų savojo patyrimo aprašymą. Jį buvo įdomu ne tik skaityti, bet ir viduje pajusti tų žmonių, kurie išgirdo tavo teiginius, išgąstį SAVYJE.
Paulius teisingai rašo, kad mokytojai yra dar labiau nutolę nuo dvasinės šviesos negu buhalteriai, kurie skaičiuoja materialius pinigus. Tačiau Paulius nors ir teisingai sako viena savo teiginio dalimi, jog reikia atsargiai perteikti Kūrėjo šviesą, kad ji neapakintų neįpratusiųjų dvasinių akių, tačiau kita savo teiginio dalimi pats suklysta, teigdamas, kad reikėtų vartoti ne Rojaus Trejybės-AŠ ESU, bet Dievo Tėvo terminus, nes taip daugiau bus pritariančiųjų ir suprantančių, o ne atstumiančiųjų.
Vita iš viso nepavartojo Rojaus Trejybė-AŠ ESU ŽODŽIŲ, o vietoje jų ji susirinkusiems pasiūlė būtent paprastesnį ir priimtinesnį žodį KŪRĖJAS. Tai - dargi priimtinesnis žodis už Dievą Tėvą, nes Kūrėją priima net ir ateistas, kuris bažnyčios nelanko iš viso.
Tad šiuo atveju Vita tikrai labai teisingai sumažino akinančios dvasinės gyvos šviesos spindėjimą iki labai BLAUSIOS.
Tačiau problema buvo ne kas nors kita, o PSICHOLOGĖ, kuri pati išsigando Vitos RYŽTO IR DRĄSOS, kad ji įsiveržė į jos PRIVATŲ PROFESINĮ LAUKĄ, IR JĄ PAČIĄ APNUOGINO - VISA, KĄ JI KALBA, YRA VISIŠKAI NEVEIKSMINGA, TODĖL JOKIŲ TEIGIAMŲ REZULTATŲ NEATNEŠ, KIEK JI ČIA PASKAITŲ BESURENGTŲ, KIEK JI ČIA BEŠNEKĖTŲ, VISKAS IŠ TUŠČIO Į KIAURĄ, BE JOKIO PAMATO. Ir jeigu psichologė būtų tikinti, ji pati būtų Vitos minčiai ne tik pritarusi, bet ją dar ir praplėtusi. O dabar ji PASIMETĖ IŠ BAIMĖS, NES NEBEŽINOJO, KOKS TURI BŪTI JOS PAČIOS PASKAITOS TĘSINYS PO TOKIO VITOS SAMPROTAVIMO , NES JI ŽINOJO TIK VIENĄ TĘSINĮ - NEGYVĄ IR IŠMOKTĄ - TEORINĮ, KURIS YRA GRYNAI ILIUZINIS, IR NETURI JOKIO RYŠIO SU KŪRĖJO TIKROVE.
Štai kodėl ji ir tegalėjo tęsti tik tokį dėstymą, kurį buvo iškalusi mintinai per daugybę savo tokių MECHANINIŲ ir NEGYVŲ - IR DĖL TO NIEKAM NEREIKALINGŲ - PASKAITŲ PATYRIMĄ.
Kita Pauliaus KLAIDINGA nuostata, kaip ir visų Urantijos Knygą skaitančių VIEN TIK intelektualiu žvilgsniu, be GILUMINĖS KOSMINĖS ĮŽVALGOS, BE DVASINIO ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ATRADIMO SAVYJE - kad urantai tarsi vienodai šnekasi su kuo nors asmeniškai ir tuo metu, kada kalba ištisai auditorijai. Tai du visiškai skirtingi gyvosios šviesos perteikimo būdai. Ir tada, kada šnekiesi asmeniškai, su kuo nors sutiktu pirmą kartą, tada tu reaguoji į jo ar jos veido mimiką, akių energinę išraišką, kūno kalbą, virpesius, kurie sklinda iš viso kūno, reaguoji į girdimus žodžius - ir pagal tai matai reakciją savo teiginiams.
Tuo tarpu kalbėdmas auditorijai tu kalbi ĮVAIRAUS lygio mirtingiesiems, todėl prie kiekvieno ASMENINĖS reakcijos ir asmeninės sampratos jau nebegali taikytis - ir to daryti nereikia - todėl tam ir BŪTINA KUO LABIAU ATSIDUOTI ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMUI IŠ VIDAUS, KAD BŪTENT KŪRĖJAS KALBĖTŲ PATS PANAUDODAMAS TAVO LŪPAS IR BALSO STYGAS. Rojaus Trejybė-AŠ ESU žino daug geriau, ką ir kaip reikia pasakyti konkrečiai auditorijai. O joje gali būti tik VIENAS mirtingasis, kuriam ir bus skirta visa paskaita, tuo tarpu visa likusi auditorija - tik fonas tam, kuriam skirta ši paskaita, nes asmeniškai jis negirdi nei Kūrėjo, nei ką nors žino apie tave, kuris ir perteiki šią šviesą visai auditorijai. O štai į tokią paskaitą jis atėjo - ir IŠGIRDO TAI, KAS TIK JAM BUVO SVARBU IR NAUJA.
Dar daugiau - šis iššūkis buvo skirtas Vitai, kad ji pateiktų drąsiai ir ryžtingai GYVĄ KŪRĖJO - ROJAUS TREJYBĖS AŠ ESU - PAGRINDĄ TIEK PSICHOLOGEI, TIEK VISAI AUDITORIJAI - BE KŪRĖJO NEĮMANOMA IŠSPRĘSTI JOKIŲ KYLANČIŲ PROBLEMŲ, KAD JOS BŪTŲ SPRENDŽIAMOS, O NE IMITUOJAMAS JŲ SPRENDIMAS, KAS DABAR VYKSTA VISOSE - kartoju - visose - SFEROSE.
Tad šiuo atveju Vita kaip tik pademonstravo, kad ji šį Rojaus Trejybės-AŠ ESU IŠŠŪKĮ ĮSISAVINO, O NE PASITRAUKĖ NUO JO Į ŠEŠĖLĮ, IŠ BAIMĖS. O prieš penkerius metus, kada ji nieko nežinojo apie gyvąjį kelią, ji būtų ir pati gyvenusi tamsoje ir baimėje, ir jai ir mintis nebūtų kilusi apreikšti KŪRĖJĄ mokykloje.
Vita jokių greitų rezultatų ne tik nesitikėjo, bet ir pati žinojo, kad niekas jos neapkabins iš meilės ir nepadėkos, nes urantai JAU ŽINO, kad reikia MĖGAUTIS PAČIU VEIKIMO PROCESU, O NE LAUKTI PADĖKOS IR TEIGIAMŲ REZULTATŲ. URANTŲ - DARBAI, VAISIAI-REZULTATAI - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU.
Todėl urantai ir veikia - VEIKIA - VISŲ LABUI IR ATEINANČIŲ KARTŲ LABUI - PANIRDAMI Į PATĮ PROCESĄ IR JAME JAUSDAMI PASIMĖGAVIMĄ IR ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMĄ IŠ VIDAUS. VIENI STIPRIAU, KITI SILPNIAU, BET JIE ŽINO SAVOSIOS VEIKLOS VEKTORIŲ - VISŲ LABUI, IR BENDRADARBIAUJANT SU APVAIZDA.
Ir Pauliaus pateiktas pavyzdys su lietumi tik paliudija, koks SEKLUS - tai ne priekaištas Pauliui, o tiesiog PAIŠKINIMAS - yra jo ĮTIKĖJIMAS IR PASITIKĖJIMAS ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU, todėl jis iš savo PASĄMONĖS ateinančius informacinius virpesius KLAIDINGAI palaikė, kad tai yra Kūrėjo jam suteiktas paaiškinimas, KODĖL Jis NEGALI atsiųsti lietaus - kad namų nesugriautų.
TAI - PAULIAUS PASĄMONINĖ NEPASITIKĖJIMO KŪRĖJU BAIMĖ, PASIEKUSI JAU JO SĄMONĖS LYGĮ, JAM IR SUTEIKĖ INTELEKTUALŲ IR BŪTENT JAM PRIIMTINĄ PASITEISINIMĄ, KODĖL LIETAUS NEBUS.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU DĖL TO IR MOKO URANTUS, KAD JIE NEBIJOTŲ BENDRADARBIAUTI SU APVAIZDA, kad augtų mūsų PASITIKĖJIMAS, kuris formuojamas po aguonos grūdelį už mūsų asmenines ir realias pastangas. Ir tokia urantams akimirka jau yra patiriama - KADA REIKIA IŠVAIKYTŲ ŽAIBUS IR GRIAUSTINIUS, O KADA BŪTINA - KAD IR LIETUS PRAPLIUPTŲ IŠ GIEDRO DANGAUS, BE JOKIOS ŽALOS APLINKAI.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2015-12-11 14:53:34
Miela VITA , tu esi šaunuolė , nes tu viską darai su širdies jausmu . Tai tikrai yra tikra ir nepakartojama .
Tačiau , yra toks geras žodelis - bet .
Taigi , jeigu jūs mielieji norite ,kad jus užgirstų , pagalvokite pirmiausia apie save . Ar tu norėsi iš karto patikėti , kad viso ko Kūrėjas yra kosminis protas .
Nenorėsi . Tai va , per kelias minutes atsivertimo nepadarysi . Na , bet savo patyrimą aišku susikursi , kadangi tie mokytojai , jie yra dar didesni dvasiniai materialistai , negu , kad koks tai vadybininkas ar buhalteris .
Bet kokią visuomenę , turtingą ar ubagišką , kankina tik vienas klausimas . Kaip geriausiai išgyventi , kaip maloniausiai suktis materijoje . Todėl visos priemonės yra kuriamos tik materialiu pagrindu .
Visos dvasinės vertybės yra paliktos bažnyčiai , kuri tariamai ir turi rūpintis žmonių sielų ir protų dvasiniu apšvietimu .
Tačiau , kaip žinome , kiekviena bažnyčia ir jos nariai , tame tarpe ir jūsų mokytojos , yra siauro dvasinio mastymo produktas , o be to , visi nariai , dar yra ir siauro dvasinio šaltinio aukos .
Bet jūs urantai , nebūkite ir sektantai . Jeigu tu priėjęs prie žmogaus paklausi ar tu žinai , žmogau , kad esi globojamas Rojaus Trejybės - Aš Esu . Vargu ar sulauksi šimto procentų , kad tave kas supras , tačiau jeigu tu , suprantama žmonių kalba paklausi . Ar žinai žmogau , kad Dievo Tėvo meilė gaubia tave ? Tada tikrai sulauksi bent jau penkiasdešimt procentų teigiamos reakcijos , o tai jau bus pozityvi pradžia už kurios bus galima užsikabinti ir sėkmingai toliau vystyti dialogą .
Tas pradinis , gyvulinio proto užkalbinimas turi būti labai švelnus , subtilus ir išmintingas . Pažiūrėkite , kaip šie baisūs plėšrūnai , tigrai ir liūtai dresiruojami - tik su kantrybe , su meile ir be jokios baimės .
Nesu nei didelis mokslininkas , nei patarėjas , tačiau šiek tiek gyvenime esu pastebėjęs , kaip atsiveria žmonių protai ir širdys . Kantrybės , kantrybės ir dar kartą dieviškos kantrybės . Nors kartais taip norisi gauti rezultata , taip norisi staiga išsklaidyti debesis , kad šviestų saulė , nors tu ką .
Dabar dėl tų debesų . Pasisakysiu , kaip aš traukiau debesis ant savo daržo .
Kartą vasarą , mano daržą kankino didelė sausra . Aš meldžiau Kūrėjo lietaus . Neilgai trukus Kūrėjas man ir sako : ,, Mielas žmogaus , mielas mano vaikelį ,negaliu aš tau duoti staiga lietaus . Po savaitės tikrai gausi . Jeigu mano angelai staiga pradėtų traukti debesis virš tavo daržo , tai kiltų tokia audra , kad net mūrinius namus sugriautų . Viskas turi būti daroma lėtai , pagal visus Žemės planetos dėsnius , ir debesys bus patraukiami lėtai , kad nepridarytų nenumatytų problemų kitiems
žemės rajonams "
Praėjo savaitė ir po truputi pradėjo krapnoti , , o po kelių dienų , sulaukiau ir gausaus lietaus .
Tai va , skubėk lėtai ir būsi pirmas .
Linkiu meilės ir ramybės .
paulius456
2015-12-11 12:25:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]