Forumas: temos peržiūra
Mano požiūris į švietimą - mano laiškas Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktoriaus pavaduotojai, 2015 12 23
Mano požiūris yra paprastas - tai, ką gaunu iš Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - tą tiesiog pagarsinu KITIEMS, PAGAL POREIKĮ, ir kai ką pailiustruoju konkrečiais pavyzdžiais, kad būtų suprantamiau abstrakčius teiginius suvokti besiklausantiems.
Niekada aš savęs neapkraunu išankstine informacija - ką turiu sakyti. Mano PASISAKYMAS VISADA YRA ORIGINALUS, IR JO VĖL PAKARTOTI AŠ NEGALIU, NES KITOJE VIETOJE VĖL JIS BUS ORIGINALUS. Mano tikslas yra vienas - perteikti KŪRĖJO - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - GYVĄJĄ ŠVIESĄ IR TIKROVĖS GILESNĮ SUPRATIMĄ, KAD GERIAU BŪTŲ VISUMAI - TUO PAČIU IR KIEKVIENAM - ATSIŽVELGIANT Į AUDITORIJOS IMLUMĄ TAI ŠVIESAI, BET VISADA IŠPLEČIANT NET IR PATIES ŠVIESIAUSIOJO KLAUSYTOJO SAMPRATAS.
Dabar švietimo SFERA IŠ VISO NEVEIKIA KAIP GYVA SISTEMA, kuri tiksliai žinotų savo tikslą ir to tikslo įgyvendinimo priemones - lavinti mokinių MĄSTYMO savarankiškumą, kad ASMENYBĖS POTENCIALAI BŪTŲ PAVERSTI AKTUALAIS - REALIU SAVO CHARAKTERIO GERIAUSIŲJŲ SAVYBIŲ IR GAUTŲ ŽINIŲ PRITAIKYMU VISUMOS GEROVEI SAVO KASDIENIAME GYVENIME.
ŠIANDIEN, deja, mąstyti mokykla nemoko iš viso, todėl ir NERETAI GIRDŽIU, kada sakoma, jog MOKYKLA - PASLAUGŲ TEIKIMO ĮMONĖ. Tai klaidinga paradigma, kuri naikina ateinančių kartų gerovę ir gyvenimą.
Mokykla - tai ŠEIMA už biologinės šeimos ribų, turinti BENDRUS siekius, kurie yra suprantami visiems.
Tad ir dabartinės gimnazijos - tai paslaugas teikiančios įmonės BE PAMATŲ, NES JŲ NEPAKLOJO NUO PRADINIŲ KLASIŲ. Būtent dėl to ir gimnazijos turi turėti visas klases - nuo pirrmosios iki dvyliktosios, nes mokymosi PROCESE turi ĮSIVIEŠPATAUTI TARPUSAVIO PAGALBA - TARP MOKYTOJŲ IR VISŲ KLASIŲ GIMNAZISTŲ - NUO JAUNIAUSIŲJŲ IKI VYRIAUSIŲJŲ.
Be BENRDYSTĖS mokykla tiesiog neįmanoma.
O PIRMINĖ bendrystės fazė gali būti pasiekta - per daugelį metų - vyresniųjų klasių gimnazistų dalinimasis savo sukaupta informacija su jaunesniųjų klasių gimnazistais - trečiokai (9-erių metų amžiaus) jau gali pradėti mokyti pirmokus, ketvirtokai - antrokus, penktokai - trečiokus, šeštokai - ketvirtokus, septintokai - penktokus, aštuntokai - šeštokus, devintokai - septintokus, dešimtokai - aštuntokus, vienuoliktokai - devintokus, dvyliktokai - dešimtokus ir vienuoliktokus. Dvyliktokai dalyvautų visos gimnazijos mokymo proeceso rengime kitiems mokslo metams drauge su MOKYTOJAIS.
Kadangi patys gimnazistai dalyvautų naujų mokslo metų mokymosi proceso formavime - kūrime - atsižvelgiant į savo jau sukauptą ikišiolinį mokymo ir mokymosi procesą, tai gimnazistams atsirastų visiškai naujos KOKYBĖS motyvacija aktyviai dalyvauti tiek mokant jaunesnius, tiek mokantis patiems.
Kadangi dabar gimnazijos dažnai neturi jaunesniųjų klasių, tai verta užmegzti BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS SU PAGRINDINĖMIS MOKYKLOMIS IR SIEKTI JOMS IŠPLĖSTI MOKYMOSI PROCESO SAMPRATĄ.
Ką dabar parašiau tai padariau, kad nors kiek suprastum TIK VIENĄ ASPEKTĄ - ką reiškia MOKYKLA - tai ŠEIMA už biologinės šeimos ribų. Tačiau būtent toks ŠEIMOS ASPEKTAS IŠSPRĘS DAUGYBĘ DABARTINIŲ PROBLEMŲ, JŲ SPECIALIAI NET NESPRENDŽIANT. Šitaip palaipsniui tiesiog šito net nesiekiant dings mokytojų nesusikalbėjimas su mokiniais, ar tarpusavio mokinių susvetimėjimas ir telefonomanija. Tarsi SAVAIME dings priešiškumas, saviizoliacija, atsiras BENDRUMAS IR BENDARADARBIAVIMAS, nes gimnazistai palaipsniui pajus natūralią ASMENINĘ atsakomybę - šito specialiai nesiekiant - už savo žemesnę GLOBOJAMĄJĄ klasę. Tuo tarpu tarpusavyje per savo vidinį sambūrį - kas savaitę - patys gimnazistai mokysis aptarti ir analiziuoti sau kylančias problemas, net savo globojamų vaikų charakterio skirtingas savybes. Tuo pačiu jie geriau suvoks ir save, ir savo mokytojus. Tad jie pradės veikti kaip KOMANDA - SAVOSIOS KLASĖS LABUI. Ir patys mokytojai palaipsniui vis daugiau suteiks savarankiškumo ir patariančio vedimo būtent gimnazistams, palikdami mokiniams sprendimo atsakomybę.
Taip pat ir globajamos klasės pajus savo naują motyvaciją ne tik geriau pasirodyti prieš tokius mokytojus, kurie tik pora metų vyresni, bet ir nebus didžiulės MATERIALIŲ METŲ sienos tarp mokytojų ir gimnazistų, kokia yra dabar.
Tačiau pradžioje bus kelerių metų - 5-7 parengiamasis etapas - kada patys mokytojai gimnazistams aiškins apie tokio mokymosi ir mokymo sistemos svarbą visiems - tiek patiems mokytojams, tiek gimnazistams. Tad ne visi galės būti iš karto tokiais žemesnių klasių globotojais, nes ne visų bus toks charakteris. Tie, kurie tam nebus pasirengę, bus padėjėjais tiems, kurie jau turės tinkamą pasirengimą. Kiek ir kokias pamokas galės patys gimnazistai parengti savo globotiniams - tai BENDRAS mokytojų ir gimnazistų gyvas kūrybinis procesas, kuris gali nuolat keistis, nes juk būtent mokytojai bus atsakingi už mokymosi procesą. Tad ir patys mokytojai vieni bus labiau pasitikintys ir duos vis daugiau savarankiškumo gimnazistams, o kiti jaus daugiau nerimo ir nepasitikėjimo, tad jie daugiau patys kišis į mokymo procesą. Bet tai laikini trikdžiai, su laiku jie išsikristalizuos į puikią gyvą bendrystės sistemą - GIMNAZIJOS ŠVIESĄ. Ir tokios gimnazijos visi rezultatai per egzaminus bus daug geresni negu kitų gimnazijų, NES KŪRĖJO - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - apvaizda suteiks NEMATOMĄ pagalbą, kad kuo daugiau vaikų įgytų vis gilesnį ir laisvą - savarankišką - mąstymą, nes be jo jokia visuomenė negali vystytis pirmyn. O be žengimo pirmyn tėra kita pusė - ritimasis žemyn - DEGRADAVIMAS.
Aš neužsimenu apie mokymo proceso metodiką, nes čia turėtų būti nuostabus kūrybinis procesas ir kiekvienas gali pasireikšti savo šviesa ir išmintimi visų labui. Viskas yra nuolatiniame judėjime, todėl metodika turi būti lanksti. Tačiau kai kurie aspektai turi būti visuotiniai - stalai ir kėdės turi būti sustatytos ratu, kad mokiniai matytų vienas kito AKIS, kad jie nuo mažumės įprastų BENDRAUTI IR KLAUSTI, REIKŠTI SAVO NUOMONĘ, o ne nuolat klausyti drausminančių pastabų arba priešingai - patiems pradėti kelti triukšmą dėl savojo nekantrumo. Sėdejimas ratu - tai tarsi vienas organizmas - nėra pirmojo ir paskutiniojo, visi yra susieti į gyvą sistemą. Ir tai duoda efektą tiek klausantis mokytojo, tiek ir patiems atsakinėjant. Testai iš viso nėra tinkama forma mokymo ir mokymosi procese, nes taip spėjimo principu smukdomas savarankiškas mąstymas. Net jeigu testai ir retai pasitaikytų, vis tiek tai ŽALINGA MĄSTYMUI metodo išraiška. Tai veda prie mąstymo PASYVINIMO, o mokymo - ir mokymosi - siekis MĄSTYMĄ AKTYVINTI, ir būtent gauti atlygį už įdėtas PASTANGAS.
Žodžiu, miela Violeta, mano siekis, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai turėtų MĄSTYMO KRYPTĮ, o jau pats švietimo sistemos keitimas - tai TOLIMESNIS žingsnis, kada žinoma į kurią pusę BŪTINA ŽENGTI, jeigu norima išsaugoti LIETUVĄ LIETUVA IR LIETUVOJE iš viso.
Telydi tave Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2015-12-23 12:08:42
Komentarai
Mokymas tai nuostabus , ypač tas naujoviškas metodas , kaip vyresnių klasių gimnazistų įtraukimas į mokymosi procesą žemesnėse klasėse .Šitas metodas , tikrai vertas Nobelio premijos . Tai sakau iš širdies ir tikrai pritariu .
Kaip sakoma ,, to dar tikrai nebuvo ''
Tai labai unikalu ir netikėta .
Manyčiau , kad visa problema glūdi milžiniškame švietimo sistemos aparate . Tai tikras kalmaras , su galva Vilniuje , o čiuptuvai siekia kiekvieno rajono savivaldybę , kurioje savi , maži kalmarai toliau valdo gimnazijas .
Toks originalus vaikų švietimo mokymo modelis daugeliu aspektų atsigręžtų į biurokratinę armiją . Šita armija yra solidari su centrine galva ir žino .kad bet kokios naujovės iš apačios , tai spyris po kiekvieno valdininko kėde .
Tai toks būtų pesimistinis pastebėjimas . Tačiau žvelgiant į ateitį . Kodėl gi ne ?
Gal ir atsiras donkichotų , kurie vardan savo sužlugdytos karjeros , paaukos savo gyvenimą kovai už Tiesą , kovai už naujoves , kovai už vaikų , kaip asmenybių ugdymą .
paulius456
2015-12-23 15:37:08
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]