Forumas: temos peržiūra
AŠ ESU mokymas-atsakymas apie šventuosius, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2015 12 27
Algimantas:
Mano Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, mūsų dvasios sesė pateikė Tau klausimą apie šventuosius, kuris jai yra svarbus, kaip ir didžiulei daugumai mirtingųjų šiame pasaulyje, apimtame kol kas tamsos. Nėra aiškaus suvokimo, kas tie šventieji, ar jie egzistuoja, kaip į juos verta žvelgti, ir aš esu pasirengęs Tavąjį mokymą pagarsinti savo lūpomis.
AŠ ESU:
Mano mylimiausias sūnau, Aš esu Visuminė Dievybė, jūsų taip nuostabiai pavadinta, AŠ ESU, ir išskiriama rašte, rašant visas raides DIDŽIOSIOMIS.
Kokia nuostabi harmonija sklinda iš jūsų atvertų širdžių, kada jūs išreiškiate save, TIKRUOJU jūsų asmenybės TAPATUMU; kada susiliejate su Mumis, kokia nuostabi yra jūsų šviesa, galia, kupina Mano virpesių, kuriuos jūs sugeriate į savo vidų. Jūs sugeriate kaip kempinė, kuri gali gerti vis daugiau ir daugiau, ir štai jūs tampate savo tikraisiais atvaizdais, kuriuos mato jūsų dvasios broliai ir sesės, neturintys jokio supratimo apie Mane, apie Manąją tikrovę, apie gyvąjį kelią, jūs tampate jiems to kelio atvaizdu, kaip jūs esate iš tikrųjų Mano atvaizdas.
Tikrovė neturi ribų.
Juk Manasis įvardijimas AŠ ESU reiškia DABARTĮ. Ir toji tikrovė, kuri prasidėjo kosminėje erdvėje pirminę akimirką, pradėjus energijos skleidimą už Rojaus buveinės ribų, suformuojant Havonos milijardą pasaulių, ir pasklindant į kosminę erdvę evoliucinėse Laiko ir Erdvės Visatose, toji praeities akimirka Manyje yra DABARTIES akimirka. Kaip ir toji akimirka, kuri bus amžinojoje ateityje, sutelpa į Mano DABARTĮ. Todėl ta besiplečianti kūrinija visą laiką yra Mano DABARTYJE, ir išreiškia tą šviesą, kuri yra tikrovės harmonizuotas pasireiškimas, susiderinus su Manimi, tos tikrovės Šaltiniu.
Šiandien JŪS, kitų akimis žvelgiant, esate ŠVENTIEJI, kadangi jūs pranokstate aplinką, kuri yra iliuzinėje aplinkoje, iliuzinėje terpėje. Kiekvienas Mano vaikas, kuris nėra atvėręs savęs Man, šviesos Šaltiniui, nemato aplinkos šviesos žvilgsniu. Todėl kiekvienas Mano vaikas, gyvenantis Manojoje tikrovėje, bet esantis toje iliuzinėje aplinkoje, jiems atrodo ne toks, jiems atrodo tarsi išskirtinis, todėl tam išskirtinumui įvardinti būtinas išskirtinis žodis – šventasis.
Mano visa kūrinija yra šventa, jūsų samprata, nes ji būtent kupina Manosios šviesos. Iš Manęs geria tą šviesą Mano nuoširdūs ir Man atsivėrę vaikai. Jeigu tie, esantys iliuzinėje aplinkoje, Mano gyvi vaikai atvertų save, jie visi taptų šventaisiais – tikrais. Šventasis nėra išskirtinis Manosios kūrinijos šeimos samprata, ir Mano samprata. Jis tampa tikru, jis tampa savimi. Todėl, kada jūs turite tamsų foną, kiekvienas Mane patiriantis ir gyvenantis Mano virpesiais jūsų dvasios brolis ar sesė, Manasis sūnus ar dukra, kontrastuoja su tamsos aplinka, jis išsiskiria iš tos aplinkos, bet jis neišsiskiria iš Manosios šeimos. Todėl jūsų įvardijami šventieji yra Mano vaikai, turėję tą gyvą ryšį su Manimi ir tapę tikraisiais – be kaukių – Manaisiais sūnumis ar dukromis.
Štai kodėl didžiulė dalis toje tamsoje gyvenusiųjų Mano iliuzinių vaikų, nors jie yra tikri vaikai, bet šito niekas jiems nepaaiškina, kuo skiriasi tikrasis vaikas nuo iliuzinio, turėdami savo savanaudiškų interesų – valdžios siekimo, turtų išlaikymo, naujų teritorijų užgrobimo – stengiasi tokius šviesos tikruosius šauklius, kliudančius jų interesų įgyvendinimui, sunaikinti. Todėl jie ir pakelia ranką prieš to Manojo sūnaus fizinę gyvybę, atima tą gyvybę, mėgindami apsaugoti savo materialų interesą, ir šitaip save dar labiau nugramzdindami į tamsos iliuziją, kur jiems ir tie turtai materialia išraiška nebeatneša pasitenkinimo, tuo tarpu įvykdyta blogio ir tamsos veiksmo išraiška ima graužti iš vidaus. Jūs prisiminkite, net ir jūsų dabar vadinamas šventuoju apaštalas Paulius juk persekiojo Mano Sūnaus Kūrėjo, jums žinomo Jėzaus vardu, pasekėjus. Persekiojo. O ką reiškia persekiojimas? Tai kitiems gyvenimo šviesos nutraukimas, fizinės gyvybės atėmimas, ir tuo pačiu stabdymas šviesos skleidimosi šitoje tamsos iliuzinėje terpėje. Juk kiekvienas, kupinas Manosios šviesos, netekęs savosios fizinės gyvybės dėl tų tamsos – turinčių galią – Mano iliuzinių vaikų savanaudiškų interesų siekio ir tenkinimo, apriboja šviesos sklidimą šitame Mano meilės apgaubtame pasaulyje, šitoje planetoje, kurioje yra šviesa Man jau dabar, nes toks yra potencialas suteiktas šitai planetai, turint mintyje dabartinę žmoniją. Bet Man potencialo neegzistuoja, viskas yra dabartyje pavirtę aktualais, nes AŠ neturiu laiko, ESU virš laiko, Esu Amžinybės Šaltinis.
Todėl kiekvieno esančio evoliuciniame gyvajame kelyje – Mano suteikta – priedermė – GYVENTI ŠVIESOS GYVENIMĄ, ir palaipsniui vis labiau nušvisti dar ryškiau, semiant šviesą tiesiai iš Manęs, per gyvąjį ryšį, per gyvąją komuniją, net ir tokią, kokią jūs dabar patiriate gyvojoje kolektyvinėje dvasinėje garbinimo išraiškoje šioje Gyvojoje Mano vardo Šventovėje. Štai ir jūs turite nuostabią galimybę prisidėti prie Manosios šviesos ryžtingo skleidimo, giliau atsivėrę Man ir pajutę Manosios meilės, tiesos, teisingumo, šviesos aukšto energinio dažnio virpesių antplūdį savo viduje, kuris jums suteikia ryžtą, drąsą, norą, ir siekį imtis naujo iššūkio, ir jį įsisavinti, nešant šviesą tai – kol kas – iliuzinei ir tamsoje skendinčiai aplinkai.
Tačiau toji iliuzinė aplinka nėra neorganizuota, nors ji yra labai susiskaldžiusi, bet ji turi savas struktūras, ir tos struktūros yra savanaudiškų paskatų taip suformuotos, kad yra kiekvienoje toje suskaldytoje organizacijoje vertikali viršūnė ir visa hierarchija, kuri matydama, kad jų pačių egoistinių interesų tenkinimui reikalinga valdyti mases, ir štai šitoji hierarchinė valdymo struktūra nusprendžia, kad reikia šventaisiais paskelbti vienus ar kitus asmenis, gyvenusius praeityje, kurie jau nebeturi sąsajos su dabartine karta, bet jų valdymui tai yra naudinga. Jie užsiima įvairiapuse jiems prieinama dokumentų analize, įvairių paliudijimų ieškojimu archyviniuose dokumentuose, jeigu jie yra užfiksuoti, jeigu nėra – galima juos pridėti, siekiant savosios naudos.
Todėl ne kiekvienas šventasis iš tikrųjų atitiko tą šviesos ir tiesos kelio ritmą. Tačiau jūs patikrinti tų dokumentų neturite galimybės, jūs negalite nusikelti į praeities amžius, kuriuose gyveno tie, kuriuos paskelbė šventaisiais dabar, nes tai dabartinių laikų Mano iliuzinių vaikų tokia sumanyta šventųjų skelbimo manija.
Aš net ir Pats NESU šventas. Aš nesiskiriu nuo aplinkos, kurią Pats kuriu tikrovėje ir Savo gyvais virpesiais iš Manosios Energijos. Todėl kas atitinka Manąją tikrovę, tampa pats ne šventuoju, bet TIKRU. Jis yra TIKRAS Mano sūnus ar dukra.
Šventasis, ŽINOKITE – tai savanaudiškos tos vertikalios hierarchinės struktūros, valdančios Mano iliuzijoje gyvenančių vaikų – nepabudusių Manajai šviesai – ištisą masę, priedanga.
Aš valdau jus ne kaip valdovas, Aš jums tik vadovauju. Aš jūsų net nevaldau. Todėl Aš nevaldau masių, kaip jas valdo jūsų dabartiniai religiniai hierarchai. Aš vedu kiekvieną asmeniškai iš vidaus. Tas, kuris atsiveria, atranda Mane savyje, ir tampa tikru, nuoširdžiu Mano sūnumi ar dukra, trokštančiu dar didesnio susiliejimo su Manimi, atsivėrimo Man, ir gerbūvio net meldžia Man. Štai koks yra Mano TIKRASIS sūnus ar dukra, kuriam Aš suteikiau gyvastį – amžinybę – asmenybės pasireiškimu, iš Mano virpesių. Ir tai nėra šventasis ar šventoji, tai yra tikrasis sūnus ar tikroji dukra, kuriems Aš daviau pradžią, bet neapribojau pabaiga, o atvėriau amžinybės vartus ir apglėbiau amžinybės glėbiu, kad joje pasireikštų savimi vis naujais spindinčiais virpesiais, ir darbais, visų šviesos labui, net ir taip, kaip pasireiškiu Aš visai kūrinijai.
Algimantas:
Ačiū Tau, mylimas AŠ ESU, už šį nuostabų mokymą-atsakymą. Aš Tave myliu, labai myliu, ką išreiškia tikroji dvasinė meilė, kiek aš ją šiandien suvokiu, patiriu, ir trokštu vykdyti Tavąją valią, suliejęs su savąja. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Ačiū Daliai ir Jurgitai už šio mokymo įrašymą ir parengimą mūsų svetainei.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
2015-12-29 12:39:02
Komentarai
Aš nenoriu mokyti ir kvestionuoti urantų tikėjimo ir garbinimo , aš tik noriu pažymėti , kas bendro riša mus visus . Čia gali būti ir žmonijos išrinktieji , čia gali būti ir visi kiti , kurie ieško bet nemato , kurie klauso , bet negirdi .Garbinimas , tai religija , o iš to seka liturgija ,teologija . Žmonija trokšta ir vieno ir kito , tačiau tikėjimas , tai vidinis žmogaus pasaulis , tai mano mintys ir mano dvasia , tai mano bažnyčia ir mano dangus . Kuo aš tikiu , tuo ir gyvenu . Kur mano mintys , ten ir mano dvasia . Mano mintys gali kurti vienovės pasaulį , kaip gali kurti ir sumaišties , konfrontacijų pasaulį . Jeigu mes visi , visa žmonija , visomis mintimis norėsime taikos , meilės , brolystės , neilgai trukus Žemėje bus Rojus . Viso tai reikia aktyvuoti savo mintyse . Tačiau labai gaila , kad dauguma žmonijos gyvena , dirba , kuria ir miršta , vedami savo prigimties ir dažniausiai tik tai gyvuliškos prigimties ir visą savo sąmoningą gyvenimą ištikimai ir nuoširdžiai tarnauja savo gyvuliškajai prigimčiai , nors ir labai originaliai ir kūrybiškai .
Žmonės .mieli žmonės , taip ir norisi sušukti . Jūs nenorite gyventi kitokia savo prigimtimi , kuri jau dabar yra jumyse , kuri yra iš dieviškojo pasaulio ir kuri yra šalia , ir kuri yra stebuklinga dovana mūsų protui ir visoms mūsų mintims , tačiau ją reikia aktyvuoti . Ją reikia aktyvuoti , kaip ir materialią kompiuterinę programą , įsijungiame ir aktyvuojame . Ja paprasčiausiai reikia naudotis , ją reikia atverti ir tuo pačiu pačiam atsiverti . Šią programą reikia mylėti , reikia jai atsiverti ir ją mylėti , reikia joje vystyti visą savo kūrybiškumą . Tačiau , kiek tų norinčių šitą dievišką proto programą aktyvuoti ? Kiek tų norinčių joje gyventi ? Tik vienetai . Nenorima dirbti su savo mintimis , nenorima pozityviai aktyvuoti savo minčių , nenorima mąstyti apie dieviškojo pasaulio prigimtį mumyse , o per tai nenorima joje ir gyventi , nenorima joje sukurti ir geresnio šio pasaulio .
Bet štai , kokio tai atsitiktinumo , o gal tendencingo vedimo dėka , vieną kartą sužino žmogus , kad jis yra ne tik šitas pasaulis , kad jis yra ne tik iš šito pasaulio , kad jis yra ne tik kūniška materija , bet ir dieviškasis pradas , kaip realybė šioje būtyje . Oi, koks sudėtingas tampa šių žmonių gyvenimas, kai vieną dieną , tokius žmones , pavyksta kam nors įtikinti, kad yra ir kita žmogaus prigimtis ir , kad būtent šitą prigimtį jiems ir dera puoselėti , nes vieną gražią dieną ši prigimtis taps realybe tada , kai ji suspindės ne taip ,kaip šiandiena raibuliuojančiame vandenyje , bet suspindės visa savo aiškia realybe , anapusiniame pasaulyje . Ir kaip reikės jame gyventi ? Kaip ?
Štai tada ir iškils visas gailestis veltui praleisto laiko , veltui nugyvento to tariamai gražaus žemiško gyvenimo , veltui aktyvuoto gyvulinio gyvenimo , veltui atliktų turistinių kelionių Dievo paieškose , veltui išgyventų grandiozinių minčių ekonomikoje , politikoje , šeimų bendravime ir visų troškimų , ir ambicingų kūrybų beprasmio įgyvendinimo . Visa tai pasirodys tik , kaip muilo burbulas , kuris buvo toks ryškus ir tikras čia , žemiškame kelyje ir supliuško , aname dangiškame kelyje , neturinis jokios išliekamosios vertės .
Deja, šiandiena žmonės nelinkę analizuoti savo minčių , o per tai ir savo poelgių . Jie valgo, geria, linksminasi, tenkina šio fizinio kūno visokias užgaidas ir mano, kad to pakanka, jie mano , kad tai ir yra tas pilnakraujis gyvenimas , kuriam reikia skirti visas mintis ir fizines jėgas . Jie nepastebi arba net nebejaučia savo sieloje tuštumos, nes tapatindamiesi su savo žemesniąja prigimtimi užspaudžia , uždusina savo sielos troškimus ir siela , ir dvasia , kaip tikroji dieviškoji prigimtis ir realybė yra išeliminuojama iš visų minčių ir nebežadina viso proto , iš gilaus gyvulinio egoizmo miego .
Mes turėtume nuolatos atminti , kad gyvenimas remiasi tikėjimo dėsniu. Tikėjimas trumpai gali būti apibendrintas kaip mūsų mąstymas. Kas mūsų mintyse , tai atsispindi ir mūsų gyvenime . Nuo to, ką žmogus galvoja, jaučia ir kuo tiki, priklauso jo psichinė bei fizinė būklė ir materialinė padėtis. Technika arba metodika, kurios pagrindinis principas yra suvokti tai, ką mes darote ir kodėl tai darote, padės mūsų pasąmonei įkūnyti visus gerus dalykus, kuriuos galime gauti iš gyvenimo. Iš esmės išgirsta malda - tai išsipildęs mūsų širdies troškimas čia ir dabar .
Visi trokšta sveikatos, laimės, saugumo, dvasinės ramybės ir visavertės raiškos. Tačiau kiek žmonių pasiekia šiuos išvardytus tikslus? Atsakymas vienas - jie nesinaudoja savo proto jėgomis ir nežino , kad protas yra universalus , bendras visiems žmonėms , jie nežino , kad mintys yra materialios ir realios , kaip ir visas tas nematomas dvasinis pasaulis yra realus ir tikras . Žmonės nežino , kad pasaulį galima pertvarkyti savo mintimis , lygiai kaip ir dvasinis pasaulis atneša gerovę žmonėms per jų pačių mintis, į jų materialius gyvenimus . Viskas yra mūsų mintyse ir ROJUS ir pragaras , žiūrint ką žmogus renkasi .
paulius456
2016-01-05 12:23:07
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]