Forumas: temos peržiūra
Rojaus Trejybės gyvas garbinimas pašarvojus urną su mano posūnio palaikų pelenais, 2016 02 07
Vakar Urantijos grupės užsiėmimą paskyriau savojo patyrimo aptarimui dėl mano pasūnio priešlaikinio pasitraukimo iš šio pasaulio savo laisva valia.
Užsiėmimo pabaigoje prasitariau, kad nesu nusprendęs, ar kolektyviai pagarbinsiu Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, prieš išnešant urną su kūno pelenais, nes jokiu būdu nenoriu sujaukti aplinkos ir sukelti net menkiausią konfliktinę situaciją, pažinodamas savo buvusios žmonos – Danos – savanaudišką ir isterinį charakterį, kupiną paniekos ir neapykantos mano atžvilgiu, jog buvau tikras, kad ji tikrai viešai sukels konliktą, sumaištį, ir man trukdys pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tarsi tai būtų jos PRIVATI valda, o ji pati būtų VIENINTELĖ ŠEIMININKĖ IR VISUS SUSIRINKUSIUS LAIKYTŲ SAVO NUOSAVYBE, UŽ JUOS NUSPRĘSDAMA, AR TURI JIE TEISĘ IŠGIRSTI KŪRĖJO GYVĄ IR NUOŠIRDŲ GARBINIMĄ, AR NE.
Vakare savo komunijoje su Rojaus Trejybe-AŠ ESU išreiškiau savo nuogąstavimus, kad jokiu būdu nenoriu primesti savosios valios, kad ji prieštarautų Kūrėjo valiai.
Man AŠ ESU suteikė mokymą ir paraginimą, pasakydamas, kad nieko nebijočiau, ir neščiau JO gyvąją Šviesą tiems, kurie nieko nėra apie ją girdėję, nes ir jie yra JO patys mylimiausi vaikai, ir jie turi tokią pačią teisę išgirsti apie šią Tikrovės Tiesą ir jos Šaltinį, nes tam aš ir esu, kad apšviesčiau visus, kurie Šviesos nori ir ieško. Todėl mane nuramino, kad nieko nebijočiau, o AŠ ESU veiks per Savo apvaizdą, kad apramintų visus ir joks konfliktas nekiltų tiek, kad sujauktų bendrą virpesių sklaidą. TĄ MAN GARANTAVO KAIP MANO APSAUGINIS VISUMINĖ DIEVYBĖ AŠ ESU.
It tą pat akimirką patyriau viduje RAMYBĘ IR PALAIMĄ, ir ištirpo bet kokios iki tol buvusios abejonės.
Kad ir kas bebūtų KŪRĖJO GYVAS GARBINIMAS BUS.
Šiandien po gyvųjų pamaldų prie manes prisijungė dar keturios urantės – Violeta, Leonida, Daiva ir Birutė.
Norėjau, jog Kūrėjo GYVĄ garbinimą galėtų išgirsti kuo daugiau mūsų dvasios brolių ir sesesių, bet žinodamas, kad prieš urnos išnešimą dar bus ir pakviesto kunigo ritualinis urnos “palydėjimas” – “palydėjimas” to, kurio jau nebėra nuo pat pirmosios akimirkos, kada tik nustojo veikti materialios smegenys, tad ir “palydėjimas” yra tragikomiškas, dėl to savo gyvąsias sutrumpintas pamaldas norėjau užbaigti iki kunigo pasirodymo.
Salėjo buvo pilna žmonių, buvo net ir stovinčių. Bet mane iš karto pastebėjo buvusi žmona, ir akimirksniu pamačiau jos akyse sumišimą, raudonis nuplieskė jos veidą Ji sėdėjo “gedulingoje” vietoje, kuri, kaip scenoje, buvo šalia urnos, kuri buvo tarsi pasislėpusi tarp vienos spalvos – beveik baltos – gėlių žiedų ir jų žalsvų stiebų. Šalia jos sėdėjo posūnio suaugusi dukra, už jų – mūsų suaugęs sūnus su savo drauge. Posūnio suaugusį sūnų sutikau dar lauke. Aš jo paklausiau, kur jis dabar ruošiasi važiuoti. Sakė važiuoja atsivežti savo šešemetės sesutės. O koridoriuje sutikau posūnio žmoną, kurią sustabdžiau ir apkabinau.
Atsisėdau pačioje paskutinėje salės eilėje, pasidėjau kuprinę ant grindų, o ant jos striukę. Dar laukiau ateinančių Birutės ir Leonidos, mat mes atvažiavome greičiau mašina. Tad maniau, kad dar daugiau susirinks žmonių kiek palaukus. Tačiau greitai žmonės ėmė eiti iš salės – galbūt jie lauks lauke, kol pasirodys kunigas, o gal ir nelauks jo iš viso. Tad nusprendžiau nebelaukti ilgiau. Išėjau į sales priekį, atsistojau netoli urnos, tik iš kitos pusės negu sėdėjo “gedintieji,” ir tariau.
Mylimieji, PAGARBINKIME KŪRĖJĄ – ROJAUS TRĖJYBĘ – Tėvą, Amžinąjį Sūnų, ir Begalinę Dvasią – Visuminės Dievybės AŠ ESU neminėjau, nes jiems tai būtų per sudėtinga – kad būtų jums lengviau patirti ramybę, palaimą, užsimerkite, ir jus palies Kūrėjo energijos tikri virpesiai iš vidaus.
Garbinimas nebuvo ilgas, jis buvo tarsi pritaikytas PRADINUKAMS, nė karto negirdėjusiems apie garbinimą nieko.
Aš girdėjau – ir pats nusistebėjau – savo balsą, kurio tembras buvo tiek sušvelnintas ir savo galia tiek sumažintas, kad susirinkusieji, be jokio patyrimo ir nežinantys, kas yra gyvoji komunija, dvasios broliai ir sesės būtų tarsi pamyluoti ir paglostyti, kaip žemiškieji tėvai pamyluoja ir glosto savo mylimus mažylius, laikomus ant rankų, ar paguldytus miegoti.
Nežinau, ar buvo kur nors mikrofonai, galbūt salėje jie ir buvo išdėstyti nepastebimose vietose, tačiau savo balso girdėjau lyg antrąjį kontūrą, tarsi jis sklistų stereo režimu. Tai mane nustebino, nes garso bangų sklidimas buvo vienodas iš visų pusių, tarsi aš pats būčiau to garso centre – viduryje. Tai buvo toks UNIKALUS POJŪTIS TIEK KLAUSANTIS SAVO BALSO MATERIALIA KLAUSA, TIEK JAUČIANT DVASIOJE SAVO BUVIMĄ TŲ VIRPESIŲ CENTRE.
Po garbinimo tariau pamokomąjį žodį, leisdamas mano lūpomis kalbėti Kūrėjui. Ir mano pačiam buvo malonu klausytis tokio malonaus tembro ir neskubančio tempo - labai panašiai, kaip vyko mano susitikimas su gimanzistais ir mokytojais Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje.
Mokymas liejosi apie Kūrėją – Tėvą, Amžinąjį Sūnų, ir Begalinę Dvasią – kaip apie ASMENIS, KURIUOS REALIAI GALIME ATRASTI. Bet tam reikia atrasti Kūrėją ATSIVĖRIMU – ATVERTA ŠIRDIMI. Kūrėjas nenuperkamas nei materialiais turtais, nei politiniais postais, nei valdžios galia – pasiekiamas tik širdies atvėrimu. Ir Kristus kalbėjo, kad jis bels į ŠIRDIES duris, ir kas tik jas atvers, į to širdies vidų jis ir ĮEIS. O mes po Kristaus misijos mūsų pasaulyje, visi turime ir paties Kūrėjo dalelę, Jo dvasią, ir ji yra mūsų viduje, ir Jis veda mus į Gėrį, Tiesą, Šviesą, Teisingumą, Gailestingumą, nes Kūrėjas ir yra visų šitų Dovanų Šaltinis ir Centras, ir VISOS ENERGIJOS ŠALTINIS IR CENTRAS, IR BŪTENT IŠ KŪRĖJO ENERGIJOS IR YRA VISA KŪRINIJA – IR ŽVAIGŽDĖS, IR PLANETOS, IR VISA GYVASTIS. Ir mes atradę Rojaus Trejybės Asmenis savyje, patiriame savo būsena tą atradimą, ir tampame Rojaus Trejybės SŪNUMIS IR DUKROMIS.
Mačiau, kaip įdėmiai klausėsi visi, buvo nuostabi ir labai jautri reakcija iš akių žvilgsnio – jaunimo ir pagyvenusių.
Tačiau periferiniu žvilgsniu pastebėjau mano Danos sukinėjimąsi ir nerimą.
Aš aiškinau, kad mes tik atradę Kūrėją savo viduje ir galime daryti GĖRIO DARBUS VISŲ LABUI, nes pabudus dvasia mūsų charakteris įgauna Kūrėjo savybes – Meilę, Teisingumą, Gailestingumą, Tiesą, Šviesą, ir veikia visų labui, jaučiant Kūrėjo vedimą iš vidaus. Jūs tik kreipkitės savo žodžiais, kada būsite vieni, kada būsite nuoširdūs, į Rojaus Trejybę, ir patys patirsite jūsų realų nuraminimą iš vidaus. Ir tik tada jūsų gyvenimas įgaus PRASMINGUMĄ.
Aš aiškinau apie mūsų materialų kūną, kurį gauname iš savo materialių gimdytojų, bet savo asmenybę mes gauname iš Kūrėjo, kaip amžiną ir nesunaikinamą DVASINĘ dovaną, kurį ir žengia po prisikėlimo pas savo tikruosius TĖVĄ IR MOTINĄ – Kūrėją – ROJUJE, kuris yra ne kažkokia pasakų perteikta vieta, bet realus Kūrinijos geografinis centras.
Pajutau man iš dešinės besiartinančią TAMSOS DEBESŲ AUDRĄ.. Aš nežvelgiau ton pusėn, nes visas buvau paniręs į mokymo sakymą. Ir gyvenau tuo sakomu mokymu.
Netikėtai TOJI TAMSOS IŠRAIŠKA PAVIRTO DANOS ABIEMIS RANKOMIS ĮSIKABINUSIA Į MANO RANKĄ FIZINE JUNGTIMI. Aš nutraukiau savo mokymą. Ji su įniršiu man SVIEDĖ SAVO ŽAIBUS – Baik savo cirkus, ko čia išsidirbinėji, čia žmonės atėjo ne tavo lekcijų klausytis…
Nenorėjau gilinti konfliktinės situacijos. Danos neapykanta man kunkuliavo ir veržėsi iš jos vidaus kaip garsiai ir gąsdinančiai šniokščiantis liūties ir audros vėjo blaškomas vanduo.
Aš kaip kompiuterio programa savyje turėjau apdoroti ir įsisavinti daug, ir vienu metu, informacijos, reaguoti į ją, priimti sprendimus, ir juos įvykdyti. Tam buvo tik sekundė-kita. Ir viduje suvokiau, kad man trukdo ne tik tęsti mokymą, bet nutraukia ir perėjimą į gyvąją prašymų maldą.
Tačiau dabar visi mano dvasios broliai ir sesės jau buvo nebe tokiame darnos virpesių lauke, jis buvo DANOS KUNKULIUOJANČIOS NEAPYKANTOS PERPLĖŠTAS, ir tokiame sujauktame energiniame lauke jie nesuvoks – KAS YRA PRAŠYMŲ MALDA IŠ VISO – ir pačią tą akimirką mano lūpos ramiai ištarė visiems – ČIA MANO BUVUSI ŽMONA. NETRUKDYK, AŠ NORIU PASIMELSTI UŽ VYKINTĄ.
Ir netikėtai pajutau, kaip Danos rankos, visą laiką įsikabinusios į mano ranką, ir stūmusios mane šalin, staiga atsileido, ir ji ramiai nuėjo ir atsisėdo į savo vietą.
Aš panirau į prašymų maldą.
Mano ir visų Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, ačiū tau už visus patyrimus, už šios akimirkos daug kam skausmingą patyrimą. Aš meldžiu, drauge su savo dvasios broliais ir sesėmis, mūsų dvasios broliui Vykintui po prikėlimo, ryžtingo ir prasmingo žingsnio, kad jis žengtų į AMŽINYBĘ, taip, kaip vedi TU.
Aš meldžiu, kad ir čia visi susirinkusieji mano dvasios broliai ir sesės, pajustų tavo suteikiamą jiems apraminimą, kad jie galėtų patirti tą tikrumą iš tavęs, kad jie patys pradėtų atsiverti ir bendrauti su tavimi, ir atrastų tave savo viduje.
Manoji valia, kad būtų tavoji. Amen.
Netaręs daugiau nė žodžio, nuėjau į savo vietą šalių urantų.
APLINKA BUVO KAIP MILŽINIŠKA TAMSA, TIRŠTA KAIP NAKTIS BE MĖNULIO, IR DAR MIŠKO TANKUMYNE, KUR NĖ VIENOS ŽVAIGŽDUTĖS NEMATYTI.
TAI – DU SKIRTINGI PASAULIAI VIENOJE PLANETOJE – URANTIJOJE – IR VIENOJE TAUTOJE - LIETUVIŲ.
Ir vis tik Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios Šviesos GYVOJI sėkla buvo PASĖTĄ. PASĖTA GYVAI, NORS IR SUNKIOMIS SĄLYGOMIS, BET ATSIDAVUS KŪRĖJO VEDIMUI IŠ VIDAUS, IR VYKDANT JO VALIĄ, PRIĖMUS ŠĮ IŠŠŪKĮ VISŲ LABUI, O NE JĮ ATSTŪMUS.
***
Vakare paskambino Valdas, kuris taip pat dabar jau ilgą laiką išgyvena depresiją. Aš jam aiškinau, ką jam reikėtų daryti. Jis manęs labai atsargiai pasiteiravo apie posūnį - kaip jis pasakė - TAVO AUGINTINĮ - ar tiesa, kad jis šitaip iškeliavo. Aš jam patvirtinau, kad tikrai taip įvyko. Jis manęs paklausė, ar aš dalyvavau laidotuvėse. Tad jam papasakojau šios dienos mano aprašytą patyrimą. Ir mano nuostabai Dana atidarė kambario duris ir pradėjo man priekaištauti, ką aš čia pasakoju, kuo aš čia save laikau, visas pilnas didybės manijos, puikybės, ji negalėjo klausytis manęs, ir visi žmonės negalėjo klausytis, jos dukra ėmė klausti, kas jį gali sustabdyti.
Aš jai TVIRTAI pasakiau, kad kalbėjau tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai NORI šviesos, ir JĄ PAGARSINTI aš turiu tokią pačią teisę, kaip ir tu, kaip ir Vykinto vaikai, kaip ir jo žmona, kaip ir bet kas, nes tai nėra PRIVATIZUOTA teritorija VIEN TIK TAVO SAMPRATAI, O JAU MANO ŠVIESAI TEN NE VIETA. Aš esu LAISVAS pateikti ryškesnę šviesą, kad ją sužinotų tie, kurie jos dar nežino, nes aš kalbėjau ne tau, kalbėjau KITIEMS IR VISIEMS. Ir aš mačiau jų AKIS, mačiau, kaip jie geria mano žodžius, kurie reikalingi JIEMS, KAIP IR TAU. - Tu esi pamišėlis. Tau reikia auditorijos, kad galėtum pasidemonstruoti, tu be jos nebegali. - Aš suteikiu Tikrovės Kūrėjo Šviesą, kad būtų geriau VISIEMS, todėl čia nėra jokios puikybės. - Žmonės nenorėjo tavęs klausyti, o vėliau atėjo KUNIGAS ir jie su MALONUMU jo klausėsi NULEIDĘ AKIS. - Dėl to ir nuleidę, kad kunigų BIJO. Aš kaip tik jiems padedu rasti Kūrėją, kad jie NEBIJOTŲ. - Tavo puikybė tave pražudys. Kuo čia tu dediesi? Kas tu toks esi? Kas tu čia toks vienintelis, pilnas puikybės? Oi tu kentėsi - ir užtrenkė duris.
Aš Valdo paklausiau, ar tu girdėjai, nes telefono nebuvau išjungęs, ir jis mūsų pokalbį girdėjo. Jo atsakymas buvo - iš pradžių gilus atsidusimas, o tada paaiškinimas - TAU TKRAI TOKIOJE APLINKOJE SUNKU, NEMANIAU, KAD ŠITAIP GALI TAVE PULTI. - Taip, tai vyksta NUOLAT, ir daugybę metų.
O štai iš sūnaus ką tik sulaukiau žinutės - Tete, gražiai pakalbėjai. Ačiū.
Tai man suteikė vidinės šilumos gyvą antplūdį. Kaip nuostabu, kada ir žemiškasis sūnus pajunta MANO ŽODŽIŲ PRASMĘ.
Kaip ir Vitos atsiųstos žinutės žodžiai - Mane sužavėjo tavo staigiai priimtas sprendimas nieko nelaukus atsistoti ir neatidėliojant pradėti garbinimą, Mokytojau.
Kaip ir Violetos tuoj pat man sugrįžus į vietą ištartas teiginys - Keik tau rėikėjo DRĄSOS TOKIOJE TAMSOS APLINKOJE IŠDRĮSTI PAGARBINTI ROJAUS TREJYBĘ.
Kaip ir Leonidos pasakymas - Juk tai tik su Rojaus Trejybe ir ĮMANOMA. JUK APVAIZDA IR APRAMINO PADĖTĮ, KAD KONFLIKTAS NESIPLĖSTŲ
Ir tada supranti, kokia milžiniška sklinda TIESA iš šių teiginių.
O tai reiškia, kad gyvoji šviesa vis stipriau leidžia šaknis viduje, ir turi prasmės kiekvienas veiksmas, atliekamas drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU visų labui, ir būtent IŠMINTINGAI, TAIP, KAIP PATI ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU VEDA IŠ VIDAUS.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimanta
2016-02-06 19:06:30
Komentarai
Kada vakar vakare skaičiau šitą dvasios brolio Algimanto aprašytą patyrimą, jaučiau užliejančius aukšto dažnio energijos virpesius, kurie suteikė meilės, harmonijos, energijos, gyvybingumo ir pakylėjimo pojūtį. Esu sužavėta tokiu jo priimtu dideliu iššūkiu, kokį teko patirti, jo drąsa ir nuostabiu pasitikėjimu Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Nes iš Algimanto esu daug girdėjusi, ir dabar vis išgirstu, kokioje žemo dažnio virpesių aplinkoje jis gyvena, kokią didelę agresiją, pyktį, baimę skleidžia kai kurie jo žemiškos šeimos nariai jo asmens atžvilgiu, taigi suprantu ir jaučiu, su kokiu dideliu iššūkiu jis susidūrė, kada savo laisva valia priėmė drąsų sprendimą laidojimo salėje garsiai pagarbinti Rojaus Trejybę ir pasakyti šviesų ir sustiprinantį gyvąjį žodį, kad kiti klausantieji taip pat sužinotų apie tai, kas gi yra Kūrėjas – Rojaus Trejybė, kas jie patys yra, ir kad galima gyvai bendrauti su JA, savo ir visų Tikruoju Tėvu ir Motina.Pritariu, kad žmonės turi sužinoti apie tokios ryškesnės šviesos – Rojaus Trejybės tikrovę, kad ši gyva išgirsta šviesa ramintų juos iš vidaus ir po truputį žadintų pabusti jų dvasinėms asmenybėms. Kada vidus prisipildo vis stiprėjančia Rojaus Trejybės-AŠ ESU energijos galia, tai negali ja nesidalinti, nes tai tampa natūralia būsena, nes po truputį ją geriant, įsisavinant per atsivėrimą, pajuntamas vis didesnis dvasinis alkis, dvasinis troškulys, kuris niekada per visą amžinybę nebus numalšintas iki galo, nes tik prisipildžius gyvos meilės ir šviesos aukšto dažnio virpesių, ir pajutus dvasinį pasitenkinimo jausmą, atrodo, nebeužtenka, norisi dar ir dar. Tačiau kada mus urantus supa tokia tamsi aplinka, kurioje tiek daug pykčio, agresijos, baimės, puikybės, neteisingumo, melo, nerimo proveržių kaip didelėmis bangomis užplūsta, tuomet suprantu, kad be gilėjančio ir vis nuoširdesnio ryšio su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, pajaučiant augantį pasitikėjimą Ja ir savimi, neįmanoma atsilaikyti. Kaip gi išsaugoti savyje ramybę ir dar spinduliuoti kitiems, be atrasto savyje Ramybės Šaltinio? Kaip spindėti gyvybinga dvasine šviesa visų labui, neatsiremiant į Šviesos Šaltinį? Neįmanoma, nes tai vienintelis Tikrovės kelias, kuriuo žengia visa kūrinijos didžiulė dvasinė šeima. Nes nusigręžimas nuo Kūrėjo, neieškojimas Jo, susiliejant iš baimės su degraduojančia aplinka, tik didina to asmens degradaciją ir tuo pačiu prisideda prie dar didesnio žemo dažnio virpesių suvešėjimo visoje planetoje, kaip kokių piktžolių išsikerojimo. Bet juk jas vis viena teks išravėti, o jos gelia skaudžiai rankas, tačiau tam Rojaus Trejybė-AŠ ESU ir apreiškė mums SAVE, tam ir suteikė Savo pagalbą per Apvaizdą, kad paskatintų ir padėtų mums drąsiai imtis iššūkių, nieko nebijoti, ir TIK atsirėmus į JOS GYVĄ DVASINĮ GLĖBĮ ravėti piktžoles tiek savyje, tiek mus supančioje aplinkoje, kad paskui save paliktume gražų ir šviesų kelią, meilės žiedais apsodintą, kuriuo kiti imtų grožėtis ir patys pajaustų norą juo eiti.
Šis gyvasis Tikrovės kelias yra patyrimų kelias. Tik gyvai patirdami Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje ir galime išdrįsti gyventi Tikrovės gyvenimą, tiesiog būti savimi – unikalia ir nuostabia dvasine asmenybe, galinčia ir trokštančia suspindėti pačia ryškiausia dvasine šviesa, dar šitame pasaulyje gyvenant mirtingo žmogaus gyvenimą, ir gyvenant visų gerovės labui, taip kaip veikia Kūrėjas – TIKROVĖS ŠALTINIS visos kūrinijos labui, nes Jis kitaip ir negali veikti. Meilės Šaltinis negali nelieti meilės energijos visumai. Taip ir urantas, Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus ar dukra, negali nesidalinti gyvos meilės vaisiais, kuriuos dvasine būsena pajunta savo viduje, kuri ir yra atlygis už įdėtas pastangas.
Su meile,
Jurgita
2016-02-07 17:15:07
Mes jau negalime isivaizduoti saves be elektros – be materialios sviesos. Nejaukiai gi butu gyventi kokiame miske kur nera elektros, jei esi priprates prie materialios sviesos kuri apsviecia kelia, miesta, nama ir jo vidu ir dar pasklinda i virsu. Ziurint i ta sviesa is lektuvo skrydzio smagu matyti, nes zinai ten gyvena zmones; ten yra namai, pastatai, kuriose yra materiali sviesa. Tai kodel taip norisi likti toje tamsoje dvasioje?
Skaiciau ir dziaugsmas liejo sirdi. Geriau jau bijoti ir siek tiek dar abejoti zingsniu, negu likti jo nepadarius. O gyvas ir gilus rysys leidzia ta daryti su Meile patiriama is Rojaus Trejybes AS ESU. Nuostabu zinoti, kad didzioji dauguma pajaute ta siluma ir Svaru, Teisinga, Mylinti zodi, net jei kai kurie sakomi zodziai buvo nesuprantami. Meginau palyginti tas patirtis, kurias patyriau per pastarasias dienas ir tokios skirtingos. Kaip smagu skaityti Algimanto patyrima. Aciu Tau labai, nes skatina siekti to giluminio rysio vis giliau, nes be jo iseitu ir kitoks rezultatas.
Ir tikrai jau Lietuva’’… dalina duona alkanam pasaului ir ji maitina alkaną pasauli…’’Geroves tau IRENA ir Laima JAV ir visiems!
Rita
2016-02-07 12:30:11
"Šventais vainikais Lietuvą išpuošim
Jos vardas kils lig debesų
Mes gražią saule Lietuvai padovanosim,
Ir varpas tris, penkias, ir septynias ant rugio koto.
Lai ji maitina alkaną pasaulį,
Lai dalina duoną kiekvienam,
Lai laimina pavargusios senutės
Džiaugsmingai krykštaujančius vaikus, ir t.t......"
Prieš kelis dešimtmečius tokius žodžius Rojaus Tėvas padiktavo vienai moteriai.
Pirmiems, visada nelengva!
Bet, reikia tokių, kurie duoda toną; tą daro urantai.
Prisiminiau tai, kad prieš kurį laiką, Algimantas forume aprašė ir patalpino nuotraukas jo žemiškojo gimdytojo, iškeliavusio į Morontijos Pasaulius, urnos su pelenais.
Užtruko vos keli metais ir Lietuvoje jau prasidėjo iškeliavusiųjų materialių kūnų kremacija. Net valdžios atstovai susirūpino, kaip greičiau Vilniuje įrengti krematoriumą. Žinomą, valdžios motyvas yra kitoks: TAI JO DIDENYBĖ BIZNIS!
Ištaisomojo laikotarpio programos įgyvendinimui Nebadono Visatos Absoliutus Šeimininkas pasinaudoja bet kokiu urantiečių sprendimu.
Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU Evoliucinis planas yra lėtas bet, garantuotas.
Atėjo metas tos vienintelės, AMŽINOS TIKROVĖS įgyvendinimui. Ir tai Dievybės atlieką per savo drąsius įrankius; tai daro per urantus; jų atranka vyksta iki šiol.
Baigdama savo viešus išmąstymus, noriu pasakyti Algimantui: manau, ne vieną žavi tavo drąsa ir didžiule meilė Rojaus Tėvams; didelis troškimas vykdyti Jų valią.
Asmeninė tavo aplinka tamsi, bet, kuo tamsesnė aplinką, tuo ryškiau matosi šviesa, ir, be jokios abejonės, šitoji ryški šviesa kai kuriuos labai apakina.
"NEBIJOK MAŽAS BŪRĮ, AŠ SU JUMIS!- tuos
Žodžius pasakė Jėzus!
Myliu jus visus.
IRENA
2016-02-07 11:29:04
Mielieji,
esu suzaveta ta sklindancia is Algimanto drasa ir stiprybe esant tokiomis aplinkybemis islikti tvirtam, istikimam eiti su tokia galia ir atsidavimu is vidaus, tikroveje su Rojaus Trejybe AS ESU.
Skaitant jutau, kad pati esu ten toje aplinkoje kartu su urantais. Viska girdziu, matau ir jauciu tuos sklindancius virpesius, surmuli, siluma ir veja.
Gyvenu su Rojaus Trejybe AS ESU, gyvenu su urantais kartu ir visur dalyvauju, kur esate jus visi.
Toks stiprus ir tvirtas musu dvasinio mokytojo zingsnis mus stiprina ir drasina dar labiau spindeti ir svyteti dar ryskiasnia Rojaus Trejybes AS ESU SVIESA is vidaus visumai. Tarsi is naujo pazadino, sujudino ir supurte.
Apkabinu tave Algimantai, apkabinu visus jus mylimieji urantai. Smagu jus visuomet girdeti.
Su visa mano meile ir dvasiniu apkabinimu Laima.
LaimaJAV
2016-02-07 06:49:53
Vakare paskambino Valdas, kuris taip pat dabar jau ilgą laiką išgyvena depresiją. Aš jam aiškinau, ką jam reikėtų daryti. Jis manęs labai atsargiai pasiteiravo apie posūnį - kaip jis pasakė - TAVO AUGINTINĮ - ar tiesa, kad jis šitaip iškeliavo. Aš jam patvirtinau, kad tikrai taip įvyko. Jis manęs paklausė, ar aš dalyvavau laidotuvėse. Tad jam papasakojau šios dienos mano aprašytą patyrimą. Ir mano nuostabai Dana atidarė kambario duris ir pradėjo man priekaištauti, ką aš čia pasakoju, kuo aš čia save laikau, visas pilnas didybės manijos, puikybės, ji negalėjo klausytis manęs, ir visi žmonės negalėjo klausytis, jos dukra ėmė klausti, kas jį gali sustabdyti.
Aš jai TVIRTAI pasakiau, kad kalbėjau tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai NORI šviesos, ir JĄ PAGARSINTI aš turiu tokią pačią teisę, kaip ir tu, kaip ir Vykinto vaikai, kaip ir jo žmona, kaip ir bet kas, nes tai nėra PRIVATIZUOTA teritorija VIEN TIK TAVO SAMPRATAI, O JAU MANO ŠVIESAI TEN NE VIETA. Aš esu LAISVAS pateikti ryškesnę šviesą, kad ją sužinotų tie, kurie jos dar nežino, nes aš kalbėjau ne tau, kalbėjau KITIEMS IR VISIEMS. Ir aš mačiau jų AKIS, mačiau, kaip jie geria mano žodžius, kurie reikalingi JIEMS, KAIP IR TAU. - Tu esi pamišėlis. Tau reikia auditorijos, kad galėtum pasidemonstruoti, tu be jos nebegali. - Aš suteikiu Tikrovės Kūrėjo Šviesą, kad būtų geriau VISIEMS, todėl čia nėra jokios puikybės. - Žmonės nenorėjo tavęs klausyti, o vėliau atėjo KUNIGAS ir jie su MALONUMU jo klausėsi NULEIDĘ AKIS. - Dėl to ir nuleidę, kad kunigų BIJO. Aš kaip tik jiems padedu rasti Kūrėją, kad jie NEBIJOTŲ. - Tavo puikybė tave pražudys. Kuo čia tu dediesi? Kas tu toks esi? Kas tu čia toks vienintelis, pilnas puikybės? Oi tu kentėsi - ir užtrenkė duris.
Aš Valdo paklausiau, ar tu girdėjai, nes telefono nebuvau išjungęs, ir jis mūsų pokalbį girdėjo. Jo atsakymas buvo - iš pradžių gilus atsidusimas, o tada paaiškinimas - TAU TKRAI TOKIOJE APLINKOJE SUNKU, NEMANIAU, KAD ŠITAIP GALI TAVE PULTI. - Taip, tai vyksta NUOLAT, ir daugybę metų.
O štai iš sūnaus ką tik sulaukiau žinutės - Tete, gražiai pakalbėjai. Ačiū.
Tai man suteikė vidinės šilumos gyvą antplūdį. Kaip nuostabu, kada ir žemiškasis sūnus pajunta MANO ŽODŽIŲ PRASMĘ.
Kaip ir Vitos atsiųstos žinutės žodžiai - Mane sužavėjo tavo staigiai priimtas sprendimas nieko nelaukus atsistoti ir neatidėliojant pradėti garbinimą, Mokytojau.
Kaip ir Violetos tuoj pat man sugrįžus į vietą ištartas teiginys - Keik tau rėikėjo DRĄSOS TOKIOJE TAMSOS APLINKOJE IŠDRĮSTI PAGARBINTI ROJAUS TREJYBĘ.
Kaip ir Leonidos pasakymas - Juk tai tik su Rojaus Trejybe ir ĮMANOMA. JUK APVAIZDA IR APRAMINO PADĖTĮ, KAD KONFLIKTAS NESIPLĖSTŲ.
Ir tada supranti, kokia milžiniška sklinda TIESA iš šių teiginių.
O tai reiškia, kad gyvoji šviesa vis stipriau leidžia šaknis viduje, ir turi prasmės kiekvienas veiksmas, atliekamas drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU visų labui, ir būtent IŠMINTINGAI, TAIP, KAIP PATI ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU VEDA IŠ VIDAUS.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-02-06 21:34:10
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]