Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Apie Įžvalgą ir nuomonę

Jeigu žmogus neturi ryšio su Šaltiniu, tai jis neprisipildo vidinės ramybės, jeigu nėra vidinės ramybės, tai jis negali buti taikus ir ramus, ir negali priimti, negali būti nuoširdus pats su savimi ir su kitais. Ką reiškia priimti, tai išlikti ramybės būsenoje bet kuriuo atveju, o be priėmimo, be ramaus nuoširdumo nėra pasitikėjimo nei aplinka nei savimi, toks žmogus negali priimti kritikos savo atžvilgiu, ir nepajėgus kritiškai ir analitiškai mąstyti nei apie įvairius reiškinius nei apie save patį ir viduje vykstančius reiškinius. O jeigu jis nepajėgus to padaryti tai savaime jis greitai uzžsidega, uzsiplieskia jeigu tik kas jį ižeidžia arba jo atžvilgiu ką nors pasako. Toks žmogus paprastai teisinasi dėl visko, ir teisinasi pačiuose atrodo mažiausiouse dalykuose, net pats sau viduje teisinasi, kai negali atlikti kažkokių darbų, arba kas nors jį dėl ko nors kaltina, pakoreguodamas savo minties vektorių nenuoširdumo ir nepriėmimo link, visaip teisina savo elgesi, taip kaip negilus ežeras arba bala visa išsitaško ir susidrumsčia, kai i ją įmeti akmenį, tai taip ir negilus neatvertas paviršutinškai žvelgiantis žmogus nuo bet kokio, kaip jam atrodo, netinkamai pasakyto žodžio užsiplieskia. Bet jeigu i ežerą sviesi akmenį tai tik paviršiumi bangelės nuvilnys o akmuo sviestas što ežero gelmėje, ir ežeras vėl liks ramus, apie jūros ar vandenyno gelmę net nekalbėsiu iš viso.

Žmogų gilina, ramina ir padaro nuoširdžiu skaisčiu ir permatomu tik Atsivėrimas Kūrėjui. Tik iš Šaltinio, iš Kūrėjo ateina ta vidinė ramybė kurios negali sudrumsti niekas. Bet ji gali užpildyti vidų tik tada, kai tu pastoviai, kaip intakas is Kūrėjo prisipildai to, ką Kūrėjas iš savęs paskleidžia. Kaip liaudies išmintis sako, su kuo sutapsi toks ir pats tapsi. Tai liečia ir Mūsų mylimą Kūrėją, Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mūsų mylimus Tėvus, Asmenis ir Asmenybes. Kuo labiau su Jais sutapsime tuo labiau panašus į Juos tapsime. Kodel tai rašau, O gi todėl kad žiurint i savo aplinką, ir stebint žmones per ilgą laiką, ir ne tik i tuos bet ir i daugelį žmoniu kuriuos sutinku pastoviai, matau, kad kiek laiko jie bepraktikuotu įvairias praktikas, kurios yra vien tik jų pačių pastangomis paremtos ir nesiremia i gyvą Kūrėją kaip Asmenį, ar dar kažkokias kitokias kaip jie mano dvasines disciplinas, kad ir kokias dėtų pastangas, jie nepajuda iš vietos, tai yra kaip automobilis kuriame tu jungi pavarą po pavaros vis aukstesnę, o jis iš vietos niekur nepajuda nes yra užtrauktas rankinis stabdis.

Mieli broliai ir sesės dvasioje, padėkime kasdienines nuolatines pastangas, kad atsivertume Kūrejui, ir kad iš Jo prisipildę tų gilios ramybės virpesių pradėtume priimti, pasitikėtume Kūreju vis labiau, ir tada pradėsime pasitikėti labiau ir savimi ir kitais, ir gyvenimas prašviesės, nes ten kur yra pasitikėjimas ten nėra baimės, o kur gožia vidinė baimė, tai automatiškai ten nėra pasitikėjimo, yra įtarumas, ir visiškas pasinėrimas i žemas, gyvulinio prado siūlomas vibracijas. O visa tai diktuoja ir buseną, o bunant tokioje busenoje, pritrauki dar daugiu to, kas yra būdinga tai būsenai tuo metu ir ką spinduliuoji.

Jeigu žmogus vis dar turi savo nuomonę, tai reiškia, kad jis dar nėra atviras gilumui, nėra atvėręs save tiek, kad ramybėje pradėtų atsirasti įzvalga, Nuomonė tai yra suskaldytas sufragmentuotas ir sustabdytas požiūris i save i aplinką ir jos reiškinius, jų nesusiejant i vieną visumą, tai yra sustingdytas momentas, o sastingių kūrinijoje neegzistuoja, visada yra judėjimas, ir arba tas judėjimas yra pirmyn arba jis yra atgal, bet realybėje nėra mirties, nėra sąstingio. Kita vertus kosminė įžvalga tai vis gilėjantis, niekada nesustabdomas, aiškus regėjimas tų reiskinių priežascių, dabarties akimirkos ir ateities pasekmių dabartyje, o tą savybę, dieviską savybę, gali tureti savyje tik savyje Kūrejo ramybės prisipildžiusi asmnybė, nes tik nurimęs gali žvelgti giliau ir matyti plačiau.

Brangieji, Kiek mes belankytume Šventove, kiek mes besimelstume, jeigu mes nepraktikuosime, tu paprastų elementarių dalykų kiekvieną dieną patys individualiai, tai kaip ta mašina ir stovėsime vienoje vietoje net nepajudėdami iš vietos. Aš manau ir skatinu jus, kad kiekvienas iš mūsų bendrautume su Kūreju individualiai, praktikuotume tylos praktika, kiekvieną dieną, ir studijuotume dvasinius šaltinius, kurių mūsų forume jau yra daug daugiau net negu reikia, ir juos isisavinti dar prireiks ir laikoir pastangų kiekvienam. Viskas yra duodama avancu, kad tik mes stengtumėmės ir dėtume pastangas atverti save ir tapti tais gyvais svyturiais prisipildančiais Kūrėjo virpesių ir juos išspinduliuojanciais į aplinką visada, pastoviai ir be pertraukos. Neužtenka vien tik ateiti i Gyvąją Sventovę dviem trim valandom i savaitę ir daugiau nedaryti nieko savęs atvėrimui iki kitos savaitės. Neužtenka vien pagalvoti, kad esi urantas, nes urantais atėjus metui bus dauguma ateities kartų žmonių, ir neužtenka vien tikk pagalvoti apie Rojaus Trejybę-AS ESU, reikia dėti pastangas, kad atsiverti Jiems, prisipildyti is Ju tos vidines ramybes ir tada spinduliuoti viską i aplinką. Tik tada išnyks visos baimes, nereikalingos intrigos tarpusavyje, tik tada pradings gyvenimo sunkumai arba požiuris i juos kaip i tokius, nes sunkumų nėra, yra tik išbandymai ir įvairios situacijos stiprinančios mūsų harakterį ir grūdinančios. O prisipildžius ir PERSISUNKUS Kurėjo ramybe ir kitomis Jo energijos savybėmis tik ir galės vidiniai potencialai aktualizuotis, ir atsirasti gyvos vidinės patirtys ir iššūkiai diktuojami jau kosminės įzvalgos, ir bendradarbiaujant su Minties Derintoju savo asmenybės vystymui visumos labui. tik tada, per gyvas Kūrejo energijas mūsų viduje atsiras ir tarpusavio santarvė.

Žinoma ši tema yra neišsemiama, ir ji turi daug visokių aspektų ir į juos galima pažvelgti iš Įvairių pusių, juos dar labiau išplečiant. Tad nepatingėkit ir panagrinėkit tai kas čia parašyta, pabūkite su tuo kaip rusai sako ir apmastykite neskubėdami daryti išvadų ir susidaryti nuomonių, ir tada jau visas varijacijas galėsite išgyventi patys ir jau su kitais apie tai pasidalinti.

Telydi jus visus Ramybė, Kūrejo ramybė, kuri atsiranda is šito gyvo ryšio ir bendravimo su Kūreju, ir tokia stipri, kad joks išorinis reiškinys ar bet kokia neganda negalėtų išmušti jus iš vėžių, kad jūsų itikėjimas būtų toks stiprus kad savo gyva vidine sviesa, kurią semsitės iš Kūrėjo Rojaus Trejybės–AŠ ESU, uzlietumėte savo aplinką, joje gyvenancius Dvasios brolius ir seses ir netgi tuos kuriuos gali pasiekti jūsų nuoširdžios ir gyvos maldos ir mintys.

ValdasAirija
2016-02-07 19:15:37

Komentarai

ŠIUO KLAUSIMU DAR MANYČIAU TAIP :


Reikėtų prisiminti , kad ši planeta , visame begaliniame kosmose yra dešimtainė sistema . Tai yra , kas dešimta , gyvybę vystanti planeta , yra eksperimentinė planeta . Visos kitos , bekraščiame kosmose egzistuojančios gyvybės sistemos arba civilizacijos yra kontroliuojamos ir remiamos Visatos Motinos Dvasios - Šventąja dvasia .

Žemės - Urantijos planeta yra patekusi į šitą eksperimentinį dešimtuką ir turi laisvą vystymosi statusą . Tai yra , šioje planetoje yra suteikta visiems laisva valia . Niekas čia tavęs žmogau nei labai ką gero moko , nei labai tave dieviškosios energijos spaudžia , kad tu evoliucionuotum kryptingai ir neklystamai .

Loginį protą pasiekusei žmogiškajai esybei yra duota laisva valia . Daryk viską ką tik nori , tačiau už viso to stovintis kosminis priežasties ir pasekmės dėsnis būtinai tave suras , pasivys ir niekur nuo jo nepasislėpsi . Ir tada , vienokiu ar kitokiu pavidalu , mes pjauname tai ką pasėjome . Daugelis tai numano , o daugelis visai nenusimano .

Labai dažnai pjauname ir kolektyvinius vaisius , kaip tautos ar kolektyvo , kuriam priklausome , kuriame mokomės , dirbame ir gyvename . Ir kai šį kolektyvą ar tautą užgriūva priežasties ir pasekmės dėsnis , tada jis labiausiai paveikia tuos , kurie savo prote vystė baimę , pavydą , kerštą , nors realiai jie nieko ir nenuskriaudė , tačiau rezgė savo mintyse , kaip čia būtų gerai atkeršyti savo skriaudėjams .

Yra tokia nuomonė , kad geriau tu žmogau trenk fiziškai kitam žmogui , negu , kad vienumoje rezgi keršto planą , nors tu to keršto ir niekada neįvykdysi . Žmonija visas savo sunkiausias nuodėmes sumąsto , surezga , o jau nuo tada , prie šių režisierių pradeda plaukti destruktyvios energijos , kurios sukuria fizines prielaidas ir budelio aktui įvykti .

Tokia trumpa būtų apžvalga mūsų minčių dinamikos , kurią praktiškai mažai kas kontroliuoją , bet kaip paprastai tik kuo daugiau žibalo pila į dar mažą lauželį , kol sukeliama katastrofa ; asmeninė , vietinė kolektyvinė , tautos , nacijos ir globalinė .

paulius456
2016-02-20 18:46:58



Labai gerai VALDAI išnagrinėjai mano rašinėlį , tačiau mano dvasia yra su manimi ir aš esu Dievo dvasioje. Tai yra asmeniška ir sakralu , ir tik vienas Dievas Tėvas teisingai mato ir pažįsta mane . Ar man labai svarbu , kad tu Valdai ir kitas pasaulis nepažįsta manęs ? Man visų svarbiausia būti su savo Tėvu ir čia ir ten danguje . Tik jo valioje aš esu ir su JUO gyvenu .

"Tol, kol mirtingasis žmogus neatgimsta iš dvasios, jį iš prigimties veikia įgimti polinkiai į blogį, bet toks natūralaus elgesio netobulumas nėra nei nuodėmė, nei piktybinis blogis. Mirtingasis žmogus tik pradeda savo ilgą kilimą į Tėvo tobulybę Rojuje. Įgimtais sugebėjimais būti netobulam arba neužbaigtam nėra nuodėminga. Žmogų iš tiesų veikia blogis, bet jokiu būdu jis nėra to nelabojo vaikas, nebent jis sąmoningai ir tyčia yra pasirinkęs nuodėmės kelius ir piktybinio blogio gyvenimą. Blogis yra neatskiriamas nuo šito pasaulio natūralios tvarkos, bet nuodėmė yra sąmoningo maišto požiūris, kurį į šitą pasaulį atnešė tie, kurie iš dvasinės šviesos nupuolė į visišką tamsybę.

"Žmonės yra, iš tiesų, iš prigimties blogi, bet nebūtinai nuodėmingi. Naujasis gimimas – dvasios krikštas – yra esminis tam, jog iš blogio būtų išsilaisvinama, ir reikalingas tam, jog būtų patenkama į dangaus karalystę, bet visa tai nesumenkina to fakto, jog žmogus yra Dievo sūnus. Taip pat ir įgimto potencialaus blogio buvimas iš tikrųjų nereiškia, jog žmogus kažkokiu paslaptingu būdu yra atstumtas nuo Tėvo danguje taip, kad kaip svetimas, nesavas, ar povaikis, turėtų kokiu nors būdu stengtis dėl to, kad jį teisėtai įsūnytų Tėvas. Visos tokios sampratos yra atsiradusios, pirma, iš to, kaip tu klaidingai supranti Tėvą, ir, antra, dėl tavo neišmanymo, kokia yra žmogaus kilmė, prigimtis, ir lemtis.
( Urantijos kn. - 1660 -4 - 6,8 )

paulius456
2016-02-09 22:30:57



"Būtent dėl to ir Urantijos Knygos apreiškime nėra kalbama apie meditaciją, nes meditacija sutelpa į maldą, o malda į meditaciją netelpa. Apie maldą aš mokiau labai daug ir savo apaštalus. Ir Urantijos Knygoje apie ją yra parašyta, nes tik malda jums užtikrina gyvą meilės ryšį su asmeniu Meilės Šaltiniu ir Centru – visų Tėvu, kuris lieja savo meilę be perstojo. Ir meditacijos metu Jis lieja meilę vienodai, tik jūs jos nepatirsite, nes neturėsite gyvo ryšio su pačiu Tėvu. Taip ir Sidharta Gautama – Buda – patyrė nuostabių nirvanos akimirkų, bet Tėvo meilės savo sieloje taip ir nepatyrė, nes ieškojo kosmose Absoliuto, kai reikėjo atrasti Tėvą savyje. Todėl ir jo moralės siūlomas kelias nebuvo gyvybinas. Visada siekite didesnio, ir mažesnis jame bus jau savaime. O siekdami mažesnio iki didesnio galite ir nebeiti, sustoti, ką ir padarė Buda. "

Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl,
339 psl.
6.Meditacija.

Mielas Pauliau 456,

Manau, kad ankščiau ar vėliau tos visų tiesų Tiesos, TOS TIKROVĖS, tavo paieškos dar šioje sferoje bus apvainikuotos. Tu tikrai niekada nenusiminsi del vienokių ar kitokių suklydimų, nesuvokimų. Dabar tiek daug įvairios dvasinės informacijos skleidžiama per
visas sistemas, kad, grubiai tariant, galimą sprandą nusisukti.
Truputį noriu pakalbėti apie savo asmeninę patirtį šitame urantiniame kelyje.
Jau dešimt metų aš jame. Tik Algimantas gali pasakyti, koks kietas riešutėlis aš buvau.
Užsispyrusi, kaip tas...Na, kaip tas, su ragais -Timūras, kurio draugas buvo..., tas dryžuotasis - Amūras /gražiam Tėvo Kūrėjo sutvėrimui ir vardas gražus/.
Net juokas ima kokį būdą sugalvojo Tėvas per mano Minties Derintoją tam, kad priverstų manę studijuoti Apreiškimus, ir ne tik studijuoti, bet ir į perskaityto teksto prasmę gilintis. Ogi, knygos papildinio Jėzus Kristus: Kalbu Jums Vėl vertimą į rusų kalbą daryti, nors tam neturiu atitinkamo išsilavinimo; nors dar iki šiol su mano tais vertimais, taisydami klaidas, vargsta Algimantas ir Genadijus Maskvoje.
Per nuolatinį garbinimą Dieviškųjų Rojaus Tėvų , atsirado dar didesnis troškimas vykdyti Rojaus Tėvų valią. O būtent, iš žvėries tapti, pradžioje, nors žmogumi, siekti Jėzaus sąmonės. Didžiulę dvasinę galią patiri kolektyvinio garbinimo metu. Man tai FAKTAS.

Todėl ir įkėliau į šį komentarą iš Jėzaus Knygos Kalbu Jums Vėl papildinio ištrauką apie tai, kuo skiriasi meditacija nuo GYVOJO GARBINIMO Tėvo-Rojaus Trejybės AŠ ESU.

Per meditaciją apramini save, savo protą, per gyvąjį garbinimą patiri MEILĖS BŪSENA.
Šitą suvokė ir Genadijus iš Rusijos.

Todėl rekomenduoju dar kartą perskaityti šį Jėzaus Mokymą.

Su meile,

IRENA
2016-02-09 14:57:05



Pauliau, noriu pakomentuoti sita tavo rasini, nes jame aprasyti metodai daugiau primena vakarykste diena ir klaidina tuos kurie nuosirdziai iesko Dvasios Saltinio savyje.
Komentuosiu ne viska, nes kai kurie tavo parasyti dalykai tiesiog priestarauja vieni kitiems ir neturi tarpusavyje rysio, o taip pat visiskai ignoruoja tavo minimu savybiu Saltini. Tavo parasyma isskirsiu kabutemis.


«Visų galių šaltinis yra mumyse pačiuose. Nors išorinės aplinkybės kartais gali mus paskatinti arba atvirkščiai , sudaryti kliūčių, tačiau tikrasis dvasinis asmenybės judėjimas kyla tik iš mūsų vidaus».


Mumyse gyvena tiktai Saltinio fragmentas, Minties Derintojas, o ne pats Saltinis, o taip pat Dvasines Asmenybes tapatybe, Sito saltinio dovana mums, kuria mes ir turetume pasireiksti ja atverdami, Bendravimo ir bendradarbiavimo su Saltiniu pagalba. Nes tas Saltinis tik ir gali pazadinti ir sustiprinti sita Dvasine Asmenybes tapatybe.

«Kiekviename iš mūsų slypi unikaliausias mūsų vidinės galybės šaltinis, bet ne kiekvienas mokosi jį pažadinti. Kai pagaliau valinga sąmone pažadiname save , o per tai prakalbiname savo Kūrėją ir kai šitaip pagaliau atsitinka, tai ta vidinė galia , lyg šniokščiantis šaltinis , ima kilti mūsų kūno visomis lastelėmis . Mes nušvintame

Ši jėga gali ne tik palaikyti ir pamaitinti mūsų fizinį kūną, bet gali suteikti ir daug kitų dalykų. Sakysim, ji gali jus apdovanoti — pradedant neįprastu fenomanaliu žinojimu ir baigiant paprastų paprasčiausia ramybe . Viskas priklausys nuo to, kur mes savo energiją nukreipsite».

Reikalinga patirtis, išmintis ir mokėjimas šią dievišką energiją nukreipti nuolatiniam vidiniam savęs pažinimui , dialogui pačiam su savimi , savo prote ir sąmonėje . Dvasinės galios šaltinio atradimas teikia daug džiaugsmo , tačiau reikalauja sąmoningo apsisprendimo ir didžiulės atsakomybės , kaip tas galias panaudosi , tolesniame savo išminties tobulėjime .


Sitos Dieviskos enerijos nereikia niekur kreipti, ir saves pazinti irgi nereikia, reikia atsiverti Saltiniui kuris jau yra tau padovanojes sita dvasine asmenybe kurioje telpa viskas ka tu tik noretum pazinti nes viskas yra ir jau agzistuoja Saltinio padovanotoje dvasineje smenybeje. Ir tada tau belieka tik palaipsniui atverti sia dvsines asmenybes tapatybe, nes pati dvasine asmenybe yra sukurta ir padovanota tobula,
Paciam su savimi irgi kalbeti nereikia, nes tai bus pilstymas is tuscio i kiaura. Reikia buti vinoves su Kureju, gyvenanciu tavo viduje busenoje, ir tada nereikia jokiu pokalbiu ir nagrinejimu nes ta busena jau pati savaime diktuoja remybe ir atsiskleidima ir pasireiskima sitos dvasines asmenybes tapatybes visomis imanomomis formomis, bet palaipsniui.
Tada nereikia ir jokios didziules atsakomybes kaip panaudoti tas dvasines asmenybes tapatybes atsirandancias savybes galias kaip tu vadini, tu paprasciausiai jomis naudojiesi, ir visiskai yra naturalu, kad situ galiu tu nepanaudosi kazkam netinkamam nes jos budingos tavo dvasinei asmenybei, o Dvasines asmenybe pasireiskimas tiesiog negali buti blogas nes visos paskatos i dvasine asmenybe ateina is Kurejo, todel tu tik ir gali panaudoti sitas kaip tu vadini galias, gerio kurimui visumos labui, nes jeigu pradesi tai naudoti blogiui, tai jau nebus tos Dieviskos galios

«Mūsų mintys priklauso tik mums. Kol esame tvirtai nusistatę būti tik savo dvasinio šaltinio priklausomybėje ir jo apsaugoje , joks blogis negali mūsų palenkti. Įprasta manyti, kad kiti žmonės gali skaityti mūsų mintis arba , kad dvasios kontroliuoja kiekvieną mūsų judesį. Tačiau taip nėra . Nei dvasinis mokytojas, nei psichiatras, nei jokia dvasia negali įžengti pro mūsų vidinius valios vartus, jei mes nuspręsime jų neįsileisti.»

Tai ka tu rasai neatitinka tikroves ir savo patyrimu galiu patvirtinti ,kad kitu zmoniu mintis galima skaityti kaip ant delno ir pakankamai aiskiai ir net matyti labai gilias ir paslaptingas ju mintis apie kurias net jie patys nelabai prisimena, ir netgi galima daryti tai per atstuma tam zmogui salia neesant. yra vienas niuansas - kitu zmoniu mintis tu gali skaityti tik tada kai pats esi atsiveres tiek, kad del tu minciu kurias tu matai neimsi teisti zmogaus, o tas mintis priimsi laisvai, o jeigu jos negeros tai su uzuojauta ta zmogu susildysi. Jeigu tu sugebi jausti energijos vibracijas ir sugebi skaityti toje energijoje perduodama informacija, tai zmoniu mintys pries tai kai jos tampa zodine israiska zmogaus viduje, visu pirma nesa savyje ta isankstini kruvi, kuri bet kuris mokantis tai daryti laisviausiai gali skaityti. Todel ir mintis gali jausti ir per atstuma.

«Dievo dvasia , Dievo galia yra autentiška asmeninė dovana ir ji skirta tik asmeniškai . Ji įsibūtino tam , kad ištobulintų ir save ir mane . Mūsų vidinė dvasia yra neliečiama ir tik mūsų laisvėje , mūsų vidiniame sąmoningame apsisprendime ir valiniame atsivėrime , dirba ir kuria kartu su mumis . Turime mokytis gyventi nuolat dvasiškai susikaupę ir vidiniame nušvitime . Tik mes patys galime kurti ir transformuoti slapčiausias savo būties gelmes ir suvokti savojo gyvenimo paslaptis.»

Dievo dvasiai nereikia tobuleti, ji tobula nes yra tobulybes Saltinio fragmentas mumyse, Jos isibutinimas kaip tu sakai mumyse yra tam, kad igyti patirti, vedant mirtingaji zmogu link samonigu apsisprendimu vykdyti Kurejo valią. Kadangi Tas Kurejo fragmentas yra ikiasmenis, tai ateina laikas kai susidaro tokios salygos, kai mes visiskai atsiduodame Kurejo vedimui is vidaus, Kurejo Dvasia gyvenanti mumyse gauna musu asmenybe, o mes gauname visa sio Dievisko Kurejo fragmento patirti, sukaupta gyvenant kituose mirtinguosiouse, o tada tai jau tikrai niekas nera pajegus atskirti kur yra mirtingasis o kur jame Kuerejas,
Mes neturime buti visda susikaupe, o turime islaikyti butent busena, gyvo atsiverimo Kurejui busena ir tada sitoje busenoje ir aiskeja mums viso gyvenimo palaptys tiek kiek mums galima apie jas zinoti, priklausomai nuo musu atsiverimo gilumo. O zmogus vienas pats be Kurejo, savo tik zmogisku protu nepajegus suvokti gyvenimo paslapciu, nes jam budinga viska fragmentuoti, nesusiejant visko i visuma, ir tik Dvasines asmenybes tapatybes protas pajegus savo vis gilejancioje ramybeje izvelgti visu reiskiniu ir gyvenimo paslapciu preizastis ir netgi numatyri ju pasekmes, ir kaip tuos gevenimo desnius ir paslaptis panaudoti visumos labui.

Tam tikrų , sakralių žodžių kartojime slypi didžiulė jėga, ir jeigu praktikuojančiam dvasinį atsivėrima atsiranda trikdžių , kurie trukdo susikaupimui, tada geriausiai padės geros , sakralios mantros kartojimas . Mantra nuramina protą, jį išvalo, stiprina suvokimą ir atmintį.

Mantra tiktai nuramina prota, bet yra geriau uz mantra, nes kartojant tik mantra ir ja raminant prota tu taip ir lieki nuo visatos atskirtas naslaitis. Naslaitis nejauciantis Kurejo tevystes o tuo paciu ir brolystes su kitomis asmenybemis, nejauciantis meiles tekejimo sruvancio i tavo vidu per prota. Bet nuosirdziai savais zodziais pabendravus su Kureju nurimsta ir protas, dvasines sviesos ir nepalenkiamos ramybes prisipildo tavo vidus, ir taip pat vis labiau atsiveria tavo dvasines asmenybes tapatybe. Tai kas yra geriau ar kartoti mantra ir isigilinti tik i jos savybes ar susiliejus su Ramybes Tobulumo, Samoningumo, Gerio, Grozio, ir visu kitu geru savybiu Saltiniu, is Jo sito turinio prisipildyti, patiriant nenusakoma palaima nuo sito bendravimo? Tada ir gali pasakyti,» su kuom sutapsi toks ir pats tapsi».

Kiekvienas mūsų veiksmas turi pasekmes (ką pasėsi, tą ir pjausi). Jis palieka pėdsaką sąmonėje. Mūsų pasąmonėje saugoma daugybė pėdsakų ir įspūdžių. Jie lemia mūsų elgesį ir proto veiklą. Pasąmonės gelmėse glūdi mūsų rūpesčių, nerimo, įkyrių būsenų priežastys; mūsų įpročių šaknys irgi pasąmonėje. Įspūdžiai ir pėdsakai gali būti teigiami arba neigiami. Jie nulemia žmogaus charakterį.

Pasirodo nera viskas taip jau griezta. Is to ka pasesi ta ir pjausi, nes pasekmes zmonems yra susvelninamos atsizvelgiant i ju zema dvasini statusa, jeigu zmogus klysta, tai is klaidu mokosi, bet jeigu pradeda samoningai daryti tai kas yra netinkama ir kenkia kitiems, tad pasekmes nesvelninamos ir tikrai jis gauna pagal savo elgesi, kita vertus zmogaus harakteris yra kintanti savybe ir jis negali buti nulemtas,visu situ auksciau isvardintu savybiu, bet tikrai yra faktas, kad atsiveriant Kurejui ir bendraujant su Kureju tavo harakteris igauna dievisku savybiu, o dieviskas harakteris nepazysta gerio arba blogio be priezasties, ir blogis jam lieka tik salyginis dalykas, tai gerio arba atsiverimo gerio Saltiniui nebuvimas. Sujaukta zmogaus pasamone taip pat valo atsiverimas ir bendravimas su Kureju, Saltiniais Ir Centrais.



«Apie ką žmogus galvoja, tuo ir tampa. Jei žmogus medituoja į šviesą ir tyrumą, jo prote vystosi polinkis į gėrį, palaimą, išmintį. Gerų minčių dėka keičiasi žmogaus protas. Kai kartojant gera sakralinė mantrą , protas susikaupia į jos skambesį ir vibracijas, tuo jis per trupiausia laiką įgyja tų žodžių sakraliąsias savybes .

Aukšto dvasinio lygmens mantros kartojimas , tai dvasinis penas išalkusiai sielai. Netgi paprastas mechaniškas mantros kartojimas duoda didelį efektą. Jis pašalina iš mūsų proto visus žemus įpročius ir mintis. Bet labai svarbu pastovumas, tuo reikia užsiimti kasdiena kasdiena, nors po 15 minučių, bet svarbiausia – kasdien! Ir kaip urantai pasakytų . Rask laiko susijungti su savo dieviškuoju minčių Derintoju . Susikurk savo mantrą , savo maldos žodžius , savo žodžių sakraliausius virpesius ir būsi vienyje su savo Dvasia».

Jeigu jau tu kalbi apie Sviesa ir tyruma, geri, palaima, isminti, ir geras mintis, tai kaip visos sitos savybes tavyje gali atsirasti jeigu tu neturi rysio su situ geruju savybiu Saltiniu, Kureju? Kam svaistyti laika ir kaip tu sakai medituoti i sviesa, kartoti mantra, jeigu pagarbinus Kureja nuosirdziai jauciama daug kartu stipresne palaima, Tu igauni daug kartu gilesne busena, negu gali sukurti pati sakraliausia, kaip tu vadini mantra. O jokiu mantru nereikia is viso, nes Kurejas yra gyvas, taip kaip ir tu esi gyvas, Tai jeigu tavo vaikas atejes pas tave ir noredamas gauti tavo demesi, su tavimi pabendrauti pradetu tau berti garisiai sakraline mantra, tai ar galetum ta savo vaika uzlieti savo vidiniu nuosirdumu, savo gerumu ir sviesa? aisku kad ne, nes mantroje nera nuosirdumo, mantroje nera nuosirdaus bendravimo, yra tik salta koncentracija i sviesa arba i savo vidu, visiskai ignoruojant tos sviesos Saltini, ir visiskai ignoruojant tavo dvasinio vidaus Saltini.

Galiausia pasakysiu, kad jeigu turi tokia galimybe, tai nueik Vilniuje arbas Kaune i gyvaja Sventove, ir pats asmeniskai bendroje komunijoje su Kureju Rojaus Trejybe-AS ESU, savais zodziais garsiai kreipkis i Kureja, vat tada pamatysi kaip isgaruoja visos mantros ir meditadijos, taip kaip atsitiko ir man, nes nieko nera sioje visatoje gersnio ir saldesnio, kaip tiktai gyvas atsiverimas Saltiniams ir Centrams Rojaus Trejybei-AS ESU. Ir as tai sakau po 20 metu visu tavo auksciau paminetu metodu praktikos. Nors tu ir pajauti ta sviesa nors ir pajauti viduje palaima nuo tu visu meditaciju, bet tik laikinai, bet ir lieki vienas naslaitis, savo busena nesuprasdamas, kodel as sitiek dedu pastangu o tos tikros busenos, kad pasakyciau «radau» nera, ji kazkaip neateina. Kai atradau gyvaji kelia ir gyvus Rojaus Trejybes Asmenis savo viduje, o veliau ir AS ESU savo viduje, as nustojau ieskoti, as RADAU, nes daugiau man nieko ieskoti nebereikia, viskas, absoliuciai viskas, telpa gyvoje atsiverimo busenoje Kurejui ir susiliejime su Juo dvasioje, Ji garbinant ir su Juo bendraujant, ir dar daugiau tampant bendrakureju su paciu Kureju, su juo bendradarbiaujant, sviesinant aplinka, ir savo busena paliudijant Sunystes visatoje statusa. kai savo busena liudiji, kad esi pilnateisis kurinijos narys.

Telydi tave Kurejo, Rojaus Trejybes-AS ESU ramybe ir palama.

ValdasAirija
2016-02-09 04:23:23



ŠIS TAS APIE TAI , KUO MES ESAME IR KUO NORIME BŪTI



Visų galių šaltinis yra mumyse pačiuose. Nors išorinės aplinkybės kartais gali mus paskatinti arba atvirkščiai , sudaryti kliūčių, tačiau tikrasis dvasinis asmenybės judėjimas kyla tik iš mūsų vidaus.

Kiekviename iš mūsų slypi unikaliausias mūsų vidinės galybės šaltinis, bet ne kiekvienas mokosi jį pažadinti. Kai pagaliau valinga sąmone pažadiname save , o per tai prakalbiname savo Kūrėją ir kai šitaip pagaliau atsitinka, tai ta vidinė galia , lyg šniokščiantis šaltinis , ima kilti mūsų kūno visomis lastelėmis . Mes nušvintame .

Ši jėga gali ne tik palaikyti ir pamaitinti mūsų fizinį kūną, bet gali suteikti ir daug kitų dalykų. Sakysim, ji gali jus apdovanoti — pradedant neįprastu fenomanaliu žinojimu ir baigiant paprastų paprasčiausia ramybe . Viskas priklausys nuo to, kur mes savo energiją nukreipsite.

Reikalinga patirtis, išmintis ir mokėjimas šią dievišką energiją nukreipti nuolatiniam vidiniam savęs pažinimui , dialogui pačiam su savimi , savo prote ir sąmonėje . Dvasinės galios šaltinio atradimas teikia daug džiaugsmo , tačiau reikalauja sąmoningo apsisprendimo ir didžiulės atsakomybės , kaip tas galias panaudosi , tolesniame savo išminties tobulėjime .

Mūsų mintys priklauso tik mums. Kol esame tvirtai nusistatę būti tik savo dvasinio šaltinio priklausomybėje ir jo apsaugoje , joks blogis negali mūsų palenkti. Įprasta manyti, kad kiti žmonės gali skaityti mūsų mintis arba , kad dvasios kontroliuoja kiekvieną mūsų judesį. Tačiau taip nėra . Nei dvasinis mokytojas, nei psichiatras, nei jokia dvasia negali įžengti pro mūsų vidinius valios vartus, jei mes nuspręsime jų neįsileisti.

Dievo dvasia , Dievo galia yra autentiška asmeninė dovana ir ji skirta tik asmeniškai . Ji įsibūtino tam , kad ištobulintų ir save ir mane . Mūsų vidinė dvasia yra neliečiama ir tik mūsų laisvėje , mūsų vidiniame sąmoningame apsisprendime ir valiniame atsivėrime , dirba ir kuria kartu su mumis . Turime mokytis gyventi nuolat dvasiškai susikaupę ir vidiniame nušvitime . Tik mes patys galime kurti ir transformuoti slapčiausias savo būties gelmes ir suvokti savojo gyvenimo paslaptis.

Tam tikrų , sakralių žodžių kartojime slypi didžiulė jėga, ir jeigu praktikuojančiam dvasinį atsivėrima atsiranda trikdžių , kurie trukdo susikaupimui, tada geriausiai padės geros , sakralios mantros kartojimas . Mantra nuramina protą, jį išvalo, stiprina suvokimą ir atmintį.

Kiekvienas mūsų veiksmas turi pasekmes (ką pasėsi, tą ir pjausi). Jis palieka pėdsaką sąmonėje. Mūsų pasąmonėje saugoma daugybė pėdsakų ir įspūdžių. Jie lemia mūsų elgesį ir proto veiklą. Pasąmonės gelmėse glūdi mūsų rūpesčių, nerimo, įkyrių būsenų priežastys; mūsų įpročių šaknys irgi pasąmonėje. Įspūdžiai ir pėdsakai gali būti teigiami arba neigiami. Jie nulemia žmogaus charakterį.

Apie ką žmogus galvoja, tuo ir tampa. Jei žmogus medituoja į šviesą ir tyrumą, jo prote vystosi polinkis į gėrį, palaimą, išmintį. Gerų minčių dėka keičiasi žmogaus protas. Kai kartojant gera sakralinė mantrą , protas susikaupia į jos skambesį ir vibracijas, tuo jis per trupiausia laiką įgyja tų žodžių sakraliąsias savybes .

Aukšto dvasinio lygmens mantros kartojimas , tai dvasinis penas išalkusiai sielai. Netgi paprastas mechaniškas mantros kartojimas duoda didelį efektą. Jis pašalina iš mūsų proto visus žemus įpročius ir mintis. Bet labai svarbu pastovumas, tuo reikia užsiimti kasdiena kasdiena, nors po 15 minučių, bet svarbiausia – kasdien! Ir kaip urantai pasakytų . Rask laiko susijungti su savo dieviškuoju minčių Derintoju . Susikurk savo mantrą , savo maldos žodžius , savo žodžių sakraliausius virpesius ir būsi vienyje su savo Dvasia .

paulius456
2016-02-08 23:31:54



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal