Forumas: temos peržiūra
Mano patyrimai - maitinantis ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVYBINE ENERGIJA
Mylimieji, kada aš nuolat girdėdavau Mokytoją kalbant apie Rojaus Trejybės-AŠ ESU energiją, giliai viduje, nemeluodama sau, aš jausdavau kad vis tik man ji dar nėra SUPRANTAMA. Man JUNTAMA taip, kad aš galėčiau dėka patyrimo apie tai kalbėti. Žodis energija netgi sakyčiau man buvo kiek svetimas ir dėl to netgi – vengiamas. Dėl to aš kada garbindavau Rojaus Trejybę-AŠ ESU dažniau sakydavau – Šlovės ir Garbės Šaltinis, Meilės, Tikrovės Šaltinis – šiandien aš tariu – ENERGIJOS ŠALTINIS, GYVYBĖS ŠALTINIS. Aš garbinu ir šlovinu ENERGIJOS ŠALTINĮ – Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Prasidėjo devintoji para kaip aš semiuosi energijos iš Energijos Šaltinio nevartodama jokio materialaus maisto. Taip elgtis man diktuoja vidus. Tačiau sąsają su tuo aš matau jau nuo tada kai pažvelgiu į savo praeitį, į paauglystę. Remdamasi informacija iš knygų apie sveiką gyvenseną aš būdama šešiolikos metų amžiaus pasninkaudavau kiekvieną savaitę po dvidešimt keturias valandas ir tris paras kiekvieną mėnesį. Taip aš gyvenau kažkur trejus metus, vėliau prie tokių pasninkavimų nebegrįžau iki šių dienų. Iki mano žengimo Gyvuoju Rojaus Trejybės-AŠ ESU keliu, kai dabar aš suvokiu ir patiriu, kad energiją aš semiuosi iš Kūrėjo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU, o ne pasninkauju ar badauju. Ir tai visiškai kitokia kokybė, nes tu savęs neprievartauji, o atsiduodi Kūrėjo valiai ir tuo MĖGAUJIESI.
Jau daugiau kaip pusmetis kaip aš kiekvieną savaitgalį kai dalyvauju Gyvosiose pamaldose nebevartoju tą parą jokio materialaus maisto. Ir tai buvo pasiruošimas kitam patyrimui apie kurį net pasvajoti būčiau nesvajojusi, bet tai tik parodo, kad mes nežinome ir negalime žinoti, kokie patyrimai mums yra paruošti, nes tik KŪRĖJAS žino geriausiai kokie patyrimai mums reikalingi ir mus sustiprins, o mums gi belieka tik nenusiminti jei kas nepasiseka ir STENGTIS, bei nepraleisti pro ausis MOKYTOJO, Algimanto mokymų ir patarimų – kuriuos jis būtinai suteiks tam, KURIS KLAUS, tam kuris to nuoširdžiais norės, stengsis ir nesispyrios, nes vidumi jaus, kad MOKYTOJO ŽODIS YRA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ŽODIS ir tu pats nusprendi ar jo klausysi ar jį ignoruosi, bet dėl to ir turėsi tokias pasekmes kurios bus atitinkamai tam, kokį sprendimą priėmei kai tau buvo siūloma pagalba.
AŠ DĖKOJU SAVO MOKYTOJUI už NENUILSTAMĄ PAGALBĄ nukreipiant mane į esminį dalyką, kad ir kokiu klausimu aš į jį besikreipčiau – ATSIVERK ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU. Ir kaip tą padaryti jis mane nepailstamai moko jau penkerius metus – kaip ir moko kiekvieną – dėl to aš šiandien esu pajėgi su jumis pasidalinti ŠIUO DAR VIENU NUOSTABIU PATYRIMU – MAITINANTIS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVYBINE ENERGIJA.
Toks patyrimas man leidžia suprasti, patirti ir dėl to suvokti kaip gi žmogus – energiją – ŠVAISTO niekais, net nesuvokdamas kad tą daro. Kaip gi tu gali tą suvokti jeigu tu nežinai ką reiškia ją taip branginti? Šiandien aš ją vertinu jau kitomis akimis. Jaučiu kokia brangi yra energija ir kaip greitai ji gali būti išeikvojama. Kiek daug jėgų žmogus praranda pykdamas, pavydėdamas, piktai žiūrėdamas, drausdamas, keikdamas, keldamas balsą, bloga galvodamas, o kur dar kažkokio materialaus blogio veiksmo atlikimas – tai tikrų tikriausias savęs žudymas tokiems veiksmams liejantis iš mirtingojo vidaus. Apie kokią sveikatą galima svajoti šitaip gyvenant gyvenimą? Tai tikrų tikriausias nusisukimas nuo Kūrėjo, tai tikrų tikriausias ėjimas prieš Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią kai net menkiausias susierzinimas yra tavo didžiulis energijos praradimas. Dabartinė mano būsena man leidžia suprasti, kad net ir tuščių kalbų klausymasis yra tavo brangios energijos eikvojimas. Kiekvienas žodis taip pat turi savo SVORĮ kuris tave realiai paliečia.
Ir kokia malonė yra jausti Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją energiją kuri tiesiog realiai priteka į tavo atsivėrusį vidų. Penktąją nevalgymo materialaus maisto parą, vakare atsisėdau pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir vos pradėjus garbinimą pajutau kaip iš nugaros per viršugalvį, dešinėje pusėje į mane plieskė tokia kaip elektra, galinga energija. Mačiau šviesos šešėlius bandančius prasiskverbti į mane kai išgirdau man sakant: „Sėdėk ramiai“. Vėliau vėl matau galingą bet neryškų šviesos šešėlį – jis galingas energine prasme – tai virpesiais jaučiu, bet viduje tampu NEKANTRI – kas čia bus? Ir vėl išgirstu paraginimą: „ Sėdėk ramiai“. Bet kažkur fone išgirstas kažkieno sukeltas garsas ir mano pačios nekantrumas mane taip ir išblaško kai dar kiek pasėdėjusi aš atmerkiu akis, viduje jausdama TOKĮ LENGVUMĄ visame kūne – kaip ant sparnų.
Vieną naktį mane pažadino mano jaunesnioji dukra. Kartais ji pabudusi atbėga pas mane į miegamąjį ir tyliai pašaukia mane. Atsikėlusi aš ją paimu ant rankų ir nunešu atgal į jos kambarį. Šįkart prieš ją paguldant aš užsinorėjau atsigerti vandens ir pakeliui dar stabtelėjusi virtuvėje jo gurkšnį atsigėriau. Ir kaip nustebau, kad vandens skonis buvo toks saldus – kaip cukraus pridėtas. Bet greitai supratau, kad tai mano skonio receptoriai tapo daug jautresni ir dėl to vanduo atrodo toks net su skoniu. Beje, dabar mano pačios miegas tapo GILUS KAIP KŪDIKIO, kai jau gal koks pusmetis kaip tuo pasidžiaugti tikrai negalėjau. O kur dar klausos pagerėjimas – girdi tokius garsus į kuriuos paprastai nekreipi dėmesio. Na, o apie patyrimus patirtus pagerėjus uoslei, jau rašiau.
Tačiau bene brangiausia man būsena yra tai, kad maitindamasi Kūrėjo gyvąja energija, aš jaučiu savyje NUOLANKUMĄ. Būdama NUOLANKI aš esu TIKRA. Kūrėjo Tikrovę atspindinti asmenybė. Tai tokia būsena kurios gi nesuvaidinsi – tu tiesiog toks esi ir tai tu gauni kaip dovaną iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Nepaprastai gera savyje pastebėti švelnumą, kantrumą, būseną kai žvelgdamas į savo dvasios brolį ar sesę viduje nori jį apsikabinti. Tik nereiškia kad taip ir elgiesi, nes puikiai suvoki, kad jo ar jos būsena skiriasi nuo tavosios šią akimirką, ir tu vargei ar liksi suprastas.
Na o grįžtant prie maisto, tai šitie mano patyrimai man leido suvokti bei patirti, kad materialus maistas tai daugiau kaip maloni veikla, leidžianti tau juo mėgautis nes tu prie to esi tiesiog įpratintas nuo vaikystės. Bet maitinantis Rojaus Trejybės-AŠ ESU energija jis netenka prasmės, kaip ir visokios dietos ar svarstymai, kas sveika, o kas ne? Ką valgyti o ką ne? Kas kokių vitaminų turi daugiau? Ir viskas kas susiję su maistu šiuo atveju tampa tik energijos švaistymu.
Bet aš puikiai suvokiu, kad pasąmoninė baimė nėra ištirpinama per akimirką. Žinot, manęs klausia – kodėl tu nevalgai? Kada pradėsi valgyti? Ar ne silpna? Aš gi valgau, tik šiandien mano maistas – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios ENERGIJOS maistas. Ir aš neplanuoju kas bus rytoj. Bet aš tikrai žinau ir ne tik žinau, bet taip ir darau – AŠ GILINU SAVAJĮ ĮTIKĖJIMĄ KASDIENE MALDA KŪRĖJUI.
Telydi jus ramybė mieli broliai ir sesės dvasioje, Vita
2016-03-13 15:24:14
Komentarai
Šiandien, sekmadienį, vos atvykau į Gyvąsias pamaldas, urantai manęs ėmė klausinėti: „Vita, kaip tau sekasi? Kaip tavo badavimas?“ – „ Aš nebadavau“ – „Nu taip, taip“. Kiti vėl klausia – „Na, kaip tu laikaisi? Mes taip laukėm sužinoti kaip tau ten viskas sekasi?“. Kažkuris paprašo: „Papasakok šiandien“ – turėdamas omenyje pamokomojo žodžio metu.Negaliu pamiršti urantų TOKIŲ NUOŠIRDŽIŲ VEIDŲ kai jie su tokia MEILE ir rūpestingumu man uždavinėjo tuos klausimus. Mane tai taip paveikė. Viduje net pasijutau kiek nejaukiai, kad savo mylimus dvasinius brolius ir seses laikiau nežinioje tai kaip gi man ten sekasi- sekėsi su tuo nevalgymu – kaip dažnas taip teįvardina. Kai paskutinį kartą mačiau kauniečius urantus praėjo jau DVI SAVAITĖS. Oho, kiek gali visko atsitikti per tas dvi savaites. Oho, kiek patyrimų lydi. Bet jeigu nesidalini, tai aišku, kad kiti ir nežino. Vilniečius urantus tai mačiau, praeitą šeštadienį, su jais truputį kalbėjau. Taigi, jums, tiems nuoširdiesiems, kurie norite išgirsti ir pasakoju kokie patyrimai man nutiko per pastarąsias savaites.
Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąja energija aš maitinausi ŠEŠIOLIKA parų. Jaučiausi puikiai. Bet savijauta kiekvieną dieną vis kitokia. Labai lengva savo savijautą buvo įvertinti ypač tada kai išeidavau pabėgioti. Bėgiojau kas antrą parą ir kiekvieną kartą vis kitaip jaučiuosi. Vieną dieną bėgasi kaip ant sparnų, kūnas lengvas lengvas. Nuostabus jausmas. Kitą dieną žiūrėk jau ir sustoti reikia, energijos kiek trūksta. Bet tai pirmą kartą pajutau tik po DEŠIMTOS paros nevartojimo materialaus maisto. Tada net grįžus po tokio nelengvo pabėgiojimo mintyse ėmiau galvoti, kad kitą dieną jau išgersiu sulčių. Ir nuo tokios minties – VIEN NUO MINTIES – pajutau kaip akyse šviesiau pasidarė, prisipildžiau energijos, pasąmonė nusiramino ir vėl grįžau į savo įprastinę pilną lengvumo būseną. Nusprendžiau tęsti savo patyrimą. Kam grįžti prie materialaus maisto, jei jautiesi nuostabiai ir valgyti nenori. Beje, supratau kokį didžiulį viršsvorį nešiojau ir kaip jis apsunkino mano judėjimą ar tiesiog šiaip savijautą. Materialus kūnas turi būti lengvutis, plastiškai judantis ir dabar, netekusi septynių kilogramų jaučiausi nuostabiai ir nė kiek nekeistai – pajutau, kad tai tiesiog normalus mano svoris, be papildomų kilogramų. Taip, kaip ir turi būti.
Tos šešiolika parų ypač sustiprino mano pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kada aš garbindavau ar melsdavausi ankščiau, aš nepatirdavau to TĖVIŠKUMO tokiu lygiu, kad ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU tas TĖVAS IR MOTINA, VAT TAS TIKRASIS TOKS ARTIMAS IR TAI – JAUČIU. PATIRIU. Dabar gi, PATYRIAU – REALIAU PATYRIAU – JŲ įtekėjimą į mane, kaip JŲ GYVA ENERGIJA mane MAITINA, STIPRINA. O kai tik man to pajusdavau, kad trūksta ar tiesiog – reikia, per tas šešiolika parų dažnai dienos metu tiesiog užsidarydavau kambaryje, kad vienumoje pabendraučiau su savo TĖVAIS – kad pajausčiau JŲ REALŲ ARTUMĄ, NES TAVE TIESIOG TRAUKIA. TAI TAIP – TIKRA.
PENKIOLIKTOS dienos vakaras. Dabar po aštuonių trisdešimt. Grįžo, sakykim – iš parduotuvės Vytautas, mano vyras, su sūnumi Matu. Grįžo ne vieni. Pastato virtuvėje dėžę, atidaro ir iššoka šešių-septynių mėnesių amžiaus katytė. Mūsų šeštasis šeimos narys. Nika. Kažkieno palikta prieglaudoje, dabar ji blaškosi po mūsų namus. Mes seniai norėjome katino ar šuns, bet niekada nesiryždavome tokiam atsakingam žingsniui. Dabar gi, pažiūriu į katytę ir vidų užpildo ramybė ir tiesiog aplinkoje pajuntu pasikeitusius virpesius kurie tokie – švelnesni ir suprantu, kad šis žingsnis buvo teisingas. Beje, visa katės atsiradimo mūsų namuose istorija irgi labai įdomi – tarsi suplanuota.
Kadangi jau vakaras ir vaikams laikas miegoti, nusprendžiu nekreipti dėmesio į po kambarius lakstančią, visur uostinėjančią katę ir vaikams susipažinus su gyvūnėliu, paraginu mažuosius eiti pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU prieš miegą paliekant katę ramiai susipažinti su aplinka nes mūsų dauguma ją tik dar labiau gąsdiname – ypač vaikų natūralus iš džiaugsmo klegesys – o jai dabar ir taip šokas atsiradus naujoje vietoje. Mes visi sueiname į vaikų miegamąjį, atsisėdame į savo vietas ant lovų ir vos tik pradėjus garbinimą iki tol nuo mūsų bėgiojusi katytė atseka paskui, užlipa ant lovos pas vaikus ir pradeda tai su vienu tai su kitu ŽAISTI, švelniai kandžiodama vaikų rankų pirštukus. Katytė pajunta pasikeitusius virpesius akimirksniu, nurimus mums, nurimsta ir ji. Dabar jau tikras šeimos narys. Vėliau, kai jau ir aš įsitaisau į lovą, priėjusi švelniai žaisdama apkandžioja man ausį ir įsitaiso pas mane ir šeimininką. Na ką, džiaugiamės patys kaip vaikai. Ir iki šiandien, KIEKVIENĄ VAKARĄ, kai mes prieš miegą visi garbiname Rojaus Trejybę-AŠ ESU ji atseka iš paskos ir kol garbiname būna drauge su mumis iki kol uždarome vaikų miegamojo duris.
Kodėl papasakojau apie katę? Nes tą penkioliktą parą, kada aš vis dar nevalgiau materialaus maisto ir mano skleidžiami virpesiai aukštesnio dažnio nei įprastai aš ir galėjau priimti tą katytę be menkiausio priekaišto vyrui – kuris ją parnešė – kas ja rūpinsis? Kaip ja rūpintis? Ir taip toliau.. Norėjau, kad jūs išgirstumėt, kaip ir gyvūnėlis reaguoja į aukšto dažnio virpesius, kuriuos paskleidžiame mes. Ta katė, nesvarbu ar vidurdienis ar jau ir pirma valanda nakties, atbėga pas mane garbinančią Rojaus Trejybę-AŠ ESU, susirango ant kojų ir jeigu tai naktis – ir užmiega, būna net gaila po to kelti. O aš jos niekada nekviečiu, pati atbėga. Bet – tikrai dar nebuvo taip, kad atbėgtų ir susirangytų pas mane ar kurį kitą šeimos narį šiaip mums prisėdus pailsėti.
Ką gi, ŠEŠIOLIKTOS dienos popietė. Ant stalo garuoja mano ką tik šeimai iškepti bolivinės balandos ir brokolių kepsniukai. Šalia – mano kepta, raugu maišyta speltos ir ruginių miltų gardi duona. Noriu pakramtyti maisto. Noriu pajusti patį KRAMTYMO PROCESĄ. Tiesiog pasiilgau to jausmo. Šitas mano maitinimosi Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąja energija patyrimas gali tęstis ir toliau, jaučiuosi nuostabiai, bet priimu sprendimą suvalgyti maisto. Atsikandu kriaušės – neskani, kažkokia sena, beskonė. Atsigeriu gurkšnį mandarinų sulčių – nenoriu, kažkaip įspūdžio nepalieka. Susirandu tai, ko TIKRAI NORIU – savo DUONOS RIEKĘ, KEPSNIUKĄ ir pasigardžiuodama, lėtai suvalgau. Kaip jaučiuosi? Puikiai. Visas šešiolika parų šeimai gaminau maistą ir jo niekada nenorėjau. Bet panorau PARAGAUTI dabar.
Mielieji, viskas yra GYVA. VISKAS turi savo atitinkamo dažnio virpesius. Ir mes esame veikiami aplinkos ir vieni kitų, mes nesame izoliuoti. Priklausomai nuo mūsų įtikėjimo į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU tam tikro lygio, mes esame pajėgūs kažkokį tai suteiktą IŠ PASĄMONĖS iškilusį impulsą įveikti arba – ne. Kitas dalykas – kiek aš to noriu pats ir kiek tam dedu pastangų. Aš renkuosi, nes man suteikta laisva valia – ji nevaržoma. Ir niekas nevyksta šiaip sau. Tavo pastangos niekada nebus bevaisės, neįvertintos – bet tavo pasąmonė visada bus ta tavo gyventoja – šiame pasaulyje – kuri turi būti nuolat valoma ir taip puoselėjama NUOŠIRDŽIU, GYVU ATSIVĖRIMU ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, NES – kuo didesnis iššūkis, tuo ir tau iškylantys kliuviniai – VIS SMAILESNIAIS SPYGLIAIS apie kuriuos tu gali kol kas dar net ir nebežinoti.
Man šitas patyrimas irgi nebuvo šiaip sau suteiktas. Ne šiaip aš jaučiau tokį sustiprinimą ir ne be priežasties aš pajutau artumą savo TĖVUI IR MOTINAI.
Šitas NUOSTABUS patyrimas – JAU PRAEITIS. KITAS – bus sąsajoj su šiuo.
Telydi jus ramybė mielieji, Vita
vvita
2016-04-04 03:09:07
Miela Laima, taip, tokią būseną tu pajunti iš vidaus. Tikrai taip ir buvo, aš tiesiog pajutau, kad nenoriu materialaus maisto. Bet skaitant mano aprašytą patyrimą-mokymą, ten yra parašyta, kad aš tam tikrais laikotarpiais nevalgiau – taip elgtis diktavo mano vidus. Taip pat aš aprašiau ir savo patyrimus paauglystės laikotarpiu kas susiję su mityba ir visa tai susiejus dabar turiu štai tokį patyrimą. Juk viskas yra susiję. Bet tokia BŪSENA pasiekiama gilinant savąjį atsivėrimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Kaip ir užsinorėsi tu vėl to materialaus maisto ar ne, vėl, tai lemia tavo vidinė būsena – KIEK GILIAI TU PASITIKI KŪRĖJU-ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.
Beje, miela sese, juk gali man paskambinti ir aš labai mielai su tavimi pasikalbėsiu apie savo patyrimus, nes aš tikrai negaliu žinoti kas slypi už, kaip tu parašei – ir t.t. – todėl negaliu atsakyti į klausimą kuris neužduotas.
Telydi tave ramybė, Vita
vvita
2016-03-18 23:47:46
Sveiki, man įdomu, kokia buvo motyvacija taip maitintis? Ar tai jau atsiverymo natūrali pasekmė , atsibundi ir nenori materialaus maisto, skonio, nėra alkio na ir t.t.? Ačiū su meilė sese.
LaimaR
2016-03-18 17:43:07
Nuostabūs dvasios sesės Vitos patyrimai man suteikia tik dar didesnį patvirtinimą, kad įmanoma maitintis Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyva energija, kuri tuo pačiu yra daug daugiau nei maistas, tai informaciniai energiniai virpesiai, kurie ir suteikia bet kuriai asmenybei visoje kūrinijoje reikiamą energinę informaciją, kaip VISADA BŪTI GYVYBINGAI IR VEIKLIAI kaip bendrakūrėjai kartu su Kūrėju, veikiant visų gerovės labui. Ir šie aprašyti Vitos patyrimai tik paliudija, kaip keičiasi žmogus – palaipsniui nyksta jo gyvulinės ydos, klaidingi įpročiai ir nuostatos, mintys tampa šviesesnės ir gyvybingesnės, teisingesnės ir kryptingesnės, o tuo pačiu gyvenimas tampa kokybiškesnis ir prasmingesnis, nes Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji energija transformuoja iš vidaus, per gyvą atsivėrimą Jam. Ir viskas, ką reikia daryti – tiesiog nuolat garbinti Kūrėją, nuolat bendrauti su Juo savais paprastais žodžiais, labai nuoširdžiai atsiveriant kaip pačiam artimiausiam Draugui, ir tuomet iš tikrųjų ima atsirasti realus pojūtis, sakyčiau – dvasinis žinojimas, kad nėra nieko artimesnio kaip Rojaus Trejybė-AŠ ESU, mano ir visų Tikrasis TĖVAS ir MOTINA, ENERGIJOS ŠALTINIS IR CENTRAS. Nes kuo dažnesnis bendravimas su Juo, tuo patiriama didesnė dvasinė trauka viduje palaikyti vis dažnesnį ir nuolatinį gyvą ryšį su Juo. Ir tuomet, aš ir pati vis dažniau imu patirti viduje, vis dažniau užlieja energijos antplūdis patiriamas kaip ryžtas, noras veikti visų gerovės labui ir be jokio išskaičiavimo sau, tik iš meilės. Tai nuostabi ir po truputį auganti dvasinė būsena, ir ji mane labai stiprina ir stimuliuoja žengti į priekį, link dar didesnės vienovės patyrimo su Kūrėju. Šitaip palaipsniui auga pasitikėjimas. Pasitikėjimas Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir savimi, Jos gyva dukra, tampančia vis gyvybingesne, tačiau šitas dvasinis virsmas yra labai palaipsnis, bet nuostabus patyrimas, kokio iki šiol nė viena žmonijos karta iki mūsų nepatyrė tokiu kokybiniu dvasiniu lygiu, nes nežengė apreikštu gyvuoju keliu, kokiu šiuo metu žengiame mes, urantai.
Ir dar daugybę nuostabių patyrimų mums bus nauji, iki šiol nepatirti, mus pačius stebinantys, tuo pačiu ir kitus, tačiau stiprinantys ir stimuliuojantys žengti dar ir dar vieną žingsnį link Kūrėjo, ir tuo pačiu kiekvieną akimirką su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU vis gilesnėje dvasinėje vienovėje, patiriamoje per gyvo įtikėjimo gilinimą.
Su meile,
Jurgita
2016-03-13 21:15:29
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]