Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Tėvo mokymas apie virpesius

Norėjau su jumis visais pasidalinti iš Tėvo gautu mokymu, kai uždaviau Jam tokį klausimą:
.
O kaip gi virpesiai veikia kitus per mane, Tėve?
.
‘Virpesiai turi nuostabų gebėjimą pereiti kiaurai ir sklisti labai greitai visur visoje kūrinijoje. Nėra nė vieno lopinėlio, kur jie nepasireikštų. Tačiau kai jūs savo protus užteršiate tamsa, jai pasiduodami, įsileisdami į savo pasąmonę ir nevalydami jos Mūsų gyvu atsivėrimu, tai aplink jus ima formuotis atitinkamo žemo dažnio virpesiai. Jie užteršia aplinką, nes užterštas jūsų vidus atitolęs nuo Mūsų Rojaus Tėvų. Todėl kai tik imate atsigręžti savo vidumi link Mūsų, ima šviesėti ir pamažu valytis jūsų pasąmonė, ima kilti jūsų energetiniai virpesiai, o tuo pačiu imate keisti aplink save aplinką. Ji yra tokia, kokią patys sukuriate, ką patys iš savęs išspinduliuojate, ne kitaip. Todėl tik gyvame ryšyje su Mumis būdami pastoviai, sugebėsite keisti supančią aplinką taip, kaip nė nenumanote, nes Aš veiksiu per jūsų atsivėrusią sielą, Aš gydysiu ir tirpdysiu per jus. Tik LEISKITE MAN VEIKTI PER SAVE, atverkite savo sielos langą plačiai ir priimkite gaivų meilės gūsį į savo vidų.
O kiti sielos broliai irgi ims jausti iš jūsų sklindančius šviesius ir galingus Mūsų gyvus virpesius ir keisis, nes jie keis visus, neišskiriant nė vieno – nes viskas mano kūrinijoje yra gyva. Taigi ir jų sielas ims gydyti šie virpesiai. Todėl kuo glaudesnį ryšį su Mumis palaikysite, tuo labiau prisigers jūsų siela Mūsų meilės, išminties, gailestingumo, teisingumo, ramybės, tuo galingiau ir plačiau jie skleisis per gyvus virpesius iš jūsų atverto vidaus į aplinką, į visumą; po visą kūriniją nuvilnys jūsų nuostabi sielos daina.’
.
Ačiū tau Tėve už mokymą.
2009-12-17


Jurgita
2009-12-25 18:08:18

Komentarai

Vakar mano siela patyre neapsakoma dziaugsma ir gyva-praktiska patyrima, kuris labiausiai nustebino mane pacia pirmiausia. Priziuriu viena ligoni, kuris atvyko net is Kuveito, nes vietiniai gydytojai atsisake operuoti pagyvenusi zmogu. Seima nusprende pameginti atskristi i Londona. Kalbesiu ne apie juos, nors cia taip pat yra daug ka pasakyti. Kadangi esu ligonineje visa savaite, tai pastoviai turi dirbti su visu ten esanciu personalu. Taip per penkias dienas susidraugavau su dauguma tam skyriui esanciu zmoniu. Viena aire, suzinojau veliau, parode kazkoki isskirtini demesi ir tai priemiau kaip paprastuma ir nuosirduma. Ne visada tai buna nuosirdu, gali buti tik geros manieros. Ji su tokiu smalsumu ir nuostaba paklause, is kur as esu? Tai yra taip man iprasta ir as nekreipiau i tai demesio. As noriu su tavim pakalbeti, kai vel susitikome koridoriuje, pasake man. Ir taip atvere man savo sirdies maza kertele. Ji pasake, kad sitoje ligonineje jau dirba septyniolika metu ir visada labai mylejo savo darba, bet dabar kazkas atsitiko, ji nenori cia dirbti, viskas ja erzina...Ji kalbejo be parstojo, as tik spejau klausyti, negalejau zodzio iterpti. Tai cia pagyre mano devimo drabuzio spalva, tai dar kazka pasake. Savy pamaniau, issiblaskiusi moteris ir surado nauja zmogu issikalbejimui...Bet man paciai buvo smalsu, kodel taip elgiasi. Ji net susirado nauja darba, ejo i interviu, bet jos neprieme, o prieme zmogu, kuris neturejo darbo. Sakau viskas gerai, taip ir turejo buti, juk tu turi darba.
Ir pasakiau, kad nieko jai netruksta tik reikia perskaityti viena knyga, kuria turiu ir vel viskas sugris i savo vietas, kad ta knyga pakeis gyvenima...duodu uz auka ir knyga atnesiu sestadieni. Nei ji klause kokia tai knyga, nei as paminejau kas jos autorius, nei ka ten raso.
Vel ligonineje busiu kita sestadieni. As nedirbu savaitgali,- pasake ji. Ir pati pasiule man savo telefona uzrasyti. Galiu sugristi i ligonine bet kada, kai turesiu laiko.
Visa diena jos daugiau nemaciau ir pamaniau, kad kita karta susitiksime, ji nei neprisimins musu to pokalbio, nes anglui trumpi pokalbiai yra pats nereiksmingiausias ir naturaliausias dalykas.
Pries vakara ji ateina i musu palata priimti uzsakymo is ligonio, ka noretu valgyti rytoj. Kai ji prieme ussakyma atsisuko i mane ir padave voka - A5 formato ir paklause ar ne per mazas. As nustebau, ir nesuprantu apie ka cia ji kalba, ir kam ta voka duoda ir kodel jis turetu butu mazas. Ko ji dabar nori? Man tiek klaustuku ant galvos atsirado, o ji mane uz rankoves isstrauke is palatpos ir sako, nenoriu prie ju kalbeti. Ar tilps knyga i voka? Aaa...prisiminiau. Nesijaudink, turiu begles voku, niekada neismetu voku, kuriuos man siuncia, as juos naudoju dar karta. Turiu visokiu dydziu. Tikrai neproblema.
Mes net nuejom iki jos rubines ir ji paaukojo pinigu uz KNYGA, kurios nei pavadinimo, nei autoriaus, nei ka ten raso nezino KOL KAS...ir neklause, o as supratau, kad jau nieko ir sakyti nereikia.
As noriu su tavim susitikti dar karta. Tikrai susitiksim, geriausia butu po to kai perskaitysi knyga.
Ligonineje dar buvau iki velaus vakaro, grizau namo ir tas geras ir neapsakomas jausmas neapleidzia manes, nes kartais, kai man pritruksta isminties, sakau TEVE, nebezinau kur eiti ir kam siulyti knyga visi labai sykstus,- apskundziu visus. Knygos nori, o aukoti ne. Negirdziu ka JIS man atsako, bet tikriausia nori pasakyti, kad vis labiau pasitikeciau JUO ir vis labiau atverciau sirdi JAM ir JIS suorganizuos tuos savo vaikus taip , kad nieko nereikes - tik BUTI.


rita
2010-02-18 16:49:11



Miela Jurgita, ačiū tau už šį puikų Tėvo mokymą. Būtent gyvi virpesiai iš Tėvo-Rojaus Trejybės mus pasiekia visada, kada tik siela atsiveria visu savo nuoširdumu ir pasitikėdama Rojaus Trejybe.
Dėl to mes ir imame LABAI GALINGAI PATIRTI GYVĄ TĖVO BUVIMĄ GARBINDAMI ROJAUS TREJYBĘ PER MŪSŲ GYVĄSIAS pamaldas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, nes ATSIVERDAMI ROJAUS TREJYBĖS ASMENIMS MES IR ATVERIAME SIELOS VOŽTUVĄ, KAD GYVI JOS MEILĖS VIRPESIAI PRITEKĖTŲ Į MŪSŲ VIDŲ, IR JUOS MES RELAIAI JAUČIAME.
O KADANGI PER GYVĄSIAS PAMALDAS MŪSŲ BŪNA APIE DVIDEŠIMT, O KARTAIS JAU IR DAUGIAU, TAI IR MŪSŲ PAČIŲ PERDUODAMAS ŠITŲ VIRPESIŲ POVEIKIS SUSTIPRĖJA IKI DALYVAUJANČIŲJŲ PAMALDOSE SKAIČIAUS PAKELTO KVADRATU. TAI PRILYGSTA JAU 400 PAVIENIUI BESIMELDŽIANČIŲ ŽMONIŲ maldos metu skleidžiamų virpesių galiai. Štai kaip besimelsdami gali pasiekti tokį savo virpesių galios MILŽINIŠKĄ padidinimą, kad veiktų APLINKĄ.
Štai KODĖL BŪTINA LANKYTI MŪSŲ ROJAUS TRejYBĖS GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ, be ritualų, JEIGU NORIME PAČIU VEIKSMINGIAUSIU BŪDU ŠVIESINTI SAVO SIELOS BROLIUS IR SESES ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS GYVAIS VIRPESIAIS, KURIUOS IR PATIRIAME GYVŲJŲ PAMALDŲ METU.
Būtent dėl to ROJAUS TREJYBĖS VIRPESIAI pripildę ir mus, dalyvaujančius gyvosiose pamaldose atsivėrusius Rojaus Trejybei, ŠVIESINA MUS IR LEIDŽIA PAJAUSTI mūsų pačių sielų TYRUMĄ, KILNUMĄ, IR ŠVIESĄ.
Tai yra TIKRA, kad MŪSŲ GYVOJI KOLEKTYVINĖ MALDA MŪSŲ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE APVALO SIELĄ IR GYDO KŪNĄ PER MŪSŲ GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS. Ir mūsų sielos broliai ir sesės po pamaldų išeina PAKYLĖTI ir DVASIŠKAI SUSTIPRĖJĘ.
Toks ir yra evoliucinis kelias aplinkos šviesinimo ir dvasinimo kelias - patiems prisipildyti gyvų Rojaus Trejybės virpesių ir juos spinduliuoti visiems. Kada šitą poreikį ima pajausti vis giliau atsiverianti siela, tada ji ir pradeda lankyti mūsų GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĘ. Kol sielos atsivėrimas dar nėra gilus, tada ji siekia patenkinti savo kitokius, ir asmeninius interesus, nes jie jai dar svarbesni negu visų šviesa.
Kiekvienas gyvena pagal Rojaus Trejybės gyvųjų virpesių prisipildymo laipsnį ir lygį ir elgiasi pagal šitų pačių virpesių jautimą savo viduje. O šitie gyvi mielės virpesiai ir yra Tėvo-Rojaus Trejybės vedimas iš vidaus, kaip jį perteikia Tėvo dvasia - Minties Derintojas.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-12-25 20:28:50



Aciu, miela Jurgita, nuostabus Tevo mokymas.
Toks paprastas ir aiskus mokymas apie tai koks turi buti musu kiekvieno indelis visos Kurinijos gerovei ir Trejybes slovei.

Vita
2009-12-27 13:37:06



Jurgita , tu labai gerai užgirdai ir priėmei dievišką veikimą savo prote ir jausmuose ir tai tapo tavo asmenybės patirtimi .
Daugelis žmonių Dievą suvokia , kaip abstraktybę ir tik mūsų Viešpatį Jėzų Kristų suvokia , kaip Dievo įsikūnijimą materialiai . Tačiau Dievas nėra abstraktus. Jo visi pasireiškimai , mūsų žemiškame gyvenime , pasireiškia kaip asmeniniai ir beasmeniai Dievo aspektai, tačiau jie mūsų protuose atpažystami , kaip amžinos ir kupinos palaimos ir žinojimo vizijos . Šios vizijos atpažystamos taip , kad mumyse veikia Dievo asmenybė.
Lygiai kaip vienas vandenyno lašas turi visas vandenyno vandens savybes, taip ir mūsų sąmonė turi visas DIEVO sąmonės savybes. Tačiau dėl mūsų susitapatinimo ir prisirišimo prie materialios energijos (fizinio kūno, juslinio kūno , materialaus turto, ego ir pan. ) mūsų gyvoji , tikroji sąmonė tampa užteršta, tarytum nešvarus veidrodis, kuris negali tyrai atspindėti tikrovės.

Petras
2009-12-26 20:46:23



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal