Forumas: temos peržiūra
Aplinkybės, atvedusios mane į Domeikavos gimnazijos direktoriaus kabinetą
Balandžio mėnesio aštuntąją dieną, iš mokyklos kurią lanko mano pirmokė dukra Viktorija, o nuo Rugsėjo pirmosios – pateikiau prašymą – kad priimtų ir mano sūnų šešiametį Matą, sulaukiau skambučio iš mokyklos administracijos. Telefonu, gan įsakmiu tonu, man paaiškino, kad iki Birželio pirmosios dienos pristatyčiau pažymą, jog mano vaikas – kuris lankys PRIEŠMOKYKLINĘ grupę – yra paskiepytas visais būtinais skiepais. O aš kaip tik prieš maždaug savaitę, mokykloje perskaičiau naujai pakabintą skelbimą skelbiantį, kad nuo šių metų Rugsėjo pirmosios dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu įteisintas PRIVALOMAS priešmokyklinis ugdymas. Bet taip pat išleido ĮSAKYMĄ – nors aš klaidingai telefonu išgirdau ir maniau, kad įstatymą – kad neskiepyti vaikai, nepriimami. Bet lankyti – PRIVALO, o tai reiškia ir skiepytis? Žmogui suvaržoma laisva valia ir tai – ĖJIMAS PRIEŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIĄ.
„ĮSTATYMAI, jeigu jų – kvailių – yra sukuriami, jų neprivalu laikytis jeigu yra aukštesnis Kūrėjo įstatymas kuris kelia asmenybę į aukštesnį lygį nedarydamas jokios žalos aplinkai, bet tą aplinką saugodamas ir puoselėdamas ir virš visko iškeldamas laisvą valią, o ne ją laužydamas ir žlugdydamas. Žlugdymas laisvos valios nukreiptos Kūrėjo linkme, tai yra didžiausias nusikaltimas. Didžiausias nusikaltimas kurį daro mirtingasis gyvenantis tamsoje“. (Gyvosios pamaldos Kaune, Algimanto žodis 2016-04-17)
Kada mokykloje retomis progomis aš pamatydavau direktorių žiūrėdama į jį aš viduje jaučiau, kad ateis laikas kai mūsų keliai kažkuria prasme susidurs. Ir kada aš sulaukiau to skambučio iš mokyklos, vos man pasakė kokiu reikalu skambinama aš iškarto dar tai moteriškei net ir nepabaigus kalbėti, supratau – kad tas laikas atėjo. Atėjo laikas jam sužinoti ryškesnę šviesą per mane. Ir nepaisant to, kad aš viduje kažkaip žinojau jog mūsų susitikimas kažkada įvyks – viduje mąstydavau, tai kaip gi aš galėčiau prie jo prieiti? Kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis? Ir štai atsakymas man – Rojaus Trejybė-AŠ ESU už tave planuoja.
Kadangi turėjau reikalų nueiti pas direktoriaus sekretorę tai tuo pačiu paprašiau, kad man parodytų ar dar geriau duotų kopiją to dokumento kuriame aš galėčiau pasiskaityti apie šį naują, kaip tada maniau, įstatymą, apie privalomuosius skiepus. O pasirodo, tai tiesiog dokumentas, išsiuntinėtas savivaldybių administracijoms iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, pasirašytas sveikatos apsaugos ministrės kaip – ĮSAKYMAS. Parsinešusi tą dokumento kopiją – negaliu į ją žiūrėti. Vieną kartą perskaitau ir tiesiog padedu ten, kur nematyčiau. Jis man kelia nemalonias mintis. Bet po keleto dienų, priimu sprendimą parašyti direktoriui paaiškinimą, kad vaiko neskiepysiu ir kodėl. Visą savaitę bandau savo pastangomis sukurti tinkamą tekstą ir jaučiu, kad tam išeikvoju daug energijos nes nieko nesigauna. Parašau tą paaiškinimą, bet viduje jaučiu, kad – maža. Gerokai maža.
Vidus padiktuoja kreiptis į Mokytoją ir paklausti jo nuomonės bei paprašyti padėti, jeigu jis mano, kad taip reikia. Išsiunčiu jam savo kurtą laišką ir kitą rytą gaunu ĮSPŪDINGĄ JO VARIANTĄ. Tai žinoma, kad tai yra tai ko man reikia. Tai, su kuo dabar drąsiai galiu žingsniuoti link direktoriaus kabineto durų.
Įdomu tai, jog kada Algimantas man atsiuntė laiško direktoriui tekstą, tai tas tekstas visas buvo šviesiai žydros AŠ ESU spalvos. Kada aš jį skaičiau, tai mane ta spalva tiesiog akino. Ką beje patyriau ir susipažinusi su laiško turiniu. Pirmasis įspūdis – spalva, o po to ir kvapą gniaužiantis tekstas. Tačiau, tame pačiame elektroniniame laiške esantis MANO Algimantui rašytas laiškas – dabar persiųstas man su apačioje esančiu jo – buvo įprastinės juodos spalvos. Aš paklausiau Mokytojo, ar jisai išskyrė šia nuostabia AŠ ESU spalva savo tekstą tiesiog tam, kad išsiskirtų nuo manojo? Ir jis atsakė, kad jisai taip nedarė, tai jo kompiuteris taip elgiasi, o gal APVAIZDA? Iš to ką aš patyriau jį skaitant, aš esu tikra, kad tai – Apvaizdos darbas.
Iš elektroninio pašto laišką aš persikėliau į Wordą ir jisai taip ir liko žydra-melsva spalva tik dabar dar atsirado gelsvas fonas. Kas man taip pat patiko. Kadangi aš tų spalvų keitinėti nemoku tai tokį spalvotą laišką direktoriui ir nešiu. Man atrodo, kad taip jau nuspręsta ir už mane. Taip turi būti.
Penktadienio rytas. Einu į mokyklą. Nors dieną prieš ypatingai jaučiau ramybę viduje, šiandien jau kirba galvoje vienas po kito klausimai, ar rasiu direktorių, ar mane priims ir panašiai. O vos ateinu prie raštinės, matau kaip tik iš savo kabineto išėjęs direktorius kalba su savo sekretore. Paklausiu ar galiu užeiti ir jiems pritarus aš pasakau, kad noriu kalbėti su direktoriumi. Mane pakviečia į kabinetą. Ištiesiu voką ir pasakau kas tai ir dėl ko jį atnešiau. Direktorius padaro nerūpestingą veido išraišką ir sako: „Tai nėra būtina – skiepų pažyma – kadangi dabar padarė privalomą priešmokyklinį ugdymą, tai nėra svarbu.“ Minutėlę stoviu ir galvoju. Tai ką, pokalbio pabaiga? Tarsi nėra daugiau apie ką kalbėti, mano problemos – NELIKO. Bet direktorius jau išsiėmęs iš voko mano jam atneštą paaiškinimą ir skaito. Kiek paskaito, kai vėl man pasako, kad pažyma nėra būtina. Aš pasižiūriu į jo rankose laikomą mano ką tik paduotą voką su lapais. Direktorius pamato ir sako: „ Bet jūs vis tiek paliksit šį dokumentą? Ir aš patenkinta atsakau: „Taip, norėčiau palikti, kad jūs paskaitytumėt, bet tai dar ne viskas. Noriu jums kai ką padovanoti, kadangi aplinkybės atvedė mane pas jus... “ – „Prašom, sėstis“- ranka parodo į kėdę šypsodamasis. Aš išsiimu iš rankinės Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL apreiškimą ir tiesiu direktoriui į rankas. Dirstelėjęs į pavadinimą jis atsiverčia knygos turinį ir ima skaityti. Mane nustebina, kad ilgokai, matyt rado, kas jį sudomino. „Ačiū, ačiū už dovaną, skaitysim“ – sako po kiek laiko ir atsistoja. Aš taip pat atsistojau. „Prašom“ – atsakau ir atsisveikinus išeinu. Kadangi klausimo jokio man nepateikė, tai ir pokalbis toliau nesitęsė. O gaila. Ir kodėl visi žmonės – kada reikia – tokie nekalbūs? Kodėl negali nuoširdžiai paklausti – bet ką – paėmę į rankas tą knygą? Taip būtų paprasta tęsti pokalbį toliau.
Tai štai, grįžusi namo galvoju. Jeigu mano laiškas nebūtų toks spalvotas, būtų juodai ant balto spausdintas – tai direktorius nebūtų jo tarsi pats pasiūlęs palikti, ne tai tiesiog eilinis prirašytas lapas. Jis tokių mato šūsnis kasdien. Nebūtų patraukę jo dėmesio. O dabar lyg ir dėl mano pastangų – dėl to kaip atrodė dokumentas – o gal jį tiesiog sudomino tai ką jis spėjo perskaityti, jis manęs klausimu teigdamas sako, kad dokumentą paliksiu? O juk ten ir yra parašyta visa ta akinanti šviesa, kurią man atsiuntė Mokytojas, tai kas direktoriui skirta perskaityti. Spalvotas laiškas, buvo pagalba man iš Apvaizdos, žinant, kad aš pati giluminio pokalbio nesugebėsiu išrutulioti, kai mintys, išsakytos dokumente – tai nuostabiai paruošta santrauka apie gyvąjį gyvenimą drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, plius taip pat apie mano žemišką šeimą. Taigi, nebus taip, kad KALBU JUMS VĖL vartydamas apreiškimą, direktorius nežinos kas gi ten per viena iš mamų perdavė man šią knygą? O kad mums dar teks matytis, tai kitaip ir būti negali.
O visos tos aplinkybės, ta skiepų istorija. Jeigu man skambinusi sekretorė nebūtų tuo tokiu reikliu balsu pareiškusi, kad man REIKIA pristatyti pažymą į mokyklą – tai ir nebūčiau aš atėjusi iki direktoriaus su Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL apreiškimu.
Aš jau sakiau, taip tiesiog turėjo būti. Nes direktoriui – kaip ir kiekvienam – reikalinga didesnė šviesa.
KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU SUPRASTI KĄ AŠ KALBU, toliau pridedu PAAIŠKINIMĄ, kurį perdaviau direktoriui. Jį perskaitę ir jūs pajusite GILUMINIUS VIRPESIUS laiško turinyje.
PAAIŠKINIMAS
Mūsų šeima – mano vyras, Vytautas, ir mūsų trys vaikai – 8, 6 ir 3 metų, einame Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvuoju Tikrovės ir Šviesos keliu, kuris yra paties Kūrėjo suteiktas visai Kūrinijai Evoliucijos proceso pasireiškimu, kada kiekvienas individas vis ryškiau nušvinta pats, ir tuo pačiu šviesina ir aplinką tiek savo kasdieniais veiksmais – savo kasdieniu matomu gyvenimu – tiek ir mintimis, pripildytomis Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU - Meilės, Tiesos, Teisingumo, Gėrio, Grožio, Šviesos – Tikrovės, kurios pagrindą sudaro Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU – asmeninis atradimas savo viduje ir savosios laisvos valios vis stipresnis suliejimas su Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – valia. Ir būtent tada gimsta PASITIKĖJIMO Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – tokia vidinė BŪSENA, kuri pripildo kiekvieną fizinio kūno ląstelę Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – aukščiausio dažnio energijos virpesiais, o sąmonę apšviečia tokios gilios įžvalgos virpesiais, kurie ir saugo visą žmogiškąjį organizmą nuo virusų ir bakterijų patikimiau negu dirbtiniai žmogaus pagaminti materialūs skiepai.
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – yra visos gyvybės Šaltinis, IR BE KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – NEBŪTŲ NE TIK GYVYBĖS miriaduose planetų, BET IR JOKIOS SAULĖS-ŽVAIGŽDĖS kosminėje erdvėje. Todėl ir visa gyvybė tiek šiame pasaulyje, tiek ir kitose planetose yra kilusi iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Energijos. Ir kilusi ne chaotiškai ir atsitiktinai, bet Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – įvairiapusių Sūnų –atitinkamos kategorijos ir kvalifikacijos – išmintingų pastangų dėka. Būtent tokie Sūnūs ir pavertė vandenį vynu, kada prieš du tūkstančius metų Jėzus dalyvavo vestuvėse Kanoje, ir jo žemiškoji motina pasiskundė, kad pasibaigė vynas – ir didžiulės akmeninės lietaus vandens šešios talpos pavirto per akimirką vynu. Šis procesas buvo evoliucinis, tik buvo pašalintas laiko faktorius, bet jis atitiko Tėvo valią.
Tuo tarpu visi nematomi virusai kyla dėl Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – valios laužymo ir žmogiškojo savanaudiško gyvenimo, ir net mąstymo, nes tokia nenušvitusi mirtingojo sąmonė nuolat skleidžia žemo energinio dažnio virpesius, kurie ir sudaro palankią terpę atsirasti, o vėliau dar ir mutuoti virusams. Taip yra kilę visi susirgimai, kurių priežastis bando nustatyti mokslininkai – vėžio, tuberkuliozės, AIDS, maliarijos, ebolos ziko, ir daugelio kitų, bet jie nustato tik tų virusų perkėlimo priemonę, bet ne priežastį, todėl jų kilmė lieka nežinoma ir toliau – o vėžio atveju – net ir paties viruso nenustato, bet mato, kiek jau daug įvairių organų jis apėmęs, o išgydyti materialų kūną nuo vėžio materialūs vaistai yra bejėgiai nekeliant savo sąmonės būsenos į Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Meilės ir Šviesos energinio lauko kuo aukštesnį dažnį.
Būtent dėl to, kad mūsų šeimos nariai gyvena Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvąja Meile ir Šviesa KASDIEN, todėl mes savo vaikų materialiais skiepais NESKIEPYSIME.
Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Meilės energijos apsauga suteikiama kiekvienam ir yra tokia galinga, kad priimti IR BŪTI SVEIKU GALI BET KAS, KAS TIK ATSIVERIA KŪRĖJUI – ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU – IR BET KUR. Kas gyvuoju keliu neina, tam lieka materialūs vaistai ir skiepai.
Meile ir Šviesa gyvendami savo kasdienį gyvenimą, grindžiamą pasitikėjimu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – ir savo gyvenimu siekdami kuo didesnės Šviesos VISŲ labui laisva valia, kurią kiekvienam irgi suteikia Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – mes nelaužysime savosios valios ir nepriimsime sprendimų prieš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU - valią, ir neiškelsime pasitikėjimo materialiais skiepais aukščiau už pasitikėjimą Kūrėju ir Kūrėjo suteikiamą apsaugą nuo bet kokių virusų, kurių taip bijo neįtikėjusieji, įskaitant ir tuos, kurie skiepus kuria, ir jų dėka sau kraunasi materialius turtus PRIEŠ KŪRĖJO - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIĄ.
Tebus Kūrėjo Palaima ir Ramybė visoje gimnazijoje, kad joje būtų daugiau Meilės ir Šviesos.
Mielieji, telydi jus ramybė, Vita
2016-05-08 09:31:05
Komentarai
Nuostabūs Vitos patyrimai ir pateiktas Algimanto laiškas mokyklos direktoriui, nuoširdžiai sustiprina ir sukelia meilės būseną, kad ši mano dvasios sesė drąsiai priėmė tokį iššūkį, kuris pasirodė jos kelyje. Tokie aprašyti patyrimai sustiprina, kad ir man pačiai, ir kitiems nuoširdiems urantams norisi tik dar daugiau save atverti Rojaus Trejybei-AŠ ESU, pajausti Jos vedimą viduje ir eiti taip, kaip veda, vis drąsiau ir ryžtingiau. Ir tuomet tokios kasdienės pastangos gilinant gyvąjį įtikėjimą galiausiai duos nuostabius vaisius, jau duoda. Ir mane pačią labai džiugina, kada jaučiu dvasine būsena daugiau ryžto, tvirtumo, ir Apvaizdos dėka vis dažniau sutinku tokius žmones, kurie nori pažinti didesnę tiesą, šviesą, kurie klausia, ir kuriems aš galiu jau labai daug pasakyti, nes jaučiu vidumi Kūrėjo tikrovę, nes gyvenu joje. Ir sutinku, ir jau pasakau. O dar kai gaunu Rojaus Trejybės-AŠ ESU pamokymus, patarimus kaip bendrauti su žmonėmis, ir kad Ji atveda ir atves pas mane tokius žmones, kad drąsiai pasidalinčiau Jos gyva šviesa, kad nelaikyčiau savyje, ir kad mane visada saugo, kur bebūčiau ir su kuo būčiau. Tokie visokie asmeniniai mokymai taip labai pakylėja, tokį pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU suteikia, kad imu jausti palaipsniui vis didesnį pasitikėjimą Ja, ypač kada realiai gaunu patvirtinimus, ir kada mano nerimas išsklaidomas. Iš viso mane žavi šio gyvojo kelio šviesa, tikrovė, kokie patyrimai patiriami jau dabar, vis giliau dvasine būsena patiriant Rojaus Trejybę-AŠ ESU taip asmeniškai viduje, Jos šviesos energiją taip stiprėjančiai, ko niekada iki šiol nejaučiau taip. Ir tai vyksta dedant nuolatines pastangas bendraujant su Ja, ir kuo dažniau, kad ir trumpai pagarbinant, bet kur, bet kada. Ateina mintis tą daryti, garbinti, tą ir darau, net gatve eidama.Šiandien važiavau namo po šokių pamokos, atsisėdau į autobusą ir užsimerkusi pradėjau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir taip nuostabiai giliai panirau į garbinimo būseną, o po to į maldą, prisijungdama prie kitų dvasios brolių ir sesių kasdienėje pirmadienio maldoje, kad visai užmiršau pasižymėti elektroninį taloną. Tik išlipusi i autobuso ir eidama link namų prisiminiau. Taigi taip gavosi, kad ir kontrolė niekur nesustabdė, o ir aš parvažiavau su Apvaizdos apsauga, suteikta nuo nemalonių apinkybių.
Su meile,
Jurgita
2016-05-09 22:41:20
Miela Skaiste, dėkoju tau už tavo šiltus žodžius.
Kada aš išėjau iš direktoriaus kabineto, man buvo liūdna. Liūdna, kad aš su juo NEPAKALBĖJAU dvasine tema. Aš padovanojau jam nuostabaus ryškumo apreiškimą, kad jis skaitydamas jį gertų tą šviesą, bet nesugebėjau-nemokėjau pratęsti pokalbio ir pasidalinti žodžiu bent dalelyte šviesos kurią aš turiu savyje. Štai kas mane visada nuliūdina visose situacijose su kažkuo kalbant – jei aš nepajuntu ką turiu pasakyti.
Bet tuo pačiu aš taip pat ir džiaugiausi, kad dabar šviesos šaltinis taip arti jo, ranka pasiekiamas. Atneštas jam asmeniškai. Ir tikrai aš pajutau džiugesį kada jis pasiliko mano jam atneštą paaiškinimą. Turi gi virpesiais pajausti gelmę iš laiške esančių žodžių. Nors kažkiek.
Telydi tave ramybė, Vita
vvita
2016-05-08 23:10:40
Tai tokia ryški šviesa! Aš žaviuosi Vitos drąsa, nes jos vietoje, kol kas, taip pasielgti turbūt neišdrįsčiau...Buvo įdomu ir malonu skaityti, o toje vietoje, kur direktorius siūlo atsisėsti ir PRIIMA Gyvąją Šviesą, staigiai susikaupė ašaros ir nebegalėjau ramiai skaityti toliau, nes nesimatė teksto :). Ačiū Vitai už jos ryžtingą žingsnį ir Algimantui, už tokį milžinišką šviesos bloką, tokiame trumpame aprašyme.
Telydi jus Rojaus Trejybės-AŠ ESU šviesa ir ramybė,
Skaiste
2016-05-08 15:29:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]