Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas-atsakymas - Kur tie drąsuolliai, kodėl jie neina gyvuoju keliu? - 2016 05 26
ALGIMANTAS:
Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave – Amžinąjį Garbės ir Šlovės Šaltinį, ir trokštu iš tavęs mokymo, atsakant man į tokį klausimą – TIEK DAUG APRAŠOMA DIDVYRIŠKŲ IR DRĄSIŲ poelgių, tačiau kur tie drąsuoliai DINGSTA, kad gyvajame TAVO EVOLIUCIJOS KELYJE tik saujelė URANTŲ, ir nieko daugiau, kur tie DRĄSUOLIAI?
TĖVAS:
Mano myliausias Sūnau, Aš esu tavo ir visų Tėvas – žmonija iškreipė DRĄSOS IR ŠLOVĖS sampratas, todėl toji drąsa, kurią šlovina jūsų materialus mirtingojo protas, NĖRA MANOJI AMŽINOJI DRĄSA – KURTI SU MANIMI VISUMOS LABUI IŠ MEILĖS IR TIKROVĖS GILUMINIO POJŪČIO SAVYJE, NET IR TAIP, KAIP KURIU AŠ.
Tuo tarpu jūsų taip išaukštinta mirtingojo DRĄSA yra MATERIALIŲ akių ir proto vertinimo ir supratimo pasekmė. Jums būtinas matomas akims, arba girdimas ausims pasakojimas, kokie yra nepaprasti veiksmai, kurie pranoksta aplinkos kasdienį ir masiniu mastu pasireiškimą. Kada jūs apdovanojate už ypač išsiskiriančius poelgius savo dvasios brolius ir seses įvairiais jūsų vertingais išskirtinumo ženklais, jūs iš tikrųjų neturite jokio kito palyginimo, kas yra DRĄSA MANO POŽIŪRIU. Argi nėra jums drąsu TAPTI SAVIMI IR GYVENTI SAVO TIKROVĖS GYVENIMĄ DRAUGE SU MANIMI, IR TUO LIUDIJANT MANO GYVOJO KELIO TIKROVĘ IR TEISINGUMĄ VISIEMS – IR NE TIK JŪSŲ DABARTINIO VIEŠĖJIMO PLANETOJE – URANTIJOJE – BET IR VISOJE KŪRINIJOJE PER VISĄ AMŽINYBĘ? Juk kai kurie iš jūsų jau patys patyrėte, kiek reikia jums DRĄSOS ištarti MANO GYVOSIOS ŠVIESOS GYVĄ ŽODĮ, ir jums džiūsta balso stygos, stringa mintys, išmuša prakaitas nuo nepasitikėjimo savimi – tuo pačiu ir MANIMI, Kurį tokią akimirką jūs visiškai užmirštate, kad AŠ iš viso egzistuoju, nes jūs iriatės audringame vandenyne vien tik savo jėgomis, blaškomi įvairių vėjų ir audrų sukeltose milžiniškose jūsų aplinkos bangose. Kokia yra jūsų milžiniška drąsos ir tikrovės apraiška jūsų asmenybei, neatilekant nė vieno materialaus veiksmo, kuris taip aukštai vertinamas ir trokštamas išsiskiriant iš kitų, bet būnant SAVIMI SAVO APLINKOJE – TOKIEMS, KOKIUS SUMANIAU JUS AŠ. Štai TOKIA yra DRĄSA Mano jums sumanyta. Tik jūsų absoliuti dauguma nieko nežino apie Mano jums suteiktą drąsą, todėl jus ir valdo BAIMĖ, baimė, kurios niekaip negali įveikti net ir didvyriškų jums aprašomų ar perpasakojamų veiksmų pati vaizdingiausia istorija.
Jūs labiausiai vertinate gyvybę. Tačiau jūs net gyvybės esmės nesuvokiate, todėl ir siejate ją vien tik su jūsų materialiu ir labai trumpalaikiu apvalkalu jūsų asmenybei-dvasiai šitame pasaulyje. Todėl mirtingojo materialus protas klaidingai iškėlė į aukščiausią lygį materialios gyvybės paaukojimo už savo Tėvynę vertę. Tai nėra didvyriškumo ir drąsos apraiškų teisingas įvertinimas, nors jūs už tokius veiksmus savo dvasios brolius ir seses apdovanojate įvairiais, jūsų supratimu, aukščiausiais įvertinimais. Argi įmanoma būti drąsiu NUŽUDANT SAVO PRIEŠĄ IR UŽ NUŽUDYMĄ GAUNANT APDOVANOJIMĄ VIEN DĖL TO, KAD TAS APDOVANOTASIS – JŪSŲ SAMPRATA – PASITARNAVO SAVO TĖVYNEI? O kitoje jūsų tariamo didvyriškumo ir drąsos pusėje yra ašaros ir liūdesys, nes artimieji aprauda nužudytuosius, materialia prasme, ir jie PRAKEIKIA JUS IŠ SAVOJO SIELVARTO.
Todėl tokioje iškreiptoje drąsos sampratoje niekas iš jūsų nesuvokia, kaip visa aplinka yra klaidinama jūsų drąsos ir didvyriškumo vertinimu ir iškėlimu virš kitų jūsų kasdienybės veiksmų, ir jūs net nepastebite, kad jūsų dvasios brolis ar sesė, nuoširdžiai nugyvenęs savo mirtingojo etapą Urantijoje, nejausdamas jokio poreikio siekti šlovės ir garbės SAU, ir pademonstravo tikrąją MANO DRĄSĄ – būti kasdienos aplinkoje savimi, be jokių Tėvynės meilės ir pareigos sampratų, tiesiog gyvendamas KASDIENA NUOŠIRDŽIAI IR SU MEILE.
Ir kol jūsų viduje nėra uždegta dvasinė liepsna, kol Manoji jums suteikta DVASINĖ KIBIRKŠTIS – MINTIES DERINTOJAS – neuždega jūsų DVASIOS ASMENYBĖS MANIMI, tol jūs ir vadovausitės klaidingomis drąsos ir didvyriškumo sampratomis, ir niekada – artimiausiu metu nesulauksite DRĄSOS ir DIDVYRIŠKUMO masinio pasireiškimo gyvajame kelyje, nes jūsų dabartiniam protui yra perdaug didžiulė – tiesiog dabar dar neįveikiama – iššūkio kartelė, KAD MIRTNGOJO PROTAS SUGEBĖTŲ PAJAUSTI SAVO TIKRĄJĮ AŠ, ir tuo pačiu pavirstų iš vikšro į skraidantį drugelį. Jūsų vidinė ir milžiniška pasąmonėje glūdintii BAIMĖ tuoj pat jums uždės pavalkus ir apynasrį, kad tuoj pat išgaruos jūsų LAISVĖS MĄSTYTI IR GYVENTI TIK KĄ SUSPURDĖJĘS VIDUJE TROŠKIMAS. Tokiam troškimui virsti drugeliu būtina tikroji DRĄSA, MANO SUTEIKTA, NES AŠ JŪSŲ NĖ VIENO, NĖ VIENOJE KARTOJE, NEAPDOVANOJAU BAIME – BAIME BŪTI SAVIMI, ,BAIME EITI GYVUOJU MANOSIOS TIKROVĖS KELIU, BAIME PRABILTI MANUOJU GYVUOJU ŽODŽIU. Būtent dėl tokių jūsų žemų energinių virpesių MANOJI ŠVIESA DAR ILGUS ŠIMTMEČIUS NEVIEŠPATAUS MANŲJŲ MYLIMIAUSIŲ VAIKŲ VIDUJE.
Štai kodėl aš ir pasirinkau tave skelbti MANO GYVĄJĮ ŽODĮ, KAD TARP SAVO DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ, KURIE NUOŠIRDŽIAI IEŠKO ŠVIESOS IR TIESOS, GALĖTUM PATVIRTINTI IR MANO TEIGINIŲ TIKRUMĄ IR TEISINGUMĄ, ir tuo pačiu galėtum pateikti Gyvąją Šviesą šiems Mano mylimiausiems vaikams, kad ir nedidelei saujelei. Tačiau būtent šie Mano vaikai ir yra Evoliucijos DRUSKA, suteikianti gyvąjį dvasinį skonį visai žmonijai.
Todėl nieko NEBIJOK, ir AŠ TAVE – KAIP IR KIEKVIENĄ – PERKELSIŲ SAVO DVASINIU MEILĖS GYVU TILTU NE TIK PER AMŽIUS, BET IR IŠ PASAULIO Į PASAULĮ. Tavo pastangos yra tikrai DRĄSOS IR DIDVYRIŠKUMO pasireiškimas Mano ir Manosios kūirinijos samprata – ir tik toks vertinimas yra TIKRAS.
Gyvasis kelias yra DRĄSOS IR DIDVYRIŠKUMO KELIAS TOKIOJE ŠIUO METU TAMSOS VIEŠPATIJOJE, KOKIA YRA JŪSŲ DABARTINĖ PLANETA. Gyvasis kelias yra sumanytas DRĄSEMS IR RYŽTINGIEMS MANO MYLIMIAUSIEMS VAIKAMS. Jumis žavisi ir didžiuojasi net ir patys aukštieji dvasiniai Mano hierarchijoje veikiantys Mano Sūnūs ir Dukros, kad jūs nebodami tokios tamsos tirštos aplinkos neapleidžiate gyvojo kelio ir vis labiau jjį vertinate savo DVASINĖS ASMENYBĖS proto gyvąja tikrovės samprata.
ALGIMANTAS:
Ačiū tau, mylimas Tėve už tokį mokymą. Manoji valia, kad būtų TAVOJI, kaip ir AMŽINOJO SŪNAUS-MOTINOS BROLIO, BEGALINĖS DVASIOS-MOTINOS SESĖS, IR AŠ ESU.
2016 05 26
16.30
2016-05-26 18:33:46
Komentarai
Nuostabus Tėvo perteiktas mokymas apie tikrąją DRĄSOS sampratą, perskaičiau su malonumu ir net ašaros išsiliejo - kokia begalinė Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilė mus kiekvieną akimirką apglėbia, kaip mes esame mylimi ir globojami, kad tik eitume šiuo gyvuoju keliu ir nepasitrauktume iš jo, kuris yra tikrasis TIKROVĖS KELIAS, numatytas visai amžinybei, kad visi juo žengtų, visi imtų garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU.Iš tikrųjų, drąsos samprata mūsų pasaulyje tiek iškreipta, kad kiekvienas mirtingasis ją suvokia kaip bet kokį materialų veiksmą, tebūnie ir moralų, jų požiūriu - išgelbėti kažkieno fizinio kūno gyvybę nelaimės atveju, bet lygiagrečiai, kitame šio pasaulio kampelyje - ją sunaikinant, kaip priešą, kaip tą, kuris neatitinka ir taip žemų moralės ir doros sampratų. Tai argi čia slypi drąsa? ne, tai ne drąsa, o visiška dvasinė tamsa, susipainiojimas, kada viešpatauja gyvulinė baimė - naikinti kitą, kad tik nepakenktų to mirtingojo tariamai gerovei, ir toks elgesys primena gyvūno elgesį, kada šis gina savo teritoriją puldamas, ir tą daro iš baimės.
Tikroji DRĄSA yra “TAPTI SAVIMI IR GYVENTI SAVO TIKROVĖS GYVENIMĄ DRAUGE SU MANIMI, IR TUO LIUDIJANT MANO GYVOJO KELIO TIKROVĘ IR TEISINGUMĄ VISIEMS – IR NE TIK JŪSŲ DABARTINIO VIEŠĖJIMO PLANETOJE – URANTIJOJE – BET IR VISOJE KŪRINIJOJE PER VISĄ AMŽINYBĘ”. Tai yra tikroji drąsos samprata, apimanti ne tik šį materialų Urantijos pasaulį, bet ir visą amžinybę – visada išlikti savimi. O būti savimi galima tik vis labiau susiliejant su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, vis labiau bendraujant ir bendradarbiaujant su Ja, patiriant vienovės būseną, nes tokioje būsenoje ir pats jautiesi natūralus toks, koks esi iš tikrųjų – esi unikali dvasinė asmenybė, laikinai turinti šį material apvalkalą šitame pasaulyje, bet jau dabar, per gyvo įtikėjimo gilinimą, atsiskleidžianti savo tikruoju aš, SAVIMI, ir imanti gyventi taip, kaip kiekvienam iš mūsų yra numačiusi Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Su meile,
Jurgita
2016-05-28 07:37:00
Mielieji, dvasios broliai ir sesės, koks nuostabus Tėvo mokymas, ašaros liejosi, jaučiau tokią meilę iš Rojaus Tėvų, kurie ragina mus žengti dar drąsiau šituo nuostabiu gyvuoju keliu.
Myliu jus visus ir apkabinu.
Vanda.
stovan
2016-05-27 07:52:14
„Būtent dėl tokių jūsų žemų energinių virpesių MANOJI ŠVIESA DAR ILGUS ŠIMTMEČIUS NEVIEŠPATAUS MANŲJŲ MYLIMIAUSIŲ VAIKŲ VIDUJE“.
Skaičiau šį mokymą, o kai perskaičiau šį sakinį ėmiau ir net apsiverkiau. Nors taip nutinka retai, bet čia taip Tėvas pasakė, kad taip vidų palietė. Mes skleidžiame žemus energinius virpesius, dėl to dar šimtmečius – kaip pasekmę – nejaus žmogus šviesos savo viduje, BET VIS TIEK, NET IR TAIP KLYSTANČIUS SAVO VAIKUS TĖVAS ŠTAI MUMS SAKO, KAD MYLI. VIS TIEK MES MYLIMIAUSI JO VAIKAI. Kokia gelmė šiuose žodžiuose. Kad tik tas mirtingasis suvoktų... Kad tik patirtų viduje kaip jisai yra mylimas.
Vita
vvita
2016-05-27 00:03:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]