Forumas: temos peržiūra

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]

Mano mintys po apsilankymo Rojaus Trejybes-AS ESU Gyvojoje Šventovėje Vilniuje, šių metų žiemą.

Ši mokymą užrasiau prieš tris mėnesius, ir šiandien tvarkydamas užrašus kompiuteryje jį suradau ir nusprendžiau įkelti.

Mielieji šį savo mokyma nusprendziau užrasyti po to, kai paskutini karta buvau Gyvojoje Sventoveje Vilniuje ir Kaune. Gan ilgai tyrinejau savo vidinius pojučius, ir kodel po šios keliones jaučiausi būtent taip.

As nežinau ko kiekvienas ateiname i Gyvąją Šventovę, kas paklausyti mokymo, ar pasisemti energijos is gyvo bendravimo Su Rojaus Trejybe-AS ESU, ar dar del kažkokiu tai kitu priežasčiu, kiekvienas turim savas priežastis, bet sis mano mokymas yra nukreiptas butent toms sieloms, kurios savo viduje tikrai troksta pasireikšti labiau, bet to padaryti nedrysta. Nedrysta žengti žingsnių link savęs ir is baimiu islaisvinti.

Kada Gyvojoje Sventoveje ateina laikas sakyti savo pamokomąji žodį mums, kiekvienam individualiai, tai tokiu, norinciu savo mokyma pateikti atsiranda vienetai, kas nedrysta, o kas bijosi, ka pagalvos kiti, bet labiausiai žmones bijo, kad ju išreikštas mintis, kaip jiems atrodo, pakritikuos dvasinis mokytojas ir kol tai vyks reikes sedeti ir tuos komentarus savo adresu isklausyti is dvasinio moktytojo. Tai yra ne menka baime, kuri slegia dauguma, ir del tos priežasties žmones bijo išsižioti, tuom pačiu nelesdami pasireikšti savo vidinei dvasinei asmenybei, tuom pačiu atimdami iš savęs laiką ir sudarytas galimybes lavinti save ir augti dvasiniu mokytoju. Šiuo mokymu noriu padrąsinti kiekvieną is mūsų ir pasigilinti į čia mano sakomas ir dėstomas mintis ir atsakyti sau į klausimą, kiek tai liečia kiekvieną individualiai, asmeniškai.

Tam, kad išmoktume kalbėti ir reikšti laisvai savo mintis yra būtina išsižioti, o kiekvienas savęs sustabdymas ir dėl bet kokiu priežasčiu yra tiesiog baimės pasireiškimas, o baimė atima patyrimus ir neleidžia pasireikšti gyvai dvasinei asmenybei taip, kaip tai yra sugalvota kiekvienam is mūsų.

Kiekvieno iš mūsų viduje yra mechanizmas kuris atsijoja tinkamą mums patyrimą nuo netinkamo. Kada mes ramybėje priimame kieno nors mums išsakomas mintis, tai tas vidinis mehanizmas tuo paciu atsijoja tai kas tinka mūsų patyrimui ir kas netinka, tuo pačiu suteikiame sau galimybę, kad ateityje, greitoje ar tolimoje, tos išsakytos mintys vienaip ar kitaip pasireikš vidiniu patyrimu, vidinės kosminės įžvalgos pagilėjimu, arba asmenybės tapatybės kazkokios potencialo dalies aktualizavimu. Kiekvienas vidinis triukšmas arba rėmai kurie neleidžia laisvai i mūsų samonę kristi viskam, kas yra išsakoma atima is mūsų dvasinės asmenybės vidines patirtis. O šitas triukšmas ir pastovus visa ko filtravimas, ’’tas man tinka, o šitas netinka, čia pasakyta gerai o čia jau blogai, šitas žmogus gali pasakyti ką nors gero o šitas jau negali…’’ yra ne kas kita kaip gyvulinio, viską skirstančio ir segmentuojančio proto pasireiškimas, kuris ir neleidžia laisvai pasireikšti dvasinei asmenybei. Paziurekite į dar nemokančius kalbėti vaikus, kokia tyra širdimi ir su pasitikėjimu jie geria i save pasaulį, nesvarstydami, ir neskirstydami neintelektualizuodami nieko, priimdami viska kas vyksta čia ir dabar ir į ką tuo metu sukoncentruoja savo dėmesį. Tą ir turėjo omenyje Jėzus sakydamas, kad jūs turite tapti kaip vaikai. Tiktai mūsų gyvulinė baimė neleidžia mums pamatyti savęs tikro, pamatyti gyvenimo ir aplinkos tokia, kokia ji yra ištikrųjų.

Reiktų suprasti, kad šios akimirkos, kada kiekvienas sestadieni, ar kas antra sekmadieni Kaune jus turite unikalią galimybę mokytis, ir mokytis ne bet ko, bet laisvai reiksti savo, is vidaus besiliejancias mintis, kad jos butu pataisytos ir pakreiptos teisinga linkme, dvasinio mokytojo. Vien tik klausant ką kalba kiti žiniu neimanoma įsisavinti, o sakant savo balsu žodzius ir laisvai reiškiant mintis tik ir yra tas kelias ištikruju išmokti ir gauti nuostabias pamokas kiekvienam asmeniškai. Kada atvaziuoju i Gyvąją Šventovę į Vilnių ar į kauną, tai kiekvieną kartą iš ten išvažiuoju, gavęs unikalią dovaną, ir tai įvyksta tik todėl, kad visada išdrystu išsizioti ir išreikšti, šiandieninį mano suvokimą viena ir kita tema, tokiu būdu gaudamas iš Algimanto savo minties vektoriaus pakreipima tam tikra kryptimi, jeigu jis tuo metu yra reikalingas. Jūs brangieji, besilankantys Gyvojoje Šventoveje turite tokią galimybę kiekvieną savaitgalį, naudokitės tuom, nes niekas už jus kiekvieną asmeniškai to padaryti nepajėgus. Ir žinokite, kad ateis toks laikas kai nebus šalia dvasinio mokytojo ir atsiremti tada jums reikės tik i savo vidų ar į viduje atrastą Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O Į ką remsitės jeigu šalia ir viduje nebus nei vieno nei kito?

Kad tai vyktų sklandžiau ir lengviau, tai priminsiu sau ir kitiems pagrindines sio kelio gaires. Kurios yra būtinos ir bus būtinos visada – jos galios visada, nesvarbu kaip pasikeistu, ar galetu pasikeisti Gyvojo Kelio tekejimas kiekvienam asmeniskai. Ir kur jus benuneštų jums paruoštas likimas. Jos yra tokios: TYLOS PRAKTIKA, DVASINIU SALTINIU STUDIJOS, IR GYVAS BENDRAVIMAS su ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU BEI JŲ GARBINIMAS. tai yra trys pagrindiniai dalykai kuriuos atlikti yra būtina mums kiekvieną mielą dieną. Be šito, atsiranda seklumas atsiverime, iš to seka baimė prasižioti pamokomojo žodžio metu Ir savojo patyrimo pasidalinimo visu labui metu, ir bet kokioje gyvenimo situacijoje, kai kitus žmones reikia sustiprinti ta iš Šaltinio gaunama šviesa. Dalintis savo patyrimu reikia tam, kad kiti isklause jusu patyrimą, juo praturtetų, išlaisvėtų ir būtų drąsesni savo kasdieniniame gyvenime. Nevykdant šiu auksčiau paminetų dalykū, pagrindinių Gyvajame Kelyje, musu dar tik gležnas vos prasiskleidžiančias sielas užgula apnašos, ir baimė, kuri ir toliau kausto ne tik norą kalbėti, dalintis savais patyrimais, bet uždaro galimybę jausti gyvą brolystės tarpusavyje būseną, o tokia busena įmanoma tik, kiekvienam asmeniškai atsiveriant Rojaus Trejybei-AS ESU, individualiai ir asmeniškai, savais žodžiais ir savomis mintimis. Tik toks budas yra kelias i drąsą ir dar gilesnes, vidines patirtis Gyvąjame Kelyje. Negana to kad yra kenkiama sau, bet tokiu būdu yra sukuriama ir tamsi aplinka, kuri sukuriama keikvieno is musu individualių baimių ir nenoro pasireikšti taip, kaip veda mus kiekvieną vidinis Locmanas, Rojaus Trejybes -AS ESU Minties Derintojas.

Minties Derintojas, gyvena kiekvieno is mūsų viduje, brangieji, bet be mūsų kiekvieno laisvos valios pasireiskimo Jis veikti negali, todėl kiekvieno iš mūsų pareiga su Juo bendrauti ir kalbeti, Ta avancu duotą Dalelę reikia savyje atrasti, ją sušildyti, užmegzti ryši su Ja, palaipsniui suliejant savo valią su Ja, ir galiausiai savo asmenybę sujungti su Ja. Tai yra procesas, bet jis prasideda nuo kiekvienos dienos asmeninio bendravimo su Rojaus Trejybe-AS ESU per šią gyvą Kūrėjo dalelę Minties Derintoją. Įpatingai tai yra svarbu daryti būtent tada, kai mums yra gerai, ta prasme, kai nėra kažkokių sunkumų ir gyvenimas eina pakankamai sklandžiai ir nelaukti to momento, kai jis pablogės tiek, kad jau nebus kur dėtis, kaip tik kreiptis pagalbos i Kūrėją.

Brangieji tikiu, kad Šios mano mintys kiekviename ras atgarsį ir visumos labui, gyvojo kelio svarbos, siai planetai ir visatai labui, kiekvienas isgirsime svarbą to ka noriu pasakyti. Tegul toks drąsus šio rašinio stilius leidžia pajausti kievienam sių minčių svarbą, šiai kartai ir ateinančioms kartoms kurios gyvens šioje planetoje.

Telydi jus visus Ramybė, Kūrėjo ramybė, ir tokia stipri, kad joks išorinis reiškinys negalėtų išmušti jus is savęs, bet savo gyva vidine šviesa, kuria semsitės is Kūrėjo Rojaus Trejybės-AŠ ESU užlietumėte savo aplinką, joje gyvenancius dvasios brolius ir seses ir netgi tuos kuriuos gali pasiekti tik jūsų nuoširdžios ir gyvos maldos ir mintys.

ValdasAirija
2016-05-31 01:34:05

Komentarai

Mielas Valdai,
Ačiū už tavo išsamų paaiškinimą.
Tu sakai:
„Nors sita galimybe, atrasti Kureja savo viduje egzistuoja visada, bet aplinkybes mirtingojo gyvenime kartais susiklosto taip, kad jis patiria nesekmes bandydamas Ji atarasti, ir savo nesekmiu priezastis suvercia Kurejui arba mokytojui, arba keliui, arba is viso galiausiai pareiskia, kad viskas yra nesamone, nes prisiimti atsakomybe sau ir toliau testi pastangas atsiverti ir zingsnelis po zingsnelio kaupti patirtis mirtingasis nenori ir bijo.“
Žinai, ne vienas urantas bandė man pasakyti tą patį ką tu čia parašei. Taip, bet šita galimybė vis tiek egzistuoja visada. Tai aš būtent tą ir norėjau pasakyti. O nesėkmes juk patiria VISI. TAI NĖRA NAUJA NEI VIENAM.
Telydi tave ramybė, Vita

vvita
2016-06-07 15:34:34

Miela Vita,

Nors sita galimybe, atrasti Kureja savo viduje egzistuoja visada, bet aplinkybes mirtingojo gyvenime kartais susiklosto taip, kad jis patiria nesekmes bandydamas Ji atarasti, ir savo nesekmiu priezastis suvercia Kurejui arba mokytojui, arba keliui, arba is viso galiausiai pareiskia, kad viskas yra nesamone, nes prisiimti atsakomybe sau ir toliau testi pastangas atsiverti ir zingsnelis po zingsnelio kaupti patirtis mirtingasis nenori ir bijo. Paskaityk Akimirkos Amzinybes izanga, kur Algimantas labai aiskiai apraso sita situacija.

Kaip pasakojau anksciau, kad gyvenau su mokytoju — koks jis buvo mokytojas tai ne man spresti — tai ten buvo ir daugiau zmoniu. Tai juos buvau sutikes po penkiolikos metu nuo to meto, kai visi issiskirstem, ir ka… vienas toliau istriges tame paciame lygyje ir niekur nepajudejo, nors kelis kartus bandziau pateikti Urantijos Knyga, kuria jis pavadino krikscioniskais paistalais, nes atsiverte ja jau su nuostata, sureiksmines save ir tai ka jis daro… ’’ kas cia gali mane pamokyti’’ ir is visko ka jam besiunciau ka atrasdavau savo kelyje pats, jis tik issityciojo, apsaukdamas mane degraduojanciu krikscioniu. Kai pasakiau, kad as atradau savyje Kureja, tai pasiziurejo i mane ir tepasake ’’tavyje nera to ko as ieskau, nera mums apie ka kalbeti geriau jau patyleti’’. Na ir ka, isvazinejo indija skersai isilgai, sutiko tuos kurie nirvanas pasieke, ir kaip jis sako atrade tai kas yra uz asmenybes ribu, o pats ir stovi vietoje nes be atrasto Kurejo savyje nera nuosirdumo, nera paprastumo, nera tikro supratimo, nera ramybes. O kas bus tada, kai toks zmogus suvoks, kad jam buvo pasiulytas Gyvasis Kelias, jam buvo siulomi ir sviesos saltiniai, o jis viska atstume, ar sugebes toks mirtingasis ramiai priimti savo suklydimus ir pabandyti zengti zingsni link gyvo savyje atrandamo rysio su Kureju? klausimas islieka atviras.

Kitos dvi moterys is tos buvusios grupes nusprende, kad jos tik issvaiste laika ir sugadino sau gyvenima ir sveikata, apkaltine ta zmogu, kad jis sarlatanas ir is viso gal net nesveikas. Kiti su skepticizmu ir baime susitikime stebejo kur link pakryps pokalbis, Ir kai prie stalo pasiuliau pasimelsti, na reakcija buvo keista. O vistiek issiziojau ir garsiai padekojau Kurejui uz maista ir susitikima ir trumpai pasimeldziau, kad tokiu kazkada bandziusiu eiti dvasingejimo keliu neapakinciau.

Drambliu dresiruotojai, kol dramblys dar mazas, jam prie kojos pririsa rasta, kurio pajudinti mazas dramblys negali, ir jam susiformuoja supratimas, kad to rasto jis negali isjudinti. taigi net ir jau suauges dramblys to rasto judinti net ir nemegina, nes jis ''zino'', kad vistiek to rasto is vietos nepajudins, ir priziuretojui uztenka tik prikabinti dramblio koja prie rasto ir jis jau priristas, nors maziausiu pastangu pagalba ta rasta dramblys galetu isjudinti. Panasiai buna ir su zmogaus gyvenimu, materialaus proto ir tik intelekto vedamas zmogus bando eiti dvasios keliu, po kiek laiko jam tai daryti nusibosta ir jis skuba pasidaryti sau isvadas, kad tas kelias yra iliuzinis, ir visi tie kurie kazka jaucia, tai arba sau yra isikalbeje arba save apgaudineja, nes juk jis tai nieko nepatiria, kiek ’’besistengtu’’. tada su laiku jam dar labiau pasunkeja galimybe nugaleti savo savanaudiska intelekta kuris nenustoja teisintis niekada, ir pripazinus savo neteisuma, visgi nusileisti ir pabandyti toliau kantriai, zingsnelis po zingsnelio, eiti dvasios keliu. Labai daznai zmogaus viduje nugaleje pasiteisinimai taip apvynioja jo prota ir intelekta, kad zmogus pakrinka ir jau kaip isprotejes neigia bet kokius sviesos pasireiskimus savo viduje ar aplinkoje. O toki savo pamisima bando uzdangstyti be perstojo tusciai kalbedamas, arba klausydamas triuksmingos muzikos, arba ziuredamas televizoriu per dienas, arba kazkaip kitaip nukreipdamas nuo savo vidaus demesi, arba prastesniu atveju alkoholiu narkotikais arbas savizudybe uzglusindamas savo vidu. Stai tokie yra mano patyrimai stebint zmoniu gyvenimus. Nors Kurejas viduje skatina ir pasiruoses vesti kiekviena akimirka, ir niekada neapleidzia proto jeigu dar rusena bent maziausia viltis, kad sita siela dar galima isgelbeti, bet zmogaus laisvos valios pazeisti negali niekas, net pats Kurejas. ir jeigu mirtingasis pats savo noru, samonigai ar nesamoningai nuo Kurejo nusisuka, del savo paties neismanymo, kas tada jam belieka, i ka jis gali atsiremti juk viskas nuneigta?

Kada jau atrandi Kureja savo viduje, tai tada viskas atrodo gan paprasta, nes tu jau zinai kaip ta reikia padaryti, ir net gali kitam patarti kaip ta reikia daryti, Bet tam, kuris savyje Kurejo dar neatrado, tai jis eina dar tamsiame gudziame miske tarp iliuziniu medziu, ir teigia kad tik medziai ir yra, ir daugiau nieko, kur jus cia ta sviesa matot ir kai jam is vidaus rodo, stai cia eik, o dar ir is isores irgi saukia ta pati tai atveju gi buna visokiu, kas eina o kas ir lieka tarp tu medziu, taip ir nesugebeje is tos tamsos isbristi.

Toks butu atsakymas ir paaiskinimas sitos frazes, kad gali ateiti laikas kai nebus dvasinio mokytojo salia, ir viduje atrasto Rojaus Trejybes Fragmento-Kurejo. Ir nors galimybe ta padaryti isliks visada, bet cia jau viskas priklauso no einaciojo laisvos valios.

Zodi ''karaliskas'' panaudojau ta prasme, kad siame kelyje pastangas reikia deti tik didesniam atsiverimui, nes kai atsiveri ir sulieji savo valia su Kurejo valia tai belieka tau tik netrugdyti Kurejui tave vesti, todel ji ir palyginau su karalisku. Cia as nieko bendro neturejau su dangaus karalyste, nes Algimanto mokymus skaitau ir stengiuosi viska suvokti ir pakoreguoti savo supratima, ir kontroliuoti zodzius kuriuos naudoju.

Kur baigiasi klausimai, ten prasideda atsakymai. Lai tas atsakymas i tavo klausima — kas yra pareiga? — pats tau ir ateina. Uzduok klausimus bet nesistenk ju intelektualiai ismastyti, leisk jiems atnesti tau vidines patirtis, kurios po kiek laiko prazys viduje, dek pastangas tik labiau atsiverti ir prisipildyti ramybes is Rojaus Trejybes-AS ESU, ir ateis toks momentas kai tu suvoksi gilumine pareigos savoka, ir kiekviena karta vis giliau atsiveriant Rojaus Trejybei-AS ESU to tavo klausimo suvokimas ir supratimas bus vis labiau ispleciamas ir tik giles, priklausomai nuo tavo atsiverimo gylio ir niekada neliks sukristalizuotas.

Tai tiek

Telydi tave ramybe.

ValdasAirija
2016-06-07 10:06:19

Mielas Valdai, ačiū tau už tavo NUOŠIRDŲ ir ATVIRĄ atsakymą. Dabar man aiškiau tave suprasti.

Bet aš vis tiek negaliu sutikti su tokiu pasakymu – kad jeigu nebus viduje atrastas Kūrėjo fragmentas, tai ir NEBUS Į KĄ ATSIREMTI – juk Kūrėjo fragmentas yra VISADA mumyse, tai ir atsiremti į ką tu turi VISADA. Tai tokio kaip – NEBUS Į KĄ ATSIREMTI – nėra iš viso. Juk Rojaus Trejybė-AŠ ESU tai VISADA mums pasiruošus padėti, tik kreipkis į Jį, į Kūrėją savo, kurį atrasti mirtingasis gali bet kurią akimirką. Tik žinoma, čia neįmanoma apeiti pirmiausia Dvasinio Mokytojo mokymų ir pagalbos, kuris nukreipia mirtinguosius tinkama kryptimi – atsiverk Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Kitų kelių mes jau puikiai suvokiam ir patiriam – NĖRA. Vadinasi ir Dvasinių Mokytojų, kaip mūsų Algimantas – NĖRA. Nes tik jis moko kaip atrasti Kūrėją savyje. Moko TIKROVĖS.
Na ir dar kai kas. Šitas – Gyvasis Kelias – argi karališkas? Tikrovė ir tiek, sakyčiau. Tas žodis karališkas, kaip KARALYSTĖ – tai čia gi Jėzus šį žodį naudojo, kaip metaforą tų laikų žmonėms, nes jie nebūtų supratę Jėzaus jeigu jis būtų jiems atskleidęs didesnę šviesą. Bet apie šį tų laikų Jėzaus žengtą žingsnį Mokytojas mums jau daug kalbėjo.
Ir mūsų gyvenimas netampa gi stebuklingu, nes kūrinijoj stebuklų – NĖRA.

Žinai, prisipažinsiu tau, po to kai tau parašiau, kad tai nėra mūsų pareiga garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, aš susimąsčiau kas iš viso yra pareiga? Ir man kilo daugybė klausimų į kuriuos negaliu atakyti. Bet prie šito klausimo sugrįšiu vėliau, nes dabar, kaip tu turbūt ir pats žinai, Julia yra Lietuvoje tai ji atvažiuoja pas mane į svečius, taigi turiu priimti svečią. Šį savaitgalį šventovėje garbinsim Rojaus Trejybę-AŠ ESU drauge. Kas yra džiugu.

Telydi tave ramybė, Vita

vvita
2016-06-02 11:44:53

Miela, Vita,

Aciu tau uz tavo pastebejimus. As su viskuom sutinku ka tu sakai. Kai as sakau, kad nebus i ka atsiremti kai salia nebus dvasinio mokytojo, tai as, kaip tu teisingai pastebejai, ir teigiu, kad jeigu nebus viduje atrastas Kurejo Fragmentas, tai ir nebus i ka atsiremti. O vistiek ateis laikas kai reikes ir savystoviai eiti per gyvenima, ir dar parama tapti ir kitiems. Tai tada ir iskils tie visi sunkumai kai nebus i ka atsiremti.

Zinoma as gal per stipriai pasakaiau, kad garbinti Rojasu Trejybe-AS ESU yra musu pareiga, gal nera tai pareiga, bet jeigu yra tikras ir nosirdus noras uzmegsti gyva rysi ir atrasti savo viduje Rojaus Trejybes-AS ESU fragmenta MINTIES DERINTOJA, ir eiti Gyvuoju Keliu, tai tada reikia atlikti tam tikrus kryptingus veiksmus, kad tai ivyktu. o tie kryptingi veiksmai ir yra ta praktika kuria ir paminejau savo ankstesniame rasynyje, tai ka ir tu paminejai savo ankstesniame mokyme «Tiems kurie nori suprasti», bendravimas su Kureju, malda, garbinimas, tylos praktika, dvasiniu saltiniu studijos. Kodel reikia tai daryti lai kiekvienas panagrineja ir atranda atsakymus sau.

Todel siomis mintimis ir raginu, kad kiekvienas kuris dar nejaucia savo viduje musu nuostabiu Rojaus Tevu buvimo, turetu padeti visas imanomas pastangas, kad vis labiau save atverti. Maldos pagalba, garbinant, bendraujant su Rojaus Trejybe-AS ESU kiekviena diena, vis gilinant vidini rysi, arba jeigu to rysio dar nera tai stengtis ji atrasti, nes tas laikas gyvam atsiverimui yra DABAR. Ir kaip kiekvienas is musu, kurie jauciame sia nuostabia energijos Versme savo viduje, galime patvirtinti savo patyrimu, kad Kurejo Fragmentas tikrai yra musu viduje ir Ji tikrai galima ten atrasti, tereikia padeti nuosirdzias pastangas. Kurejas jau atrado mus kiekviena apsigyvenes musu viduje ir vesdamas kiekviena, o dabar musu eile tai padaryti, atrasti savo viduje Kureja.
Prie viso sito noriu pridurti, kad tikrai turiu tokia patirti, kai gyvenau salia zmogaus kuri vadinau mokytoju. Koks jis bebuvo dvasinis mokytojas to nesvarstysiu, bet tuo metu tai buvo turbut geriausia ka buvo galima gauti. Mano gyvenimas tada transformavosi. Vos per keleta metu taip viskas pasikeite, kad as tapau visiskai kitu zmogumi, mano suvokimas issiplete, mano izvalga pagilejo, mano gyvenimo patirtys tapo daug vertingesnes, ta prasme, kad tuos pacius paprastus dalykus jau maciau visai kitoje sviesoje ir kitoje gelmeje, ir tai kas tapdavo dalimi manes, tos patirtys, as suvokiau, kad to is manes atimti negali niekas. Tai ka tu realizuoji, aktualizuoji ir kuom tampi, tikroveje, niekur nedingsta per visa tavo egzistencija, ir kiekviena akimirka pragyventa, kuri paprastam zmogui gali atrodyti nieko verta, tau tampa pati vertingiausi, nes tu matai daug kartu giliau ir su daugiau ivairiu atspalviu negu neatverto zmogaus akis ir pojuciai. Nors jauciau energijas, ir galejau matyti aplinka pakankamai giliai, bet be atrasto savyje Kurejo fragmento, Minties Derintojo, vistiek jauciausi kaip pamestinukas, visada kazko truko ir as ieskojau. Ir tik kai atradau si Gyvaji Kelia, ir jame savo pacius nuostabiausius Teva ir Motina, is pradziu kalbedamas i savo vidu, as jau ieskoti nustojau nes atradau. Atejo metas kai musu su tuo mokytoju keliai issiskyre ir per gyvenima teko eiti jau vienam paciam, tada as tikrai supratau kokia dvasine dovana jau tada buvau gavęs, bet tada jau nebuvo nei mokytojo salia, Kurejo kaip Asmens as taip pat savyje dar nebuvau atrades. Buvo nelengva. Bet tik tada as ir ismokau remtis i savo vidu, gilintis dar labiau i savo vidu. Ir reikejo vel nemazai metu tam, kad igauciau pasitikejimo savimi, ir daug kasdieniniu pastangu tam kad to vidinio dvasinio kelio neapleisciau. Kai Atradau si nuostabu Gyvaji Kelia tai suvokiau, kad dvasinias kelias dabar tikrai tik prasidejo, o anksciau buvo ieskojimai ir klaidziojimai.

Sis kelias yra tikrai karaliskas, kada tu atrandi Kureja savo viduje, Jam vis labiau atsiduodi, Ir vis daugiau savo gyvenimo aspektu isdrysti patiketi Kurejui. Ir matai, kad tavo gyvenimas tikrai tampa stebuklingu, visos tavo gyvenimo sritys transformuojamos. Tai ko tu lig siol pats, savo pastangomis nesugebedavai pakeisti ar sukurti, Su Rojaus Trejybe-AS ESU visa tai materializuojasi paciais netikeciausiais ir nuostabiausiais budais. Ir tu jauti Koks mylimas tu istikruju esi.

Telydi jus ramybe.

ValdasAirija
2016-06-01 18:36:06

Man visai patiko Valdai tavo šitas mokymas, dėl to, kad tavo minčių kryptis yra teisinga.
Bet štai sakinys, į kurį ypatingai atkreipiau dėmesį:
„Ir žinokite, kad ateis toks laikas kai nebus šalia dvasinio mokytojo ir atsiremti tada jums reikės tik i savo vidų ar į viduje atrastą Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O Į ką remsitės jeigu šalia ir viduje nebus nei vieno nei kito?“

Čia tu TEIGI, kad ateis laikas kai šalia nebus dvasinio Mokytojo. Gal gali savo žiniomis pasidalinti plačiau? Aš ir pati anksčiau apie tai pamąstydavau – juk Mokytojo kažkada gali ir nebūti šalia – tačiau niekada su niekuo apie tai nekalbėjau, o ir negirdėjau ką nors kalbant apie tai. Iš to kaip tu tai pasakei, panašu, kad savo sampratas ar žinias šiuo klausimu galėtum praplėsti. Ačiū.

Taip, kas nori gauna milžinišką paramą iš Mokytojo. Kas nori. Bet ir dabar, gaudamas tą pagalbą iš mokytojo, tu remiesi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Į savo TĖVĄ ir MOTINĄ. Mokytojas nukreips tave teisinga kryptimi tau reikiamą akimirką, kai kreipiesi į jį, kai priimi iš jo tokią nuoširdžią ir rūpestingą pagalbą, bet po to vis tiek liksi tik TU ir TAVO TIKRIEJI TĖVAI. Tai JIS yra tas, VIENINTELIS kuris su mumis KIEKVIENĄ AKIMIRKĄ. Tas, kuris mums PADEDA kiekvieną akimirką. Tik kad mes patys atpažintume Kūrėjo valią, neprimesdami savosios.

Tavo klausimas – O į ką remsitės jeigu šalia ir viduje nebus nei vieno nei kito? – Mokytojo taip, gali nebūti šalia, bet Rojaus Trejybė-AŠ ESU tai juk mūsų viduje. Mumyse. Tai kaip Kūrėjo gali nebūti viduje? ATRASTO viduje, tu turi turbūt omenyje?
Bet žinai gi, mirtingasis dažniausiai būtent tada kai jam sunku ir kreipia savo mintis Kūrėjui. Todėl man patiko tavo išsakyta mintis, kur tu pats vėliau ir paaiškini, kad Minties Derintojas, Kūrėjo dalelė, yra kiekviename iš mūsų. Ir kaip svarbu yra kreiptis į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ne tik tada kai mus prispaudžia būtinybė ir jau kažkas ima slėgti, bet bendraujant kiekvieną dieną, linksma tau ar liūdna. Bet vėl gi, čia viską diktuoja BŪSENA. Negali gi kitam įteigti būsenos kurią pats gal būt jauti. Ir galvoju, kad čia ne jokia ne pareiga bendrauti su Kūrėju. Tai kiekvieno laisva valia, bendraus jis ar ne. O pasekmes nuoširdžių pastangų bendraujant su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, urantas jau jaučia, kiti gi, ignoruojantys Kūrėją – taip pat.

„Minties Derintojas, gyvena kiekvieno iš mūsų viduje, brangieji, bet be mūsų kiekvieno laisvos valios pasireiškimo Jis veikti negali, todėl kiekvieno iš mūsų pareiga su Juo bendrauti ir kalbėti, tą avansu duotą Dalelę reikia savyje atrasti, ją sušildyti, užmegzti ryši su Ja, palaipsniui suliejant savo valią su Ja, ir galiausiai savo asmenybę sujungti su Ja. Tai yra procesas, bet jis prasideda nuo kiekvienos dienos asmeninio bendravimo su Rojaus Trejybe-AŠ ESU per šią gyvą Kūrėjo dalelę Minties Derintoją. Ypatingai tai yra svarbu daryti būtent tada, kai mums yra gerai, ta prasme, kai nėra kažkokių sunkumų ir gyvenimas eina pakankamai sklandžiai ir nelaukti to momento, kai jis pablogės tiek, kad jau nebus kur dėtis, kaip tik kreiptis pagalbos i Kūrėją.“

Į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę atveda – būsena. Kaip tik apie tai su Mokytoju trumpai kalbėjau vakar, prieš gyvąsias pamaldas, Kaune.

Telydi jus mielieji ramybė, Vita

Miela, Vita,

Aciu tau uz tavo pastebejimus. As su viskuom sutinku ka tu sakai. Kai as sakau, kad nebus i ka atsiremti kai salia nebus dvasinio mokytojo, tai as, kaip tu teisingai pastebejai, ir teigiu, kad jeigu nebus viduje atrastas Kurejo Fragmentas, tai ir nebus i ka atsiremti. O vistiek ateis laikas kai reikes ir savystoviai eiti per gyvenima, ir dar parama tapti ir kitiems. Tai tada ir iskils tie visi sunkumai kai nebus i ka atsiremti.

Zinoma as gal per stipriai pasakaiau, kad garbinti Rojasu Trejybe-AS ESU yra musu pareiga, gal nera tai pareiga, bet jeigu yra tikras ir nosirdus noras uzmegsti gyva rysi ir atrasti savo viduje Rojaus Trejybes-AS ESU fragmenta MINTIES DERINTOJA, ir eiti Gyvuoju Keliu, tai tada reikia atlikti tam tikrus kryptingus veiksmus, kad tai ivyktu. o tie kryptingi veiksmai ir yra ta praktika kuria ir paminejau savo ankstesniame rasynyje, tai ka ir tu paminejai savo ankstesniame mokyme «Tiems kurie nori suprasti», bendravimas su Kureju, malda, garbinimas, tylos praktika, dvasiniu saltiniu studijos. Kodel reikia tai daryti lai kiekvienas panagrineja ir atranda atsakymus sau.

Todel siomis mintimis ir raginu, kad kiekvienas kuris dar nejaucia savo viduje musu nuostabiu Rojaus Tevu buvimo, turetu padeti visas imanomas pastangas, kad vis labiau save atverti. Maldos pagalba, garbinant, bendraujant su Rojaus Trejybe-AS ESU kiekviena diena, vis gilinant vidini rysi, arba jeigu to rysio dar nera tai stengtis ji atrasti, nes tas laikas gyvam atsiverimui yra DABAR. Ir kaip kiekvienas is musu, kurie jauciame sia nuostabia energijos Versme savo viduje, galime patvirtinti savo patyrimu, kad Kurejo Fragmentas tikrai yra musu viduje ir Ji tikrai galima ten atrasti, tereikia padeti nuosirdzias pastangas. Kurejas jau atrado mus kiekviena apsigyvenes musu viduje ir vesdamas kiekviena, o dabar musu eile tai padaryti, atrasti savo viduje Kureja.
Prie viso sito noriu pridurti, kad tikrai turiu tokia patirti, kai gyvenau salia zmogaus kuri vadinau mokytoju. Koks jis bebuvo dvasinis mokytojas to nesvarstysiu, bet tuo metu tai buvo turbut geriausia ka buvo galima gauti. Mano gyvenimas tada transformavosi. Vos per keleta metu taip viskas pasikeite, kad as tapau visiskai kitu zmogumi, mano suvokimas issiplete, mano izvalga pagilejo, mano gyvenimo patirtys tapo daug vertingesnes, ta prasme, kad tuos pacius paprastus dalykus jau maciau visai kitoje sviesoje ir kitoje gelmeje, ir tai kas tapdavo dalimi manes, tos patirtys, as suvokiau, kad to is manes atimti negali niekas. Tai ka tu realizuoji, aktualizuoji ir kuom tampi, tikroveje, niekur nedingsta per visa tavo egzistencija, ir kiekviena akimirka pragyventa, kuri paprastam zmogui gali atrodyti nieko verta, tau tampa pati vertingiausi, nes tu matai daug kartu giliau ir su daugiau ivairiu atspalviu negu neatverto zmogaus akis ir pojuciai. Nors jauciau energijas, ir galejau matyti aplinka pakankamai giliai, bet be atrasto savyje Kurejo fragmento, Minties Derintojo, vistiek jauciausi kaip pamestinukas, visada kazko truko ir as ieskojau. Ir tik kai atradau si Gyvaji Kelia, ir jame savo pacius nuostabiausius Teva ir Motina, is pradziu kalbedamas i savo vidu, as jau ieskoti nustojau nes atradau. Atejo metas kai musu su tuo mokytoju keliai issiskyre ir per gyvenima teko eiti jau vienam paciam, tada as tikrai supratau kokia dvasine dovana jau tada buvau gavęs, bet tada jau nebuvo nei mokytojo salia, Kurejo kaip Asmens as taip pat savyje dar nebuvau atrades. Buvo nelengva. Bet tik tada as ir ismokau remtis i savo vidu, gilintis dar labiau i savo vidu. Ir reikejo vel nemazai metu tam, kad igauciau pasitikejimo savimi, ir daug kasdieniniu pastangu tam kad to vidinio dvasinio kelio neapleisciau. Kai Atradau si nuostabu Gyvaji Kelia tai suvokiau, kad dvasinias kelias dabar tikrai tik prasidejo, o anksciau buvo ieskojimai ir klaidziojimai.

Sis kelias yra tikrai karaliskas, kada tu atrandi Kureja savo viduje, Jam vis labiau atsiduodi, Ir vis daugiau savo gyvenimo aspektu isdrysti patiketi Kurejui. Ir matai, kad tavo gyvenimas tikrai tampa stebuklingu, visos tavo gyvenimo sritys transformuojamos. Tai ko tu lig siol pats, savo pastangomis nesugebedavai pakeisti ar sukurti, Su Rojaus Trejybe-AS ESU visa tai materializuojasi paciais netikeciausiais ir nuostabiausiais budais. Ir tu jauti Koks mylimas tu istikruju esi.

Telydi jus ramybe.

ValdasAirija
2016-06-01 18:31:51

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]

Visos forumo temos

Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.