Forumas: temos peržiūra
Gyvosios pamaldos Utenoje pas Janiną, 2016 06 20
Vakar (2016 06 19) Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės gyvąsias pamaldas vedžiau Utenoje, pas Janiną. Buvo nuostabi bendravimo atmosfera, kupina nuoširdumo ir tikrumo, kurios patyrimas manyje gyvena dar ir dabar. Kokia vis tik yra nuostabi toji akimirka, kada yra dvasinis artumas ir dėmesingumas vienų kitiems, kaip tokia atmosfera pripildo tavo vidų gyvąja energija ir meile.
Kada pažvelgiu į vakar dienos patyrimą, mano mintys nukrypsta į Rojaus Trejybės apvaizdos veikimą – kaip ji viską sustygavo, kad buvo sureguliuotos tokios aplinkybės, kokių pats niekada negalėtum taip suderinti. Aš norėjau aplankyti pusbrolį ir jo šeimą, tik vis tą vizitą perkeldavau, nes sekmadienį, kada nevyksta pamaldos Kaune, iškildavo kokių nors nenumatytų iš anksto kitų interesų. Taip priartėjau ir prie vasaros pradžios, o čia mano vaikystės draugo gimtadienis, su kuriuo mes vienas kitą kasmet pasveikiname, nors paties gimtadienio šventimo niekada nebūna nei mano, nei jo aplinkoje. Tačiau dar praėjusiais metais aš jam buvau nupirkęs dovaną – mašinai specialų peršviečiamą skydelį iš dviejų lankstomų dalių - arba apsaugoti akis nuo saulės, arba pašviesinti aplinkos vaizdą, jeigu yra tamsu, net naktį ar rūke - jį pritvirtinus ant gamyklinio ir neperšviečiamo nuo saulės spindulių skydelio. Aš tokį skydelį pats turiu, ir man jis labai padeda ir saulėtą dieną, ir naktį ar prieblandoje, ir net rūke. Tačiau taip atsitiko, kad praėjusiais metais, kai atvažiavau į Uteną per draugo gimtadienį, jis netikėtai turėjo išvažiuoti darbo reikalu į kitą miestą ir mes nesusitikome. Tada jam skirtą skydelį padovanojau pusbrolio sūnui. Mat labai jau geras daiktas, o aš vėl į Uteną net nežinojau kada atvažiuosiu, bet tikrai tai bus negreitai, gal po kelių mėnesių. Tad mano numatytą gimtadienio dovaną jam dovanoti po pusės metų nei šis nei tas net ir nešvenčiantiems tų gimtadienių. Būtent dėl to aš ir nusprendžiau šį daiktą padovanoti pusbrolio sūnui. Po kurio laiko vis tik pagalvojau, kad reikėtų nupirkti šią dovną dar kartą ir draugui, nes gali jų nebebūti, tuo labiau, kad kitur jų niekur nepardavinėja. Kada atėjau į parduotuvę, labia nustebau, kad kaina pakelta iki 25 eurų, kai aš anksčiau – dar gal žiemą pirkau už 17 eurų. Skirtumas didžiulis. Nusprendžiau neskubėti, ir laukti, gal vėl bus nuolaida, kaip buvo tuo metu. Po kurio laiko vėl užėjau į parduotuvę – jokių nuolaidų. Klausiau pardavėjos, kodėl taip smarkiai pabranginti šie skydeliai, tai ji man sako, kad jie iki Kalėdų tikrai jokių nuolaidų netaikys, o kainas nustato šeimininkai, jos pačios visiškai neturi jokios įtakos jų nustatymui, tad net ir nežino, kodėl taip pabrango. Kada vėl atėjau po Naujųjų Metų, kaina buvo ta pati. Nepirkau, dar palauksiu šiek tiek, o tada jau teks pirkti ir pabrangintą – bet kiek pabrangintą – net 8 eurais, o artėjant pavasariui dar jie gali net daugiau pabranginti, juk gobšumui, kurį demonstruoja visose sferose mirtingojo gyvulinis protas, ribų nėra, kaip ir jo sugalvojamų pasiteisinimų dėl ko viskas taip brangsta – tiesiog vieni meta kaltę ant kitų, ir taip visa žmonija būna supainiota ir naiviai tiki, kad branginimas yra tikrai natūralus dalykas, ir jo išvengti neįmanoma, juk tikrai visur pasaulyje viskas brangsta. Ir kito kelio nemato niekas - nei politikai, nei ekonomistai, nei verslininkai, nei šiaip vartotojai. Tai – NETIESA. Deja, kitą kartą man užsukus į parduotuvę skydelių nebebuvo. Pardavėjos paklausiau, kada vėl jų atveš, tai man pasakė, kad jų jau niekas nebeužsakinėja ir nebeatveš. Aš niekaip negalėjau suprasti – KODĖL. Prekė perkama, kad net reikėjo branginti jos kainą, o dabar nebenori užsakyti vėl, kur logika? Gal yra kažkokios povandeninės kliūtys, dėl kurių atsisako šitos paklausios prekės? Kelis mėnesius vaikščiojau ir vis klausiau – ar dar nesiruošia užsakyti šios prekės? Ne, neužsako. O kada užėjau paskutinį kartą, tai man viena iš trijų ten buvusių tuo metu pardavėjų ir sako – mačiau tokį skydelį pardavinėja…PAŠTE. – Kur, kur? – negalėjau patikėti jos žodžiais, todėl taip ir sureagavau. – Pašte, kuris yra čia pat, dar vakar mačiau. Nuėjau prie pašto skyriaus, klausiu ten, ar gali būti taip, ką man ką tik paaiškino pardavėja, kad jūs pardavinėjate tokius skydelius, kurių jie nebeturi ir daugiau nebeužsako? – Taip, štai čia guli dėžutėje. – Ir parodė visiškai greta padėtą dėžutę. Aš ją atidariau ir pasižiūrėjau į tą skydelį, ar jis būtent toks pat. Pamačiau, kad toks pat. Ir kaina – 10 eurų. Aišku aš pasakiau, kad perku. Paštininkė nuėjo atnešti man kitos dėžutės, o grįžusi pasakė, kad šis jau paskutinis. Štai čia atėjau pačiu laiku, ir nebūčiau atėjęs, bet gi Apvaizdos dėka man informaciją suteikė net ne ta pardavėja, su kuria šnekėjausi, o su kitu pirkėju tuo metu bendravusi. Štai tokiu keliu mano rankose vėl atsidūrė dovana draugui, ir dar daug pigesnė. Tad šį kartą jau žinojau, kad su draugu susitiksiu, nes važiavau sekmadienį. Prieš tai paskambinau į Uteną mūsų Vandai ir pasiūliau Pakalniuose surengti trumpas gyvąsias pamaldas, nes ilgiau paviešėti ten negalėsiu, turiu dar sustikti su pusbroliu ir draugu, ir dar su savo labradore Hola pavaikščioti, tad laikas labai greitai prabėga, o į Vilnių stengiuosi išvažiuoti dar gerokai anksti, nes vakarop kelyje tiek mašinų, tarsi mieste, ir man net keista, jog DAUGUMA, lekia tarsi dalyvautų lenktynėse, ir net nemano laikytis leistino greičio ribos, o kelias perdaug siauras tokiam srautui, tad lenkiant kyla daug avarinių situacijų. Vanda šitą mano pasiūlymą perteikė visiems, kurie dalyvauja gyvąjame Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinime pas Aldoną Pakalniuose, kurie yra apie 10 kilometrų nuo Utenos. Tuo tarpu aš sulaukiau netikėto Janinos skambučio, ji pasiūlė susirinkti jos namuose pačiame mieste, nes taip susiklostė aplinkybės, kad jos šeima išvykusi, todėl niekas netrukdys mums garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Man tai buvo dar didesnis laiko sutaupymas ir aš priėmiau jos pasiūlymą, tik paparašiau susitarti ir su kitais, kurie norės dalyvauti gyvosiose pamaldose.
Janinos valdos nuostabios – didžiulė erdvė, kurioje galima KURTI, ją dar pripildant kokia nors įranga bendravimui gamtoje, nes čia tiek daug ir žalumos, nors gal to ir nereikia, nes už teritorijos tvoros yra puikus miškelis, jų pačių sodintas, tad ten jau visai natūrali gamta. Vienoje namo pusėje yra geras sodas, ir puikūs daržai kaip su lyniuote nubraižyti – taip viskas lygiai, tvarkingai sukasta, taip su meile puoselėjama, kad žiūri ir žaviesi – koks nuostabus kampelis yra sukurtas mirtingojo rankomis ir širdimi. O jeigu dar visa tai PRIPILDOMA NUOLATINĖS KŪRĖJO GYVOSIOS MEILĖS IR KŪRĖJO ŠLOVINIMO PATIES AUKŠČIAUSIO DAŽNIO VIRPESIŲ – TAI DERLIUS IR GAUSUS, IR PUIKIOS KOKYBĖS – GYVAS. Dėl to ir stiebiasi drąsiai ir tiesiai viršun svogūnai, česnakai, krapai, tiesiog siūlantys savo energiją perkelti mums salotų lėkštėje ar tiesiai skanaujant darže. O braškių saldumas, o braškių didumas – reikia kelis kartus kąsti, kad suvalgytum prinokusią, tamsiai raudoną sultingą sultingą ir saldžią saldžią braškę. Didelis sodas, puikus namas Kokia būtų nuostabi aplinka ir poveikis jai šviesėti, jeigu čia kasdien būtų garbinamas KŪRĖJAS – Rojaus Trejybė-AŠ ESU SU VISA ŠEIMA. Kokie būtų TADA vaisiai ir derliai, kurie daugybę kartų pranoktų net dabartinius vaisius ir derlius, ir jų skonis turėtų NAUJŲ – iki tol – NIEKADA NERAGAUTŲ PRIESKONIŲ – DIEVIŠKUMO PRIESKONIŲ, KOKIŲ NEGALI NUSIPIRKTI NIEKUR.
Mūsų susirinko šeši. Janina pakvietė ir Vidą, kuris susidomėjo gyvuoju keliu tik dabar, ir būtent iš Janinos jis sužinojo apie dvasinius apreiškimus - Urantijos Knyga, KALBU JUMS VĖL, AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, apie Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę. Tad Vidas pirmą kartą dalyvavo urantų gyvosiose pamaldose ir garbino Rojaus Trejybę-AŠ ESU kolektyvinėje komunijoje. Kadangi Hola nutyla, kada aš garbinu Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad man netrukdytų, tai prie mano skleidžiamų virpesių ji yra pripratusi, nes tai vyksta kasdien. Tuo tarpu į kolektyvinę komuniją aš ją pasiimdavau tik į Kauną, ir tai labai retai. Tad jai aplinka čia buvo visai nauja, kvapai nepažįstami, todėl reikėjo susipažinti su visa kuo, kas jai nauja. Tuo tarpu mums pradėjus Rojaus Trejybės-AŠ ESU KOLEKTYVINĮ garbinimą, kai energiniai virpesiai sustiprėja tokia galia, kuri jau prilygsta dalyvaujančiųjų skaičiaus kvadratui, ji ėmė jausti daug didesnę virpesių bangą, todėl JAI TOKIA APLINKA BUVO NE TIEK PAŽĮSTAMA, IR SAVAIME SUPRANTAMA JI SUNERIMO, TAD REIKĖJO JĄ SU PAVADĖLIU LAIKYTI ARČIAU SAVĘS, ir šiek tiek truktelėti už pavadėlio, kada ji jau mėgindavo rodyti savo norą kažkur pabėgti į šalį.
Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimo gyvoji komunija liejosi kaip gyvasis harmonijos kūrinys iš dvasios, kaip ir mano pamokomasis gyvasis žodis. Jis daugiau buvo skirtas VIDUI, kuris atėjo drąsiai į šventovę, kad ir jis išgirstų teiginius, kuriuos urantai jau gerai žino ir net patiria jų tikrovę tiek savo viduje, tiek aplinkoje.
Mane vis labiau žavi gyvoji komunija ir urantų dvasinio atsivėrimo akimirkos išraiška, kada malda liejasi spontaniškai ir nuoširdžiai iš dvasios gelmės. Ir tokių maldų aš išgirstu vis dažniau, nes iš DVASIOS sklindanti malda turi GYVASTIES, nes ji NĖRA INTELEKTUALIAI gražiai ir tvarkingai sudėliotų žodžių vėrinys, o betarpiško nuoširdumo IMPULSAIS sklindanti energinių virpesių banga, kurią ir galima PAJAUSTI – TAI JAU DVASIOS TURINYS.
Aš urantus nuolat mokau ir MALDOS koncentravimo, nes visur dar malda yra perdaug ištęsiama. Kolektyvinė malda tuo ir skiriasi nuo jūsų komunijos ryšio, kad esate tik su Kūrėju, tuomet jūs turite LAISVĘ elgtis kaip jums patinka, tuo tarpu kolektyvinėje maldoje jūsų žodis turi būti SKALSUS – nepaverskite savo maldos jūsų gyvenimo situacijų atpasakojimo PASKAITOMIS. Branginkite ŽODŽIO TURINĮ, O PASKAITOMS YRA KITA VIETA IR LAIKAS – JŪSŲ DVASINIO MOKYTOJO ŽODIS, KADA JŪS IR TURITE GALIMYBĘ MOKYTIS TARTI SAVO MOKYMĄ KAIP TIK PO GYVŲJŲ PAMALDŲ, KAI JŪS DAR ESATE TOS AKIMIRKOS VIRPESIŲ LAUKE, NORS JAU IR SUMAŽĖJUSIO DAŽNIO, BET VIS TIEK PAČIAME JUMS PALANKIAUSIAME TARTI PAMOKOMĄJĮ ŽODĮ, KURIS TAIP PAT TURI BŪTI SKALSUS, O NE PALAIDAS KAIP VĖJAS.
Per prašymų maldą Vanda paprašė mūsų dvasios brolį, Šeimininką Sūnų Kūrėją-Jėzų, tarti žodį mums. Ir jis savajame mokyme ypač pabrėžė GYVOJO IR NUOŠIRDAUS ATSIVĖRIMO BŪSENA TIESOS JAUTIMĄ. TIESA JAUČIAMA, IR TIESA YRA KŪRĖJO TIKROVĖ. Todėl ir TIESOS JAUTIMAS YRA ĮMANOMAS TIK PER ATSIVĖRIMĄ KŪRĖJUI – ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU, ir Kūrėjo ATRADIMĄ SAVYJE. Be KŪRĖJO Tiesos nei pajausti, nei patirti neįmanoma. Todėl tie, kurie nėra atsivėrę savo DIEVIŠKIESIEMS Tėvams, kurie yra ir Tiesos suprasti nepajėgūs, nes jiems reikia argumentų ir faktų, kuriuos pateiktų mokslo atstovai, arba tie, kuriuos pripažįsta kaip autoritetus. O Tiesos pagrįsti net ir mokslas nepajėgus, nes Tiesa pranoksta MATERIALIUS teiginius, pateikiamus mokslo argumentais. Dėl to tie, kurie nėra atradę savo DIEVIŠKŲJŲ Tėvų savyje, ir negali suprasti DVASINIŲ žinių, ir kiek atsivėrusieji beaiškintų jiems apie savo patyrimus, neatsivėrusiems tokie teiginiai nėra pakankamas argumentas, kad juos priimtų kaip Tiesos įrodymą. Tai tas pats, kaip vienam žvelgti vien tik iš išorės ir netikėti tuo, kas yra viduje, kai atsivėręs ir pasakoja apie vidų. Dvasia supranta vien tik nuogą intelektą, o vien tik intelektas dvasios suprasti nepajėgus, o būtent visa materiali visata – planetos, saulės-žvaigždės, architektūriniai materialūs pasauliai – kilo iš DVASIOS ŠALTINIO – KURĖJO ENERGIJOS, todėl visa kūrinija remiasi į DVASINĮ pagrindą – nematomą Energijos Šaltinį ir Centrą – Kūrėją. Deja, neatsivėrusiam ši TIESA neturi jokių mokslo pateikiamų argumentų, kad jis ją pripažintų kaip TIKROVĘ. Ir tarp jų abiejų susišnekėjimas neįmanomas.
Jėzus aiškino apie VIDINĘ BŪSENĄ, KURI IR GYDO, atstatydama fizinių kūnų sutrikusią Kūrėjo skleidžiamos energijos pusiausvyrą, kai ląstelė ir patiria stresą ir įtampą. Ir pasaulyje įtampos ir stresų vis daugėja, ir visa tai yra sukeliama mirtingųjų, o ne Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Vien tik atsivėrus ir savyje atradus savo DIEVIŠKUOSIUS TĖVUS – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU – visos problemos savaime išsispręstų, nes mirtingieji nustotų patys sau nuolat sukelti vis naujų problemų, papildomą įtampą ir stresą, o tada kurti institucijas tų dirbtinių problemų neveiksmingam sprendimui, ir taip švaistyti savo energiją - tuo pačiu pažeisti energinę KŪRĖJO numatytą Pusiausvyrą SAVO KŪNE - ir lėšas, kai sprendimo kelias yra visiškai kitoje pusėje – SAVYJE.
Jėzus sake, jog tuo metu, kada jis buvo įsikūnijęs su savęs padovanojimo misija mūsų planetoje, jo aplinka buvo daug agresyvesnė ir karingesnė už dabartinę mūsų aplinką. Tačiau dabartinė aplinka turi labiau rafinuotai užmaskuotą agresijos ir prievartos pasireiškimą ir jį maskuoja materialios civilizacijos aukštas išsivystymas ir nepaprastai didelis žmonijos susiskaldymas ir suvetimėjimas.
Jėzus sake, jog mus šlovina ir garbina tą pačią mūsų garbinimo ir atsivėrimo akimirką mums garbinant ir šlovinant mūsų ir jo DIEVIŠKUOSIUS TĖVUS – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, ir NET MOKOSI ir iš mūsų garbinti VISUMINĘ Dievybę AŠ ESU, ir džiaugiasi ir žavisi mūsų žengimu Tiesos Tikrovėje. Ir mums taip pat STIPRINA TIESOS POJŪTĮ per jo paties Tiesos Dvasios veikimą. Kada jis užbaigė savo misiją Urantijoje ir pakilo PAS SAVO DIEVIŠKUOSIUS TĖVUS, TADA JIS IR PASIUNTĖ - DRAUGE SU SAVO DIEVIŠKAISIAIS TĖVAIS - BENDRĄ TIESOS DVASIĄ MUMS VISIEMS ŠITAME PASAULYJE. Todėl jis paragino NEBIJOTI GYVENTI TIESA IR TIESOS TIKROVĖJE BŪTI SAVIMI RYŽTINGAI IR DRĄSIAI, NES APVAIZDOS APSAUGA MUMS YRA TEIKIAMA VISADA, KADA TIK VEIKIAME RYŽTINGAI, IR KADA MUMS KYLA KOKS NORS PAVOJUS. O GYVENANT TIKROVĖS TIESOS GYVENIMĄ SAVIMI BE JOKIOS KAUKĖS, KAIP TIK LĄSTELĖ IR FIZINIU LYGIU PAJUNTA RAMYBĘ IR TOKĮ ENERGINĮ LAUKĄ, KOKĮ KŪRĖJAS IR SUMANĖ LĄSTELEI EGZISTUOTI. Gyventi Tiesa savo tikruoju aš yra naudinga net savo fiziniam kūnui – kiekvienai ląstelei.
Po mano padėkojimo ir manosios valios suliejimo su Rojaus Trejybės-AŠ ESU valia patvirtinimo, mes ir toliau likome giluminės ir nuoširdžios komunijos akimirkoje, kai netikėtai taip garsiai kažkas trinktelėjo, kad visi kaip mat atsimerkė sugrįžę į sąmonės lygio būseną. Aš pajuokavau – čia mums iš VIRŠAUS PADĖJO TAŠKĄ. Kas sukėlė tokį garsų trinktelėjimą nežinau – durų, lango smarkus uždarymas, galbūt kėdės balkone parvirtimas nuo vėjo gūsio, gal vazono nukritimas, bet pabaiga buvo efektinga, kad aš net pagalvojau, kaip laiku, jau pasibaigus ir gyvosioms pamaldoms, ir Jėzaus mokymo perdavimui. Tai galbūt dar ir čia Apvaizda taip sumodeliavo aplinkybes, kad tas taškas būtų padėtas pačiu laiku, bet stiprus, garsus, ir konkretus.
Tad toliau mūsų laukė Janinos darbo vaisiai – puikūs ir kūrybingai parengti patiekalai, kurie pripildė gyva energija mūsų fizinį kūną, ir papildė mūsų nuoširdų tarpusavio bendravimą. Ir buvo toks vidinis pojūtis, tarsi patyrėme Šventę – tarpusavio BROLYSTĘ – NUOŠIRDUMĄ IR ŠILTUMĄ. Buvo Tiesos DVASIOS TIKROVĖ MŪSŲ PATYRIME – MES TARPUSAVYJE BUVOME TIKRI SAVO NUOŠIRDUMU - DVASIOS BROLIAI IR SESĖS TARP KURIŲ GERA BŪTI.
Ką tik vakare telefonu kalbėjausi su Janina. Ir ji papasakojo,, kad šiandien dar daugiau pajuto Tiesos Dvasios poveikį, ir taip panoro, kad Kristus pakartotų savo mokymą, nes jai jis buvo toks stiprus ir toks gilus, kad nori jį skaityti ir studijuoti, o jokio įrašo niekas nedarė – nei gyvųjų pamaldų, nei Jėzaus suteikto mokymo. Aš jai pasakiau, kad kiekvienas mokymas yra nesikartojantis, unikalus, kopijų nebūna. Tai ji man sako, kad taip norėtų dar išgirsti ir paskaityti mokymą apie Tiesos Dvasią. Aš jai ir pasakiau, kad ir aš jutau milžinišką vidinės būsenos gelmę, tarsi būčiau nešamas Tiesos Dvasios srovės, tarsi plaukčiau atsidavęs šiai tėkmei. Ir buvo toks VISŲ PAKYLĖJIMAS IR DVASINĖ VIENOVĖ. Ir šiandien kaip tik aprašiau vakar dienos patyrimus, ir stengiausi kai kuriuos man įstrigusius teiginius atkartoti IR IŠ JĖZAUS PERTEIKTO MUMS ŽODŽIO.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-06-20 20:03:02
Komentarai
Mano mielieji, labai artimi dvasioje broliai ir sese.Visus jus pazystu. Kiekviena jusu balso virpesi maldu metu Gyvoje Rojaus Trejybes AS ESU Sventoveje, geriu kaip tyro saltinelio vandeneli. Beveik kiekviena jus vadinu vardais.
Jus mano ramstis gyvenant kitoje Urantijos planetos puseje. Jus, kiekvienas man labai artimas.
Nuostabu kaip bunant taip toli nuo pazadintu urantu sviesos zidinio yra technines galimybes klausyti Gyvoje Rojaus Trejybes AS ESU sventoveje vykstanciu pamaldu, urantu grupes uzsieminu.
Kiekvienas balsas labai artimas ir mielas.
Ir dabar prasiverze tokia meiles banga jums visiem pazadintiem vaikeliam uz jusu pastangas SVYTETI VISUMOS LABUI.
Paklausius kiekvienu pamaldu ir pamokomuju zodziu, sustipreju, tarsi buciau visuomet kartu su visais Sventoveje.
O dar ir cia taip laiku padovanotas pamokomjojo zodzio vaizdinis irasas. Tik pagalvojau, kad butu gerai ir paskaityti kiekviena pamokomaji zodi ir stai prasau imk vaikeli ir styprek dar labiau.
Nuosirdus aciu tau, miela DDaiva uz tokias grazias pastangas.
Skaitant gyvai ir garsiai labiau seda i pasamone toji nuostabi sviesa.
Bukite visi apkabinti atviru, nuosirdziu meiles glebiu.
Su meile LaimaJAV.
LaimaJAV
2016-06-22 23:16:38
Mielieji , čia yra mūsų Mokytojo Algimanto pamokomasis žodis pasakytas Vilniuje , Rojaus Trejybės – AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje 2016 06 11
,,Visuomet evoliucijos kelyje sunku nepasiduoti kompromisams, kada aplinka reikalauja prisiderinimo prie jos . Bet yra didžiulė problema , kada mirtingasis padaręs vieną kompromisą ir jame apsigyvenęs , netrukus padarys ir antrą kompromisą . Po antro atsiras visa virtinė kompromisų ir tada nuo pirmojo kompromiso jis pats išsigąs , ką jis padarė. Padarė tai , kas nebuvo numatyta Kūrėjo. Kūrėjas numatė AUGIMĄ Į VIS RYŠKESNĮ ŠVIESĖJIMĄ kiekvieno individo viduje , tai yra - evoliuciją . Kompromisai - tai yra išdavystė Kūrėjo , išdavystė Gyvojo Kelio , ir tada , mes pripratę prie išdavystės , nebepastebime , kad išduodame Kūrėją . Mums tampa kasdienybe nusigręžti nuo Jo , kurti savo gyvajį kelią - kompromisų kelią , ir ypač tai aktualu kiekvienam , kuris ieško sau pasiteisinimo , kad gali gyventi kitokį gyvenimą , kad jam taip patogiau . Jis ieško pasiteisinimo kupinas baimės , kupinas baimės dėl to , kad jis bijo pats savęs , arba pati savęs . Kasdienis gyvenimas yra iššūkis tiktai tam , kuris dar neturi gyvybingo , gylaus ryšio su Kūrėju . Kada ryšys užsimezga GYVAS , tomet yra troškimas šito Gyvojo vandens gerti nuolat . Tie iššūkiai tampa ,,duona‘‘ , kurią ,, kąsdamas ‘‘ tu ragauji tą nuostabų skonį ir jauti nuostabų pasitenkinimą kaip tu stiprėji nuo tokių patyrimų . Jeigu tu sau ieškai pasiteisinimų , kad neitum į šitą kalną , kuris tau sumanytas kaip evoliucija , tu pradedi degraduoti ir to degradavimo nepastebi , kadangi degradavimas tai nėra akimirksninis kritimas , tai yra procesas ir tas procesas nepastebimas , kadangi nereikia dėti pastangų . Todėl evoliucija yra sumanyta DRĄSIEMS , RYŽTINGIEMS , tik jie gali NEŠTI ŠVIESĄ . Prisitaikėliai , net ir bet kokioj visuomenėj , jie nėra mėgstami . Padlaižys , jis išverčia savo kailį ir prisiderina prie aplinkos savuoju lygiu , kad gautų naudos sau . Gyvasis Kelias sumanytas VISUMAI , ne sau , VISUMAI , bet kuo didesnė kosminė įžvalga , tuo gyliau ateina supratimas ir apšvietimas , kad VISUMAI YRA NAUDINGA TAS , KAS NAUDINGA IR TAVĄJAM CHARAKTERIUI , kad tu augtum , kaip sumanęs Kūrėjas , kad padėtum Šviesai skleistis toje aplinkoje , kur tu šiuo metu esi . Aplinka gali būti nepalanki , tai yra tavo charakterio formavimosi ta GRŪDINANTI TERPĖ , kad tu išliktum atradęs Kūrėją savyje SAVIMI , išliktum be kompromisų . Kodėl tamsa , jūsų supratimu neturi daryti nuolaidų , o visą laiką užgošti Šviesą , o Šviesa jau nebegali savęs skleisti ir turi derintis prie tamsos , tai iš kur ta tamsa ims trauktis , jeigu Šviesa visą laiką ieškos kompromisų su tamsa . Kada Vanas ir Amadonas rengė atėjimą Adomui ir Ievai , kada per kartų kartas jie aiškino kitiems , kad ateis Dieviškasis Sūnus , kai ištisos kartos nuo jų pasitraukdavo . Jie FORMAVO CHARAKTERIO TVIRTUMĄ ir pasireiškė , kaip ASMENYS , TURINTYS KOSMINĘ ĮŽVALGĄ . Tūkstančius metų puoselėdami šitą idėją ir viltį , kurios neužteko laikyti savyje , ją reikėjo PAGARSINTI , ir to neužteko , reikėjo PRADĖTI darbus , rengiantis Edeno Sodo sukūrimui . Ir toje aplinkoje vyko darbai , kurie netenkino daugumos , todėl jie pasišalino , pasitraukė . Mes esame tie pirmiaiviai , kurie taip pat RUOŠIAME ŠVIESOS SODĄ ŽMONIJAI . Ir kiekvienas jūs savyje turite tiek ryžto , kiek turite gyvybingumo savo gyvame ryšyje su Rojaus Trejybe – AŠ ESU . Jeigu jums pradeda kompromisai iš vidaus kelti daugybę abejonių ir jūs sau surandate pasiteisinimų dėl to , kad dedate mažiau pastangų , žinokite degradacija neišvengiama . Jūs negalite apgauti Kūrėjo , negalite evoliucijos ir sustabdyti . Tik jūs patys asmeniškai galite evoliucijos Gyvajame Kelyje būti RYŽTINGI ir AKTYVŪS arba priešingai – pasyvūs ir degraduojantys . Asmenybė atsiskleidžia iš potencialo į aktualą tik veikloje , tik per iššūkius , kurių ji pati trokšta . Ji turi patirti tokią atsivėrimo gelmę , kad ji trokštų tų iššūkių , ne jų vengtų , bet Tėvui ir Motinai pripažintų – ‚,šį iššūkį įsisavinau , laukiu naujo ir trokštu jo ‘‘ . Tik tada jūs patirsite , kokia yra nuostabi iššūkių ir patyrimų mums suteikta galimybė , kada aplinkui yra tiek daug tamsos . Kada aplinkui iliuzija viešpatauja visose sferose , bet jūsų kosminė įžvalga leidžia ištarti kitokių teiginių , NUOSTABIOS ŠVIESOS IŠTISĄ GAMĄ , kur jūs beatsidurtumėte , su kuo bebendrautumėte , jūs galite pateikti tai , kas NAUDINGA ir jiems . Nes , jeigu ir jūs nededate pastangų ir imate degraduoti , tai ir ta tamsa dar labiau degraduoja į dar tirštesnę tamsos aplinką , ir jos stipresnį poveikį visumai . Sprendimai jūsų , veiksmai jūsų , vaisiai – Rojaus Trejybės – AŠ ESU , bet jūs turėdami kosminę įžvalgą puikiai žinote , kokie yra vaisiai jums esant VEIKLIEMS ir pasyviems . Ir jūs žinote , ko tikisi iš jūsų TĖVAS ir MOTINA . BŪKIT RYŽTINGI SAVIMI. ‘‘
Šiuo nuostabiu mokymu noriu pasidalinti , nes žinau , kad ne visi klausosi Gyvosios Šventovės įrašų arba neturi galimybių į Šventovę atvykti , o šitaip bus galima net atsispausdinti. Jame yra tai , kas man aktualu ir svarbu , ir reikalinga visiems , einantiems Gyvuoju Keliu . Ačiū tau Mokytojau , ačiū tau Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
DDaiva
2016-06-22 20:37:39
Labai nuostabus Algimanto aprašytas patyrimas ir Jėzaus mokymo atpasakojimas, toks šiltas ir nuoširdus, koks ir yra šis dvasios brolis. O juk nuoširdumas, dvasinė brolystė, meilė, tiesa, harmonija, kaip ir kitos amžinosios dvasinės vertybės yra iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, pasklinda aukšto dažnio energiniais virpesiais po visą didžiulę kūriniją. Ir kuo labiau giliname įtikėjimą, tuo labiau patiriame vienovę su Ja, tuo labiau ir prisipildome šių tobulų savybių, arba teisingiau pasakius – tampame vis labiau tikroviški tokie, koks yra Kūrėjas, tapdami tikraisiais SAVIMI. Ir nors kiekvieno iš mūsų pastangos atrodo tokios nedidelės, kaip mažą lašelį po lašelio geriame Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją energiją savo atsivėrimu, bet koks yra svarbus ir reikalingas tas GYVOS ENERGIJOS lašelis, kaip svarbu kad jis būtų nuolatinis. Ir tokia svarbi, aš jaučiu, yra gyvoji Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, kurioje patiriu didžiulį sustiprinimą, kurioje pastaruoju metu iš Algimanto pamokomojo žodžio išgirstu būtent tai, ko man reikia, ir po to net maloniai nusistebiu, kaip gaunu reikiamus atsakymus. O kaip gi kitaip? Kūrėjas puikiai žino, kokie klausimai kiekvieną iš mūsų neramina ir kaip į juos atsakyti, svarbu vis labiau save atverti Jam ir klausytis dvasine klausa. O jau dabar vis stipriau patiriu, kaip dvasine būsena jaučiu tai, apie ką Algimantas sako savo pamokomajame žodyje mums visiems, ir toks gyvas tikras jausmas, dvasinis turinys užpildo vidų. Ir tikrai didžiulis skirtumas, kai klausai vien tik materialiu protu, ir kai imi klausytis dvasine klausa. Ir šį kartą šeštadienį gyvųjų pamaldų metu pajutau, kad prisipildžiau gyvos šviesos, jaučiau ją savyje, tiesiog žinojau, kad jos prisipildžiau – tą nuoširdumo Rojaus Trejybei-AŠ ESU akimirką. Tokios tikrovės akimirkos nėra pastovios, bet jas jau imu patirti savyje vis dažniau, ir todėl įgaunu realų dvasinį patyrimą, kad Kūrėjo aukšto dažnio energinių virpesių energija skleidžia galingą šviesą, kad tai yra vienovės su JUO patyrimas, toks tikras ir toks svarbus dvasinei asmenybei, kuri tik šitokiu būdu – per nuoširdų savęs atvėrimą Energijos ir Šviesos Šaltiniui vis labiau prisipildo Juo, vis labiau palaipsniui po tą mažą energijos lašelį susilieja su Juo dvasinėje vienovėje. Ir štai mąstau, koks yra unikalus, realus ir labai palaipsnis dvasinės asmenybės atsiskleidimas, kaip dvasinio pumpuro užsimezgimas ir lėtas skleidimasis, kol išsiskleidžia nuostabiu žiedu, ir taip per visą amžinybę vyksta šitas skleidimasis, dvasinis žydėjimas, vis gražesnėmis spalvomis ir kvapais, visų labui. O kada šitas procesas dar prasideda čia, Urantijoje, pačioje pirminėje evoliucijos pakopoje, gimstant žmogiškajame kūne, tai išties nuostabu, tai gyva. Ir bendraudama su žmonėmis, juos stebėdama matau, koks sunkus būna dvasinės asmenybės budimas, kuris dar visai nėra net budimas, o tik žadinimas papildomai iš išorės, panaudojant mus urantus, sudominant ir patraukiant žmogaus protą įvairiais tiesos ir šviesos teiginiais, ir koks nerangus ir tingus tas protas, koks apkerpėjęs, kad bet koks išsakytas gyvos tiesos ir šviesos teiginys kaip kokia plyta smogia per galvą, na nepajėgia ir nenori mąstyti plačiau ir skvarbiau, nes gerai yra ir taip. Daug maloniau mėgautis matomais išoriniais ir jusliniais malonumais, nei atrasti dvasinius malonumus – patirti gyvo bendravimo ir bendradarbiavimo su Rojaus Trejybe-AŠ ESU palaimą.
Štai aną savaitę šeštadienį po gyvųjų pamaldų gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje Vilniuje teko pabuvoti Bernardinų bažnyčioje, neilgoje vaiko krikštynų ceremonijoje, vadovaujant vienuoliui. Žinote, eilinį kartą įsitikinau bažnyčios ir visų jos atstovų, save pasivadinusių dvasininkais, nors tikrai nevertų šito vardo, vidine tamsa ir aklumu, o labiausiai – žala. Atrodo, kad papuoliau į viduramžius, kur kalbama apie išsilaisvinimą iš piktųjų dvasių, apie nuodėmių atpirkimą Jėzaus krauju ir kitokias baisybes, kad vienu momentu vos nesusilaikiau nesusijuokusi, ir tikrai ne iš noro pasišaipyti, bet labai jau vaikiška ir naivi, tuo pačiu žalinga nematoma dvasinė tamsa sklido vienuolio lūpomis. Tik skirtumas tas, kad aš tą jaučiau ir suvokiau, o visi kiti kaip niekur nieko ramiai ir susikaupę klausė, nė nesusimąstydami apie didesnę tiesą – ar tikrai taip, kaip sako tas vienuolis? Ir tą akimirką dar ryškiau patyriau, koks daug kartų šviesesnis yra urantų sąmonės lygis, koks gyvas Rojaus Trejybės-AŠ ESU tikrovės patyrimas dvasine būsena, patiriant JĄ savyje gyvai dvasine palaimos ir meilės būsena, kokia gilėjanti kosminė įžvalga, kaip diena nuo nakties skiriasi nuo tų dvasios brolių ir sesių, aklai sekančių į pražūtį einančia katalikybe, su visa jos bažnyčia, kunigais, vienuoliais. Buvo toks realus vidinis pojūtis – štai ten tikri RĖMAI, rėmai dvasinei asmenybei, tikra ŽALA, tik juos aš jau juntu, jais nebegyvenu, todėl ir galiu atskirti tikrovę nuo iliuzijos, labai gražiai įvilktos į malonaus ir gražaus žodžio rūbą, bet deja, labai liūdna pajausti ir matyti, kaip minios tokių mirtingųjų yra apgaunamos, jų intelektualus žmogiškasis protas yra apraminamas, aklai patiki iliuzija esant tiesa, kai tuo tarpu TIESA yra iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, kai Sūnus Kūrėjas mums žinomas Jėzumi „PASIUNTĖ - DRAUGE SU SAVO DIEVIŠKAISIAIS TĖVAIS - BENDRĄ TIESOS DVASIĄ MUMS VISIEMS ŠITAME PASAULYJE“.
Koks yra sunkus dvasinės asmenybės pabudimas, koks tai ilgas ir lėtas evoliucijos procesas, reikalaujantis milžiniškų pastangų, tačiau jis tampa lengvesnis tik tada, kada žmogus nuoširdžiai jaučia alkį didesnei tiesai ir šviesai, ir atsiduoda jos atradimui savyje, pareikšdamas tokį norą savo laisva valia. Tik tuomet jis gali atrasti gyvą Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, savo ir kiekvieno Tikrąjį Tėvą ir Motiną.
Su meile,
Jurgita
2016-06-21 22:03:59
Visada skaitau su didziuliu malonumu naujus mokymus arba griztu prie senu ar kai kas nors juos iskelia i virsu savo komentaru, tai skaitau ne tik komentara, bet ir pati mokyma. Pati izvalga juk kinta su kiekviena malda ir nuosirdziu veikimu, todel perskaityti senesni mokyma dar ir dar karta yra ne tik naudinga, bet ir saves matymas jau kitaip. Pradeda ateiti toks metas, kai megini susigaudyti, o ka as galiu sakyti naujai sutiktam zmogui, o ko nereikia net mineti. Is vienos puses toks jausmas, kad niekas nekinta, bet is kitos puses izvalga yra labai issipletusi.
O va siandien, nors man ir beveik laisva diena, bet keliausi septinta, o atsibundu penkta ir taip beveik visada…Tad ijungiau kompiuteri pasiziureti kaip veikia transportas, koks oras, bet pirmiausia uzejau i musu svetaine ir kaip tik - naujas mokymas. Kai pamaciau ta klaida tai negalejau patiketi ir akis puciu, ir ziuriu kad akinius ant nosies turiu, o klaida tokia baisine man pasirode. Tuoj pradejo vaizdas toks pries akis kilti - Marija su Juozapu siuncia Tiesos dvasia. Cia tai jau per daug, pamaniau ir puoliau ieskoti telefono. Skambinu ir galvoju, nu kaip taip Algimantui cia susimaise - TOKIA klaida. Ragelio dar nekelia, nors jau keliolika skambuciu, tai greit apvaizdos klausiu ar mano skambuti praleis ar isfiltruos, ar bus tik telefono kamprizai, nes kazkada Algimantas sake, kad jo telefonas neskamba, nors paskui rodo praleistus skambucius. Tai man taip bemastant rageli Algimantas pakele. Tai manau greit viska pasakysiu del ko skambinu, o paskui galesim paplepeti apie si bei ta. I smegduobe nepapuoliau, nors ju vis daugiau visame pasaulyje atsiranda ir labai giliu. Tiesiog isbyrejo kreditas, o maniau kad turiu lygiai dviem valandom pokalbiui su Lietuva, bet matyt skambuciai pabrango, tai ir ‘suvalge’ greiciau.
Paskui vaziavau traukiniu, atlikau darbus ir nuejau i turgu braskiu pirkti. Pradejau valgyti ten pat ir paklausiau pardavejo, jei jas suvalgysiu vietoje, tai gal moketi jau nereikes. Vyras malonus, pradejo juoktis, o as masciau kaip braskes dar gali buti skanesnes, jei jos cia pas mus auginamos be dirvozemio, tik skystyje, pakankamai skanios. Tai kokio skanumo dar gali buti? Daug visko primasciau. Prisipirkau daug vaisiu ir grizau mastydama apie urantus, gyva kelia ir kodel tokia neveikla yra apemusi visus. Pasimeldzia, padejuoja apie tamsa ir kas toliau. Tai vieno, tai kito klausiu, kai kalbu privaciai, TAI KADA PARASYSI< MIELAS URANTE i foruma? A, tai va kai tu parasai, tai idomu skaityti, o pas mane vieni niekai. N i e k a i!? Pas kitus mat ne niekai, o pas save tai niekai. Teisingai Algimantas ir sako, kad is puikybes zmogus taip elgiasi ir tingejimo, manau as. Kartais galvoju, kad galeciau rasyti kiekviena diena. Miegu nedaug, tai tada visa kita laika galiu skirti rasymui. Matyt neveltui daug kas man sake, kad reikia rasyti knyga, bet jos as nerasysiu, tik i foruma karts nuo karto. Arba susirinkusi visu urantu numerius skambinsiu nakti ir kelsiu is miego ir prie kompiuterio siusiu. Kiekvienas garsas yra virpesys, kiekvienas zodis yra virpesys, kiekviena mintis yra virpesys. Ar isdrisime islieti mintis, kaip aveles, i bendra gerio lanka – VISU LABUI.
Aktyvumo visiems, TIK GERIO darbais.
Rita
2016-06-21 17:56:11
Šiandien man ryte paskambino Rita iš Londono - Algimantai, tu gyvųjų pamaldų Utenoje savo aprašyme padarei KLAIDĄ ! - KOKIĄ KLAIDĄ !!? - Paklausiau tarsi griūvant DANGUI. - Tu parašei, kad Jėzus mums atsiuntė savo Tiesos Dvasią drauge su savo ŽEMIŠKAISIAIS TĖVAIS, o turi būti su DIEVIŠKAISIAS TĖVAIS. - Taip, tu teisi, ištaisysiu. - AŠ VIS DAR TĘSIAU JUOKAUDAMAS. - O pastabą ar matei aprašymo pačioje pradžioje, parašiau - klaidas iš ištaisysiu VĖLIAU? - Tai tu taisysi ne tokias parašytas raides, o čia tikra klaida. - Nepasidavė tikra žemaitė, nors ir iš Londono. - Aš ką tik sėdausi kaip tik vėl perskaityti šį aprašymą ir pataisyti esančias klaidas, ir šitą būtinai būčiau išaisęs, kai paskambinai tu. - Buvo pusė dešimtos ryto, o Londone dar tik pusė aštuonių. - Aš Ritai toliau juokaudamas aiškinau, URANTAI LIETUVOJE MIEGA, NORS JAU PUSĖ DEŠIMT, IR NĖ VIENAS DAR NESKAITĖ IR NEMATĖ ŠIOS KLAIDOS, NĖ VIENAS URANTAS NET NESUREAGAVO Į TAI, KĄ APRAŠIAU. APSKRITAI LIETUVOS URANTAI GILIAI MIEGA. O dabar juk Londone dviejų valandų skirtumas, tad tu jau ne tik perskaitei, bet ir pamatei klaidą ir man paskambinai. - Mes taip juokaudami kalbėjome apie įvairius dalykus, kai ryšys netikėtai dingo - Rita tarsi atsijungė. Tikiuosi ji neprasmego kur nors į požeminį pasaulį, nes dar kartą man nebepaskambino.
Tačiau iš mano pateikto epizodo man patinka kaip Rita veikia - ji neatidėlioja, bet priima sprendimą ir jį įgyvendina. Perskaitė mano aprašytus patyrimus Utenoje, pamatė klaidą ir nepraėjo abejingai pro šalį, tuoj pat sureagavo, neatidėliojo kitam kartui, nenumojo ranka - ai, kas čia tokio - bet klaidą pastebėjusi jautriai sureagavo - BET GI BUVO NE TAIP, JĖZUS NE SU SAVO ŽEMIŠKAISIAIS TĖVAIS, O SU DIEVIŠKAISIAIS ROJAUS TĖVAIS ATSIUNTĖ TIESOS DVASIĄ MUMS, NA KAIP TAS ALGIMANTAS PADARĖ TOKIĄ KLAIDĄ IR DAR PALIKO, KITI BUS SUKLAIDINTI DĖL TOKIO KLAIDINGO TEIGINIO. REIKIA PASKAMBINTI ALGIMANTUI, TEGU JĄ IŠTAISO. Kita vertus, Rita perskaitė šį aprašymą DĖMESINGAI, tad ir pastebėjo šią klaidą. O tai reiškia, kad jį skaitė jau savo dvasinės asmenybės DIEVIŠKUOJU protu, o ne materialiu-gyvuliniu, kuris
NE TAIP atidžiai skaito dvasinius patyrimų aprašymus, iš tikrųjų jį net varginančius, dėl to galėtų jam net ir toks neatitikimas tikrovei visiškai neužkliūti.
Štai toks urantų PROTO jautrumas ir reagavimas - ĮŽVALGA - ir turėtų būti puoselėjamas ir ugdomas.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-06-21 12:28:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]