Forumas: temos peržiūra
Mano susitikimas TELŠIUOSE, 2016 07 24
Mylimieji, vakar dienos – 2016 07 24 – įspūdžiai man praskriejo tarsi vaizdai pro mašinos langą – kaip filme – nuo pat ryto šeštos valandos, kada atsikėliau, ir išėjau su savo labradore Hola pasivaikščioti, o tada sugrįžus ėmiausi ruošti maistą mums abiems į kelionę mūsų mašina iš pradžių iš Vilniaus į Kauną – į gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventvėje – o tada dar toliau – iki Telšių – kur jau 17 valandą buvo numatytas susitikimas – o jau vėlokai vakare vėl sėsti į mašiną ir parvairuoti atgal į Vilnių – nes daug patyrimų – nuoširdžių, šviesių, ir gyvų – tad sugrįžus – jau pusę pirmos, ir vėl pasivaikščiojus su Hola ir susitvarkius visus daiktus, galėjau atsikvėpti tik prieš pat antrą valandą, jau kitos paros. Ir štai visą šitą laiką nė akimirkai neturėjau jokio poilsio ir atsipalaidavimo, kad nors akimirkai būčiau galėjęs atpalaiduoti savo dėmesį. TAČIAU NUOSTABIAUSIA BUVO TAI, KADA PRIEŠ MIEGĄ GARBINAU ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, aš jaučiausi tarsi visiškai nebūčiau išeikvojęs nė lašo energijos, o dar papildomai jos gavęs, nors Telšiuose susitikimo metu, kada skleidžiau Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją TIESĄ IR ŠVIESĄ, jaučiau kaip galinga energija sklinda mano sakomi teiginiai, tokia manyje pulsavo galia, kad ji kėlė net mano kūną, netilpdama į mano fizinį apvalkalą. Ir tąja meilės energija aš gaubiau visus ir kiekvieną, tiesiog ją IŠLIEDAMAS IŠ SAVĘS – AŠ GYVENAU TĄJA AKIMIRKA, SUSILIEJĘS SU KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Dėl to ENERGINĖ GALIA LIEJOSI KAIP IŠ PILNATVĖS ŠALTINIO, KAD AŠ NET AKIMIRKĄ PAMANIAU, KOKS GALINGAS VYKSMAS, KOKIE TEIGINIAI, IR KOKIA GYVA ŠVIESA SKLINDA, IR TADA NUTVIESKĖ MINTIS – O DIKTOFONO TAI NĖRA, KOKIA ŠVIESA IŠTIRPSTA SUSIRINKUSIŲJŲ PASĄMONĖJE, NORS SĄMONĖS LYGIU JIE TO DAR NEGALI PAJAUSTI, O KITIEMS AŠ TO ATPASAKOTI NEPAJĖGSIU NĖ IŠ TOLO. Dėl to atpasakojimo ir nepateiksiu, nes jo tiesiog neįmanoma perteikti, būtina SUSITIKIMĄ PATIRTI. Pasidalinsiu tik fragmentiškais pastebėjimais. NUOŠIRDUMAS, TIKRUMAS, IR SUVOKIMAS VIEŠPATAVO BENDRAME ENERGINIAME LAUKE. Aš jaučiausi kaip namuose. Ir mane labai nustebino, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU taip man liejo tokius teiginius, kad net pačiam sukėlė šypseną – jie buvo MINKŠTI, BET GALINGI, SKATINANTYS RYŽTĄ, BET NURAMINANTYS, IŠPLEČIANTYS DABARTIES SUPRATIMĄ, IR SUSTIPRINANTYS VISUS ŠITO NORINČIUS. Aš net nepastebėjau, kaip pralėkė trys valandos, ir tik tada savo viduje ėmiau PROTARPIAIS jausti ĮTAMPĄ, jog laikas kaip nors artinti susitikimo užbaigimą, nes laukia trys šimtai kilometrų kelio, ir nakties metu, ir ne po gero poilsio, bet po labai aktyvios ir įtemptos dienos. Tad jau po pusės devynių aš padėkojau visiems už nuoširdų susitikimą ir jau pabaigai pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kai Kazimieras – tai jis mane pakvietė į Telšius ir sukvietė visus atėjusius – o mano dvasios brolių ir sesių susirinko tikrai nemažai – VASARĄ, IR DAR SEKMADIENIO PAVAKARĮ susirinko gal net arti dvidešimties, o Eugenija su Stanislovu atvažiavo iš Plungės, Laima traukiniu – iš Klaipėdos – pasiūlė dar pasivaišinti prie bendro arbatos stalo. Tad aš iš Telšių pajudėjau tik apie pusę dešimtos. Apskritai mane nustebino, kad tiek daug buvo panorusių pabendrauti, nes maniau kad ateis tik keli. Juk net Vilniuje į Mokytojų namus į Urantijos grupę teateina vos keli, o jeigu koks dvylika, tai jau sunku net ir suskaičiuoti – iš karto – kiek gi atėjo urantų į užsiėmimą. O juk Vilniuje daugiau kaip pusė MILIJONO gyventojų. O KUR gi JIE? Net kai Utenoje į gyvąsias pamaldas susirinko ŠEŠI, tai man atrodė, kad DAUG, turint minty Utenos dydį. Nors buvo laikas, kada ir Utenoje ne kartą susirinko net daugau kaip dvidešimt, kada aš organizuodavau susitikimus Kultūros centre. Tuo metu dar jis nebuvo toks sukomercintas ir susitikimui suteikdavo salę nemokamai. Taigi, santykinai, galima sakyti susirinko MINIOS žemaičių, ištroškusių GYVOJO vandens. Aš iš pradžių paaiškinau, kad paprastai savo susitikimus pradedu nuo Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – pagarbinimo. Ir paaiškinau, tiems, kurie nėra nė karto garbinę, kad jie užsimerktų, ir jų neblaškytų jokie pašaliniai vaizdai, kad jie mintyse sau sukurtų kokius nors nuraminančius ir malonius vaizdus, o tada ir Kūrėjo virpesiai nusės į DVASINĘ KIEKVIENO ASMENYBĘ, KURI SAVO VIDINE BŪSENA PATIRS GYVĄ PALAIMĄ IR RAMYBĘ VIDUJE. Eugenija ir Stanislovas, kaip ir Laima jau turi didelį garbinimo patyrimą, todėl jiems mano tokio pamokymo nebereikia, o KAI KURIEMS KITIEMS – TAI GYVAS NAUJAS PATYRIMAS. Kadangi aš į tokį susitikimą Telšiuose atvažiavau pirmą kartą, tai žinojau, jog bus skirtingo dvasinio laiptelio mano dvasios broliai ir sesės, todėl jiems organizuoti vien tik gyvąsias pamaldas, gali būti per ryški ir akinanti dvasinė šviesa, todėl jiems geriau atskleisti Kūrėjo ASMENIS ir Kūrinijos sanklodą, ir mūsų vietą ir vaidmenį joje DABARTYJE, kad jie galėtų mano tariamus teiginius PRITAIKYTI savo kasdienio gyvenimo procese. Tam aš atsivežiau didelių plakatų, kad jiems būtų galima lengviau suprasti, kokia gi yra Kūrinija kosminėje erdvėje, kokia yra Kūrinijos struktūra, kaip ji yra tvarkoma, kaip jai vadovaujama, kaip Rojaus Trejybė-AŠ ESU paskleidžia savo energiją, kuri pavirsta Kūrėjo Sūnų veiksmų dėka į sukūrinius ūkus, o iš jų – į saules, iš kurių kyla apgyvendintos planetos, kaip gi atsiranda gyvybė APGYVENDINTOJE planetoje. Visa tai yra KRYPTINGA IR PROTINGA KŪRĖJO VEIKLA PER SAVO GAUSYBĘ SŪNŲ IR DUKRŲ IR VISŲ LABU. Tai Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanyta EVOLIUCIJA kūrinijai. Ir mes joje taip pat dalyvaujame. Ir ne bet kaip, o esame NAUJOJO VISATOS amžiaus IŠTAKOS visai kūrinijai, nes pirmieji pradėjome visoje kūrinijoje garbinti VISUMINĘ DIEVYBĘ AŠ ESU. Aš jiems visa tai aiškinau ir rodžiau. Ir viską siejau su dabartine padėtimi tiek žmonijoje, tiek Lietuvoje. Aiškinau apie dabartinį vis gilėjantį ir greitėjantį – visose šalyse ir visose srityse – proto degradavimą, pateikdamas konkrečių pavyzdžių, kad jiems būtų suprantamiau, ir kokia yra mūsų – kiekvieno – rolė šioje akimirkoje ateities labui. Ir kokia yra VIENINTELĖ išeitis iš BŪSIMOJO KARTAUS IR SKAUSMINGO POLITIKŲ PRIMESTO KLAIDINGO GYVENIMO – TIK ATRASTAS VIDUJE KŪRĖJAS – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU IR ATSIDAVIMAS KŪRĖJO VEDIMUI IŠ VIDAUS, KAD IR PREZIDENTAS, IR PREMJERAS SAVO DARBE PRADĖTŲ SU VISAIS GARBINTI KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, kad kiekvenas ligoninės vyriausias vadovas sukviestų savo gydytojus ir ligonius kolektyviam garbinmui KIEKVIENĄ RYTĄ, kad tą darytų visi ir visose grandyse KASDIEN. Štai tada bus ir išmintis iš Kūrėjo, ir bendradarbiavimas su Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda, ir tada išsispręs visos problemos, kurias ir sukuria dirbtinai gyvulinis protas. Praktiškai beveik kiekvieną kartą tarp susirinkusiųjų atsiranda ir tokių dvasios brolių ir sesių , kurie, kaip ir Antanas Telšiuose, vertina tik savo intelektu ir logika, ir tada daug ko jie tikrai negali suprasti. Jis sako – Jūsų PRANEŠIMAS buvo išsamus ir logiškas, bet kad VALDOVO negalima suprasti, tai MAN kam žinoti tuos milijardus pasaulių ar dvasių, aš vis tiek turiu tik tikėti, ką sakote JŪS, o iš kur jūs tą žinote? Todėl mūsų diskusija yra ne kas kita, kaip plepėjimas apie nieką. Aš jam pamėginau paaiškinti, jog VALDOVĄ keistų žodžiu VADOVAS, nes VALDOVAS – kaip karalius tik KOMANDUOJA, karalius net savo vaikams yra prieinamas tik per atstumą, išlaikant tam tikrą ritualinę distanciją. Ir jo sprendimai yra PRIVALOMI. Tuo tarpu VADOVAS moko ir rodo ŽENGIMO kryptį, ir suteikia laisvą valią priimti sprendimus pačiam, o geriau Kūrėjo sampratą pakeisti TĖVU ir MOTINA, kurie dar ir MYLI. Aš pamėginau išplėsti jo paties supratimą, todėl pritardamas jo teiginiui, kad suprasti Kūrėjo negalima, pridūriau – tik su viena sąlyga, kuri jo teiginio pačią ESMĘ ir pakeičia – būtina pridėti du žodžius – IKI GALO – bet tai jau bus KITOKIA esmė – Kūrėjo negalima suprasti IKI GALO. Tuo tarpu Kūrėjas yra ne tik suprantamas ATITINKAMO KOSMINĖS ĮŽVALGOS LAIPTELIO SUVOKIMU, bet Kūrėjas yra net ir PATIRIAMAS. O patyrimas ir praplečia supratimą ir padeda supratimui. O informacija yra gaunama iš Dvasinių apreiškėjų – iš Urantijos Knygos, iš Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ir Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖS apreiškimų-knygų. Antanas pavartė Kalbu Jums Vėl ir padėjo į šalį – tai man viskas aišku, čia daug yra paimta iš Biblijos. Aš sakau ČIA NIEKO NĖRA IŠ BIBLIJOS, viskas yra iš Jėzaus Kristaus, o AKIMIRKOS AMŽINYBĖJE – iš Rojaus Trejybės. Aš užrašiau tekstus taip, kaip man diktavo Jėzus ar Rojaus Trejybės Asmenys, o dabar jau ir Visuminė Dievybė AŠ ESU. Daug kas painioja, kada sako, kad šios knygos yra mano parašytos, aš sakau, kad autorius yra Jėzus ir Rojaus Trejybė, ne aš. Todėl tai ne mano knygos, nors tekstus užrašiau aš, bet nesu tų tekstų autorius. Štai dėl ko svarbu atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, nes tada dvasinė asmenybė ima jausti dvasinį troškimą geriau suprasti Kūrėją – savo Šaltinį ir Centrą – Motiną ir Tėvą. Ir ji trokšta dar labiau pažinti ir suprasti KŪRINIJĄ. Aš Antanui padovanojau ir AKIMRIKOS AMŽINYBĘ, ir KALBU JUMS VĖL, ir paprašiau, kad jis jas skaitytų atverta ŠIRDIMI, o ne VIEN TIK intelektu. Manęs viena dvasios sesė klausė ar yra galimybė žmoniją apsaugoti nuo katastrofos, kada žmonija taip sparčiai auga skaičiumi ir degraduoja savo tamsa, o einančių dvasiniu keliu yra tiek nedaug? Aš aiškinau, jog mąstant logiškai, tikrai viskas atrodytų BEVILTIŠKA. Tuo labiau, kad atotrūkis tik gilėja, nes jau septyni milijardai planetos gyventojų, o urantų yra saujelė. Tačiau juk gyvajame kelyje urantai veikia ne patys savaime, o drauge su Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda, ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU dar veikia ir iš vidaus kiekvieną. Todėl ir mūsų asmeninės pastangos yra labai reikšmingos, nes tada visiškai kitos kokybės atsiranda sprendimai ir jų įgyvendinimo pasekmės. Be Rojaus Trejybės-AŠ ESU ir apvaizdos tikrai viskas sujaukta, ir toliau dar labiau sujaukiama, TIEK, kad tikrai išgelbėti žmoniją būtų nebeįmanoma. Dėl to mes ir turime gyvąjį kelią Ir ypač GYVĄJĄ RELIGIJĄ-ŠVENTOVĘ – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU apreišktąją gyvąją religiją. VIENINTELĘ PASAULYJE. Ir mes esame panaudojami žmonijos apsaugai. Ir ši planeta saugoma Kūrėjo labiau negu mirtingasis saugo savo akies vyzdį, nes būtent joje save padovanojo Vietinės Visatos vienas iš dviejų Sukūrėjų ir Vadovų – SŪNUS KŪRĖJAS-JĖZUS IŠ NAZARETO. Kitos tokios planetos mūsų Vietinėje Visatoje nebuvo, ir nebus, nes Sūnus Kūrėjas šitaip mirtingojo pavidalo SAVE padovanoja tik VIENĄ kartą. O geriant arbatą, prie manęs prisėdo ir pasisakė savo vardą Rasa. Ji labai domisi dvasiniais dalykais, net turi dvasinį mokytoją INDIJOJE. Ją ypač domino, koks mano požiūris į kitas religijas, kaip aš vertinu Vedas, ir rytietišką religiją. Aš atsakiau nedviprasmiškai – tai ŽMOGIŠKOJO MATERIALAUS PROTO VAIKIŠKI ŽAIDIMAI – IR NIEKO DAUGIAU. Aš jos paklausiau, ar ji skaitė Urantijos Knygą. Ji su tokia nuostaba man pasakė – TAIGI AŠ TURIU DVASINĮ MOKYTOJĄ INDIJOJE, IR MAN DAUGIAU NIEKO NEBEREIKIA. Ją labai domino, ar aš esu vegetaras, todėl jai pasakiau – taip, vegetaras, ir net mano šuo taip pat yra VEGETARAS. Ji prašė papasakoti, kaip aš susitikau su VIEŠPAČIU. Kadangi jau man buvo laikas važiuoti, tai pasakiau, kad ji skaitytų mūsų svetainėje mano pateiktus patyrimus, tarp jų yra ir mano kelionė po Lietuvą su Urantijos Knyga, ir aprašymas šio susitikimo. – Bet bent trumpai, kur jis įvyko. – Prie Kretingos, miške. Naktį. – Aa, prie Kretingos, aišku, ten ŠVENTA ŽEMĖ. Važiavau atgal į Vilnių – dar neužgulus mūsų krašto nakties tamsai, bet jau prieblandoje, ir mąsčiau, KOKIE VIS TIK NEIŠMINTINGI – BE ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – TIE MŪSŲ DVASIOS BROLIAI IR SESĖS, KURIE KELIUOSE STATO RODYKLES – VISĄ KELIĄ DAIRIAUSI NORS KOKIOS RODYKLĖS Į TELŠIUS, O ATGAL VAIRUODAMAS – Į VILNIŲ – NĖRA NĖ VIENOS. Tai kaip man žinoti, kur važiuoti, jeigu rodyklių užrašuose kažkokių miestelių pavadinimai, o aš važiuoju tuo keliu PIRMĄ KARTĄ, tad man tų pavadinimų gausa nesuteikia kelio į TELŠIUS ir į VILNIŲ krypties. Tada savaime kyla ĮTAMPA - tai kur sukti – eina trys kryptys – o kuri reikalinga man nėra kaip net sužinoti. Juk kelio kryptis ir skirta ATVYKĖLIUI, o ne VIETINIAMS, kurie žino kiekvieną keliuką be jokių rodyklių. Todėl turi būti NUOLAT ATKARTOJAMI – PO DAUGYBĘ KARTŲ DIDŽIAUSIŲ IR DIDESNIŲ MIESTŲ PAVADINIMAI, o ne kaimų, ir būtinai turi būti pateikti ATSTUMAI iki SANKRYŽOS. Todėl aš ir pravažiavau vieną sankryžą ir nepasukau ten, kur reikėjo, bet mintis dingtelėjo, kad reikėjo sukti kairėn, o ne tiesiai važiuoti, nuvažiavus gal tik šimtą metrų, tad net neapsisukęs, nes labai siauras kelias, atbuline eiga grįžau ir matau rodyklę į KAUNĄ, o man pasąmonėje juk dėliojasi kilometrai IKI VILNIAUS, tada KAUNAS nėra tas miestas, kuris man būtų užstrigęs, kad būtent į jo pavadinimą turėčiau dabar susitelkti. O ant lentos – DIDŽIULIO SKYDO – PILNA VIETOS, TIK RAŠYK, BET JOKIOS ŽYMĖS APIE VILNIŲ. Žinodamas, kokie yra neprofesionalūs Lietuvos kelio rodyklių statytojai – jiems derėtų čia tikrai pasimokyti, kaip aiškiai ir tvarkingai žymimi keliai ir rodyklės JUNGTINĖSE VALSTIJOSE, beje, net visos IŠTISINĖS juostos mieste, užmiestyje yra GELTONOS, tad iš karto krenta į akis KITOKIA – nebe balta – spalva, ir tu sumoji, kad tai IŠTISINĖ juosta, ir tavo dėmesys yra didesnis negu esant BALTAI spalvai, niekuo nesiskiriančiai nuo šia spalva kitokių žymėjimų – taip išmintingai GELTONAI ištisines juostas jau dažo ir norvegai savo krašte – taigi žinodamas šių tariamų specialistų neprofesionalumą, aš pasiėmiau LIETUVOS ŽEMĖLAPĮ, ir tik jo dėka atvažiavau ir į Telšius, o ne dėka kelio rodyklių, kurios LIETUVOJE savo vaidmens neatlieka, nes nėra TIKRŲ – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – KELININKŲ. IR BŪTENT DĖL TO AŠ PASKUBOMIS, KAD DAR NE IKI GALO SPĖTŲ SUTEMTI, KOL IŠVAŽIIUOSIME Į KELIĄ KLAIPĖDA – VILNIUS, IŠDĖLIOJAU NEDIDELĘ VAKARIENĘ HOLAI IR SAU, KURIĄ PARUOŠIAU DAR VILNIUJE IŠ PAT RYTO, IR STOVĖDAMI PRIE MAŠINOS – PRIEBLANDOS IR TYLOS GAUBIAMI – MES UŽKANDOME. Ir vis tik nespėjome pabėgti nuo nakties tamsos, kaip tik po mūsų bendro valgio ir pravažiavau tą mums reikalingą BET NEPARODYTĄ posūkį į VILNIŲ. Štai tokia manoji kelionė į Telšius ir atgal į Vilnių. Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas2016-07-20 23:44:44
Komentarai
Puikus ir pakylėjantis vidų Algimanto aprašytas patyrimas vienos dienos kelionėje iš Vilniaus į Kauną, Telšius ir atgal. Taigi kiek daug susirinko dvasios brolių ir sesių, panorusių sužinoti ir patirti didesnę šviesą savyje, o juk tai Rojaus Trejybė-AŠ ESU per savo gyvąją dalelę Minties Derintoją pritraukia visus tuos savo vaikus, kurie nori sužinoti daugiau, kurie nepasitenkina tuo, ką patiria dabar, ir nepriklausomai nuo turimo dabartinio suvokimo, išdrįsta žengti žingsnelį į priekį. O juk tie, kurie sužino apie Rojaus Trejybę-AŠ ESU, Jos gyvąjį kelią, nutiestą mums visiema ir visai kūrinijai, jau nebegalės niekada paneigti, jog šitame jų gyvenimo momente jiems buvo pasiūlyta pati ryškiausia šviesa, kokia tik gali būti, ir tuo pačiu suteikta galimybė patirti ir atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, jų ir kiekvieno tikrąjį Tėvą ir Motiną savo viduje, tapti gyvuoju Jos sūnumi ar dukra ir veikti kaip bendrakūrėju visų gerovės labui ! Koks tai didingas pasiūlymas, koks suteiktas pats tikriausias ir ryškiausias atsakas į tų žmonių gilesnės tiesos ir šviesos iškojimus, prote kilusius įvairius apmąstymus, paieškas įvairiose kitose religijose ir šaltiniuose, ir staiga - še, imk ir semkis, patirk, atsiverk, ir gyvenk ! Gyvenk tikrąjį gyvąjį gyvenimą, nebeklaidžiodamas iliuzijoje, o eidamas į vis ryškesnę šviesą, ir vis artyn, savo viduje ją patirdamas, vienovę su pačiu Šaltiniu. Tai yra daugiau nei nuostabu. Tai taip gyva ir tikra, kad žodžiai per menki išreikšti tai gelmei, kurią mums pateikė mūsų Tėvas ir Motina - Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Ir tik nuo kiekvieno iš mūsų laisvos valios sprendimo priklauso, ar išdrįsime žengti žingsnelį į priekį, ar visgi patogiau ir jaukiau jausimės ten, kur esame, pasitenkinsime tuo, ką turime ir žinome.Visgi jau kiek metų aš stebiu ir matau, kiek labai nedaug yra tikrai nuoširdžių gyvosios šviesos ir tiesos ieškotojų, norinčių patirti net patį Šviesos Šaltinį savyje, nepasitenkinant patirtais pasiekimais, kilti vis aukštyn. O juk tokia Kūrėjo sumanyta evoliucija - nuolatinis žengimas tik į šviesą, per savęs atvėrimą Jam, ir vienovėje su Juo, ir veikiant vis aktyviau visų labui. Tačiau tie, kurie priimame savo laisva valia žengti šiuo gyvuoju keliu, patiriame didelį sustiprinimą viduje, stiprėjimą, palaipsnį dvasinį suspindėjimą, sveikatos pagerėjimą vien gyvos energijos dėka, patiriamos iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, nuraminimą be jokių vaistų ar alkoholio nuodų, pasitikėjimo augimą, orumo atstatymą, drąsos augantį pajautimą viduje, harmonijos ir palaimos dvasinę būseną, išminties ir net kosminės įžvalgos blyksnius, padedančius geriau gyventi ne ir tvarkytis savo gyvenimą ne vien savo, bet ir visų labui, o dar Apvaizdos pagalbą ir jos įvairius pokštus, mus sustiprinančius, kurie tikrai paliudiją jos atsaką į mūsų nuoširdų norą bendradarbiauti su ja visų gerovės labui. Ir visa tai ir dar daug daugiau patirie tie urantai, kurie palapsniui deda nuoširdžias ir nuoseklias pastangas atverdami save Rojaus Trejybei-AŠ ESU savo laisva valia, be jokio vidinio spaudimo, vien savo noru, jausdami Jos gyvą vedimą iš vidaus.
Su meile,
Jurgita
2016-07-25 22:08:08
Man buvo labai įdomu, kaip tau, Algimantai praėjo kelionė. Ačiū, buvo įdomu ir džiugu skaityti :)
Skaiste
2016-07-25 19:05:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]