Forumas: temos peržiūra

Tai vis tik – KAS YRA TAS GYVASIS KELIAS?

Gyvasis Kelias – dažnai taria mūsų lūpos. Kas yra Gyvasis Kelias?

Gyvasis Kelias tai yra – Tikrovė. Gyvenimas su atrastu savyje Kūrėju. Tu pats pajunti, kad vis labiau ir labiau tampi tikroviškas, atsiskleidžiantis savosios asmenybės tapatybės lygiu. Pastebi, kad tavo ankščiau vartoti teiginiai ar pamąstymai – kad ir dvasiniai – bet dabar jie dar daugiau pakito. Išsiplėtė. O bemindžiojantis vietoje ir niekaip neapsisprendžiantis – tai į kurį kelią vis tiktai mane labiau traukia? – lieka tų senų samprotavimų lygyje, kurį tu jau ir užmiršai, bet prisimeni, kad ir pats ten buvai. Ir gerai, kad – buvai.

„Todėl kada mes einame Gyvuoju Keliu, mes turime atsiduot ir stovėt ant vieno kranto, mes negalime tuo pačiu metu stovėt – ir ant materialaus šiek tiek, ir ant dvasinio. Tai nėra Gyvasis Kelias, tai yra jūsų blaškymasis, tai yra jūsų abejonės, nepasitikėjimas ir jis duoda pasekmę“. (Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas, Vilniuje 2013 09 28)

Tikrovę mes kiekvienas galime pajausti ASMENIŠKAI. Ir niekaip kitaip. Nepakanka jeigu mes girdėsim mums kalbant kas gi yra gyventi tikrovės gyvenimą, o patys to nejausime. Kūrėjo tikrovė – tai nėra kažkokie grandioziniai mūsų atliekami kasdieniai veiksmai. Tai yra paprastai gyvenamas kasdienis gyvenimas, kuriame tu ir pastebi tikrovės pasireiškimo apraiškas, bet – per patyrimus, per vis labiau skvarbėjantį savo žvilgsnį į tave supančią aplinką, kai tu pamažu pradedi atskirti pelus nuo grūdų.
Štai jau septynerius metus, kiekvieną vasarą, bėgioju netoli gyvenvietės kurioje gyvenu, keliu-žvyrkeliu nusidriekiančiu tolyn link miško, o aplink – vis dar – žmonių dirbami laukai. Dabar gi, visai neseniai išbėgu pabėgioti tuo pačiu, kaip aš sau sakau – vasaros keliu, nes būtent vasarą LAUKUOSE nepučia tokie stiprūs, šalti vėjai kaip kitu metų laiku, tai ir tas bėgiojimas čia, natūralu, puikiomis sąlygomis, o ir ramu aplink dar ir gražu tai dėl to būtent čia beveik visada ir sportuoju. Ir ką gi aš šiandien matau savo jau neblogai pažintame neilgo, beveik trijų kilometrų atstumo kelyje? Kiek pabėgėjusi, šalia žmonių dirbamo, jau ir gražiai užderėjusio, nediduko daržo, matau ant lentos prikaltą ir aukštai iškeltą, aplankale įdėtą balto popieriaus lapą, kuriame ranka užrašyta – darželį stebi vaizdo kamera, vaizdas perduodamas tiesiai į policiją. – Laukuose? Prie daržo? Apsidairau, jokios kameros nematau. Bėgu toliau. Ant kelio stoviniuoja trys vaikinukai. Vienas toks vyresnis, kiti du jaunesni, apie penkiolikos metų amžiaus. Garsiai klausosi muzikos ir kad keikiasi tarp savęs besišnekučiuodami. Šalia jų numestas plastikinis alaus butelis. Tai va ir mąstau sau – nereikia vykti kažin kur, kad pamatytum kaip keičiasi, degraduoja aplinka. Atrodo tas pats trijų kilometrų kelias – o vaizdas per septynerius metus kinta. Daržo savininkė, močiutė, neapsikentusi vagiliavimo sugalvoja iškabinti iškabą su perspėjimu. O vaikinukai – na, nežinantys kuo prasmingu būtų galima užsiimti – gyvena iliuzijos gyvenimą jau nuo pat jaunumės. Jau nuo jauno amžiaus iliuzija apvaldo žmonių protus tiek, kad tas protas tampa iškreipto mąstymo ir visą tą iškreipto mąstymo atvaizdą jie priima kaip realų vaizdą – neturėdami nė menkiausio supratimo kas yra Kūrėjo Tikrovė. Toks iškreiptas mąstymas ir gaudo dabar tokius madingus pokemonus. Toks mąstymas – ar ne mąstymas – sau ramiai nuėjęs į svetimos močiutės daržą, derlių į kuprinę džiaugsmingai kraunasi. Tokiam mirtingajam, nebeatskiriančiam kas iš viso yra blogis ir tie visokie pokemonai tampa tikrove iliuzijoje gyvenant.

KŪRĖJO TIKROVĖS pasireiškimas yra –TAVYJE. Tai vidinių iššūkių įsisavinimas, kada mes norime prisipildyti dar ryškesnės šviesos ir dalinti ją kitiems. Ir prisipildome, kasdiene malda save atverdami Rojaus Trejybei-AŠ ESU, o ypač gyvojoje šventovėje kolektyvinio garbinimo metu. Ir mes keičiamės, keičiamės iš vidaus – atsiskleidžiame tikruoju savuoju aš ir mums tai pamažėle tampa natūralia būsena, bet kitiems – nesuprantama, nes jie viską sveria iš šono, gyvuliniu protu, neturinčiu kantrybės, pakantumo kitam ir vis kažkur tai skubančiu.

Kalbuosi telefonu su gerai mane pažįstančiu žmogumi, kai staiga sulaukiu pastabos – ar tu negali kalbėti trumpiau? – minutei nutylu iš nuostabos. Trumpam susimąstau ir tuoj pat atsakau – tai kad aš negaliu atsakyti kažkaip sutrumpintai, aš turiu viską paaiškinti SUPRANTAMAI jeigu jau manęs kažko klausiama. Aš kitaip nemoku. Ir tik baigusi pokalbį telefonu, aš apgalvoju ką atsakiau į man pateiktą pastabą ir kodėl iki šiol niekada nesu sulaukusi prašymo trumpinti savo kalbą. O gi todėl, kad ankščiau ir nebuvo ką trumpinti. Bet štai kada kalbi su žmogumi NUOŠIRDŽIAI, tu stengiesi, kad besiklausantis suprastų ką kalbi ir kalbi IŠSAMIAI ir nesvarbu kokia tema jūs bendraujate tuo metu. O būdamas nuoširdus – esi tikras. O iš kur gi tu semiesi to nuoširdumo? Iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Ir štai tokia mažytė atrodytų pastabėlė, o MAN ji – apmąstyta – atsiskleidė kaip tikrovės mažytis blyksnis manojoje asmenybėje – kuo daugiau atsiveri Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU, tuo tikroviškesniu tampi, nebebijai būti savimi ir keičiasi net ir tavo kalbėsena su žmonėmis. Kas kad kiti – KLAIDINGAI – tavo nuoširdų atsivėrimą-bendravimą supainioja ir palaiko kone tauškalais. Dėl to taip ir sakau, kad TIKROVĖ kiekvienam asmeniškai pajuntama. Tu savyje jauti kaip augi dvasioje, koks turi būti, koks – tampi, gyvendamas gyvenimą atsivėrimu Kūrėjui. Būtent atsivėrimas tau leidžia pajausti, kad tie NEKANTRŪS klausytojai patys nesuvokia žodžių PRASMĖS. Mes galim valandų valandas kalbėti apie Meilę, Gėrį, Dorą, bet jeigu mūsų pokalbyje nebus paminėtas Meilės, Gėrio, Doros Šaltinis visai kūrinijai – tai bus tuščias pokalbis. BEPRASMIS. O tik turėdamas gyvą ryšį su Kūrėju, būdamas gyvoje jungtyje su Keturiais Asmenimis -Rojaus Trejybe-AŠ ESU tu žinosi kokiu žodžiu prabilti. Kitaip sakant tu ir pats skirsi vis mažiau laiko TUŠČIOMS kalboms. O ypač – GINČAM, kurie yra didžiulis energijos eikvojimas ir jeigu jau atsirado toks poreikis iš aplinkinių pusės bandant įtraukti ir tave, tu nedvejodamas remiesi į savo Tikrąjį Tėvą ir Motiną, kad išmintingai tave išlaviruotų iš tokios susidariusios situacijos. Ir čia vėl, kaip ir kiekviename tavo žingsnyje, tavo vidaus romumą lemia tai – esi tu ar ne gyvojoje jungtyje su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.

Tačiau tu taip pat puikiai suvoki, kad – kaip mažylis vaikelis štai ką tik išmokęs žengė pirmąjį žingsnelį, tai taip ir tu – dar tik žengei PIRMUOSIUS žingsnius, o iki TVIRTO ir ORAUS žingsnio – dar laukia daug iššūkių.

Dvasinis Gyvasis Kelias yra Tikrovės Kelias, kuriame mums kiekvienam, kiekvieną akimirką yra numatyta, kaip mes galime pasireikšti savuoju aš.

„O tikrovę keičiate kiekvienas iš jūsų, tapdami savo tikruoju aš. Ir dėl to kiekvienas jūsų naujas sprendimas kuria jūsų kitą aš, kuris šiandien dar nėra pasireiškęs, bet pasireikš, kada jūs tapsite tikruoju aš šiandien. Tikrasis jūsų aš pasireikš rytoj jau nauju pavidalu, nauja išraiškos forma. Tikrovė neturi pabaigos laiko atžvilgiu.“(Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ 327-05-02)

Vis dėlto mes dažnai suklystame, tais momentais nebūdami tikri. Rojaus Trejybės apreiškimas Akimirkos Amžinybė, ne šiaip sau prasideda po įvado sekančiu pirmuoju mokymu pavadintu – Tėvo dvasios, Minties Derintojo, pirmasis mokymas; Tylos praktika. Kad kuo mažiau mes darytume tų klaidų į skaudžią patirtį mums atvedančių, tam ir esame pamokomi – tylos praktikos. Esminės krypties link nukreipiami, kad vėliau tylos praktika transformuotųsi ir į nuolatinį bendravimą atsiveriant Kūrėjui, kad harmonizuotųsi mūsų vidus su tikrove, kas ir yra pasiekiama tik per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Tačiau kol nepatiriame nuolatinio bendravimo su Keturiais Šaltiniais ir Centrais, mūsų KAI KURIE patyrimai mus atveda į skaudžią patirtį – iš baimės. Baimės mūsų vidiniam ego, tam ego kurį gavome iš gimdytojų, tebeeinantį per neišvalytą KARTŲ pasąmonę. Pasąmonę apvalyt yra milžiniškos pastangos, tą kiekvienas puikiai galime pasitikrinti stebėdami savo mintis. Iš Kūrėjo tekančios mintys yra šviesos mintys.

Tai vis tik – KAS YRA TAS GYVASIS KELIAS?

Tai yra mūsų augantis pasitikėjimas tiek Kūrėju, tiek pačiu savimi. Tai yra parklupusio stojimasis ant kojų visu savo ūgiu, savo asmeninių pastangų dėka, gaunant sustiprinimą iš išorės ir iš vidaus. Bet pastangos vis tiek – mūsų kiekvieno asmeninės, patiriant ir tam tikrus sukrėtimus ko pasekmė yra giluminis mirtingojo nušvitimas.

„Aš jums suteikiau viską, kas jums reikalinga. Tai – jūsų kūrybinės dirbtuvės: visa kūrinija, visos priemonės, teptukai, popierius, gaidos – jūs turite – tai yra Mano jums padovanota dvasia; tai yra visa serafimų armija; tai yra Tarpinių Būtybių pagalba; yra Energijos Reguliuotojai, Fiziniai Kontrolieriai, kurie taip pat manipuliuoja energiją, ir jie prieinami kiekvienam, atsivėrusiam Man ir siekiančiam visumos labui pašvęsti save ir kurti.“ (Ten pat, 328-06)

„Aplinka jūsų gali nesuprasti, aplinka gali jums prieštarauti, net ir kenkti, bet turėkite minty, kad MES VISĄ LAIKĄ STEBIME JUS, mes suteikiame jums PARAMĄ, SUSTIPRINIMĄ – Rojaus Trejybė-AŠ ESU iš vidaus, mes – iš išorės – mes - kaip Apvaizda – Rojaus Trejybės jums suteikta kaip išorinė dovana, visą laiką jums modeliuojame aplinkybes, kuriose jūs galėtumėte augti, atsiskleisti savo stiprėjančios asmenybės charakteriu, bet NIEKADA NEBŪNA TOKIŲ APLINKYBIŲ, KURIOSE JŪS TAPTUMĖTE BEJĖGIAI TAS APLINKYBES ĮVEIKTI. Turėkite tai minty – APLINKYBĖS YRA JUMS PAVALDŽIOS, jeigu jūs esate gyvame atsivėrimo ryšyje su savo dvasiniais Tėvais, nes tada mes jums suteikiame paramą, matydami jūsų įdedamas NUOŠIRDŽIAS, ATKAKLIAS, ir RYŽTINGAS pastangas, ir jūsų šviesos gyvenimą VISUMOS LABUI. Jūs gaunate iš mūsų suteikiamą paramą, kad stiprėtumėte PASITIKĖJIMU savo dvasiniais Tėvais ir mūsų bendradarbiavimu. Juk evoliucinis planas numato VISUOMENINĮ BENDRADARBIAVIMĄ BROLYSTĖJE.“( Sūnaus Arbitro, Mondžoronsono, mokymas-atsakymas, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2014 06 28)

„Dar daugiau jums pasakysiu. Jeigu nuoširdžioje maldoje, bendraudami tiek su Tėvu, tiek su manimi, jūs melsite, kad galėtumėte savo gyvulinį genetinio paveldėjimo protą pakeisti mano tuometiniu protu, tokį protą ir gausite. JŪSŲ SIELA SUŽYDĖS, JŪSŲ JAUSMAI PASIEKS NEIŠPASAKYTAI AUKŠTŲ DVASINIŲ VIRPESIŲ LYGĮ, O JŪSŲ BUVĘS GYVULINIS IŠ GENŲ PAVELDĖTAS PROTAS VISIŠKAI BUS PAKEISTAS MANO TUOMETINIU PROTU. Ir tai yra REALUS pakeitimas. Ir jūs elgsitės panašiose situacijose, kokiose buvau atsidūręs aš, lygiai taip, kaip elgiausi aš.“ (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL 138-03)

Kiekviena akimirka diktuoja visiškai naują iššūkį ir naują sprendimą – AUGTI niekada NEVĖLU.

Telydi jus mielieji ramybė, nuoširdžiai Vita

Komentarai