Forumas: temos peržiūra
Kūrėjo evoliucinis planas numato VISUOMENINĮ BENDRADARBIAVIMĄ BROLYSTĖJE
Kaip dažnai – dalyvaudama Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje ar studijuodama dvasinius šaltinius – jau daugiau kaip penkerius metus girdžiu-atkreipiu dėmesį į dažnai vartojamą žodį – BENDRADARBIAVIMAS. Tačiau ar suvokiu jo prasmę?
Mintimis sugrįžtu dar į vaikystę – kiek leidžia atmintis – ir pabandau prisiminti nors kokį epizodą, kad štai man atsiskleistų bendradarbiavimo tarp brolių ir sesių gražus paveikslas. Aha, šienapjūtė kaime per vasaros atostogas, rudeninio derliaus nuėmimas gausiai suvažiavus giminaičiams... Kas čia dar galėtų būti? Gal mokykla? Kova už savo vietą, baimė kad gerai atsakytum išmoktą ar nelabai pamoką, tam tikra padėtis tarp klasės draugų... ne, netinka. Darbas? – nepasakyčiau, čia viskas žmonių mintyse sukasi tik apie tai, kaip daugiau uždirbti pinigų, sau. Tai tokie ir darbai. Gyvenimas su kitataučiais ne gimtoje šalyje – irgi ne, kiekvienas žiūri kaip pačiam išgyventi. Labdaros fondai? – na ne, ten irgi kažkas pelnosi į savo kišenę. TAI KUR TAS VISUOMENINIS BENRADARBIAVIMAS?
Vėl bandau grįžti į žmogaus gyvenimo pradžią ir klausiu – kokiu būdu mažyliame vaike gali užgimti bendrumo su visuma jausmas? Sako – mano vaikai tai pešasi ir pešasi, negaunu rodos. Pešasi maži – pešasi jau dideli, koks skirtumas? O kur jie, dar būdami mažyliai, matė pavyzdį kaip tarpusavyje bendradarbiauti? Iš ko ir ko mokosi? Gimdytojai PATYS MOKOSI gyventi ŠVIESOS gyvenimą ir tai – TIK mažytė saujelė URANTŲ. Vaikai ar mokiniai yra skatinami siekti vien tik intelekto vystymo visiškai nekreipiant dėmesio į išminties ugdymą. Juk nuo to ir atsirastų bendri interesai visuomenėje, ar ne? Nuo VISŲ mokymosi kaip drauge dirbti su VISAIS, kad VISIEMS būtų gerai. Kas yra PAMATAS, kad VISUOMENĖ nebūtų tokia susiskaldžiusi, kai vienas kitam žmogus dabar dar ir pikta linki? Apie visa tai giliau susimąsčiau PATYRIMO DĖKA.
Kodėl tiktai būdama gyvajame kelyje aš iš viso tarsi pirmą kartą išgirdau – bendradarbiauti, kurti gėrį drauge, vardan visumos, visų labui ir t.t.?
Žmogus gyvena našlaičio gyvenimą, gyvena sau ir savo šeimai. Ir tik atradęs Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje tu pradedi gyventi pilnavertį gyvenimą, nes senasis gyvenimo būdas tau nebuvo atrama, o tik vargas, bet štai dabar tu viduje jauti pilnatvę kurios tau visą laiką taip stigo. Tavoji atsiverianti Kūrėjui dvasinė asmenybė pajunta, kad štai tu daugiau nebesi vienišas, esi Kūrėjo sūnus ar dukra. Vadinasi, dabar tavo žvilgsnis į aplinką – IŠSIPLEČIA. Dabar tu imi vis giliau suvokti, kad tavo – kaip ir visų – gyvenimo prasmė yra VISUMOS LABUI. Tavo kosminė įžvalga gilėja ir dabar tu matai TOLIAU. Tavo DVASINĖS ausys pagaliau išgirdo – visumos labui, vardan visų...
Nagrinėjant visuomeninio bendradarbiavimo klausimą, mums puikiai atsiskleidžia atsakymas, prisiminus ir dar kartą apžvelgus vieną labai svarbų faktą dvasiniame gyvajame kelyje – tai IŠPLĖSTA Jėzaus Kristaus evangelija Algimantui ją skleidžiant šiandienai jau net tiek išplėstą:
„Tad naujoji evangelija yra tokia –ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU GALIMA ATRASTI SAVO VIDUJE, O ATRADUS, ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU TĖVYSTĖ-MOTINYSTĖ IR ŽMONIŲ, IR NET VISOS KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS, BROLYSTĖ-SESERYSTĖ, YRA PATIRIAMA KAIP TIKROVĖS NATŪRALI PASEKMĖ KIEKVIENOS ASMENYBĖS SAVOSIOS TAPATYBĖS BŪSENA.“ (Algimanto mokymas, Manoji evangelija, 2014 06 13)
Kiekvienam, NORINČIAM atrasti Kūrėją savyje, tai –ĮMANOMA, skelbiama. Mums, dvasinėms asmenybėms, turinčioms materialų laikiną kūną taip pat. Vadinasi taip pat patirti brolystę-seserystę tarp visos kūrinijos dvasinės šeimos. Štai kaip išsiplečia mūsų įžvalga, kada mes Gerosios Išplėstos Žinios dėka, žvelgiame daug plačiau – jau ir VISOS KŪRINIJOS MASTU.
Urantai patiria bendradarbiavimo jausmą KOLEKTYVINIO GARBINIMO metu. Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, išsiskleidžiant kiekvieno dvasinės asmenybės nuostabiam dvasiniam žiedui, jau pabudusiam ir pražydusiam patirti Kūrėjo meilę savyje ir tarpusavyje. Tada, kada mes esame TIKRI savąja tapatybe ir jaučiame PALAIMĄ IR RAMYBĘ nejausdami NĖ MENKIAUSIO nepasitenkinimo kitu DVASIOS broliu ar sese. Ištirpsta bet kokios sampratos ir bet kokie egzistavę įsitikinimai, NUOMONĖS – kurias iš anksto turi susiformavę tie, kurie vadovaujasi RITUALINĖMIS ELGESIO TAISYKLĖMIS. Visa tai – IŠTIRPSTA – patiriant Kūrėjo šiltą apkabinimą DVASIOJE. Uranto, dalyvaujančio gyvosiose pamaldose, stiprėja kosminė įžvalga – nes ji formuojasi ant Kūrėjo DVASINIO PAMATO – ir toks urantas ima įgyvendinti šviesos veiksmus drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, viduje jausdamas kokie tie veiksmai yra prasmingi ne tik jam, bet – VISUMAI.
Jau ne pirmus metus – kai man būna pasiūlyta, aš su malonumu iššifruoju Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymus suteiktus gyvųjų pamaldų metu, gyvojoje šventovėje, tam kad tie mokymai būtų patalpinti mūsų forume ir visi norintieji galėtų pasiskaityti. Tačiau sau, asmeniškai, aš dažnai išsirašydavau ir Algimanto kai kuriuos pamokomuosius žodžius, kuriuos jisai mums sako per kiekvienas gyvąsias pamaldas. Visai neseniai man kilo mintis iššifruoti vieną Algimanto pamokomąjį žodį ir FORUMUI. Tokia pat mintis kilo ir Daivai iš Panevėžio ir mes ABI ją nesitarę įgyvendinome. Tai buvo linksmas patyrimas man, kad taip – sutapo. Bet tai, kad mes ir toliau kiekviena savo noru, o taip pat kartais tarpusavyje PASITARDAMOS iki šiol išrašinėjome pamokomuosius žodžius būtent ir buvo TAS PATYRIMAS, kuris mane privertė giliau susimąstyti apie BENDRADARBIAVIMĄ. Apie Minties Derintojų veikimą mūsų protuose. Juk koks nuostabus jausmas, koks palengvinimas yra jausti, kad tavo dvasios brolis ar sesė taip pat yra VEDAMAS IŠ VIDAUS atlikti kažkokį tai šviesos veiksmą VISUMOS LABUI. O dar ne taip ir seniai, bendradarbiavimo jausmas man pačiai nebuvo savas, o tik vos vos užgimęs SAMPRATOS lygiu. Ir kol nesieja Urantijos mirtingasis savo veiksmų sąsajoje su Kūrėju – tol jokio bendro veikimo nebus. Išskyrus prasmingus URANTŲ patyrimus, kurių mes turime VISI. Tokį tarpusavio bendradarbiavimą ir numato Kūrėjo Evoliucinis Planas VISOSE SFEROSE. Toks bendradarbiavimas vadinamas – KŪRYBA, nes atsiverdami ir veikdami drauge su Keturiais Šaltiniais ir Centrais mes tampame – BENDRAKŪRĖJAIS.
„Nuo šiol į kūrybą jūs žvelkite kaip į jūsų pačių tikrojo aš tapimą Manojoje tikrovėje, vykdant Mano valią iš meilės Man ir panaudojant jūsų laisvą valią, gautą iš Manęs.
Štai kada jūs tapsite BENDRAKŪRĖJAIS su Mumis. Jūs pajausite, kaip keičiasi jūsų išraiškos formos net ir įprastinėje, žmogiškąja samprata, kūryboje, nesvarbu kokia veikla jūs beužsiimtumėte. JŪS KURIATE ARDAMI ŽEMĘ, SĖDAMI GRŪDĄ, NUIMDAMI DERLIŲ, MALDAMI GRŪDUS. JŪS KURIATE, JEIGU VISKĄ DAROTE SU MEILE, IŠ MEILĖS, IR VISŲ LABUI.“ (Rojaus Trejybė AKIMIRKOS AMŽINYBĖ 327-07-03)
Mano sūnus, šešerių su puse amžiaus metų Matas, pirmą kartą išgirdo-atkreipė dėmesį į žodį – PASLAPTIS – kai jo vyresnio amžiaus, jau beveik antrokė sesuo, vardu Viktorija, pradėjo namuose žaisti paslaptis, kažkokį žaidimą, išmoktą iš klasės draugų. Matas priėjęs prie manęs klausia – Mama, kas tos paslaptys.. Kam jos išvis reikalingos...? – skėsčioja rankomis atsistojęs. Šis mažasis urantas, gyvena Tikrovės gyvenimą, NE ILIUZIJOS – todėl būdamas TIKRAS ir negali suvokti kam reikia iš viso kažką SLĖPTI? Tuo klausimu jis manęs paklausė kokia PASLAPTIES PRASMĖ? Kūrėjo kūrinijoje paslapčių NĖRA. Paslaptis turi ir kuria GYVULINIS SAVANAUDIŠKAS PROTAS. Tai štai, mano šis papasakotas trumpas epizodas – iš mokyklos parneštas paslapčių žaidimas – sakykim atspindi tai, ką aš rašiau pradžioje šio mokymo – įžangoje. Šiuolaikinė mokymosi įstaiga moko gyventi sau, savanaudžio gyvenimą iš kur ir atsiranda – paslaptys.
O dabar štai kitas epizodas. Vakar vakare, man Matas pasakoja savo ateities planus – aš įsirengsiu sau kambarius rūsyje, išgriausiu kai kurias sienas, susidėsiu visur plyteles, viską susitvarkysiu, jūs gyvensit čia – pirmame aukšte, o aš apačioje. Ten viską sutvarkysiu ir Viktorijai, kad galėtų gyventi. O KAI APSIŽENYSIU, IR TURĖSIU ŽMONĄ, TAI NUVESIU JĄ Į ŠVENTOVĘ, KAD JINAI IRGI BŪTŲ URANTĖ. AŠ NORIU, KAD JINAI BŪTŲ URANTĖ. GUDRI MINTIS, AR NE? – Taip, nuostabi tavo mintis – pagalvojusi nusišypsau šiam jaunam urantui ir mes tęsiame savo pokalbį toliau.
Ką gi ATSPINDI antrasis pasakojimas? Tai mano mokymo – dėstymo, svarbiausios kūrinio dalies pagrindinės minties pateikimas. Vaiko mintys nukreiptos į šviesos veiksmus, į visumą – KAD VISI BŪTŲ URANTAI. Kad žmonių tarpusavio santykiuose atsispindėtų bendradarbiavimas VISIEMS būnant urantais, kad VISIEMS būtų gerai. O tokių minčių skaidrumas yra pasekmė to, kad šitas vaikas lanko Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę jau nuo devynių mėnesių amžiaus. Būtent gyvojoje šventovėje ir mes visi pirmą kartą išgirdome Naujosios Evangelijos gerąją žinią, būtent šventovėje KOLEKTYVIAI garbinant Kūrėją valosi mūsų pasąmonė didžiuliu laipsniu, nes mūsų maldos galia pakyla KVADRATU, priklausomai nuo susirinkusiųjų skaičiaus. O kuo daugiau apvalyta pasąmonė, tuo didesnis pasitikėjimas Kūrėju.
„Įsiklausykite į tai, kas yra jūsų viduje. Išgirskite tai, ką jums sako Manoji dvasia. Viskas, kas ¬šiandien yra jums artima ir kas jums suteikia pasitenkinimą ir tvirtumą, bet kas neatitinka Manosios valios ir prasilenkia su Manąja valia, yra ¬iliuzija arba jūsų augimo trūkumas.
Bet tas trūkumas bus ištaisytas, kada jūs pajusite, kad tie mokytojai, kurie jums yra suteikiami, deda tokias kupinas meilės pastangas, kad jums atskleistų šito kelio prasmę, išvaduotų iš baimės, kad šitoji kaustanti jus baimė būtų paversta Manąja meile. Ir kad šitoji meilė padėtų jums pasiekti kito širdį ir uždegti ją šita pačia meile. Ir kad šitoji grandinė visą laiką augtų, plėstųsi, gilėtų, kol galų gale visa visa planeta būtų pilna tokių meilės degančių liepsnelių ir jos visos susilietų į milžinišką liepsnojančią ugnį. O tos ugnies visi liežuviai būtų atgręžti į Mane. Per visą planetą. Tai būtų toji planeta, kuri turėtų nuostabų švytėjimą. Tas švytėjimas būtų uždegtas iš Manęs per Mano meilę, nusidriekęs per visą planetą ir atsisukęs į Mane. Toji planeta iš tikrųjų būtų pasiekusi šviesos ir gyvenimo pakopą. Bet tai, ką Aš pasakiau, yra tiktai simbolinis apibūdinimas, nes tai nėra materiali liepsna. Šitaip virpėtų jūsų širdys. Šitaip jos degtų gerais darbais, geromis mintimis.“ (Ten pat, 033-04-03)
O URANTAI IR YRA TOS MEILE DEGANČIOS LIEPSNELĖS, KURIŲ DAUGĖS PER VISĄ PLANETĄ. URANTŲ, ATRADUSIŲ KŪRĖJĄ SAVYJE, URANTŲ, VEIKIANČIŲ DRAUGE SU KŪRĖJU–ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU IR TARPUSAVYJE.
KĄ IR PALIUDIJA MATO – MAŽOJO URANTO – PATEIKTA MINTIS ATEIČIAI – MANO ŽMONA BUS URANTĖ. IR TAI MINTIS PUIKIAI TINKANTI MOKYMO APIBENRINIMUI – VISI BUS URANTAI, NES PAMATAS BUVO YRA IR BUS – KŪRĖJAS-KŪRINIJOS ŠALTINIS KŪRINIJAI, NIEKADA NESIKEIČIANTIS IR PRIE NIEKO NESITAIKSTANTIS, BET PASKLEIDŽIANTIS TIKROVĖS ENERGINIUS VIRPESIUS VISIEMS. IR TIK NUO MŪSŲ PAČIŲ – KIEKVIENO – PRIKLAUSO TAI KADA GI ĮSIVYRAUS TAS VISUOMENINIS BENDRADARBIAVIMAS MŪSŲ VIDINIAME TIKRĄJAME AŠ, PATIRIANT BROLYSTĘ IR SESERYSTĘ TARP VISOS DVASINĖS KŪRINIJOS ŠEIMOS, NEIŠSKIRIANT NĖ VIENO, KAI KIEKVIENAS ESAM PATS MYLIMIAUSIAS KŪRĖJO SŪNUS AR DUKRA. KADA TAI MES TURIME SAVAISIAIS VEIKSMAIS NORĖT ATSPINDĖT SAVO TIKRĄJĮ TĖVĄ IR MOTINĄ IR NUO TOKIO KIEKVIENO NUOŠIRDAUS NORO ŠVIESĖJA – VISA KŪRINIJA. TIK TADA MES TAMPAME – BENDRAKŪRĖJAIS. VISKAS PRASIDEDA NUO MŪSŲ PAČIŲ TROŠKIMO – NORIME MES AR NE GYVENTI DOROS, MEILĖS, GĖRIO, GROŽIO, ŠVIESOS GYVENIMĄ, BET – VARDAN ATEINANČIŲ KARTŲ, VARDAN – VISUMOS. TAM REIKALINGOS MŪSŲ KIEKVIENO PASTANGOS, ATSIVERIANT KŪRĖJUI IR PATIRIANT JO RAMYBĘ IR TYLĄ. KLAUSYKIME KŪRĖJO TYLOS KASDIEN.
Telydi jus mielieji ramybė, Vita
2016-08-25 00:01:39
Komentarai
https://youtu.be/NrE4TU_wQFQSiūliau pažiūrėti šitą informacinį filmuką kaip veikia Apvaizda. Juk skraidančios lėkštės taip pat yra Apvaizdos dalis, kada mus saugo nuo sukrėtimų didesnių nei įvyko.
Rita
2017-09-23 20:24:51
Miela Vita, koks puikus tavo mokymas - ir kokie nuostabūs pavyzdžiai iš tavosios aplinkos. Tikras Dvasinio Mokytojo GYVAS žodis.
Štai vardan tokio mokymo ir verta gyventi Urantijoje, kuri - kol kas - apimta tirštos tamsos, kad pamatytum nubudusį Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnų - ar dukrą - tapusį TIKRU SAVIMI. Tai ir paliudija Rojaus Trejybės-AŠ ESU Evoliucinio Plano veiksmingumą, gyvybingumą, ir tikrumą, kada mirtingieji, anksčiau visiškai nieko negirdėję, nieko nepatyrę, nieko nesuvokę, kas yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU, įgauna - savo nuoseklių ir atkaklių kasdienių pastangų dėka - KOSMINĖS ĮŽVALGOS SPINDULIŲ, IR ATRANDA ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU SAVYJE - ATRANDA ASMENĮ KŪRĖJĄ - VISOS KŪRINIJOS TĖVĄ IR MOTINĄ - SAVO TĖVĄ IR MOTINĄ - AMŽINĄ, TIKRĄ, IR GYVĄ TIEK SAVYJE, TIEK IR VISATOJE.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-08-26 21:02:25
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]