Forumas: temos peržiūra

Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, mums žinomo Jėzaus iš Nazareto vardu, gyvasis žodis, suteiktas per jo gimtadienį Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016 08 21

Šiandien rugpūčio 21-oji, Jėzaus gimimo diena, tad ta proga panevėžietė Daiva paprašė Jėzaus tarti savo žodį mums, susirinkusiems į gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje - Kaune.

Algimantas:

Jėzau, Sūnau Kūrėjau, dabar esantis jau Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statuse – aš esu pasirengęs suteiktą tavo mokymą pagarsinti savo lūpomis, kad jį galėtų išgirsti ir mano kiti dvasios broliai ir sesės.

Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-Jėzus:

Mano mylimieji vaikai, aš manau, kad turiu teisę pavadinti jus savo vaikais, nes jūs esate mano dabar sukurtoje – drauge su savo Partnere Nebadonija – Vietinėje Visatoje, žengiantys pirmąjį žingsnį pas savo Tėvus, kurie yra ir mano Tėvai, į jūsų likimo įgyvendinimą, į savuosius namus Rojuje. Bet jūs patyrėt pirminį – materialų – gyvenimą šitame pasaulyje, esate iš manosios gyvybės plazmos. Todėl šia prasme, aš turiu visą teisę pavadint jus savo vaikais.
Ir vis tik, tikrovėje jūs esate mano dvasios broliai ir sesės, nes jums aš palinkėsiu geros kloties, kada tapsite dvasiomis savo tapatumu. Ir aš jums ištiesiu ranką, spausdamas jūsų, kada jūs paliksite mano Visatą. Ir mane tada užvaldys ta nostalgiška, būsimoji, emocinė banga. Jūs būsite aukštesnėje Visatoje – gavę pradmenis manojoje – tarsi manyje atsivertų ta tuštuma jums išvykus. Bet jūs puikiai žinote, kad tą tuštumą pildo MŪSŲ TĖVAI SAVĄJA ŠVIESA. Ir jums išvykus, ją užpildys taip pat manieji - ir jūsų – Tėvai – Savo virpesiais, kad aš nebūčiau kamuojamas tos nostalgijos. Bet tuo pačiu aš ir žinau, kad su jumis bendrausiu – ir bendradarbiausiu – per visą amžinybę, nes mes susitiksime daugybę kartų. Ir tas bendradarbiavimas ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU NUMATYTAS, kad jūs, pradėję žengimą į tobulumą, pačiu žemiausiu, turinčiu laisvą valią, materialiu pavidalu kaip dvasinė asmenybė kaupiate patyrimą nuo pačio žemiausio laiptelio, į kurį aš buvau labai trumpai akimirkai nusileidęs iš Dieviškųjų Aukštumų. Aš tapau vienu iš jūsų, ir tarp jūsų, patyrusiu gyvenimą, kokį patiriate jūs. Bet vis tiktai aš buvau Dieviškumo įsikūnijimas. Man buvo, nors ir taip, kaip ir visiems aplinkoje, tos pačios problemos, bet aš jas įveikiau lengviau negu jūs įveikiate.
Jūs turite daugybę iššūkių. Jūs neturite jokios atminties, kad galėtumėte sugrįžti į ankstesnių kartų gyvenimą – palyginti kaip jos gyveno net ir manaisiais laikais – daug sunkiau, materialia prasme, nes pavojai tykojo aplinkoje – kiekviename žingsnyje galėjai prarasti gyvybę. Jūs turite santykinį saugumą, bet jūs patys sukuriate iš saugios aplinkos daugybę konfliktinių padėčių, ir tose padėtyse jūs prarandate savo ramybę – pasitikėjimą savimi – jūs prarandate savąjį orumą, ir įpuolate į savo tariamojo asmenybės šešėlio viešpatavimą, kada jūsų materialus protas viešpatauja, turėdamas pagrindą materializmą, ir patį materialumą.
Kada jūs Dvasios negalite ne tik įsivaizduoti, bet ją atstumiate kaip fantazijas, kaip kažką iš misterijų, mistikos, kas nėra tikrovė, ir tuomet jūs nesusimąstote, o visa galva puolate į materialių problemų, jūsų pačių sukurtų dėl savo tamsos – dvasine prasme – ir neišmanymo trumpalaikius sprendimus. Jūs pavargstate. Jūsų gyvenimas tampa pripildytas naujų problemų, sprendžiant ankstesnes problemas. Jūs esate, kaip buksuojančios mašinos ant ledo besisukantys ratai – eikvojate kurą, bet niekur nevažiuojate. Ir nematote, kaip nuo šito ledo tą mašiną patraukti į priekį, nes nėra to Dvasinio Mokytojo, kuris jus orientuotų.
Žmonija prarado orientyrus, prarado save, būdama visiškai susipainiojusi savo materializme, intelekto pasiekimo viršūnėse, iškeldami save į centrinę – egocentrinę – vietą, ir tuo pačiu sužeisdami save. Jūs patiriate agonijos pirmą laipsnį – agoniją, kuri jums kelia ne tiktai skausmą, kančias, bet ir nerimą, nepasitikėjimą, ir labai dažnai baimę,
Štai šią akimirką, kuri sutampa su ta diena, kai aš pasirodžiau šitame pasaulyje bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių, kad galėčiau palikti Šviesos Žinią visai žmonijai – ir net savajai Visatai – aš norėčiau jus nudžiuginti, kaip jūs pasakytumėt, šventiniu tortu, su uždegtomis žvakutėmis, suteikiančiomis šilumą ir šviesą. Deja, aš matau jūsų ateitį, kurioje laukia tamsūs debesys. Aš negaliu jūsų nuraminti, aš rodau jums kelią – kaip ir prieš du tūkstančius metų aš sakiau – AŠ NEGALIU JŪSŲ PROBLEMŲ IŠSPRĘSTI, BET VISOSE JŪSŲ PROBLEMOSE BŪSIU AŠ KARTU IR NET EISIU PIRMA JŪSŲ, PANAUDODAMAS SAVO JUMS ATSIŲSTĄ NAUJĄ MOKYTOJĄ. Kada aš kalbėjau, turėjau mintyje dabar jau jūsų aplinkoje mano paskleistą TIESOS DVASIĄ. Štai jūs žinote, kad turite mano dėka ir KŪRĖJO DVASIĄ, pavadintą MINTIES DERINTOJO VARDU. Jūs turite visus instrumentus, kaip išlikti orūs, kada aplinka šėlsta, bujoja materializmo pelkėje – tiek įvairiom pramogom, tiek įvairiais žaidimais, tiek ir įvairiom senamadiškom scholastinėm mokymo programom, tiek ir visa sujaukta šalies ekonomika ir politika – kurioje nėra jokios perspektyvos.
Dėl to ir jūsų politiniai vedliai negali pasakyti, kokia yra ateities jūsų krašto perspektyva, kokią įsivaizduoja jie, nes jie patys yra be įdealų – net ir įdėjų skurdas pasireiškia jų mąstyme, o iš tikrųjų NEmąstyme. Jie susitelkę ties savimi, todėl negali patirti ir manosios Dvasios beldimo, negali išgirsti mano – ir jūsų – TĖVŲ raginimo – PRADĖTI VADOVAUTI ŠALIAI TAIP, KAIP KŪRINIJAI VADOVAUJA MŪSŲ TĖVAI – ATVERDAMI SAVE KAIP ŠALTINĮ VISUMAI. Taip ir jie turi atverti save man ir mūsų TĖVAMS – VISUMOS ŠALTINIUI IR CENTRUI – atverti, kad pasisemtų DIEVIŠKOSIOS IŠMINTIES, ŠVIESOS, TIESOS IR TEISINGUMO, kurį įprasmintų kaip vedliai savajame krašte tarp savos visuomenės, kuriai suteiktų judėjimo kryptį. Tokia yra vedlių priedermė.
AŠ JUMS ESU KAIP DVASIOS VEDLYS – MOKYTOJAS. Materialia išraiška jūs turite savo dvasios broil – ir mano dvasios brolį – Algimantą, kuris gali jums tarti tiek manąjį žodį, tiek ir jo – mano ir jūsų visų – TĖVŲ GYVĄJĮ ŽODĮ, kad galėtumėte savąjį gyvenimą koreguoti, atsirėmę į vedimą iš vidaus, kurį jūs gaunate IŠ SAVŲJŲ TĖVŲ.
Štai kodėl jūs turėtumėte sutelkti savojo gyvenimo dėmesį ne tiek į manąjį asmenį, kiek į savuosius TĖVUS, esančius – per Savosios Dalelės padovanojimą – jūsų viduje. Jūs tik susimąstykite akimirkai – JŪS TURITE TO DIEVIŠKUMO DALELĘ SAVYJE, KOKIO AŠ NETURIU NET DABAR, TURINTIS GALIĄ SAVAJAI VISATAI, VALDANTIS JĄ SAVUOJU VARDU, drauge su savo Partnere – Dukra Kūrėja – Nebadonija. Mes neturime tos Dalelės, kokią gavote jūs. Tad neatstumkite Jos – bendraukite ir bendradarbiaukite su Ja. Savuoju atsivėrimu paliudykite, kad jūsų gyvenimas tapo ŠVIESOS, TIESOS, TEISINGUMO PASIREIŠKIMU jūsų aplinkoje. Argi jūs bijote manosios Šviesos ir Tiesos? Jums manoji Tiesos Dvasia diktuoja tuos impulsus, kad pajaustumėte tiesą ir ja gyventumėte savo kasdienoje, kad toji kasdiena jums leistų patirti Gyvybinę Energiją iš jūsų DIEVIŠKŲJŲ TĖVŲ, kurie suteikia jums GYVĄJĮ VANDENĮ IR GYVĄJĄ DUONĄ, kad jūs patirtumėte, kokia yra Gyvoji skalsi Jų energija, kaip ji pamaitina, brandina jus charakterio ugdymu, kad jūs taptumėte tąja druska, suteikiančia skonį visai žmonijai.
Aš jus akinu, stimuliuoju, kad jūs būtumėte Gyvajame Kelyje gyvi, gyvybingi, aktyvūs ir ryžtingi savuoju gyvenimu. Tai yra jūsų garantija, kad turėsite sveiką išorinį materialų pavidalą. Tai yra garantija, kurios nesuteikia joks draudimas, išskyrus MANĄJĮ, ir jūsų-mūsų TĖVŲ. Gyvenkite Jų sumanytą gyvenimą, atitinkantį mano ir jūsų TĖVŲ Evoliucijos Planą. Būkite to Plano aktyvia – gyvąja – dalimi, o ne surūdijusiu kokiu nors senu varžtu, kurį reikėtų nusukti nuo pačio mechanizmo ir pakeisti spindinčiu, Gyvuoju, atitinkančiu ir jaučiančiu Gyvosios Energijos pulsavimą.
Štai mano mylimieji, jūs neturite būti surūdiję. Jūs turite būti spindintys, šviečiantys, gyvi, gyvybingi mano dvasios broliai ir sesės. O tai reiškia, kaip mane vadino DIEVO SŪNUMI, ir jūs esate – KŪRĖJO SŪNŪS IR DUKROS.
Štai kodėl jūs esate Gyvajame Kelyje, turintys tokią kilnią misiją – nešti save, kokį sukūrė PATS KŪRĖJAS, ant dvasios asmenybės sparnų, net ir materialiame pavidale būdami, bet pranokdami jį savuoju gyvenimo pasireiškimu, kad ir apie jus pasakytų – štai jie kaip Jėzus.
Bet jūs esate savimi – tikraisiais sūnumis ir dukromis, kuriuos sumanė mūsų Tėvai šitam pasauliui, šitai kartai. Ir aš didžiuojuosi jumis, kad jūs einate Gyvuoju Keliu – einate, kai didžioji dalis tos tamsos nieko nėra net girdėjusi apie Gyvąjį Kelią. O jūs pranokote ir tai, kada tapote net Naujojo Visatos Amžiaus Ištakomis, kad jumis aš didžiuojuosi, jausdamas orumą, kad tai įvyko manojoje, gimtojoje planetoje, kur aš patyriau savęs padovanojimo įsikūnijimą bejėgiu kūdikiu, patyriau mirtingojo gyvenimą. Ir visas panašias problemas, kokias patiriate jūs dabar. AŠ IŠSPRENDŽIAU JAS ATSIDAVĘS TĖVO VALIOS VYKDYMUI.
Ir aš taip pat žinau, kad jūs taip pat esate atsidavę mano – ir jūsų – TĖVŲ VALIOS VYKDYMUI. Dėl to jūs taip pat turite tas garantijas, kurias aš gavau iš TĖVO. Ir tos garantijos yra Gyvos ir galioja jums taip, kaip galiojo man.
BŪKITE VERTI ŠITO PASITIKĖJIMO, KURĮ JUMS SUTEIKIA MANO – IR JŪSŲ – TĖVAI.
Algimantas:
Ačiū tau, mylimas Šeimininke Sūnau Kūrėjau-Jėzau, už šitą Gyvąjį žodį, šitą nuostabią dieną – tavojo gimtadienio dieną.
Ir manoji valia tebunie tavoji – Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU. Amen.

Ačiū Daliai už šio mokymo įrašymą ir Daivai už jo iššifravimą, kad jį galėtume skaityti visi, kurie yra nuoširdūs ir trokšta Jėzaus ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojo žodžio.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.

Komentarai