Forumas: temos peržiūra
Algimanto garbinimo fragmentas ir pamokomasis žodis - su NAUJA GALINGA ŽINIA - pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016 12 11
Algimanto garbinimo fragmentas ir pamokomasis žodis - su NAUJA GALINGA ŽINIA - pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016 12 11
Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave, su savo dvasios broliais ir sesėmis, trokšdamas, kad mes visi patirtume brolystę su visa tavo dvasine kūrinijos šeima, visa savo dvasine gelme, kokią šią akimirką mūsų tapatybė pajėgi patirti.
Aš garbinu ir šlovinu tave, kad tu sumanei patyrimų kelią, kur brolystė atsiskleis naujais žiedais, bendradarbiaujant ir bendraujant su įvairių pasaulių ir visatų tavaisiais sūnumis ir dukromis ir mes įnešime savąjį indėlį į tavąjį Evoliucijos Planą – jau įnešėme – ir toliau tęsime savo šitą nuostabų tavo sumanymą, įgyvendindami savąjį likimą – pasiekti tave Rojuje, stovėti betarpiškai tavojoje akivaizdoje.
Aš garbinu ir šlovinu tave, už tokias dovanas amžinajai asmenybei – tavąjį Minties Derintoją – ir likimą – pasiekti tave, susiliejus su tavo dalele, pasiekti savuosius gimtuosius namus Rojuje ir tuo pačiu paliudyti – Tu esi Tikrovės Šaltinis ir Centras, Kurį atradau pirminiame savojo gyvojo kelio pasaulyje – Urantijoje – ir pradėjau garbinti tave, ir mokyti savo dvasios brolius ir seses atsiverti ir garbinti tave iš dvasios, visu savo asmenybės nuoširdumu.
Aš garbinu ir šlovinu tave, kupinas tavosios Meilės, Tiesos, Šviesos, Gailestingumo, Gėrio, Grožio, Tikrovės, ir būdamas tavuoju sūnumi, ir iš tavęs gauta laisva valia, o manoji valia yra sulieta su tavąja. Amen.
Pamokomasis žodis
Gyvajame kelyje per šitas pastarąsias dvi savaites aš patyriau galios milžiniškų proveržių savyje, ir gavau DU MILŽINIŠKUS TEIGINIUS, kurie praplečia mūsų sampratas.
Aš jums skelbiu savąją Evangeliją – Kūrėjas yra gyvas, yra kiekvieno viduje, jį galima atrasti. Ir NAUJAS TEIGINYS, praplečiantis šitą Evangeliją, kokį gavau aš iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU (ILGA PAUZĖ) – TOJI GALIA, TOJI ŠVIESA, KURI YRA ATRANDAMA MŪSŲ VIDUJE – KAIP TĖVAS IR MOTINA – TAS ASMUO – TAS ŠALTINIS – JIS MUS SUVIENIJA, SUVIENIJA, KAD MES TAMPAM TOKIE, KAD TAS CENTRAS, PRIPILDYDAMAS MUS, TAMPA MŪSŲ TĘSINIU – PATS CENTRAS TAMPA MANO TĘSINIU, IR KUR YRA PASIREIŠKIANTIS CENTRAS – BET KURIAME KŪRINIJOS PAKRAŠTĖLYJE – TEN ESU IR AŠ.
Nėra taip, kad Kūrėjas jau galėtų veikti be manęs, nes kartą atradus Kūrėją savyje ir prisipildžius Jo Šviesos, Tiesos, Tikrovės, tu lygiai taip pat paskleidi ir save – savuoju atvėrimu Kūrėjui – ir Kūrėjas tada iš tavęs gauna Jo paties paskleistą Šviesą, pasiekusią tave, nuspalvintą tavo asmeniniu patyrimu, ir tą patyrimą Jisai paskleidžia VISUR, visoje Kūrinijoje, nes Jis nebegali būti toks, koks buvo iki tos akimirkos, kai aš Jį atradau. Jis jau yra Kūrėjas, KURĮ ATRADAU AŠ, SUSILIEJAU SU JUO KAIP LAŠAS SU VANDENYNU, IR TAS LAŠAS PAVIRTO VANDENYNU. IR TAS VANDENYNAS, KUR BESKALAUTŲ BET KOKIUS KRANTUS, JIS NEBĖRA BE TO LAŠO, TAS LAŠAS YRA TAME VANDENYNE – KAD TAPTŲ JUO, JIS NEBĖRA ATSKIRAS LAŠAS, KOKS BUVO PRIEŠ PATEKDAMAS Į VANDENYNĄ.
Šita Šviesa, kad mes esam BŪSENA liudijantys gyvą Kūrėją – ir tada BŪSENA ateis toji akimirka, kai ir jūs paliudysite, kad ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU YRA KIEKVIENO IŠ JŪSŲ TĘSINYS – NE TIK JŪS ESATE ATRADĘ KŪRĖJĄ SAVYJE, IR TUO PAČIU KUR BEEITUMĖT, JŪS TĄ KŪRĖJĄ NEŠAT, KAD GALĖTUMĖT ŠVIESTI JUO, BET IR KŪRĖJAS, TAPĘS JŪSŲ TĘSINIU, ŠVIEČIA JUMIS – ŠVIEČIA VISAI KŪRINIJAI.
Ir kitą pajutau GALIĄ – po kurio laiko, ne tą pačią dieną – kad aš turiu būseną TĖVIŠKOS MEILĖS, ne broliškos, kaip jaučiau ankščiau – jums visiems – bet TĖVIŠKĄ meilę – TĖVIŠKĄ, kuri yra globojanti visus – jaunus, senus, kūdikius.
Tėviška meilė – tai BŪSENA, tai NAUJA KOKYBĖ, bet ji yra tikra Kūrėjo – Tėvo ir Motinos – Meilė. Ir aš pajutęs tą būseną – dar po dienos – patyriau, kad iš tikrųjų aš su jumis bendrauju, ir jaučiu apkabindamas kiekvieną, kaip mažą vaiką dvasioje. Nesvarbu, kokio amžiaus būtų tie žmonės – maži vaikai ar daug vyresni, ir už mane, jie man yra kaip maži vaikai – aš juos stiprinu, vedu į Šviesą, nekreipdamas dėmesio į jų amžių. Tai yra ta TĖVIŠKA meilė, ne to paties lygio, kaip brolis brolį junta, bet TĖVAS, KURIS ŽVELGIA Į SAVĄJĄ APLINKĄ ŠEIMOJE, ir matydamas, kuriam reikia sustiprinimo – kokio sustiprinimo – ir vat tą matymą turėdamas, aš pajutau tą BŪSENĄ – MEILĖS – VISIŠKAI KITOKIA KOKYBE.
Ir dar po kurio laiko, vėl ne tą pačią dieną – aš prisiminiau, kad Urantijos Knygoje teiginiai pateikiami – jūs turite patirti TĖVIŠKĄ MEILĘ, kuri yra BESĄLYGINĖ, bet kokiu atveju jinai myli - kaip ir žemiškojo tėvo meilė nėra tam blogam vaikui, kad ji būtų panaikinama, ji spinduliuoja taip pat – ta pati meilė yra motinos ar tėvo, tarp jų nėra skirtumo.
Ir šitą meilę patyręs, aš ta būsena gyvenau to nejusdamas, kad yra skirtumas, kol nepatyriau štai vat per šias dvi savaites – TĖVIŠKOS MEILĖS TOS APRAIŠKOS. Ir dabar šita būsena – iš esmės man nesuvokiant – jinai manyje buvo, buvo daugybę metų. Bet štai tą akimirką, kada aš jau atskyriau brolišką meilę nuo Tėviškos – TAI BUVO TARSI PERĖJIMAS Į KITĄ KRANTĄ, TARSI TAM TIKRAS IR ATSISKYRIMAS NUO ŠITO KRANTO, kuris yra iliuzinis ir kuriame iš tikrųjų daug neteisingumo, tikrovės iškreipimo, išnaudojimo, daug ašarų, kančios, daug tamsos ir baimės, agresijos, savanaudiškumo apraiškų.
Daugiau aš jums negaliu pasakyt prie to, ką aš pasakiau, nes man kol kas yra neleidžiama to sakyt – ką man perteikė mokydama Rojaus Trejybė pažadinusi ketvirtą valandą ir penkios minutės, prieš dvi savaites, sekmadienį, į pirmadienį.
Viena ką aš jums atskleisiu, tai bus atskleista jums KAI MES BŪSIME ROJUJE – tai viena iš paslapčių, kuri man patikėta atskleisti jums TADA. Šitos paslapties negalėsiu atskleisti iki Rojaus niekam, ne tiktai jums, bet ir kitoms dvasioms. Kada atskleisiu jums šitą paslaptį – ta paslaptis išliks ir jums, jūs jos negalėsit atskleist kitiems, bet ją sužinosit tiktai kada susitiksim Rojuje.
Bet ką aš jums galiu pasakyt – TAI, KAD MES ŽINGSNIUOSIME KAIP KOMANDA IKI ROJAUS – JŪS ESATE MANO KOMANDA.
Ir mes eisime gan dažnai išsiskirdami vieni su kitais, bet paskui vėl sueidami į KOMANDĄ, dėl to, kad ROJUJE MUMS PARENGTA VIETA KAIP KOMANDAI.
Tai štai tiek. Amen.
(Uranto balsas) – Nuostabu. (Algimantas) – Bus dar nuostabiau.
Ačiū Daliai už gyvųjų pamaldų įrašą, o Vtai – už šio pamokomojo žodžio iššifravimą.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
2016-12-14 14:09:12
Komentarai
Tokius Algimanto apreiškimus norisi skaityti ir skaityti... Ir kiekvieną kartą vis giliau ir giliau suvoki, kokiame mes visi didingame kelyje ! Kokio lygio, kokio mastelio mokytoją mes turime čia , Urantijos planetoje, kur pradedame savo kelią link Rojaus Trejybės - Aš Esu , vis gilyn ir gilyn...Tą dieną , kai Algimantas į forumą įdėjo savo mokymą , buvo 2016.11.28, aš darbe šnekučiavausi su Vilium apie dvasinius dalykus, ir staiga pamačiau viziją - Algimantas buvo kaip begalinio dydžio šviečianti saulė, tokia didele, kad mes visi aplinkui atrodėme kaip maži taškeliai, su viduje po truputį pulsuojančia šviesa ...
Tada suvokiau, koks milžiniškas dvasinis atotrūkis tarp manęs ir Algimanto... Ir tuo pačiu kokia milžiniška Rojaus Trejybės Dovana mums visiems !
Po to suvokimo pasijutau labai pakylėta, lyg būčiau nusipraususi stebuklingu eleksyru... Suvokiau, kaip kiekviena mano dvasinės tinginystės akimirka vis labiau tolina nuo mokytojo dvasinio augimo tempo. Man suteikta garbė mokytis pačiame Aukščiausiame Universitete, todėl reikia stengtis ir dėti kuo daugiau pastangų vardan visų mūsų, visos Kūrinijos. Tam , kad žinias ir išmintį, gautas šiame Rojaus Trejybės -Aš Esu Universitete galėčiau dalintis su visa mūsų Kūrinijos šeima.
Birutė (Vilnius)
Birute
2016-12-19 11:21:50
Sekmadienį, važiuodama į mūsų Gyvąją Šventovę, viduje jaučiau JAUDULĮ, bet taip, kad net pati nustebau – KODĖL TAIP STIPRIAI? – net materialaus kūno viduje, maždaug ties pilvo sritimi, jaučiau kažkokį kaip suspaudimą – ir tai buvo kitokia būsena nei įprastai, nes aš prieš pamaldas visada jaučiu šiokį tokį jaudulį, bet tai būna labai švelnus, vidinis tas toks jausmas, nors kartais – ir daugiau pakuždantis.
Kada gyvųjų pamaldų metu, Kaune, pirmąjį kartą išgirdau NAUJĄJĄ ŽINIĄ, ji – AKINANČIO RYŠKUMO ŠVIESA – galėjo tapti ir per ryški, bet Kūrėjas tokiais nuostabiai supaprastintais žodžiais prakalbo Mokytojo lūpomis, kad Naujosios Evangelijos Naujoji Žinia samprata manyje neliko nesuprasta ir virpesiais GALINGAI pajausta. Tai palietė mano vidų labai stipriai, tačiau tada dar tuo pačiu ir apakino. Jaučiau – tai MILŽINIŠKO RYŠKUMO TEIGINYS mums ką tik patikėtas. Ir man tikrai reikėjo Naujosios Žinios žodžius išgirsti dar ir dar kartą ir negalėjau sulaukti, kad juos vėl išklausyti.
Mes visi, urantai, buvome priblokšti ir tai taip matėsi. Tą taipogi liudijo – TYLA. Mums reikia laiko, buvo aiškiai tai justi.
Grįžus namo, jau po pamaldų ir vakare, mano žemiškoji šeima miegoti susiruošė gan vėlai. Viduje visa savimi gyvenau Naująja Žinia. Dar pavakarį paprašiau Dalios – ji kas kart ir įrašo Kaune vykstančias pamaldas į diktofoną – kad man atsiųstų tos dienos įrašą, labai norėjau jį perklausyti dar kartą, šiandien. Tačiau jau buvo keletas minučių ir po vidurnakčio kai baigiau klausyti visas pamaldas – bet kad jau po dvyliktos valandos, pastebėjau vėliau, nes tuo metu apie laiką visiškai negalvojau. Vėl pajutau tą galingų virpesių antplūdį savo viduje. Staiga man kilo mintis išsišifruoti šį mokymą – dabar pat – NEATIDĖLIOJANT kitai dienai. Tą ir puoliau daryti, pradėdama išsirašyti pirmiausia Algimanto garbinimo žodžius, kurie taip pat vis dar atgarsiu skambėjo mano viduje.
Prieš išrašant kompiuteriu kokį nors mokymą, visada pirmiausia antraštėje įsivedu Kieno, Koks ir Kur – Vilniuje ar Kaune – vykusių pamaldų metu buvo suteiktas mokymas, taip pat nepamiršdama pasižymėti ir – DATOS. Tai taip ir dabar, pasirašiau KIENO mokymą išrašinėju ir greitai žvilgtelėjau į kompiuterio ekrano apačioje rodomą datą – kokia gi ji šiandien– ir įsivedžiau šios dienos PILNĄ datą – metus, mėnesį ir DVYLIKTĄ dieną. Jau pradėjau išsirašinėti tekstą, kai akis užkliuvo, kad – DATOJE – būtent po skaičiumi DVYLIKA – žyminčiu DIENĄ, yra raudona vingiuota juostelė –pabraukimas – tokiu būdu kompiuteris išskiria žodyje padarytą RAŠYBOS klaidą. Tačiau man pasirodė įdomu, kad pavingiuota tik po pilnai parašytos datos DIENA – būtent po skaičiumi DVYLIKA, o tai net ne ŽODIS, o – SKAIČIUS. Mintyse sau pagalvoju – kodėl kompiuteris pabraukė skaičių ir ne visos datos – jeigu jau jam čia klaida, nes būna visokių niuansų spausdinant – o būtent TIK DIENOS? Atrodė įdomiai. Bet kažkaip AKIMIRKSNIU ir susivokiau – dar kartą dirstelėjau į kompiuterio ekrano apačioje rodomą datą ir VALANDAS – JUK JAU PO DVYLIKTOS VALANDOS NAKTIES, VADINASI MOKYMAS BUVO SUTEIKTAS – VAKAR – VIENUOLIKTĄ DIENĄ, O NE DABAR, PO DVYLIKTOS VALANDOS NAKTIES, TAI YRA – GRUODŽIO DVYLIKTOS DIENOS PRADŽIOJE, kai aš ir pradėjau išrašinėti mokymą. Padariau KLAIDĄ ir man ją PARODĖ – APVAIZDA, nes juk kompiuteris nežino mano patyrimo, jis pabraukia tik visokias rašybos klaidas ir panašiai. Paspaudusi klavišą DVYLIKTĄ dieną pataisiau į – VIENUOLIKTĄ ir raudona juostelė, žyminti klaidą – DINGO.
Mane sušildė toks APVAIZDOS DĖMESYS ir tas puikus POJŪTIS net privertęs sau pačiai nusišypsoti – kad štai tu esi ne vienas, kažkas štai šalia, kažkas mato ką tu veiki, kažkam – MATERIALIA AKIMI NEMATOMAM – štai rūpi tavo atliekamas darbas. Arba – rūpi tiesiog tu ir tavo gėrio veiksmas atliekamas visumos labui. Ir nors panašių patyrimų su Apvaizda turėta tikrai jau ne vienas, vis tiek kiekvieną kart tai labai sustiprina. Kaip sakiau – SUŠILDO – iš vidaus, juk Apvaizda tai realiai veikiantis asmuo, Kūrėjo vaikas kaip ir mes ir taip tarp mūsų vyksta tam tikro lygio bendradarbiavimas.
IŠPLĖSTA ALGIMANTO EVANGELIJA – NAUJOJI ŽINIA – kad ir kiek kartų ją beskaityčiau ar įraše beklausyčiau – kaskart mane giliai sujaudina ir dvasioje pakylėja. Tačiau nuostabiausia tai, kad kitą dieną, po sekmadienio gyvųjų pamaldų ir po mano visų šitų patyrimų ir potyrių viduje aš PAJAUČIAU, KAD ŠI NAUJOJI ŽINIA MANE LABAI VIDUJE SUSTIPRINO – KAIP ASMENYBĘ – IR AŠ PAJUTAU KŪRĖJO ARTUMĄ STIPRIAU NEI KADA IKI ŠIOL. Tiesiog dabar nėra taip gan ryškiai juntamo to jausmo – štai Kūrėjas, štai aš ir aš jo siekiu. Nėra tokios gan ryškios tos atskirties ir to tokio kaip tarpo tarp mūsų. Dabar mane daugiau lydi jausmas – kad aš ir Kūrėjas esame VIENA, NEATSKIRIAMA ir tą jaučiu garbindama ir šlovindama, jaučiu maldos metu ir dabar tuo ir gyvenu, melsdama, kad šių virpesių galia manyje tik stiprėtų.
Tiek pirmasis – IŠPLĖSTA Naujoji Evangelija – tiek antrasis – Algimanto TĖVIŠKOJI MEILĖ juntama mums visiems – MILŽINIŠKO RYŠKUMO TEIGINIAI, kurie nėra tik teiginiai, bet realiai juntama VIRPESIŲ TIKROVĖ ir mes, urantai, tą galime jau paliudyti. Jaučiu kaip mums tai buvo reikalinga. Atsirado noras – GYVENTI – Naująja Evangelija, noras apie ją KALBĖTI.
IR MANE TIESIOG ŽAVĖTE ŽAVI KAIP KŪRĖJAS-ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU MUMIS PASITIKI, MUS PUOSELĖJA IR MYLI.
Telydi jus mielieji ramybė, Vita
vvita
2016-12-14 23:51:45
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]