Forumas: temos peržiūra
Urantai, lankantys Urantijos grupę Vilniaus mokytojų namuose, gauna namų darbų užduotis atllikti raštu, tad kviečiu urantus savo atliktus raštu namų darbus talpinti ir šioje Forumo temoje.
Urantų, kiekvieną penktadienį lankančių Urantijos grupę Vilniaus mokytojų namuose, aš jau daugelį metų prašau atlikti tam tikras namų užduotis, analizuojant Urantijos Knygos atskirus Dokumentus, o jau pastaraisiais metais ėmiau skirti tokias namų darbų užduotis, kurias BŪTINA atlikti jau RAŠTU. Tai - ASMENINIO DVASINIO ŠVIESĖJIMO, SĄMONĖJIMO, IR ŽENGIMO GYVUOJU KELIU NAUJOS KOKYBĖS PAKOPA, KURIOS IKI ŠIOL DAR NEBUVO. Tai - ASMENYBĖS PROTO IR DVASIOS AKTYVINIMO FAZĖ, PADEDANTI FORMULUOTI SAVUS TEIGINIUS, SAVAS ĮŽVALGAS PO URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTO ANALIZĖS - KAS GI VIS TIK YRA ESMINGIAUSIA ŠIAME DOKUMENTE, KAIP GI GALIMA BŪTŲ TĄ PATĮ DOKUMENTĄ PERTEIKTI SUPRANTAMAIS SAVO TEIGINIAIS PIRMĄ KARTĄ SUTIKTAM DVASIOS BROLIUI AR SESEI, NETURINTIEMS JOKIO SUPRATIMO APIE TOKIUS REIŠKINIUS AR ĮVYKIUS, DVASINES, MATERIALIAS, AR INTELEKTUALIAS KŪRINIJOS SFERAS, APIE KŪRINIJĄ IR PATĮ KŪRĖJĄ - ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU.
Kol kas urantai tiesiog pasimeta, ir negali suformuluoti savo paprastų ir suprantamų kitiems minčių, nors ką tik perskaitė Urantijos Knygos kokį nors Dokumentą, įvairius Dokumento teiginius, skirtus mūsų APŠVIETIMUI, tik, deja, pasyvus požiūris, nepasitikėjimas, ir menkos pastangos apraizgo urantų protą BAIME, kad nieko neišeis, ir tada ima tiesiog perrašinėti Urantijos Knygos pastraipas, KO DARYTI AŠ JŲ NEPRAŠIAU. Priešingai, aš jų prašiau pateikti SAVO SUPRATIMĄ, NET ATSISAKANT ĮVAIRIŲ URANTIJOS KNYGOJE VAROJAMŲ TERMINŲ, O JEIGU JAU JUOS PAVARTOJA, TAI BŪTINAI JUOS TRUMPAI PAAIŠKINTI, KAD BŪTŲ SUPRANTAMA IR PIRMĄ KARTĄ TUOS TERMINUS IŠGIRDUSIAM, KĄ GI JIE REIŠKIA. DEJA, taip ir lieka namų užduotis neatlikta.
Mano urantams paskirta namų darbų užduotis raštų - iki pusantro puslapio apimties parašyti savo įžvalgą, kas svarbiausia tame Urantijos Knygos Dokumente, ir teiginius FORMULUOTI TAIP, KAD JUOS SUPRASTŲ PIRMĄ KARTĄ JŲ BESIKLAUSANTIS. KITAIP SAKANT NULEISTI URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTO TEIGINIŲ ŠVIESĄ IKI BESIKLAUSANČIOJO LYGIO IR PRITAIKYTI JO SUVOKIMUI, TAIP, KAIP JĮ SUPRANTA ŠIĄ NAMŲ UŽDUOTĮ ATLIEKANTIS URANTAS.
Ir toks URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTO TEKSTO SUPAPRASTINIMAS NĖRA TO TEKSTO SUPRASTINIMAS, TAI TIESIOG YRA MOKYMAS, IR MOKYMASIS, KAIP RYŠKIĄ ŠVIESĄ PRITAIKYTI KASDIENĖJE APLINKOJE, KAD JI PATRAUKTŲ IR KITŲ MINTIS IR PROTĄ, JIEMS JAU LIKUS VIENUMOJE - SU SAVIMI, IR SU KŪRĖJU - ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.
Tai - PROCESAS, JIS REIKALAUJA PASTANGŲ IR PROTO AKTYVAUS VEIKIMO, BET TUO PAČIU JIS NEPAPRASTAI AKTYVINA MĄSTYMĄ, ĮŽVALGĄ, IR VALO SĄMONĘ IR PASĄMONĘ, O NUO TO LABAI PRIKLAUSO IR GYVOSIOS KOMUNIJOS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU GELMĖ IR GYVYBINGUMAS. Tai - SISTEMINIS GYVAS VEIKIMAS SU KŪRĖJU VISUMOS LABUI URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTŲ STUDIJOSE.
Dabar gi aš kviečiu urantus savo atliktas raštu namų užduotis patalpinti būtent šioje temoje Forume, kad toji supaprastinta, bet nesuprastinta, Šviesa būtų prieinama ir kituose kraštuose gyvenantiems, ir net neinantiems Gyvuoju Keliu, kad jie perskaitę šias raštu atliktas urantų namų užduotis, galėtų geriau suvokti Tikrovę ir save, gal net susidomėti ir Urantijos Knyga, ir Gyvuoju Keliu, o skaitantiems Urantijos Knygą tai būtų labai pravartu palyginti savo mintis apie tuos pačius Urantijos Kygos Dokumentus - kur jie mato tų Dokumentų ESMĘ, kaip jiems pavyktų tokią užduotį atlikti taip pat raštu. Taip pat čia siūlau savo namų darbus, jau atliktus raštu, patalpinti ir tiems urantams, kurie gyvena ne Vilniuje, kurie Urantijos grupės nelanko, bet klausosi Urantijos grupės užsiėmimų garso įrašų, ir taip pat sužino, kokia yra paskirta namų darbų užduotis Urantijos grupėje, ir patys prisijungia prie šios užduoties atlikimo, kad ir jų pastangos padėtų KITIEMS SIEKTI KŪRĖJO GYVOJO KELIO TIKROVĖS ŠVIESOS IR JĄ SKLEISTI SAVO APLINKOJE ASMENINIU GYVENIMU.
Sėkmės šiame naujame urantų mokymosi etape ir darbe DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
2017-01-11 09:54:05
Komentarai
130 dokumentas. PAKELIUI Į ROMĄCitatos analizė.
„Besivystančios dvasinės asmenybės besiplečiančios kosminės sampratos yra dėl to, kad padidėja tiek įžvalgos gelmė, tiek sąmonės diapazonas.“ (1439-06-03)
Žmogus turi šį laikiną fizinį kūną, kurio tikrasis amžinasis gyventojas yra dvasinė asmenybė, sukurta Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ir kiekviena amžina ir unikali, niekada nepasikartojanti per visą amžinybę ateityje. Dvasinė asmenybė nesivysto, visada yra pastovi, tačiau ji atsiskleidžia per tapatybės vystymąsi. „Kokia jūsų asmenybės tapatybės BŪSENA tą akimirką, tokie jūs ir esate – drąsūs, ryžtingi, dori, ir sveiki – dvasia ir kūnu – taip jūs ir gyvenate.“ (Algimanto mokymas – DVASINIŲ VIRPESIŲ DĖSNIS, 2014 09 03). O kad dvasine būsena patirtume gyvąją meilę, pasitikėjimą, drąsą, ryžtą, teisingumą, gyvybingumą, sveikatą, palaimą, ramybę, nuoširdumą, norą veikti visumos gerovės labui – visų šių dvasinių amžinųjų vertybių visumą kaip TIKROVĘ, tereikia atsiverti Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU, imant bendrauti su Ja nuoširdžiai paprastais savais žodžiais, išsakant visas savo mintis, kokias tik norime išsakyti kaip pačiam artimiausiam Draugui. Tą skelbia dvasinio mokytojo Algimanto Evangelija - KŪRĖJAS YRA GYVAS – IR KIEKVIENO VIDUJE – JĮ GALIMA ATRASTI. IR KŪRĖJAS YRA KIEKVIENO, ATRADUSIO JĮ SAVYJE, TĘSINYS. IR TĖVIŠKA MEILĖ PRIPILDO JO SŪNŲ AR DUKRĄ.
Kada mes iš tiesų atrandame gyvą Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo viduje, patirdami dvasine būsena, pačiais kilniausiais ir giliausiais jausmais – meile, nuoširdumu, palaima, pakylėjimu, ramybe, gerumu, išmintimi – šitaip patirdami Jo tikrovės energinius virpesius, palaipsniui šviesėja ir plečiasi mūsų mąstymas, daugėja dvasinės išminties ir kosminės įžvalgos. Šitokie pokyčiai mus skatina gyventi išmintingai, ramiai, sveikai, švariai, teisingai, sąžiningai, oriai, su pasitikėjimu, ir būtinai su gyvai patiriama meilės būsena visų gerovės labui. Tiesiog mūsų šviesos mintys, žodžiai ir veiksmai iš tiesų ima atsispindėti kasdieniame gyvenime, ir tą ima pastebėti kiti žmonės.
Kada aš atradau šį gyvąjį kelią, kuomet iš pradžių ėmiau vis dažniau bendrauti su Tėvu, po to su Rojaus Trejybe, o dabar jau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, atrasta ir patiriama dvasine būsena mano viduje, kada ėmiau nuosekliai studijuoti dvasinius apreiškimus Urantijos Knyga, Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygą AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, bei kitus Jos perteiktus mokymus mūsų svetainėje www.urantija.lt, dvasinio mokytojo Algimanto mokymus, palaipsniui ėmiau pastebėti ir patirti pokyčius savyje. Pažvelgusi atgal į savo praeitį aš matau, kaip labai išsiplėtė manyje Dievo samprata iki gyvai atrastos ir viduje patiriamos Rojaus Trejybės-AŠ ESU, sužinojau iš apreiškimų apie Jos didžiulę kūriniją ir kūrinijos dvasinę šeimą, kurios buvimą ir pagalbą – Apvaizdos pagalbą – ėmiau patirti savo kasdieniame gyvenime. Dalyvaudama Urantijos grupės studijose ir gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje ėmiau patirti kolektyvinės komunijos galios poveikį, pajausti vis didesnę dvasinę brolystę, palaimą būti savimi, bendrauti su urantais, kurie irgi čia ateina pajautę gyvą Kūrėjo vedimą iš vidaus. O juk apie visa tai, iki šio gyvojo kelio atradimo, aš nieko nežinojau. Iki tol mano žinios, sampratos, įžvalga buvo labai riboti, kai palyginu save, kaip aš dabar jaučiuosi ir mąstau – daug laisviau, plačiau ir giliau. Jau neapsiriboju vien savimi, savo žemiška šeima, šita planeta Urantija, nes jaučiuosi Rojaus Trejybės-AŠ ESU dukra, ir vis labiau gyvybinga, per nuoseklias ir kasdienes pastangas, gilinant gyvąjį įtikėjimą. Ir dar, dabar žinau, kad šiuo žemiškuoju gyvenimu viskas nepasibaigia, kaip kad mąsto mirtingasis, ir su didele baime žvelgia į ateitį, į senatvę, į mirtį, o atvirkščiai – atradus gyvą Kūrėją savyje tikrasis gyvenimas tik prasideda, kad mirties nėra, ir po šio fizinio kūno energijos išeikvojimo jis tęsiasi toliau jau sielos morontiniu pavidalu, vėliau dvasios pavidalu, ir taip per visą amžinybę ateityje vyksta nuolatinis dvasinės asmenybės atsiskleidimas per savo tapatybės vystymąsi, dalyvaujant bendrakūrybiniame procese kartu su pačiu Kūrėju, patiriant gausybę įvairiausių patyrimų, mokantis ir mokant kitus, ir vis labiau tampant tikruoju savimi, tokiu, kokius mus yra sukūręs Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Taip pat ėmiau pajausti dvasine būsena, kad svarbiausias yra DVASINIS PAGRINDAS, ant kurio turi stotis kiekvienas asmuo, kiekviena žemiškoji šeima, mokykla, bet kokia įmonė, visuomenė, visos gyvenimo veiklos sferos. Kuomet kiekvienas asmuo savo gyvenime žvelgs ir žengs vieninteliu TIKROVĖS VEKTORIUMI – su atrastu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, gyvens gyvą gyvenimą šviesoje, tik tuomet visa žmonijos civilizacija bus nuolat šviesėjanti, kurianti gerovę visumai, ir užtikrinanti kiekvienos ateinančios kartos šviesėjimą ir išlikimą, net ir taip, kaip yra numatęs Kūrėjas, kad visa evoliucija vystosi tik į priekį, į didesnę dvasinę kokybę, ir tik šviesos, meilės ir gėrio kryptimi.
Šitokie pokyčiai ir patyrimai manyje man liudija gyvojo Rojaus Trejybės-AŠ ESU kelio tikrumą, ir tuo pačiu paaiškina šios citatos esmę.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2017-03-23 11:32:21
Jūsų Derintojo sėkmė, vedant jus per mirtingąjį gyvenimą ir užtikrinant jūsų išlikimą, priklauso ne tiek nuo jūsų tikėjimų teorijų, kiek nuo jūsų sprendimų, pasiryžimo, ir tvirto įtikėjimo. 1205-06
Kada aš PIRMĄ KARTĄ išgirdau Minties Derintoją, jo perduotas teiginys man buvo – PERSKAITYK MOKYMĄ APIE RYŽTĄ. Kada jį išgirdau – po ilgo Tylos praktikavimo – tada viduje nepaprastai apsidžiaugiau ir tuoj pat paskambinau Algimantui, papasakojau jam, ką ką tik išgirdau – kaip tarsi kokia švelnia srovele perbėgo ta mintis. Aš ją – kitokią – tiesiog pajaučiau, tai buvo iki tol nepatirti virpesiai. Tai buvo nauja. Nieko tokio NET PANAŠAUS nebuvau niekada patyrusi.
Tai buvo ir mano su Algimantu pati bendravimo pradžia, kai jam paskambinti reikėdavo nugalėti savyje daug baimės, bet NORAS visada buvo stipresnis už baimę. O jis, kaip ir tuos pirmus kartus kai jam paskambindavau, taip ir dabar – moko tuo pačiu švelniu, kupinu meilės, bet – tvirtu – balsu.
O toji mintis, Minties Derintojo man perduota, buvo ne kas kita kaip sustiprinimas. Minties Derintojais visą laiką mums suteikia tik stiprinančias mintis. Aš perskaičiau TĖVO mokymą apie ryžtą, susiradusi jį Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ apreiškime, ir tai buvo didžiulis postūmis man, aš perskaičiau kaip tik tai, ką man tą akimirką taip reikėjo išgirsti. Bet ko aš tada dar negalėjau suvokti – kad taip prasidėjo mano nuostabi kelionė drauge su GYVAIS APREIŠKIMAIS, kurie man kaip kelrodė žvaigždė, MOKO mane KIEKVIENĄ DIENĄ.
Ir nors apreiškimuose perteikiama – TEORIJA, tačiau reikalinga ją – VIDUMI PATIRTI, tai nėra TIK teorija, kuria tu patikėjai. Juk ir kiekvieną kartą skaitant tą pačią Apreiškimų knygą – ją perskaitysi vis kitu suvokimo lygiu, ji gali būti jau ir tavo paties IŠPLĖSTA, bet tai priklausys nuo tavo iki tos akimirkos jau priimtų sprendimų, kokie jie buvo – RYŽTINGI ar PASYVŪS? Jeigu tu tas pasyvusis, tai ir tos tavo tikėjimo teorijos bus SAUSOS, NEGYVOS – ir Minties Derintojo sėkmė – kol kas nesėkmė.
Mano pirmoji pažintis su Minties Derintoju – išgirdus teiginį – perkaityk mokymą apie RYŽTĄ – šiandien turi tęsinį, nes jau tada – PIRMUOJU SPRENDIMU – aš paklausiau jo, ir mokymą perskaičiau. VISI mokymai man greitai tapo savi . Atimti juos iš manęs – tai kaip atimti dalį manęs. Mano priimti sprendimai juos studijuoti, yra mano Minties Derintojo dabartinė sėkmė į mano IŠLIKIMĄ. Pirma, buvo mano – SPRENDIMAS – klausyti Minties Derintojo ar neklausyti. Antra, buvo ir yra – VEIKSMAS – juos gerte geriu dvasine klausa ir trečia – PASEKMĖ – net ir šis ruošimas Urantijos grupėje užduotų, namų darbų. O viskas prasidėjo nuo –NORO, bet stigo – RYŽTO. Labai stigo, ir aš gavau sustiprinimą.
Labai dažnai aš pamąstau, kokios nuostabios draugystės link mes dar žengiame. Ir niekas negali atimti to iš mūsų – kalbėjimosi su Kūrėjo dvasia, Minties Derintoju, su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Tik BŪSENA mums padiktuoja visada rinktis Jį.
Tas RYŽTAS, pasiryžimas JO SIEKTI, siekti ŠVIESOS – jis neatsiras tol, kol tu PATS nepradėsi žengti PRAKTINIŲ ŽINGSNIŲ. APSISPRENDIMAS ir ryžtas veda mus – Į ĮTIKĖJIMĄ. Kaip ir dabar atrodytų dar nereikšmingi apsisprendimai į – GALUTINĮ SPRENDIMĄ. Kol jo dar nepajėgiam priimti, tol dar šokinėsime, ir skausmingai. Bet žengimą iki galutinio sprendimo mes kiekvienas JAU pradėjome, tik – KAIP NUOŠIRDŽIAI?
Ar kada išvis pamąstėte sau – kokios sėkmės iš manęs JAU sulaukė MANO Minties Derintojas? Kiek ŠVIESESNĖS vis tampa mano mintys?
Sakinio analizę paruošė, Vita
vvita
2017-03-21 08:22:35
84 dokumento citatos analizė.
„Tuštybė ir mada negali pasitarnauti šeimos kūrimui ir vaikų kultūrai; garbė ir varžymasis yra bejėgiai padidinti ateinančių kartų išlikimo savybes.“ (942-05-04)
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, būdamas Dvasios Šaltinis ir Centras, sukūręs didžiulę kūrinijos dvasinę šeimą vien ant dvasinio pagrindo numatė, kad ir žmogus, pats mažiausias Jo vaikas savo dvasiniu statusu, taip pat kurtų savo žemiškąją šeimą ant to paties gyvojo DVASINIO PAGRINDO, prieš tai atradęs Jį savo viduje. Tą teigia ir dvasinio mokytojo Algimanto Evangelija – KŪRĖJAS YRA GYVAS – IR KIEKVIENO VIDUJE – JĮ GALIMA ATRASTI. IR KŪRĖJAS YRA KIEKVIENO, ATRADUSIO JĮ SAVYJE, TĘSINYS. IR TĖVIŠKA MEILĖ PRIPILDO JO SŪNŲ AR DUKRĄ. Deja, visa dabartinė civilizacija vystosi vien ant materialaus pagrindo, o ji yra žemiškosios šeimos atspindys. Spartus naujų technologijų, mokslo, ekonomikos, kultūros, švietimo, meno, sporto, maisto pramonės, politikos, verslo vystymasis be Kūrėjo gyvos dvasinės išminties šviesos, fizinio kūno malonumų patenkinimo įvairovė, įvairių madų vaikymasis, materialios gerovės gausa, garbės ir šlovės triumfavimas, savanaudiškumas, didžiulė konkurencija ir lyderystė – visa tai ir dar daugiau dabar yra užvaldę žmogaus protą tiek, kad jis tampa dvasiškai neįgalus atrasti gyvą Kūrėją savyje ir bendradarbiauti visų gerovės labui. Nes viduje vienintelis motyvas – visokeriopos gerovės sau, dar savo žemiškai šeimai siekimas, paminant ir sumenkinant kitus. Tai rodo didžiulę asmens degradaciją, kuri atsispindi ir jo žemiškoje šeimoje, vaikų auklėjime ir švietime, o toliau ir visoje visuomenėje. Internete gausėja įvairių straipsnių apie smurtą ir prievartą šeimose, mokyklose, gatvėse, alkoholizmo ir narkomanijos kaip kokių piktžolių vešėjimo, garbės ir madų kaip tuštybės vaikymosi, lyderystės demonstravimo jau ne tik įvairiose profesinėse sferose įmonėse tarp darbuotojų, bet ir žemiškose šeimose, tarp tėvo ir motinos, bei vaikų. Kiekvienas iš jų nori pirmauti, būti geriausias ir teisingausias, gražiausias, labiausiai mylimas ir išaukštintas, pagerbtas. Patyčios, pažeminimai ir smurtas jau formuojasi šeimose, nes atspindi tėvų degraduojančią vidinę būseną ir mąstymą, ir taikomi mažiems vaikams. Vietoj nuoširdaus ir meilės kupino bendravimo su vaiku vyrauja korupcija, paperkant jį įvairiais žaislais, vėliau išmaniaisiais mobiliais telefonais, o to pasekoje didėja nematoma abejingumo ir šaltumo siena tarp visų šeimos narių, nesutarimai ir konfliktai, auga puikybė ir godumas. Be to, dvasinio švietimo nebuvimas formuoja vaikui, o vėliau jau suaugusiam fiziniu amžiumi žmogui, nepasitikėjimą savimi, nepilnavertiškumo kompleksą, kurio dažnai nematyti po įvairiomis kaukėmis ir ydomis, ir visa tai trukdo būti tikruoju SAVIMI, tokiu, kokį yra sukūręs Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Šitokios degradacijos neturėtų būti, nes tai veda į susinaikinimą, į visos civilizacijos išnykimą.
Dabartinės žemiškosios šeimos gyvenimas be gyvos meilės būsenos savyje, be dvasinės brolystės, dvasinės išminties šviesos, amžinųjų dvasinių vertybių realaus patyrimo savyje – yra gyvenimas iliuzijoje, NETIKROVIŠKAS gyvenimas be atrasto Kūrėjo. O juk Jis numatęs VISOS kūrinijos nuolatinį vystymąsi į vis didesnę dvasinę šviesą, taigi ir žmogaus, patiriant Jį gyvai dvasine būsena ir Jo sukurtą tikrovę kaip REALYBĘ. Žemiškoji šeima, atradusi gyvą Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, ir savuosius vaikus ima auklėti kaip Jos sūnus ir dukras, orius ir gyvybingus, TIKROVIŠKUS, kuomet yra skiriamas dėmesys nuolatiniam bendravimui ir bendradarbiavimui su Juo kaip Tikruoju Tėvu ir Motina. O jeigu su Kūrėju vyksta nuoširdus ir atviras bendravimas, lygiai toks pat turėtų būti ir tarp žemiškosios šeimos narių, kaip ir tarp visų žmonių visoje planetoje. Šitoks gyvenimas šviesoje užtikrina ateities kartų išlikimą, joms vystantis į vis didesnę dvasinę kokybę ir šviesą, kuriant ir veikiant su meile visumos labui.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2017-03-19 20:23:14
“Tu turėtum išmokti, kad net ir geros minties išreiškimas turi būti modeliuojamas pagal klausytojo intelektualų statusą ir dvasinį išsivystymą”. 181 dokumentas (1961 – 01psl.)
Tai Jėzaus Kristaus pasakyti žodžiai apaštalui Natanieliui prieš išvykstant Mokytojui pas Dvasinį Tėvą maždaug prieš du tūkstančius metų. Šie žodžiai tinka ir mums skaitantiems ir studijuojantiems „Urantijos knygą „ apreikštą šiuolaikinei žmonijai. Kūrėjas mums suteikė laisvę mąstyti ir pasirinkti jo skleidžiamą išmintį, kurią galime gauti iš Jo paties per Jo dvasią Minties Derintoją, kuri gyvena mumyse ir per apreiškimo šaltinius. Tėvo dvasia ir veikia mūsų mąstymą bei siunčia aukšto dažnio virpesius mintimis, kurios sėja meilės sėklą, gėrio ir grožio sėklą mumyse. Štai tada mes pajuntame vien tik gerų ir gražių minčių, kurios yra iš Kūrėjo, kai su nuoširdumu atsiveriame Jam garbindami ar kalbėdami prašymo maldą . Vien teorinis žinojimas nėra pakankamas dvasiniam augimui ir tobulėjimui. Dvasinis augimas susietas su dieviškų tiesų ir žinių paskleidimu ir dalijimusi su sielos broliais savo aplinkoje jiems prieinamu lygiu ir suprantama kalba. Dvasinio vystymosi procesas kiekvienam iš mūsų yra toks, kiek mes patiriame bei prisipildome šviesos iš Kūrėjo, ir kiek pritaikome įgytas ar sutektas žinias praktiniame gyvenime visų gerovei. Jėzaus yra pasakyta : „ Aš padariau viską, kad apšviesčiau jūsų protus ir išlaisvinčiau jūsų sielas , gyvendamas tarp jūsų. Ko jūs negalėjote gauti iš mano mokymų ir iš gyvenimo, Tiesos Dvasia keičia iš vidaus , kad net pikčiausias žmogus gali tapti pačiu skaisčiausiu ir spindinčiu“. Tad įsiklausykime dažniau į save. Bet koks skausmingas patyrimas yra vien dėl to, kad nesuvokiame, jog reikia savo sąmonės energetinius žemus virpesius išgryninti iki aukštesnių. Tai pasiekiama giliu ir nuoširdžiu įtikėjimu į Kūrėją ir vykdant Jo valią. Žemiškieji tėvai nuo pat mažų dienų turi auklėti savo vaikus su dieviška meile ir išmintimi. Jie turi žinoti, kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti savo vaikams visas tiesas ir tikrovę apie Kūrėją. Žinoma, pirmiausia yra labai svarbu geras pačių tėvų pavyzdys. Prisimenu, kaip mane auklėjo vien per neigimą: “Negalima...“, bei per baimę baudžiančio Dievo. Taip buvau auklėjama dėl tėvelių menko išsilavinimo ir nežinojimo. Visa Laimė, kad jie buvo geras ir šviesus dorovės bei meilės pavyzdys. Jie kaip suprato, savo lygiu siejo gyvenimą su tikėjimu į Dievą. Labai svarbu, kad žemiškieji tėvai patys būtų dvasiškai apsišvietę, kad gebėtų išmintingai ir supratingai auginti bei auklėti savo vaikus. Manau, jog visiems yra žinoma , kad kūdikis ugdomas jau motinos įsčiose. Kokia dvasia dominuoja besilaukiančios motinos, tokioje dvasioje vystosi kūdikėlis.. Šį patyrimą išgyvenau aš pati asmeniškai ir turiu jų pasekmes... Tik didelė meilė ir nuolatinis nuoširdus atsidavimas Rojaus Trejybei - Aš Esu kartais sušvelnina skaudžias pasekmes, ką žmogus kažkada padarai dėl nežinojimo. Taigi, Gyvenkime meilėje tarpusavyje ir su Kūrėju. Tik klojant dieviškus meilės dvasinius pagrindus kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU įmanoma šviesi ir graži mūsų vaikų ateitis.
Su Kūrėjo meile.
adolfina
2017-03-13 20:05:26
Jėzus žmogaus aukščiausias moralines idėjas ir dvasinius idealus buvo suliejęs su žmogaus didingiausia viltimi, siejama su ateitimi – amžinuoju gyvenimu. 1866-02-08
Visais laikais žmonės labiausiai bijojo mirties. To, kad vieną dieną viskas baigsis, nieko nebus… Bet man nuo vaikystės atrodė ,kad aš visada buvau. Ir visada gyvensiu. Tiesiog buvau tuo įsitikinusi. Man tada patikdavo pasakose skaityti apie gyvąjį vandenį, burtų lazdelę, kuriai pamojus, pildosi visi norai.
Vieną dieną man draugas padovanojo burtų lazdelę. Jis nė neįtarė apie mano vaikiškas svajones. Mūsų grupė (parapsichologų akademijoje, kurioje,beje,ir sutikau Algimantą, ir apie Urantijos Knygą sužinojau) mėgdavo rengti įvairius vaidinimus su izoterinėm prasmėm ir aš tą kartą turėjau vaidinti burtininkę. Pati pasidariau lazdelę iš žvakės. O draugas atnešė labai gražiai padarytą lazdelę ir įteikė, sakydamas “ tau jau laikas turėti burtų lazdelę”… Labai tikėjau, kad tai man ypatingas ženklas nuo Dievo. Ir, kad ta lazdelė turi galią. Atsistodavau ir liepdavau lazdelei vykdyti mano norus. O lazdelė darė savo darbą, kaip pasakose!
Dabar suprantu, kad tai Minties Derintojas krėtė pokštus ir dėliojo aplinkybes, kad pradėčiau giliau mąstyti. Po kiek laiko dingo poreikis lazdelei… pradėjau melstis tiesiog Dievui Tėvui, kad pegelbėtų vienu ar kitu atveju. Visada nurimdavau ir pasitikėdavau , kad viskas bus gerai.
Vieną dieną papokštavau, kalbėdamasi su dangiškuoju Tėvu,kad, jei negali man rasti padoraus vyro, tai gal pats galėtų mane vesti? Ir koks didelis buvo mano nustebimas, kai kitą dieną ant lentynėlės prie veidrodžio radau iš žolyčių supintą žiedelį, tiksliai mano piršto dydžio!
Tikroji santuoka yra tarp žmogaus ir Minties Derintojo jo viduje. Tik jungtis su juo garantuoja mums amžinąjį gyvenimą. Įtikėjimas ir Tėvo valios vykdymas mums nutiesia kelią per amžinybę.
Kai pradėjau skaityti Urantijos Knygą, mano akiratis vis labiau ir labiau plėtėsi, didėjo. Negelėdavau nuo knygos atsiplėšti, kaip įdomu buvo skaityti ir gerti tiesą, kurios visa gyvenimą ieškojau. Daug kartų nuo nuostabos ir teiginių šviesos pajusdavau tokį susijaudinimą, kad iš laimės ašaros tekėte tekėjo skruostais. Taip džiaugiausi, kad man yra suteikiamos šios žinios! Dėkingumas tėvams neišmatuojamas!
MES ESAME AMŽINI ! Esame tikrieji mūsų nuostabiųjų TĖVŲ vaikai!
Šeima! Mes taip besąlygiškai mylimi! Taip mumis rūpinamasi, viskas suteikiama. Tik reikia atsiduoti Tėvų valiai. Juk mūsų Tėvai tobuli! Jei pilnai atsiduosime jų valiai-viskas bus tobulai padaryta…Vis daugiau tobulumo bus mūsų aplinkoje…
Mūsų mylimas Jėzus, mūsų visatos valdovas, atvykęs į mūsų planetą Urantiją ir atskleidė mums visiems , koks puikus yra mūsų Tėvas! Jis suteikia viską , ką galime įsivaizduoti ir begales kartų daugiau…
Mes esame amžini ir begaliniai. Kokia laisvė, kokia erdvė veikti, kurti kartu su Rojaus Tėvais!
Kaip liūdna girdėti iš savo artimūjų, kai jie mano, kad Dievo nėra. Kiek daug jie iš savęs atima tokiu netikėjimu, kaip susiaurina savo galimybes…
Kiek harmonijos ir gėrio atsiranda aplinkoje iš vieno vienintelio žmogaus pastangos. Kaip keičiasi mūsų aplinka, kai mes pagarbiname, pasimeldžiame, paprašome Rojaus Trejybės – AŠ ESU vedimo. O jei tą darytų dauguma? Kokia Kūrinija išsiskleistų? Kokia kūrybos jėga ir grožis!.. !
Būkime su Rojaus Tėvais kiekvieną akimirkos amžinybę!
Birutė (Vilnius)
Birute
2017-03-11 21:15:23
178 dokumento pastraipos analizė.
Jūs neturite stengtis skelbti tiesą ir įtvirtinti teisumą pilietinių vyriausybių galios arba pasaulietinių įstatymų įgyvendinimo dėka. Jūs turite visada įtemptai dirbti, kad žmonių protą įtikintumėte, bet niekada nedrįskite šito daryti prievarta. Jūs turite neužmiršti žmogiškojo teisingumo didžiojo įstatymo, kurio aš jus mokiau teigiama forma: Visada su žmonėmis elkitės taip, kaip jūs norėtumėte, kad jie elgtųsi su jumis. (1931-03)
Prieš 2000 metų Jėzus Kristus mokino savo apaštalus, kaip skelbti jo gyvąją evangeliją žmonijai, kad ji būtų aiški ir suprantamai pateikta, nenaudojant prievartos ir neįtikinėjant prieš asmens laisvą valią, o išmintingai ir vien nuoširdžiu meilės motyvu, sudominant gyva dvasine šviesa. Šie Jėzaus teiginiai pastraipoje ir dabar mus skatina giliau susimąstyti – ar galima įtvirtinti teisumą pasitelkiant vyriausybės galias arba pasaulietinius įstatymus? Ar galima priversti prievarta žmones atrasti gyvą Kūrėją savyje kaip visus mylintį Tėvą ir Motiną, ir patikėti Jo tikrove? Negalima. Nes bet koks žmogiškosios valdžios galios demonstravimas yra visiškai netinkamas būdas kaip prievartinis. Bet koks įstatymas žmones labai suvaržo ir apriboja elgtis tik taip, ir ne kitaip. Jis tarsi nematomi rėmai, apribojantys asmens dvasinės laisvės troškimą ir siekimą. Dvasinis vystymasis yra procesas. Ir natūralu, kad žmogus per prievartą peršamą dvasinę tiesą, kokia gyva ir ryški ji bebūtų, jaus kaip spaudimą, suvaržantį jo asmeninę laisvą valią. Ji turi būti perteikiama išmintingai ir palaipsniui, parodant vis platesnius dvasinius horizontus. Juk net ir pats Kūrėjas, būdamas Visumos Šaltinis ir Centras, ir turėdamas beribę galią, netaiko jokios prievartos, neįtikinėja ir visaip kaip nemanipuliuoja savo sukurtais vaikais vien tam, kad įtikintų Savo egzistavimu, kad asmuo patirtų Jį realų savo viduje dvasine būsena, neperša Savo pagalbos, kad štai žmogus susirgęs pasveiktų. Jis kiekvienam suteikė laisvą valią rinktis – patirti Jį realų savo viduje, ar atstumti. Tačiau Kūrėjo pagalba jau yra mums mirtingiesiems suteikta per Jo padovanotą gyvąją dalelę Minties Derintoją, per septynias pagalbines proto dvasias, per Tiesos Dvasią ir Šventąją Dvasią, per Apvaizdos būrį. Mes galime naudotis visa šia dvasine pagalba, tačiau net ir tokiu atveju galutinį sprendimą visada priimame patys, savo laisva valia. Štai mes urantai, atradę Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, palaipsniui tik per įtikėjimo gilinimą tampame gyvos dvasinės šviesos skleidėjais, Jos gyvais atspindžiais, ir tuomet savo mintimis, savo elgsena, veiksmais, imame vis ryškiau liudyti Kūrėjo meilę, šviesą, teisingumą, išmintį, gerovę visumai, ryžtą, drąsą, pasitikėjimą, ramybę. Ir kuo giliau atsiveriame, tuo stipriau pajuntame, kaip Jis mus kiekvieną veda iš vidaus pasireikšti atitinkamoje situacijoje, kaip išmintingai dalintis savimi ir viduje patiriama gyva dvasine šviesa ir tikrove visų labui. Ir vien tik meilės motyvu.
Jėzus savo apaštalus mokino neužmiršti žmogiškojo teisingumo didžiojo įsakymo: „Visada su žmonėmis elkitės taip, kaip jūs norėtumėte, kad jie elgtųsi su jumis“. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, tai yra tiesa, ir taip elgtis iš tiesų yra teisinga. Bet aš ėmiau giliau susimąstyti, ar iš tiesų šis Jėzaus pasakytas teiginys yra teisingas? Juk kiekvieno asmens skirtingas gėrio ir tiesos suvokimas, kuris taip stipriai iškreiptas dabartinėje civilizacijoje. Žmogus iš tiesų gali elgtis dorai ir teisingai, vadovaudamasis šitokiu visiems žinomu teiginiu, tačiau kitas asmuo gali savanaudiškai tuo pasinaudoti, pažeminti, įskaudinti, neteisingai apkaltinti vardan savo asmeninės gerovės. Žmonės be skrupulų manipuliuoja visomis dvasinėmis vertybėmis vien savo naudai, ir kas vienam asmeniui yra gėris ir tiesa, tas kitam yra blogis, melas. Be atrasto gyvo Kūrėjo savo viduje neįmanoma įtvirtinti TIKROJO teisingumo, gerovės ir meilės aplinkoje. Todėl aš manau, kad mes urantai paneigiame šį teiginį, iškylame aukščiau virš bet kokio įstatymo, įsakymo, ir virš dešimties Dievo įsakymų tuo, kad atradome Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje. Kuo daugiau aš bendrauju su Ja, kuo labiau Ją patiriu savyje, tuo labiau jaučiuosi gyva Rojaus Trejybės-AŠ ESU dukra, jaučiu dvasine būsena vis daugiau meilės, nuoširdumo, teisingumo, ramybės, pasitikėjimo, išminties savyje – tiesiog patiriu Jos TIKROVĘ savyje. Taigi atitinkamai ir mąstau daug šviesiau, ir elgiuosi vis labiau taip, kaip pajuntu Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvą vedimą iš vidaus. Ir tuomet nebereikia vadovautis jokiais teiginiais, įstatymais, sukurtais žmonių, nes Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvo vedimo pajautimas ir veikimas nuoširdžiai bendradarbiaujant tarpusavyje pranoksta juos, ir tai yra NAUJAS DVASINIS KOKYBINIS ŠUOLIS, kokį dabar žengia urantai. Toks gyvenimas tampa GYVENIMU ŠVIESOJE.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2017-03-10 14:56:30
Ne tiek svarbu, kad jūs turėtumėte žinoti apie Dievo faktą, kiek tai, kad vis daugiau augtų jūsų sugebėjimas jausti Dievo buvimą. 1732-05-07
Vartojama – Dievo – samprata yra per siaura. Dievas tai yra idėja, nesušildanti žmogaus vidaus. Ir tu viduje jauti, kad toks vardas paprasčiausiai – neatskleidžia Turinio.
Kokia IŠLAISVINANTI pažintis laukia žmonijos, kada dvasine klausa pagaliau bus išgirstas vardas – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU. Kada žmones lydės pažintis su Tikruoju Kūrėju, dabar dar taip nepažintu žmonių širdyse.
Daugybė sektų savaip interpretuoja Dievo fakto buvimą. Iš esmės tai kiekvienas mirtingasis savaip aiškina Dievo faktą ir toks Dievas nėra ir negali būti sujungiantis, nes idėja negali suvienyti. Reikalingas PATYRIMAS. Reikalinga – JAUSTI – KŪRĖJĄ. ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU GYVOJI APREIKŠTOJI RELIGIJA jau vien savuoju pavadinimu būtent ir atskleidžia, kad Kūrėjas-Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra – GYVAS, APREIKŠTAS, PAJUNTAMAS. Gyvoji religija mums atskleidžia nuostabius dvasinius klodus Kūrėjo pažinimui, padovanodama žinią – Algimanto Evangelijos gerąją žinią – KŪRĖJAS YRA GYVAS – IR KIEKVIENO VIDUJE – JĮ GALIMA ATRASTI. Ir KŪRĖJAS YRA KIEKVENO, ATRADUSIO JĮ SAVYJE, TĘSINYS. Ir TĖVIŠKA MEILĖ PRIPILDO TĄ SŪNŲ AR DUKRĄ. Ir kiekvienas nuoširdus Tiesos ieškotojas sieks tapti tuo liudijančiu Gerosios Žinios Tikroviškumą. Tai yra PALAIPSNIS augimas pareikalaujantis mūsų nuoširdžių pastangų Gyvajame Kelyje, Kūrėjo Evoliuciniame Kelyje. Augimo motyvacija mums tampa – patyrimai. Stiprėjimas KOLEKTYVINE GARBINIMO MALDA Gyvojoje Šventovėje ir individualiai.
Vakar pavakarį išbėgau žvyrkeliu pabėgioti. Nubėgau pusė kelio ir sustojau pagarbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, taip darau visada, taip jau įpratau, ir būtent čia – tarp poros aukštų ąžuolų ir kol kas dar nežaliuojančių laukų apsuptyje. Vos pradėjau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, pajutau viduje tekančią galingą virpesių energiją, pajutau kaip esu tarsi apsupta kažkokiame lauke, kuris mane kelia. Net virš medžio praskridusios varnos karksėjimas – kuris nėra kaip plonytis paukštelio čiulbėjimas – atrodė toks kaip NUTOLĘS, tarsi ir pati ta varna būtų kažkur toli, toli, o ne taip palyginti žemai praskridusi ir savo – iš tikrųjų garsiu – karksėjimu bandydama sudrumsti mano patiriamą ramybę. Jaučiau kaip mano rankos lyg kažko prisipildę, nuo tos tokios galingos energijos ir niekaip neprisiverčiau pajudėti iš vietos, nors jau ir temo. Kai atsimerkiau, pabandžiau bėgti ir buvo toks jausmas, kad vos tik aš dedu pėdą ant žemės – mane KELIA ir taip su kiekvienu žingsniu bėgant. Ir tas nuostabus lengvumo jausmas, gimęs iš nuoširdaus troškimo jausti Kūrėją.
O štai be pastangų, nebūtų ir atlygio. Niekas negali UŽ MANE PANORĖTI atsiverti Kūrėjui. Vos sumažinai savo pastangas ir savo mintis pradėjai kreipti daugiau kitiems interesams, vidus tampa neramus ir greitai tolstantis nuo Kūrėjo. Tačiau kitas gi, savo sunkumus gydysis kaip tik su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, nes viduje užgimęs ARTUMAS KŪRĖJUI yra stipresnis nei gyvulinio proto diktuojama visa lavina užgaidų, kurias stengiesi žūt būt patenkinti. Todėl ir NEUŽTENKA žinoti Šaltinio buvimo faktą, reikalinga PATIRTI, ĮTIKĖTI IR GYVENTI JUO, gyventi Juo, kad – PASIKEISTŲ VERTYBĖS? – Kad gyventum, TIKROVĖJE.
Sakinio analizę paruošė, Vita
vvita
2017-03-10 00:37:41
Bet kokio veiksmo teisumo dydis turi būti matuojamas motyvu; dėl to aukščiausios gėrio formos yra nesąmoningos. Jėzus niekada nekreipė dėmesio nei į moralę, nei į etiką, kaip į tokias. Jis domėjosi vien tiktai ta vidine ir dvasine bičiulyste su Dievu Tėvu, kuri taip tvirtai ir tiesiai pati pasireiškia kaip išorinė ir kupina meilės tarnystė žmogui. Jis mokė, jog karalystės religija yra nuoširdus asmeninis patyrimas, kurio nė vienas žmogus negali laikyti savo paties viduje; jog ta sąmonė, kad esi tikinčiųjų šeimos narys, neišvengiamai veda į tai, kad būtų laikomasi šeimos elgesio taisyklių, į tarnystę savo broliams ir seserims stengiantis broliją padidinti ir išplėsti. UK,1862-06
Aukščiausias geris yra nesąmoningas, jis kyla iš spontaniškų veiksmų, kai žmogus visiškai aitsidavęs Kūrėjo valiai. Iš tikrųjų, tai ir yra mūsų Rojaus Tėvų veikla , žmogus yra tik tos tekančios per jį energijos laidininkas. Kuo labiau atsiveriam Rojaus Trejybei – AŠ ESU, tuo mūsų veiksmai mažiau planuojami, atsiranda vis didesnis savo veiksmų patikėjimas Rojaus Trejybei – AŠ ESU. O Rojaus Tėvai ir yra pats tobulumas. Jis veda mus per Minties Derintoją mūsų viduje, atsiveria tikrieji akstinai veikti visų labui, skleisti gėrį. Tokioje būsenoje nereikalingos jokios teorijos apie moralę ar etiką, jokių filosofavimų ar analizių. Mes tiesiog elgiamės teisingai visų brolių atžvilgiu , visoje kūrinijoje, per visa amžinybę. Ryšyje su Rojaus Tėvais mes atsiskleidžiame ir veikiame savo tikrąja asmenybe, padovanotą ir sukurta Rojaus Tėvų.
Atsivėrimas Rojaus Tėvams yra kiekvienam individualus, vidinis ir unikalus. Niekam kitam nėra žinoma būdai ir metodai , kaip kiekvienas atsiveria ir užmezga pokalbį su Rojaus Trejybe – AŠ ESU. Bet kiekvienam, kas nuoširdžiai trokš to bendravimo, įtikės į Rojaus Tėvų realų buvimą, jų pasiekiamumą kiekvieną akimirką mūsų viduje per Minties Derintoją, yra garantuota jungtis, komunija su savo tikraisiais Tėvais.
Ir tai yra tikroji gyvoji religija visiems žmonėms. Ji tokia paprasta… Bet dabartiniai žmonės išauga apsupti tokioje intelekto aplinkoje, kur viskam reikia įrodymų, faktų. O tikrųjų vertybių, paprastumo, nuoširdumo nemokomi. Nors kiekvienas viduje alksta atvirumo, gerumo, žmogiškosios šilumos…Dvasiniai dalykai yra pamatiniai viskam mūsų gyvenime. Ar mes ieškome darbo, ar draugo , ar gyvenimo partnerio – viskas turi būti statoma ant dvasinio pamato. Tai yra , atsiveriant Rojaus Tėvams, nuoširdžiai pasikalbant , aptariant su jais savo bėdas, norus, paprašant jų vedimo, atiduodant viską jų valiai.
Savo pačios patyrimu galiu paliudyti, kad visi sprendimai, priimti prieš tai nuoširdžiai pasimeldus, paprašius Rojaus Tėvų įsikišimo, įsiterpimo, sureguliavimo pagal jų valią, visi įvykiai klostydavosi itin harmoningai, kaip aš net pagalvoti nebūčiau galėjusi. Žinoma , mūsų Tėvai mums yra iš anksto numatę visa , kas yra geriausia, viską suteikę, viską atidavę ir į viską įsiterpę, bet malda mums labai reikalinga patiems. Meldžiantis mes tampame labiau nuoširdesni, tai įgalina mums labiau pasitikėti savimi, nusiraminti, sustiprėti. Ir po to, vis daugiau ir daugiau patiriant tos maldos poveikio rezultatų, norisi garbinti ir šlovinti Rojaus Trejybę – AŠ ESU. Vis labaiu atsiveri, įtiki Rojaus Tėvų realumu. Vidinė harmonijos būsena , iki tol nepatirta, sustiprina tą įtikėjią. O toje būsenoje atsiranda kotokie jausmai visiems aplinkiniams, visai kūrinijai.
Patiriant Rojaus Tėvus savo viduje, norisi vis daugiau ir daugiau juos pažinti, daugiau sužinoti apie visą Kūriniją, dangaus kūnus, planetas, visatas, asmenybes, jų tarpusavio ryšius. Taip įdomu studijuoti Urantijos Knygą! Kokia milžiniška mūsų Kūrinija! Kokia gausa asmenybių! Ir kiekvienai skirtas ypatingas likimas, unikalus, išskirtinis…Ir mes , urantai, pamatome savo vietą toje nuostabioje, didingoje mūsų visų šeimoje! Atsivėrus Rojaus Tėvams , atsiranda nematomas dvasinis ryšys su kiekvienu iš jų – Tėvu, Amžinuoju Sūnumi, Begaline Dvasia, AŠ ESU. Su mūsų visatos Kūrėju – Sūnumi Mykolu, mūsų Jėzumi. Studijuojant dokumentus, užmezgamas ryšys su kitomis asmenybėmis :Gabrieliu, Jonu Krikštytoju, Vanu, Adomu ir Ieva…
Kuo daugiau bendraujame su savo Rojaus Tėvais, atsiveriame jiems , tuo vis labiau valosi mūsų pasąmonė nuo senų teorijų ir programų. Juk mūsų motyvai didele dalimi įtakojami nuo to, kokioje aplinkoje mes buvome formuojami. Jei aplinka nuolat perša savanaudiškumą, godumą,agresiją, ištvirkimą, žmonių pasąmonėje visi tie dalykai atgula ir verčia priimti klaidingus sprendimus. O kuo daugiau atsiveriant Tėvams , garbinant, meldžiantis, mūsų pasąmonė valosi, joje klojasi naujos nuostatos, šviesos idėjos, nuoširdumas, teisumas, meilė visiems broliams, visa aplinka suvokiama kaip vena šeima. Tada ir motyvai kitokie, nes tie motyvai eina iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Birute (vilnius)
Birute
2017-03-05 20:55:38
181 dokumentas.
Ir tada Mokytojas pasisukdamas į juos visus tarė: „Nebūkite nusivilę dėl to, kad jums nepavyksta iki galo suvokti evangelijos prasmės. Jūs esate tiktai ribiniai , mirtingieji žmonės, o tai, ko aš jus mokau, yra be galo, dieviška, ir amžina. Būkite kantrūs ir drąsūs, kadangi prieš jus nusidriekia amžinieji amžiai, per kuriuos galima tęsti savo vis labiau augantį pasiekimą to patyrimo, kai tampama tobulu, net ir tokiu , koks tobulas yra jūsų Tėvas Rojuje.
Šie pasakyti Jėzau Kristaus žodžiai apaštalams maždaug prieš du tūstančius metų tinka ir šių dienų žmonėms. Tikrasis Jėzaus iš Nazareto gyvenusio žmogiškajame patyrime tikslas buvo savąjį Tėvą danguje atskleisti Jo vaikams Žemėje. Jis sakė apaštalams ir kitiems tikintiesiems: “Aš primenu jums, kad jūsų misija tarp žmonių turi būti Karalystės Evangelija – Dievo Tėvystės tikrovės ir žmogaus sūnysitės bei tarpusavio brolystės tiesos skleidimas“. Taip pat Jėzus sakė, kad kai jus paliksiu, nuo šiol tarp jūsų aš naudosiu tik dvasinę galią. Tie, kurie priims mano išlietą Tiesos Dvasią, kaip naująjį mokytoją, bus apšviesti, apvalyti ir paguosti. Ir ši Tiesos Dvasia taps jų viduje gyvojo vandens šaltinis, ištrykštantis į amžiną gyvenimą“. Jėzus mokė pašvęsti savo gyvenimą tam, kad savo sielos brolius mokytume mylėti vienas kitą, net ir taip, kaip mylėjo jis. Po Jėzus Kristus savo misijos užbaigimo mūsų Žemėje, praėjus tamsos amžiams , ir dėl to, kad apaštalai iki galo nesuprato bei iškraipė Jėzaus Evangeliją , mokymus, atsirado daug krikščioniškojo mokymo sektų, tikėjimų. Krikščionybės istorija atsirado nesąmoningai transformavus Jėzaus religiją apie Jėzų. Lyg šiol bažnyčia mažai demonstruoja Jėzaus gyvenimo ir Jo mokymo dvasią. Be to, šiuolaikinė religija susiduria su moksliniu protu ir materialistinių polinkių naujojo amžiaus iššūkiu. Dauguma žmonijos tebegyvena prietarų ir baimės sukaustytą religinį gyvenimą . Civilizuoti žmonės bijo ir minties vengia, kad Jėzaus religija savo tikinčiuosius valdo ir transformuoja, reikalaudama žmones paskirti savo gyvenimą tam, kad stengtųsi pažinti Tėvą danguje, kad gyvenimo energijos būtų pašvęstos nesavanaudiška tarnyste žmonėms. Daug dvasiškai aptingusių sielų trokšta senovinės ir įsakmios religijos, kuri remiasi ritualais ir šventomis tradicijomis. Nežiūrint visa tai, galų gale triumfuos Jėzaus religija, nes ji susieta su įtikėjimu į mūsų viduje gyvenančia Dvasia, Minties Derintoju (suteikta Dievo Tėvo). Kūrėjas yra numatęs mirtingiesiems nuostabią karjerą, kuri neapsiriboja vien gyvenimu mūsų planetoje, o toliau tęsiant kilimą amžinais dvasinės karjeros laiptais per visą amžinybę. Tam kad dvasiniai procesai vyktų didžiuliu greičiu, reikia laukti naujojo apreiškimo ir, kad tikroji Jėzaus religija būtų priimta didesniu mastu (teigiama „Urantijos knygoje“). Nuostabų apreiškimo šaltinį Jėzaus Kristaus „Kalbu jums vėl“ jau turime , kurį priėmė ir užraše dvasinis ambasadorius Algimantas. Šis apreiškimas atskleidžia tikrus Jėzaus Kristaus mokymus. Teigia kad Jėzaus Tiesos Dvasia bei Tėvo mums suteikta Dvasia, Minties Derintojas nuolat skatina žmogų užmegzti dvasinę Komuniją su KŪRĖJU, kad prisipildytume Jo meilės ir gyventume brolystėje bei nuoširdžiai darbuotumės visų labui. Jėzus moko mus išmintingos maldos, nes Jo malda niekad nebuvo religinė pareiga. Jam malda buvo nuoširdi dvasinio požiūrio išraiška, sielos ištikimybės pareiškimas, asmeninio pasišventimo ir padėkos išsakymas, įtikėjimo deklaravimas, didingas pasitikėjimo ir pasišventimo patvirtinimas. Jo neprilygstamo religinio gyvenimo paslaptis buvo sąmoningas Dievo Tėvo buvimo suvokimas ir šį suvokimą pasiekė išmintinga malda ir nuoširdžiu garbinimu – nenutrūkstama Komunija su dangiškuoju Tėvu. Jėzus prašė, kad Jo mokiniai tikėtų ne į Jį, bet tuo , kuo tiki Jis, tikėtų į Dievo Tėvo meilės tikrovę, pasišvęstų Tėvo valios vykdymui. Tad Jėzaus religija gyva ir triumfuos per visą amžinybę, Būkime Jo atspindžiais ir pasekėjais !
1609 psl.
Su Kūrėjo meile.
adolfina
2017-03-03 23:04:36
133 dokumento pastraipos analizė.
Graikui rangovui ir statybininkui jis sakė: "Mano drauge, statydamas materialius žmonių statinius, ugdyk savo dvasinį charakterį, panašų į dieviškąją dvasią, kuri yra tavosios sielos viduje. Neleisk, kad tavo žemiškojo statybininko pasiekimas pralenktų tavo dangiškosios karalystės dvasinio sūnaus pasiekimą. Nors tu statai laiko buveines kitiems, bet neignoruok to, kad teisę į amžinybės buveinę užsitikrintum ir sau. Visą laiką prisimink, kad yra toks miestas, kurio pamatai yra teisumas ir tiesa ir kurio statybininkas ir sutvėrėjas yra Dievas." (1474 - 06)
Jėzus Kristus, gyvenęs maždaug prieš 2000 metų, mokino žmones dvasinių tiesų parabolėmis ir trumpais pasakojimais. Šis nuoširdus kreipimasis į graiką, užsiimantį statybų verslu, buvo vienas iš tokių, kuomet Jėzus atskleidė, kad neužtenka šiame gyvenime rūpintis vien savo materialia gerove, siekiant gero atlygio už darbą, karjeros aukštumų, o reikia siekti ir dvasinių turtų, kurie nėra matomi žmogaus materialiam žvilgsniui, ir kurių Šaltinis yra Kūrėjas. Šitos tiesos yra svarbios ir dabartiniu laikmečiu. Žmonija vis labiau pasineria į materialių gėrybių kaupimą, įvairiose profesijose siekia karjeros aukštumų, valdžios ir šlovės spindesio, ir vis labiau ima pasiduoti savo gyvulinių ydų kaip kokių piktžolių vešėjimui. Žmogus tampa svarbus tik pats sau, save išaukštindamas iš didžiulės puikybės ir godumo, ir tokia nematoma iliuzine siena atsitveria nuo kitų žmonių, net ir nuo pačių artimiausių šeimos narių. Todėl susiskaldymas, nenuoširdumas, apgaulė, išnaudojimas, izoliacija pasireiškia visur, visose veiklos sferose. Taip yra dėl to, kad gyvenimas yra kuriamas vien tiktai ant materialaus, o ne ant DVASINIO PAMATO – paties tvirčiausio, kurio tikrasis Amžinasis Statybininkas yra KŪRĖJAS – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Kad ir kokį darbą bedirbtume, visada svarbiausias vidinis motyvas, su kokiomis mintimis jį atliekame – ar trokštame vien naudos sau, siekdami tik pelno, ar nuoširdžiai ir su meile rūpinamės kitų žmonių gerove. Kada atrandame Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo viduje, kurią tikrai GALIME ATRASTI, tai visas mūsų gyvenimas tampa prasmingas ir gyvybingas, nes viduje imame patirti JOS gyvybingą energiją, užpildančią meilės, nuoširdumo, tiesos ir teisingumo, ramybės, doros, išminties, ryžtingumo, gerovės siekimo visumos labui jausmu, todėl atitinkamai imame pasireikšti visomis šiomis dieviškosiomis amžinosiomis savybėmis tiek darbe, tiek gatvėje, tiek namuose. Ir tik šitokiu būdu imame ugdyti savo tikrąjį dvasinį charakterį, „panašų į dieviškąją dvasią“, į Minties Derintoją, o iš tiesų, palaipsniui vis labiau panašėjame į Visumos Šaltinį – Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Jėzus perspėjo, kad žemiškosios karjeros siekiai neužgožtų Kūrėjo dvasinio sūnaus ar dukters statuso, nes mes nors ir gyvename šiame gyvenime turėdami žmogiškąjį materialų kūną, bet nesame vien šis materialus kūnas, o esame dvasinės asmenybės – tikrieji jo gyventojai. O atradę Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, mes urantai jau žinome, kad esame tikrieji Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ir dukros, ir tai vis labiau pajaučiame dvasine būsena. Tačiau pažvelgus į dabartinę aplinką ką matome, ar žmonės darbuose dirba nesavanaudiškai, su meile visų gerovės labui, ar dirba kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvieji sūnūs ir dukros? Ne, nedirba, ir žinau tai iš patyrimo. Tose darbovietėse, kuriose teko dirbti, ir būtent statybos srityje, aš visada stengdavausi vis labiau atsiverti iš pradžių atrastam Tėvui, vėliau Rojaus Trejybei, galiausiai Rojaus Trejybei-AŠ ESU, ir šitas palaipsniui augantis gyvasis įtikėjimas grūdino mano dvasinį charakterį, ėmiau dirbti vis kruopščiau ir dėmesingiau, ėmiau vis aiškiau pastebėti savo atliekamų darbų prasmę, ir tuo pačiu viduje patiriama meilės dvasine būsena raminau ir šviesinau aplinką, kuri buvo pilna įtampos, baimės, godumo, išnaudojimo. Ir iš tiesų ne kartą patyriau Rojaus Trejybės-AŠ ESU aukšto dažnio energinių virpesių galią, apraminančią kolegų emocines audras, kylančias iš įtampos ir didelio darbo krūvio. O jeigu taip visi asmenys darbo kolektyve atrastų ir patirtų savyje Kūrėją, pajaustų esą gyvieji dvasiniai sūnūs ir dukros, koks būtų vieningas broliškos meilės kupinas kolektyvas, koks būtų nuostabus kiekvieno asmens gebėjimų atsiskleidimas, siekiant gerovės visumos labui, ir koks būtų tokios įmonės materialus suklestėjimas! Taigi, žmonija kaip tas graikas – moka pasistatyti materialius statinius, bet NEMOKA pasistatyti DVASINIO RŪMO savo pačių viduje.
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums mirtingiesiems sumanė, kad vien nuoširdžiu gyvu įtikėjimu pasiektume Rojų kaip tą miestą, apie kurį kalbėjo Jėzus, stovintį ant teisumo ir tiesos pamatų, vien atkakliu ir nuolatiniu artėjimu link paties Kūrėjo, siekdami didesnės tiesos ir šviesos patyrimo savyje, nuolat gilindami gyvąjį įtikėjimą, ir veikdami kartu drauge kaip bendrakūrėjai visumos gerovės labui, ir tuo pačiu vis labiau tapdami SAVIMI, kokie esame iš tikrųjų kiekvienas unikalūs Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ir dukros. O aš jaučiu, jog jau dabar esu Rojaus Trejybės-AŠ ESU dukra, ir Rojus jau yra pasiekiamas meilės ir palaimos dvasine būsena, gyvai patiriama mano viduje. Šitoks patyrimas yra nuolat augančio gyvo įtikėjimo pasekmė.
Koks galingas yra Visuminis Kūrėjas, mums kiekvienam numatęs nuostabią karjerą, kuri neapsiriboja vien žmogiškuoju gyvenimu, o atvirkščiai – ji prasideda čia Urantijos planetoje, ir jau dabar, pajaučiant Jo realų vedimą iš vidaus, patiriant Jo dvasinio sūnaus ar dukros statusą dvasine būsena, veikiant vienovėje dvasioje kaip bendrakūrėjai, ir toliau tęsiant kilimą amžinais dvasinės karjeros laiptais tolyn, per visą amžinybę ateityje.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2017-02-28 10:34:59
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.