Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Urantai, lankantys Urantijos grupę Vilniaus mokytojų namuose, gauna namų darbų užduotis atllikti raštu, tad kviečiu urantus savo atliktus raštu namų darbus talpinti ir šioje Forumo temoje.

Urantų, kiekvieną penktadienį lankančių Urantijos grupę Vilniaus mokytojų namuose, aš jau daugelį metų prašau atlikti tam tikras namų užduotis, analizuojant Urantijos Knygos atskirus Dokumentus, o jau pastaraisiais metais ėmiau skirti tokias namų darbų užduotis, kurias BŪTINA atlikti jau RAŠTU. Tai - ASMENINIO DVASINIO ŠVIESĖJIMO, SĄMONĖJIMO, IR ŽENGIMO GYVUOJU KELIU NAUJOS KOKYBĖS PAKOPA, KURIOS IKI ŠIOL DAR NEBUVO. Tai - ASMENYBĖS PROTO IR DVASIOS AKTYVINIMO FAZĖ, PADEDANTI FORMULUOTI SAVUS TEIGINIUS, SAVAS ĮŽVALGAS PO URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTO ANALIZĖS - KAS GI VIS TIK YRA ESMINGIAUSIA ŠIAME DOKUMENTE, KAIP GI GALIMA BŪTŲ TĄ PATĮ DOKUMENTĄ PERTEIKTI SUPRANTAMAIS SAVO TEIGINIAIS PIRMĄ KARTĄ SUTIKTAM DVASIOS BROLIUI AR SESEI, NETURINTIEMS JOKIO SUPRATIMO APIE TOKIUS REIŠKINIUS AR ĮVYKIUS, DVASINES, MATERIALIAS, AR INTELEKTUALIAS KŪRINIJOS SFERAS, APIE KŪRINIJĄ IR PATĮ KŪRĖJĄ - ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU.
Kol kas urantai tiesiog pasimeta, ir negali suformuluoti savo paprastų ir suprantamų kitiems minčių, nors ką tik perskaitė Urantijos Knygos kokį nors Dokumentą, įvairius Dokumento teiginius, skirtus mūsų APŠVIETIMUI, tik, deja, pasyvus požiūris, nepasitikėjimas, ir menkos pastangos apraizgo urantų protą BAIME, kad nieko neišeis, ir tada ima tiesiog perrašinėti Urantijos Knygos pastraipas, KO DARYTI AŠ JŲ NEPRAŠIAU. Priešingai, aš jų prašiau pateikti SAVO SUPRATIMĄ, NET ATSISAKANT ĮVAIRIŲ URANTIJOS KNYGOJE VAROJAMŲ TERMINŲ, O JEIGU JAU JUOS PAVARTOJA, TAI BŪTINAI JUOS TRUMPAI PAAIŠKINTI, KAD BŪTŲ SUPRANTAMA IR PIRMĄ KARTĄ TUOS TERMINUS IŠGIRDUSIAM, KĄ GI JIE REIŠKIA. DEJA, taip ir lieka namų užduotis neatlikta.

Mano urantams paskirta namų darbų užduotis raštų - iki pusantro puslapio apimties parašyti savo įžvalgą, kas svarbiausia tame Urantijos Knygos Dokumente, ir teiginius FORMULUOTI TAIP, KAD JUOS SUPRASTŲ PIRMĄ KARTĄ JŲ BESIKLAUSANTIS. KITAIP SAKANT NULEISTI URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTO TEIGINIŲ ŠVIESĄ IKI BESIKLAUSANČIOJO LYGIO IR PRITAIKYTI JO SUVOKIMUI, TAIP, KAIP JĮ SUPRANTA ŠIĄ NAMŲ UŽDUOTĮ ATLIEKANTIS URANTAS.
Ir toks URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTO TEKSTO SUPAPRASTINIMAS NĖRA TO TEKSTO SUPRASTINIMAS, TAI TIESIOG YRA MOKYMAS, IR MOKYMASIS, KAIP RYŠKIĄ ŠVIESĄ PRITAIKYTI KASDIENĖJE APLINKOJE, KAD JI PATRAUKTŲ IR KITŲ MINTIS IR PROTĄ, JIEMS JAU LIKUS VIENUMOJE - SU SAVIMI, IR SU KŪRĖJU - ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.
Tai - PROCESAS, JIS REIKALAUJA PASTANGŲ IR PROTO AKTYVAUS VEIKIMO, BET TUO PAČIU JIS NEPAPRASTAI AKTYVINA MĄSTYMĄ, ĮŽVALGĄ, IR VALO SĄMONĘ IR PASĄMONĘ, O NUO TO LABAI PRIKLAUSO IR GYVOSIOS KOMUNIJOS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU GELMĖ IR GYVYBINGUMAS. Tai - SISTEMINIS GYVAS VEIKIMAS SU KŪRĖJU VISUMOS LABUI URANTIJOS KNYGOS DOKUMENTŲ STUDIJOSE.
Dabar gi aš kviečiu urantus savo atliktas raštu namų užduotis patalpinti būtent šioje temoje Forume, kad toji supaprastinta, bet nesuprastinta, Šviesa būtų prieinama ir kituose kraštuose gyvenantiems, ir net neinantiems Gyvuoju Keliu, kad jie perskaitę šias raštu atliktas urantų namų užduotis, galėtų geriau suvokti Tikrovę ir save, gal net susidomėti ir Urantijos Knyga, ir Gyvuoju Keliu, o skaitantiems Urantijos Knygą tai būtų labai pravartu palyginti savo mintis apie tuos pačius Urantijos Kygos Dokumentus - kur jie mato tų Dokumentų ESMĘ, kaip jiems pavyktų tokią užduotį atlikti taip pat raštu. Taip pat čia siūlau savo namų darbus, jau atliktus raštu, patalpinti ir tiems urantams, kurie gyvena ne Vilniuje, kurie Urantijos grupės nelanko, bet klausosi Urantijos grupės užsiėmimų garso įrašų, ir taip pat sužino, kokia yra paskirta namų darbų užduotis Urantijos grupėje, ir patys prisijungia prie šios užduoties atlikimo, kad ir jų pastangos padėtų KITIEMS SIEKTI KŪRĖJO GYVOJO KELIO TIKROVĖS ŠVIESOS IR JĄ SKLEISTI SAVO APLINKOJE ASMENINIU GYVENIMU.
Sėkmės šiame naujame urantų mokymosi etape ir darbe DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2017-01-11 09:54:05

Komentarai

Jonas Krikštytojas-pasakojimas

Jono Krikštytojo gimimas nebuvo atsitiktinumas. Dangiškasis Gabrielis apie Jono gimimą iš anksto pranešė Elžbietai, Jono motinai,kad ji kartu su vyru tokį vaikelį tinkamai parengtų. Jonas turįs tapti pranašu to, kuris atneš į pasaulį dangaus karalystę. Tad Jono tėvai nuo pat mažų dienų savo sūnų rengė tokiai misijai.
Tuometinė jų aplinka buvo palanki dvasiniams dalykams, žmonės skaitė šventus raštus ir laukė mesijo. Vieni jį įsivaizdavo kaip žydų išvaduotoją iš pagonių valdžios, kiti kaip aukštą dvasinę asenybę, kuri atneš jiems nemirtingumą, materialinę gerovę. Visi tuo metu laukė kažko. Todėl, kai Jonas ėmė pranašauti, kad dangaus karalystė visai arti ir reikia atgailauti ir krikštytis, daugybė žmonių plūdo pas Joną ir tikėjo jo mokymais. Per pusantrų metų Jonas pakrikštyjo daugiau kaip 100 000 žmonių ir tuo pačiu parengė juos aukštesnei šviesai – Jėzaus apreiškimui.
Jonas buvo išsilavinęs ,drąsus, puikus oratorius, bet kiek per griežtas ir tiesmukas. Jonas pamokslavo ir ragino tapti geresniais. Pranašavo, kad po jo ateis tas , kuris krikštys ne vandeniu, o Šventąja Dvasia.
Iš esmės jo darbas buvo baigtas tuomet, kai pas jį pasikrikštyti atvyko Jėzus.
Kada virš Jėzaus pasigirdo Tėvo žodžiai „tai mano mylimas sūnus, kuriuo aš labai patenkintas“, tai buvo ženklas , kad atėjo metas Jėzaus misijai.
Jono didelis populiarumas ir kritika kėlė Erodo, tuometinio valdytojo, nepasitenkinimą. Jonas buvo suimtas ir įkalintas pusantriems metams, kol galiausiai dėl Erodo žmonos įgeidžio jam nukirsdino galvą. Kalejimas buvo didelis išbandymas Jono įtikėjimui. Po tokios sėkmingos pradžios pamokslaujant, minių įtikęjusių pasekėjų, Jėzaus pasirodymo – Jonas atsiduria kalėjime vienišas ir apleistas. Tik keletui mokinių buvo leista aplankyti Joną. Jėzus jo neaplankė, nors labai jį mylėjo. Jėzus žinojo, kokia puiki dvasinė karjera Jono laukia, ir norėjo, kad visi įvykiai vyktų natūraliai, žemiška eiga.
Pačioje įkalinimo pabaigoje Jonui Jėzus perdavė žinią, kad jis neabejotų savo ir Jėzaus misija. Tai Joną nepaprastai paguodė ir sustiprino.
Man asmeniškai, po šio dokumento studijavimo ir apmąstymo, Jonas tapo tikras dvasios brolis ir artimas bendražygis. Taip karštai pajaučiau jo asmenybę ir dvasią! Gal būt ateityje ir man kils panašių dvasinių pergyvenimų kaip ir Jonui Krikštytojui? Gal būt ir aš pasijusiu apleista ir susvyruos pasitikėjimas savo jegomis? Tada prisiminsiu Joną Krikštytoją !
KAIP JIS NEPAILSTAMAI PAMOKSLAVO !
KAIP JIS, JĖZUI IŠĖJUS 40-čiai DIENŲ Į KALNUS, O MOKINIAMS KLAUSINĖJANT „kur tavasis mesijas? “- RYŽTINGAI KARTOJO-
TOKIA TĖVO VALIA !
KAIP JIS, NET IR PO PUSANTRŲ METŲ VIENATVĖS IR ABEJONIŲ, SAVO MOKINIAMS PRANAŠAVO APIE JĖZŲ, KAD JIS YRA DANGIŠKOJO TĖVO ŠVIESA, ir “KAS TIKI Į ŠITĄ SŪNŲ, TAS TURI AMŽINĄJĮ GYVENIMĄ”.
Jonas Krikštytojas yra didis mokytojas ir dvasios stiprybės pavyzys visiems mums,
Urantams.

Birutė (Vilnius)

Birute
2017-01-13 03:08:06



135 DOKUMENTAS. JONAS KRIKŠTYTOJAS
Jonas Krikštytojas vienintelis Elžbietos ir Zakarijo sūnus kaip ir Jėzus iš Nazareto gyveno prieš du tūkstančius metų. Išskyrus aukšto rango Dvasinės Asmenybės apsilankymo pas Elžbietą ir Zakarijo sapno, nebuvo nieko neįprasto ar antgamtiško, kas būtų susiję su Jono Krikštytojo gimimu. Išsilavinę ir dvasingi Jono tėvai didelę savo laiko dalį skyrė sūnaus protiniam ir dvasiniam lavinimui. Dar jaunystėje piemenaudamas, Jonas Krikštytojas rengėsi pamokslautojo veiklai: daug skaitė šventųjų raštų, domėjosi tuometine politika ir valdžia, žinojo, kaip vargsta žmones pavergti pagoniškų valdovų, suprato jų problemas ir lūkesčius. Daug laiko skyrė apmąstymams vienatvėje ir pasninkavimui. Ne kartą lankėsi Jėzaus iš Nazareto šeimoje. Visa tai subrandino ir paskatino Joną Krikštytoją tapti Dievo karalystės šaukliu, dvasiškai parengti žmones Mesijo dieviškajam pasireiškimui Izraelio žemėje. Jono žinia “dangaus karalystė“ yra šalia patraukė išvargintų ir puoselėjusių viltį žydų sielas. Jonas Krikštytojas daug pamokslavo ir krikštijo vandeniu sustiprindamas žmonių tikėjimą. Per tą laikotarpį, kol Jėzus pradėjo savo misiją, Jonas Krikštytojas pakrikštijo daugiau nei šimtą tūkstančių tikinčiųjų. Jono šlovė išplito po visą Palestiną ir kitus kraštus. Jėzus palankiai vertino Joną evangeliką ir pats su broliais pasikrikštyjo, kaip pavyzdys broliams ir tikslu pranešti žinią žmonėms, jog Jėzaus valanda atėjo. Po Jėzaus krikšto vaizdinys ir Rojaus kilmės Dvasios balsas kalbantis Visuotinio Tėvo vardu, labai sustiprino Joną ir Jėzų. Jonas Krikštytojas galutinai įsitikino, kad Jėzus tikrai yra Išlaisvintojas. Po krikšto Jėzus buvo išvykęs keturiasdešimčiai dienų į kalnus apmąstymams, kaip skelbti Dievo karalystę žmonių širdyse. Po Jėzaus krikšto Jonas Krikštytojo tolimesnis pamokslavimas įgavo naują pobūdį. Jam iškilo daug klausimų, naujų iššūkių ir abejonių, kuriuos reikėjo aptarti su Jėzumi. Kai sugrįžo Jėzus, jis savo mokiniams pareiškė, kad šis jus krikštys Šventąja Dvasia. Po šio susitikimo su Jėzumi, Jonas Krikštytojas suprato, jog atsakomybė dėl ateinančios karalystės ant jo pečių nebeguli, kad jo darbas beveik užbaigtas. Jonas Krikštytojas ne tik pamokslavo, bet ir politikavo bei kritikavo valdžią. Kai jis pamokslavo Erodo Antipo teritorijoje, Erodas sunerimo. Bijojo, kad Jonas Krikštytojas nesukeltų žmonių maišto, be to, pyko, kad kritikavo jo šeimyninius reikalus. Erodas įsakė savo agentams uždaryti Joną Krikštytoją į kalėjimą. Per pusantrų metų Kalėjime Jonas turėjo daug karčių patyrimų, abejonių dėl Jėzaus dieviškosios misijos, nuolat kėlė klausimą, kodėl Jėzus nepanaudojo nė vienos galios, kad jį iš kalėjimo išlaisvintų. Bet Jėzus visa tai žinojo. Jonui jis jautė didžiulę meilę. Žinojo, kokie dideli dalykai Tėvo rengiami Jonui, kada jis paliks šį pasaulį. Jėzus susilaikė nuo to, kad įsikištų į pamokslininko karjeros įvykių raidą. Likus kelioms dienoms iki mirties, Jonas Krikštytojas gavo ligai lauktą žinią iš Jėzaus, kuri nuramino jį ir paruošė tragiškai baigčiai.

adolfina
2017-01-12 20:37:41



Miela Vita, ačiū tau už tokį nuostabų Jono Krikštytojo, kaip Jėzaus misijos Šauklio, trumpą, aiškų, ir paprastą paaiškinimą, ko aš ir siekiau sulaukti iš urantų Urantijos grupėje Vilniaus mokytojų namuose, bet kol kas taip jiems ir nepavyko su ta užduotimi susidoroti, ir tiek daug laiko, o tu ėmeisi jos įgyvendinimo net gyvendama kitame mieste, Urantijos grupės nelankydama, ir savarankiškai, tik išgirdusi Urantijos grupės užsiėmimų garso įrašą. Puikus ir sektinas pavyzdys Vilniaus urantams.

ŠTAI KAIP PAŽADINTAS VIDUJE NUOŠIRDUMAS IR DVASINGUMAS - ŠITOS NUOSTABIOS DOVANOS IŠ KŪRĖJO ASMENYBĖS VIDUJE, PAVERČIAMOS PRASMINGAIS VAISIAIS VISŲ LABUI IR PRANOKSTA INTELEKTO KELIAMAS BAIMES VIDUJE.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2017-01-12 10:30:57



135 DOKUMENTO – Jonas Krikštytojas – atpasakojimas raštu

Jonas Krikštytojas buvo nuostabi asmenybė. Nuostabi savo drąsa ir ištikimybe. Apie Joną Urantijos Knygoje yra pasakyta – Jono protas galėjo būti suglumęs, bet DVASIOJE jis niekada nebuvo pasimetęs – ir tai yra toks žmogaus apibūdinimas, kuris man paliko gilų įspūdį. Vienas sakinys, o TIEK apie žmogų pasakantis.
Jonas Krikštytojas buvo Jėzaus pusbrolis. Apie šio vaiko gimimą ir jo gyvenimo misiją, Jono motinai, vieną vakarą apsireiškusi aukštesnė būtybė, pranešė iš anksto. Ir tai buvo dėl to, kad Jonas turėjo tapti tuo pranašu ruošiančiu kelią vėlesniems Jėzaus mokymams, kurie turėjo sekti tuoj po Jono misijos užbaigimo. Jonas stengėsi patikėti savosios motinos jam papasakota pranašiška žinia apie Jėzaus – Žydų Išlaisvintojo – statusą, žinia kurią jai perdavė ta pati apsireiškusi aukštesnė būtybė. Jonas buvo daugiau gamtos vaikas, bet jo gimdytojai skyrė daug laiko, kad vienturtis sūnus gautų tiek intelektualų tiek dvasinį švietimą. Keturiolikmetis Jonas davė nazariečio įžadus, o nazarietis tais laikais buvo laikomas šventu visam gyvenimui. Ir tai buvo šito vaiko pirmieji žingsniai kilniosios misijos link.
Ilgą laiką buvę pagonių vergijoje žydai laukė Mesijo atėjimo su didele viltimi. Jie laukė Naujosios Karalystės įsiviešpatavimo ir tikėjo, kad Mesijas juos išlaisvins nuo pagoniškųjų valdovų priespaudos. Pats Jonas NIEKADA NEABEJOJO NAUJOSIOS KARALYSTĖS ATĖJIMU, bet jis buvo labai suglumęs dėl vieno dalyko – ar tikrai jo pusbrolis Jėzus yra tas ilgai lauktasis Mesijas, kuris išgelbės žmoniją? Viduje jis nesuprato, kas jis – Karalystės Karalius – turi būti?
Jono pamokslas prasidėjo ant Jordano upės. Jis skelbė, kad greitai, labai greitai ateis Naujoji Karalystė ir tikinčiuosius krikštijo tam, kad nuodėmė būtų atleista ir žydai tikėjo šituo drąsiu, atsidavusiu, bet netaktišku pamokslautoju ir su laiku vis labiau jį mylėjo. Pamokslaudamas, Jonas viduje visą laiką tikėjosi, kad Jėzus ateis pas jį, bet jis nepaprastai suglumo, kai pamatė Jėzų laukiančiųjų pasikrikštyti eilėje ir priešais save, nes jis tikėjo, kad būtent Jėzus-Mesijas turi jį patį pakrikštyti. Tą dieną Jėzus ir du jo broliai buvo pakrikštyti ir tuoj po krikšto būtent šie keturi vyrai pamatė virš Jėzaus galvos vaizdinį ir išgirdo balsą sakantį – Tai yra mano mylimas sūnus, kuriuo aš esu labai patenkintas. – Ir nuo tos akimirkos Jonas patikėjo, kad Jėzus yra Išlaisvintojas.
Po Jėzaus pakrikštijimo Jonui buvo labai sunkus metas, ilgas laukimas Jėzui pasišalinus keturiasdešimčiai dienų. Tačiau po Jėzaus sugrįžimo, o po to jau ir atsisveikinimo su juo, Jono pamokslavimas jau niekada nebuvo toks, koks anksčiau. Jonas viduje JAUTĖ, kad jo darbas yra beveik užbaigtas ir jis buvo vienišas bei liūdnas. Vėliau Jonas ryšium su savo pamokslavimu ir to meto valdytojo įžeidimu buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą kur jis prasikankino daugiau kaip pusantrų metų ir tas metas jam buvo didžiulis tikėjimo į Jėzų ir ištikimybės jam išbandymas. Būtent kalėjime, kada jį aplankė jo mokiniai ir kritikavo Jėzų kodėl šis Jono neišlaisvinąs, Jonas savo paties nustebimui, suvokė, kad išsakė mokiniams pranašystę, kai jis sakė – Jėzus daro tiktai tai, ką jo Tėvas danguje jam leidžia daryti. Mano misija buvo parengti šiam, didesniam už mane kelią. Dabar aš turiu tapti mažesnis, o jis didesnis ir aš dėl to džiaugiuosi. – Ir po tokių savo paties žodžių Jonas DAUGIAU NIEKADA NEABEJOJO JĖZAUS DIEVIŠKĄJA PRIGIMTIMI, bet vis tiek jautė nusivylimą, kad Jėzus jam neatsiunčia jokios žinios, neaplanko jo ar jo neišlaisvina iš kalėjimo.
O Jėzus leido įvykiams tekėti natūralia eiga, bet jis tikrai jautė didžiulę meilę Jonui ir žinojo, kad jo laukia šlovinga ateitis kai tik jis paliks šį pasaulį. Ir kada jau prieš pat mirtį Jonas savo pasiuntinius pasiuntė pas Jėzų, kad šis atsakytų į jį kamuojančius klausimus ir sulaukė atsakymo, kas jo laukia ateityje JEIGU TIK JIS NESUABEJOS JĖZUMI – tai buvo visiškas išsilaisvinimas Jonui ir pasiruošimas mirčiai kuri jį pasitiko tuoj po šios Jėzaus jam atsiųstos žinios. Jonas buvo nužudytas kalėjime, BET SAVĄJĄ MISIJĄ NUOSTABIAI DIDŽIAI IKI GALO ĮVYKDĘS.

Atpasakojimą parašė, Vita.

vvita
2017-01-11 15:11:23




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal