Forumas: temos peržiūra
GYVENIMAS ŠVIESOJE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU
Šis gyvasis kelias yra GYVAS, nes yra PATIRTINIS, kiekvieno asmens viduje, nes tai Rojaus Trejybės-AŠ ESU pažinimo gyvasis kelias, gyvu patyrimu, kiekvieno asmens viduje, kaip savo ir visų tikrojo ir vienintelio Tėvo ir Motinos, dabar ir per visą amžinybę ateityje. Ir šitas Jos pažinimas mano viduje vis tęsiasi ir tęsiasi, iš tiesų dar gerokai anksčiau nei tik buvo atsiradusi Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus gyvoji šventovė, į kurią pirmą kartą ir atėjau. Jau prieš tai aš, pati pajutusi iš vidaus dvasinį impulsą, man nesuprantamą ir naują, ir visiškai neskatinama niekieno iš mano aplinkos žmonių, dar mokykloje besimokydama vyresnėse klasėse, praėjau kalbėtis labai nuoširdžiai ir atvirai savomis mintimis su Dievu, kuris mano mintyse buvo įvardijamas ir suvokiamas kaip DRAUGAS, ir pats geriausias, į kurį rėmiausi tuomet, remiuosi ir dabar, apie kurį mąstydama jaučiau viduje, kad niekas kitas man negali patarti, sustiprinti ir padėti atrasti teisingus sprendimus, atsakyti į klausimus, kylančius mano galvoje, o tik JIS, tik Jis tai gali padaryti tobulai. Nes tik Jis mane iš vidaus pažįsta tobulai, kaip aš pati savęs nepažįstu. Iki šiol nuo pat paauglystės taip jaučiu, savo viduje. Ir šitai mane skatina vis artimiau ir dažniau bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, patirti dvasinį artumą. Ir nors mano gyvenime įvairių iššūkių ir pokyčių netrūksta, o vis daugiau atsiranda, aš vis labiau ir labiau jaučiu, kad būtent šis gyvas bendravimas kažkada paauglystėje su Dievu kaip Draugu, po to su patirtu Tėvu mano viduje, po to su Rojaus Trejybe, o dabar jau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra vienintelis GYVASIS RYŠYS, kurį noriu puoselėti ir toliau, kurio dėka aš patiriu vis gyviau ir gyviau savo Tikrąjį TĖVĄ ir MOTINĄ, imu pažinti JĮ didėjančia dvasinio artumo būsena, ir pati imu atsiskleisti tokia, kokia nemaniau galinti būti, ir tai tik pradžia.
Kada daugiau kaip prieš savaitę, jau praeitais metais 2016 12 30, urantijos grupėje išgirdome nuostabų Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymą, apžvelgiantį mūsų urantų 2016 metus, tai šis mokymas buvo man kaip patvirtinimas ir didelis sustiprinimas į mano viduje vis iškylančias gyvos šviesos ir meilės mintis, kurios kol kas dar prasilenkia su mano ryžtingesniais šviesos veiksmais išorėje, aplinkoje:
„Ir Aš džiaugiuosi jūsų visų vadinamųjų urantų pasireiškimu, kiek jūs sau mąstote viduje, kiek jūs daug daugiau norėtumėte būti veiklesni, energingesni, ryžtingesni, geresni, dar daugiau prisipildę Manosios Meilės. Tai Mane malonina – jūsų gyvybingumas, jūsų troškimas. Juk svarbiausia ir yra ne tai, kuo jūs esate šią akimirką, bet tai, kuo šią akimirką jūs trokštate būti. Jūsų troškimas, kuo jūs norėtumėte pasireikšti, ir yra tas jūsų dvasinės asmenybės, Mūsų jums suteiktos amžinosios dovanos, dvasinio asmens, vektorius – į kurią pusę jūs ketinate žengti artimiausiu metu.“
Štai šitas vektorius – žengti į vis didesnę vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra pati teisingiausia ir prasmingiausia kryptis tiek man, tiek kiekvienam urantui, tiek visai žmonijai, ir net kūrinijai. Vienovės su savo Tikruoju Tėvu ir Motina neįmanoma patirti, gyvai su Juo nebendraujant, net ir daugybę kartų dienoje, savo apmąstymus ir mintis nukreipiant jiems. Kaip gi štai vaikas galėtų patirti savo žemiškojo tėvo ir motinos meilę savyje, jei vis atstumtų juos, nesikalbėtų, nebendrautų su jais, nesidalintų savo džiaugsmais ir rūpesčiais, nusisuktų nuo jų, nors šie vis vien jį myli? Negalėtų patirti, nes bendravimo ryšys turi būti ABIPUSIS, o ne vienpusis. Taip ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums yra padovanojusi savo gyvąją dalelę Minties Derintoją – nutiesusi gyvą ryšį mums ir mūsų labui, bet kiek mes atsakome į šį Jos kvietimą bendrauti su Ja? Retokai dar, retokai bendraujam su Ja, dar nepasitikim, dar atstumiam Ją manydami, kad patys galim kažką geriau, dar abejojam, todėl ir nepajaučiam gyvo nuoširdaus meilės atsako savyje iš Jų – Tikrojo Tėvo ir Motinos savyje.
Manyje irgi būna tokių susvyravimų, kada įvairūs pasąmonės ir sąmonės teršalai aptemdo nuoširdesnį bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, bet aš vis vien nepasiduodu jiems ilgai bujoti manyje, o visada vėl ir vėl kreipiuosi į Ją nuoširdžiai savais žodžiais, ir vėl pajuntu gyvybingą palaimos būsenos atsaką savyje, pajuntu vėl užpildančią dvasinės stiprybės, meilės, nuoširdumo, ramybės ir gerovės būseną. Nes būtent šitaip išmintingai elgtis man suteikiamuose mokymuose mane moko Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tai, ką Ji man pasako, aš galiausiai patvirtinu realiu veiksmu, kokia gyvybinga Jos energija, ir kaip per atsivėrimą ją įsisavinant vis labiau stiprėja fizinis kūnas, rimsta neramus žmogiškasis protas, mintys tampa šviesesnės ir imlesnės dvasiniams impulsams. Štai praeitą savaitę turėjau tokį patyrimą, kada praėjusį ketvirtadienį per pietus išėjau pasivaikščioti po savo namų apylinkes Riešėje, kur atsiveria gražūs gamtos vaizdai akims, kai aplink ramuma ir miškai, upelis, ežerėlis, laukai apramina ir panardina į prasmingus apmąstymus, jais bevaikštant. Taigi ta diena buvo labai šalta ir vėjuota, termometro stulpelis rodė gal -20 laipsnių šalčio, nors dangus saulėtas. Taigi aš vaikščiojau, ir nors buvau gerai apsirengusi, ir su šilta vilnone kepuraite, manau, kad visgi galėjo galvą perpūsti stiprus vėjas. Grįžusi namo gerai jaučiausi, tačiau vakare pajutau nedidelius galvos skausmus, bet nelabai kreipiau dėmesio, nes pagalvojau, kad esu nuvargusi ir laikas miegoti. Ryte penktadienį kai tik prasibudau, pajutau didelį galvos skausmą, kuris buvo geliantis ties viršugalviu, kad tas gėlimas, atrodė, jau juntamas ir ties kaklu, ir jau žemiau rankose. Atsimenu, kad pagalvojau kas čia darosi, ką daryti, kai neužilgo pajutau, kaip mane užliejo tokia aiški dvasinė būsena ir dvasinis žinojimas, ką gi daryti – tik gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir nuolatinis Jos gyvojo vandens gėrimas mane visiškai atstatys. Tai buvo realiai patirta dvasinė būsena ir aiškus žinojimas, kad taip ir bus. Neatsimenu ar esu iki šiol patyrusi kažką panašaus, taip aiškiai. Na ir šitas dvasinis patyrimas mane labai sustiprino ir skatino vis bendrauti ir bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, vis garbinti Ją, visą rytą, ir nepaisant labai didelių galvos skausmų, jaučiau, kai prasiveržia mano nuoširdumas ir meilė Jai, ir galvos skausmai be jokių vaistų ėmė slopti, rimti. Viduje buvo iškilęs toks palyginimas kaip vaizdinys, kad reikia atsukti kraną, kad nuolat tekėtų vanduo, ir nuolat jį gerti, tik šiuo atveju – dvasinį vandenį iš paties Šaltinio. Žinote, tą ir dariau, ir taip visą rytą, iki kol reikėjo važiuoti į urantijos grupę, ėmiau jaustis jau pakankamai gerai. Šitas patyrimas man yra dar vienas sustiprinimas, kad visada ateina išeitis ir pagalba, kai tik nuoširdžiai atsiremiame į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O juk netikėtų iššūkių būna visokių, ne tik susijusių su mūsų fizinio kūno negalavimais, bet ir su netikėtomis aplinkybėmis mums priimant teisingą sprendimą, kaip reikia pasielgti. Ir tai labai individualūs patyrimai, tačiau IŠEITIS VISADA YRA, ir ji yra suteikiama iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Kada vis dažniau išeinu pasivaikščioti į gamtą po savo namų apylinkes, labai dažnai panyru į apmąstymus, kuriuos irgi nuoširdžiai paskiriu Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Tiesiog mąstau savyje vienokius ar kitokius dalykus, stengiuosi pajausti teisingesnę išeitį, ir jau pastebėjau, kad mano apmąstymus netikėtai ir visai natūraliai užlieja dar ryškesnės šviesos mintys, dar labiau mane dvasiškai pakylėjančios, sustiprinančios, kaip aiškūs atsakymai, kad tokie pasivaikščiojimai man tampa nuostabiu malonumu. Ir aš jau žinau, kad tai yra suteikiama ryškesnė šviesa iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, mane pasiekianti per Minties Derintoją. Nes būna tokių šviesių minčių, apie kurias anksčiau aš visai nesusimąstydavau, kad taip įmanoma, nes niekada iki šiol neturėjau tokių patyrimų, kaip dabar. Ir vienas iš tokių patyrimų – motinystė. Ir štai per tokį nuoširdų bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir apmąstymus vienumoje, pašvenčiant juos Jai, man ateina šviesios ir gyvybingos mintys, kad Jos gyvoji energija, mane vis labiau užpildanti palaimos dvasine būsena, kaip suteikia gyvybingumo kiekvienai fizinei kūno ląstelei, lygiai taip pat suteikia to paties gyvybingumo ir mažyliui, dar tik besivystančiam įsčiose. Ir kaip šitoji gyva energija pamaitina ir sustiprina, valo kiekvieną fizinę kūno ląstelę, tokį patį poveikį ji daro ir naujai gyvybei įsčiose, ir ne mažesnį. Tėvas štai mokyme sako:
„Ir šitoji būsena PAMAITINA jūsų būsimąjį kūdikį MANĄJA IR GYVĄJA MEILE – KOSMINIAIS ENERGETINIAIS VIRPESIAIS – TIESIAI IŠ MŪSŲ TRIJŲ IR ESANČIŲ ROJUJE.“ (Tėvo mokymas apie vaikų auklėjimą, mitybą, gydymą, 2011 03 26)
Ir kuo dažnesnis ir tuo pačiu nuoširdesnis tampa gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tuo mane vis stipriau užlieja būsena, aiškumas ir tvirtumas, kad gyvoji aukšto dažnio energinių virpesių energija yra pajėgi atstatyti ir sureguliuoti įvairius procesus, kokie vyksta moters kūne vystantis naujai gyvybei, tiek bet kuriam kitokiam fiziologiniam procesui žmogaus fiziniame kūne apskritai. Kada gydytojai kalba apie įvairius negalavimus, pasireiškiančius moters kūne, vystantis naujai gyvybei, jie tikrai nekalba, nes NEŽINO, kad yra toks Tobulumo šaltinis – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, su kuria nuolat bendraujant, iš kurios nuolat ir nepertraukiamai geriant gyvąją energiją galima turėti sveiką ir gyvybingą kūną, sveiką gimsiantį mažylį, be jokių šalutinių reiškinių ir pasekmių, apie kuriuos kalba ir vis klausia štai ir mano gydytoja. Aš jai vis atsakau tą patį – gerai jaučiuosi, viskas puiku, jokių šalutinių reiškinių nejaučiu. O ir patvirtinimus iš būtinų medicininių tyrimų gaunu – viskas vystosi gerai, nes taip ir jaučiuosi. Būna, kad ir kai kurios urantės manęs paklausia, kaip gi aš jaučiuosi, ar man lengva vaikščioti, nes kai kurių jų patirtys praeityje buvo nelabai malonios, o aš vėl patvirtinu tą patį, kad gerai jaučiuosi, nes visą naujos gyvybės vystymosi procesą nuoširdžiai pašvenčiu Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
Štai ir šį praėjusį savaitgalį, kai buvau su Robertu kaime sodyboje, pavakary sėdėjau ir skaičiau straipsnį internete per savo mobilųjį telefoną, ir pajutau, kaip ėmė spurdėti nauja gyvybė mano įsčiose, o tuomet jau sunkiau susikaupti skaityti, nes dėmesys nukrypsta į ją, visai natūraliai. Netrukus kilo mintis ir poreikis pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kad dar daugiau giluminės ramybės ir palaimos patirčiau savyje. Pradėjau labai nuoširdžiai garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir ėmiau patirti mane užliejančią nuostabią palaimos būseną, vis gilėjančią ir mane pakylėjančią, kuri visiškai apramino ir to mažylio spurdėjimus mano pilve, nes ir jį paveikė aukšto dažnio energiniai virpesiai. Tai štai kaip viskas tarpusavyje susieta, ir tą pajaučiu savuoju patyrimu, kaip mano gyvas įtikėjimas įtakoja tiek mano fizinį kūną ir tą naują gyvybę, besivystančią jame, tiek ir mane supančią aplinką.
Tokie įvairūs patyrimai, patirti gyvenime tik stiprina mano pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir apmąstymai apie juos vis plečia ir plečia mano suvokimą apie Jos gyvosios energijos aukšto dažnio energinių virpesių poveikį visur ir viskam, ne tik fizinio kūno gerovei, tiesiog šis gyvasis kelias dar naujas mums urantams, todėl natūralu, kad patys savo kasdieniame gyvenime ir išbandome ir patiriame tai, ko niekada iki šiol nesame patyrę. Kada štai mąstau apie fizinio kūno gyvybingumą, kuris toks svarbus mūsų – tikrųjų jo gyventojų – dvasinių asmenybių, veikimui materialioje aplinkoje, jaučiu dvasine būsena, jei yra koks nors juntamas negalavimas, skausmas ar kitoks nemalonus fizinio kūno patyrimas, vadinasi realiai trūksta gyvosios energijos, vadinasi žmogus per mažai arba visai nebendrauja su Gerovės Šaltiniu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Vadinasi, jis atsukęs labai silpną srovę gyvojo vandens iš krano, arba tas vanduo vos kapsi. Reiškia, reikia dar daugiau atsukti krano čiaupą, kad galingesne srove tekėtų gyvasis vanduo. Rojaus Trejybė-AŠ ESU štai vakar rytą savo mokyme man vėl patvirtino, kad bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, tiek artėjant įvairiems naujiems iššūkiams, gyvas ryšys su Ja turi būti NUOLATINIS. Tai reiškia, jis neturi nutrūkti niekada, visos dienos bėgyje, tiek netikėtai prasibudus naktį. Tik tuomet bet koks iššūkis nebus bauginantis, nes žmogiškasis protas vis labiau bus apramintas gyvosios energijos šviesos raminančiu ir gaivinančiu poveikiu. Toks turi būti Jos gyvojo sūnaus ar dukters gyvenimas – GYVENIMAS ŠVIESOJE. Ar šito moko gydytojai ar bet kokios srities atstovai? Kas rašoma straipsniuose internete? Juose vien tik tamsa, vien tik skausmingi žmonių patyrimai, bauginantys ir tempiantys žemyn į bedugnę, į vis didesnį proto degradavimą, įvairūs tušti plepalai ir barniai, melagystės, kovos, pasišaipymai vienas iš kito kaip nesubrendusio mažylio lygio, tik jau esant suaugusio žmogaus kūne, o gyvos dvasinės šviesos nors mažos spingsulės juose visai nėra. Ja gyvena tik urantai, ir tik jie gali savo laisva valia ir nuoširdžiai pasidalinti tokiais patyrimais, kaip gyvena ir kaip jaučiasi, ir koks tai milžiniškas skirtumas, kaip šiuo metu gyvena visa žmonija.
„Jūsų patyrimai, jūsų sprendimai, naujų iššūkių priėmimas, ir šitų iššūkių troškimas, jų siekis – tai yra Mano jums suteikti energiniai virpesiai, kurių impulsus jūs ir pradedate savyje vis stipriau jausti, dėl to jūs ir trokštate likti šitame Gyvajame Tikrovės kelyje, jūs trokštate pasireikšti Manimi kitų Šviesos ateičiai, savųjų dvasinių brolių ir sesių labui. Šitą troškimą jūs gaunate iš Manęs.” (Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės – apžvelgiant urantų 2016 metus – suteiktas Urantijos grupėje, Vilniuje, 2016 12 30)
Niekur kitur, o tik šitoje gyvosios šviesos svetainėje www.urantija.lt galima atrasti pačią teisingiausią kryptį, kuria linkme toliau žengti gyvenime, nes niekas nesidalina tokiais patyrimais, kaip urantai, kurie gyvena patirdami Tikrovės Šaltinį savyje, ir pasidalina tuo, patvirtindami, kad tai TIKROVĖ. Ir tai yra kiekvieno asmens asmeninis patyrimas, už kitą atsiverti šiam Šaltiniui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU negali, gali tik pats, asmeniškai. Nori patikrinti kiek šis kelias gyvas ir realus, kiek tikri šie dvasiniai patyrimai? Dėk pastangas dažniau ir nuoširdžiai bendraudamas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – savo Tikruoju Tėvu ir Motina, ir galiausiai pajausi Ją realiai meilės, palaimos dvasine būsena savyje, pajausi, kaip viduje kyla vis nuoširdesnis troškimas dalintis iš Jos patiriama šviesa visų labui, patirsi troškimą gyventi sveikiau, ir šviesiau, nes atsiras dvasinis žinojimas, kad šitokiu gyvenimu tampi gyvu pavyzdžiu visiems, visai žmonijai. Šitaip gyveno Jėzus Kristus prieš daugiau kaip 2000 metų – savo gyvenimu ir skleidžiama gyvojo Tėvo evangelija buvo pavyzdžiu visai žmonijai, ir dar daugiau – visai savo sukurtai Nebadono vietinei visatai, esant Sūnaus Kūrėjo statusu. Šitaip, tik aukštesniu kokybiniu dvasiniu lygiu imame gyventi mes, urantai, gyvendami gyvą gyvenimą su viduje patiriama Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Taip, kaip Jėzus Kristus buvo Tėvo atspindžiu savo gyvenimu, teigdamas, kad kas mato jį, tas mato Tėvą, nes „Tėvas ir aš esame viena dvasioje“. Taip ir mes tampame Rojaus Trejybės-AŠ ESU atspindžiu savuoju gyvenimu, kada vis daugiau ir daugiau patiriame dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kada vis daugiau susiliejame su JA. Todėl jaučiu, kad yra teisinga teigti, kas mato mus, tas mato Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Aš suprantu, kad šitas ryškus teiginys dar tik procese, ir kad jis taps aktyviai realus ateityje, kada iš tiesų patirsime dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, per susiliejimą su Jos gyvąja dalele Minties Derintoju, mums padovanota, kai savo mintimis, žodžiais ir veiksmais liudysime šios būsenos patyrimo tikrovę savyje, visumos labui ir gerovei. Ir tą darysime per visą amžinybę ateityje, jau po šio fizinio kūno energijos išeikvojimo, ir prisikėlimo nauju morontiniu kūnu, po to dvasiniu kūnu, keliaudami iš pasaulio į pasaulį, link mūsų Gimtųjų Namų – Rojaus, visiems liudydami Rojaus Trejybę-AŠ ESU, patiriamą vis galingiau ir galingiau mūsų dvasinio asmens viduje.
Su Kūrėjo meile,
2017-01-11 11:42:48
Komentarai
Mielas Algimantai,Dziugu visa sirdimi tave apkabinti ir kartu pasidziaugti uz tuos TRYS DESIMTYS METU SVIESOS IR TIKROVES KELYJE!
Uz sustiprinimo zodziu mums visiem, kuriuos perduodi is aukstybiu- is ROJAUS TREJYBES AS ESU.
Trisdesimt metu tai daug ir mazai, bet tu diena is dienos, kiekviena momenta dejai ir dedi pastangas, kad sviesetu Kurinija, Planeta, tu past ir mes kiekviena stipretume imdami pavyzdi is tavo stiprybes!
Nuostabu, kad tu esi sioje planetoje ir jau Trisdesimt metu lakai mus visus subures i sviesos ir meiles glebi kartu su Rojaus Trejybe AS ESU!
Tai didis ir kartu mazas zingsnis sviesejimo kelyje!
Kiekvienas mes jauciame skirtingai, bet zinome, kad nors patys maziausi sviesos virpesiai mintimis, net tik garsu ir darbais prisideda prie visos Kurinijos sviesejimo, ypac prie sviesejimo musu planetos, kuri gludi tokioje tamsoje. Savo pastangomis sviesejame ir mes kiekvienas. Kaip dziugu, kad esame dar jauni.
Sveikinu ir visus brolius ir sese- urantus uz kiekviena skleidziama meiles virpesi gaunama is KUREJO, uz buvima kartu, uz vieni kitu palaikyma, uz musu sviesos vedlio palaikyma. Savuoju lankimu Sventoves ir sviesos virpesiais jus palaikote ir mus visus esancius tololi nuo jusu sirdziu.
Bukite visi apkabinti Nuostabaus Jubiliejaus proga ( Kokia nuostabi jaunyste!) ROJAUS TREJYBES AS ESU SVIESA IR MEILE ir musu- Natuko, Deivido ir mano MEILE!
Su sirdies siluma Laima.
LaimaJAV
2024-02-18 00:11:45
Iš Apreiškimo Urantijos Knyga daugelis elementariai žino, kad Visuotinis Tėvas ( Kūrėjas ) yra begalinė dvasinė tikrovė; jis yra suverenus, amžinas, nemirtingas, nematomas, ir vienintelis teisingas Dievas. Mes negalime pastebėti žmoguje gyvenančios jo atsiųstos dvasios buvimo. Ji matoma tik sudvasinto proto giluminiu įtikėjimu. Teigiama, kad protas atsidavęs dvasiai, turi lemtį tapti dvasingesniu ir galiausiai pasiekia vienumą su išliekančia ir vadovaujančia dieviškąja dvasia, ką mes patiriame dvasine būsena giliau atsivėrę urantai. Dvasinėje vienybėje galime patirti džiaugsmą tame, kada esame vieningai atsidavę tam, kad iš visos širdies vykdytume Tėvo danguje valią. Tikiuosi pasikartosiu, kas urantams yra gerai žinoma ir ką mes stengiamės skleisti, kad dvasinė vienybė kyla iš įtikėjusiojo sąmonės ir, kad kiekviename iš mūsų gyvena bei viešpatauja dangiškojo Tėvo dvasinė dovana Minties Derintojas. Materialia prasme mūsų asmenybės yra labai skirtingos, tuo tarpu dieviškojo garbinimo ir broliškos meilės dvasinė prigimtis bei dvasios vaisiai gali būti suvienyti, jie mums suteikti Kūrėjo. Rojaus Trejybės – AŠ ESU Šventovėje urantų kolektyvinėje Kūrėjo garbinimo maldoje dvasinė vienybė yra vienintelis siekis, nukreiptas ne savo, o visumos labui. Kolektyvinėje maldoje jaučiame tarpusavio dvasinį tapatumą ir dvasinę vienybę, kuri nukreipta tikslu harmoningai gyventi ir veikti su Kūrėju širdyje, vardan asmeninio dvasinio tobulėjimo, vardan kitų dvasinės gerovės. Prisiminkime Jėzaus mus pamokantį teiginį – Aš atėjau ne tam, kad atimčiau tai, ką jūs turite iš savo protėvių, bet tam, kad jums parodyčiau ištobulintą mąstymą to, ką jūsų tėvai matė tik iš dalies. 1592 – 06 - 02 Todėl aš visiškai nesutinku su daugelio mūsų brolių pasakymu – Gyvenkime tuo tikėjimu, ką paliko mūsų žemiškieji tėvai ir protėviai. Mes suprantame ir suvokiame, kad pasaulis nuolat evoliucionuoja materialia prasme, bet tik ne dvasine. Žmonijai globaliu mastu nuolat reklamuojamos materialios vertybės naujoviško turinio prasme. Ypač sunku atsispirti toms naujovėms jaunajai kartai, kuriuos žavi gausa dar nematytų ir nepatirtų materialių vertybių, kurias net sunku įvardinti. Dar toli jaunimui link esminio tikslo ir amžinųjų dvasinių vertybių suvokimo, kai to nemoko nei tėvai, nei mokykla. Kiekvieną kartą Šventovėje dvasinis mokytojas Algimantas tvirtina, kad labai nepakanka dvasinių mokytojų. Nuoširdžiai tikime, kad tai tik laiko klausimas. Svarbiausia, kad kuo daugiau žmonių atsigręžtų į gyvąjį įtikėjimą. Suprantama, džiugina mus technologinių priemonių pažanga, tik apgailėtina tai, kad jaunimą nukreipia ydinga linkme, kad Minties Derintojui vis sunkiau pasireikšti jų prote. Urantus, gal būt, dar ilgai nesupras tie, kurie nuo mažens yra ugdomi ir mokomi, kad materialios vertybės yra svarbiausios ir aukščiau už viską. Deja, Kūrėjo evoliucinis planas kitoks ir bus įgyvendintas, ir tai turi būti žinoma visiems. Žinotina, kad svarbiausias yra visur ir visada – DVASINIS PAGRINDAS.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2023-12-07 20:05:08
Savo patyrimus ir apmąstymus rašau abejodama, bet rašau padrąsinta Vitos, kad reikia rašyti. Pagaliau, tai stiprina vidinį pasitikėjimą savimi. Pradėsiu rašinį jumoro gaidele, ką šį rytą pajutau priėjusi prie veidrodžio išeinant iš namų. Viena dvasinė sesė urantė ne kartą manęs klausė, kam tu dažausi, tai yra, kam apvedžioji akis? Tuomet atsakymo jai nesugalvojau, todėl rašau dabar. Yra pasakyta M.Gorkio, jeigu neklystu, tokia mintis – Akys yra sielos veidrodis. Taigi, atsakymas sesei urantei - aš paryškindama akis, jas tarsi įrėminu, o akys - mano sielos veidrodis....( Žinoma – tai pajuokavimas....)
Sūnaus gyvenančio kitoje šalyje paprašyta, šiandieną nutariau įvykdyti jo prašymą – uždegti žvakę prie Aušros vartų Marijos. Suprasdama jo neramią būseną ir žinodama, kad jam tai svarbu, nuvykau prie Aušros vartų. Lipdama laiptais link Aušros Marijos paveikslo, išsitraukiau mobilų, manydama - užfiksuosiu patvirtinimo dėlei uždegtą žvakelę. Belipant laiptais išgirdau nemalonų netgi piktą perspėjimą, kad čia negalima fotografuoti ir draudžiama uždegti žvakę. Iš karto pajutau žemus energetinius virpesius ir tai mane nuteikė nemaloniai. Visai nesvarbu, šioje institucijoje, kas mane perspėjo, ar tai kunigas, ar jo padėjėjas, bet pakeltas ir įsakmus balsas tuo metu buvo tikrai nepriimtinas. Šiame neramiame, karų ir vėl covido baimes keliančiame laikmetyje, dažnai išgirstu nemalonius, piktus ar netgi žeidžiančius žmonių žodžius. Belieka apsišarvoti kantrybe ir vadovautis išmintimi, nes Išmintis yra iš Kūrėjo – savybė žmogų skirianti nuo gyvūnų. Dažną rytą bent paukštis nuteikia mane palankiai toje pilkoje kasdienybėje. Mes žinome, kad yra protingų varnų. Tai viena gudruolė iš jų tarpo visad atpažįsta mane ir, priartėjusi prie kojų, gražiomis akelėmis prašo maisto. Protingų daug, bet svarbiausia Išmintis. Apie išmintį yra Kinų Išminčiaus teiginys - Išmintingas žmogus visko reikalauja tik iš savęs, o niekingas visko reikalauja iš kitų. Ir pabaigoje nuostabios L.Tolstojaus mintys ir palinkėjimai – Gyvenk Dieve, gyvenk su Dievu, suvok jį savyje, o nemėgink jį apibrėžti žodžiais. Kristus atvėrė žmonėms tai, ką jie visada žinojo, žmonės yra lygūs, nes visuose gyvena ta pati dvasia. Yra pasakyta - mokykis iš mažų vaikų. Daryk taip, kaip jie, sutark su visais žmonėmis vienodai, meiliai ir švelniai. Vaikai yra natūraliai patiklūs ir tėvai turėtų pasirūpinti tuo, kad šito paprasto įtikėjimo jie neprarastų. Bendraudami su vaikais, venkite bet kokios apgaulės ir susilaikykite nuo to, kas sukeltų įtarimą. Išmintingai padėkite jiems pasirinkti savo herojus ir išsirinkti savo gyvenimo veiklą - teiginys iš Urantijos Knygos Apreiškimo. 1574 - 06
Su Kūrėjo meile.
adolfina
2023-11-23 19:05:51
Miela Adolfina, ačiū, kad pasidalini savaisiais patyrimais su mumis, Forume. Tu visiškai teisi, visi mes turime kuo pasidalinti, tik ne visada to norime. Čia jau kaip mums diktuoja vidus, o toji būsena kinta, tu tą irgi žinai. Tačiau net ir abejodama, tu vis tiek mums parašai, nes tau ne tas pats ar mūsų Forumas tuščias, ar aktyvus. Tai tu ir prisidedi savimi, ir ačiū tau.
Žinai, nusišypsojau viduje, kai perskaičiau tavo patyrimą, kaip nuoširdžios maldos dėka, atsikėlusi rytą tu jau nebejutai skausmo savo užsigautoje kojoje. Tu puikiai žinai, kad gydo nuoširdus kreipimasis į Kūrėją, aukštesnio energinio dažnio virpesiai, tai liudija ir tavasis patyrimas. Ne kompresai, kurie tik apramina pasąmonę, o virpesiai. Tiesą sakant, tavasis patyrimas nukėlė mane ir į savo pačios anksčiau patirtus panašius patyrimus. Ir kada juos tokius sustiprinančius patiri, tada nori pasidalinti ir su savo dvasios broliais ir sesėmis. O tai stiprina ir patį rašantįjį.
Telydi tave, Kūrėjo Ramybė. Vita
vvita
2023-11-04 19:00:25
Šiandieną parašyti į forumą paskatino įvykęs man jaudinantis patyrimas. Pastaruoju metu vyksta daug įvairių patyrimų, ypač tokiu sudėtingu chaotišku laikmečiu. Manau visi mes turime, kuo pasidalinti, tačiau vienintelis yra klausimas man iškyla, ar visi patyrimai reikšmingi pagarsinimui. Nežiūrint asmeninių abejonių, pasidalinsiu tuo, ką išgyvenau pastarąjį kartą ir kaip man padėjo tvirtas pasitikėjimas Kūrėjo Meilės Galia.
Taigi, vakar po pietų išėjau pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis, kur mėgstu pasigėrėti praeitų kartų architektūra, stebėti rudens spalvomis nuspalvintą aplinką. Tą kartą stebėjau jaunus praeivius, kadangi pietų metu dukra su skaudančia širdimi man papasakojo nelaimingą nutikimą jų išvykoje Turkijoje. Išvykos metu kalnuose netikėtai žuvo jaunuolis iš Ukrainos, kuris dirbo firmoje, kur pastaruoju metu dirba mano dukra. Šis pasakojimas man taip pat išspaudė ašaras, tad dar ilgai buvau prislėgta minčių apie minėtą žuvusį jaunuolį ir galvojau apie kitas beprasmiškas jaunų žmonių mirtis karuose. Neatkreipusi dėmesį į duobėtą ir šlapią šaligatvį, mano dešinė koja kryptelėjo ir aš netikėtai suklupau. Tiesą sakant, tą kartą avėjau dar neišbandytus ir nepatogius batus. Tą pačią akimirką sureagavo dvi jaunos mergaitės, kurios nuoširdžiai pasiūlė savo pagalbą. Aš buvau sutrikusi ,tad greitai atsistojau savarankiškai. Mane ypač giliai sujaudino šių mergaičių nuoširdus ir gailestingas dėmesys. Tuomet jokio skausmo nepajutau ir nuoširdžiai padėkojusi Kūrėjui, kad yra tokio jautriai supratingo ir gailestingo jaunimo, greitai nuėjau. Tą akimirką prisiminiau, kad dar prieš keletą minučių stebėdama jauną porą, kurie eidami nuolat keikėsi, jaučiau nusivylimą dabartiniu jaunimu ir meldžiau jiems dvasinio nušvitimo. Šią akimirką jaunimas man buvo svarbiausia, nes nuolat prisiminiau dukros pasakojimą apie žuvusį jaunuolį. Nuoširdžiai padėkojusi mergaitėms ir Kūrėjui už sėkmingą kritimo baigtį, nuėjau savo keliais. Dar daug vaikščiojau, o grįžusi namo, atlikau dar visus buitinius darbus. Ir tik vėlai vakare pajutau dešinės kojos čiurnoje nepakenčiamą skausmą. Išbandžiau viską – net išorinius vaistus kažkada likusius nuo peties traumos. Miegoti negalėjau dėl didelio kojos skausmo, todėl nuoširdžiai meldžiau Kūrėjo Išminties ir pagalbos. Didžiausia tragedija man buvo vien ta mintis, kad artimiausiu metu negalėsiu vaikščioti ir būsiu įkalinta namuose. Dar prieš dieną sesuo pasiūlė vykti į Šiaulius, aplankyti artimųjų kapines. Žinoma, aš atsisakiau, nes man tai jau praeitas etapas. Kai naktį bandžiau atsistoti ant kojų, nepajėgiau iš skausmo. Šiaip ne taip ėjau prisilaikydama sienos, jaučiausi beviltiškoje padėtyje ir vis kalbėjausi su Viešpačiu, ką man daryti... Netikėtai atėjo mintis, kad reikia atlinkti vieną kitą procedūrą kompresų pagalba. Po procedūrų užsimoviau storas vilnones kojines ir šiaip ne taip grįžau į lovą. Nuoširdžiai besimeldžiant skausmas po truputį rimo ir aš užmigau. Gerai išsimiegojusi, rytą pajudinau abi kojas – jokio skausmo, tarsi nieko nebūta - negalėjau tuo patikėti. Buvau labai laiminga, kad galiu laisvai vaikščioti ir nejaučiu jokio skausmo, jokių problemų. Vėliau išėjau į miestą su reikalais. Grįždama netikėtai sutikau sesers anūkę, kurią eilę metų nesutikdavau, nors gyvena netoli manęs. Pagalvojau, kad tai ne atsitiktinumas. Tiesiog buvo progą nuoširdžiai jai patarti iš savo ilgametės patirties, kaip gydyti skaudančią gerklę, kad išvengtų rimtų problemų. Kiek žinau, ji palygint dažnai serga būdama tokia jauna ir daug vartoja cheminių vaistų. Ir savo patyrimus užbaigsiu Jėzaus citata iš Urantijos Knygos Apreiškimo - Kai dėl ligų ir sveikatos, tai jūs turėtumėte žinoti, jog šitos kūno būsenos yra materialių priežasčių pasekmė; sveikata nėra dangaus šypsena, taip pat ir liga nėra Dievo susiraukimas.
Žmogiškieji Tėvo vaikai turi vienodą sugebėjimą priimti materialias gėrybes; dėl to jis iš tikrųjų fizinius dalykus žmonių vaikams dovanoja vienodai be jokio išskirtinumo. Kada tai yra susiję su dvasinių dovanų padovanojimu, tada čia Tėvą apriboja žmogaus sugebėjimas šitas dovanas priimti. Nors Tėvas nėra asmenų gerbėjas, bet dvasinių dovanų padovanojimo sferoje jį apriboja žmogaus įtikėjimas ir jo noras visada paklusti Tėvo valiai. 1831 – 01. Šia citata manau viskas pasakyta, ką aš norėjau perteikti savo patyrimu.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2023-11-02 19:51:07
Miela, Jurgita, kokiu nuostabiu pasidalinai savo su dukrele patyrimu, kad tiesiog man kilo vidinis noras parašyti keletą sakinių iš Urantijos knygos :)
Koks gražus sutapimas, kad būtent vakar perskaičiau 167 dokumentą, kurio 6 punkte „Mažų vaikų laiminimas“ parašyti tokie žodžiai: „Taip pat tai buvo būtent Jeriche, sąsajoje su diskusija apie ankstyvą vaikų religinį mokymą dieviškojo garbinimo papročių, kada Jėzus savo apaštalams įteigė didžiulę grožio vertybę kaip tokį poveikį, kuris veda į akstiną garbinti, ypač būdingą vaikams. Mokytojas nurodymu ir pavyzdžiu mokė, kaip yra vertinga Kūrėją garbinti kūrinio gamtinėje aplinkoje. Jis turėjo polinkį bendrauti su dangiškuoju Tėvu tarp medžių ir būdamas tarp gamtinio pasaulio žemųjų tvarinių. Jis džiaugėsi mąstydamas apie Tėvą ir žvelgdamas per Sūnų Kūrėjų žvaigždėtų sferų įkvepiantį reginį. <...> Vaiką supažindinti su garbinimu reikia atviroje gamtoje, o vėliau savo tėvus jis turi lydėti į viešus religinius susibūrimų namus, kurie bent jau materialiai yra patrauklūs ir meniškai gražūs, kaip ir tie namai, kuriuose jis gyvena kasdien.“
Apkabinu ir toliau linkiu patirti gražių akimirkų su Kūrėju :)
Laura
Vilniete
2023-09-06 13:26:21
Praėjusį šeštadienį tvarkiausi vieną iš daugybės savo didelės sodybos kampelių, o jų iš tiesų yra labai daug. Ir visur norisi puošti, tvarkytis, puoselėti aplinką su meile, nuoširdumu ir kruopštumu. Tuomet taip gera vaikščioti po sodybą ir jausti gerovės būseną viduje, kuri užlieja matant tvarką ir grožį, kuriam sukurti reikėjo daug pastangų, noro ir meilės. O juk norą kurti grožį įkvepia Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU!
Taigi, kitą dieną sekmadienį eidama pro savo sutvarkytą sodybos lopinėlį pajaučiau malonumą ten prisėsti, tiesiog ant žolės, ir pasilepinti šiltais saulės spinduliais. Prisėdau, grožiuosi aplinka ir didžiuliais priešais mane augančiais beržais, kurie savo ūgiu tarytum dangų remia. Šlama jų šakos vėjyje, ir netikėtai mane aplanko šviesios mintys, į šiuos didingus medžius bežiūrint, ir jos pakylėja mane link Kūrėjo. Po to matau, kaip link manęs atbėga Salomėja, ir atsisėda šalia. Aš apsikabinu ją ir sakau, ar norėtų ji išgirsti šviesos mintis, kurios ką tik mane aplankė? Ji atsako – taip.
Sakau aš jai – žiūrėk, mes sėdime ant žalios žolės, priešais mus didžiuliai medžiai, o mes priešais juos atrodome tokios mažytės, o jie tokie galingi! Bet jeigu užeitų didelė vėtra ar viesulas, ji galėtų išrauti šiuos medžius, ar nulaužti. Taigi, vėtra yra dar galingesnė už šiuos didelius medžius. Tačiau jeigu mes kreiptumėmės į Kūrėją ir su Jo Apvaizdos pagalba apramintume viesulą, mes būtume galingesnės net už tą galingą vėtrą. Taigi, joks augalas ar gamtos reiškinys, kuris atrodo yra labai galingas, nėra galingesnis už mus, kada bendraujame ir veikiame kartu su Kūrėju! Mes esame daug kartų stipresnės!
Salomėja atidžiai išklausė mano mintis ir pritarė joms, kad tikrai mes galėtume mintimis nuvyti vėtrą tolyn. Tačiau aš paaiškinau, kad nereikia niekur vėtros nuvyti tolyn, ji tuomet pridarytų žalos kitoje vietoje, kitiems žmonėms. Ją tereikia su Kūrėjo meile apraminti, keliant meilės virpesius aukštyn. Po to Salomėja pasidalino savo prisiminimais, kuomet buvo kažkada, gal prieš keletą metų, užklupusi mus čia sodyboje didžiulė vėtra su žaibais. Ir ji prisiminė, kaip aš meldžiausi ir vėtra nurimo. Tuomet Salomėjai buvo gal 3 ar 4 metukai, bet ji prisiminė šį įvykį, jis jai paliko didžiulį įspūdį.
Toks mūsų bendravimo epizodas yra vienas iš daugelio, kuomet vaikštant gamtoje ar važiuojant automobiliu kyla įvairiausios įžvalgos, kuriomis galiu laisvai dalintis tiek su Salomėja, tiek su Robertu. Ir ypač malonu dalintis su vaiku, kuris godžiai geria šviesos informaciją, visu nuoširdumu, ir mato mano pavyzdį. Vaikams svarbiausia ne tik tai, ką jie girdi iš žemiškųjų tėvų – tai labai mažytė dalelė perteikiamos tikrovės – bet tai, ką jie mato mumyse, stebėdami mūsų veiksmus, ką jie jaučia iš mūsų sklindant – virpesius, kurie jiems paaiškina labai daug. Stebint vaiką galima pamatyti, kokie esame mes patys suaugusieji, kiek mumyse meilės, nuoširdumo, kantrybės, tvirtumo, ir kiek dar visokių ydų. Tuo įdomus ir prasmingas šis gyvenimas, kartu su atrastu viduje Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, nes visada norisi dar daugiau patirti meilės būseną, kuri yra pagrindinai vaistai nuo bet kokių ydų.
Taigi, su Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilės virpesiais galime ne tik audras raminti, bet ir įvairias ydas, kad jų vietoje vis dažniau įsiviešpatautų tikroji palaima ir harmonija, darna ir stiprybė, drąsa ir pasitikėjimas, gerovė ir nuoširdus noras veikti visų šviesos labui.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2023-09-05 15:59:06
Jau kurį laiką nuoširdžiai troškau vėl išgirsti Kūrėją, kalbantį man ir paaiškinantį tuos klausimus, kurie nuolat kirba galvoje. Nes dažnai būna, kad imu tų atsakymų ieškoti išorėje, tačiau Kūrėjas vis kreipia mane iš vidaus, per savo gyvąją dalelę Minties Derintoją, kad aš Jam išsakyčiau visas mintis ir tai, kas mane neramina. Atrodo tai gerai žinau, nes ir Algimantas nuolatos tai primena mums visiems, tačiau praktiškai ne visada pavyksta nuraminti protą, nes diena kupina įvairių darbų, veiklų, namų ruošos darbų, bendravimo su žmonėmis ir t.t
Vakar prieš miegą paskaičiau Salomėjai apie Liuciferio maištą – skaitome iš eilės ir jai patinka klausytis, ją labai ramina, o ir man patinka geros studijos ir penas apmąstymui. Po to nuoširdžiai pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir ji užmigo, o aš likau toliau palaimos būsenoje, kai netikėtai kilo mintis išgirsti Kūrėją, vėl man kalbantį. Taip seniai Jo negirdėjau, ir todėl labai pasiilgau Jo asmeninių mokymų, kurie tokie sustiprinantys, apgaubiantys tokia meilės galia ir pilnatve! Ir po šio prašymo aš neužilgo išgirdau Tėvą, kuris buvo patenkintas mano bendravimu su Juo. Negaliu nupasakoti viso mokymo, bet Jis man akcentavo apie MEILĖS MOTYVĄ visose mano veiklose, darbuose ir tiesiog kiekviename žingsnyje. Tėvas aiškino apie meilės motyvo svarbą remdamasis mano asmeniniais patyrimais ir tai, kas vyksta aplinkoje, atkreipė dėmesį į milžinišką skirtumą tarp to, koks pasaulis yra dabar visose veiklos sferose ir kasdienybėje – gyvenant be meilės motyvo, ir koks būtų su meilės motyvu, iš Jo patiriamu. Taip pat Tėvas skatino kiekvieną neramią mintį ar abejonę, kokia tai bebūtų, visada išsakyti Jam, nepasilikti toje nerimo ar abejonės būsenoje, nes pabendravus su Rojaus Trejybe-AŠ ESU apramintas protas bus pajėgus išgirsti šviesią mintį ir priimti teisingą sprendimą. Ir šitoks veiksmas didins pasitikėjimą savimi ir Kūrėju, didins ryžtą ir nuoširdų atsidavimą veikti kartu su Kūrėju iš meilės, ir visų labui.
Aš ne tik klausiausi Tėvo meilės mokymo, aš tiesiog gėriau tą meilės būseną, aš ją patyriau tiek giliai ir nuoširdžiai! Štai kodėl mane žavi Kūrėjo asmeniniai mokymai – tai ne tik šviesos žodžių išgirdimas, tai daug daugiau – tarsi erdvinis vaizdas, kuriame tuo metu esi, dalyvauji, jauti, užuodi, matai ir girdi, ką perteikia Tėvas ar bet kuris kitas Asmuo iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Tai būsena, kupina giluminės pilnatvės, giluminio patyrimo – viskas vienu ir tuo pačiu metu. Todėl koks didžiulis skirtumas yra klausytis Kūrėjo mokymo iš šalies, kurį perduoda Algimantas savo lūpomis – o tai irgi yra labai nuostabu ir svarbu, ir išgirsti pačiam asmeniškai, įdėtų prieš tai asmeninių nuoširdžių pastangų dėka. Žinoma, asmeniniai mokymai yra ne tokio dvasinio lygio ir turinio, kokius perteikia mums dvasinis mokytojas Algimantas, bet jie yra būtent tokie, kokie yra reikalingi tuo gyvenimo momentu, kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Juk augimas negali vykti šuoliais, tai yra labai palaipsnis procesas. Lygiai taip ir mokymo iš Kūrėjo išgirdimas prasideda nuo pačių paprasčiausių bet labai svarbių, netgi esminių gyvenimo dalykų – apie amžinąsias vertybes ir mūsų kasdienį gyvenimą su Kūrėju. Tai yra pagrindas, kurį turime įsisavinti gyvendami čia, Urantijoje. O kad jo dar nesame įsisavinę, galime lengvai pastebėti apsidairę aplinkui – rezultatą visi matome, kuris liūdina. Todėl pradžia yra tik nuo mūsų pačių, nuo urantų.
O svarbiausia, sakyčiau – nuoširdus noras bendrauti su mūsų visų Tikruoju Tėvu ir Motina, klausytis Jų mokymų ir praktiškai pritaikyti savo kasdienybėje. O ta meilės galinga skraistė, kuria apgaubia Mūsų Tėvai per gyvą bendravimą su Jais, ir asmeninių mokymų metu, yra tokia palaiminga, tokia įkvepianti ir pakylėjanti galinga būsena, kuri labai natūraliai motyvuoja ja gyventi nuolatos, ją patirti kasdien – juk taip gera jaustis mylimam ir mylėti. O šitą meilės dovaną – meilės ir šviesos būseną Kūrėjas mums lieja kas akimirką, be sustojimo. Tik nuo mūsų kiekvieno asmeniškai priklauso ar norime ją patirti? Ar norime bendrauti su savo Tikraisiais Tėvais? Ar norime Juos išgirsti? Ar norime gyventi Jų mokymais visų gerovės labui?
Kaip sakoma, kartą paragavęs , negali sustoti... Taip ir su Kūrėjo meilės galia – kartą pajautęs būsena, negali netrokšti jos patirti dar ir dar kartą! O patyrus ji keičia visą mūsų mąstymą, įtakoja visą mūsų gyvenimą iš esmės, kad atsiskleidžiame tikraisiais savimi – unikaliomis asmenybėmis, kokios ir esame iš tikrųjų. Tačiau šitas giluminis patyrimas ateina sulig Kūrėjo atradimu savo viduje, ne anksčiau. Tą skelbia ir Algimanto evangelija – Kūrėjas yra Gyvas, yra kiekvieno viduje ir Jį galima atrasti. To nuoširdžiai ir linkiu kiekvienam – artimo bendravimo ir bendradarbiavimo su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU visų gerovės labui!
Su Kūrejo meile,
Jurgita
2023-05-25 12:07:59
Noriu pasidalinti su jumis įdomiais patyrimais, kurie įvyko ir tebevyksta mano gyvenime.
Pažvelgusi maždaug į 10 metų praeitį, dabar matau, koks nuostabus yra Kūrėjo vedimas, kuomet įvykiai ir aplinkybės dėliojosi tokia kryptimi, kad aš tapčiau vis labiau laisva nuo man netinkamų santykių, darbo, klaidingų įsitikinimų, įvairių baimių, dogmų, kad gyvendama kasdienį gyvą gyvenimą su atrastu savyje Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, vis drąsiau atsiskleisčiau savimi, kad atrasčiau tokią veiklą gyvenime, kurios dėka kurčiau vertę žmonėms per tas vertybes, kurias patiriu gyvai iš Kūrėjo, ir kuri mane skatina visapusiškai tobulėti, žengti tokius žingsnius gyvenime, kokių nežengiau iki tol. Nauji žingsniai visada kupini iššūkių, jiems reikia drąsos ir pasitikėjimo savimi, o šito aš nuolat semiuosi iš gyvo bendravimo su Mylima Rojaus Trejybe-AŠ ESU. O Jos vedimas yra toks subtilus, toks švelnus, ypatingas ir tiesiog tobulas.
Daug metų atgal, kai dar nebuvau atradusi Gyvojo kelio, tačiau jau pradėjau jausti Kūrėjo vedimą savyje, eidavau pasikalbėti savais žodžiais su Jėzumi į netoliese buvusią bažnytėlę, į koplytėles, Jeruzalės mikrorajone Vilniuje, ir nuoširdaus atsivėrimo dėka patirdavau daug gilių dvasinių patyrimų, kurių prasmės nesupratau, bet jie mane labai stiprino, nes po tokių gyvų pokalbių namo skrisdavau kaip ant sparnų! Mat ši bažnyčia buvo pakeliui man keliaujant į darbą, į kurį eidavau pėsčiomis, tai kažkokia nematoma stipri jėga vis tempdavo ten užsukti. Iš pradžių nesupratau šio jausmo, kas darosi, o po to užsukau, na ir prasidėjo mano ilgi monologai su Jėzumi, su Dievu, ne mišių metu, ir tas dvasinis artumo jausmas su JAIS man palaipsniui tapo vis natūralesnis ir svarbesnis. Štai tuomet vis aiškiau ėmiau jausti, kad inžinierės-konstruktorės darbas, kuriame dirbau, man nesuteikia tokio pasitenkinimo jausmo, kokio norėjau, kad sėdžiu tarp keturių sienų ir nekuriu jokios vertės ir prasmės žmonėms. O kokią vertę ir prasmę jiems galiu suteikti, tuo metu ir pati nežinojau, tačiau dabar matau, kad tos mintys buvo Kūrėjo budinimas iš vidaus, kad pirmiausia atrasčiau Gyvąjį kelią, Tėvą, o po to Rojaus Trejybę ir AŠ ESU, urantus, o jau tada pajausčiau dvasine būsena teisingą kryptį, ir išdrįsčiau ja eiti. Juk pati didžiausia vertė yra meilės, ramybės, stiprybės, nuoširdumo ir gerovės būsena iš Kūrėjo, kurią pajautus norisi išmintingai dalintis su žmonėmis.
Jau atradus Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, maždaug prieš 7 metus aš jaučiau nenumaldomą norą užsiimti kažkokia kūrybine veikla, kuri būtų prasminga ir man, ir kitiems. Daug mąsčiau, meldžiau Kūrėjo pagalbos, kol vieną dieną man ramiai sėdint prie stalo netikėtai gimė idėja, tokia šviesi ir stipri, taip nuostabiai įkvėpė mane, ir labai tvirtai vedė į priekį, kad atskleisčiau ją visiems – kurti meno kūrinius, derinant piešinį kartu su dailiu raštu, kurie įkvėptų, ramintų, ir stiprintų žmones. Idėja buvo kilni, tačiau kaip ją įgyventi, neturėjau nei žinių, nei įgūdžių. Laikas bėgo, o ši idėja pamažu brendo manyje. Per tą laiką daug bendravau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir visada prašiau Jos pagalbos, kad aiškiau pajausčiau Jos vedimą savyje. O tuo metu mūsų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios pamaldos vyko Statybininkų mokykloje, ir aš, kaip ir kiekvieną šeštadienį, atėjau į gyvąsias pamaldas. Tą dieną gyvų pamaldų metu man buvo parodytas ryškus vaizdinys, kuris mane tiek sužavėjo ir įkvėpė, kad supratau, tai dar vienas stiprus postūmis iš vidaus, kad ši idėja taptų tikrove. Iki šiol prisimenu šį ryškų vaizdinį – tai buvo panašu į visatą iš viršaus, kada iš centro išsilieja tarsi du srautai, šleifai gyvosios energijos, besisukančios pagal laikrodžio rodyklę. Vienas šleifas buvo tokios gyvos žydros spalvos – Tėvo Galios spalvos, kaip Jėzaus Kristaus apreiškimo knygos viršelio spalva, o kitas – kažkoks užrašytas tekstas, dailiai išsiliejantis iš to paties centro, bet jo negalėjau perskaityti. Vaizdinys truko neilgai, gal akimirką, tačiau šitaip giliai mane paveikė, įkvėpė, kad iki šiol jį aiškiai prisimenu. Kada bandžiau nupiešti jį, supratau, kad niekaip negaliu dailiai parašyti teksto – jį netikėtai su Apvaizdos pagalba atradau, koks turi būti ten užrašytas – nes trūksta įgūdžių, žinių, patirties. Taigi, šį kūrybinį darbą atidėjau. O tuo metu dar nieko nežinojau apie kaligrafiją, apie ją sužinojau gerokai vėliau. Po šio vaizdinio sekė daugybe kitų ženklų. Štai vieną dieną, sėdėdama prie rašomojo salo pakėliau akis į žydrą dangų ir pamačiau ten baltos spalvos „i“ mažosios raidės formos debesį. Net išsižiojau iš nuostabos, ir dar spėjau nufotografuoti. Iki šiol šitas paveiksliukas su keistu debesėliu – raide stovi įrėmintas priešais mano akis. O galutinis lašas buvo Algimanto pamokomasis žodis, kuriame jis netikėtai man pačiai, prakalbo apie kaligrafijos naudą vaikams. Taip visą laiką vyko kažkoks nematomas spaudimas ir vedimas į priekį, tiek siekti dvasinės šviesos, tiek atskleisti savo talentus ir sugebėjimus, per naujos srities – kaligrafijos pažinimą visų gerovės labui.
Ir vieną dieną, kai Salomėjai buvo maždaug 2 metai, aš pasiryžau įgyvendinti tą gražią idėją ir atradau kaligrafijos mokytojus Lietuvoje, ir ėmiau mokytis šio meno. Studijos truko ilgai, mokiausi kaligrafijos tiek Lietuvoje, tiek vėliau užsienyje nuotoliniu būdu – Rusijoje atradau puikių nuoširdžių mokytojų, kurie suteikė ne tik žinių, jie padėjo sutelkti dėmesį į nuoseklumo, atkalumo, nuoširdumo ir meilės svarbą šiai sričiai. Tačiau svarbiausia – visą laiką jutau didelę trauką, Kūrėjo vedimą iš vidaus eiti pirmyn šios meno srities pažinimo link, mokytis, semtis žinių iš įvairių mokytojų, o jų mano gyvenime jau 6. Kiekvienas mokytojas skirtingas ir žinote, kaip gera juos buvo pažinti, pajausti jų meilę kaligrafijai, jų talentus. Ir pats didžiausias ir šviesiausias Mokytojas yra Kūrėjas – Kūrybos Šaltinis, nes visas grožis, šviesa, gėris kyla būtent iš Jo, Jis mums perduoda šviesias idėjas kurti gerovę visumai. Būtent Jo meilės galia mane įkvepia kūrybai, ir toks viduje pakylėjantis jausmas, kurį sunku nupasakoti, jis tiesiog yra, kaip didelis postūmis kurti ir kitus žmones įkvėpti kūrybai, ir dar daugiau – atskleisti grožio ir šviesos Šaltinį per kūrybą – kaligrafiją. Man tereikia nuolat vis giliau atsiverti Kūrėjui ir pajausti savyje, kaip tai galiu įgyvendinti drauge bendradarbiaudama su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir Jo Apvaizda.
Taigi, visos aplinkybės susidėliojo tinkamu laiku. Visada kuriu su meile, pasitelkdama Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU į pagalbą, ir taip, kaip jaučiu iš vidaus. Būna, kad ateina konkretūs vaizdai, idėjos, kaip sukurti vieną ar kitą darbą žmogui pagal užsakymą. Iki tol nė nesapnavau, kad taip gali būti. Tuo noriu pasakyti, kad ne iš karto ryžausi pasinerti į kūrybą, studijuoti kaligrafiją, rimtai vystyti šią kūrybinę veiklą, nes buvo daug abejonių dėl savo kūrybingumo, baimių, nepasitikėjimo savimi, nes iki tol išgirsta ir suformuota kai kurių artimų žmonių nuomonė mane blogai veikė. Teko įdėti daug nuolatinių pastangų per gyvą bendravimą su Kūrėju, kol palaipsniui ėmiau patirti vis daugiau ir daugiau gyvosios meilės, laisvės, šviesos savyje, kuri padėjo atsiskleisti man kaip gėlės žiedui, ir iki šiol padeda. Ir todėl dabar žinau, kad Kūrėjas mums visiems yra sumanęs tokių prasmingų veiklų, atskleidžiant savo talentus, kurios dabartiniu požiūriu yra tarsi laiptelis į dar kitas – šviesesnes ir labiau prasmingesnes patirtis ir veiklas ateityje, visumos gerovei.
Tačiau tai dar ne viskas. Nuostabiausia yra tai, kad būtent šios kūrybos dėka aš susipažinau su daugybe žmonių, tiek gyvai, tiek per socialinius tinklus, iš viso pasaulio – Rusijos platybių, Ukrainos, Indijos, Izraelio, Naujosios Zelandijos, Kinijos ir kt. Su kažkuriais palaikau labai šiltą ryšį, pastaruoju metu su Aniuta iš Ukrainos, kurią palaikau, sustiprinu, kalbamės įvairiomis temomis, visada paskatinu ją melstis savais žodžiais, netgi nusiunčiau elektroninį Jėzaus Kristaus apreiškimo variantą rusų kalba. Ir man patinka jos nuoširdumas, paprastumas, atvirumas ir stiprybė tokiomis sunkiomis aplinkybėmis.
Taigi, Gyvasis kelias ir Gyvai atrastas Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU labai pakeitė mano gyvenimą. Aš jaučiu daugiau meilės galios, imu labiau pažinti save, su noru ir meile pažinti įvairius žmones, bendrauti su jais. O ši atrasta meno veikla – kaligrafija, kuria užsiimu jau 4 metus, man tampa puikia galimybe atskleisti savo talentus, dalintis savo sukauptomis žiniomis su žmonėmis, bei šviesiomis vertybėmis. Ir man tereikia būti savimi, man nereikia niekuo kitu apsimesti. O nuo rudens pradėjau organizuoti ir vesti mokymus žmonėms pagal savo sukurtą mokymų programą, organizuodama edukacines kaligrafijos dirbtuves tiek Vilniuje, tiek Kaune, Molėtuose, kuriuose dalinuosi savo patirtimi, supažindinu žmones su kaligrafija ir mokau gražiai kaligrafiškai rašyti. Tai nauja ir įdomi patirtis, kuriai tikrai reikia daug drąsos, ryžto, atkalumo, nuoseklumo, meilės ir tvirtumo eiti pirmyn. Ir tik Kūrėjo šviesa sustiprina, kai iškyla nerimas ar abejonės, Jo mokymai pakylėja ir nukreipia eiti tik pirmyn, su meile ir nuoširdumu į žmones, kurie tai jaučia ir pasako, parašo daug šiltų atsiliepimų. Prieš kokius 10 metų nė nebūčiau pagalvojusi, kad stovėsiu prieš žmones ir juos kažko mokysiu, nes vien ta mintis mane gąsdino, baugino, aš bijojau bendrauti su žmonėmis. O dabar jaučiu, kaip Kūrėjas palaipsniui pripildo drąsos, pasitikėjimo ir daug meilės!
Civilizacija turi remtis ant dvasinių pamatų, ir didžiulį indėlį į žmonijos kultūros vystymąsi įneša menas – šviesus ir kilnus menas, pripildytas Kūrėjo vertybėmis.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2023-03-04 20:23:15
Mielieji.
Mylimieji urantai, ne urantai, atrade Kureja savo viduje, dar tik ieskantys, ar jau visiskai arti prie Sventoves vartu!
Sveikinu ir aplankau jus visus vel siltu apkabinimu.
Juk siluma ir Kurejo Meile taip mus visus sildo ir ramina, kartais pakanka mazos akimirkos, vienintelio isgirsto zodzio, siltu akiu zvilgsio, tikros sypsenos, tikru zodziu is sirdies ir vel stojame ant abieju koju ir zengiame vis nauja ir nauja zingsni, vedami musu Rojau Tevu.
O juk visa tai ateina is Rojaus Trejybes AS ESU!
Kiekvienam ieskojimas Kurejo, Kurejo tikroves, Jo Meiles yra skirtingas.
Vieni iesko tyloje, kiti skraido po pasauli ieskodami vis grazesniu ir sventesniu vietu, o kiti beieskodami net ir emociju nesuvaldo, su didziuliu noru pradeda mokyti, patarineti jau tiems atradusiams Rojaus Trejybe AS ESU ir Garbinantiems Kureja jau daugeli metu.
Kaip sakoma- kiausinis ima mokyti vista.
Labai zaviuosi visu urantu kantrybe, ypac mokytojo Algimanto net telefonu isklausyti besikreipiancia dvasios sese.
Ta jusu visu kantrybe ir mane sustiprino! Mokausi ir as is jusu nuolat.
Dalyvauju jusu visuose susitikimuose Rojaus Trejybes AS ESU Gyvoje Sventoveje ir studijose.
Zinoma tik truputi paveluotai, kada buna jau ikelti irasai i foruma.
Tiesa, turiu viena lakstute, kuri kiekviena savaite tuoj po pamaldu atskrenda ir pas mane. Mano laiku dar nakti gaunu Algimanto mokymo irasa, kartais ir pokalbiu, i “Messengzer”is rupestingos urantes Violetos.
Aciu jai, kad tapo sviesos pauksteliu ir greitai perskrenda Atlanto vandenyna.
Tai parodo mums Kurejas kokie mes visi urantai esame be galo vieni kitiems ir visumai reikalingi.
Reikalingi ir sava kantrybe isklausyti kita, ir savo veiksmais, nors paciais maziausiais - MES REIKALINGI IR SVARBUS TAME KELYJE, kad ir kaip butu sunku.
Parklumpame, pargriuname, keliames isikibdami ir Rojaus Trejybes AS ESU RANKA ir vel einame.
ACIU, KAD JUS VISI ESATE!
Po visu svenciu tik dabar pradejau tieseti dvasiniu stuburu.
Savo anuka, kuriam bus jau uz poros menesiu devyneri, vis mokau, kad reikia Kurejo padovanotu talentu dalintis su visais, ji puoseleti del kitu, kad kitam suteiktume dziausmo.
Ir pati saves paklausiau, o kokiu talentu as galiu pasidalinti su kitu.
Aisku, ilgai laukti nereikejo, tuoj is Rojaus Trejybes-AS ESU tuk, tuk - atsakymas.
Atsakymas tai puikus, bet iki Kaledu likusios nepilnos trys savaites.
O sumanymas buvo toks.
Kadangi daug gaminu is tampomo ir paprasto popieriaus ivariu geliu, ypac megstu rozes, tai emiau gaminti penkiasdesimt penkias rozytes, i kuriu vidu idejau po lietuviska sokoladini saldaini, kuri galima isimti nesugadinus rozytes.
Algimantas kosminiu greiciu i anglu kalba isverte viena is mokymu.
Atspausdinto mokymo gavosi devyni puslapiai, ji idejau i ruzava grazu voka ir ant virsaus uzklijavau po rozyte su koteliu. Dar mokymo apacioje nurodziau Urantijos svetaine anglu kalba.
Siuos siltus vokus padovanojau kiekvienai klientei, net ir salonu savininkei ir jos padejejai.
Visiems dekojau, kad yra tiek daug metu mano kelyje, kad galiu kiekviena apkabinti, kad Kurejas dirba mano rankomis, kad idetas is Kurejo mokymas - platesne zinia apie Kurinija, kad is sirdies mano ranku darbo rozyte, ir visiems kaip visada padovanojau silta apkabinima.
Visi buvo sujaudinti ir brauke asaras.
Kad neverktu ir linksmos iskeliautu po susitikimo visoms sakiau, kad cia ne as, o KUREJAS siuncia dovanu.
Ypac pries Kaledas visos klientes ateina stresuotos, pilnos ne paciu geriausiu emociju.
Zinoma tempia ir mane zemyn, kai dirbi kiekviena diena po desimt valandu, t. y. desimt klienciu be pertraukos tik speji nuvalyti darbo vieta sanitarinemis priemonemis.
Kai nuolat klausau tu intelektualiu, iliuziniu pasakojimu kiekvienais metais ta pati pasruosima Kaledom, galiu mintyse tik tarti - TEVE, TEVE, TEVE!
Sustabdau.
Tenko kiekviena raminti, kaip sakau, pastatyti ant zemes cia ir dabar.
Visos sutinka, kai pasakau, kam ruosi tas sventes, kurios sukelia stresa, nerima, susierzinima. Juk svente turi buti kupina dziaugsmo, ramybes, sustikimas su seimos nariais, kuriuos pamatai tik viena ar du kartus per metus. O dziaugsmas ir ramybe ateina tik is Kurejo.
Isdalinau save taip, kad vadinamu Kuciu diena ir dar dvi dienas buvau laiminga, kad esu viena. Net nepajegiau, ka nors daryti.
Galvoju - ar cia tingine tapau, ar sergu?
Ir vel tuoj pat atsakymas tuk, tuk is Rojaus Trejybes AS ESU.
Isdalinau save taip daug, o pasikrauti Rojaus Trejybes-AS ESU meile ir gyvibinga energija nespejau.
Tai stai kodel ir Jezus pasitraukdavo i kalnus pasikalbeti su MUSU VISU TEVU ir vel, ir vel prisipildyti MEILES IR GYVYBINGOS ENERGIJOS.
Isukis nuostabus. Nuostabi busena ideti dalele savo sirdies i kiekvienos rankas.
O dabar stebiu sugriztancias savo klientes, kurios gavo i delna KUREJO dovana.
Siandien dienai atsiliepe apie ideta mokyma tik trys is penkiasdesimt isdalintu voku!
Pacios pasake - tai nuostabus laiskas. Vienos net vyras susidomejo.
Visos, su kuriomis jau susitikau, o jos ateina kas dvi savaites, dziaugiasi ta rozyte ir ja issaugaja.
Zinoma, man butu smagiau, kad issaugotu ta Kurejo dovana savo sirdyse.
Nenuleiskime akiu ir ranku surade tokius brangius deimantus, gautus is Rojaus Trejybe AS ESU. Neikainuojami turtai, kurie tik gauseja dedant pastangas, kad ir kaip sunku butu.
O plakancia Sviesos Sirdimi dekokime uz padovanota pazadinima dar cia materialiu pavidalu.
Siltai ir Sirdimi dar karta visus apkabinu su ROJAUS TREJYBE AS ESU,
Laima.
LaimaJAV
2023-01-25 07:40:24
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]