Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

GYVENIMAS ŠVIESOJE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU

Šis gyvasis kelias yra GYVAS, nes yra PATIRTINIS, kiekvieno asmens viduje, nes tai Rojaus Trejybės-AŠ ESU pažinimo gyvasis kelias, gyvu patyrimu, kiekvieno asmens viduje, kaip savo ir visų tikrojo ir vienintelio Tėvo ir Motinos, dabar ir per visą amžinybę ateityje. Ir šitas Jos pažinimas mano viduje vis tęsiasi ir tęsiasi, iš tiesų dar gerokai anksčiau nei tik buvo atsiradusi Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus gyvoji šventovė, į kurią pirmą kartą ir atėjau. Jau prieš tai aš, pati pajutusi iš vidaus dvasinį impulsą, man nesuprantamą ir naują, ir visiškai neskatinama niekieno iš mano aplinkos žmonių, dar mokykloje besimokydama vyresnėse klasėse, praėjau kalbėtis labai nuoširdžiai ir atvirai savomis mintimis su Dievu, kuris mano mintyse buvo įvardijamas ir suvokiamas kaip DRAUGAS, ir pats geriausias, į kurį rėmiausi tuomet, remiuosi ir dabar, apie kurį mąstydama jaučiau viduje, kad niekas kitas man negali patarti, sustiprinti ir padėti atrasti teisingus sprendimus, atsakyti į klausimus, kylančius mano galvoje, o tik JIS, tik Jis tai gali padaryti tobulai. Nes tik Jis mane iš vidaus pažįsta tobulai, kaip aš pati savęs nepažįstu. Iki šiol nuo pat paauglystės taip jaučiu, savo viduje. Ir šitai mane skatina vis artimiau ir dažniau bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, patirti dvasinį artumą. Ir nors mano gyvenime įvairių iššūkių ir pokyčių netrūksta, o vis daugiau atsiranda, aš vis labiau ir labiau jaučiu, kad būtent šis gyvas bendravimas kažkada paauglystėje su Dievu kaip Draugu, po to su patirtu Tėvu mano viduje, po to su Rojaus Trejybe, o dabar jau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra vienintelis GYVASIS RYŠYS, kurį noriu puoselėti ir toliau, kurio dėka aš patiriu vis gyviau ir gyviau savo Tikrąjį TĖVĄ ir MOTINĄ, imu pažinti JĮ didėjančia dvasinio artumo būsena, ir pati imu atsiskleisti tokia, kokia nemaniau galinti būti, ir tai tik pradžia.
Kada daugiau kaip prieš savaitę, jau praeitais metais 2016 12 30, urantijos grupėje išgirdome nuostabų Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymą, apžvelgiantį mūsų urantų 2016 metus, tai šis mokymas buvo man kaip patvirtinimas ir didelis sustiprinimas į mano viduje vis iškylančias gyvos šviesos ir meilės mintis, kurios kol kas dar prasilenkia su mano ryžtingesniais šviesos veiksmais išorėje, aplinkoje:
„Ir Aš džiaugiuosi jūsų visų vadinamųjų urantų pasireiškimu, kiek jūs sau mąstote viduje, kiek jūs daug daugiau norėtumėte būti veiklesni, energingesni, ryžtingesni, geresni, dar daugiau prisipildę Manosios Meilės. Tai Mane malonina – jūsų gyvybingumas, jūsų troškimas. Juk svarbiausia ir yra ne tai, kuo jūs esate šią akimirką, bet tai, kuo šią akimirką jūs trokštate būti. Jūsų troškimas, kuo jūs norėtumėte pasireikšti, ir yra tas jūsų dvasinės asmenybės, Mūsų jums suteiktos amžinosios dovanos, dvasinio asmens, vektorius – į kurią pusę jūs ketinate žengti artimiausiu metu.“
Štai šitas vektorius – žengti į vis didesnę vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra pati teisingiausia ir prasmingiausia kryptis tiek man, tiek kiekvienam urantui, tiek visai žmonijai, ir net kūrinijai. Vienovės su savo Tikruoju Tėvu ir Motina neįmanoma patirti, gyvai su Juo nebendraujant, net ir daugybę kartų dienoje, savo apmąstymus ir mintis nukreipiant jiems. Kaip gi štai vaikas galėtų patirti savo žemiškojo tėvo ir motinos meilę savyje, jei vis atstumtų juos, nesikalbėtų, nebendrautų su jais, nesidalintų savo džiaugsmais ir rūpesčiais, nusisuktų nuo jų, nors šie vis vien jį myli? Negalėtų patirti, nes bendravimo ryšys turi būti ABIPUSIS, o ne vienpusis. Taip ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums yra padovanojusi savo gyvąją dalelę Minties Derintoją – nutiesusi gyvą ryšį mums ir mūsų labui, bet kiek mes atsakome į šį Jos kvietimą bendrauti su Ja? Retokai dar, retokai bendraujam su Ja, dar nepasitikim, dar atstumiam Ją manydami, kad patys galim kažką geriau, dar abejojam, todėl ir nepajaučiam gyvo nuoširdaus meilės atsako savyje iš Jų – Tikrojo Tėvo ir Motinos savyje.

Manyje irgi būna tokių susvyravimų, kada įvairūs pasąmonės ir sąmonės teršalai aptemdo nuoširdesnį bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, bet aš vis vien nepasiduodu jiems ilgai bujoti manyje, o visada vėl ir vėl kreipiuosi į Ją nuoširdžiai savais žodžiais, ir vėl pajuntu gyvybingą palaimos būsenos atsaką savyje, pajuntu vėl užpildančią dvasinės stiprybės, meilės, nuoširdumo, ramybės ir gerovės būseną. Nes būtent šitaip išmintingai elgtis man suteikiamuose mokymuose mane moko Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tai, ką Ji man pasako, aš galiausiai patvirtinu realiu veiksmu, kokia gyvybinga Jos energija, ir kaip per atsivėrimą ją įsisavinant vis labiau stiprėja fizinis kūnas, rimsta neramus žmogiškasis protas, mintys tampa šviesesnės ir imlesnės dvasiniams impulsams. Štai praeitą savaitę turėjau tokį patyrimą, kada praėjusį ketvirtadienį per pietus išėjau pasivaikščioti po savo namų apylinkes Riešėje, kur atsiveria gražūs gamtos vaizdai akims, kai aplink ramuma ir miškai, upelis, ežerėlis, laukai apramina ir panardina į prasmingus apmąstymus, jais bevaikštant. Taigi ta diena buvo labai šalta ir vėjuota, termometro stulpelis rodė gal -20 laipsnių šalčio, nors dangus saulėtas. Taigi aš vaikščiojau, ir nors buvau gerai apsirengusi, ir su šilta vilnone kepuraite, manau, kad visgi galėjo galvą perpūsti stiprus vėjas. Grįžusi namo gerai jaučiausi, tačiau vakare pajutau nedidelius galvos skausmus, bet nelabai kreipiau dėmesio, nes pagalvojau, kad esu nuvargusi ir laikas miegoti. Ryte penktadienį kai tik prasibudau, pajutau didelį galvos skausmą, kuris buvo geliantis ties viršugalviu, kad tas gėlimas, atrodė, jau juntamas ir ties kaklu, ir jau žemiau rankose. Atsimenu, kad pagalvojau kas čia darosi, ką daryti, kai neužilgo pajutau, kaip mane užliejo tokia aiški dvasinė būsena ir dvasinis žinojimas, ką gi daryti – tik gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir nuolatinis Jos gyvojo vandens gėrimas mane visiškai atstatys. Tai buvo realiai patirta dvasinė būsena ir aiškus žinojimas, kad taip ir bus. Neatsimenu ar esu iki šiol patyrusi kažką panašaus, taip aiškiai. Na ir šitas dvasinis patyrimas mane labai sustiprino ir skatino vis bendrauti ir bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, vis garbinti Ją, visą rytą, ir nepaisant labai didelių galvos skausmų, jaučiau, kai prasiveržia mano nuoširdumas ir meilė Jai, ir galvos skausmai be jokių vaistų ėmė slopti, rimti. Viduje buvo iškilęs toks palyginimas kaip vaizdinys, kad reikia atsukti kraną, kad nuolat tekėtų vanduo, ir nuolat jį gerti, tik šiuo atveju – dvasinį vandenį iš paties Šaltinio. Žinote, tą ir dariau, ir taip visą rytą, iki kol reikėjo važiuoti į urantijos grupę, ėmiau jaustis jau pakankamai gerai. Šitas patyrimas man yra dar vienas sustiprinimas, kad visada ateina išeitis ir pagalba, kai tik nuoširdžiai atsiremiame į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O juk netikėtų iššūkių būna visokių, ne tik susijusių su mūsų fizinio kūno negalavimais, bet ir su netikėtomis aplinkybėmis mums priimant teisingą sprendimą, kaip reikia pasielgti. Ir tai labai individualūs patyrimai, tačiau IŠEITIS VISADA YRA, ir ji yra suteikiama iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.

Kada vis dažniau išeinu pasivaikščioti į gamtą po savo namų apylinkes, labai dažnai panyru į apmąstymus, kuriuos irgi nuoširdžiai paskiriu Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Tiesiog mąstau savyje vienokius ar kitokius dalykus, stengiuosi pajausti teisingesnę išeitį, ir jau pastebėjau, kad mano apmąstymus netikėtai ir visai natūraliai užlieja dar ryškesnės šviesos mintys, dar labiau mane dvasiškai pakylėjančios, sustiprinančios, kaip aiškūs atsakymai, kad tokie pasivaikščiojimai man tampa nuostabiu malonumu. Ir aš jau žinau, kad tai yra suteikiama ryškesnė šviesa iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, mane pasiekianti per Minties Derintoją. Nes būna tokių šviesių minčių, apie kurias anksčiau aš visai nesusimąstydavau, kad taip įmanoma, nes niekada iki šiol neturėjau tokių patyrimų, kaip dabar. Ir vienas iš tokių patyrimų – motinystė. Ir štai per tokį nuoširdų bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir apmąstymus vienumoje, pašvenčiant juos Jai, man ateina šviesios ir gyvybingos mintys, kad Jos gyvoji energija, mane vis labiau užpildanti palaimos dvasine būsena, kaip suteikia gyvybingumo kiekvienai fizinei kūno ląstelei, lygiai taip pat suteikia to paties gyvybingumo ir mažyliui, dar tik besivystančiam įsčiose. Ir kaip šitoji gyva energija pamaitina ir sustiprina, valo kiekvieną fizinę kūno ląstelę, tokį patį poveikį ji daro ir naujai gyvybei įsčiose, ir ne mažesnį. Tėvas štai mokyme sako:
„Ir šitoji būsena PAMAITINA jūsų būsimąjį kūdikį MANĄJA IR GYVĄJA MEILE – KOSMINIAIS ENERGETINIAIS VIRPESIAIS – TIESIAI IŠ MŪSŲ TRIJŲ IR ESANČIŲ ROJUJE.“ (Tėvo mokymas apie vaikų auklėjimą, mitybą, gydymą, 2011 03 26)
Ir kuo dažnesnis ir tuo pačiu nuoširdesnis tampa gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tuo mane vis stipriau užlieja būsena, aiškumas ir tvirtumas, kad gyvoji aukšto dažnio energinių virpesių energija yra pajėgi atstatyti ir sureguliuoti įvairius procesus, kokie vyksta moters kūne vystantis naujai gyvybei, tiek bet kuriam kitokiam fiziologiniam procesui žmogaus fiziniame kūne apskritai. Kada gydytojai kalba apie įvairius negalavimus, pasireiškiančius moters kūne, vystantis naujai gyvybei, jie tikrai nekalba, nes NEŽINO, kad yra toks Tobulumo šaltinis – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, su kuria nuolat bendraujant, iš kurios nuolat ir nepertraukiamai geriant gyvąją energiją galima turėti sveiką ir gyvybingą kūną, sveiką gimsiantį mažylį, be jokių šalutinių reiškinių ir pasekmių, apie kuriuos kalba ir vis klausia štai ir mano gydytoja. Aš jai vis atsakau tą patį – gerai jaučiuosi, viskas puiku, jokių šalutinių reiškinių nejaučiu. O ir patvirtinimus iš būtinų medicininių tyrimų gaunu – viskas vystosi gerai, nes taip ir jaučiuosi. Būna, kad ir kai kurios urantės manęs paklausia, kaip gi aš jaučiuosi, ar man lengva vaikščioti, nes kai kurių jų patirtys praeityje buvo nelabai malonios, o aš vėl patvirtinu tą patį, kad gerai jaučiuosi, nes visą naujos gyvybės vystymosi procesą nuoširdžiai pašvenčiu Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
Štai ir šį praėjusį savaitgalį, kai buvau su Robertu kaime sodyboje, pavakary sėdėjau ir skaičiau straipsnį internete per savo mobilųjį telefoną, ir pajutau, kaip ėmė spurdėti nauja gyvybė mano įsčiose, o tuomet jau sunkiau susikaupti skaityti, nes dėmesys nukrypsta į ją, visai natūraliai. Netrukus kilo mintis ir poreikis pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kad dar daugiau giluminės ramybės ir palaimos patirčiau savyje. Pradėjau labai nuoširdžiai garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir ėmiau patirti mane užliejančią nuostabią palaimos būseną, vis gilėjančią ir mane pakylėjančią, kuri visiškai apramino ir to mažylio spurdėjimus mano pilve, nes ir jį paveikė aukšto dažnio energiniai virpesiai. Tai štai kaip viskas tarpusavyje susieta, ir tą pajaučiu savuoju patyrimu, kaip mano gyvas įtikėjimas įtakoja tiek mano fizinį kūną ir tą naują gyvybę, besivystančią jame, tiek ir mane supančią aplinką.

Tokie įvairūs patyrimai, patirti gyvenime tik stiprina mano pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir apmąstymai apie juos vis plečia ir plečia mano suvokimą apie Jos gyvosios energijos aukšto dažnio energinių virpesių poveikį visur ir viskam, ne tik fizinio kūno gerovei, tiesiog šis gyvasis kelias dar naujas mums urantams, todėl natūralu, kad patys savo kasdieniame gyvenime ir išbandome ir patiriame tai, ko niekada iki šiol nesame patyrę. Kada štai mąstau apie fizinio kūno gyvybingumą, kuris toks svarbus mūsų – tikrųjų jo gyventojų – dvasinių asmenybių, veikimui materialioje aplinkoje, jaučiu dvasine būsena, jei yra koks nors juntamas negalavimas, skausmas ar kitoks nemalonus fizinio kūno patyrimas, vadinasi realiai trūksta gyvosios energijos, vadinasi žmogus per mažai arba visai nebendrauja su Gerovės Šaltiniu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Vadinasi, jis atsukęs labai silpną srovę gyvojo vandens iš krano, arba tas vanduo vos kapsi. Reiškia, reikia dar daugiau atsukti krano čiaupą, kad galingesne srove tekėtų gyvasis vanduo. Rojaus Trejybė-AŠ ESU štai vakar rytą savo mokyme man vėl patvirtino, kad bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, tiek artėjant įvairiems naujiems iššūkiams, gyvas ryšys su Ja turi būti NUOLATINIS. Tai reiškia, jis neturi nutrūkti niekada, visos dienos bėgyje, tiek netikėtai prasibudus naktį. Tik tuomet bet koks iššūkis nebus bauginantis, nes žmogiškasis protas vis labiau bus apramintas gyvosios energijos šviesos raminančiu ir gaivinančiu poveikiu. Toks turi būti Jos gyvojo sūnaus ar dukters gyvenimas – GYVENIMAS ŠVIESOJE. Ar šito moko gydytojai ar bet kokios srities atstovai? Kas rašoma straipsniuose internete? Juose vien tik tamsa, vien tik skausmingi žmonių patyrimai, bauginantys ir tempiantys žemyn į bedugnę, į vis didesnį proto degradavimą, įvairūs tušti plepalai ir barniai, melagystės, kovos, pasišaipymai vienas iš kito kaip nesubrendusio mažylio lygio, tik jau esant suaugusio žmogaus kūne, o gyvos dvasinės šviesos nors mažos spingsulės juose visai nėra. Ja gyvena tik urantai, ir tik jie gali savo laisva valia ir nuoširdžiai pasidalinti tokiais patyrimais, kaip gyvena ir kaip jaučiasi, ir koks tai milžiniškas skirtumas, kaip šiuo metu gyvena visa žmonija.

„Jūsų patyrimai, jūsų sprendimai, naujų iššūkių priėmimas, ir šitų iššūkių troškimas, jų siekis – tai yra Mano jums suteikti energiniai virpesiai, kurių impulsus jūs ir pradedate savyje vis stipriau jausti, dėl to jūs ir trokštate likti šitame Gyvajame Tikrovės kelyje, jūs trokštate pasireikšti Manimi kitų Šviesos ateičiai, savųjų dvasinių brolių ir sesių labui. Šitą troškimą jūs gaunate iš Manęs.” (Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės – apžvelgiant urantų 2016 metus – suteiktas Urantijos grupėje, Vilniuje, 2016 12 30)

Niekur kitur, o tik šitoje gyvosios šviesos svetainėje www.urantija.lt galima atrasti pačią teisingiausią kryptį, kuria linkme toliau žengti gyvenime, nes niekas nesidalina tokiais patyrimais, kaip urantai, kurie gyvena patirdami Tikrovės Šaltinį savyje, ir pasidalina tuo, patvirtindami, kad tai TIKROVĖ. Ir tai yra kiekvieno asmens asmeninis patyrimas, už kitą atsiverti šiam Šaltiniui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU negali, gali tik pats, asmeniškai. Nori patikrinti kiek šis kelias gyvas ir realus, kiek tikri šie dvasiniai patyrimai? Dėk pastangas dažniau ir nuoširdžiai bendraudamas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – savo Tikruoju Tėvu ir Motina, ir galiausiai pajausi Ją realiai meilės, palaimos dvasine būsena savyje, pajausi, kaip viduje kyla vis nuoširdesnis troškimas dalintis iš Jos patiriama šviesa visų labui, patirsi troškimą gyventi sveikiau, ir šviesiau, nes atsiras dvasinis žinojimas, kad šitokiu gyvenimu tampi gyvu pavyzdžiu visiems, visai žmonijai. Šitaip gyveno Jėzus Kristus prieš daugiau kaip 2000 metų – savo gyvenimu ir skleidžiama gyvojo Tėvo evangelija buvo pavyzdžiu visai žmonijai, ir dar daugiau – visai savo sukurtai Nebadono vietinei visatai, esant Sūnaus Kūrėjo statusu. Šitaip, tik aukštesniu kokybiniu dvasiniu lygiu imame gyventi mes, urantai, gyvendami gyvą gyvenimą su viduje patiriama Rojaus Trejybe-AŠ ESU.

Taip, kaip Jėzus Kristus buvo Tėvo atspindžiu savo gyvenimu, teigdamas, kad kas mato jį, tas mato Tėvą, nes „Tėvas ir aš esame viena dvasioje“. Taip ir mes tampame Rojaus Trejybės-AŠ ESU atspindžiu savuoju gyvenimu, kada vis daugiau ir daugiau patiriame dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kada vis daugiau susiliejame su JA. Todėl jaučiu, kad yra teisinga teigti, kas mato mus, tas mato Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Aš suprantu, kad šitas ryškus teiginys dar tik procese, ir kad jis taps aktyviai realus ateityje, kada iš tiesų patirsime dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, per susiliejimą su Jos gyvąja dalele Minties Derintoju, mums padovanota, kai savo mintimis, žodžiais ir veiksmais liudysime šios būsenos patyrimo tikrovę savyje, visumos labui ir gerovei. Ir tą darysime per visą amžinybę ateityje, jau po šio fizinio kūno energijos išeikvojimo, ir prisikėlimo nauju morontiniu kūnu, po to dvasiniu kūnu, keliaudami iš pasaulio į pasaulį, link mūsų Gimtųjų Namų – Rojaus, visiems liudydami Rojaus Trejybę-AŠ ESU, patiriamą vis galingiau ir galingiau mūsų dvasinio asmens viduje.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2017-01-11 11:42:48

Komentarai

Miela Adolfina, nuostabios tavo mintys, gili įžvalga, tikro Dvasinio Mokytojo teiginiai. Jaučiu palaimą ir pasimėgavimą skaitydamas, net tiksliau sakant, gerte gerdamas tavo mokymo virpesius, ir negaliu atsistebėti Kūrėju, kuris taip tobulai ir veiksmingai savo dvasios - Minties Derintojo - veikimu tavo prote - pažadino tave Gyvajam Keliui, Meilei, ir Šviesai iš Paties Kūrėjo - visų mums teikiamų amžinųjų vertybių Šaltinio ir Centro - mūsų Rojaus Tėvų - kad tu jau ir užkopei ant tokio mūsų visų Tėvo ir Motinos mums sumanytos Evoliucijos laiptelio, kuris ir įgalina tave jau pačiai šviesti ir stiprinti kitus savo Dvasinio Mokytojo gilumine samprata, įžvalga, ir patyrimu. Ir tai atlygis už tavo ilgametes ir nuoseklias pastangas. Ačiū Kūrėjui ir tau už tokį aktyvų Šviesos skleidimą Kūrėjo Meilės Galia.
Toks ir yra Gyvasis Kelias - atlygis kiekvienam tik už kantrias ir nuoseklias pastangas visų Gerovei ir Meilės motyvu.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-04-17 12:44:19



Daugelis mūsų nežinome, jog turime savyje dieviškąjį fragmentą dvasios dalelę – Minties Derintoją, kuris mums suteikia išmintį, jei tik atsigręžiame į ją dvasine išraiška. Kai išmokstame klausytis savo vidinio balso, visada tiksliai žinome, ką daryti ir kaip pasielgti bet kurioje situacijoje. Dieviška Išmintis veda mus į mūsų tikslų realizaciją. Kiekviena diena mums atneša ypatingus išgyvenimus, kurie džiugina ar liūdina mus. Kai susiduriame su problema, kiekviena problema turi sprendimą. Visi patyrimai, kokie jie bebūtų, suteikia galimybę mums mokytis iš savo ar kitų klaidų ir augti. Gyvenimiškos klaidos, tai ne nuodėmės ir nereikia dėl jų atgailauti, juk mes iš jų mokomės. Mus supa ir mumyse gyvena dieviška ramybė bei harmonija, jei nepasiduodama gyvuliškoms ydoms, jeigu vadovaujamės dieviška išmintimi. Žmonės, kurių mąstymas sustingęs ir nepaslankus, papūtus permainų vėjams dažnai palūžta ir kreipiasi pagalbos į jaunimo liniją ar į psichologą. Abejoju, kiek maksimaliai šie specialistai geba padėti žmogui, jeigu patys neatsivėrę Kūrėjui dvasine prasme. Be to, jei nenorime keistis ir gyventi harmoningai vienu ritmu su Minties Derintoju, netobulėjame, gyvenimas teka pro mus, ir mes liekame nuošalyj. Kaip patogesnis lankstus kūnas, taip patogesnis ir lankstus protas. Garbinant Kūrėją ir vykdant Jo valią, kiekviena akimirka mums suteikia naują nuostabią progą geriau atskleisti save ir veikti meilės motyvu visumos gerovės labui. Kai mano proto langas bus švarus, galėsiu lengvai matyti negatyvias mintis ir atsisakyti jų. Mes žinome, jog kiekvienas žmogus savo viduje yra vedamas Išminties per Minties Derintoją, todėl neturime teisės tvarkyti ar įtakoti kitų gyvenimus, nebent suteikti šviesos parodydami vektorių link Tikrovės Šaltinio. Aš leidžiu savo žemiškiesiems vaikams ir artimiesiems patirti tai, kas jiems reikalinga, nors ir matau neišmintingų sprendimų. Pati esu laisva kurti tai, kas reikalinga man. Iš patyrimų žinau, kad sėkminga santykių paslaptis, tai vienas kito nevaržymas. Mano kuriamas ir patiriamas gyvenimas atspindi kiekvieną mano mintį, kuri paremta Minties Derintojo, tad kasdienybė atneša gerus patyrimus, vertingas pamokas, kurias turiu išmokti. Nuolat dėkoju Kūrėjui už tą begalinę meilę, šviesą, džiaugsmą, už nuostabią Tikrovę. Žinau, ką mes duodame visumai, tai sugrįžta atgal, toks gyvenimo dėsnis. Ką manome apie save ir gyvenimą, išsipildo. Kai kuriame harmoniją savo protuose ir kūnuose bei aplinkoje, randame ją ir savo gyvenimuose. Besąlygiška Meilė gauta iš Kūrėjo užpildo mano gyvenimą, ir aš lengvai ją išreiškiu kitiems. Tai toks mano minčių bei patirčių pasidalinimo motyvas su jumis.
Su Kūrėjo meile.

adolfina
2019-04-16 16:16:10



Kartas nuo karto prisimenu mokytojo Algimanto su humoru pasakytus žodžius : Rašykite rašykite į forumą… Mes kiekvienas kažką turime širdyje, savo mintyse, kuo galima pasidalinti. Juk nebūna tuštuma, nebent mintys užimtos materialiais apmąstymais. Tikra tiesa, aš visiškai pritariu šioms mokytojo mintims. Kiek yra nuostabių teiginių ir minčių apreiškimų šaltiniuose, kokiais šviesos patyrimais pasidaliname Rojaus Trejybės – AŠ ESU šventovėje, kiekvienas turime, kuo pasidalinti.. Skaitydama apreiškimų šaltinius ir stengdamasi jais gyventi, šie teiginiai ir mintys man tampa tokie artimi ir išpažįstami. Todėl savo patyrimus man žymiai lengviau atskleisti, remiantis apreiškimuose pateiktais teiginiais. Nesu įsitikinusi, ar būsiu suprasta, juk daugeliui mūsų dvasinių brolių ar sesių tos dvasinės vertybės neapčiuopiamos ir jos jiems nerūpi. Nueis į ritualinę bažnyčią, išklausys mišias, apramins savo protą. Vargu ar ten jie nušvis dvasine šviesa.. Malda iš tikrųjų yra religinio patyrimo dalis, bet šiuolaikinės religijos ją neteisingai pabrėžia, didele dalimi ignoruodamos daug esmingesnę garbinimo komuniją. Apmąstančias proto galias gilina ir išplečia garbinimas. Malda gyvenimą gali praturtinti, bet garbinimas apšviečia likimą”- pateikta Nebadono Melkizedeko.1116 – 05 Įtikėjimas – tai yra tikėjimo įgyvendinimas gyvenimu. Proto būsena pasiekia įtikėjimo lygius tik tada, kada realiai valdo gyvenimo būdą. Gyvasis religinis įtikėjimas yra gyvasis patyrimas, susijęs su dvasinėmis priemonėmis, dieviškaisiais idealais ir aukščiausiomis vertybėmis, kaip meilė, tiesa, gailestingumas, grožis, gėris, ramybė, šviesa, dora,supratingumas ir dar daugiau. Gyvasis Įtikėjimas niekada nepuoselėja fanatiškumo, persekiojimo, ar nepakantumo. Šį kelią mes pasirenkame vien iš meilės Kūrėjui ir Jo mums suteikta laisva valia. Gyvasis Įtikėjimas dėl nežinojimo ar baimės kartais įvardinamas kaip sekta. Visų pirma, tai kiekvieno mirtingojo laisvas pasirinkimas ar gilinti Gyvąjį Įtikėjimą ir gyventi kaip sako širdis, ar gyventi iliuzinį bei savanaudišką gyvenimą. Negaliu nesivadovauti nuostabiais “Urantijos knygos” teiginiais. Dangiškojo Tėvo mums pertektas teiginys : “Pakluskite mano valiai – tobulai mylėti. Tie, kas sėja meilėje, gimsta meilėje. Jeigu žemėje mylėtų vienas kitą ir jeigu mano valia visada būtų vykdoma, neliktų jokių konfliktų. Aš teikiu gyvenimą, Aš puoselėju gyvenimą, Aš palaikau gyvenimą ir jam tarnauju. Mane lengva matyti ir patirti. Kiekvienas vaikas man unikalus kūrinys. Aš myliu tai, ką kuriu.” Maldos galia atveria mūsų ausis girdėti Tėvo balsą, atveria akis matyti Dievą pasaulyje, ir atveria mūsų širdis patirti Jo artumą mumyse ir aplinkui mus. Nė vienas žmogus nėra svetimas tam, kuris pažįsta Dievą. Tame patyrime, kada surandi Tėvą danguje, tu atrandi, jog visi žmonės yra tavo broliai. Susipažinti su savo broliais ir seserimis, sužinoti jų problemas ir išmokyti juos mylėti, yra aukščiausias gyvenimo patyrimas. Jeigu šiais Jėzaus teiginiais vadovautųsi žmonės, argi būtų susvetimėjimas ir kitokios negerovės mūsų tarpe… “Mirtingasis žmogus turi tokias dvasinio suvokimo ir tiesos pasirinkimo galias, kas jį padaro moralia būtybe, tokiu tvariniu, kuris apdovanotas dvasinės atsakomybės savybėmis ir amžinojo išlikimo potencialu”-- teigia Jėzus. 1481 -01 Kokios nuostabios mintys mums suteiktos pamąstymui… Belieka vien garbinti ir dėkoti Kūrėjui už viską: už suteiktą mums laisvą valią, už dieviškąją fragmentą Minties Derintoją, už nuostabią visos Kurinijos Šeimą.
Su Kūrėjo meile.

adolfina
2019-03-07 22:16:06



Eilinį kartą savo patyrimus ir apmąstymus pradėsiu nuo epochinio apreiškimo „Urantijos knygoje“ pateikto teiginio. Jėzus tarė: „Nors žmogiškosios būtybės skiriasi daugeliu būdų, vienos nuo kitos, bet prieš Dievą (Kūrėją ,nes Dievas - idėja ) ir dvasiniame pasaulyje visi mirtingieji stovi ant vienodo pagrindo. Dievo akyse yra tik dvi grupės mirtingųjų: tie, kurie trokšta vykdyti Jo valią, ir tie, kurie šito daryti nenori. 1468 – 02 Pasidalinsiu savo patyrimais. Jų aprašymas buvo kompiuteryje, reikėjo laiko ir įsitikinimo, kad galėčiau pasidalinti šiuo patyrimu. Kokios bebūtų oro sąlygos, mėgstu vaikščioti ir lankytis viešose vietose įvairiuose žmonių susibūrimuose. Vasario mėnesį per įvairias informacijos priemones medikai nuolat patarinėjo mažiau būti žmonių susibūrimų vietose, kadangi tuo metu plito gripo epidemija. Pastaruoju metu apie tai nesusimastydavau, nes anksčiau visad pasisekdavo, ir daugelį metų iš eilės išvengdavau plintančio gripo epidemijos. Praeitą žiemą ypač daug laiko būdavau ligoninėse lankydama ir slaugydama sunkiai sergančią seserį bei dažnai važinėdavau įvairiu visuomeniniu transportu. Matyt, perdėtai džiaugiausi savo stiprybe ir gera sveikata, kad ligoms esu atspari. Ligoninėse nesilankiau, ligonių nelankiau, tačiau virusą pasigavau. Vasario mėnesį savo būsena patyriau tikrus tikriausius seniai nepatirtos ligos simptomus: slogą, energijos stygių, čiaudulį, nepakeliamus galvos skausmus. Kadangi termometro neturėjau, tad nežinau, kokia buvo temperatūra (kaip supratau iš pojūčių, aukščiausia...). Liga užklupo netikėtai, tad rimtai buvau sunerimusi. Lyg šiol tvirtai pasitikėjusi savimi ir Kūrėju, tą akimirką mane apėmė baimė ir nerimas. Kas bebūtų, nutariau nuoširdžia malda bei pasitikėjimu Kūrėju įveikti šį negalavimą. Praeityje ne kartą pirčių ir baseino pagalba esu įveikusi nedidelius peršalimo simptomus. Iš dvasinių mokymų žinau, kad mes žmonės esame ne vien fizinis kūnas bet kartu esme dvasinės asmenybės, ir stiprindami savo dvasią, tuo pačiu stipriname fizinį kūną. Šventovėje nuolat kartojame, kad galingiausias mūsų gydytojas yra Kūrėjas, tad pamaniau, galiu nuoširdžiai kreiptis į Jį sustiprinimo, išminties bei pagalbos. Tą akimirką prisiminiau Jurgitos aprašytus patyrimus, kaip ji su malda prašė nuraminimo ir pagydimo savo mažylei dukrelei. Ši mintis mane nuramino ir įkvėpė pasitikėjimu Kūrėjui. Niekur nesikreipiau pagalbos, nutariau gydytis su malda ir besąlygiškai pasitikėti Kūrėju, nors labai prasta buvo savijauta. Sąmoningai leidau pačiam organizmui kariauti, įveikti ir nugalėti ligą. Kūnui kai sudaromos geros sąlygos, jis sveiksta pats, yra pasakęs daktaras A. Unikauskas. Kiek atgaudavusi jėgas, tuoj garbinau Kūrėją ir meldžiau Jo sustiprinimo bei pagalbos. Aš visad žinojau, kad kaip ir visi mirtingieji, aš taip turiu Kūrėjo suteiktą dieviškąją dvasią gyvenančią mano viduje. Ši gyvybinga ir energinga Įtikėjimo galia mane įgalino labiau pasitikėti Kūrėju, kaip geriausiu ir mylimiausiu gydytoju, išlaisvintoju, padėjo man išsivaduoti iš visų baimių bei fizinio kūno negalavimų. Taip besigydant vien vandeniu ir arbatomis atėjo savaitgalis. Šeimos gydytojas nedirba, namie jokių vaistų neturiu. Trečią negalavimo naktį nebegalėdama kentėti didelio galvos skausmo, pradėjau ieškoti vaistų. Iš senų laikų, kai dar vartojau vaistus, suradau pora tablečių „Cold3“. Nežiūrint mano vidinės prieštaraujančios nuostatos, be galo didelis ir nebepakenčiamas galvos skausmas privertė mane praryti tas senas tabletes. Įsitikinusi, kad jokių vaistų namuose nebėra ir toliau gydžiausi tik šiltais gėrimais bei malda. Jokio maisto nevalgiau, nes nebuvo apetito. Sirgdama jaučiau didelę maldos galią ir pagalbą. Kiekvieną kartą po Kūrėjo pagarbinimo ir nuoširdžios su ašaromis maldos, tą pačią akimirką užmigdavau (tarsi atsijungdavau), o nubudusi jausdavau palengvėjimą ir vis mažėjantį galvos skausmą. Praėjus penkioms paroms po truputį sveikau. Atsiradus apetitui, paskambinau dukrai ir paprašiau atnešti vaisių bei daržovių. Po ligos dar keletą dienų jaučiausi silpna ir išsekusi, daug miegojau. Vis jaučiau nerimą, dėl nenuspėjamų ir nuolat pranašaujančių komplikacijų po gripo... Kurį laiką dar persekiojo pasąmoninė baimė ir vis meldžiausi, kad tik nebūtų komplikacijų... Po gripo praėjo beveik mėnuo. Širdyje esu labai dėkinga Kūrėjui už visas patirtis ir sėkmingą pasveikimą. Rašydama šiuos apmąstymus, nutariau patyrimais pasidalinti tik įsitikinus, kad esu pasveikusi. Patyrimus baigsiu taip pat Jėzaus teiginiu. Jėzus sakė: „Kito amžiaus žmonės karalystės evangeliją supras geriau, kada ji bus pateikiama šeimyninį ryšį išreiškiančiu požiūriu – kada žmogus religiją supras kaip mokymą apie Dievo Tėvystę ir žmogaus brolystę, sūnystę su Dievu“. Tad ar galima nepasitikėti mylimiausiu Tėvu, kuriuo besąlygiškai pasitikėjo Jėzus, kuris visus savo vaikus myli vienodai, nė vieno neišskirdamas, jei tas vaikas pats nenusigręžia nuo Kūrėjo, prieštaraudamas Jo evoliucijos plano įgyvendinimui planetoje, kuris priklausys nuo kiekvieno mūsų asmeninio dvasinio nušvitimo. Su Kūrėjo meile

adolfina
2019-03-05 20:35:34



Kaip nuostabu gyventi Gyvą Gyvenimą su atrastu Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kad gyventume gyvybingą gyvenimą, prasmingą gyvenimą, būtume savimi be kaukių, tokiais kokius mus ir sukūrė, reikia kuo daugiau prisipildyt iš Kūrėjo Meilės, pasireiškiančios aukšto dažnio virpesiais. Tam reikalingos kasdieninės nuoseklios pastangos. Ypač sustiprėji, prisipildai Meilės Gyvybinės energijos Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje per kolektyvinį garbinimą, atverdamas save ir prisipildydamas Meilės tiek, kiek nuoširdžiai atveri save tą akimirką būdamas Gyvoje Komunijoje su savo Tikraisiais Tėvais.
"Dėl to mes ir esame Gyvajame Kelyje, kad galėtume šitą Kūrėjo Meilės Proveržį, skleisti kitiems, patys suvokdami, suprasdami, patirdami, kokia yra nepaprastai galinga ir svarbi kolektyvinė Komunija - kolektyvinė - suteikianti mums sustiprinančią energiją didesnia galia, kad mes taip pat suvoktume - kūrinija be garbinimo taip pat negali pasireikšti ta Kūrėjo Meilės išraiška, nes mūsų laukia didesni iššūkiai kituose pasauliuose, palyginus su dabartiniais iššūkiais." Algimanto pamokomasis žodis - Gyvenkite Gyvą gyvenimą Savimi ir su Kūrėju , atrastu savyje - pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės - AŠ ESU gyvojoje Šventovėje, Vilniuje 2018.08.11
Kūrėjas suveda mus Meilės trauka į Kolektyvinę garbinimo komuniją, kad dar daugiau stiprėtume, tvirtėtume ir augtume dvasiniu ūgiu. Nesvarbu kokios susiklosto aplinkybės, jeigu tik yra nuoširdus noras dalyvauti Gyvojoje Šventovėje pamaldose, tai tos galimybės ir sumodeliuojamos su Apvaizdos pagalba. Kaip ir praeitą šeštadienį, man reikėjo eit į darbą, darbas prasideda septintą valandą, o noras buvo didžiulis sudalyvauti Kolektyvinėj Garbinimo Komunijoj. Atėjo vidinė mintis,kad sūnus gali pabūti darbe vietoj manęs, kol būsiu Šventovėje. Paklausiau sūnaus ar galės pabūti, jis sutiko, aišku aš labai apsidžiaugiau. Vakare, pagarbinus Rojaus Trejybę - AŠ ESU, pasimeldus, paprašiau Apvaizdos pagalbos, kol manęs nebus darbe, kad sūnui sektūsi gerai, taip ir buvo. Kaip nuostabiai praeina diena po gyvųjų Pamaldų, jautiesi tokioj pakylėjimo būsenoj, jauti gyvybingumą, vidinį džiugesį. Buvo šventinė diena, tai daug užeidavo į vidų tėvelių su vaikučiais. Bendravau su jais, pasakojau apie Gyvąjį Kelią, apie Kūrėjo atradimą savyje. Liudijau, kad aš JĮ atradau, todėl trokštu tuo dalintis su visais sutiktais. Kad kiekvienas Jį gali atrasti savo viduje per padovanotą Gyvąją Jungtį - Minties Derintoją. Svarbiausia nuoširdžiai nuoširdžiai atvert savo širdį Kūrėjui, tiesiog bendraut kaip su geriausiu savo draugu, išsipasakojant Jam paprastais žodžiais kas tą akimirką atrodo svarbiausia. Palaipsniui ateis noras vis dažniau ir dažniau pabūt vienumoje ir pabendraut su Kūrėju, nes realiai pradedi pajaust tą vidinį impulsą, kurį suteikia mums visiems padovanota nuostabiausia dovana iš Kūrėjo, dvasios fragmentas - Minties Derintojas. Gyvenimas atradus Kūrėją savyje pasikeičia visiškai. Tiesiog pradedi gyventi prasmingą, kokybišką, gyvybingą gyvenimą, nieko nebeplanuoji, bet vis daugiau įsiklausydamas į savo vidų gyveni, taip kaip veda Kūrėjas. Tiesiog trokšti dalintis ta šviesa, kad kuo daugiau brolių ir sesių sužinotų apie tai, kad atradus Kūrėją savyje, gyveni be baimės, be kančios, be rūpesčio dėl ateities, nes vidiniu žinojimu tvirtai žinai, kad viskas bus gerai, nes su Kūrėju atrastu savyje įmanoma viskas. Pasakojau apie tai visiems, tiesiog liūdydama savo patyrimais, kad nereikia pasitenkint, tuo ką turi, o tiesiog nuoširdžiai ieškot didesnės dvasinės šviesos. Dauguma sako: "Tai kiekvienas turi savo kelią." Aš jiems sakau, tai tik šalutiniai takeliai. Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU nutiesė mums visiems Gyvąjį Meilės Tikrovės Kelią ir jis yra vienintelis, nutiesė iš didžiulės didžiulės meilės savo žemiškiesiems vaikams, kad juo eitume kartu su Juo atrastu savyje. Tai yra Palaimos kelias, o ne kančios kelias.
"Štai tie, kurie atras Tėvą savo viduje, tie atras ir meilę, ir tiesą. Ir vien tik dėl to, kad ją ir matys , ir jaus, galės ir kitiems dalinti ir padėti ją pamatyti. Ir jiems tai bus tiek akivaizdu, tiek tikra, kad kitiems, nematantiems nei meilės, nei tiesos savo viduje, atrodys labai keista, kaip jie tą gali ne tik matyti ir jausti, bet nebijoti ją skleisti kitiems. Ir visiems. Ir vien tik su meile, be jokios apgaulės, be jokio savanaudiško išskaičiavimo." Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl 288-02-01
Bendraujant su viena jauna šeima ir pasakojant apie Kūrėjo meilę liejamą visiems , ir visiems vienodai, vyriškis sako: "Oi mes labai mylime vienas kitą ir mums to užtenka." Pasakiau, kad džiaugiuosi už jus, bet yra geras posakis: "Meilės niekada nebus per daug." Kai atrasite Kūrėją savo viduje, patirsite visai kitokios kokybės meilę, pamilsite ne tik vienas kitą, bet pamilsite visus vienodai ir trokšite dalintis ta meile, šviesa, tiesa, tikrove tai ką aš ir darau meilės motyvu, kad kuo daugiau brolių ir sesių sužinotų apie Gyvąjį Meilės Tikrovės Kelią. Nes atradus Kūrėją savyje, prisipildžius dvasinių vertybių iš Jo, negali laikyt savyje, o iš meilės ir laisva valia ta šviesa daliniesi su sutiktaisiais. Atsisveikinant dalinau visiems skrajutes, linkėjau visiems sėkmės. Vėlokai, kai jau nieko nebuvo dailės akadėmijoje, paskambino į duris vienas vyriškis, įleidau. Sako pamečiau kažkur netoliese tokius brangius akinius, gal kas rado ir atnešė. Pasakiau, kad nieks neatnešė, paguodžiau, kad gal dar atras. Pasakiau, kad materialūs dalykai, palyginus su dvasiniais, tai tiesiog nesulyginami. Sakau gal ne be reikalo čia užsukai, tikriausia Apvaizda čia atvedė, kad aš galėčiau pasidalinti su tavimi didesne dvasine šviesa. Jis nuoširdžiai susidomėjo, nusišypsojo, sako na jei Apvaizda atvedė, tai tikriausia ne be reikalo, nes iš tikrųjų mane domina dvasiniai dalykai . Sako šiandien teko pabendraut su krišnaizmo išpažinėju. Na aš jam papasakojau apie Gyvąjį Tikrovės Kelią, Kūrėjo atradimą, apie tai kaip aš ieškojau didesnės dvasinės šviesos ir atradau, todėl ir dalinuosi su visais sutiktais, kad kiekvienas nuoširdžiai ieškantis atranda, nes Kūrėjas suteikė visas priemones, kad jo žemiškieji vaikai atrastų savo Tikruosius Tėvus ir gyventų ne baimėje, o palaimos būsenoje jau čia šioje žemiškoje kelionėje. Jis nuoširdžiai padėkojo, aš jam padaviau lankstuką ir pasakiau, kad į visus iškylančius klausimus ras atsakymus šiame nurodytame internetiniame šviesos puslapyje.
Garbinau ir dėkojau Rojaus Trejybei - AŠ ESU už prasmingai praleistą dieną, dėkojau Apvaizdai, kad suvedė su nuoširdžiai ieškančiais didesnės dvasinės šviesos, dėkojau už Gyvąjį Tikrovės Meilės Kelią. Tiktai per Gyvą ir gilėjantį ryšį su Kūrėju mes ir galime būti savimi gyvybingi, džiaugsmingi, drąsūs, ryžtingi. Mūsų šviesos mokytojas Algimantas sakė: "Esame laimės kūdikiai, kad atradome Kūrėją savo viduje ir galime gyventi taip kaip veda Kūrėjas." Iš tikrųjų ar gali būti kas prasmingesnio, kaip gyventi Kūrėjo ritmu ir skleisti Jo Šviesą, ir dalintis šia šviesa meilės motyvu, visumos labui ir gerovei.

Telydi jus visus Kūrėjo Palaima ir Ramybė
Su meile,

Leonida
2019-02-28 17:42:17



Savo apmąstymus ir patyrimus pradėsiu nuo L. Tolstojaus išmintingo teiginio: „Anaiptol neverta skaityti visko, skaityti dera tik tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus. Man asmeniškai, į visus gyvenime kilusius klausimus, atsako epochinis apreiškimas “Urantijos knyga“. Pacituosiu mums daug ką pasakantį teiginį: “Jūsų giliausia prigimtis – dieviškasis Derintojas – sukelia jūsų viduje alkį ir troškulį teisumui, tvirtą troškimą dieviškojo tobulumo. Religija yra įtikėjimo veiksmas suvokiant šitą vidinį poreikį dieviškajam pasireiškimui; ir tokiu būdu atsiranda toks sielos tikėjimas ir tikrumas, kuriuo jūs imate sąmoningai suvokti kaip išgelbėjimo kelią, kaip asmenybės ir visų tų vertybių, kurias jūs pradėjote vertinti kaip tikras ir geras, išlikimo metodą“. 1107 -03 Šis teiginys man priimtinas, nes aš juo gyvenu. Ir labai trokštu, kad daugumai žmonių prioritetu taptų dvasinės vertybės, kad skaitytų apreiškimo šaltinius ir nušvistų Kūrėjo Šviesa. Kad kiekvienas pajustų troškulį teisumui ir dieviškam tobulumui, kaip sakoma citatoje, kad protus neužvaldytų vien materialių vertybių troškimas. Mes visi esame mylimi Kūrėjo vaikai, tad neturėtume susitapatinti su tamsa ir blogiu, o dvasinės vertybės – meilė, gėris, teisingumas, gailestingumas, grožis, dora mums visiems atskleistų gyvenimo prasmę ir tikrovę. Labai apgailestauju, kai matau aplinkui žmones, gyvenančius kitokia nuostata, prieštaraujančia Kūrėjui. Anksčiau apie tai net nesumąstydavau, bet dabartiniu supratimu mane šokiruoja, kai rūkoma namo balkonuose, o cigarečių nuorūkos mėtomės į gatvę. Kai prie durų įėjimo į laiptinę rūkoma, geriamas alkoholis ir čia pat šiukšlinama ... Blogiausia tai, kad čia pat platinamos kontrabandinės cigaretės. O jas platinantis jaunas ir niekur nedirbantis žmogus nesupranta, kad atlikdamas tamsos veiksmus, jis veikia prieš Kūrėjo valią. Minėto veltėdžio sutuoktinei daviau rusų kalba paskaityti apreiškimo knygą Jėzaus Kristaus „Kalbu jums vėl“. Kaip suprantu, jie tos knygos neskaitė ir neskaitys, tad artimiausiu metu paprašysiu, kad ją man gražintų. Supratau, kad tokių brolių sesių aplinkoje neįmanoma pasidalinti Kūrėjo šviesa, tai vien utopija. Šių žmonių supratimas ir pasirinkimas toli gražu pranoksta realybę, jiems patogiau būti auka ar gyventi iš pašalpų. Prie beprasmio gyvenimo būdo greitai priprantama. Šie mūsų dvasios broliai nesumąsto, kad jie gyvena kitų sąskaita, patys nesukurdami kitiems jokios vertybės, jokio produkto. Negalią turintys žmonės negeba savimi pasirūpinti, tad visuomenė privalo jais pasirūpinti, tačiau, kai jauni įgalūs žmones niekur nedirba, tai labai liūdna ir man nesuprantama. Dar iš mamos palikimo , turiu tokį posakį : “ Kaip juos šventa mūsų Žemelė nešioja?“ Štai kam reikalinga dvasinė Šviesa ir Gyvasis Įtikėjimas, o jos ištroškusiųjų teisumui vienetai... Viena dvasinė sesė man sako, kodėl tavo maldoje tiek daug pasikartojančių garbinimo žodžių Kūrėjui. Ši nuoširdi sesė meldžiasi mechaniškai kartodama maldaknygėje parašytus žodžius. Svarbu kad meldžiasi ir te meldžiasi kaip supranta. Aš jai paaiškinau Kūrėjo garbinimo prasmę. Pasakiau, kad nuoširdžiai garbindami Kūrėją ir atsiverdami Jam savais žodžiais, mes prisipildome Jo meilės aukšto dažnio virpesių, kurie mus sustiprina, nuramina, pakylėja. Ne Kūrėjui reikalingas garbinimas, o mūsų asmenybės atsiskleidimui Kūrėjo dieviškomis charakterio savybėmis, kad vis labiau taptume dieviškais savo gėrio darbais vienas kitam. Sunku jai buvo suprasti garbinimo prasmės paaiškinimą, nes tai galima pajausti tik būsena. Iš patyrimų žinau, jog geru pavyzdžiu ir su Kūrėju širdyje žmonės turi būti auklėjami nuo mažens. Šia prasme man pasisekė, ir dėkoju Kūrėjui už dorus, darbščius, tikinčius ir nuoširdžius savo žemiškus tėvelius, kurie savo geru pavyzdžiu padėjo man pasirenkant Gyvojo Įtikėjimo kelią. Kai aš pamatau mamas su savo mažyliais, visada mintyse pasimeldžiu už juos, linkėdama to tikrojo žmogaus gyvenimo, kokį yra sumanęs Kūrėjas savo sūnums ir dukroms, kad vykdydami Jo valią, mylėtų vienas kitą mūsų visų Tėvo ir Motinos – Rojaus Trejybė, Aš ESU Meile, ir kad kurtų vienas kitam gėrio darbus. Apmąstymus baigsiu rašyti L.Tolstojaus mintimis: “Jei gyvenimas tau nėra didžiausias džiaugsmas, tai todėl, kad tavo protas eina klaidingu keliu. Be meilės galima kapoti malkas, kalti geležį, tačiau be meilės negalima bendrauti su žmonėmis“. Trokštu, kad kiekvienas mes atrastume Kūrėją savo viduje, pajaustume Jo Meilę per atsivėrimą Jam.

Su Kūrėjo meile

adolfina
2019-02-24 20:11:58



Noriu su jumis pasidalinti patyrimu, dar kartą patvirtinančiu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės Galią, ir kad gyvas bendravimas su Juo – gyva malda yra pati veiksmingiausia. Gyvoji malda yra toji tobuliausioji priemonė, kurios dėka galime labai padėti tiems savo broliams ir sesėms dvasioje, kurie patiria skausmą, kančią, liūdesį, ar kitokias emocijas, kupinas žemo dažnio energinių virpesių.
Bet prieš tai dar štai ką pridursiu... Šiandien prieš migdydama savo dukrą Salomėją, kuriai prieš kelias dienas suėjo 1 metai ir 10 mėnesių, patogiai atsisėdau į mūsų mėgiamą patogų poilsio fotelį, paėmiau ją į glėbį, ji ėmė maitintis mano pienu, o aš ėmiau garsiai garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Po to dar pasimeldžiau, ir vėliau, pasiėmusi į rankas šalia gulėjusį Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, atsitiktinai atsiverčiau puslapį, kuriame ryškiomis raidėmis buvo parašytas skyriaus pavadinimas „87. Pagalba malda veiksmingiausia“. Net malonią šypseną sukėlė toks netikėtumas, nes dar kartą gavau patvirtinimą apie gyvosios maldos galią. Ėmiau pusbalsiu skaityti, o Salomėja jau miegojo, tačiau aš skaičiau ir mėgavausi ta tikrove, ta šviesos teiginių gelme, kurią su begaline meile aprašo mūsų vyresnysis brolis Jėzus Kristus. „Tačiau pats galingiausias išlaisvinantis poveikis yra tuomet, kada jūs meldžiatės drauge su tuo žmogumi. Visada turėkite minty, kad maldos poveikis meldžiantis vienu metu keliems prilygsta besimeldžiančiųjų skaičiaus kvadratui.“ Ir tai tikra tiesa, nes šitokiu būdu tas asmuo, kurį yra ištikusi kažkokia netikėta problema, pats aktyviai dalyvauja gyvojoje komunijoje kartu su kitais savo broliais ir sesėmis, bendraudami su Gyvu Kūrėju, o ne pasyviai. Tačiau tai yra tuo atveju, kai žmogus savo fiziniu amžiumi yra suaugęs, tačiau visai kitaip yra su mažyliais vaikais, kurie dar per maži, kad patys sugebėtų sau padėti, ištikus kokiam negalavimui, dar nemoka, todėl mūsų – žemiškųjų tėvų pareiga, Kūrėjo meilės motyvu, yra padėti tokiems mažyliams, melstis kartu su jais garsiai. Aš šitaip visada mokau Salomėją – meldžiuosi garsiai prieš migdydama, meldžiamės kartu prieš valgydamos maistą, ir jau iš jos reakcijos ir atverstų delniukų matau, kad ji supranta, jog štai dabar meldžiamės prieš maistą – dėkojam Kūrėjui, o jau tada valgysim. Toks yra mūsų dvasinis švietimas – gyva malda mokant mažylį Kūrėjo patyrimo, pasakojant apie Jį ir Jo kūriniją. Tai yra gyvas gyvenimas su Kūrėju, nuo Meilės Lauko kūrimo savojoje žemiškojoje šeimoje, o palaipsniui ir visoje aplinkoje, ir net visoje kūrinijoje.

Taigi, vakar apie 3 – 4 valandą ryto prasibudo Salomėja pieno, ir pajutau, kad ji labai karšta, tiesiog visas kūnas dega. Greitai pamatavau temperatūrą termometru, ir rodė 39 laipsnius ir kelias dalis. Galvojau, na ir nuo ko čia pakilo temperatūra, juk nesloguoja, iš vakaro gerai jautėsi, netgi labai aktyvi buvo, tik mažokai valgė. Po to pagalvojau – o mano mintys tikrai pasiteisino – dygsta krūminiai dantys, nes jau tą pačią dieną truputį seilėjosi ir vyras pasakojo, jog dar iš vakaro dukra jam rodė savo dantukus, juos lietė, tačiau dar gerai jautėsi. O štai dabar situacija netikėtai pasikeitė, ir ką aš ėmiau daryti? Ogi bendrauti su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Aš visada su Ja bendrauju, ir visada mano pirmoji mintis, net jeigu kas nutinka, arba jei reikalingas sustiprinimas, didesnis pasitikėjimas, kažkoks netikėtas negalavimas ar šiaip nerami situacija – visada pirmiausia kreipiuosi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir šį kartą ėmiau Ją garbinti, nuoširdžiai melstis, ir ji aprimo, užmigo. Ryte temperatūra truputį nukrito, bet vaiko savijauta buvo prasta – verkė, irzli, prašė vis mano pieno ir mažai valgė, tačiau aš vėl ir vėl meldžiausi, vėl ir vėl garbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir dukra rimo, net kelis kartus per dieną miegojo. Ir kuo dažniau ir daugiau meldžiausi, tuo labiau jaučiau, kaip sustiprėja manyje meilės būsena, atsiranda didesnis pasitikėjimas. Vienu momentu pajaučiau, kaip Kūrėjas apkabina Savuoju dvasiniu glėbiu, gyvais aukšto dažnio energiniais virpesiais užpildo ir apkabina mane ir Salomėją, mano fiziniame glėbyje įsitaisiusią. Tą akimirką pajutau dar didesnę Kūrėjo energinių virpesių galią, tiesiog jaučiau, kaip jie realiai gydo, stiprina, ramina, pakylėja, užpildo mus abi. Ir šitaip per visą vakar dieną Salomėja rimo, tvirtėjo, kad vakare jau buvo gyvybingesnė, o prieš miegą pamatavus temperatūrą, rodė tik truputį virš 37. Visą naktį gerai miegojo, o šį rytą pabudo žvali ir gyvybinga. O dar vakar galvojau, ar sustiprės iki šiandienos vakaro, kad galėtume vykti šeštadienio rytą į Gyvąsias pamaldas Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje, Vilniuje, ir savo mintis tokiais momentais kreipiau į Kūrėją. Juk mes urantai jau žinome, kad Kūrėjas yra Visagalis, kad minties energija turi milžinišką galią, o nukreipta į Kūrėją, ji yra labai stiprinanti, raminanti, gydanti. Pastaruoju metu net internete netikėtai aptinku mokslinių straipsnių, patvirtinančių jau realiais tyrimais, kad minties energija yra reali, kad ji veikia žmogų ir kiekvieną organizmo fizinę kūno ląstelę, genus, ir visą aplinką veikia. Tai man tokie straipsniai nieko naujo nepasako, tačiau aš tik dar kartą nuoširdžiai nusišypsau ir viduje pajaučiu patvirtinimą – o kaip gi gali būti kitaip? Juk viskas sukurta iš gyvų energinių virpesių, ir viskas susieta mums nematomais energiniais saitais – virpesiais, taigi ir mintis yra tokia pati gyvoji energija, tačiau jos kokybė priklauso nuo asmens sąmonės lygio, nuo asmens šviesos arba tamsos viešpatavimo prote, ir motyvo – noro veikti tik sau savanaudiškai ar iš meilės visų labui.

Jėzus Kristus savo apreiškime KALBU JUMS VĖL sako:
„Toks patyrimas jums suteiks dar didesnį pasitikėjimą Tėvu. Ir tuo pačiu jūsų noras dar labiau padidės atsiduoti tokio mylinčio Tėvo vedimui ir remtis tik į Tėvą, kuris niekada neatstumia ir niekada nesiunčia jokių sunkių išmėginimų jūsų fiziniam kūnui ar jūsų sielai. Jis jums siunčia tik meilę ir nieko daugiau be meilės. Tačiau patys atsisakydami Jo siunčiamų meilės virpesių, kurie jau yra jūsų viduje, jums tik lieka juos atrasti, jūs patys ir kankinate tiek save, tiek sukeliate didžiulių kančių kitiems, net ir visai žmonijai, ir visai kūrinijai.”
Aš galiu tik paliudyti šių teiginių tiesą, remdamasi savuoju patyrimu, ir daugybe kitų prieš tai įgytų patyrimų, kad jie suteikia didesnį pasitikėjimą Kūrėju – visų ir kiekvieno, ir mano Tėvu ir Motina, ir šitas palaipsnis pasitikėjimas, formuojamas labais mažais žingsneliais, yra pats svarbiausias Gyvajame Kelyje. Be augančio pasitikėjimo mes nesugebėsime žengti pirmyn, mes atsitrauksime, susiviliosime kitais, malonesniais mūsų protui užsiėmimais, nes protas iki šiol nebuvo pratintas prie tokios ryškios Gyvosios Šviesos, nebuvo aktyviai lavinamas, todėl jam sunku dėti nuolatines pastangas, net su Kūrėju sunku bendrauti, nes milžiniška baimė paralyžiuoja, stabdo bet kokį asmens pasitikėjimą savimi ir Kūrėju, stabdo nuo bet kokio aktyvesnio šviesos veiksmo, neleidžia oriai atsistoti ant kojų, o laiko parklupusius dvasioje. Ir aš žinau, jau iš asmeninių patyrimų, nes jaučiu Gyvą Kūrėją savyje atrastą, kad savaime milžiniškas baimės ledkalnis neištirps, reikalingos nuolatinės ir būtinai nuoseklios pastangos, pajaučiant savyje, kaip pats Kūrėjas veda. Štai, ateina mintis sėstis prie kompiuterio, tai ir reikia įsiklausyti ir daryti, nes tokia veikla, kuomet rašant kokį nors mokymą mintys nukreiptos į Kūrėją, labai šviesina protą, kaupiasi įgūdžiai ir pasitikėjimas savimi, ir Kūrėju. Tiesiog reikia atidžiau pastebėti, kokios mintys mūsų protą aplanko, ir pajausime, kiek daug teisingų minčių ateina, štai kaip nudirbti vieną ar kitą buities darbą, kaip laiku kažkur nuvykti, kaip su vaiku bendrauti, kada atrasti laiko ir prisėsti ramiai pastudijuoti Urantijos Knygą, kaip skaniai maistą pagaminti, kaip kokybiškai ir greitai atlikti buities darbus. Tačiau būna visokių situacijų, kada kitos mintys nustelbia šviesos mintis, ir atsitraukiame nuo šviesos veiksmo įvykdymo. Ką gi, belieka vėl gerti Kūrėjo gyvąjį meilės vandenį, kad pajaustume būsena daugiau meilės, nuoširdumo, ramybės, išminties, teisingumo, ryžto ir drąsos savyje.
Man dar labai patiko šis teiginys, Jėzaus Kristaus išsakytas:
„Štai dėl ko žengiant su Tėvo meilės virpesiais savo pačių viduje jūs esate nugalėtojai. Tačiau ne tokie nugalėtojai, kurie džiaugiasi tuo, kad yra pirmi, bet kurie džiaugiasi tuo, kad yra toks mylintis ir gyvas Tėvas, kuris išlaisvina iš nuodėmės ir apkabina savo meilės glėbyje visus, ir kiekvieną atskirai, ir myluoja visus, ir kiekvieną, vienodai tarsi tai būtų vienas vienintelis Jo vaikas visoje kūrinijoje.“
Mes urantai jau dabar ESAME NUGALĖTOJAI, pasirinkę Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąjį Kelią. Kiekvieno mūsų žingsnis yra skirtingas, tačiau labai svarbus šio Šviesos Kelio gyvybingumui, mūsų pačių kaip Kūrėjo realių sūnų ir dukrų gyvybingumui. O eidami patvirtiname, ir aš paliudiju Algimanto Evangeliją, kad Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra Gyvas ir atrandamas viduje, ir su Juo gyvenimas iš tiesų tampa vis gyvybingesnis, šviesesnis, ramesnis, kupinas gyvosios meilės, nuoširdumo, išminties, kosminės įžvalgos.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2019-02-08 18:43:03



Po Rojaus Sūnų savęs padovanojimo misijų išlaisvintoji Tiesos Dvasia labai smarkiai prisideda prie to, kad išplėstų žmogaus sugebėjimą suvokti religines tiesas. Evoliucijai vystantis apgyvendintame pasaulyje, Minties Derintojai vis didesne dalimi dalyvauja vystydami žmogiškosios religinės įžvalgos aukštesniuosius tipus. Minties Derintojas yra tas kosminis langas , per kurį ribinis tvarinys gali įtikėjimo dėka žvilgtelėti į beribes Dievybės, Visuotinio Tėvo tikrumą ir dieviškumą. 1129 – 01 Nuostabūs ir priimtini kiekvienam urantui šie „Urantijos Knygos „ teiginiai. Pagalvojau, kaip savo prigimtiniu protu suvokčiau religines tiesas, jei nebūtų padovanotas mums dieviškasis dvasinis fragmentas Minties Derintojas, padedantis išmintingai pasirinkti Šviesos ir Meilės kelią? Kas aš būčiau be Gyvojo Įtikėjimo pasirinkimo, be Kūrėjo teikiamos Išminties? Tegul tai būna retorinis klausimas. Džiaugiuosi, jog kas kartą vis aiškiau suvokiu Gyvojo Įtikėjimo prasmę ir naudą... Ne pirmą kartą susiduriu su tokia situacija ir man sunku suprasti , kodėl tokia unikali epochinio apreiškimo „Urantijos knyga“ kai kuriems mano aplinkos žmonėms ne įdomi ir ignoruojama. Taip įvyko ir šį kartą. Man diskutuojant apie dvasines vertybes su sese (giminaite) , aš jai pasiūliau paskaityti šią epochinio apreiškimo knygą. Sesė net nepasidomėjusi, galbūt iš baimės, iš karto atstūmė šią knygą , sakydama, iš kur tu žinai, kad čia parašyta tiesa... Pacitavau jai keletą teiginių iš „Urantijos knygos“, kaip pavyzdį. Pamaniau, argi galima suabejoti, tokiais prasmingais Nebadono Melkizedeko teiginiais: “Įtikėjimui žmogiškajai religinei įžvalgai, patikimai vadovauti gali tiktai apreiškimas, jį patikimai išaukštinti gali tikta asmeninis mirtingojo patyrimas su Dievu (su Kūrėju), kuris yra dvasia, dvasinio Derintojo buvimu. Tiesą – kosmoso ryšių, visatos faktų ir dvasinių vertybių supratimą galima geriausiai pasiekti Tiesos Dvasios tarnavimo dėka... Minties Derintojo buvimas realiai įrodo dvasinės tikrovės egzistavimą, bet šito buvimo pagrįstumą negalima pademonstruoti išoriniam pasauliui, jį galima pademonstruoti tik tam, kuris tokiu būdu patiria savo viduje gyvenantį Dievą. 1139 -07 – 06. Derintojo sąmoningas suvokimas remiasi intelektualiu tiesos suvokimu, gėrio viršprotiniu suvokimu, ir asmenybės polinkiu į meilę. Deja, ne visi imlūs dvasinei šviesai, ne visų brolių sesių Derintojai realiai padeda suvokti dieviškas tiesas ir tikrovės pasireiškimus. Juk dauguma mūsų brolių sesių nepasitiki ir ignoruoja Minties Derintoją esantį jų viduje. Tai patvirtina pastarasis mano patyrimas. Prieš keletą dienų buvo atvykusi pas mane pasisvečiuoti sesė (netolima giminaitė). Susitikimo metu diskutavome ir dvasinėmis temomis. Pažinojau ją kaip intelektualią, subtiliai suvokiančią bei puoselėjančią grožį ir mylinčią sesę. Visad ją gerbiau ir mylėjau, tad tikėjausi malonių susitikimo akimirkų. Prasidėjus mūsų pokalbiui apie dievybę, ji netikėtai pasikeitė ir tapo nenuoširdi bei kategoriškai paprieštaravo mano Gyvojo Įtikėjimo kelio pasirinkimui. Iki šiol mūsų požiūriai dvasinių vertybių temomis dalinai sutapo, ir tai netrukdė nuoširdžiam bendravimui. Jeigu ne tvirta mano vidinės ramybės būsena, dėl nuomonių ir požiūrių prieštaravimų, pastarasis bendravimas būtų išaugęs į konfliktinę situaciją. Ypatingų pastangų dėka nuraminau susierzinusią sesę. Po to prisiminiau ir apgailestavau, kad pieš jos atvykimą nepaprašiau Kūrėjo išminties ir pagalbos. Man buvo tikras iššūkis, argumentuotai reikėjo pagrįsti dvasines vertybes bei teisingai nušviesti Gyvojo Įtikėjimo prasmingumą, o svarbiausia nesusipykti. Aš patylėjau,nors man buvo skaudu, kad ji primigtinai manęs prašė pasitraukti iš Gyvojo Įtikėjimo kelio ( kaip įvardino, iš Algimanto bendruomenės). Jos supratimu, aš pilna puikybės ir susireikšminusi, kadangi neįsiklausau į jos ir kitų nuomonę. Dar pasakė, kad aš darau didelę nuodėmę, nors pati nesuvokia realios tiesos, nesuvokia, kas yra nuodėmė. Norėdama mane įtikinti pasirinkus klaidingą kelią, ji pateikė įvairiausių sektų pavyzdžių, kaip dažnai yra plaunamos žmonių smegenys ir aptemdomas protas. Bendravimas buvo ne iš lengvųjų, tačiau išlikau rami ir nepažeidžiama, nes suprantu, kad intelektuali ir užimanti atsakingas pareigas sesė, dar turi savyje daug baimių, kad ją riboja ritualinės bažnyčios dogmos ir ritualai. Didžiausia dvasinio šviesėjimo kliūtis yra ta, kad neturi noro ir tikslo augti dvasiškai. Pasikartosiu, kad ne visi mes imlūs dvasinei šviesai. Minėta sesė kitaip supranta dvasinę šviesą, yra kitame dvasinio suvokimo lygyje. Aš ją mylių ir linkiu jai dvasinės bei materialios gerovė, kokiame dvasiniame lygmenyje ji bebūtų.. Kaip galėčiau nemylėti brolių sesių, kurie kuria mums visą gerovę materialia išraiška.. Privalome suprasti visus ir neignoruoti kitaip mąstančius bei kitaip samprotaujančius, juk meilė ir išmintis yra iš Kūrėjo. Jo Meilė kaip saulė šviečia ir šildo visiems vienodai, tik skirtingai ją įsisaviname. Mes kiekvienas turime laisvą valią nuo Kūrėjo, ir mūsų pasirinkimai bei sprendimai asmeniški: arba įsiklausome širdimi į Minties Derintoją esantį mūsų kiekvieno viduje arba gyvename atgyvenusiomis senomis dogmomis ir ritualais iš praeities. Stagnacija galima tik prigimtiniame žmogiškajame prote, kūrinija evoliucionuoja, visame kame vyksta pažanga, tai liečia ir mūsų mąstymą. Mūsų kiekvieno nuoširdus ir laisvas pasirinkimas yra eiti Gyvojo Įtikėjimo keliu ar laikytis atgyvenusių įsitikinimų....
Su Kūrėjo meile

adolfina
2019-02-06 20:57:54



Patyrimų pasidalinimu pradėsiu nuo Jėzaus Kristaus teiginių, kurie mane visad žavi ir dvasiškai sustiprina: „Žmogus pats pakyla ir pranoksta save, kada jis kartą iki galo suvokia, kad jo viduje gyvena ir stengiasi kažkas, kas yra amžinas ir dieviškas. Ir tokiu būdu būtent gyvas įtikėjimas į mūsų idealų viršžmogiškąją kilmę patvirtina mūsų tikėjimą, jog mes esame Dievo sūnūs, ir mūsų altruistinius įsitikinimus, tuos žmogaus brolystės jausmus, padaro tikrus.1134 -05 - 07 Tas dieviškas bei amžinas ir paskatino mane pasidalinti patyrimais su jumis. Prieš pusmetį parašiau biologinių sesių ir savo prisiminimus iš praeities. Pabaigoje prisiminimų įrašiau ir savo asmeninius teiginius, tokius : „ Neturėdama gyvenimiškos patirties, daug klydau, mokiausi iš savo ir kitų klaidų. Stengiausi tobulėti, nuolat buvau ieškojimų kelyje. Kartą eiliniame internato buvusių klasiokų susitikime, iš klasioko Stanislovo sužinojau apie „Urantijos knygą“. Tai buvo pats tikriausias mano atradimas. Kai klasiokas papasakojo apie šią epochinio apreiškimo knygą, aš supratau, kad atradau tai , ko ilgai ieškojau. Studijuodama „Urantijos knygą“, vėliau atradau ir Gyvojo Įtikėjimo kelią, kuris atskleidė man tikrąją gyvenimo prasmę ir padėjo atsisakyti daug neigiamų charakterio savybių, padėjo dvasiškai augti bei stiprėti. Dabar stengiuosi gyventi ne iliuzinį ,o harmoningą gyvenimą su Kūrėju širdyje. Trokštu vaikams atskleisti tikrąsias dvasines vertybes, ko negebėjau atskleisti būdama jauna“. Supratau, kad šio teiginio paskutinė eilutė (trokštu vaikams atskleisti tiktąsias dvasines vertybes...) išgąsdino mano biologines seseris. Jos susirūpino, kad savo patirtines dvasines vertybes nepradėčiau skleisti jų (suaugusiems) vaikams... Mano seserų yra vienintelis supratimas, kad mūsų vaikai turi lankyti tradicinę bažnyčia, pasak jų: ką protėviai ir tėvai paliko, tuo turime tikėti, ir viskas! Vakar man paskambino sesuo ir netikėtai ( bet nuoširdžiai) pradėjo įkalbinėti mane, kad lankyčiau tradicinę bažnyčią, kad atsisakyčiau Gyvojo Įtikėjimo kelio (jos supratimu, tai sekta ). Tai mane nustebino, kadangi, kai ją aplankydavau, kiekvieną kartą jai papasakodavau apie Rojaus Trejybės -Aš Esu šventovę, apie Gyvojo Įtikėjimo prasmę. Mano samprotavimus ji visada išklausydavo ir niekad neprieštaraudavo. Pati asmeniškai nesidomėjo ir nesigilino, kas tas Gyvasis Įtikėjimas, nors jai buvau padovanojusi Jėzaus Kristaus apreiškimo knygą „Kalbu jums vėl“. Šio nuostabaus apreiškimo ji neskaitė, o vėliau gražino. Pati nesuvokdama Gyvojo įtikėjimo tikrosios prasmės , ji pradėjo mane mokyti ir atkalbinėti, kad pasitraukčiau iš Tikrovės Kelio. Dar ji man papriekaištavo dėl kito tikėjimo ir prašė melstis taip, kaip visi meldžiasi bažnyčiose, kad tikėčiau tuo, ko moko kunigai, kad neklaidinčiau vaikų. Nuoširdžiai pasakė, kad jai gaila manęs. Kadangi sesuo sunkiai serga, kaip nebūtų skaudu, tad su ja privalėjau kalbėti švelniai, stengdamasi jos neįskaudinti ir nuraminti, įrodydama, kad jų (su kita sese) baimės yra nepagrįstos. Man labai liūdna ir skaudu, kad jos manęs nesupranta. Po šio netikėto pokalbio jaučiausi prislėgta, tad sustiprinimo kreipiausi į Kūrėją su prašymu suteikti mums ramybės bei išminties. Tuomet prisiminiau Mokytojo mokymą, kad ateityje bus vis daugiau pasipriešinimo Gyvajam Įtikėjimui, bus įžeidinėjimų, bus visko... Apmąsčiusi jo mokymus, nusiraminau. Šventovėje mes nuolat esame skatinami stiprinti savąjį įtikėjimą , nes su Kūrėjo pagalba ir Minties Derintojo nušviesti mes žymiai lengviau įveiksime visas būsimas kliūtis. Prieš daugelį metų Jėzus Kristus savo gyvenimu ir mokymais nurodė patį realiausią ir tikroviškiausią kelią: gyventi brolystės samprata ir vykdyti Dievo Tėvo valią. Tad kodėl turėtų nerimauti ir prieštarauti biologinės seserys mano pasirinkimui, kai teturiu vienintelį troškimą vykdyti Dievo Tėvo valią? Tai mano retorinis klausimas visiems... Iš epochinio apreiškimo žinome, kad buvo ir dar ilgai bus pasipriešinimas tikrajai Gyvajai Šviesai, Gyvajai Tiesai, kad ne visi žmonės yra imlūs Dvasinei Šviesai, tad kai kuriems Šviesos kelias bus nepriimtinas. Ir dar žinau, kad visi turite patyrimų dvasine prasme, tad dalinkimės jais ir stiprėkime dvasioje.
Su Kūrėjo meile

adolfina
2019-01-29 15:45:17



Skurdo iždas dar pilnesnis, kai prie jo prisideda ir dvasinis skurdas, - teigė Prancūzų mąstytojas Mišelis Montenis 16-ame amžiuje. Aš papildysiu šią mintį: Jei nesi dvasios skurdžius, tai tikrai nebūsi skurdžius materialiu lygiu, kadangi žmogus keičiasi dvasine prasme, tuomet nušvinta bei kinta jo mąstymas ir požiūris teigiama linkme. Ilgai klaidžiojau tamsoje, klupau ir vėl stojausi, kol pasiekiau Dvasinius laiptelius (kaip įvardino dvasinė sesė Leonida). Nesuvokdama gyvenimo prasmės ir vertybių, pykau ant likimo, neįvertinau ir nebranginau tai, ką suteikė man gyvenimas. O apie dvasine vertybes net nesusimąstydavau. Dėl klaidingų sprendimų iš beviltiškumo verkdavau, o nusiraminimą ieškodavau kurioje nors Vilniaus bažnyčioje (kai nevykdavo pamaldos ). Prieš atrandant „Urantijos knygos“ apreiškimą ir Gyvąjį Įtikėjimo Kelią, man buvo suteikti ženklai pamąstymui. Sapnuose save matydavau skraidančią, be jokių priemonių, pakilusią virš žemės. Pabudus iš miego, nesuprasdavau, ką tai galėtų reikšti...? Tik atradus Gyvąjį Įtikėjimo kelią, suvokiu šio kažkada sapnuoto sapno prasmę. Nuoširdžiai įtikėjęs žmogus ir vykdantis Kūrėjo valią yra pakylėtas virš kitaip mąstančiųjų. Širdimi ir mums suteikta Asmenybe atsivėrus Kūrėjui per Minties Derintoją, Jis mums suteikia galios pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu, apsaugo nuo naivaus tikėjimo: moko nepalūžti dėl sunkumų ir pralaimėjimų, saugo nuo nepagrįstos baimės, suteikia vidinės ramybės bei išminties. Diskutuojant gailesčio ir gailestingumo tema su dvasine sese Violeta, ji man pasakė nuostabų teiginį: Kūrėjas Meilėje yra ir Gailestingumas, ir Teisingumas, ir Gėris, ir Grožio suvokimas, ir Išmintis, ir Dora, ir Orumas, Drąsa ir Ryžtas. Yra viskas, kad mes būtume laimingi ir bendrautume tarpusavyje kaip broliai ir sesės dvasioje per atsivėrimą Kūrėjui. Įsigilinus į šį teiginį, supratau, kad gailestingumas yra dieviška savybė. Tačiau gailestis, juk ne šiaip pasireiškia mūsų širdyse, nes kai kurie žmonės atrodo iš viso neturi gailesčio (per televizijos žinias šiandien išgirdau pasiūlymą , kad paukščius: kuosas, varnas ir kitus reiktų iššaudyti, nes jie teršia aplinką). Šio žmogaus kalboje nepajutau jokio gailesčio ir supratimo, jau neminint gailestingumą. Mylintis žmogus jaučia gailestį absoliučiai viskam, kas gyva. Šis Meilės jausmas yra iš Kūrėjo. Viešėdama pas mane draugė įkalbinėjo, kad nelesinčiau kieme balandžių ir kitų paukščių, nes jie yra blogi, teršia, perneša ligas. Ji pasakojo, kad Londone buvo išgaudyti visi balandžiai ir išvežti nežinia kur, kad neterštų miesto statinių fasadų. Tada aš jos paklausiau, ar žmonės neteršia gamtą, miestus, orą turėdami daugiau proto negu paukščiai? Visi turi teisę gyventi, o žmonėms svarbu daryti išmintingus sprendimus, protingai tvarkyti atliekų ir šiukšlių konteinerius, organizuoti bendras lesyklas paukščiams šaltu žiemos metu Aš jos paklausiau, ar ji pati nuolat rūkydama balkone neteršia ir taip jau užterštą orą mieste. Tą kartą jos nepaklausiau, aš lesinu ir lesinsiu paukščius, kol žemė bus padengta ledu ir sniegu, kol labai šalta. Negaliu būti negailestinga ir abejinga gyvybei. Žinau, kad Kūrėjas myli visus vienodai, tad gyvensiu taip, kaip sako mano širdis, kaip liepia išmintis gauta iš Kūrėjo. Dar pateiksiu mąstytojo M. Montenio vieną teiginį: Iš tikrųjų sugebėjimas gyventi taip, kaip dera žmogui, jo prigimčiai, yra tobulumo ženklas ir vos ne dieviška ypatybė. O mes stengiamės būti kuo nors kitu, nesistengdami pažinti savęs, veržiamės iš prigimties nustatytų ribų. Einant šviesėjimo kryptimi, Gyvojo Įtikėjimo keliu, man tapo svetimos ir nepriimtinomis aplinkinių žmonių tokios savybės, kaip savanaudiškumas, savimeilė, susireikšminimas, abejingumas, negailestingumas, susvetimėjimas, tinginystė, apgaulė ir kitos ydos. Mus moko ir mokys, Jėzaus suteiti teiginiai: Jūsų giliausia prigimtis - Dieviškasis Derintojas – sukelia jūsų viduje alkį ir troškulį teisumui, tvirtą troškimą dieviškojo tobulumo. Tikrai laimingi yra gailestingieji, nes jums tikrai bus parodytas gailestingumas. Dievas Tėvas sakė: Kiekvienas vaikas – mano unikalus kūrinys. Aš myliu tai, ką kuriu. Gamta ir visi gyvūnai taip pat yra Kūrėjo kūriniai, materialios visatos dalis, tad kodėl mes kartais būname tokie abejingi ir negailestingi mažesniems už mus..? Ir dar M.Montenio nuostabus teiginys: Kai kurie žmonės stengiasi pakilti aukščiau savo esybės ir tarsi pasprukti nuo savo žmogiškosios prigimties. Kokia nesąmonė: užuot pavirtę angelais, jie pavirsta žvėrimis, užuot save išaukštinę, jie save pažemina. Tad jei negalime būti geradariais angelais, būkime Žmonėmis ir gyvenkime su Meile širdyje visiems ir visada. Su Kūrėjo meile.

adolfina
2019-01-25 12:28:24




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal