Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

GYVENIMAS ŠVIESOJE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU

Šis gyvasis kelias yra GYVAS, nes yra PATIRTINIS, kiekvieno asmens viduje, nes tai Rojaus Trejybės-AŠ ESU pažinimo gyvasis kelias, gyvu patyrimu, kiekvieno asmens viduje, kaip savo ir visų tikrojo ir vienintelio Tėvo ir Motinos, dabar ir per visą amžinybę ateityje. Ir šitas Jos pažinimas mano viduje vis tęsiasi ir tęsiasi, iš tiesų dar gerokai anksčiau nei tik buvo atsiradusi Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus gyvoji šventovė, į kurią pirmą kartą ir atėjau. Jau prieš tai aš, pati pajutusi iš vidaus dvasinį impulsą, man nesuprantamą ir naują, ir visiškai neskatinama niekieno iš mano aplinkos žmonių, dar mokykloje besimokydama vyresnėse klasėse, praėjau kalbėtis labai nuoširdžiai ir atvirai savomis mintimis su Dievu, kuris mano mintyse buvo įvardijamas ir suvokiamas kaip DRAUGAS, ir pats geriausias, į kurį rėmiausi tuomet, remiuosi ir dabar, apie kurį mąstydama jaučiau viduje, kad niekas kitas man negali patarti, sustiprinti ir padėti atrasti teisingus sprendimus, atsakyti į klausimus, kylančius mano galvoje, o tik JIS, tik Jis tai gali padaryti tobulai. Nes tik Jis mane iš vidaus pažįsta tobulai, kaip aš pati savęs nepažįstu. Iki šiol nuo pat paauglystės taip jaučiu, savo viduje. Ir šitai mane skatina vis artimiau ir dažniau bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, patirti dvasinį artumą. Ir nors mano gyvenime įvairių iššūkių ir pokyčių netrūksta, o vis daugiau atsiranda, aš vis labiau ir labiau jaučiu, kad būtent šis gyvas bendravimas kažkada paauglystėje su Dievu kaip Draugu, po to su patirtu Tėvu mano viduje, po to su Rojaus Trejybe, o dabar jau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra vienintelis GYVASIS RYŠYS, kurį noriu puoselėti ir toliau, kurio dėka aš patiriu vis gyviau ir gyviau savo Tikrąjį TĖVĄ ir MOTINĄ, imu pažinti JĮ didėjančia dvasinio artumo būsena, ir pati imu atsiskleisti tokia, kokia nemaniau galinti būti, ir tai tik pradžia.
Kada daugiau kaip prieš savaitę, jau praeitais metais 2016 12 30, urantijos grupėje išgirdome nuostabų Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymą, apžvelgiantį mūsų urantų 2016 metus, tai šis mokymas buvo man kaip patvirtinimas ir didelis sustiprinimas į mano viduje vis iškylančias gyvos šviesos ir meilės mintis, kurios kol kas dar prasilenkia su mano ryžtingesniais šviesos veiksmais išorėje, aplinkoje:
„Ir Aš džiaugiuosi jūsų visų vadinamųjų urantų pasireiškimu, kiek jūs sau mąstote viduje, kiek jūs daug daugiau norėtumėte būti veiklesni, energingesni, ryžtingesni, geresni, dar daugiau prisipildę Manosios Meilės. Tai Mane malonina – jūsų gyvybingumas, jūsų troškimas. Juk svarbiausia ir yra ne tai, kuo jūs esate šią akimirką, bet tai, kuo šią akimirką jūs trokštate būti. Jūsų troškimas, kuo jūs norėtumėte pasireikšti, ir yra tas jūsų dvasinės asmenybės, Mūsų jums suteiktos amžinosios dovanos, dvasinio asmens, vektorius – į kurią pusę jūs ketinate žengti artimiausiu metu.“
Štai šitas vektorius – žengti į vis didesnę vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra pati teisingiausia ir prasmingiausia kryptis tiek man, tiek kiekvienam urantui, tiek visai žmonijai, ir net kūrinijai. Vienovės su savo Tikruoju Tėvu ir Motina neįmanoma patirti, gyvai su Juo nebendraujant, net ir daugybę kartų dienoje, savo apmąstymus ir mintis nukreipiant jiems. Kaip gi štai vaikas galėtų patirti savo žemiškojo tėvo ir motinos meilę savyje, jei vis atstumtų juos, nesikalbėtų, nebendrautų su jais, nesidalintų savo džiaugsmais ir rūpesčiais, nusisuktų nuo jų, nors šie vis vien jį myli? Negalėtų patirti, nes bendravimo ryšys turi būti ABIPUSIS, o ne vienpusis. Taip ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums yra padovanojusi savo gyvąją dalelę Minties Derintoją – nutiesusi gyvą ryšį mums ir mūsų labui, bet kiek mes atsakome į šį Jos kvietimą bendrauti su Ja? Retokai dar, retokai bendraujam su Ja, dar nepasitikim, dar atstumiam Ją manydami, kad patys galim kažką geriau, dar abejojam, todėl ir nepajaučiam gyvo nuoširdaus meilės atsako savyje iš Jų – Tikrojo Tėvo ir Motinos savyje.

Manyje irgi būna tokių susvyravimų, kada įvairūs pasąmonės ir sąmonės teršalai aptemdo nuoširdesnį bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, bet aš vis vien nepasiduodu jiems ilgai bujoti manyje, o visada vėl ir vėl kreipiuosi į Ją nuoširdžiai savais žodžiais, ir vėl pajuntu gyvybingą palaimos būsenos atsaką savyje, pajuntu vėl užpildančią dvasinės stiprybės, meilės, nuoširdumo, ramybės ir gerovės būseną. Nes būtent šitaip išmintingai elgtis man suteikiamuose mokymuose mane moko Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tai, ką Ji man pasako, aš galiausiai patvirtinu realiu veiksmu, kokia gyvybinga Jos energija, ir kaip per atsivėrimą ją įsisavinant vis labiau stiprėja fizinis kūnas, rimsta neramus žmogiškasis protas, mintys tampa šviesesnės ir imlesnės dvasiniams impulsams. Štai praeitą savaitę turėjau tokį patyrimą, kada praėjusį ketvirtadienį per pietus išėjau pasivaikščioti po savo namų apylinkes Riešėje, kur atsiveria gražūs gamtos vaizdai akims, kai aplink ramuma ir miškai, upelis, ežerėlis, laukai apramina ir panardina į prasmingus apmąstymus, jais bevaikštant. Taigi ta diena buvo labai šalta ir vėjuota, termometro stulpelis rodė gal -20 laipsnių šalčio, nors dangus saulėtas. Taigi aš vaikščiojau, ir nors buvau gerai apsirengusi, ir su šilta vilnone kepuraite, manau, kad visgi galėjo galvą perpūsti stiprus vėjas. Grįžusi namo gerai jaučiausi, tačiau vakare pajutau nedidelius galvos skausmus, bet nelabai kreipiau dėmesio, nes pagalvojau, kad esu nuvargusi ir laikas miegoti. Ryte penktadienį kai tik prasibudau, pajutau didelį galvos skausmą, kuris buvo geliantis ties viršugalviu, kad tas gėlimas, atrodė, jau juntamas ir ties kaklu, ir jau žemiau rankose. Atsimenu, kad pagalvojau kas čia darosi, ką daryti, kai neužilgo pajutau, kaip mane užliejo tokia aiški dvasinė būsena ir dvasinis žinojimas, ką gi daryti – tik gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir nuolatinis Jos gyvojo vandens gėrimas mane visiškai atstatys. Tai buvo realiai patirta dvasinė būsena ir aiškus žinojimas, kad taip ir bus. Neatsimenu ar esu iki šiol patyrusi kažką panašaus, taip aiškiai. Na ir šitas dvasinis patyrimas mane labai sustiprino ir skatino vis bendrauti ir bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, vis garbinti Ją, visą rytą, ir nepaisant labai didelių galvos skausmų, jaučiau, kai prasiveržia mano nuoširdumas ir meilė Jai, ir galvos skausmai be jokių vaistų ėmė slopti, rimti. Viduje buvo iškilęs toks palyginimas kaip vaizdinys, kad reikia atsukti kraną, kad nuolat tekėtų vanduo, ir nuolat jį gerti, tik šiuo atveju – dvasinį vandenį iš paties Šaltinio. Žinote, tą ir dariau, ir taip visą rytą, iki kol reikėjo važiuoti į urantijos grupę, ėmiau jaustis jau pakankamai gerai. Šitas patyrimas man yra dar vienas sustiprinimas, kad visada ateina išeitis ir pagalba, kai tik nuoširdžiai atsiremiame į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O juk netikėtų iššūkių būna visokių, ne tik susijusių su mūsų fizinio kūno negalavimais, bet ir su netikėtomis aplinkybėmis mums priimant teisingą sprendimą, kaip reikia pasielgti. Ir tai labai individualūs patyrimai, tačiau IŠEITIS VISADA YRA, ir ji yra suteikiama iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.

Kada vis dažniau išeinu pasivaikščioti į gamtą po savo namų apylinkes, labai dažnai panyru į apmąstymus, kuriuos irgi nuoširdžiai paskiriu Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Tiesiog mąstau savyje vienokius ar kitokius dalykus, stengiuosi pajausti teisingesnę išeitį, ir jau pastebėjau, kad mano apmąstymus netikėtai ir visai natūraliai užlieja dar ryškesnės šviesos mintys, dar labiau mane dvasiškai pakylėjančios, sustiprinančios, kaip aiškūs atsakymai, kad tokie pasivaikščiojimai man tampa nuostabiu malonumu. Ir aš jau žinau, kad tai yra suteikiama ryškesnė šviesa iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, mane pasiekianti per Minties Derintoją. Nes būna tokių šviesių minčių, apie kurias anksčiau aš visai nesusimąstydavau, kad taip įmanoma, nes niekada iki šiol neturėjau tokių patyrimų, kaip dabar. Ir vienas iš tokių patyrimų – motinystė. Ir štai per tokį nuoširdų bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir apmąstymus vienumoje, pašvenčiant juos Jai, man ateina šviesios ir gyvybingos mintys, kad Jos gyvoji energija, mane vis labiau užpildanti palaimos dvasine būsena, kaip suteikia gyvybingumo kiekvienai fizinei kūno ląstelei, lygiai taip pat suteikia to paties gyvybingumo ir mažyliui, dar tik besivystančiam įsčiose. Ir kaip šitoji gyva energija pamaitina ir sustiprina, valo kiekvieną fizinę kūno ląstelę, tokį patį poveikį ji daro ir naujai gyvybei įsčiose, ir ne mažesnį. Tėvas štai mokyme sako:
„Ir šitoji būsena PAMAITINA jūsų būsimąjį kūdikį MANĄJA IR GYVĄJA MEILE – KOSMINIAIS ENERGETINIAIS VIRPESIAIS – TIESIAI IŠ MŪSŲ TRIJŲ IR ESANČIŲ ROJUJE.“ (Tėvo mokymas apie vaikų auklėjimą, mitybą, gydymą, 2011 03 26)
Ir kuo dažnesnis ir tuo pačiu nuoširdesnis tampa gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tuo mane vis stipriau užlieja būsena, aiškumas ir tvirtumas, kad gyvoji aukšto dažnio energinių virpesių energija yra pajėgi atstatyti ir sureguliuoti įvairius procesus, kokie vyksta moters kūne vystantis naujai gyvybei, tiek bet kuriam kitokiam fiziologiniam procesui žmogaus fiziniame kūne apskritai. Kada gydytojai kalba apie įvairius negalavimus, pasireiškiančius moters kūne, vystantis naujai gyvybei, jie tikrai nekalba, nes NEŽINO, kad yra toks Tobulumo šaltinis – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, su kuria nuolat bendraujant, iš kurios nuolat ir nepertraukiamai geriant gyvąją energiją galima turėti sveiką ir gyvybingą kūną, sveiką gimsiantį mažylį, be jokių šalutinių reiškinių ir pasekmių, apie kuriuos kalba ir vis klausia štai ir mano gydytoja. Aš jai vis atsakau tą patį – gerai jaučiuosi, viskas puiku, jokių šalutinių reiškinių nejaučiu. O ir patvirtinimus iš būtinų medicininių tyrimų gaunu – viskas vystosi gerai, nes taip ir jaučiuosi. Būna, kad ir kai kurios urantės manęs paklausia, kaip gi aš jaučiuosi, ar man lengva vaikščioti, nes kai kurių jų patirtys praeityje buvo nelabai malonios, o aš vėl patvirtinu tą patį, kad gerai jaučiuosi, nes visą naujos gyvybės vystymosi procesą nuoširdžiai pašvenčiu Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
Štai ir šį praėjusį savaitgalį, kai buvau su Robertu kaime sodyboje, pavakary sėdėjau ir skaičiau straipsnį internete per savo mobilųjį telefoną, ir pajutau, kaip ėmė spurdėti nauja gyvybė mano įsčiose, o tuomet jau sunkiau susikaupti skaityti, nes dėmesys nukrypsta į ją, visai natūraliai. Netrukus kilo mintis ir poreikis pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kad dar daugiau giluminės ramybės ir palaimos patirčiau savyje. Pradėjau labai nuoširdžiai garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir ėmiau patirti mane užliejančią nuostabią palaimos būseną, vis gilėjančią ir mane pakylėjančią, kuri visiškai apramino ir to mažylio spurdėjimus mano pilve, nes ir jį paveikė aukšto dažnio energiniai virpesiai. Tai štai kaip viskas tarpusavyje susieta, ir tą pajaučiu savuoju patyrimu, kaip mano gyvas įtikėjimas įtakoja tiek mano fizinį kūną ir tą naują gyvybę, besivystančią jame, tiek ir mane supančią aplinką.

Tokie įvairūs patyrimai, patirti gyvenime tik stiprina mano pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir apmąstymai apie juos vis plečia ir plečia mano suvokimą apie Jos gyvosios energijos aukšto dažnio energinių virpesių poveikį visur ir viskam, ne tik fizinio kūno gerovei, tiesiog šis gyvasis kelias dar naujas mums urantams, todėl natūralu, kad patys savo kasdieniame gyvenime ir išbandome ir patiriame tai, ko niekada iki šiol nesame patyrę. Kada štai mąstau apie fizinio kūno gyvybingumą, kuris toks svarbus mūsų – tikrųjų jo gyventojų – dvasinių asmenybių, veikimui materialioje aplinkoje, jaučiu dvasine būsena, jei yra koks nors juntamas negalavimas, skausmas ar kitoks nemalonus fizinio kūno patyrimas, vadinasi realiai trūksta gyvosios energijos, vadinasi žmogus per mažai arba visai nebendrauja su Gerovės Šaltiniu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Vadinasi, jis atsukęs labai silpną srovę gyvojo vandens iš krano, arba tas vanduo vos kapsi. Reiškia, reikia dar daugiau atsukti krano čiaupą, kad galingesne srove tekėtų gyvasis vanduo. Rojaus Trejybė-AŠ ESU štai vakar rytą savo mokyme man vėl patvirtino, kad bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, tiek artėjant įvairiems naujiems iššūkiams, gyvas ryšys su Ja turi būti NUOLATINIS. Tai reiškia, jis neturi nutrūkti niekada, visos dienos bėgyje, tiek netikėtai prasibudus naktį. Tik tuomet bet koks iššūkis nebus bauginantis, nes žmogiškasis protas vis labiau bus apramintas gyvosios energijos šviesos raminančiu ir gaivinančiu poveikiu. Toks turi būti Jos gyvojo sūnaus ar dukters gyvenimas – GYVENIMAS ŠVIESOJE. Ar šito moko gydytojai ar bet kokios srities atstovai? Kas rašoma straipsniuose internete? Juose vien tik tamsa, vien tik skausmingi žmonių patyrimai, bauginantys ir tempiantys žemyn į bedugnę, į vis didesnį proto degradavimą, įvairūs tušti plepalai ir barniai, melagystės, kovos, pasišaipymai vienas iš kito kaip nesubrendusio mažylio lygio, tik jau esant suaugusio žmogaus kūne, o gyvos dvasinės šviesos nors mažos spingsulės juose visai nėra. Ja gyvena tik urantai, ir tik jie gali savo laisva valia ir nuoširdžiai pasidalinti tokiais patyrimais, kaip gyvena ir kaip jaučiasi, ir koks tai milžiniškas skirtumas, kaip šiuo metu gyvena visa žmonija.

„Jūsų patyrimai, jūsų sprendimai, naujų iššūkių priėmimas, ir šitų iššūkių troškimas, jų siekis – tai yra Mano jums suteikti energiniai virpesiai, kurių impulsus jūs ir pradedate savyje vis stipriau jausti, dėl to jūs ir trokštate likti šitame Gyvajame Tikrovės kelyje, jūs trokštate pasireikšti Manimi kitų Šviesos ateičiai, savųjų dvasinių brolių ir sesių labui. Šitą troškimą jūs gaunate iš Manęs.” (Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės – apžvelgiant urantų 2016 metus – suteiktas Urantijos grupėje, Vilniuje, 2016 12 30)

Niekur kitur, o tik šitoje gyvosios šviesos svetainėje www.urantija.lt galima atrasti pačią teisingiausią kryptį, kuria linkme toliau žengti gyvenime, nes niekas nesidalina tokiais patyrimais, kaip urantai, kurie gyvena patirdami Tikrovės Šaltinį savyje, ir pasidalina tuo, patvirtindami, kad tai TIKROVĖ. Ir tai yra kiekvieno asmens asmeninis patyrimas, už kitą atsiverti šiam Šaltiniui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU negali, gali tik pats, asmeniškai. Nori patikrinti kiek šis kelias gyvas ir realus, kiek tikri šie dvasiniai patyrimai? Dėk pastangas dažniau ir nuoširdžiai bendraudamas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – savo Tikruoju Tėvu ir Motina, ir galiausiai pajausi Ją realiai meilės, palaimos dvasine būsena savyje, pajausi, kaip viduje kyla vis nuoširdesnis troškimas dalintis iš Jos patiriama šviesa visų labui, patirsi troškimą gyventi sveikiau, ir šviesiau, nes atsiras dvasinis žinojimas, kad šitokiu gyvenimu tampi gyvu pavyzdžiu visiems, visai žmonijai. Šitaip gyveno Jėzus Kristus prieš daugiau kaip 2000 metų – savo gyvenimu ir skleidžiama gyvojo Tėvo evangelija buvo pavyzdžiu visai žmonijai, ir dar daugiau – visai savo sukurtai Nebadono vietinei visatai, esant Sūnaus Kūrėjo statusu. Šitaip, tik aukštesniu kokybiniu dvasiniu lygiu imame gyventi mes, urantai, gyvendami gyvą gyvenimą su viduje patiriama Rojaus Trejybe-AŠ ESU.

Taip, kaip Jėzus Kristus buvo Tėvo atspindžiu savo gyvenimu, teigdamas, kad kas mato jį, tas mato Tėvą, nes „Tėvas ir aš esame viena dvasioje“. Taip ir mes tampame Rojaus Trejybės-AŠ ESU atspindžiu savuoju gyvenimu, kada vis daugiau ir daugiau patiriame dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kada vis daugiau susiliejame su JA. Todėl jaučiu, kad yra teisinga teigti, kas mato mus, tas mato Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Aš suprantu, kad šitas ryškus teiginys dar tik procese, ir kad jis taps aktyviai realus ateityje, kada iš tiesų patirsime dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, per susiliejimą su Jos gyvąja dalele Minties Derintoju, mums padovanota, kai savo mintimis, žodžiais ir veiksmais liudysime šios būsenos patyrimo tikrovę savyje, visumos labui ir gerovei. Ir tą darysime per visą amžinybę ateityje, jau po šio fizinio kūno energijos išeikvojimo, ir prisikėlimo nauju morontiniu kūnu, po to dvasiniu kūnu, keliaudami iš pasaulio į pasaulį, link mūsų Gimtųjų Namų – Rojaus, visiems liudydami Rojaus Trejybę-AŠ ESU, patiriamą vis galingiau ir galingiau mūsų dvasinio asmens viduje.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2017-01-11 11:42:48

Komentarai

Miela Jurgita. Aš sužavėta tavimi.. Nuoširdus ačiū už tai, kad pasidalinai savo patyrimais ir įveiktais iššūkiais slaugant Salomėją... Tai nuostabu, kai be baimės ir pasitelkus Gyvąjį įtikėjimą į Kūrėją bei pasitikėdama maldos galią, įveikėt dukrytės negalavimą. Aš džiaugiuosi tavo stiprybe, ramybe ir išmintingais sprendimais. Suprantu, kaip nelengva nugalėti baimę ir turėti tvirtą žinojimą bei suvokimą, kas geriausia tavo sergančiam vaikui. O tas suvokimas ir žinojimas, iš savo patyrimų suprantu, ateina tik per nuoširdų Kūrėjo garbinimą ir nuoširdžią maldą. Man asmeniškai baisu atsigręžti atgal, kai neturėdama gyvenimiškos, patirties, dieviškos išminties bei giluminio suvokimo , kažkada patikėjau savo sūnelį ligoninės medikams ( beje, tais laikais su mažyliu ligoninėse neleisdavo kartu būti mamoms), tad vos mano vaiko gydimas nesibaigė tragiškai, kada vieną ligą gydydami užkrėtė kita ir taip toliau… Miela Jurgita, Įvairių sunkumų ir iššūkiu dar bus auginant mažąją Salomėją, tačiau su tavąją patirtimi ir išmintimi gauta iš Kūrėjo, tu viską įveiksi žymiai lengviau ir paprasčiau, kitaip sakant, be baimės, be įtampos ir pasirinkdama pačius teisingiausius bei išmintingiausius sprendimus. Kiekvieną kartą tave malonu matyti Šventovėje , kaip tu kantriai, išmintingai ir su didžiule meile globoji bei saugai savo mažylę. Šauni, linksma ir žavi jūsų mergaitė! Aš dar iš praeities pasidalinsiu savo gerąja patirtimi. Paskutiniuosius metus dirbdama mokykloje, savo darbus visad pašvęsdavau Kūrėjui ir tada bet kokius iššūkius lengvai įveikdavau, be jokios įtampos, pasitelkus humorą ir su begaline meile bei išmintimi. O gi, būta visko...Dabar, kai turiu galimybę palyginti, tvirtai žinau, kad ši pagalba ateina tik nuoširdžiai, nesavanaudiškai ir su meile bei giliu įtikėjimu kreipiantis į Kūrėją. Stiprybės tau ,Jurgita, ramybės ir gerovės jums visiems.
Su Kūrėjo meile.

adolfina
2018-10-01 20:36:30



Brangieji, aš dalinuosi savo patyrimais su visais, kurie skaito šią šviesos svetainę, kad galėtų sužinoti, pajausti, o kaip gi gyvena urantai, einantys Gyvuoju Keliu. Ir koks skirtumas yra tarp įprasto iliuzinio gyvenimo ir Gyvojo Kelio. O jeigu nesidaliname patyrimais, iš kur tuomet kiti sužinos apie mus urantus, apie mūsų kasdienybę, kokia toji kasdienybė ir mūsų iššūkiai, kaip mes juos įveikiame – ar pasimetame ar pasitikime Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kokia mūsų gyvenimo kryptis-vektorius? Kas mus skatina dalintis savimi, kai aplinkui visi tyli susigūžę iš baimės ir bijo atskleisti savojo gyvenimo uždangą, bijo savęs, bijo būti šviesūs-tikroviški-Savimi tokiais, kokius mus ir sukūrė Kūrėjas? Tik Meilės būsena mus daro gyvybingais ir skatina būti vis aktyvesniais ir aktyvesniais, kuo stipriau ir daugiau jos pajaučiame savyje iš Kūrėjo, nuoširdžiai bendraudami su Juo, ir bendradarbiaudami, ir net su Jo Apvaizda.
Mūsų mintis, veiksmus apsprendžia vien tiktai BŪSENA, Meilės būsena – kiek daug ir giliai ją patiriame savyje iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU!
Dalindamasi savimi aš mokausi veikti visų gerovės labui, mokausi bendradarbiauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, aš atskleidžiu tą išmintį ir įžvalgą, kurią įsisavinau praeities patyrimo dėka, aš laisvėju nuo baimės, kuri būtent ir trukdo dalintis gyva šviesa, suvaržo protą baimės pančiais, kad tik mes nebūtume šviesūs-savimi, nes taip lengviau ir patogiau atrodo – elgtis kaip visi – pilka negyva žmonija. Bet tai tik iliuzija, nes baimė – pati didžiausia iliuzija.

Aš dalinuosi šiais patyrimais su meile, gauta iš Kūrėjo, visų labui, nes jaučiu tokį Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimą savyje, Meilės kvietimą dalintis savimi, kaip gi aš įveikiu sunkumus ir iššūkius, kurie nutinka kasdienybėje, kaip aš jaučiuosi ir elgiuosi. O sunkumų pasitaiko, ne vien tik gražių malonių patyrimų, kurie pakylėja. Bet tik sunkumai ir iššūkiai grūdina asmens charakterį, kuomet jie įveikiami pasitikint Kūrėju, kad ir kaip sunku būtų tą akimirką. Nuolat bendrauju su Kūrėju, analizuoju save, stebiu aplinką, klystu ir vėl mokausi iš patyrimų, priimu naujus sprendimus, vėl stiprėju ir einu pirmyn vienintele kryptimi – link Rojaus Trejybės-AŠ ESU.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2018-10-01 15:02:12



Jurgita , nesuprantama kam tau reikia viešai rašyti , kaip nualinai savo vaiką ? Tau reikia tokios pagalbos kuri galėtų sureguliuoti tavo mitybą ?
Ar valgai mėsą mūsų šiauriniame krašte, ar tavo vaikui netrūksta reikalingų medžiagų?



Haris

Pasiuntinys
2018-09-30 23:58:18



Dalinuosi su jumis savo patyrimu, pastebėjimais, susirgus mano žemiškajai dukrai Salomėjai, kuriai dabar jau vieneri metai ir penki mėnesiai. Ir tai ne džiaugsmingas patyrimas, tačiau iššūkis man – daugiau pasitikėti Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Visokie įvykiai ir išorinės tamsios aplinkos poveikis matyt taip susidėliojo ir įtakojo, kad beveik prieš dvi savaites Salomėja ėmė sloguoti. Tą kartą į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę šeštadienį atėjo su sloga, truputį irzli, bet gyvi meilės virpesiai, sklindantys iš urantų gyvųjų pamaldų metu vis apramindavo ją. Toks negalavimas galbūt ir būtų lengvai praėjęs, bet mes tą dieną kartu visa šeima nuvykome pas mano tėvus į sodybą, po to dar pas mano senelius į kaimą obuolių skintis, kurių šiemet gausiai užderėjo, o ta diena buvo žvarboka, tai matyt visos tos aplinkybės išeikvojo jos energiją, kad lengvas negalavimas ne tik nepraėjo, bet sustiprėjo. Jau tą pačią naktį Salomėja sunkiau miegojo, blaškėsi, daug gėrė mano pieno. Kitą dieną taip pat jautėsi irzlesnė nei įprastai, nes blogiau jautėsi. Aš ją visaip raminau – ir gyva malda, ir nešiojau, ir vėl aprimdavo. Kitą vakarą, jau naktį ėmė kilti temperatūra, ir pasiekė beveik 39 laipsnius, ir daugiau. Aš daug meldžiausi, ir pati ramybės ir stiprybės pasisemdavau iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ir jai perteikiau. Vienu metu naktį pabudusi, pamatavau jos temperatūrą, kuri buvo labai aukšta, ėmiau vėl melstis, ir kaip tik prisiminiau vieną mokymą, kurį iš vakaro skaičiau. Ten Rojaus Trejybė-AŠ ESU kviečia aktyviai bendradarbiauti su savo serafimais. Mane kaip tik laiku labai sustiprino ši mintis, ir aš iš karto maldoje paprašiau savo serafimų aktyvaus dalyvavimo, sustiprinant mane ir mano gyvąją komuniją. Kaip tik netrukus aš realiai pirmą kartą pajutau, kaip prieš tai buvusi mano dvasinė būsena žymiai sustiprėjo, pajutau daug stipresnę gyvąją meilės energiją savyje, nei prieš tai. Tai buvo ryškus pojūtis – būsena. Tai mane sustiprino, kad aš, atsisėdusi šalia jos miegančios, ištiesiau rankas virš jos ir ėmiau pati siųsti meilės gyvąją energiją. Nes vėl, savo Minties Derintojo pagalbos dėka, netikėtai prisiminiau, kaip kažkada Algimantas buvo pasakojęs savo patyrimą su šuniu Hola, kurią gydė būtent taip, kai šuo labai blogai jautėsi, siųsdamas meilės virpesius, stiprindamas ją. Aš ėmiau daryti tą patį, savo dukrai Salomėjai.
Pastebėjau, kad daug sunkiau yra melstis ar siųsti meilės virpesius tuomet, kada yra nerami situacija, kaip štai mano patyrimas su sergančiu vaiku, ar šiaip kitokia kritinė situacija, negu kad ramybės būsenoje būnant. Tiesiog protą trikdo visokios neramios mintys, abejonės – ar pasveiks, kaip pasveiks, kaip toliau jausis, kaip rytoj jausis, ar nepablogės, ir panašios mintys. O tą kartą, kuomet ėmiau siųsti gyvąją meilės energiją vaikui, kartu su savo serafimų sustiprinimu, aš pajutau, kaip mano nerimstantį protą aplankė aiškus pojūtis-mintis – susitelkti tik į šią akimirką, ir niekur daugiau, ir veikti taip nuoširdžiai, kaip tik galiu tuo momentu. Po šitokio patyrimo man žymiai palengvėjo, o vėliau, apmąstydama jį, dar aiškiau supratau, kaip svarbu susitelkti tik į tą darbą, kurį atliekame tuo momentu, visomis savo mintimis, ir nesvarbu kokios bebūtų neramios aplinkybės, nes nerimas tik blogins situaciją, žemins mūsų energinius virpesius, o nuoširdus susitelkimas į Kūrėją – Meilės Šaltinį – mus sustiprins, ir viskas palaipsniui gerai išsispręs.
Tą kartą aš siunčiau meilės virpesius savo mažylei su mintimi ne tam, kad ji greičiau pasveiktų, bet kad patirtų Gyvą Kūrėją savyje, kad pati patirtų Jo meilės, ramybės, gerumo būseną virpesiais. Beje, iki šito momento aš niekada už ją taip nesimeldžiau, tiesiog melsdavau gerovės. Nuo to momento ir toliau, kai tik ji pabusdavo nerami vidury nakties, aš vėl taip pat siunčiau meilės virpesius, tokiu pat motyvu – kad patirtų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvą buvimą savyje, Jos ramybę ir meilę savyje. Ryte ir artėjant vidurdieniui jos kūno temperatūra ėmė kristi. Nenukrito visiškai, bet jau buvo žymiai geriau. Visą tą laiką mes buvome savo sodyboje kaime, nes aš jaučiau, kad toji aplinka gamtos apsuptyje yra daug palankesnė jos sveikimui, o ir man, ten daug aukštesni energiniai virpesiai nei kur nors mieste. Ten vien ramybė, gamtos grožis ir paukščių čiulbesys, tiesiog tikra atgaiva. Tačiau ten kaime nėra jokių patogumų, prie kurių žmogus yra įpratęs mieste – tualetas kažkur toli lauke, vandens iš balos reikia pačiai kibirais prisinešti prausimuisi, pirtį pasikurti, valgyti pasigaminti, geriamą vandenį didelės talpos buteliais atsivežame, o dabar dar vaikas serga, ir jam norisi nuolat būti ant mano rankų, ramiai jaustis. Taigi, gyvenimo aplinkybės iš tiesų kitokios, labai paprastos, bet aš esu prie jų įpratusi, nes kaime nuo mažens užaugau. Bet kaip dabar viską suspėti susitvarkyti, o dar man vienai, nes vyras išvykęs dirba, esant tokioms aplinkybėms? Tokių klausimų tikrai neiškyla mieste patogiai gyvenančiam žmogui. Bet su Kūrėju viskas įmanoma. Taigi tą dieną teko su Salomėja trumpam išeiti į lauką, žinoma apsirengus šiltai, kad pasiskinti pomidorų iš šiltnamio, tai dar kitų daržovių, o kadangi vaikas dar nepasveikęs, tai vakare vėl ėmė po truputį kilti temperatūra. Naktį ir vėl daug kartų kėliausi, vis matavau temperatūrą, bendravau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tačiau šią naktį pati jaučiausi fiziškai sunkiau – miego trūko, todėl sunkiau buvo susikaupti maldoje. Bet vis vien neatsitraukiau atgal, pasiklioviau savo serafimų ir Apvaizdos pagalba. Kadangi mano vyras Robertas jau buvo išvykęs į darbą, į Vilnių, mes buvome sodyboje tik dviese, taigi jokio kito palaikymo, kaip dvasinio, aš neturėjau, pasiklioviau vien Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kai tą naktį labai pakilo temperatūra 39.6 laipsniai, Robertas man buvo pasiūlęs vaiką numaudyti po šaltu vandeniu, visą apipilant nuo galvos – tai atrodytų ekstremalus būdas, bet jo paties išbandytas ir patikimas, o taip atvėsintas žmogaus organizmas ima pats kovoti su negalavimu ir ima kristi temperatūra. Kaip ten bebūtų, išbandžiau šį metodą, nieko bloga negalvodama – nebuvo kada galvoti, o blogiau tikrai nebuvo. Kitą rytą ir artėjant link vidurdienio temperatūra visai nukrito. Atrodytų, tapo geriau, tačiau dukra dar nesijautė gerai, jautriai miegojo pietų miego, ir tai tik ant mano rankų snausdavo. Kai tik ruošiausi paguldyti į lovą, pabusdavo nuo menkiausio krustelėjimo ir vėl verkdavo, ir vėl reikdavo raminti, vėl tik su Gyva malda. Taigi kol Salomėja mano glėby miegodavo, aš Urantijos Knygą skaičiau, su Rojaus Trejybe-AŠ ESU bendravau.
Pasitarusi su Vita sužinojau, kad toksai pereinamasis trijų dienų laikotarpis, kuomet organizmas sveiksta, stiprėja, vaikui visada pasireiškia. Svarbu tuomet ramybė, o ją aš nuolat gėriau iš Kūrėjo. Po tų dviejų neramių naktų, nukritus temperatūrai, antradienio rytą pastebėjau, kad Salomėjos veidas ir kaklas išbertas šviesiai raudonomis dėmelėmis, tačiau odos neniežtėjo, nesikasė, taip pat pasireiškė didelė sloga. Ir vėl tapo neramu, kas tai? Vėl skambinau Vitai, o ji pamanė, gal vėjaraupiai... bet aš pasitariau su vyru telefonu, ir jis mane nuramino, kad taip kūnas valosi, nieko čia tokio, svarbu kad neniežti. Patarė tiesiog būti ramiai. Tą ir dariau kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Vėliau bekalbant su Vita, ji prisiminė, kad ir jos dukrai Kotrynai yra taip netikėtai išbėrę po virusinės ligos, bet praėjo vėliau kaip niekur nieko. Taip ir Salomėjai, tas rausvas bėrimas pamažu slinko žemyn – kitą dieną pasirodė ir ant pilvo, nugaros, kojų, bet veidas ir kalas šviesėjo. Galiausiai per kelias dienas išnyko visiškai. Vienintelį vakarą prieš išbėrimą daviau jai išgerti šaukštelį vaikiško sirupo nuo temperatūros, bet daugiau nedaviau, nenorėjau teršti jos fizinio kūno.

Kaip svarbu yra žinoti tokius šalutinius reiškinius, kuomet netikėtai suserga vaikas, kuris daugybę kartų labiau reaguoja į aplinką nei mes suaugusieji, ir svarbu tam, kad neišsigąstume ir nesukeltume savo veiksmais dar sunkesnių aplinkybių vaiko sveikimui. Aš nenorėjau vykti tirtis pas jokią gydytoją dėl to bėrimo ir ligos, nes vien pagalvojus buvo neramu – ta ilga kelionė į miestą, ilgas laukimas poliklinikoje, kur ir taip daug sergančių vaikų, pilna žemo dažnio energinių virpesių aplinka, o dar gydytoja gali būti nerami nuo didelio darbo krūvio, pacientų gausybės – tiesiog jaučiau būsena, kad būdama ramybėje ir dar su Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagalba aš geriau padėsiu vaikui, ir jis tikrai greičiau pasveiks. Bet šitaip ramiai ir teisingai elgtis man diktavo mano būsena. Be atrasto Kūrėjo iš tiesų būtų neramu, galvoje kiltų daugybė baimių dėl galimų komplikacijų, apie kurias man prakalbo mano žemiškoji mama, su dideliu nerimu paskambinusi, kad aš nutariau net su ja tomis dienomis telefonu nebendrauti. Tik žinutėmis pranešiau, kaip laikomės. Žinau, kad pasielgiau teisingai – neįsileidau žemo dažnio energinių virpesių, ir nesvarbu, koks tai asmuo, ar tai mano žemiškoji motina, ar kažkas kitas. Aš esu patenkinta, kad mano vyras Robertas mano sprendimui dėl vizito pas gydytoją pritarė ir mane palaikė, nors pats yra gydytojas ir nuolat sukasi toje aplinkoje, poliklinikoje. Bet mano nuoširdus ir kryptingas palaipsnis ėjimas į Gyvąją Šviesą, į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mūsų žemiškojoje šeimoje, šviesina, stiprina ir jį patį, kad ir jis ima į aplinką žvelgti gilesniu ir platesniu žvilgsniu.
Visą tą ligos periodą Salomėja nieko nevalgė išskyrus mano pieną, tačiau nukritus temperatūrai ir stiprėjant, jau aną ketvirtadienį, penktadienį ėmė pati valgyti materialaus maisto.
Šio patyrimo dėka supratau, kaip svarbu VISADA nuoširdžiai atsiverti Kūrėjui ir pajausti Jo vedimą viduje, ir veikti taip, kaip jaučiame – o tai padaryti sunkiausia nutikus neramiai ar kritinei situacijai. Sunkiausia, nes protas neramus dėl iškylančių iš pasąmonės baimių proveržių. O baimė, kaip žinome, ir yra visų negalavimų ir nelaimių priežastis, kuri palaipsniui, per įvairias aplinkybes, kuriose atsiduriam, kapsi lašas po lašo, kol štai prikapsi kažką nemalonaus. Visgi tik Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU sušvelnina visas aplinkybes, palengvina negalavimus, ir lengviau ateina pagijimas, jo specialiai nesiekiant, o vien mintis kreipiant į artimesnį ir glaustesnį ryšį su Mūsų Visų Tėvu ir Motina.

Praeitą savaitę iki pat savaitgalio Salomėja vis aktyviau stiprėjo, daug miegojo, vis geriau jautėsi, tapo aktyvesnė ir linksmesnė, net lauke vaikštinėjo, kad jau praėjusį penktadienį ėmė pagaliau pati miegoti pietų miego, lovoje paguldyta, o ne vien ant mano rankų. Tai liudija, kad Kūrėjo šviesos energiniai virpesiai yra realūs ir stiprina geriau už bet kokius cheminius vaistus.
Štai vienas ryškus ir malonus pasikeitimas Salomėjos elgesyje įvyko jau sveikstant, po to, kada aš tą naktį netikėtai ėmiau melstis, kad ji pati patirtų Gyvą Kūrėją savyje, ir visas Jo amžinąsias vertybes – ji pradėjo mane ir Robertą švelniai glostyti savo maža rankute, vis prieidama, ar ant rankų nešiojama, ir daug kartų dienoje, ir tą daro iki šiol, ir sako gee... – tai jos žodžiais tariant – geras-gera. Iki tol ji buvo geras vaikas, bet dabar ėmė aktyviai demonstruoti savo viduje patiriamą gerumą, meilę, parodydama realiu veiksmu. Taigi, ji realiai patiria Rojaus Trejybės-AŠ ESU buvimą, meilę, gerumą, ir tą parodo taip, kaip sugeba – švelniu paglostymu. Dabar net mane nuramina netikėtai savo rankute paglostydama ir pasakydama gee.., jei dėl kažko sunerimusi esu.

Kiekvienas įveiktas iššūkis kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU sustiprina ir suteikia daugiau pasitikėjimo, kuris labai svarbus. Štai, net ir dalijimasis tokiu skausmingu patyrimu irgi yra iššūkis, jį pagarsinant visiems, nes galbūt kažkam netikėtai pravers ir nuramins tuomet, kai užklups sunki ar nerami akimirka, kurią galime įveikti drauge su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir Jo Apvaizda.


Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2018-09-26 17:18:04



Miela Jurgita, kad tu žinotum kaip mane asmeniškai, kiekvieną kartą sujaudina tavo tokie gyvi, vienintelės Tikrovės patyrimai, ypatingai mažos urantės Salomėjos patyrimai.

Perskaičius tavo pasidalijimus su mumis tais nuostabiais, šitoje virtualioje erdvėje, džiaugsmingais išgyvenimais, mane sugrąžina mintimis atgal į, prieš 34 metų laikotarpį, kai tais tarybiniais laikais, sekmadieniais, įvairaus amžiaus moterų ir kelių vyrų grupelė mano bute rinkdavomės melstis už pasaulį ir paklausyti GYVO JĖZAUS ŽODŽIO, o po trumpo laiko ir GYVŲ DIEVO TĖVO ŽODŽIŲ.

/Dabar rašau tais terminais, kuriais mūsų nedidelė grupelė tuo metu galėjome suvokti; tuo metu mes nieko negirdėjome apie Urantija, tuo labiau apie urantus/.

Po kurio laiko mūsų grupėje atsirado trys vaikai per kuriuos pradėjo kalbėti Jėzus, Tėvas Dievas, Marija.
Aiškiausiai Tėvo Dievo Žodžius girdėdavo dvylikametis berniukas Rimvydas. Per jį, mes per visas mokyklines vasaros atostogas, išgyvenome ROJŲ /pagal tuometinę mūsų sampratą/.

Miela sesę Jurgita, aš ir vėl atvirauju ne dėl tuščio pasigyrimo, o kad savo asmeniniu, laimingo laikotarpio išgyvenimu, patvirtinčiau tavo laimingus išgyvenimus stebint savos, mažos dukrytės nesąmoningas reakcijas į VIENINTELĖS GYVOS TIKROVĖS pasireiškimus.

Mūsų, tuometinėje grupėje, dėl Dievo teikiamų malonių grupės nariams pavydo nebuvo.
Aš dabar, viešai ir atvirai, Tėvo Kūrėjo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU akivaizdoje sakau: Tais, įtikėjusiems į Gyvąjį Dievą nelengvais laikais, mes jautėm džiaugsmą dėl sesių dvasioje patyrimų, MES IŠ TIESŲ MYLĖJOM VIENAS KITĄ.
Petys-petin mes drauge nugalėjom ne vieną kliūtį.
Miela Jurgita, patikėk, tavo drąsa dar ne vieną urantą sustiprins.
Tu esi išmintinga ir įvykių, dabar vykstančių tavojoje žemiškoje šeimoje, neforsuosi ir nespartinsi.

Visiems linkiu vis labiau gilėjančio ĮTIKĖJIMO Į VIENINTELE GYVĄJĄ TIKROVĘ.

Su meile,

irena1950
2018-02-11 12:13:46



Šią savaitę, ketvirtadienio popietę, grįžusi su savo dukra Salomėja po pasivaikščiojimo lauke, prisėdome virtuvėje ir ėmiau ją žindyti. O aš tuo tarpu pradėjau garbinti Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ji maitinosi, kai netikėtai atsimerkė, atsitraukė truputį nuo manęs ir ėmė įdėmiai žiūrėti į priešais esančią virtuvės sieną, esančią maždaug apie metrą nuo mūsų, bet savo žvilgsnį nukreipė arčiau lubų. Netikėtai apsidžiaugė, ėmė juoktis ir krykštauti, ir iš mažylės reakcijos supratau, kad ji vėl kažką mato, kažkokias būtybes, tik jai vienai matomas, nes pakėlusi savo akis į tą pusę aš nieko nepamačiau. Stebėjau vaiko džiaugsmingą veidą, akis, nukreiptas aukštyn, ir mačiau, kaip jos žvilgsnis juda tarsi tiesia trajektorija nuo vieno stebimo objekto, toliau prie antro, ir dar toliau prie trečio, ir vėl sugrįžta prie pirmojo. Ir šitaip ji tyrinėjo akimis man nematomas būtybes, džiūgaudama. Po kiek laiko nusisuko, jau buvo pasisotinusi pienu, ir aš ją paleidau ant grindų paropoti. Ji aktyviai užsiėmė savo veikla, tyrinėdama ant grindų gulinčius įvairius žaislus, daiktus, baldus. Dabar aš pagaliau nutariau pavalgyti. Įsidėjau į lėkštę pasigaminto maisto, pasidėjau virtuvėje ant valgomojo stalo ir ėmiau garsiai melstis prieš maistą. Kai tik Salomėja išgirdo mano garsiai tariamą maldą Kūrėjui, iš karto sureagavo – tuoj ėmė ropoti pas mane ir balsu demonstruoti, kad aš ją pasiimčiau sau ant kelių. Ir šitokią jos reakciją pastebiu jau ne pirmą kartą, kai pradėjusi garbinti Kūrėją, ji atropoja pas mane, prašosi ant kelių, ir trokšta vėl truputį pagerti pieno, taip rodo poreikį patirti daugiau ramybės, palaimos, kokią ir aš patiriu tuo metu, taigi ir ji ima patirti gyvus energinius virpesius, priešingu atveju taip nereaguotų. Taigi aš ir vėl ją paėmiau ant rankų, vėl ėmiau maitinti, toliau melsdamasi, kai ji netikėtai vėl atsitraukė truputį nuo manęs, ir vėl pasikartojo ta pati reakcija – vėl ėmė džiūgaudama stebėti kažkokias būtybes, tyrinėdama žvilgsniu lygiai tą pačią vietą ir taip pat, kaip ir prieš tai – vieną, antrą, trečią, o gal ir daugiau būtybių. Aš irgi atsakydama į jos nuoširdžią reakciją ėmiau juoktis ir klausti Salomėjos – kas ten, ką matai? Pasakyk labas! Ir mano maloniai nuostabai, ji šypsodamasi ir žiūrėdama aukštyn pamojavo savo dešine rankyte toms būtybėms. Aš ėmiau irgi nuoširdžiai šypsotis ir juoktis kartu su ja, matydama tokią vaiko nuostabią reakciją, o juk ji pirmą kartą taip su jomis pasisveikino!
Kuomet vėliau apmąsčiau šitą patyrimą, ką mačiau stebėdama Salomėją, atėjo mintys, kad tos būtybės visą laiką buvo šalia mūsų, toje pat virtuvės patalpoje, stebėjo mus, nuo to momento, kai dukra pamatė jas pirmą kartą, ir po kiek laiko praėjus – antrą kartą. Būtent toks susidarė pojūtis po paskutinės pasikartojusios vaiko reakcijos.
Iš tiesų, tai buvo labai džiaugsmingas ir malonus patyrimas, ir labai sustiprinantis bei dar kartą patvirtinantis, kad Apvaizda yra visada šalia mūsų, kada mes bendraujame su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, eidami Jo gyvuoju keliu. Kadangi mes jos dar nematome, mūsų sąmonė ir pasąmonė nėra tiek išskaistinta Kūrėjo gyvosios šviesos energijos, tai mums atrodo, kad esame vieni, mūsų niekas nemato. Bet pasirodo taip nėra, o priešingai – šalia mūsų YRA Apvaizda, ji mus stebi, mūsų meilės kupinus veiksmus, mums padeda įvairiose mūsų gyvenimiškose aplinkybėse įveikiant visokius iššūkius, sustiprindama. Taigi mes nesame vieni, šalia mūsų yra Kūrėjo vaikai, mūsų broliai, tik kitokiu pavidalu – aukštesnių energinių virpesių, ir jie skatina drąsiau bendradarbiauti su jais, nebijoti jų. Tik Kūrėjo gyvoji meilės energija, vis labiau pripildanti mus sklidinai, per mūsų nuoširdų gilėjantį atsivėrimą, galiausiai leis mums pajausti meilę ir brolystę Apvaizdai, o tuo pačiu dar didesnį pasitikėjimą Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir savimi.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2018-02-10 18:02:36



Brangi Jurgita,
Kokie nuostabūs patyrimai, skaitydama pajutau pakylėjimą, kažkokį nepaprastą įtikėjimo susitiprinimą. Dėkoju tau už tai, kad daliniesi ir stiprini visis mus.

Seseriškas apkabintukas nuo manęs ir telydi visą tavo šeimą Kūrėjo palaima,

RASAD
2018-01-25 15:22:58



Miela Jurgita, dėkoju tau už tai, kad šitoje virtualioje erdvėje pasidalinai tokiais Gyvais patyrimais paliudydama Gyvą Apvaizdos veikimą kasdienėje žemiškoje aplinkoje.
Skaitant tokius patyrimus širdis džiaugiasi, suteikdama einantiems Gyvuoju, Gyvos Tikrovės Keliu dar didesnę viltį, ryžtą.
Tai pirmosios kregždės, Dvasinio Pavasario
Pranašės. Urantijoje JAU gimsta Nauja Karta - ŠVENTŲJŲ KARTA - TIKRIEJI TĖVO KŪRĖJO - ROJAUS TREJYBĖS - AŠ ESU VAIKAI!

Apkabinu tave, Salomėją ir Robertą Kūrėjo apkabinimu.

Su meile,

irena1950
2018-01-24 23:04:58



Eidama Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvuoju keliu aš ėmiau pažinti Kūrėjo Tikrovę, ir vien patyrimu. Sužinojau, kas yra Apvaizda, kad ji reali, patyriau jos veikimą savo gyvenime. Patiriu iki šiol. O Apvaizda yra įvairių būtybių, Kūrėjo vaikų, turinčių įvairaus aukštesnio energinio dažnio pavidalą, veikimas ir buvimas šalia mūsų, padedant mums, sustiprinant mus ir net švelniai pademonstruojant ketinimą bendradarbiauti, meilės motyvu visumos gerovei. Tačiau nuostabiausia, kad Apvaizdos nematomas buvimas kartais tampa matomas, ir tokius patyrimus jau kuris laikas patiriu aš, o dabar ir mano žemiškoji dukra Salomėja.
Manieji patyrimai tęsiasi jau gerokai daugiau nei keletą metų, gal 4-5 metus, kai patyrusi sunkių ir skausmingų asmeninių išgyvenimų ir išbandymų, kuriuos įveikiau su Rojaus Trejybe ir Apvaizdos pagalba, ėmiau aktyviau ir nuoširdžiau žengti gyvuoju keliu. Atsimenu pirmąjį neįprastą patyrimą, kuomet dar gyvendama savo žemiškųjų tėvų namuose, vonios kambaryje pažvelgusi į save veidrodyje, visiškai netikėtai šalia virš savo galvos pamačiau didelį ryškų spindintį žydrą rutulį, kurio krašteliai buvo melsvos spalvos, ir jis kabėjo gal apie 5-7 sekundes. Aš stovėjau ir su didžiule nuostaba ir susižavėjimu žiūrėjau į jį, ir patyriau tokį pakylėjimą savyje, tokį sustiprinimą, kad tas pirmasis matytas vaizdas mano atmintyje išliko ilgam, nes iš tiesų buvo labai ryškus. Vėliau panašų vaizdą esu mačiusi Urantijos grupėje, kuomet ateidavau studijuoti Urantijos Knygos kartu su kitais urantais. Ir panašų didelį spindintį žydrą rutulį netikėtai išvydau virš Algimanto galvos, bet irgi ne kažkur aukštai, o visiškai šalia jo galvos. Tai buvo labai ryškus kelias akimirkas trukęs vaizdas. Vėliau esu mačiusi ir Urantijos grupės kabineto patalpoje kažkur aukštai kybantį, netikėtai pasirodžiusį ir dingusį. Mane žavėjo jo ryškumas ir spindėjimas, viduryje toks gyvai žydras, kaip Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL viršelis, o pakraštėliai jau švelnesnio atspalvio, panašiai kaip dabar naujojo Rojaus Trejybės apreiškimo GYVOJI TYLA viršelis. Kažkiek panašus į didelę žydrą spindinčią žvaigždę. Ir vėliau tokie patyrimai kartojosi.
Štai vieną vakarą žemiškųjų tėvų namuose dar tebegyvendama, užgesinusi šviesą savo kambaryje, tamsoje garbinau Rojaus Trejybę, garbinau pusbalsiu, kai po gyvosios maldos atsimerkusi, prie lango pamačiau tamsoje švytintį tą patį gražų spindintį žydrą rutulį. Šis vaizdas mane labai sustiprino, pakylėjo. Tuomet supratau, kad garbinu ne viena, kad kažkas, man nematomas, prisijungia. Net jeigu ir nematydavau, vis vien būdavo, būsena pajausdavau, kad yra kažkas gyva šalia, ir tai patirdavau ne tik namuose, bet ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje. O dabar jau tikrai žinau, kuomet aš, kaip ir kiti urantai nuoširdžiai garbiname Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, šalia mūsų visada prisijungia Apvaizda, tos mums nematomos būtybės, kad mus sustiprintų, mūsų būseną pakylėtų. Visi tokie vaizdai pademonstruojami, ar būsena patiriami, yra mūsų pačių labui, kad mes urantai patirtume didesnį pasitikėjimą Kūrėju ir savimi, eidami šiuo gyvuoju keliu. Mūsų dabar, kol kas, yra mažuma, ir Kūrėjas bei Apvaizda manau puikiai žino, kad mums reikalingas bet koks sustiprinimas, ir pademonstruojamas būtent toks, kuris neišgąsdintų mūsų, o kaip tik – pakylėtų ir sustiprintų mūsų gyvąjį žingsnį.
Praeitą vasarą patyriau dar vieną tokį ryškų patyrimą, kuomet iš kaimo, iš savo sodybos anksti ryte vykau kartu su mažyle Salomėja į Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šventovę. Vairavau automobilį ir savo mintis kreipiau į Kūrėją, kai netikėtai horizonte virš kelio, danguje, pamačiau labai didelį švelniai žydros spalvos rutulį. Tai buvo trumpas bet ryškus vaizdas, kuris mane sustiprino, kad Apvaizda mus saugo, ir mes saugiai pasieksime Gyvąją Šventovę. Taip ir buvo, kelionė iš tiesų buvo saugi.
Dar vienas žaismingas patyrimas nutiko maždaug prieš dvi savaites, kuomet penktadienio vakarą guldžiau Salomėją miegoti, bet ši vis dar ropojo, vaikštinėjo įsikibusi į mane, kambaryje šviesa buvo užgesinta, tik iš koridoriaus sklido neryški šviesa. Ir štai netikėtai matau, kaip virš mūsų plačios lovos, visai šalia mūsų, ir gal vos 10 cm virš patalynės, tokiu žaismingu zigzagu paskraidė nedidelis žydras rutuliukas, panašus į spindinčią sodrios žydros spalvos žvaigždutę. Padarė gražų vingį ir išnyko. Toks ilgesnis žaismingas patyrimas man nutiko pirmą kartą. Taip Apvaizda sustiprina ir maloniai pralinksmina, pademonstruoja ketinimą bendradarbiauti aktyviau, nes mano protas jau nesibaimina tokių netikėtų vaizdų, pateikiamų tiek dienos šviesoje, tiek nakties tamsoje, o vis labiau pripranta, kad tai tampa natūralu. Taigi jau patyrimu žinau, kad mes urantai esame matomi ir stebimi, Apvaizda mus sustiprina įvairiais būdais, priklausomai nuo mūsų asmeninių nuoširdžių pastangų šiame gyvajame kelyje.
Šitokie panašūs patyrimai vis kartojasi kartas nuo karto, įvairiose vietose, taip pat ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, o nuostabiausia, kad aš pati netikėtai atkreipiau dėmesį į savo mažylę dukrą Salomėją, kuriai yra 9 mėnesiai, kad ji taip pat kažką mato, kažkokią mums nematomą būtybę, ar būtybes, ir mato daugiau ir ilgiau, nei aš pati.
Aiškiai atsimenu, kad viskas prasidėjo netikėtai vieną dieną, maždaug prieš du mėnesius. Tos dienos vakarą, prieš užmigdant Salomėją, nutariau garsiai paskaityti Rojaus Trejybės apreiškimų knygą GYVOJI TYLA, kad gyvoji šviesa ir tiesa vis labiau taptų priimtina mažylei mergaitei, o tuo pačiu man ir Robertui. Be to, tai labai prasmingas laiko praleidimas prieš pat miegą, kuomet žmogaus protas yra apraminamas, patiriant gyvus energinius virpesius, sklindančius iš skaitomo mokymo, ir mintis nukreipiama Kūrėjo kryptimi. Taigi išrinkau mokymą, kokio tą akimirką labiausiai norėjosi, ir ėmiau garsiai skaityti. Šalia manęs ir Roberto ant plačios lovos ramiai ropojo ir žaidė Salomėja, klausydamasi mokymo, kai netrukus ji atsistojo visai šalia manęs taip, kad aš laikiau ją šalia stovinčią kaire ranka apkabinusi, kitoje dešinėje rankoje laikiau apreiškimų knygą. Netrukus pastebėjau, kaip Salomėja pasuko savo galvelę link miegamojo atvirų durų, į dešinę pusę, ir ėmė labai įdėmiai į kažką žiūrėti. Aš stebėjau jos veidą, kaip žvilgsnis buvo aiškiai sukoncentruotas į vieną tašką, kažkur į erdvę, aukštėliau, bet pasisukusi į ten, aš nieko nepamačiau. Bet vaikas ir toliau įdėmiai žiūrėjo, gal gerą minutę ar daugiau, sakyčiau gan ilgai, kad aš net atkreipiau Roberto dėmesį. Mes abu susižvalgėm, vaikas nusisuko nuo stebimo objekto, pasimuistė, ir vėl atsisukusi ėmė toliau tyrinėti KAŽKĄ. Jos žvilgsnis aiškiai rodė, kad žiūri ne šiaip į daiktą, bet į kažką GYVA, sakyčiau į kažkokią gyvą būtybę, jai vienai matomą. Nes kad ir kiek žiūrėjau į tą pusę, aš nieko nemačiau, o be to, jau žinau, kad būtent tokiu tiriančiu ilgu žvilgsniu Salomėja dažniausiai tyrinėja naują nepažįstamą žmogų, jo veidą. Ir tąkart vaiko žvilgsnis buvo tiesus, ramus, labai dėmesingas. Praėjus dar šiek tiek laiko, vaikas nusisuko, matyt patenkino savo žingeidumą. O aš vis ramiai glosčiau ranka jos nugarą, kad ji būtų drąsi ir rami tokiu momentu, kažką netikėto ir naujo pamačiusi. O tai labai svarbu. Pirmoji žemiškųjų tėvų reakcija ir dėmesys į tai, ką mato tik vaikas, yra svarbi, ir ji turi būti rami, nuoširdi, be staigių mūsų reakcijų, kad neišgąsdinti vaiko, kad vaikas ir toliau jaustųsi ramus, būdamas natūralus – savimi. Nes juk žemiškųjų tėvų įtaka jų mažyliui nuo pat kūdikystės, yra milžiniška. Netikėtai sukelta baimė, pašiepimas, išjuokimas tokioje situacijoje gali priversti jį užsisklęsti nuo tėvų ir nepasitikėti jais, o taip pat ir savimi. Ir taip pamažu, po daugybės tokių neigiamų žemiškųjų tėvų, draugų reakcijų, gali išsivystyti nepilnavertiškumo kompleksas. Taigi tik žemiškieji tėvai, eidami Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvuoju keliu, patys palaipsniui šviesėja, pasijaučia mylinčiais, oriais Jos vaikais, ir savo žemiškiesiems vaikams padeda tokiais išaugti.
Po kiek laiko, vieną vakarą vėl susirinkome visa šeimyna į miegamąjį, klausytis mano garsiai skaitomo Rojaus Trejybės apreiškimo GYVOJI TYLA. Kaip ir visada, ėmiau skaityti ramiai, su intonacija, pabrėždama man svarbius žodžius, teiginius. Salomėja ramiai buvo šalia, kai netikėtai pasisuko link miegamojo durų ir į kažką ėmė dėmesingai žiūrėti. Tik šį kartą ji netrukus džiaugsmingai sukrykštė, juokdamasi, atpažindama KAŽKĄ, atpažindama tą pačią anksčiau matytą kažkokią gyvą būtybę. Ir mes abu su Robertu vėl atkreipėm dėmesį į dukros džiaugsmingą reakciją į kažką, matomą tik jai vienai.
Dar vienas įdomus patyrimas nutiko gal prieš trejetą savaičių, kai aš su Salomėja, pasivažinėjusios lauke dienos metu, grįžome namo. Ji jau norėjo valgyti, ir aš atsisėdusi svetainėje ant fotelio, ėmiau ją maitinti. Iškarto pradėjau garsiai garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad ir Salomėja girdėtų, ir taip giliai panirau į garbinimo būseną, taip nuoširdžiai atsiverdama Kūrėjui, kad mane po kurio laiko tarsi pažadino Salomėja, nustojusi gerti pieną ir netikėtai pasuko savo galvytę į priešingą kambario pusę, kur buvo langas, nukreipdama savo žvilgsnį aukštyn link lubų, po to savo žvilgsnį nukreipė į kitą pusę – visai priešais mus, irgi kažkur į lubas. Ir vėl jinai džiaugsmingai sukrykštė, kažką savo kalba kalbėdama, tarsi kalbindama kažką, ir vis dairėsi tai į vieną pusę, tai į kitą, bet į tas pačias vietas, aukštyn. Ir tai truko kurį laiką, kad ir aš ėmiau stebėti jos žvilgsnį, kur link ji žiūri, ir man buvo įdomu ir keista, ką jinai mato, ir kad ji tikriausiai mato dvi kažkokias būtybes. Netikėtai, man bežiūrint į jos spindintį ir besišypsantį veidą, Salomėja ištiesė rankytę, ir pirmą kartą man pirštuku parodė į kažką aukštai, kur buvo nukreipusi savo žvilgsnį, o po to ištiesė visą delną ir dar padarė kažkokį judesį, tarsi bandytų kažką apčiuopti. Pirmą kartą mačiau tokią vaiko reakciją, gyvo bendravimo paliudijimą.
Po šio patyrimo paskambinau Algimantui ir pasidalinau savo pastebėjimais, ir jis man patarė turėti šalia savęs savo mobilųjį telefoną ir nufilmuoti, gal pavyks užfiksuoti tai, ką mato Salomėja. Na ir netrukus aš įgyvendinau Algimanto patarimą į tikrovę. Vieną rytą, kada garsiai pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad šalia manęs esanti Salomėja irgi klausytųsi ir patirtų gyvus meilės energinius virpesius, išsitraukiau mobilųjį telefoną ir ėmiau filmuoti kambario erdvę aplink mus. Kamera iš tiesų užfiksavo įvairaus dydžio ir ryškumo skraidančius rutulius-šviesulius. Iš pradžių mane nustebino ir sužavėjo šitas vaizdas, bet dabar aš žinau, kad aplink mus tikrai yra Apvaizda, ypač kada garbiname Kūrėją, Ji mus stiprina ir iš tiesų gali pasirodyti įvairiais pavidalais, net ir tokiais švytinčiais šviesuliais, kad patirtume sustiprinimą, jeigu mums toksai reikalingas. Viskas daroma mūsų gerovės labui, kad mūsų žingsnis šiame Gyvajame Kelyje būtų vis kryptingesnis, drąsesnis, ryžtingesnis, kupinas meilės motyvo visų gerovės labui.
Vėliau, gal prieš pora savaičių nutiko dar vienas patyrimas, kuomet buvome savo sodyboje, kaime. Jau buvo vakaras, Robertas buvo trumpam išvykęs, tuoj turėjo grįžti, o aš buvau kartu su Salomėja. Nusprendžiau vaiką numaudyti pirtyje, prieš užmigdant. Stoviu aš ir prilaikau Salomėją, kol ji turškiasi savo kubile, pilname vandens, ir netikėtai švelniai pajaučiau būsena, kad šalia yra kažkas, matyt Apvaizda, kuri mus saugo. Netrukus dukrytė nusuko savo veidą ir žvilgsnį kažkur aukštyn man už nugaros, į lubas, ir džiaugsmingai sukrykštė. Pakėlusi galvą aukštyn pamaniau, kad ji žiūri į skalbinius, virš galvos ant virvės padžiautus, ir pasakiau jai, kad tai skalbiniai. Bet dukra džiūgaudama man protingai pirštuku parodė tolėliau, už mano nugaros, tačiau atsisukusi aš nieko nepamačiau. Tai matė tik ji pati. Bet jos gyva reakcija buvo akivaizdi, jog dar kartą įsitikinčiau, jog ji tikrai mato nematomų būtybių – Apvaizdos buvimą, tik jai vienai suprantamu pavidalu.
Tokių panašių patyrimų yra buvę ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, kada Salomėja, pakėlusi galvą aukštyn vis žiūri aukštyn į lubas, ir ne į vieną pusę, o dairosi visur ir kažką stebi, stebi mums nematomų būtybių – Apvaizdos buvimą, kurios susirenka kartu su mumis pagarbinti Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.

Štai koks įdomus šis Gyvasis Kelias – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanytas visai kūrinijai, ir su begaline meile ir šviesa nutiestas mums, mirtingiesiems, prasidedantis nuo mūsų urantų, nuo šios planetos Urantijos, gyvai garbinant Rojaus Trejybės Tris Asmenis – Tėvą, Amžinąją Motiną, Begalinę Motiną, ir dar Visuminę Dievybę AŠ ESU. Tai yra kupinas įvairių netikėtų patyrimų, atradimų, iššūkių, visuminės meilės pilnatvės patyrimo Gyvasis Tikrovės Kelias, atradus Gyvą Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, ir bendradarbiaujant su Ja ir Apvaizda, visumos gerovei.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2018-01-24 15:44:41



Vienas tiesos ieškotojas vardu Gadijus papasakojo savo Kristui padavimą apie Jona, kuris buvo prarytas didelės žuvies. Gadijus tada paklausė Jėzaus: „ Ar tu manai, jog ta žuvis tikrai prarijo Jona?“. Mokytojas štai ką atsakęs:
„Mano drauge, mes visi esame jonos, turime nugyventi savo gyvenimą sutinkamai su Dievo valia, ir visais atvėjais kada tik stengiamės išvengti kasdienio gyvenimo dabartinės pareigos bėgdami link tolimų pagundų, tada šituo mes atsiduodame tam, kad mus tiesiogiai valdytų tie poveikiai, kurių nereguliuoja tiesos galios ir teisumo jėgos. Bėgimas nuo pareigos, yra tiesos paaukojimas. Bėgimas nuo šviesos ir gyvenimo tarnystės gali atnešti tiktai tokius kankinančius susidūrimus au atkakliais savanaudiškumo banginiais, kurie galų gale atveda į tamsą ir mirtį, nebent tokie Dievą apleidę jonos tikrai atsuktų savo širdį net ir apimti didžiausios nevilties, į Dievą ir jo gėrio ieškojimą. Ir tada tokios nevilties apimtos sielos Dievo ieško nuoširdžiai- yra išalkusios šviesos ir ištroškusios teisumo- nėra visiškai nieko, kas galėtų juos toliau laikyti nelaisvėje. Kada ir kokiam dugne jie būtų atsidūrę, tačiau kada šviesos jie ieško iš visos širdies, tada dangiškojo Viešpaties Dievo dvasia juos išlaisvins iš jų nelaisvės; gyvenimo nepalankios aplinkybės juos išmes į naują galimybių žemę atnaujintam tarnavimui ir išmintingam gyvenimui“ (1428-2)
Šiame trumpame Jėzaus mokyme sutelpa koncentruotas mano gyvenimo aprašymas. Skaitydama šia vietą, aš pajaučiau norą pasidalinti savo patyrimu forume.
Dažnai užduodavau sau klausimą, tai kokia gi ta žmogaus egzistencinė prasmė? Ir šis Jėzaus mokymas apšviečia tą pagrindinę žmogaus pareigą ir prasmę –nugyventi gyvenimą sutinkamai su Kūrėjo valia. Kitu atvėju, mes klaidžiosime klystkelių labirintais, paaukodami Tiesą, kuri yra tik viena – Kūrėjo sumanyta Tikrovė. Toldami nuo tikrovės mes gyvensime iliuzijoje, iškreiptų veidrodžių karalystėje, kurioje nebėra teisumo ir tiesos, nes tai ne Rojaus Trejybės – AŠ ESU kelias, tai yra klystkelis. O kaip nepažinęs Kūrėjo tu sužinosi Jo valią? Iš to seka, kad žmogaus gyvenimo esmių esmė yra surasti Kūrėją. O kur gi Jo ieškoti? Šviesos Mokytojo Algimanto evangelija skelbia „KŪRĖJAS YRA GYVAS – IR KIEKVIENO VIDUJE – JĮ GALIMA ATRASTI“ .
Aš suradau Kūrėją savyje ir Algimanto skelbiamą evangeliją aš liudiju savo patyrimu, kuris pakeitė mano mąstymą, įpročius, mano vidinę būseną, atnešė man ramybės ir begalinės meilės pojutį.
Visada buvau linkusi filosofuoti, tikėjau tuo Kažkuo, viso ko sumanytoju, nes be Kūrėjo man nesusidėliodavo mano filosofinė dėlione. Tačiau Jėzaus egzistavimu buvau linkusi abėjoti, nes katalikų bažnyčios skelbiamos istorijos man buvo padrikos ir neįtikinančios. Taip ir bėgo dienos, metai, dešimtmečiai, kaip dabar suprantu, tolstant nuo tikrovės, gyvenant tvirtai užmerktomis akimis, skriaudžiant savo kūną ir sielą neišmintingais sprendimais, kuriuos dažnai nuplaudavau ašaromis.
Prieš du metus, vieno sunkaus išgyvenimo metu, instinktyviai kreipiausi į Tą – Kažką, kad Jis man patartų, kaip elgtis, kaip prašviesinti pasaulį, kaip padaryti, kad žmonės nebūtų tokie pikti, svetimi vieni kitiems ir kaip sutvarkyti šeimos pašlijusius santykius. Buvau labai pavargusi nuo tų sprendimų, kurie būdavo pasirenkami, tarytum pasukus ruletę, be gilios įžvalgos, vadovaujantis- kaip dabar suvokiu- gyvuliniais instinktais.
Ir Jis atsakė. Girdėjau viduje balsą, o kiekviena mano ląstelė iš karto atpažino JĮ. Mano lūpos ištarė: AŠ SURADAU TAVE! AŠ ESU! (Tuo metu dar neturėjau jokios nuovokos apie Visuminę Dievybę AŠ ESU) Pajaučiau didžiulę meilę visai aplinkai, kiekvienam, norėjau visiems papasakoti apie savo neeilinį atradimą.
Viduje balsas man pasakė „Eik, pasiimk tą knygą“. Aš iš karto žinojau apie kokią knygą eina kalba. Šią knygą prieš daugiau nei metus buvau gavusi dovanų iš vieno, tuo metu nepažystamo, žmogaus, tačiau nebuvau jos skaičius. Knyga vadinosi „Kalbu jums vėl – Jėzus Kristus“. Dėkoju Tau – Liudvikai, už nuostabią dovaną!
Skaitant šią šviesos apreiškimus nevalingai tekėjo ašaros, mano vidus, kaip koks išalkęs žveriukas, springdamas iš pasitenkinimo rijo informaciją ir kiekviena kūno ląstelė liudijo ten slypinčia tiesą. Taip aš susipažinau su Jėzumi, Jo misija, pajaučiau iš Kristaus sklindančią meilę, jaučiausi tarytum atradusi visus pasaulio lobius ir dar daugiau. AŠ SURADAU TIESĄ.
Po Jėzaus apreiškimų ėmiau studijuoti URANTIJOS APREIŠKIMŲ KNYGĄ, kurioje informaciją buvo tokia giluminė ir išplėsta, jog šią knygą skaičiau metus laiko. Bet tai, ką ten pavyko surasti ir suprasti paaiškino man iki tol daugybę neatsakytų kosmologinių, egzistencinių klausimų, mano padrikos informacinės dėlionės dalys buvo sugrupuotos ir sudėliotos į krūveles, o daugelis dalių rado vietą ir pačioje tikrovės suvokimo dėlionėje.
Morontinė dvasinė mota sako, kad dvasinis patyrimas pranoksta mirtingojo logiką ir išplėčia kosminę įžvalgą, didindamas pasitikėjimą Kūrėju ir savimi. Kada atradau Kūrėją savyje, aš pajaučiau, kad tik Juo vienu galiu pasitikėti, kad tik Jo meilė yra tikra, ėmiau suvokti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šios milžiniškos šeimos gerovės ir šviesinimo. Bet žinias reikia suderinti su savo darbais ir veiksmais, tas nepavyko iš karto, tačiau noras šviesėti palaipsniui keitė mane ir aplinką.
Kūrėjas, t.y Rojaus Trejybė – AŠ ESU yra patys mylinčiausi Motina ir Tėvas visai savo Kūrinijai, todėl Jie visuomet atsiliepia į savo vaikų šauksmą, jei tas šauksmas yra nuoširdus ir tikras. O atverti savo indus Kūrėjo meilei yra gyvybiškai svarbu, nes tik Jis mums suteikia taip mums reikalingos gyvybinės energijos, tik Jis mus pripildo meile ir tik Jis apsaugo nuo baimių, kančios ir negandų. Jei žmogus yra taip nuklydęs nuo šio žinojimo, jei jis elgiasi kaip kvailas, užsispyręs, alkanas paukščiukas, kuris atskridus maitintojui lieka tvirtai užsklendęs savo snapelį ir taip yra nepamaitinamas, jam gresia mirtis. Taigi žmogus, kuris pakelia prieš save ranką, nebegali ištverti to alkio skausmo,o tą alkį jaučia ne fizinis kūnas, bet žmogaus ištuštėjas ir išsekęs vidus.
Gaila, kad šiuolaikinis žmogus tik skausme ir patirdamas negandas sustoja nuo bereikšmio lėkimo ir tik tuomet pradeda mąstyti apie prasmes, savo vidų, bet dar labiau gaila, kad dažnas net ir tuomet apie esmę, ir Kūrėjo tikrovę, nesusimąsto. Tie nevilties apimti jonos, kurie nuoširdžiai atveria savo širdį Kūrėjui, pamiršę visas gyvulinio ego apraiškas, tuo intymiausiu metu jie gali atrasti Jį, Tikrovės Šaltinį ir Centrą ir tuomet Algimanto evangelija įgauna patyrimą, jog Kūrėjas yra mūsų visų viduje, gyvas ir tikras.
O, kad žmonės žinotų, koks palengvėjimas ir kokia palaima jų laukia atradus Kūrėją savyje. Atrastas Kūrėjas, tapo pačiu artimiausiu mano Draugu, Tėvu, Motina, Sese, Broliu. Pastebiu, kaip vis dažniau norisi pabūti su Juo vienumoje, tyloje, maldoje, koks malonus jausmas užplūsta garbinimo metu, kada jauti švelnų ir meilės kupiną Rojaus Trejybės – AŠ ESU buvimą kažkur čia pat, visiškai šalia, suvokdamas Jos nuostabią, meilės kupiną galybę ir didybę. Ir tu žinai, kad esi viso To dalis.
Gryžtant prie Jėzaus mokymo apie Jona, aš tikrai jaučiuosi kaip išmesta į naują galimybių sausą žemę, kurioje dar kol kas smėlynai ir vienas kitas žalias daigelis. Bet aš tikrai žinau, kad joje būtinai žaliuos nuostabiai gražūs tarnystės ir išmintingumo sodai, kuriuos aš puoselėsiu kartu su Rojaus Trejybe- AŠ ESU.

Telydi Jus visus palaima ir meilė.
Rasa

RASAD
2017-11-19 13:59:09




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal