Forumas: temos peržiūra
GYVENIMAS ŠVIESOJE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU
Šis gyvasis kelias yra GYVAS, nes yra PATIRTINIS, kiekvieno asmens viduje, nes tai Rojaus Trejybės-AŠ ESU pažinimo gyvasis kelias, gyvu patyrimu, kiekvieno asmens viduje, kaip savo ir visų tikrojo ir vienintelio Tėvo ir Motinos, dabar ir per visą amžinybę ateityje. Ir šitas Jos pažinimas mano viduje vis tęsiasi ir tęsiasi, iš tiesų dar gerokai anksčiau nei tik buvo atsiradusi Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus gyvoji šventovė, į kurią pirmą kartą ir atėjau. Jau prieš tai aš, pati pajutusi iš vidaus dvasinį impulsą, man nesuprantamą ir naują, ir visiškai neskatinama niekieno iš mano aplinkos žmonių, dar mokykloje besimokydama vyresnėse klasėse, praėjau kalbėtis labai nuoširdžiai ir atvirai savomis mintimis su Dievu, kuris mano mintyse buvo įvardijamas ir suvokiamas kaip DRAUGAS, ir pats geriausias, į kurį rėmiausi tuomet, remiuosi ir dabar, apie kurį mąstydama jaučiau viduje, kad niekas kitas man negali patarti, sustiprinti ir padėti atrasti teisingus sprendimus, atsakyti į klausimus, kylančius mano galvoje, o tik JIS, tik Jis tai gali padaryti tobulai. Nes tik Jis mane iš vidaus pažįsta tobulai, kaip aš pati savęs nepažįstu. Iki šiol nuo pat paauglystės taip jaučiu, savo viduje. Ir šitai mane skatina vis artimiau ir dažniau bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, patirti dvasinį artumą. Ir nors mano gyvenime įvairių iššūkių ir pokyčių netrūksta, o vis daugiau atsiranda, aš vis labiau ir labiau jaučiu, kad būtent šis gyvas bendravimas kažkada paauglystėje su Dievu kaip Draugu, po to su patirtu Tėvu mano viduje, po to su Rojaus Trejybe, o dabar jau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra vienintelis GYVASIS RYŠYS, kurį noriu puoselėti ir toliau, kurio dėka aš patiriu vis gyviau ir gyviau savo Tikrąjį TĖVĄ ir MOTINĄ, imu pažinti JĮ didėjančia dvasinio artumo būsena, ir pati imu atsiskleisti tokia, kokia nemaniau galinti būti, ir tai tik pradžia.
Kada daugiau kaip prieš savaitę, jau praeitais metais 2016 12 30, urantijos grupėje išgirdome nuostabų Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymą, apžvelgiantį mūsų urantų 2016 metus, tai šis mokymas buvo man kaip patvirtinimas ir didelis sustiprinimas į mano viduje vis iškylančias gyvos šviesos ir meilės mintis, kurios kol kas dar prasilenkia su mano ryžtingesniais šviesos veiksmais išorėje, aplinkoje:
„Ir Aš džiaugiuosi jūsų visų vadinamųjų urantų pasireiškimu, kiek jūs sau mąstote viduje, kiek jūs daug daugiau norėtumėte būti veiklesni, energingesni, ryžtingesni, geresni, dar daugiau prisipildę Manosios Meilės. Tai Mane malonina – jūsų gyvybingumas, jūsų troškimas. Juk svarbiausia ir yra ne tai, kuo jūs esate šią akimirką, bet tai, kuo šią akimirką jūs trokštate būti. Jūsų troškimas, kuo jūs norėtumėte pasireikšti, ir yra tas jūsų dvasinės asmenybės, Mūsų jums suteiktos amžinosios dovanos, dvasinio asmens, vektorius – į kurią pusę jūs ketinate žengti artimiausiu metu.“
Štai šitas vektorius – žengti į vis didesnę vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir yra pati teisingiausia ir prasmingiausia kryptis tiek man, tiek kiekvienam urantui, tiek visai žmonijai, ir net kūrinijai. Vienovės su savo Tikruoju Tėvu ir Motina neįmanoma patirti, gyvai su Juo nebendraujant, net ir daugybę kartų dienoje, savo apmąstymus ir mintis nukreipiant jiems. Kaip gi štai vaikas galėtų patirti savo žemiškojo tėvo ir motinos meilę savyje, jei vis atstumtų juos, nesikalbėtų, nebendrautų su jais, nesidalintų savo džiaugsmais ir rūpesčiais, nusisuktų nuo jų, nors šie vis vien jį myli? Negalėtų patirti, nes bendravimo ryšys turi būti ABIPUSIS, o ne vienpusis. Taip ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums yra padovanojusi savo gyvąją dalelę Minties Derintoją – nutiesusi gyvą ryšį mums ir mūsų labui, bet kiek mes atsakome į šį Jos kvietimą bendrauti su Ja? Retokai dar, retokai bendraujam su Ja, dar nepasitikim, dar atstumiam Ją manydami, kad patys galim kažką geriau, dar abejojam, todėl ir nepajaučiam gyvo nuoširdaus meilės atsako savyje iš Jų – Tikrojo Tėvo ir Motinos savyje.
Manyje irgi būna tokių susvyravimų, kada įvairūs pasąmonės ir sąmonės teršalai aptemdo nuoširdesnį bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, bet aš vis vien nepasiduodu jiems ilgai bujoti manyje, o visada vėl ir vėl kreipiuosi į Ją nuoširdžiai savais žodžiais, ir vėl pajuntu gyvybingą palaimos būsenos atsaką savyje, pajuntu vėl užpildančią dvasinės stiprybės, meilės, nuoširdumo, ramybės ir gerovės būseną. Nes būtent šitaip išmintingai elgtis man suteikiamuose mokymuose mane moko Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tai, ką Ji man pasako, aš galiausiai patvirtinu realiu veiksmu, kokia gyvybinga Jos energija, ir kaip per atsivėrimą ją įsisavinant vis labiau stiprėja fizinis kūnas, rimsta neramus žmogiškasis protas, mintys tampa šviesesnės ir imlesnės dvasiniams impulsams. Štai praeitą savaitę turėjau tokį patyrimą, kada praėjusį ketvirtadienį per pietus išėjau pasivaikščioti po savo namų apylinkes Riešėje, kur atsiveria gražūs gamtos vaizdai akims, kai aplink ramuma ir miškai, upelis, ežerėlis, laukai apramina ir panardina į prasmingus apmąstymus, jais bevaikštant. Taigi ta diena buvo labai šalta ir vėjuota, termometro stulpelis rodė gal -20 laipsnių šalčio, nors dangus saulėtas. Taigi aš vaikščiojau, ir nors buvau gerai apsirengusi, ir su šilta vilnone kepuraite, manau, kad visgi galėjo galvą perpūsti stiprus vėjas. Grįžusi namo gerai jaučiausi, tačiau vakare pajutau nedidelius galvos skausmus, bet nelabai kreipiau dėmesio, nes pagalvojau, kad esu nuvargusi ir laikas miegoti. Ryte penktadienį kai tik prasibudau, pajutau didelį galvos skausmą, kuris buvo geliantis ties viršugalviu, kad tas gėlimas, atrodė, jau juntamas ir ties kaklu, ir jau žemiau rankose. Atsimenu, kad pagalvojau kas čia darosi, ką daryti, kai neužilgo pajutau, kaip mane užliejo tokia aiški dvasinė būsena ir dvasinis žinojimas, ką gi daryti – tik gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir nuolatinis Jos gyvojo vandens gėrimas mane visiškai atstatys. Tai buvo realiai patirta dvasinė būsena ir aiškus žinojimas, kad taip ir bus. Neatsimenu ar esu iki šiol patyrusi kažką panašaus, taip aiškiai. Na ir šitas dvasinis patyrimas mane labai sustiprino ir skatino vis bendrauti ir bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, vis garbinti Ją, visą rytą, ir nepaisant labai didelių galvos skausmų, jaučiau, kai prasiveržia mano nuoširdumas ir meilė Jai, ir galvos skausmai be jokių vaistų ėmė slopti, rimti. Viduje buvo iškilęs toks palyginimas kaip vaizdinys, kad reikia atsukti kraną, kad nuolat tekėtų vanduo, ir nuolat jį gerti, tik šiuo atveju – dvasinį vandenį iš paties Šaltinio. Žinote, tą ir dariau, ir taip visą rytą, iki kol reikėjo važiuoti į urantijos grupę, ėmiau jaustis jau pakankamai gerai. Šitas patyrimas man yra dar vienas sustiprinimas, kad visada ateina išeitis ir pagalba, kai tik nuoširdžiai atsiremiame į Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O juk netikėtų iššūkių būna visokių, ne tik susijusių su mūsų fizinio kūno negalavimais, bet ir su netikėtomis aplinkybėmis mums priimant teisingą sprendimą, kaip reikia pasielgti. Ir tai labai individualūs patyrimai, tačiau IŠEITIS VISADA YRA, ir ji yra suteikiama iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Kada vis dažniau išeinu pasivaikščioti į gamtą po savo namų apylinkes, labai dažnai panyru į apmąstymus, kuriuos irgi nuoširdžiai paskiriu Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Tiesiog mąstau savyje vienokius ar kitokius dalykus, stengiuosi pajausti teisingesnę išeitį, ir jau pastebėjau, kad mano apmąstymus netikėtai ir visai natūraliai užlieja dar ryškesnės šviesos mintys, dar labiau mane dvasiškai pakylėjančios, sustiprinančios, kaip aiškūs atsakymai, kad tokie pasivaikščiojimai man tampa nuostabiu malonumu. Ir aš jau žinau, kad tai yra suteikiama ryškesnė šviesa iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, mane pasiekianti per Minties Derintoją. Nes būna tokių šviesių minčių, apie kurias anksčiau aš visai nesusimąstydavau, kad taip įmanoma, nes niekada iki šiol neturėjau tokių patyrimų, kaip dabar. Ir vienas iš tokių patyrimų – motinystė. Ir štai per tokį nuoširdų bendravimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir apmąstymus vienumoje, pašvenčiant juos Jai, man ateina šviesios ir gyvybingos mintys, kad Jos gyvoji energija, mane vis labiau užpildanti palaimos dvasine būsena, kaip suteikia gyvybingumo kiekvienai fizinei kūno ląstelei, lygiai taip pat suteikia to paties gyvybingumo ir mažyliui, dar tik besivystančiam įsčiose. Ir kaip šitoji gyva energija pamaitina ir sustiprina, valo kiekvieną fizinę kūno ląstelę, tokį patį poveikį ji daro ir naujai gyvybei įsčiose, ir ne mažesnį. Tėvas štai mokyme sako:
„Ir šitoji būsena PAMAITINA jūsų būsimąjį kūdikį MANĄJA IR GYVĄJA MEILE – KOSMINIAIS ENERGETINIAIS VIRPESIAIS – TIESIAI IŠ MŪSŲ TRIJŲ IR ESANČIŲ ROJUJE.“ (Tėvo mokymas apie vaikų auklėjimą, mitybą, gydymą, 2011 03 26)
Ir kuo dažnesnis ir tuo pačiu nuoširdesnis tampa gyvas bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tuo mane vis stipriau užlieja būsena, aiškumas ir tvirtumas, kad gyvoji aukšto dažnio energinių virpesių energija yra pajėgi atstatyti ir sureguliuoti įvairius procesus, kokie vyksta moters kūne vystantis naujai gyvybei, tiek bet kuriam kitokiam fiziologiniam procesui žmogaus fiziniame kūne apskritai. Kada gydytojai kalba apie įvairius negalavimus, pasireiškiančius moters kūne, vystantis naujai gyvybei, jie tikrai nekalba, nes NEŽINO, kad yra toks Tobulumo šaltinis – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, su kuria nuolat bendraujant, iš kurios nuolat ir nepertraukiamai geriant gyvąją energiją galima turėti sveiką ir gyvybingą kūną, sveiką gimsiantį mažylį, be jokių šalutinių reiškinių ir pasekmių, apie kuriuos kalba ir vis klausia štai ir mano gydytoja. Aš jai vis atsakau tą patį – gerai jaučiuosi, viskas puiku, jokių šalutinių reiškinių nejaučiu. O ir patvirtinimus iš būtinų medicininių tyrimų gaunu – viskas vystosi gerai, nes taip ir jaučiuosi. Būna, kad ir kai kurios urantės manęs paklausia, kaip gi aš jaučiuosi, ar man lengva vaikščioti, nes kai kurių jų patirtys praeityje buvo nelabai malonios, o aš vėl patvirtinu tą patį, kad gerai jaučiuosi, nes visą naujos gyvybės vystymosi procesą nuoširdžiai pašvenčiu Rojaus Trejybei-AŠ ESU.
Štai ir šį praėjusį savaitgalį, kai buvau su Robertu kaime sodyboje, pavakary sėdėjau ir skaičiau straipsnį internete per savo mobilųjį telefoną, ir pajutau, kaip ėmė spurdėti nauja gyvybė mano įsčiose, o tuomet jau sunkiau susikaupti skaityti, nes dėmesys nukrypsta į ją, visai natūraliai. Netrukus kilo mintis ir poreikis pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kad dar daugiau giluminės ramybės ir palaimos patirčiau savyje. Pradėjau labai nuoširdžiai garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir ėmiau patirti mane užliejančią nuostabią palaimos būseną, vis gilėjančią ir mane pakylėjančią, kuri visiškai apramino ir to mažylio spurdėjimus mano pilve, nes ir jį paveikė aukšto dažnio energiniai virpesiai. Tai štai kaip viskas tarpusavyje susieta, ir tą pajaučiu savuoju patyrimu, kaip mano gyvas įtikėjimas įtakoja tiek mano fizinį kūną ir tą naują gyvybę, besivystančią jame, tiek ir mane supančią aplinką.
Tokie įvairūs patyrimai, patirti gyvenime tik stiprina mano pasitikėjimą Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir apmąstymai apie juos vis plečia ir plečia mano suvokimą apie Jos gyvosios energijos aukšto dažnio energinių virpesių poveikį visur ir viskam, ne tik fizinio kūno gerovei, tiesiog šis gyvasis kelias dar naujas mums urantams, todėl natūralu, kad patys savo kasdieniame gyvenime ir išbandome ir patiriame tai, ko niekada iki šiol nesame patyrę. Kada štai mąstau apie fizinio kūno gyvybingumą, kuris toks svarbus mūsų – tikrųjų jo gyventojų – dvasinių asmenybių, veikimui materialioje aplinkoje, jaučiu dvasine būsena, jei yra koks nors juntamas negalavimas, skausmas ar kitoks nemalonus fizinio kūno patyrimas, vadinasi realiai trūksta gyvosios energijos, vadinasi žmogus per mažai arba visai nebendrauja su Gerovės Šaltiniu – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Vadinasi, jis atsukęs labai silpną srovę gyvojo vandens iš krano, arba tas vanduo vos kapsi. Reiškia, reikia dar daugiau atsukti krano čiaupą, kad galingesne srove tekėtų gyvasis vanduo. Rojaus Trejybė-AŠ ESU štai vakar rytą savo mokyme man vėl patvirtino, kad bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, tiek artėjant įvairiems naujiems iššūkiams, gyvas ryšys su Ja turi būti NUOLATINIS. Tai reiškia, jis neturi nutrūkti niekada, visos dienos bėgyje, tiek netikėtai prasibudus naktį. Tik tuomet bet koks iššūkis nebus bauginantis, nes žmogiškasis protas vis labiau bus apramintas gyvosios energijos šviesos raminančiu ir gaivinančiu poveikiu. Toks turi būti Jos gyvojo sūnaus ar dukters gyvenimas – GYVENIMAS ŠVIESOJE. Ar šito moko gydytojai ar bet kokios srities atstovai? Kas rašoma straipsniuose internete? Juose vien tik tamsa, vien tik skausmingi žmonių patyrimai, bauginantys ir tempiantys žemyn į bedugnę, į vis didesnį proto degradavimą, įvairūs tušti plepalai ir barniai, melagystės, kovos, pasišaipymai vienas iš kito kaip nesubrendusio mažylio lygio, tik jau esant suaugusio žmogaus kūne, o gyvos dvasinės šviesos nors mažos spingsulės juose visai nėra. Ja gyvena tik urantai, ir tik jie gali savo laisva valia ir nuoširdžiai pasidalinti tokiais patyrimais, kaip gyvena ir kaip jaučiasi, ir koks tai milžiniškas skirtumas, kaip šiuo metu gyvena visa žmonija.
„Jūsų patyrimai, jūsų sprendimai, naujų iššūkių priėmimas, ir šitų iššūkių troškimas, jų siekis – tai yra Mano jums suteikti energiniai virpesiai, kurių impulsus jūs ir pradedate savyje vis stipriau jausti, dėl to jūs ir trokštate likti šitame Gyvajame Tikrovės kelyje, jūs trokštate pasireikšti Manimi kitų Šviesos ateičiai, savųjų dvasinių brolių ir sesių labui. Šitą troškimą jūs gaunate iš Manęs.” (Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės – apžvelgiant urantų 2016 metus – suteiktas Urantijos grupėje, Vilniuje, 2016 12 30)
Niekur kitur, o tik šitoje gyvosios šviesos svetainėje www.urantija.lt galima atrasti pačią teisingiausią kryptį, kuria linkme toliau žengti gyvenime, nes niekas nesidalina tokiais patyrimais, kaip urantai, kurie gyvena patirdami Tikrovės Šaltinį savyje, ir pasidalina tuo, patvirtindami, kad tai TIKROVĖ. Ir tai yra kiekvieno asmens asmeninis patyrimas, už kitą atsiverti šiam Šaltiniui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU negali, gali tik pats, asmeniškai. Nori patikrinti kiek šis kelias gyvas ir realus, kiek tikri šie dvasiniai patyrimai? Dėk pastangas dažniau ir nuoširdžiai bendraudamas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – savo Tikruoju Tėvu ir Motina, ir galiausiai pajausi Ją realiai meilės, palaimos dvasine būsena savyje, pajausi, kaip viduje kyla vis nuoširdesnis troškimas dalintis iš Jos patiriama šviesa visų labui, patirsi troškimą gyventi sveikiau, ir šviesiau, nes atsiras dvasinis žinojimas, kad šitokiu gyvenimu tampi gyvu pavyzdžiu visiems, visai žmonijai. Šitaip gyveno Jėzus Kristus prieš daugiau kaip 2000 metų – savo gyvenimu ir skleidžiama gyvojo Tėvo evangelija buvo pavyzdžiu visai žmonijai, ir dar daugiau – visai savo sukurtai Nebadono vietinei visatai, esant Sūnaus Kūrėjo statusu. Šitaip, tik aukštesniu kokybiniu dvasiniu lygiu imame gyventi mes, urantai, gyvendami gyvą gyvenimą su viduje patiriama Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Taip, kaip Jėzus Kristus buvo Tėvo atspindžiu savo gyvenimu, teigdamas, kad kas mato jį, tas mato Tėvą, nes „Tėvas ir aš esame viena dvasioje“. Taip ir mes tampame Rojaus Trejybės-AŠ ESU atspindžiu savuoju gyvenimu, kada vis daugiau ir daugiau patiriame dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kada vis daugiau susiliejame su JA. Todėl jaučiu, kad yra teisinga teigti, kas mato mus, tas mato Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Aš suprantu, kad šitas ryškus teiginys dar tik procese, ir kad jis taps aktyviai realus ateityje, kada iš tiesų patirsime dvasinės vienovės būseną su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, per susiliejimą su Jos gyvąja dalele Minties Derintoju, mums padovanota, kai savo mintimis, žodžiais ir veiksmais liudysime šios būsenos patyrimo tikrovę savyje, visumos labui ir gerovei. Ir tą darysime per visą amžinybę ateityje, jau po šio fizinio kūno energijos išeikvojimo, ir prisikėlimo nauju morontiniu kūnu, po to dvasiniu kūnu, keliaudami iš pasaulio į pasaulį, link mūsų Gimtųjų Namų – Rojaus, visiems liudydami Rojaus Trejybę-AŠ ESU, patiriamą vis galingiau ir galingiau mūsų dvasinio asmens viduje.
Su Kūrėjo meile,
2017-01-11 11:42:48
Komentarai
Mano ir Roberto žemiškajai dukrai Salomėjai dabar jau vieneri metai ir septyni mėnesiai. Nuolat bendraudama su ja pastebiu tokių patyrimų, kurie prasmingi ir liudija jos proto šviesą, tad ir noriu pasidalinti keletu epizodų iš mūsų kasdienio gyvenimo.Praėjusį savaitgalį šeštadienio vakarą praleidome savo sodyboje kaime. Visi kažką veikėme, kažką tvarkėmės. Salomėja tuo tarpu buvo užsilipusi ant medinio suolo, pristumto prie stalo, ir radusi ant stalo saldainių dėžutę, ėmė lukštenti tuos saldainius, ir mėtyti popierėlius ant žemės. Saldainiai jos nedomino, truputį paragavusi išspjovė – neskanu. Po to stebiu, ką gi toliau ji darys? Ogi nulipo nuo suolo, ir priėjo prie kampe stovinčios šiukšlių dėžės, prie kurios šalia stovi didelė geltona šluota ir semtuvėlis, pasiėmė semtuvėlį, pralindusi pro tarpą tarp suolo ir stalo, palindo po stalu ir štai imasi darbo – tvarko tai, ką prišiukšlino. Aš tai matydama, nutariau jai padėti, paėmiau šluotą ir padėjau jai susemti šiukšles į jos atsineštą semtuvėlį, kurias Salomėja nunešė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Štai, tvarka padaryta. Štai tokie pastaruoju metu dažnai, kone kasdien jau pasikartojantys epizodai, kuomet Salomėja mato netvarką – šiukšles ant žemės ir imasi tvarkyti pati, niekieno neprašoma, mane maloniai stebina ir džiugina. Ir aš stebėdama vaiko elgesį darau išvadas, kad mano anksčiau ir dabar pateikiami paaiškinimai kas yra šiukšlė, kad grindys turi būti švarios, nes tuomet malonu jomis vaikščioti, kad jei rankos nešvarios, jas reikia nusiplauti – ir panašūs paprasti bet aiškūs pamokymai jau tampa suprantami. Ji nuolat mato, kaip aš kaime dažnai šluoju grindis, ir net keletą kartų per dieną, nes atėjus iš lauko nešasi smėlis, lapai, į pirtį kraunamų malkų atplaišos ir kitokios šiukšlės, kadangi aš mėgstu švarą ir jai tai paaiškinu, o mano veiksmus įdėmiai stebi Salomėja, supranta paaiškinimus ir į tai reaguoja – reaguoja nuoširdžiu veiksmu – veiksmu iš meilės, kad toje mūsų aplinkoje būtų švaru, tvarkinga ir gražu. Ir tokį gėrio veiksmą atlieka pagal savo galimybes. Kartais aš padedu jai, kai matau, kad dar nepavyksta teisingai atlikti, tačiau jos gėrio motyvas yra užfiksuojamas. Kaip ir mūsų kiekvieno atliekamas gėrio ir meilės kupinas motyvas irgi yra užskaitomas, ne tik pats gėrio veiksmas.
Dar vienas epizodas, kuomet praėjusį penktadienį grėbiau lapus ir dėjau į karutį, kad galėčiau išvežti ir išpilti į tolėliau esančią komposto duobę. Taigi, grėbiu lapus, dedu į karutį, o šalia besisukiojusi Salomėja irgi pati ėmė delniukais semti lapus iš lapų krūvos ir dėti į karutį, ir štai taip abi kartu tvarkėme kiemą. Ir vėl gi aš pastebėjau, kaip dukra reaguoja į mūsų tėvų atliekamus veiksmus ir noriai prisideda, o ne vien žaidžia smėlyje šalia namo.
Būna, kad nešu kažkokį krepšį su daiktais, ir pasiūlau Salomėjai – nešam kartu? Ir ji mielai sutinka, įsikimba į krepšio rankeną, net matosi nuoširdus džiugesys vaiko veide ir kaip rimtai ji atlieka šį veiksmą, vis garsiai ištardama savo kalba – nešam.
Toks kasdienis gyvenimas, kuomet žemiškieji tėvai įtraukia į bet kokį atliekamą materialų veiksmą ir savo mažylį vaiką, ir taip išmintingai, kad ir šis pagal savo galimybes jaustųsi lygiavertis ir galintis prisidėti prie aplinkos gerovės – yra pats geriausias vaiko ir net pačių tėvų lavinimas. Tokiu būdu ir vaikas mokosi kokybiškai gyventi kasdienį gyvenimą, ir tėvai mokosi, visi šeimos nariai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti meilės kupinoje brolystėje tarpusavyje, kol kas tokiuose paprastuose kasdieniuose veiksmuose, stengdamiesi juos atlikti kartu, kantriai ir išmintingai, ir su Kūrėjo meile. Net mūsų žemiškųjų tėvų kantrybė ir nuoširdus noras visur į atliekamus veiksmus įtraukti ir mažylį vaiką, kyla mūsų pačių viduje gyvais šviesos impulsais iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, kuomet Ji šeimoje yra garbinama, apie Ją nuolat kalbama, studijuojami Šviesos apreiškimai.
O vakar vakare jau susiruošėm į lovą, Salomėjai laikas miegoti. Aš atsisėdau lovoje atsiremdama į pagalvę, nes žinau, kad prieš užmigdama dukra dar norės pasimaitinti mano pienu, o tada jai pasakiau: „Atsinešk knygą, paskaitysim, o tu galėsi pienelio pagerti“. Salomėja atsistojo, nuo lovos perėjo į savo lovytę, pristumtą šalia mūsiškės, o už jos lovytės stovėjo pristumta aukšta komoda. Ant jos arčiau gulėjo padėtos dvi vaikiškos knygelės, o kiek tolėliau dvi apreiškimų knygos viena ant kitos sudėtos – viršuje Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, o apačioje Rojaus Trejybės apreiškimų knyga GYVOJI TYLA. Tą akimirką man šmėstelėjo mintis – kurią knygą iš tų visų Salomėja pasirinks? Juk nenurodžiau kažkurios konkrečios. Stebiu ir matau, kaip ji pasilenkė į priekį, paėmė Kristaus KALBU JUMS VĖL apreiškimą ir padėjo į šalį greta, o tada pasiėmė Rojaus Trejybės apreiškimų knygą GYVOJI TYLA ir įsitaisiusi šalia manęs ėmė ją vartyti. Aš gi paklausiau, kokį mokymą ji nori, kad aš paskaityčiau? Dukra vartė lapus ir sustojo ties vienu mokymu – Begalinės Motinos mokymu – ir savo mažu pirštuku keletą kartų bakstelėjo į jį, bakstelėjo į mokymo pradžią, o ne kažkur vidury mokymo, ir savo tarme tardama – čia. Tuomet ji šiltai ir patogiai įsitaisė mano glėbyje, maitindamasi pienu ir ėmė klausytis mokymo, tačiau man perskaičius pusę mokymo ji kietai užmigo, tad mokymą klausytis užbaigė Robertas.
O šį rytą irgi pasikartojo panašus patyrimas, tik pabudus, kai aš pasiūliau pagarbinti Kūrėją. O Salomėja nuėjo ir nuo komodos pati pasiėmė tą pačią Rojaus Trejybės apreiškimų knygą GYVOJI TYLA, kaip ir vakar, tik aš jos neprašiau šito. Iš pradžių ji pasidžiaugė Rojaus Trejybės-AŠ ESU simboliu, ant viršelio bei kitų pradinių puslapių, vis rodydama pirštuku sau į krūtinę, suprasdama, kad jį reikia prisisegti, nes toks pat didelis Rojaus Trejybės-AŠ ESU simbolis yra prisegtas ant jos lovytės galvūgalyje, ir aš vėl atkreipiau jos dėmesį į tą ženklą. Po to pavarčiusi knygą vėl atvertė vieną mokymą – Amžinosios Motinos mokymą – nuo pat pradžių. Pirmiausia pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, o po to perskaičiau visą jos surastą mokymą, kol ji maitinosi pienu ir tiesiog buvo šalia rami, klausėsi. Be to, ir man buvo naudingos tokios studijos, kad dar labiau įsigilinčiau į mokymo turinį apie Apvaizdą ir bendradarbiavimą su Ja visų gerovės labui. Štai taip mes abi pradėjome šią dieną, kartu su Kūrėju.
Taigi, Šviesos indėlis turi šviesos pasekmę.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-11-13 14:18:42
Jurgita , ar tu nori pasakyti , kad tokie specialistai kaip medikai pasaulyje nereikalingi ?
Nori pamokyti tėvus , kad praustu vaikus po šaltu vandeniu , kuomet iškils aukšta temperatūra ?
Minėjai , kad tavo santuoka iširus , nes tavo vyras nėjo tavo keliu. Kokios srities specialistas tavo naujasis vyras gydytojas Robertas , kuris pamoko prausti vaiką šaltu vandeniu ?
Haris
Pasiuntinys
2018-10-01 21:17:39
Miela Jurgita. Aš sužavėta tavimi.. Nuoširdus ačiū už tai, kad pasidalinai savo patyrimais ir įveiktais iššūkiais slaugant Salomėją... Tai nuostabu, kai be baimės ir pasitelkus Gyvąjį įtikėjimą į Kūrėją bei pasitikėdama maldos galią, įveikėt dukrytės negalavimą. Aš džiaugiuosi tavo stiprybe, ramybe ir išmintingais sprendimais. Suprantu, kaip nelengva nugalėti baimę ir turėti tvirtą žinojimą bei suvokimą, kas geriausia tavo sergančiam vaikui. O tas suvokimas ir žinojimas, iš savo patyrimų suprantu, ateina tik per nuoširdų Kūrėjo garbinimą ir nuoširdžią maldą. Man asmeniškai baisu atsigręžti atgal, kai neturėdama gyvenimiškos, patirties, dieviškos išminties bei giluminio suvokimo , kažkada patikėjau savo sūnelį ligoninės medikams ( beje, tais laikais su mažyliu ligoninėse neleisdavo kartu būti mamoms), tad vos mano vaiko gydimas nesibaigė tragiškai, kada vieną ligą gydydami užkrėtė kita ir taip toliau… Miela Jurgita, Įvairių sunkumų ir iššūkiu dar bus auginant mažąją Salomėją, tačiau su tavąją patirtimi ir išmintimi gauta iš Kūrėjo, tu viską įveiksi žymiai lengviau ir paprasčiau, kitaip sakant, be baimės, be įtampos ir pasirinkdama pačius teisingiausius bei išmintingiausius sprendimus. Kiekvieną kartą tave malonu matyti Šventovėje , kaip tu kantriai, išmintingai ir su didžiule meile globoji bei saugai savo mažylę. Šauni, linksma ir žavi jūsų mergaitė! Aš dar iš praeities pasidalinsiu savo gerąja patirtimi. Paskutiniuosius metus dirbdama mokykloje, savo darbus visad pašvęsdavau Kūrėjui ir tada bet kokius iššūkius lengvai įveikdavau, be jokios įtampos, pasitelkus humorą ir su begaline meile bei išmintimi. O gi, būta visko...Dabar, kai turiu galimybę palyginti, tvirtai žinau, kad ši pagalba ateina tik nuoširdžiai, nesavanaudiškai ir su meile bei giliu įtikėjimu kreipiantis į Kūrėją. Stiprybės tau ,Jurgita, ramybės ir gerovės jums visiems.
Su Kūrėjo meile.
adolfina
2018-10-01 20:36:30
Brangieji, aš dalinuosi savo patyrimais su visais, kurie skaito šią šviesos svetainę, kad galėtų sužinoti, pajausti, o kaip gi gyvena urantai, einantys Gyvuoju Keliu. Ir koks skirtumas yra tarp įprasto iliuzinio gyvenimo ir Gyvojo Kelio. O jeigu nesidaliname patyrimais, iš kur tuomet kiti sužinos apie mus urantus, apie mūsų kasdienybę, kokia toji kasdienybė ir mūsų iššūkiai, kaip mes juos įveikiame – ar pasimetame ar pasitikime Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kokia mūsų gyvenimo kryptis-vektorius? Kas mus skatina dalintis savimi, kai aplinkui visi tyli susigūžę iš baimės ir bijo atskleisti savojo gyvenimo uždangą, bijo savęs, bijo būti šviesūs-tikroviški-Savimi tokiais, kokius mus ir sukūrė Kūrėjas? Tik Meilės būsena mus daro gyvybingais ir skatina būti vis aktyvesniais ir aktyvesniais, kuo stipriau ir daugiau jos pajaučiame savyje iš Kūrėjo, nuoširdžiai bendraudami su Juo, ir bendradarbiaudami, ir net su Jo Apvaizda.
Mūsų mintis, veiksmus apsprendžia vien tiktai BŪSENA, Meilės būsena – kiek daug ir giliai ją patiriame savyje iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU!
Dalindamasi savimi aš mokausi veikti visų gerovės labui, mokausi bendradarbiauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, aš atskleidžiu tą išmintį ir įžvalgą, kurią įsisavinau praeities patyrimo dėka, aš laisvėju nuo baimės, kuri būtent ir trukdo dalintis gyva šviesa, suvaržo protą baimės pančiais, kad tik mes nebūtume šviesūs-savimi, nes taip lengviau ir patogiau atrodo – elgtis kaip visi – pilka negyva žmonija. Bet tai tik iliuzija, nes baimė – pati didžiausia iliuzija.
Aš dalinuosi šiais patyrimais su meile, gauta iš Kūrėjo, visų labui, nes jaučiu tokį Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimą savyje, Meilės kvietimą dalintis savimi, kaip gi aš įveikiu sunkumus ir iššūkius, kurie nutinka kasdienybėje, kaip aš jaučiuosi ir elgiuosi. O sunkumų pasitaiko, ne vien tik gražių malonių patyrimų, kurie pakylėja. Bet tik sunkumai ir iššūkiai grūdina asmens charakterį, kuomet jie įveikiami pasitikint Kūrėju, kad ir kaip sunku būtų tą akimirką. Nuolat bendrauju su Kūrėju, analizuoju save, stebiu aplinką, klystu ir vėl mokausi iš patyrimų, priimu naujus sprendimus, vėl stiprėju ir einu pirmyn vienintele kryptimi – link Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-10-01 15:02:12
Jurgita , nesuprantama kam tau reikia viešai rašyti , kaip nualinai savo vaiką ? Tau reikia tokios pagalbos kuri galėtų sureguliuoti tavo mitybą ?
Ar valgai mėsą mūsų šiauriniame krašte, ar tavo vaikui netrūksta reikalingų medžiagų?
Haris
Pasiuntinys
2018-09-30 23:58:18
Dalinuosi su jumis savo patyrimu, pastebėjimais, susirgus mano žemiškajai dukrai Salomėjai, kuriai dabar jau vieneri metai ir penki mėnesiai. Ir tai ne džiaugsmingas patyrimas, tačiau iššūkis man – daugiau pasitikėti Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Visokie įvykiai ir išorinės tamsios aplinkos poveikis matyt taip susidėliojo ir įtakojo, kad beveik prieš dvi savaites Salomėja ėmė sloguoti. Tą kartą į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę šeštadienį atėjo su sloga, truputį irzli, bet gyvi meilės virpesiai, sklindantys iš urantų gyvųjų pamaldų metu vis apramindavo ją. Toks negalavimas galbūt ir būtų lengvai praėjęs, bet mes tą dieną kartu visa šeima nuvykome pas mano tėvus į sodybą, po to dar pas mano senelius į kaimą obuolių skintis, kurių šiemet gausiai užderėjo, o ta diena buvo žvarboka, tai matyt visos tos aplinkybės išeikvojo jos energiją, kad lengvas negalavimas ne tik nepraėjo, bet sustiprėjo. Jau tą pačią naktį Salomėja sunkiau miegojo, blaškėsi, daug gėrė mano pieno. Kitą dieną taip pat jautėsi irzlesnė nei įprastai, nes blogiau jautėsi. Aš ją visaip raminau – ir gyva malda, ir nešiojau, ir vėl aprimdavo. Kitą vakarą, jau naktį ėmė kilti temperatūra, ir pasiekė beveik 39 laipsnius, ir daugiau. Aš daug meldžiausi, ir pati ramybės ir stiprybės pasisemdavau iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU, ir jai perteikiau. Vienu metu naktį pabudusi, pamatavau jos temperatūrą, kuri buvo labai aukšta, ėmiau vėl melstis, ir kaip tik prisiminiau vieną mokymą, kurį iš vakaro skaičiau. Ten Rojaus Trejybė-AŠ ESU kviečia aktyviai bendradarbiauti su savo serafimais. Mane kaip tik laiku labai sustiprino ši mintis, ir aš iš karto maldoje paprašiau savo serafimų aktyvaus dalyvavimo, sustiprinant mane ir mano gyvąją komuniją. Kaip tik netrukus aš realiai pirmą kartą pajutau, kaip prieš tai buvusi mano dvasinė būsena žymiai sustiprėjo, pajutau daug stipresnę gyvąją meilės energiją savyje, nei prieš tai. Tai buvo ryškus pojūtis – būsena. Tai mane sustiprino, kad aš, atsisėdusi šalia jos miegančios, ištiesiau rankas virš jos ir ėmiau pati siųsti meilės gyvąją energiją. Nes vėl, savo Minties Derintojo pagalbos dėka, netikėtai prisiminiau, kaip kažkada Algimantas buvo pasakojęs savo patyrimą su šuniu Hola, kurią gydė būtent taip, kai šuo labai blogai jautėsi, siųsdamas meilės virpesius, stiprindamas ją. Aš ėmiau daryti tą patį, savo dukrai Salomėjai.
Pastebėjau, kad daug sunkiau yra melstis ar siųsti meilės virpesius tuomet, kada yra nerami situacija, kaip štai mano patyrimas su sergančiu vaiku, ar šiaip kitokia kritinė situacija, negu kad ramybės būsenoje būnant. Tiesiog protą trikdo visokios neramios mintys, abejonės – ar pasveiks, kaip pasveiks, kaip toliau jausis, kaip rytoj jausis, ar nepablogės, ir panašios mintys. O tą kartą, kuomet ėmiau siųsti gyvąją meilės energiją vaikui, kartu su savo serafimų sustiprinimu, aš pajutau, kaip mano nerimstantį protą aplankė aiškus pojūtis-mintis – susitelkti tik į šią akimirką, ir niekur daugiau, ir veikti taip nuoširdžiai, kaip tik galiu tuo momentu. Po šitokio patyrimo man žymiai palengvėjo, o vėliau, apmąstydama jį, dar aiškiau supratau, kaip svarbu susitelkti tik į tą darbą, kurį atliekame tuo momentu, visomis savo mintimis, ir nesvarbu kokios bebūtų neramios aplinkybės, nes nerimas tik blogins situaciją, žemins mūsų energinius virpesius, o nuoširdus susitelkimas į Kūrėją – Meilės Šaltinį – mus sustiprins, ir viskas palaipsniui gerai išsispręs.
Tą kartą aš siunčiau meilės virpesius savo mažylei su mintimi ne tam, kad ji greičiau pasveiktų, bet kad patirtų Gyvą Kūrėją savyje, kad pati patirtų Jo meilės, ramybės, gerumo būseną virpesiais. Beje, iki šito momento aš niekada už ją taip nesimeldžiau, tiesiog melsdavau gerovės. Nuo to momento ir toliau, kai tik ji pabusdavo nerami vidury nakties, aš vėl taip pat siunčiau meilės virpesius, tokiu pat motyvu – kad patirtų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvą buvimą savyje, Jos ramybę ir meilę savyje. Ryte ir artėjant vidurdieniui jos kūno temperatūra ėmė kristi. Nenukrito visiškai, bet jau buvo žymiai geriau. Visą tą laiką mes buvome savo sodyboje kaime, nes aš jaučiau, kad toji aplinka gamtos apsuptyje yra daug palankesnė jos sveikimui, o ir man, ten daug aukštesni energiniai virpesiai nei kur nors mieste. Ten vien ramybė, gamtos grožis ir paukščių čiulbesys, tiesiog tikra atgaiva. Tačiau ten kaime nėra jokių patogumų, prie kurių žmogus yra įpratęs mieste – tualetas kažkur toli lauke, vandens iš balos reikia pačiai kibirais prisinešti prausimuisi, pirtį pasikurti, valgyti pasigaminti, geriamą vandenį didelės talpos buteliais atsivežame, o dabar dar vaikas serga, ir jam norisi nuolat būti ant mano rankų, ramiai jaustis. Taigi, gyvenimo aplinkybės iš tiesų kitokios, labai paprastos, bet aš esu prie jų įpratusi, nes kaime nuo mažens užaugau. Bet kaip dabar viską suspėti susitvarkyti, o dar man vienai, nes vyras išvykęs dirba, esant tokioms aplinkybėms? Tokių klausimų tikrai neiškyla mieste patogiai gyvenančiam žmogui. Bet su Kūrėju viskas įmanoma. Taigi tą dieną teko su Salomėja trumpam išeiti į lauką, žinoma apsirengus šiltai, kad pasiskinti pomidorų iš šiltnamio, tai dar kitų daržovių, o kadangi vaikas dar nepasveikęs, tai vakare vėl ėmė po truputį kilti temperatūra. Naktį ir vėl daug kartų kėliausi, vis matavau temperatūrą, bendravau su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tačiau šią naktį pati jaučiausi fiziškai sunkiau – miego trūko, todėl sunkiau buvo susikaupti maldoje. Bet vis vien neatsitraukiau atgal, pasiklioviau savo serafimų ir Apvaizdos pagalba. Kadangi mano vyras Robertas jau buvo išvykęs į darbą, į Vilnių, mes buvome sodyboje tik dviese, taigi jokio kito palaikymo, kaip dvasinio, aš neturėjau, pasiklioviau vien Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kai tą naktį labai pakilo temperatūra 39.6 laipsniai, Robertas man buvo pasiūlęs vaiką numaudyti po šaltu vandeniu, visą apipilant nuo galvos – tai atrodytų ekstremalus būdas, bet jo paties išbandytas ir patikimas, o taip atvėsintas žmogaus organizmas ima pats kovoti su negalavimu ir ima kristi temperatūra. Kaip ten bebūtų, išbandžiau šį metodą, nieko bloga negalvodama – nebuvo kada galvoti, o blogiau tikrai nebuvo. Kitą rytą ir artėjant link vidurdienio temperatūra visai nukrito. Atrodytų, tapo geriau, tačiau dukra dar nesijautė gerai, jautriai miegojo pietų miego, ir tai tik ant mano rankų snausdavo. Kai tik ruošiausi paguldyti į lovą, pabusdavo nuo menkiausio krustelėjimo ir vėl verkdavo, ir vėl reikdavo raminti, vėl tik su Gyva malda. Taigi kol Salomėja mano glėby miegodavo, aš Urantijos Knygą skaičiau, su Rojaus Trejybe-AŠ ESU bendravau.
Pasitarusi su Vita sužinojau, kad toksai pereinamasis trijų dienų laikotarpis, kuomet organizmas sveiksta, stiprėja, vaikui visada pasireiškia. Svarbu tuomet ramybė, o ją aš nuolat gėriau iš Kūrėjo. Po tų dviejų neramių naktų, nukritus temperatūrai, antradienio rytą pastebėjau, kad Salomėjos veidas ir kaklas išbertas šviesiai raudonomis dėmelėmis, tačiau odos neniežtėjo, nesikasė, taip pat pasireiškė didelė sloga. Ir vėl tapo neramu, kas tai? Vėl skambinau Vitai, o ji pamanė, gal vėjaraupiai... bet aš pasitariau su vyru telefonu, ir jis mane nuramino, kad taip kūnas valosi, nieko čia tokio, svarbu kad neniežti. Patarė tiesiog būti ramiai. Tą ir dariau kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Vėliau bekalbant su Vita, ji prisiminė, kad ir jos dukrai Kotrynai yra taip netikėtai išbėrę po virusinės ligos, bet praėjo vėliau kaip niekur nieko. Taip ir Salomėjai, tas rausvas bėrimas pamažu slinko žemyn – kitą dieną pasirodė ir ant pilvo, nugaros, kojų, bet veidas ir kalas šviesėjo. Galiausiai per kelias dienas išnyko visiškai. Vienintelį vakarą prieš išbėrimą daviau jai išgerti šaukštelį vaikiško sirupo nuo temperatūros, bet daugiau nedaviau, nenorėjau teršti jos fizinio kūno.
Kaip svarbu yra žinoti tokius šalutinius reiškinius, kuomet netikėtai suserga vaikas, kuris daugybę kartų labiau reaguoja į aplinką nei mes suaugusieji, ir svarbu tam, kad neišsigąstume ir nesukeltume savo veiksmais dar sunkesnių aplinkybių vaiko sveikimui. Aš nenorėjau vykti tirtis pas jokią gydytoją dėl to bėrimo ir ligos, nes vien pagalvojus buvo neramu – ta ilga kelionė į miestą, ilgas laukimas poliklinikoje, kur ir taip daug sergančių vaikų, pilna žemo dažnio energinių virpesių aplinka, o dar gydytoja gali būti nerami nuo didelio darbo krūvio, pacientų gausybės – tiesiog jaučiau būsena, kad būdama ramybėje ir dar su Rojaus Trejybės-AŠ ESU pagalba aš geriau padėsiu vaikui, ir jis tikrai greičiau pasveiks. Bet šitaip ramiai ir teisingai elgtis man diktavo mano būsena. Be atrasto Kūrėjo iš tiesų būtų neramu, galvoje kiltų daugybė baimių dėl galimų komplikacijų, apie kurias man prakalbo mano žemiškoji mama, su dideliu nerimu paskambinusi, kad aš nutariau net su ja tomis dienomis telefonu nebendrauti. Tik žinutėmis pranešiau, kaip laikomės. Žinau, kad pasielgiau teisingai – neįsileidau žemo dažnio energinių virpesių, ir nesvarbu, koks tai asmuo, ar tai mano žemiškoji motina, ar kažkas kitas. Aš esu patenkinta, kad mano vyras Robertas mano sprendimui dėl vizito pas gydytoją pritarė ir mane palaikė, nors pats yra gydytojas ir nuolat sukasi toje aplinkoje, poliklinikoje. Bet mano nuoširdus ir kryptingas palaipsnis ėjimas į Gyvąją Šviesą, į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mūsų žemiškojoje šeimoje, šviesina, stiprina ir jį patį, kad ir jis ima į aplinką žvelgti gilesniu ir platesniu žvilgsniu.
Visą tą ligos periodą Salomėja nieko nevalgė išskyrus mano pieną, tačiau nukritus temperatūrai ir stiprėjant, jau aną ketvirtadienį, penktadienį ėmė pati valgyti materialaus maisto.
Šio patyrimo dėka supratau, kaip svarbu VISADA nuoširdžiai atsiverti Kūrėjui ir pajausti Jo vedimą viduje, ir veikti taip, kaip jaučiame – o tai padaryti sunkiausia nutikus neramiai ar kritinei situacijai. Sunkiausia, nes protas neramus dėl iškylančių iš pasąmonės baimių proveržių. O baimė, kaip žinome, ir yra visų negalavimų ir nelaimių priežastis, kuri palaipsniui, per įvairias aplinkybes, kuriose atsiduriam, kapsi lašas po lašo, kol štai prikapsi kažką nemalonaus. Visgi tik Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU sušvelnina visas aplinkybes, palengvina negalavimus, ir lengviau ateina pagijimas, jo specialiai nesiekiant, o vien mintis kreipiant į artimesnį ir glaustesnį ryšį su Mūsų Visų Tėvu ir Motina.
Praeitą savaitę iki pat savaitgalio Salomėja vis aktyviau stiprėjo, daug miegojo, vis geriau jautėsi, tapo aktyvesnė ir linksmesnė, net lauke vaikštinėjo, kad jau praėjusį penktadienį ėmė pagaliau pati miegoti pietų miego, lovoje paguldyta, o ne vien ant mano rankų. Tai liudija, kad Kūrėjo šviesos energiniai virpesiai yra realūs ir stiprina geriau už bet kokius cheminius vaistus.
Štai vienas ryškus ir malonus pasikeitimas Salomėjos elgesyje įvyko jau sveikstant, po to, kada aš tą naktį netikėtai ėmiau melstis, kad ji pati patirtų Gyvą Kūrėją savyje, ir visas Jo amžinąsias vertybes – ji pradėjo mane ir Robertą švelniai glostyti savo maža rankute, vis prieidama, ar ant rankų nešiojama, ir daug kartų dienoje, ir tą daro iki šiol, ir sako gee... – tai jos žodžiais tariant – geras-gera. Iki tol ji buvo geras vaikas, bet dabar ėmė aktyviai demonstruoti savo viduje patiriamą gerumą, meilę, parodydama realiu veiksmu. Taigi, ji realiai patiria Rojaus Trejybės-AŠ ESU buvimą, meilę, gerumą, ir tą parodo taip, kaip sugeba – švelniu paglostymu. Dabar net mane nuramina netikėtai savo rankute paglostydama ir pasakydama gee.., jei dėl kažko sunerimusi esu.
Kiekvienas įveiktas iššūkis kartu su Rojaus Trejybe-AŠ ESU sustiprina ir suteikia daugiau pasitikėjimo, kuris labai svarbus. Štai, net ir dalijimasis tokiu skausmingu patyrimu irgi yra iššūkis, jį pagarsinant visiems, nes galbūt kažkam netikėtai pravers ir nuramins tuomet, kai užklups sunki ar nerami akimirka, kurią galime įveikti drauge su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir Jo Apvaizda.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-09-26 17:18:04
Miela Jurgita, kad tu žinotum kaip mane asmeniškai, kiekvieną kartą sujaudina tavo tokie gyvi, vienintelės Tikrovės patyrimai, ypatingai mažos urantės Salomėjos patyrimai.
Perskaičius tavo pasidalijimus su mumis tais nuostabiais, šitoje virtualioje erdvėje, džiaugsmingais išgyvenimais, mane sugrąžina mintimis atgal į, prieš 34 metų laikotarpį, kai tais tarybiniais laikais, sekmadieniais, įvairaus amžiaus moterų ir kelių vyrų grupelė mano bute rinkdavomės melstis už pasaulį ir paklausyti GYVO JĖZAUS ŽODŽIO, o po trumpo laiko ir GYVŲ DIEVO TĖVO ŽODŽIŲ.
/Dabar rašau tais terminais, kuriais mūsų nedidelė grupelė tuo metu galėjome suvokti; tuo metu mes nieko negirdėjome apie Urantija, tuo labiau apie urantus/.
Po kurio laiko mūsų grupėje atsirado trys vaikai per kuriuos pradėjo kalbėti Jėzus, Tėvas Dievas, Marija.
Aiškiausiai Tėvo Dievo Žodžius girdėdavo dvylikametis berniukas Rimvydas. Per jį, mes per visas mokyklines vasaros atostogas, išgyvenome ROJŲ /pagal tuometinę mūsų sampratą/.
Miela sesę Jurgita, aš ir vėl atvirauju ne dėl tuščio pasigyrimo, o kad savo asmeniniu, laimingo laikotarpio išgyvenimu, patvirtinčiau tavo laimingus išgyvenimus stebint savos, mažos dukrytės nesąmoningas reakcijas į VIENINTELĖS GYVOS TIKROVĖS pasireiškimus.
Mūsų, tuometinėje grupėje, dėl Dievo teikiamų malonių grupės nariams pavydo nebuvo.
Aš dabar, viešai ir atvirai, Tėvo Kūrėjo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU akivaizdoje sakau: Tais, įtikėjusiems į Gyvąjį Dievą nelengvais laikais, mes jautėm džiaugsmą dėl sesių dvasioje patyrimų, MES IŠ TIESŲ MYLĖJOM VIENAS KITĄ.
Petys-petin mes drauge nugalėjom ne vieną kliūtį.
Miela Jurgita, patikėk, tavo drąsa dar ne vieną urantą sustiprins.
Tu esi išmintinga ir įvykių, dabar vykstančių tavojoje žemiškoje šeimoje, neforsuosi ir nespartinsi.
Visiems linkiu vis labiau gilėjančio ĮTIKĖJIMO Į VIENINTELE GYVĄJĄ TIKROVĘ.
Su meile,
irena1950
2018-02-11 12:13:46
Šią savaitę, ketvirtadienio popietę, grįžusi su savo dukra Salomėja po pasivaikščiojimo lauke, prisėdome virtuvėje ir ėmiau ją žindyti. O aš tuo tarpu pradėjau garbinti Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ji maitinosi, kai netikėtai atsimerkė, atsitraukė truputį nuo manęs ir ėmė įdėmiai žiūrėti į priešais esančią virtuvės sieną, esančią maždaug apie metrą nuo mūsų, bet savo žvilgsnį nukreipė arčiau lubų. Netikėtai apsidžiaugė, ėmė juoktis ir krykštauti, ir iš mažylės reakcijos supratau, kad ji vėl kažką mato, kažkokias būtybes, tik jai vienai matomas, nes pakėlusi savo akis į tą pusę aš nieko nepamačiau. Stebėjau vaiko džiaugsmingą veidą, akis, nukreiptas aukštyn, ir mačiau, kaip jos žvilgsnis juda tarsi tiesia trajektorija nuo vieno stebimo objekto, toliau prie antro, ir dar toliau prie trečio, ir vėl sugrįžta prie pirmojo. Ir šitaip ji tyrinėjo akimis man nematomas būtybes, džiūgaudama. Po kiek laiko nusisuko, jau buvo pasisotinusi pienu, ir aš ją paleidau ant grindų paropoti. Ji aktyviai užsiėmė savo veikla, tyrinėdama ant grindų gulinčius įvairius žaislus, daiktus, baldus. Dabar aš pagaliau nutariau pavalgyti. Įsidėjau į lėkštę pasigaminto maisto, pasidėjau virtuvėje ant valgomojo stalo ir ėmiau garsiai melstis prieš maistą. Kai tik Salomėja išgirdo mano garsiai tariamą maldą Kūrėjui, iš karto sureagavo – tuoj ėmė ropoti pas mane ir balsu demonstruoti, kad aš ją pasiimčiau sau ant kelių. Ir šitokią jos reakciją pastebiu jau ne pirmą kartą, kai pradėjusi garbinti Kūrėją, ji atropoja pas mane, prašosi ant kelių, ir trokšta vėl truputį pagerti pieno, taip rodo poreikį patirti daugiau ramybės, palaimos, kokią ir aš patiriu tuo metu, taigi ir ji ima patirti gyvus energinius virpesius, priešingu atveju taip nereaguotų. Taigi aš ir vėl ją paėmiau ant rankų, vėl ėmiau maitinti, toliau melsdamasi, kai ji netikėtai vėl atsitraukė truputį nuo manęs, ir vėl pasikartojo ta pati reakcija – vėl ėmė džiūgaudama stebėti kažkokias būtybes, tyrinėdama žvilgsniu lygiai tą pačią vietą ir taip pat, kaip ir prieš tai – vieną, antrą, trečią, o gal ir daugiau būtybių. Aš irgi atsakydama į jos nuoširdžią reakciją ėmiau juoktis ir klausti Salomėjos – kas ten, ką matai? Pasakyk labas! Ir mano maloniai nuostabai, ji šypsodamasi ir žiūrėdama aukštyn pamojavo savo dešine rankyte toms būtybėms. Aš ėmiau irgi nuoširdžiai šypsotis ir juoktis kartu su ja, matydama tokią vaiko nuostabią reakciją, o juk ji pirmą kartą taip su jomis pasisveikino!
Kuomet vėliau apmąsčiau šitą patyrimą, ką mačiau stebėdama Salomėją, atėjo mintys, kad tos būtybės visą laiką buvo šalia mūsų, toje pat virtuvės patalpoje, stebėjo mus, nuo to momento, kai dukra pamatė jas pirmą kartą, ir po kiek laiko praėjus – antrą kartą. Būtent toks susidarė pojūtis po paskutinės pasikartojusios vaiko reakcijos.
Iš tiesų, tai buvo labai džiaugsmingas ir malonus patyrimas, ir labai sustiprinantis bei dar kartą patvirtinantis, kad Apvaizda yra visada šalia mūsų, kada mes bendraujame su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, eidami Jo gyvuoju keliu. Kadangi mes jos dar nematome, mūsų sąmonė ir pasąmonė nėra tiek išskaistinta Kūrėjo gyvosios šviesos energijos, tai mums atrodo, kad esame vieni, mūsų niekas nemato. Bet pasirodo taip nėra, o priešingai – šalia mūsų YRA Apvaizda, ji mus stebi, mūsų meilės kupinus veiksmus, mums padeda įvairiose mūsų gyvenimiškose aplinkybėse įveikiant visokius iššūkius, sustiprindama. Taigi mes nesame vieni, šalia mūsų yra Kūrėjo vaikai, mūsų broliai, tik kitokiu pavidalu – aukštesnių energinių virpesių, ir jie skatina drąsiau bendradarbiauti su jais, nebijoti jų. Tik Kūrėjo gyvoji meilės energija, vis labiau pripildanti mus sklidinai, per mūsų nuoširdų gilėjantį atsivėrimą, galiausiai leis mums pajausti meilę ir brolystę Apvaizdai, o tuo pačiu dar didesnį pasitikėjimą Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU ir savimi.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-02-10 18:02:36
Brangi Jurgita,
Kokie nuostabūs patyrimai, skaitydama pajutau pakylėjimą, kažkokį nepaprastą įtikėjimo susitiprinimą. Dėkoju tau už tai, kad daliniesi ir stiprini visis mus.
Seseriškas apkabintukas nuo manęs ir telydi visą tavo šeimą Kūrėjo palaima,
RASAD
2018-01-25 15:22:58
Miela Jurgita, dėkoju tau už tai, kad šitoje virtualioje erdvėje pasidalinai tokiais Gyvais patyrimais paliudydama Gyvą Apvaizdos veikimą kasdienėje žemiškoje aplinkoje.
Skaitant tokius patyrimus širdis džiaugiasi, suteikdama einantiems Gyvuoju, Gyvos Tikrovės Keliu dar didesnę viltį, ryžtą.
Tai pirmosios kregždės, Dvasinio Pavasario
Pranašės. Urantijoje JAU gimsta Nauja Karta - ŠVENTŲJŲ KARTA - TIKRIEJI TĖVO KŪRĖJO - ROJAUS TREJYBĖS - AŠ ESU VAIKAI!
Apkabinu tave, Salomėją ir Robertą Kūrėjo apkabinimu.
Su meile,
irena1950
2018-01-24 23:04:58
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]