Forumas: temos peržiūra
Fariziejų apgaulė. Kas Jėzaus laikų fariziejus sieja su šiandieniais fariziejais?
"Ką daug kartų aš esu sakęs savo apaštalams ir savo mokiniams, dabar pareiškiu šitai miniai: Sugokitės fariziejų mielių, kurios yra apgaulė, kilusi iš prietarų ir subrandinta vergavimu tradicijoms, nors daugelis šitų fariziejų savo širdyje yra sąžiningi, o kai kurie iš jų čia gyvena ir kaip mano mokiniai. Netrukus jūs visi suprasite mano mokymą, nes dabar nėra nieko paslėpta, kas tikrai nebus atskleista." 1820-01
"Nebijokite tų, kurie, nors jie ir gali sugebėti nužudyti kūną, bet po šito daugiau jūsų atžvilgiu valdžios nebeturi. Aš patariu jums, NEBIJOKITE NIEKO DANGUJE AR ANT ŽEMĖS, BET DŽIAUKITĖS TUO, JOG PAŽĮSTATE TĄ, KURIS TURI GALIĄ IŠ VISO NETEISINGUMO JUS IŠLAISVINTI IR PERDUOTI JUS VISATOS TEISMUI NETURINČIUS KALTĖS. (Didžiosiomis raidėmis išsikirta mano paties) 1820-02
Kiek mums prireiks laiko, kad įtikintume jus džiaugsmingai įeiti į savo dvasinį paveldą? Aš atėjau į šitą pasaulį, kad apreikščiau Tėvą jums ir kad jus vesčiau pas Tėvą. Pirmąjį dalyką sš padariau, bet antrojo dalyko aš negaliu padaryti be jūsų sutikimo. Tėvas niekada nė vieno žmogaus eiti į karalystę neverčia. Šitas kvietimas amžinai buvo ir visada bus toks: Kas tiktai nori, tegul ateina ir l aisvai geria gyvybės vandenį." 1820-07
Kaip jūs galėtumėte susieti Jėzaus laikų fariziejų ir dabartinių laikų fariziejų - bažnytinės valdžios, politikų, teologų - žodžius ir darbus, jų gyvenimą, kuo jis yra panašus ar skirtingas? Kuo jie pažeidžia Jėzaus mokymą prisidengdami net ir jo vardu?
Algimantas
2006-11-11 15:05:00
Komentarai
šikna ir yra šikna, ar ji paauksuota, ar plikapriežastis
2006-11-14 09:59:55
sudėki žodį į lūpas į lūpas
kai aklas nutrenktas žemėn guliu
lyg laivas nuskendęs pasaulis dūla
kai virš skrodžia angelas peleku aštriu
į kovą į kovą į kovą vis kyla
iš proto išėję juodi rašalai
kai sutemos apgaubia šviesiąją tylą
juk girdis kaip rauda pavargęs svirplys
kai sutemos apgaubia šviesiąją tylą
juk girdis kaip rauda pavargęs svirplys
juk girdis kaip rauda pavargęs svirplys
svirplys
svirplyyyss...
draiskalas
2006-11-14 00:29:10
Pabandau įsivaizduoti tokį dalyką. Atsistoja Bačkis prieš tikinčiuosius ir vietoje to , kad kaip ir eilinį kartą pradėtų ritualines apeigas, nusivelka nuo saves auksu tviskančius rūbus, pastumia į šalį paauksuotą knygą, padeda į šalį visus ritualinius atributus ir kreipiasi į tikinčiuosius savais žodžiais, pieš tai pagarbindamas Dievą Tėvą.Ir tie žodžiai eina iš pačių jo sielos gelmių. Jis pasako , kad visi mes vieno Dievo Tėvo vaikai o tai reiškia, kad visi tarpusavyje broliai ir seserys, visa Dievo kūrinija broliai ir seserys. Ir jis Bačkis dar sako, kad jis šitą patiria savo vidum tiesiog jaučia ir Tėvystę ir tarpusavio Brolystę ir dar pasako , kad ir visi čia susirinkę gali šitą patirti ir jausti ir ne tik čia susirikę į šitas apeigas , bet šitą patirti visi ir visur ir bet kada kur tik jie bebūtų ir ką tik jie tuo metų bedarytų.Ar visi tą pradeda jausti ,patirti tai ką sako Bačkis. Kiek iš susirinkusių atėję čia atlikti ritualimių apeigų? Ir kaip reaguoja visi į tuos Bačkio žodžius ir tie , kurie patiria , ką sako jis ir tie , kurie šito nepatiria. Ir kada Bačkis galėtų tai padaryti, ko reikia, kad jis tai padarytų? Kas jame turi įvykti? O tie žmonės , kurie atėjo alikti ritualo, kas juos atvedė čia? Pareiga, kad to reikalauja tradicija, kad tai daro kiti, kad taip radom taip paliksim, ir ar jie atkikdami ritualą kažką patiria ar ne? Ar tai jų netenkina jie tos palaimos nejaučia, tai kas tuomet juos čia veda. Negi jiems to užtenka? O gal ne, gal neužtenka, bet jie nežino kur jieškoti. O tie, kurie jieško ar ir toliau ateina atlikti ritualo, o atradę?
rimantas ( Kaunas )
2006-11-14 09:25:39
Pildamas kaką, visai nesvarbu ant ko, ir pats būtinai apsitapšnosi...
Jonas
2006-11-13 20:09:24
Vis nesiseka Jums, Algimantai, nepaneigti savo paties išsakomų minčių. Juk, anot Jūsų, veiksmo rezultatas nublanksta prieš motyvą (temoje apie tai, kad darbo motyvai svarbiau už rezultatą). Tai išeitų, kad A.Bačkio motyvas - per pamaldą padėti tautiečiams patirti Dievą - yra kur kas svarbiau už tai, KAIP jis tai padarė ir KOKIOS yra to pasekmės. Turėtumėte girti žmogų už jo bandymą, o Jūs ka darote? Pilate kaką...
Aidas
2006-11-13 15:44:43
suvedžiotas
dievas
2006-11-13 15:43:09
Vienas šventasis garsėjo savo išmintimi taip stipriai, kad gandai pasiekė rojų. Dievai atėjo pas jį ir pasakė išpildysią bet kokį jo norą.
"Kas turėjo atsitikti, jau atsitiko, neturiu daugiau jokių norų. Neapsunkinkite ir negluminkite manęs tokiais pasiūlymais. Nemandagu atsisakyti, bet iš tikrųjų įvyko jau viskas, net ir tai apie ką negalėjau net pasvajoti." Šie žodžiai dar labiau paveikė dievus ir jie pasakė, kad nepadovanoję ko nors neišeis. "Na, ko gi man prašyti? Aš negaliu nieko sugalvoti... Duokit man tai, kas jums atrodo geriausia..." "Mes tau duosim jėgą. Vien tik tavo prisilietimas gaivins mirštančius ir gydys kenčiančius." "Nebloga pagalba, bet ką daryti man? Juk matydamas, kaip visi atsigauna ir pasveiksta galiu išpuikti. Jeigu mano ego sugrįš aš prasmegsiu migloje. Padarykite dar ir taip, kad aš nežinočiau apie šiuos gerus darbus." Dievai sutiko:"Kur tik tu praeisi, gydys tavo šešėlis". "Gerai,- sutiko šventasis,- dar turiu paskutinį prašymą. Padarykite taip, kad mano kaklas nebesisukiotų, kad negalėčiau gręžiotis ir matyti savo šešėlio veiklos rezultatų"...
puikybė
2006-11-13 15:36:18
bus-nebus bus-nebus bus-nebus bus-nebus dievo į minią suvarytas
žodis
2006-11-13 15:32:54
laiko juos kumštin sugniaužęs ir neleidžia atsitiesti pats
dievas
2006-11-13 13:59:55
Vakar per Lietuvos televiziją transliavo pamaldas, kurias vedė Audrys Bačkis. Aš negalėjau patikėti savo akimis, kada pamačiau, kad jis tas, kuris yra visų katalikų galva Lietuvoje, net meldėsi, skaitydamas iš knygos maldą. Malda buvo vien tik sunkūs žodžiai, be dvasios gyvybės ir polėkio. Ji buvo NEGYVAS RITUALAS.
Nejaugi ir jis bijo suklysti? Juk jo padėtis jau aukščiausią net pagal visos katalikų bažnyčios sampratą. Jo nustumti nebegali niekas, o aukščiau lipti nebėra kur, tik popiežiaus krėslas. Bet jis užimtas. Tad ar dabar negali jis jausti savo sielos laisvo skrydžio laisvoje sielos maldoje, kad sušildytų stovinčius po atviru dangumi, ir lietučiui krapniojant, tikinčiuosius, kai jis pats aukso rūbais pasidabinęs stovi po stogu. Šalia jo dar daugybė pasipuošusių, auksu tviskančių bažnyčios hierarchų.
Ir pamaldų metu dar turi būti koks nors žemesnis klierikas, kad atverstų, irgi paauksuotą knygą, nes pats Bačkis atsiversti, kažkodėl, negali ar nenori. Rankoje laiko už save didesnę lazdą, valdžios simbolinį skeptrą? Kam tai? Kas tai? Iliuzija ar tikrovė? Sapnas ar realybė?
Kurioje vietoje stovėtų Jėzus? Tarp minios, lietui lyjant, ar tarp auksu tviskančių bažnyčios vadovų?
Jeigu tarp minios, tai kam tos dekoracijos, jeigu ir pats Jėzus neitų ant pakylos pas tuos, kurie moko jo vardu?
Jeigu Jėzus nueitų pas tuos auksu pasidabinusius, tai, kaip čia atsitiko, kad kiti liko palikti sužvarbę ir sušlapę, o Jėzus pasirinko ne juos, o pilnus blizgesio? Tai kam jis nešė savo mokymą, kad Tėvas yra vienas, o visi mes esame broliai ir sesės. Tai ar mylintis brolis paliks jį mylinčius brolius ir seses ir eis slėptis nuo lietaus po stogu, kai kiti sielos broliai ir sesės melsis po lietumi?
Aš stebėjau šitą visą vaidinimą ir nekaip negalėjau įsivaizduoti Jėzaus stovinčio aukso rūbais dėvinčio ir laikančio didžiulį valdžios simbolio skeptrą.
Save vis sulaikydavau nuo tokios minties, kad Jėzus gal ir būtų atsistojęs tarp tų auksinių vyrų, bet tik su viena sąlyga, vien tik tam, kad tartų savo pamokomąjį žodį, kad jį kiti galėtų girdėti iš antro aukšto. Tačiau po savo žodžio jis tikrai sugrįžtų pas savo paprastus sielos brolius ir seseris, kad jiems papasakotų apie gyvą Tėvą, kurio dvasia gyvena kiekviename. O tada tikrai pasiūlytų ir kitiems pasidalinti savo nuomone apie Tėvą, kaip jie įsivaizduoja Tėvą, gal jau ir patiria Jį bendraudami su Juo nuoširdžiai ir be pompastikos ir teatrališkumo. Ir galiausiai dar pamokytų juos kaip pagarbinti Tėvą iš visos atvertos sielos.
Ir žmonės jaustų šilumą net ir po lietumi stovėdami. Bet daug svarbiau, kad jie pajaustų koks tikras ir gyvas Tėvas yra jų viduje, kurį ir pajuto per tą trumpą Tėvo garbinimo maldą, kurią ir vedė Jėzus.
Ir jokio pompastiškumo, jokių aukso raštų drabužių, ir jokio sunkaus ir negyvo ritualo. Tik atverta Tėvui širdis ir žodžiai slindantys iš atsivėrusios sielos, kurie meilės virpesiais susijungia su kitomis atsivėrusiomis sielomis, ir kaip gyva tekanti upė išsilieja iš suspaustos erdvės, pakyla virš miesto, virš planetos, pasklinda po kūriniją ir sugrįžta pas Tėvą Rojuje.
Ir jokio papildomo negyvo ritualo.
Ir po tokio nuoširdaus Tėvo garbinimo žmonės pajunta ramybę ir palaimą, pajunta dvasinį gilų tarpusavio ryšį. Jie eina po tokio Tėvo pagarbinimo jausdami viduje esantį Tėvą, Jo meilės virpesius. Ir juos nori dalinti visiems sutiktiems. O parėję namo dalinasi savo pojūčiais su savo namiškiais ir siūlo ir jiems patirti panašius jausmus, pagarbinant Tėvą savo žodžiais namuose su tais namiškiais, kurie šitokį jausmą taip pat panorės patirti.
Tokia yra GYVA bažnyčia.
Tokia ji BUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-11-13 14:34:07
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.