Forumas: temos peržiūra
Mano – tavo Meilės Dvasia. Meilės skleidimo įrankis. Kaip myli asmenybė. Patyrimas - Mokymas.
Mano – tavo Meilės Dvasia. Meilės skleidimo įrankis. Kaip myli asmenybė. Patyrimas - Mokymas.
.
Čia aprašysiu patyrimą – mokymą, kuris vis dar tęsiasi, bet jau turi man apčiuopiamą supratimą. Taip pat apie tai kas man vyksta, ar kažko panašaus neteko niekur skaityt.
.
Rodos mylėjau visus ir viską. Prieš kiek tai laiko, bendravau su Šaltiniu teiraudamasis kaip skleisti meilę, juk Tu mane ir kitus nuolat ragini skleisti meilę, tai buvo tiesiog mano klausimai, bet atsakymų negirdėjau.
Galvoti apie tai, kad skleidžiu meilę man nebeužteko, jutau nepakankamą savęs realizavimą. Būti meilėje atsivėrus, būti jos laidininku yra labai gera, bet kažko trūko. Bandymai siųsti „spindulėlį“ ar meilės pliūpsnius taip pat manęs netenkino, taip norėjos mylėti kuo daugiau ir susitelkimas į kažką vieną visuomet išsiplėsdavo per Kūriniją (čia rašydamas apsiribosiu Kūrinija). Pradėjau labai stipriai vizualizuoti sferinį ir cilindrinį meilės skleidimą, taip pat skleidimą plokštuminiu apskritimu. Pastebėjau, kad tai labai efektyvu meilės „naštos“ palengvėjimo prasme masiniuose žmonių susibūrimuose (kine, koncertuose, mokykloje, renginių metu atviroje erdvėje ir t.t.) tik dabar pradedu suprasti kodėl.
Priaugau iki to, kad visas tapau kaip ant sparnų ir įsimylėjęs iki ausų kiekvieną ir pasiruošęs lėkti, kas tik pašauktų. Tiesiogine to žodžio prasme vidus kunkuliavo meile, kurią nežinojau kaip paskleisti. Išėjau į Laisvės alėją ir dovanojau ją kiekvienam pamatytam, vieną kartą, kitą kartą, bet palengvėdavo neilgam, galiausiai ėjau iš meilės ašarodamas, šypsodamasis, ir tariau Šaltiniui, kad TROKŠTU paskleisti iš savęs meilės dvasią, bet čia pat sau atitariau, kaip aš ją paskleisiu, jei aš dvasia tik potenciale ir vargu ar iš vis tai techniškai įmanoma. Kaip nebūtų keista, man labai palengvėjo ir ilgam, kad apie porą mėnesių to net neprisiminiau kaip kažko reikšmingo.
Pakeliui į atsakymą įvyko dar vienas nutikimas. Aš supykau ant Pirmojo Šaltinio ir Centro – labai (žinoma atsiėmiau už tokį sprendimą). Negavęs užsibrėžto tikslo, nuvertinau Jo tobulumą ir neklystamumą, ko pasekoje kaip iš nepatikimo šaltinio atsisakiau priimti meilę. „Ištempiau“ kokias dvyliką valandų. Pajutau raginimą tekėti meilei, sunku įvardinti koks tas raginimas, tai nebuvo žodžiai ar mintys, ir rodos atidaviau viską kas buvo užsilikę, bet naujam srautui pyktis neleido įtekėti. Aišku apmąstęs, viską sustačiau į vietas, tačiau ryšiui atstatyti prireikė beveik savaitės. Ir tai davė puikų atsispyrimą didesniam atsivėrimui. Pagalvojau, kad čia mane „ištraukė“ sielos protas, bet buvo ne taip.
O paaiškėjo viskas labai netikėtai, kai pradėjau Šaltinį kalbint apie meditaciją, kad jis dar man kokių patarimų duotų. Pirmiausiai Jis man suteikė pavyzdį apie smėlio dėžę, kurioje žaidžia vaikas, kad kaip jam smėlis yra viskas ko reikia, tačiau vaikas nesusimąsto, nei kas tą dėžę sukalė, nei kas pripylė smėlio. Ir jūs, dėlioja man toliau mintis, maudotės mano meilėje ir nieko jums netrūksta.
Tada, lyg tarp kitko, užsiminė, va ir tu, mintija toliau, paskleidei meilės dvasią, o visi maudosi ir niekas nežino. Aš, tik, KĄ aš paskleidžiau? Ir jaučiu kaip šypsosi. Tada klausiu, ar tai mano meilės dvasia? „Sako“, tiksliau ta meilės dvasia iš manęs, tai sakau tai ji Tavo meilės dvasia, o Jis man – Mano – tavo meilės dvasia, tu jai suteikei savo asmenybės atspalvį. Ir tada Jis mane supažindino (suteikė suvokimą) su mūsų meilės dvasia, kaip ji atrodo, kaip ja naudotis, kaip ji veikia.
Meilės dvasia nėra asmenybė, ji yra išlieta, tai nėra pliūpsnis ar kita kokia momentinė meilės išraiška. Tai yra labai konkretus pastovus reiškinys susietas su asmenybe ir nėra momento, kad meilės nebūtų. Viskas ko jai reikia, tai asmenybės atviras ryšys su Šaltiniu, per asmenybę ji savarankiškai pasipildo meile ir taip vyksta tekėjimas. Tai meilės dvasia man užpykus ragino praleisti meilę, kad vyktų tekėjimas. Taip pat Šaltinis paaiškino, kad asmenybė mylėti gali tik tai ką pažįsta, ar tiek kiek pažįsta, kadangi Jis pats talpina visą Kūriniją, ją pažįsta tobulai, tai ir jo meilė Kūrinijai tobula. Tuo tarpu mes, netgi siųsdami meilę visai kūrinijai, tiek tos meilės ir duodam, mes nieko neišmanom. Todėl Jis labai ragino pažinti kūriniją kuo labiau, įskaitant ir knygų skaitymą, nors pabrėžė, kad knygos yra kryptis ir kontūras, o jį užpildyti gali tik gyvas patyrimas ir pažinimas bendraujant, tik taip galės pasireikšti meilės patyrimas nieko neatsirenkant ir neišskiriant, bet pažįstant ir suprantant. Tai dėl to masiniuose susibūrimuose, matydamas žmones, tarsi juos kažkiek iš arčiau sugebi pajausti ir pažinti, tai dėl to ir meilė pasklisdavo tinkamiau. Taigi nuo pažinimo priklauso meilės dvasios plėtimasis, ir ji tarsi išretėja atitinkamai pagal pažinimą. Kuo patogus toks „įrankis“, tuo kad į meilės dvasią gali sumesti viską ką tik nori išmaudyti meilėje, ir nereikia, kas tai bebūtų, situacija, bėda, rūpestis, asmenybė, tvarinys, planeta pildyti meile, o tiesiog palieki dvasioje ir joje visa tai geriasi meile.
Dar truputį prieš šios nuostabios dovanos suvokimą, paprašiau Šaltinį, kad jis suteiktų priemonių atitinkamų pagal sąmonės suvokimą. Tai Šaltinis, dar pridūrė, kad mes turime daug priemonių tik jų nematome ir nesuprantame, kaip ir aš nesupratau, kažkurį laiką kad turiu tokį nuostabų įrankį čia pat. Bet tai yra augančio ir gyvo pažinimo dalis.
.
.
.
Tiems kam to reikia
.
p.s. manau, kad manoji samprata ir suvokimas dar bus plečiami šia tema, nes tai visiškai man nauja.
Arnoldas
2010-01-20 23:59:45
Komentarai
Sveikas Arnoldai , nuostabus ir pamokantis tavo dvasinis patyrimas , kuriame Dievas Tėvas skatina tavo sielą noriai , gyvai ir šiltai bendrauti su tokia pat žemiška siela .
Aš manau , kad visos dvasinės transformacijos ir mūsų proto dvasiniai patyrimai verti tik tiek , kiek mes sugebame mylėti kažką konkrečiai šiltai , su altuistine meile . Visos kitos dvasinės transformacijos , be asmeninio ryšio ir be asmeninės meilės , lieka kaip menamas potencialas , kaip neišsiskleidęs žiedas aktualybėje .
Mes žmonės , visomis savo dvasios galiomis turime išmokti mylėti žmones , kurie gyvena šalia mūsų , su kuriais gyvename , su kuriais dirbame , su kuriais važiuojame vienu autobusu , su kuriais kartu mokomės . Tikrąją , pažintinę Kūriniją sudaro ne bekraštė Kūrinija , bet šalia manęs gyvenantys žmonės , angelai ar kitos dvasinės esybės . Visą Kūriniją pažysta tik Dievas , žmogus , žmogaus siela ar dvasia , visada pažins , draugaus ir kontaktuos tik su ribotu skaičiumi asmenybių ir dvasių .
Tokie būtų mano spontaniški pamąstymai , bet visumoje tai aš labai džiaugiuosiu tavo Arnoldai sielos ir proto proveržiu prie Pirmo Šaltinio ir Centro . Džiaugiuosiu , kad tu kažką supratai ir , kad tai tau bus visų geriausia ir idomiausia tavo asmeniniame patyrime .
Petras
2010-01-22 19:22:43
Arnoldai, atleisk, nemaniau, kad visai to nenorėdamas išmušiu tave iš vėžių ir netgi šiek tiek suerzinsiu. Aš netikiu tuo kuo tiki tu (turiu omeny UK ir visa, kas iš to išplaukia), man tiesą sakant nelabai rūpi ir tai, kuo tu gyveni, ir dabar matau, kad iš tavo pusės yra tas pats požiūris. Skirtumas visgi yra tame, kad tau norint mylėti, tarkim reikia pažinti, o man ne. Man meilė yra NEPRIEŽASTINĖ. Todėl mano natūralus požiūris nesistengti tavęs perprasti ar pažinti visiškai neprieštarauja meilei, o tu prieštarauji pats sau, teigdamas "tu nori tikėk, nori ne, man tu dėl to netampi mažiau mylimas", nes pagal šį abejingumo požiūrį tu tarsi (ar iš tikro?) mažini savo meilę.
...O nepriklausomas meilės šaltinis esi tik tu pats...
Geros tau kloties, būtų įdomu su tavim pabendrauti prie progos.
Jonas
2010-01-23 17:52:54
Jonai,
tai ką apibūdini yra tada, kai jau pasirenki mylėti. Iki tol reikia pažinti, nepažindamas, gali manyti kad myli, norėti mylėti, bet to nebūsi patyręs, taip pat pažindamas gali nuspręsti ir nemylėti. Kaip sakant myliu visą Kūriniją išskyrus savo uošvienę :).
.
Kitiems,
Dėl Meilės Dvasios. Ji yra išlieta. Ji yra iš asmens ir Pirmojo Šaltinio ir Centro. Tai nėra vienkartinis atsivėrimo momentas. Tai yra kūrinys. Kuris netgi kaip atskiras reiškinys primena apie tai, kad juo reikia rūpintis.
.
Mylėti tik tai ką pažįsti, mane ne nutolino nuo Kūrinijos, bet pažadino dar didesnį troškimą ją pažinti.
Arnoldas
2010-01-22 21:12:33
Jonai, pagal tave išeina milėk kaip moki ! Urantietiškai- pirmiausia manau reikia suprast, išmokt ,pažint, tik tada meilė skleisis be pastangų.
Petras (Viln.)
2010-01-22 23:18:43
Arnoldai, dėl to pažinimo dabar aš manau truputį kitaip.
Nors mano senų komentarų nedaug beliko, susiradau vieną:
*
Gal verčiau grįškime prie dvasinių talentų. Aidas sako - meilė artimui. O pagalvojus - gal iš tikrųjų? Kažkiek duota, kažkiek pats padaugini, o po to visa kas uždirbta Dievui atiduodi? O juk meilės šviesoje kiekvienas talentas visai kitaip skleidžiasi... Nepagalvokit kad mane, seną ciniką, čia staiga sentimentai užplūdo, aš stengiuosi blaiviai. Gal tiesiog viskas yra labai paprasta? Dievas davė meilės pajautimą ir supratimą - dvasinį talentą. Kam vieną, kam du, kam penkis. O mes jau žiūrim kur jį panaudoti. Kas savo meilę šeimai išlieja, vaikus augina, kas artimui padeda, ar tiesiog sąžiningu darbu meilę didina, kas pasirenka dvasininko kelią Dievą garbinti - juk tokie skirtingi tie mūsų dvasiniai talentai gali būti. O po to Dievas, kaip meilės teikėjas, susirinks visų mūsų derlių. Ir tada pamatysim, kas kiek meilės vaisių davė ar kiek uždirbo. O kaip gi mes tai pamatysim? Meilės darbais juk atrodo. Meilė, kaip sakė mano pažįstamas kupranugariukas, tai toks dalykas, kuris kaip tekantis vanduo, turi cirkuliuoti, o ne stovėti. O cirkuliuoja jis tuomet, kai nelendam į savo vidų ieškoti ko nepametę, o kiek turim, tiek ir atiduodam - vieną, du ar penkis tuos meilės vienetus. Kas vaikams, kas šiaip artimiesiems, paprastom paslaugom, geru žodžiu, atsidavimu - iki pat visiško pasiaukojimo. Meilė apyvartoje uždirba tik dar daugiau meilės ir taip ją daugina.
Deja deja, urantietiškas talentų supratimas yra kiek kitoks. Ir man jis panašus į meilės užkasimą ten, savo širdy giliai giliai. Jūs aišku nesutiksit, bet aš jūsų tiesiai klausiu - ką jūs iš tikrųjų mylite, dėl ko galite aukoti jėgas, laiką ir pinigus, dėl ko galite padaryti gerus darbus? Ar nebus taip, kad tai yra tik... idėjos, savęs "tobulinimas", teorinė visų meilė, o praktiškai nieko arba beveik nieko, tik "priešų" vanojimas? Aš neieškau priešų, ir jūs anaiptol nesate mano priešai. Bet labai pagalvokit.
Jonas
2007-11-26 18:37
*
Tavo nuostata yra savotiškai panaši į ankstesnę maniškę, ji man artima ir suprantama. Bet tavo minimas "pasirinkimas mylėti" manau yra neapibrėžtas ir kintantis dalykas. Jei renkiesi meilės objektus, tai manyčiau yra labiau simpatija ir prisirišimas. Mylėti nepriklausomai nuo to, pažįsti ar ne - yra tikra.
Jonas
2010-01-22 22:48:46
Petrai, nemanau kad supranti apie ką eina kalba. Bet tiek to :)
Jonas
2010-01-23 12:08:49
Jonai,
juk nemanai, kad tau reikia pristatyti visas ataskaitas apie tai kas ką padarė meilės vedinas, o kas ko nepadarė.
Jei taip įdomu, sekiok paskui.
Niekas, bent jau aš tikrai neįrodinėsiu tau to kuo aš gyvenu, aš tuo dalinsiuos, o tu nori tikėk, nori ne, man tu dėl to netampi mažiau mylimas.
Mes nesame tiek patirtiškai subrendę ir dvasiškai save aktualizavę, kad galėtumėm būti meile, koks yra Šaltinis, todėl apie mūsų įvardijimą - myliu, galiu tik pasikartot, kad tai tik potenciali meilė, kuri gali ir neapasireikšti pažinus meilės objektą.
Arnoldas
2010-01-23 15:52:45
Dėl to, kad manasis požiūris neatitinka tavojo jis tau atrodo kiek negilus ar paviršutiniškas, ar nelogiškas. Suprask, kad jis tiesiog kitoks ir aš nenoriu baksnoti kur tu ne taip supranti mane, aš suprantu ką tu nori pasakyti, ir matau tavo komentaruose daugiau sąlyčio taškų su manuoju požiūriu, negu skirtumų, tik jie apvilkti kitaip, ieškok jų ir tu, kai rasi nedaug beliks apie ką diskutuot.
.
Pabendrausim prie progos :). Nesusipainiok su išvadom.
Arnoldas
2010-01-23 20:40:22
Mielieji,
Ar nebūtų galima mąstyti kiek paprasčiau, bet platesniame, visa apimančiame, kontekste.
Pavyzdžiui, jeigu pabandyti visa savo esybe suvokti (netgi pajausti), kad ABSOLIUČIAI VISOS EGZISTUOJANČIOS fizinės, morontinės ir dvasinės TIKROVĖS KILMĖS Šaltinis yra VIENAS-VIENINTĖLIS, t.y., Vienas Dievas Rojaus Trejybėje. JO visas kūrybos-MEILĖS potencialas gyvas ir dalyvauja nuolatiniame procese. Taip šis neišsenkantis potencialas nuolat tampa aktualu, ir įsiprasmina Kūrinijoje. Nenutrūkstamu srautu vykstantys procesai vystosi tik iš VISAAPIMANČIOS MEILĖS. Taip buvo, yra, ir bus! O mes visi, visos Kūrinijos, tame tarpe ir Urantijos, valiniai, mirtingųjų kylančiųjų kategorijos, tvariniai-žmonės, kurie taip pat esame sukurti Tų Pačių Trejybės Šaltinių ir Centrų MEILĖJE, ir toliau, ir per visą amžinybę, būsime be paliovos mus mylinčių Rojaus Tėvų myluojami ir glamonėjami. Visi ta pačia Meile, JIE mus-mes JUOS, nes kitos Meilės nėra ir būti negali!
Ir dar, ar būtų labai sudėtinga pajausti, kad visa tai yra lyg vienas neaprėpiamai didžiulis visus ir visa talpinantis laivas, ir visus, ir visa plukdantis MEILĖS OKEANO VILNIMIS ta pačia evoliucinio progreso, tiesos, gėrio, grožio, išminties, dvasios išgryninimo ir asmenybės tobulinimo kryptimi.
Taigi, visi be mažiausios išimties, visi esame viename ir tame pačiame KŪRINIJOS LAIVE, su kurio konstrukcija, jos veikimo ypatybėmis, patikimiausiais KAPITONAIS, ĮGULA, jos narių įvairiausių rangų pareigybėmis, jos narių tikslinės veiklos principais bei sąmoningais, geravaliais ir aktyviais, o taip pat ir su nesąmoningai pasyviais ir niekaip vis dar nesusigaudančiais, kur randasi, kokioj "valtyje" sėdi, bet visus tos pačios MEILĖS BANGOMIS SKALAUJAMAIS, KELEIVIAIS, Šiame laive KELEIVIŲ, t.y., MŪSŲ aptarnavimas išskirtinai ypatingas, nes VISUS MUS labai patikimai ir išsamiai SUPAŽINDINA pirmąjį kartą per visą Urantijos istoriją mūsų planetos žmonijai aukšto dvasinio rango ir atsakingų dvasinių būtybių parengtas ir mūsų kartai padovanotas žinių šaltinis-URANTIJOS KNYGOS APREIŠKIMAS ir kiti dokumentai, kuriais disponuoja ir pagal išgales naudojasi urantai.
Daugybė buvusių nepaaiškinamų, mistinių paslapčių lyg gaivus vėjalis nupūtė ir "stebūklų" jau atskleistos "paslaptys" nebeaudrina protų, nes viskas jau atskleista ir lyg padėta ant Tėvo Delno. Belieka tik nuoširdžiai pasidomėti ir tuo ĮTIKĖTI, kad viskas stotųsi į savo vietas, o tuomet ir MEILĖS PROBLEMA, KAIP GINČO BEI ĮVAIRIAUSIŲ ABEJONIŲ OBJEKTAS IŠNYKS SAVAIME!
Taigi tam, kad tai įvyktų ir besąlygiška meile pamiltume ir vieni kitus, ir visus pažįstamus ir nepažįstamus, mylimus ir vis dar nemylimus, ir kad kiekvienas savyje atpažintume savąjį tikrąjį AŠ ir kad kiekvienas TIKRĄJĮ SAVE rastume to LAIVO KELEIVIŲ gretose,šiandien jau yra visos objektyvios ir realios sąlygos. O visos LAIVO ĮGULOS entuziazmas ir pastangos nukreiptos tik vienam tikslui pasiekti ir vienai užduočiai įvykdyti, nes šių dvasinių būtybių įgulai esame patikėti MES, kad tik laimingai pasiektume ROJAUS SALĄ! GI PLUKDOMI ESAME MES, MŪSŲ KATEGORIJOS MIRTINGIEJI TVARINIAI, MŪSŲ NEAPRĖPIAMOS KŪRINIJOS ŠEIMOS JAUNIAUSIEJI BROLIUKAI IR SESUTĖS, PASITIKTI MUMS SKIRTO LIKIMO TĖVONIJOS SALOJE - ROJUJE. Tokioms aplinkybėms esant ar gali likti vietos neapykantai?!
Su meile,
Tomas VLN
2010-01-23 23:08:29
Mielieji, MEILĖS ŠALTINIS yra TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ. Meilė - tai ne šiaip sau pasakymas, tai gyvi ENERGETINIAI virpesiai, kuriais yra pripildyta kūrinija.
O juos mes gauname TĖVO DVASIOS - MINTIES DERINTOJO - dėka.
Todėl MINTIES DERINTOJAS ir gali būtų pavadintas MEILĖS DVASIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-01-25 19:46:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]