Forumas: temos peržiūra
Žmogaus santykis su Dievu. kada prasideda "amžinas gyvenimas". Dieviškumo skleidimo būdai.
Jėzus apsilankė mūsų planetoje, jo misija buvo skelbti "Dievo Tėvyste ir žmonių brolystę" jo skelbiamos tiesos labai prieštaravo Senajam Testamentui kurio nuostatose buvo "akis už akį, dantis už dantį". Jėzus mokino meilės: Teigė kad Dieva reikia mylėti visomis jėgomis, visu protu, visa siela. Kad kiekvieną žmogų mylėti reikia taip kaip save patį. Kad reikia melstis už nusidėjelius, kaip artimus, dėl jų gerovės. Tikslas buvo padėti žmonėm suvokti, kad jie yra didelės Dievo šeimos nariais, ir kad jų laukia amžinas gyvenimas.
**
Tai atrodo, kad kaikuriem žmonėm gali atrodyti, kad musu planetoje žmonių gyvenimas pasibaigdavo su mirtimi, ir atejus jėzui jie po mirties gali išgyventi nuo to laiko. Bet tokį veiksma Dievas galėtų atlikti ir neisikūnydamas žmogaus pavidalu. Turėtu buti aišku kad per dvasinius mokymus, per nuolatini kalbėjimąsi su žmonėmis, prisiminkite kaip Jėzus kalbėjo ne su išrinktaisiais, o ir su nuodėmingaisiais, su muitininkais - su pačiais žemiausiais, kitiem atrodydavo keista ir neiprasta, o jis prieidavo ir kalbėdavo. Taip sustiprindamas juos dvasiškai. Argi ne per kalbėjimąsi, ir per jį gautus mokymus žmogus pradeda gyventi dvasinį amžiną gyvenimą? Kaip turime suprasti santyki tarp Dievo ir žmogaus, ar Dievas yra kažkas aukšo kuris negalėtų dirbti kaip dailidė atlikinėti tuos pačius darbus kaip ir mes žmonės? Ar tai kad Jėzus buvo labai žmogiškas reiškia kad su juo nereikėtų kalbėti kaip su žmogumi? Ar tai kad jis GYVENDAMAS ŽMOGASU GYVENIMĄ, skelbė dvasinius mokymus - nėra įkvėpimas mums kad ir MES TURĖTUME NUGYVENTI SAVO GYVENIMUS DIEVIŠKAI?
***
Šia tema sukūriau, nes kitoje temoje Jonas pateikė: "Dievas nusileido iki tavęs tam, kad suteiktų tau amžiną gyvenimą, o ne tam, kad galėtum bazarint" ir "klaida, kaip ir visų new age'ininkų ir urantiečių yra tame, kad jūsų yra iškreiptas žmogaus santykis su Dievu." Todėl, manau ši tema yra prasminga: Koks yra santykis tarp Žmogaus ir Dievo. Kas yra tas Amžinas gyvenimas - iš kur jis atsiranda. Kaip reikia skleisti dvasinius mokymus - kalbėjimo būdu, ar dar kaipnors?
p.s. kaip ir kitose temose, prašau kalbėti į temą, nesityčioti ar juoktis iš kitų, remtis argumentais, aptarinėti TEIGINIUS o ne asmenis kurie tuos teiginius sako. Atsižvelkite ir į tai kiek jūsų komentaras bus žalingas ar naudingas kitiems skaitytojams, kurie ieško dvasinio augimo ar sistemingų žinių.
Vaidas
2006-12-06 16:10:36
Komentarai
Gal, mielas Vaidai, nesivelkime į polėmiką švenčių išvakarėse. Priimkite mano palinkėjimą būti ten, kur Dievo malonė neaplenks Jūsų, ir tiek.Su artėjančiomis Šventomis Kalėdomis!
Visa ko geriausio, nuostabiausio ir šviesiausio!
Aidas
2006-12-23 14:53:04
Nesuprantu ką turi omeny Aidai, jei gali dėstyk mintis nuosekliai. Kolkas kaip suprantu, tau atrodo kad mano kalbėjime kažkas prieštarauja tarpusavyje, bet taip nėra, tereikia suprasti kaip viskas yra. Viskas labai logiška, jei nebūtų, taip nerašyčiau.
Vaidas
2006-12-23 14:29:59
Ačiū Vaidai,
matau Jūsų nenumaldomą troškimą bėgti vienu metu įvairiomis kryptimis, tad lai Kalėdų senis padovanoja Jums daugiau kojų, kad kiekviena keliautų ten, kur jai norisi, o Jūs liktųmėte ten, kur pasieks Dievo malonė.
Aidas
2006-12-23 14:25:09
Mielieji,
linkiu jums visiems gerų prasmingų švenčių, atsipalaidavimo nuo kasdienybės ir susikaupimo dvasioje.
Ir teneapgauna mūsų iliuzijos, teneverčia jos ieškoti savyje to, ko neturime, bet šviesinti ir skaidrinti tai, ką turime - didžiąją Dievo dovaną, - langelį, pro kurį į mūsų sielas skverbiasi Jo Šventa Šviesa. Stenkimes neužteršti lango, rūpinkimes jo švara. Ir nepamirškime, kad Dievas yra Danguje, o mumyse gali būti tik Jo šviesa.
Jūsų brolis
Aidas
2006-12-23 12:28:12
Į šį komentarą atsakysiu trumpai. Amžinas gyvenimas prasideda tada, kada atgimstama iš Šv.Dvasios. Kada žmogaus siela pasiekia Kristaus kūną t.y. Dieviškąjį Sūnų, tada Šv.Dvasia ją su Dievu Tėvu sujungia , ir prikelia ją Amžinam Gyvenimui. Tai galima padaryti ir esant sielai kūne. Tai ką aš ir padariau.
Dieviškumo skleidimo būdų yra daug, bet pirma reikia atrasti Dievą savyje, tada DIEVAS kalbės per jus.
Atrasti tai, linkiu jums iš visos širdies.
Su meile ir pagarba jūsų visų Motina Judita-Marija.
Aš jums linkiu visiems, mano mielieji,
Kad Meilė augtų jūsų širdyse,
Ir kad lemtingai valandai atėjus,
Dangus pražystų Meilės Gėlėmis.
Būkit laimingi!
Marijampolė
2006-12-22 15:39:30
Gera girdėt sveikinimus, pačiam norėjosi visus pasveikinti, bet čia gal nelabai į tema. Svarbiau yra pasidalinti žinoma ir suprantama informacija, kad informacijos trūkumas nesuklaidintų ar neišvestų iš teisingo kelio kitų. Susikaupimas dvasioje manau yra gerai jei tai kaip dėmesio sutelkimas į prasmingus dalykus, bet kad nepagalvotumėt klaidingai, priminsiu kad Dievas nėra labai rimtas. Daug žmonių kurie siekia dvasinių dalykų tampa rimti, iš išorės panašiai besielgiantys žmonės gali būti skirtingi, vienas rimtas ir susimąstęs apie dvasinius dalykus, o kitas apimtas ramybės. Noriu pasakyti kad Dievas sukūrė DAINAVIMĄ (sakoma dainavimas - atgaiva sielai), ŠOKĮ (Indijos šventraščiuose rašoma kaip viena dievybė norėjo žmones išlaisvinti per šokį, ir dabar jo statulėlė vaizduojama kaip šokanti), JUOKĄ (kuris teigiamai veikia fizinio kūno sveikatą, ir socialiai psichologiškai atpalaiduoja ramina), BENDRAVIMĄ (tai pajautimas kad kurinijoje esi ne vienas, kad visi žmonės yra panašiai tokie kaip ir tu, o ne vien buvimą su savo mintimis), MEILĘ (kuri yra galingiausia aukščiausių virpesių jėga). Dar yra daug gerų dalykų kuriuos Dievas ne šiaip sau sukūrė, Dievas kaip.. norisi pasakyti "visur rašoma", bet na tarkim daug kur rašoma (kiti nežino apie daug šaltinių gal) kad yra amžinai palaimos būsenoje.
Iliuzija (maya) - daug kur minima šventraščiuose, bet vienintelis būdas jai nugalėti, yra kartu ir paprastas ir vienintelis - tai mylėti visus, tik tuomet kai mylimi (išmintinga meile) bus visi, o suvokimas apie "AŠ ESU" dievo kurinijoje bus palaima, nebebus jokios iliuzijos. Nes iki tokio suvokimo, kuomet esame apimti baimės, nežinojimo, neišmanymo, nepasitikėjimo, tai dar yra maya.
Turbūt kas daugiau susipažinę tik su krikščionių sektos raštais, matė paveikslus kaip žmonėms apie galvas švyti šviesos aura - tai simbolizuoja Dievo fragmentą esantį mumyse, taip pat žinoma apie Dievo dvasios pasiuntimą žmonėms, apie sustiprinimo sakramentą, kada vaizduojama jog kažkokia dvasia nuleidžiama į žmogaus protą, pagaliau Jėzus kaip kalbėjosi alyvų sode tiesiogiai su Dievu, per jo fragmentą savo viduje, ir ne tik tada bet daugelyje situacijų kaip išlikę raštuose, nors logiška kad žymiai daugiau tikrovėje. Mozė - ne tik kalbėjosi su Dievu, bet ir Dievas galėjo kalbėti jo lūpomis, panašiai kaip Algimantas viename patyrime kapinėse aprašė. Tai tik krikščionių tekstai. O kur dar Indų, ir iš rytų šventraščiai, apie Dievo fragmentą kiekviename žmoguje, apie gebėjimą pasiekti visiško žinojimo būseną. Kur kiti mokymai, šiuo metu, ir ankstesniais laikais, kai vis daugiau ir daugiau iš dvasinio pasaulio yra apreiškiama ir apreiškiama mums, apie tai kad Dievas/išmintis/mokytojas/guru yra mūsų pačių viduje. Dievas yra visažinis, jis viską mato ir girdi, taip pat kai mes meldžiamės jis girdi, ir kartu su mumis patiria viską. Kai esame sunkiame patyrime, ar gerame mes nesame vieni, kartu su mumis visada yra Dievas. O kad išgirsti Dievą kalbant mums, tereikia tyro proto. Kaip sako vienas iš įsakymų "Turėk tik vieną Dievą" - žmogaus širdyje turi būti ne materialiems norams vergavimas, bet visko suvisuomeninimas, ir siekimas aukštesnių tikslų, noras vykdyti Dievo valia, suprantant kad ji yra geriausias pasirinkimas, kuris atneš gerovę visai visumai, o ne tik izoliuotai jos daliai, ar trumpalaikiškai.
Taip pat nesusitelkite savo dėmesio vien į blogybes, ar kad galvotumėte vien kaip atsikratyti kokių blogybių. Žinokite kad apie ką galvojate, ten teka (jūsų ar ne jūsų) energija. Todėl stenkitės siekti ir galvoti apie gerą, gerus dalykus, taip kad gėris kaip šviesa tiesiog nugalėtų tamsą. palyginimas būtų kad prieblandoje geriau galvoti apie šviestuvą, ir kaip jį įjungti apšviečiant kambarį, o ne galvoti kaip tamsą tiesiog panaikinti, nepasitelkiant šviesos. Dauguma veiksmų ar polinkių priklauso nuo dvasinės būsenos, ir viskas visi veiksmai kyla iš dvasios nuostatų. Dievas nėra danguje, Dievas - yra visa kas yra, nes YRA TIK DIEVAS, mes esame jo viduje, o jis mumyse. Tai tik protinga kad jis nusprendė pradėti kurti kuriniją iš vieno taško, bet jis yra viskame kame, jis persmelkia viską. Ir kvaila butų galvoti apie protu tiesiog nesuvokiamus milijardinius milijardinius milijardinius atstumus, kai dievas yra aplinkui, ir mumyse. Čia pat iš meilės tarnauja ir jo sūnūs ir dukros, jei meilė savo virpesiais aukšto dažnio, tai tie virpesiai dažnai būna kaip akinanti šviesa, manau iš čia ir pavadinimas apie baltąja broliją ir seseriją. Angelai net ir biblijoje aprašomi, tačiau kas susimastome kad čiapat mums gyvenant aplinkui dirba ir stengiasi mus vesti į priekį dvasinės būtybės, ir ne tik angelai. Įsivaizduokite kad dabar galbūt jūsų kambaryje yra jūsų angelas sargas, kuris jus myli, ir visada pasiruošęs padėti. Bet sprendimus visada darome mes patys.
Linkiu jums daugiau pasitikėjimo Dievu, Meilės, ramybės, bendravimo, šokio, atvirumo su visais, nugalėkite iš proto kylančius barjerus ir būkite tuo kuo esate, pažinkite save.
Taip pat išlikite ir savotiškoje ramybėje per šventes, suvokite kad esame didelio vandenyno kuris vadinasi Dievo kurinija dalis. iki :x :)
Vaidas
2006-12-23 13:44:54
"Ir Jėzus tęsė toliau: “Jeruzalėje religiniai vadovai savo tradicinių mokytojų ir kitų laikų pranašų įvairias doktrinas suformulavo į viešpataujančią intelektualių tikėjimų sistemą, oficialiąją religiją.
--------------------------------------------------------------------------------
[1730]▼
Visos tokios religijos didžiąja dalimi apeliuoja į protą. Ir dabar mes netrukus su tokia religija pateksime į mirtiną konfliktą, nes mes iš tikrųjų taip greitai pradėsime drąsiai skelbti naująją religiją – tokią religiją, kuri nėra religija šito žodžio šiandienine prasme, tokią religiją, kurios pagrindinis apeliavimas yra į manojo Tėvo dieviškąją dvasią, kuri gyvena žmogaus prote; tokią religiją, kurios autoritetas iš tikrųjų kils iš jos priėmimo vaisių, kurie tikrai pasirodys asmeniniame patyrime visų tų, kurie realiai ir tikrai tampa tikinčiaisiais į šitos aukščiausiosios dvasinės komunijos tiesas.”
Kreipdamasis į kiekvieną iš šių dvidešimt keturių ir ištardamas kiekvieno vardą, Jėzus sakė: “O dabar, kuris iš jūsų labiau norėtų pasirinkti šitą lengvą kelią, kada paklūstama sukurtai ir sustabarėjusiai religijai, kurią gina fariziejai Jeruzalėje, o ne kentėti tuos sunkumus ir persekiojimus, kurie lydi išgelbėjimo žmonėms geresniojo kelio skelbimo misiją tuo metu, kada jūs suvokiate tą pasitenkinimą, kad patys sau atrandate gyvojo ir asmeninio patyrimo realybių grožybes dangaus karalystės amžinosiose tiesose ir nuostabiausiose didybėse? Argi jūs esate išsigandę, silpno charakterio, ir ieškote lengvų kelių? Argi jūs bijote savąją ateitį patikėti į tiesos Dievo rankas, kurio sūnūs esate? Argi jūs nepasitikite Tėvu, kurio vaikai esate? Argi jūs sugrįšite į tradicinės oficialiosios religijos tikrumo ir intelektualaus sustabarėjimo lengvą kelią, ar pasiruošite eiti su manimi į priekį į tą neaiškią ir neramią ateitį, kai yra skelbiamos dvasinės religijos naujosios tiesos, dangaus karalystė žmonių širdyse?”"
rimantas ( Kaunas )
2006-12-22 14:31:37
jūsų baltos kojos ir baltos rankos
jūs miegodami nenusikalstate
skraidydami nuo medžio ant žolės
o iš ryto skubėdami į taisykles
ir už akių apkalboms
aš klausiausi pasaulio surėdymo
iš baltų jūsų lūpų
ir pažinau daug žodžių ir skaičių
ir buvau pasauliui teisinga
ir nenusidėdavau net prieš miegą
bet vieną naktį be jūsų leidimo
mane aplankė senas žmogus oranžine toga
ir kitas senelis nešinas būgnu
ir labai tyli skvarbių akių moteris
regis reginti kiaurai
jie virpino orą kambaryje savo lūpomis
jie mušė būgnus kriokė ir šnypštė
ir žolė pernykštė užsidegė
girdė pienu nors buvo tai vynas
bloga buvo ir vėmiau bet nemiriau
ir galėjau matyti kaip viskas yra
kaip gali būti taip kaip mes norim
kaip suplyšta balta į spalvas
ir giesmių daug yra daug vibracijų
ir iš viso to randasi visa
ir teisinga yra tiktai būti
2000 kovas
Drungytė, Erika. Ramybės: Eilėraščiai. – Vilnius, Vaga, 2003.
***
2006-12-23 13:37:38
nevalgyk, Joneli, tų vaisių....ožiuku pavirsi:)
elenytė
2006-12-22 13:25:59
Mieli urantiečiai,
Neturite noro įsiklausyti į nešališkus Aido žodžius, o gaila, bet aš, skirtingai nuo Petro, nesu nusivylęs. Ir kviečiu nenusivilti tuos, kuriems kyla nevilties pagundos. O apie religijų santykį su mokslu, manau reikia atskiros temos.
*
Paskaičius šią temą, galima truputį ir apie "virpesius". Žinot, kalbant jūsų terminais, jūsų urantietiški pasisakymai yra labai "žemų virpesių", nes pro juos ryškiai prasimuša puikybės, nepasitikėjimo, nusivylimo, maištavimo prieš Dievą, kitų menkinimo, t.y. nemeilės, o dar tikriau - neapykantos motyvai. Tuo tarpu save bandote pateikti kaip išmintingus dvasinius ieškotojus su kilnia misija. Tačiau iš šono žiūrint yra akivaizdu, kad jūs nuolat žalojate save ir atkakliai tai neigiate. Kitoj temoj rašiau apie tokį "lobių ieškojimą", mielieji, jūs tikrai ne ten kasate. Jau dabar matosi tikrai neskanūs, tiesiog nuodingi tokio ieškojimo vaisiai.
Labai siūlyčiau įsiklausyti į šią ištrauką iš Evangelijos pagal Luką, Lk10.
21 Tuomet jis pradžiugo Šventąja Dvasia ir prabilo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 22 Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti“.
*
Ruoškim savo širdeles Jėzaus gimtadieniui, laiko liko jau nedaug :)
Su draugiškumu ir meile,
Jonas
2006-12-22 13:21:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.