Forumas: temos peržiūra

Algimanto mokymas po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje Kaune (2017 03 19), pasakytas toje dalyje, kurioje savo mokymus mokosi pateikti ir urantai. - Kaip apie Rojaus Trejybę-AŠ ESU ką nors paaiškinti mažam vaikui?

Algimanto mokymas po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje Kaune (2017 03 19), pasakytas toje dalyje, kurioje savo mokymus mokosi pateikti ir urantai.
Kaip apie Rojaus Trejybę-AŠ ESU ką nors paaiškinti mažam vaikui?
Kada tu maldoje, Nijole, sakei, kad vat, Jėzaus Evangelija – Dievo Tėvystė ir žmonių brolystė – bus įsisavinta, įsisąmoninta, tada bus brolystė visoje planetoje, ir nežinai kaip bendraut su anūkais? Tai vat čia ir yra toji aukštesnė pakopa už Kristaus Evangeliją – mano Evangelija. Kitaip pasakius, iškyla naujas manosios Evangelijos taikymo etapas. Aš tikiuosi, kad jūs vis daugiau manąją Evangeliją ištarsit garsiai kitiems žmonėms – KŪRĖJAS YRA TIKRAS, REALUS, GYVAS, KIEKVIENO VIDUJE, IR JĮ GALIMA ATRAST. Štai tau ir atsakymas, kaip reikia su anūkais bendraut.
Tada melsk išminties iš Kūrėjo. Kiek metų, aš nežinau, anūkams? – Septyni ir dvylika. – Septyneri ir dvylika – tai va, jau galima jiems daug ką pasakyt ir abstrakčiais žodžiais, jie jau daug ką gali suprast, ką sunku su mažesniuoju, jaunesniuoju aiškintis, tai kas gi tas atradimas? kaip jis vyksta? ir kas tas Kūrėjas? - tai vat gali jau aiškint – štai vat, mes turim gausybę, gausybę aplinkoj esančių gyvūnų, žvėrių, gyvulių, paukščių, tai vat jų yra gausa, bet jie paimti po vieną, išreiškia vat – čia yra vienas paukštis, vienas žvėris, vienas gyvulys, vienas šuo, vienas karvelis, viena kiaulė. Štai kada pradedi sakyt – vienas – tada pasakai – visą kategoriją kam priklauso. Vat kiaulė – viena – reiškia, priklauso kiaulių kategorijai, karvelis – paukščių atskirai kategorijai, vat ten yra rūšys įvairios – karveliai, ereliai – ten skirstomi vis daugiau įvairiom rūšim. Tas pats su žvėrim – yra liūtai, drambliai, stirnos, lapės, vilkai. Bet yra dar tokia kategorija, kaip žmonės, vat, ką mes patys vienas į kitą žiūrėdami galim matyt. Jie jau negyvena miške, jie negyvena ore skraidydami, jie negyvena vandenyje kaip žuvys, jie gyvena savo sukurtuose namuose, patys pasistato, su langais, su durim, su stiklais, su lovom, kur miega.
Ir va kada mes žiūrim Į VISUS ŽMONES – tai čia yra atskira kategorija, va, kokia yra tarp gyvūnų atskira kategorija, tarp paukščių atskira kategorija, o kada žiūrim į vieną – žmogų – tai mes jį galim pasakyt – kas vadinasi abstraktus pasakymas – kad tai yra ASMUO. Tu nepasakysi šuo yra asmuo, vilkas yra asmuo. Asmuo yra pasakomas tiktai tokiam abstrakčiam – abstraktus – tai kur tinka visą laiką, kada tu kalbi apie žmogų, ne konkrečioj situacijoj – bet visą laiką tiks. Tai va – pats plačiausias apibūdinimas – tai yra ASMUO. O dar abstraktesnis – yra ASMENYBĖ. Kuo tas asmuo yra pripildytas? – ar gerų minčių ar blogų minčių, ar pavydo, ar pykčio? Vat jeigu tu pyksti dėl kažko – reiškia, tu esi pripildytas žemo energinio dažnio virpesių. Vat jeigu aš tave paglostau ir pabučiuoju, tai yra aukšto dažnio virpesiai. Ir paklausk – kaip tu jautiesi tada, kai aš tave apkabinu? O jeigu aš tave papurtau – kaip tu jautiesi? – jau yra žemesnio dažnio virpesiai. O jeigu aš dar pasakau kokį griežtesnį žodį – dar yra žemesnio dažnio virpesiai.
Bet vat tas asmuo, tas žmogus – jis gali būt dar kaip vaikas, mažas, mažai ką supranta. Kada jisai daugiau pažįsta aplinką, jam galima daug ką atskleist, ko mažas būdamas jis nesupras, bet jis vis tiek bus tas pats asmuo – ta pati ASMENYBĖ. Kuo tu pripildai tą asmenį, kokiais žodžiais tu su juo bendrauji, toks jisai išaugęs pasireikš savo gyvenime. Ir kada žmogus – nuo pat mažų dienų – yra mokomas, kad yra TOKS Asmuo, kuris VISIEMS skleidžia GĖRĮ, ŠVIESĄ, MEILĘ, TIESĄ, tai vat tas pats DIDŽIAUSIAS Asmuo ir yra KŪRĖJAS. Kūrėjas dėl to, kad Jisai paskleidžia viską su Gėrio motyvu, Gėrio noru. Tai va, tas noras nulemia virpesių dažnį. O kadangi Jis skleidžia tiktai su Meile, su Tiesa, su Teisingumu, tai yra tada paties aukščiausio dažnio virpesiai. O dažnis tai yra tiktai tai, kas yra ENERGIJA – tai yra, iš KO mes esam padaryti. Iš KO kalnai padaryti? – tai yra iš energijos. Ir tas dažnis yra, vat, jeigu tu žiūri į dviračio ratą, tu stipinus matai, pasuki ratą, jau tų stipinų nebematysi – reiškia, dažnis pasikeičia, jau energiškai tie stipinai įgauna tokią išraišką, kad tavo akys jų nebemato, bet yra tie patys stipinai, bet tiktai tokio judėjimo būsenoj, kur akys neužfiksuoja.
Tai štai, kada tu visą laiką vis daugiau aiškini, kokia yra TIKROVĖ, kokie yra gėlynai, kokie yra medžiai, kokia yra žolė, koks yra darželis, kokie yra augalai darže, kaip jie auga – visa tai yra ENERGIJA. Ji yra JUDĖJIME – tiktai ji įgyja tam tikrą formą – daržovės formą, obuolio formą, kalno formą, žmogaus formą, to kūno. Bet ASMENYBĖ – tai yra to Kūrėjo mums padovanota ta dovana, kurios mes nematom, bet mes galim jaust. Tai jeigu aš sakau gerus žodžius, tai mano asmenybė turi daugiau iš to Kūrėjo – kaip visos Energijos Šaltinio – prisigėrusi tų gyvų virpesių, Energijos virpesių. Ir štai aš galiu ATRAST TĄ NEMATOMĄ Kūrėją – visa ko Šaltinį – SAVO VIDUJE dėl to, kad Jis savo dalelę padovanojo kiekvienam iš mūsų. Ir tas mažylis turi tą dalelę. O kaip JĮ atrast? Tai reikia savom mintim, arba savais žodžiais, kreiptis į tą Šaltinį, į tą Kūrėją. Tu jį gali pavadint ir savo Tėvu, savo Motina, ir savo Šaltiniu, ir Visos Gyvybės Šaltiniu. Ir jeigu nuoširdžiai kreipsiesi, tai tu iš karto neatrasi Jo, nes jeigu tu ko nors ieškai, kažką užmiršai kažkur, pasidėjai, arba tau paprašė kažkas – mama ar tėtis atnešt kažką – tau reikia surast, ko paprašė atnešt – tai tada tu turi stengtis, nueit į tą vietą, surast tą daiktą toje vietoje. Tai štai nuėjimas, suradimas, atidarant spintelę ar stalčių – tai yra tas darbas, kurį padarai, ir tas darbas yra vadinamas PASTANGOM. Tai jeigu tu pastangas dėsi, visą laiką kreipsiesi į tą Šaltinį – į savo Tėvą, į Motiną – nesvarbu, tas septynmetis gal iš pradžių nesupras – bet kreipsiesi kaip į Asmenį, po kiek laiko pajausi viduje, KAIP TU ATRADAI JĮ. Jis nematomas, nes jis neturi nei kūno, nei formos – jokios formos neturi, bet jis yra asmuo ir visų asmenų Šaltinis ir Centras. O kada atrandi Jį, su Juo gali kalbėt. Vat per savo kalbą Jam ką nori gali sakyt – apie save, apie savo kiemą, apie savo draugus, apie mokyklą, apie ką nori gali sakyt – tai va čia ir yra tas ieškojimas – kai tu šitaip nuoširdžiai kalbi. O po to ateina akimirka už tas pastangas, kad tu pajunti savo viduje, širdyje – ATRADAU. TAI YRA TIKRA – PAJAUTIMAS, O NE ATRODYMAS. Jeigu kažkam atrodo, kad – na, gal aš radau, gal neradau – reiškia, neradai. Kada atrandi – taip nuostabu – ATRADAU. Ir nori visiem parodyt Jį - TĄ, kuris neturi formos, nori parodyt, pasidalint Juo. Tai yra BŪSENA.
Jeigu jūs tokios būsenos nepatyrėt – IEŠKOKIT. (Uranto balsas) – Atrasit. – Atrasit, taip. Vienam tai bus greitai, kitam – ne.
Tai štai taip jam ir aiškink – pagal situaciją – sumodeliuok situacijas pati. Žodžiu, ir tada ritualų nebus.

Ačiū Vitai už šio mokymo iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Komentarai