Forumas: temos peržiūra
ŽMOGAUS PROTAS IR DVASIA
ŽMOGAUS PROTAS PRIVALO DIRBTI KARTU SU DVASIA
Nelaikykite tai kaip pamokslavimą , tačiau mano protui ir mano sąmonei šie išmąstymai yra mano gyvenimo aktyvioji ir sąmoninga dalis ir ko gero pati svarbiausia , nes šiuos išmąstymus visada koreguoja ir papildo mano dieviškasis minčių Derintojas , kuris yra aukščiausia dovana ir brangiausias turtas nuo Dievo Tėvo .
Gal ką ir sudominsiu , o gal kažkam tai jau yra artima ir sava . Visais atvejais, galima būtų išeiti į platesnes diskusijas . Taigi dalinuosiu su jumis mieli forumo dalyviai , apie protą , intelektą ir dvasią .
Žmogaus tikėjimas Dievo buvimu savo prote ir tuo pačiu ir kitų žmonių protuose , turėtų tapti pirmaeile , dominuojančia sąmoninga būsena . Šiai būsenai sąmoningai leidžiant plėtotis ir augti , pradeda vystytis kūrybiškas ir prasmingas gyvenimas .
Einant dvasinio trobulėjimo keliu , per religinių sektų kelią , žmogaus prote vystosi religinė sąmonė , tačiau dogminių tiesų poveikyje mūsų sąmonė netenka kūrybiškumo . Žmogaus sielos ir proto kūryba atsiranda ir vystosi tik nuolatiniame būvyje su Dievo Tėvo Dvasia , o tiksliau , tai visas kūrybiškumas atsiranda , kai mūsų protas šią Dievo Dvasią priima kaip Meilės Dvasią .
Būnant dažnai ir nuolatinai su Dievo dvasios buvimu , mūsų sąmonėje vyksta ištisinės dvasinės sąmonės transformacijos link gilesnio protavimo ir išmintingesnių įžvalgų linkme. Tai suprasdami , savo naudai ir sveikatai , neleiskime savo protams kasdieną tuščiai klajoti po savo pasąmoninius labirintus , bet verskime valingai ir su meile ( svarbiausiai , tik su meile ) , kad mūsų sąmonė nuolatos plukdytų Dievo dvasios ( mūsų minčių Derintojo ) apšviestas mintis . Duokime šiam galingam , mūsų proto dvasiniam potencialui nuolatinį darbą , patikėkime jam visus kasdieninius darbus ir rūpesčius , patikėkime jam savo svajones ir norus , patikėkime jam savo gyvenimo visas paslaptis . Tegu šios visos mūsų žemiškos problemos , vystosi ir įsigyvendina pagal Dievo Tėvo valią ir Šventosios Dvasios veikimą .
Mūsų visiems gyvenimo aspektams tegu pradeda vadovauti dieviškoji sąmonė , o mūsų visas protas turi išmokti nuolatos jausti dieviškojo minčių Derintojo veikimą , kuris generuoja ir sudvasina visas sąmoningąsias mūsų mintis , kurios atneša išmintį ir ramybę . Mes turime vis labiau ir labiau atsisakyti dedukcinio , empirinio mąstymo , o savo intelekto galias ir įžvalgas nuolatos papildyti tik dieviškos sąmonės galiomis ir jos buvimu . Manyčiau , kad mums reikia pradėti mokytis , kaip savo intelektą ir dvasią paversti kūrybiniu potencialu ir mokytis jausti nuolatinai srūvančią dvasinę šviesą į mūsų protus , ir šios dieviškos dvasinės šviesos įtakoje , mokykimės priimti pačius išmintingiausius sprendimus . Nesakau , kad loginio , intelektualaus mąstymo reikia atsisakyti ir net pamiršti , tačiau šį mūsų intelektą visada , tegu paremia ir pripildo tik dvasinė parama ir išmintis .
Vadovaujantis dieviško mąstymo principais , mes galime tapti savo gyvenimo šeimininkais visose situacijose . Šis proto ir dvasios derinys – sintezė , visada iškels tik pačius geriausius sprendimus , bet kokioje situacijoje ir neleis užsimegsti nei vienai egoistinei kibirkštelei . Viso to įtakoje pasikeis požiūris į gyvenimą ir aplinkinį pasaulį . Pasikeis požiūris ir atsiras geresnis supratimas apie mūsų fizinį kūną ; jo negales ir ligas , pasikeis požiūris į mitybą ir sveikatą . Nužengs supratimas , apie mūsų sielos įtaką į visus mūsų kūno energetinius kūnus , kurie kaip tik atspindi tiek dvasinę , tiek ir fizinę kūno ir asmenybės būklę .
Mieli broliai , sesės ir bičiuliai , tai , kad mes per urantinius mokymus įžengėme į Kristaus sąmonę ir pradėjome garbinti Rojaus Trejybę , mes turime pradėti mąsyti ir iškelti sau įššūkį , keisti ir savo norus ir principus , kurie trukdo ir neduoda įsigalėti dieviškąjai sąmonei mūsų protuose . Pradėję gyventi ir augti dieviškoje sąmonėje , mūsų protai ir jausmai pajaus šventą ramybę , būtent tą šventą ramybę apie kurią kalbėjo mūsų Viešpats Jezus Kristus. Tačiau ramybės užgimimas , atsiradimas mūsų protuose nereiškia , kad ši žmogaus asmenybė tampa viskuo abejinga . Tikrai visai ne . Šventa ramybė atsiranda , susikuria mumyse tam , kad žmogaus protas joje galėtų rasti visų geriausius ir išmintingiausius sprendimus .
Intelektualioji žmogaus sąmonė turi nuolatos veikti , skatinti , aktyvuoti save tik dvasingų minčių pritekėjimui , kurios tuo pačiu sukuria proto ir sielos ramybę . O dvasinė ramybė ir proto ramybė , visada neša tik išmintį ir gyvenimo džiaugsmą . Gyvenimas dieviškoje sąmonėje , tai gyvenimas nuolatiniame vidiniame ir išoriniame džiaugsme , kai mes atbudę ir atgimę dvasioje , galime ramybę ir meilę spinduliuoti į pasaulį , kad šis pasaulis matytų , džiaugsme ir ramybėje , žmogų , Dievo vaiką .
Siunčiu jums su meile . Emilis - Petras
Petras
2010-02-12 21:19:22
Komentarai
Kas yra gyvenimas ? Jis yra tikrovė , bet tuo pačiu jis gali būti ir iliuzija . Žmogus su savo protu gali gyventi ir realų ir iliuzinį gyvenimą . Iliuzija yra visa tai ką tu matai , nes tai besikeičiančių įvykių ir paveikslų panorama . Tačiau gamtos žmogus , gamtinį pasaulį , kaitos pasaulį bevelija priimti kaip nekintamą realybę , kuri nors ir akivaizdžiai kinta laike ir materijoje , bet žmogaus sąmonėje lieka kaip nekintanti tikrovė .
Pastovumo ir stabilumo iliuzija labai dažnai iškreipia tikrą pasaulio vaizdą žmogaus sąmonėje , nes sąmonėje pastoviai dominuoja stabilimo iliuzija . Tačiau jeigu mes atydžiau pažiūrėsime į šį fizinį , žemiškąjį pasaulį , tai visame kame , matysime tik nuolatinę kaitą .
Dažnai žmonės pakėlę akis į dangų sako ,, koks nuostabus dangus‘‘ , tačiau šis nuostabus peizažas jau net po keletos minučių , tampa visai kitoks , arba dar gražesnis , arba dar prastesnis . Į šią , planetinio dangaus panoramą , mažai kas pakelia akis . O reikėtų tai daryti kuo dažniau , nes tai kaip pavyzdys , mūsų protui ir sąmonei , kad ir visas pasaulis yra nuolatiniame kaitos procese , kaip ir židras ar debesuotas dangus . Ir iš to galėtume pasidaryti tokią sau asmenišką išvadą . Jeigu dangaus peizažai , jeigu gamtos peizažai savo panoramomis yra tobuli , bet tuo pačiu jie yra kintami , o tai , jeigu kintami , tai ir TOBULUMAS visada yra kintantis .
Dvasinį pasaulį mes norime matyti kaip tobulybę , prieš fizinį pasulį , tačiau remiantis ankstesne išvada , galime teigti , kad ir visas dvasinis pasaulis yra tiek pat kintamas , kaip ir fizinis pasaulis . Ir visi pasauliai ir visos visatos yra kintančios ir evoliucionuojančios laike ir erdvėje . Todėl ir mes čia , vystydami savo dvasingumą ir siekdami vis geriau pažinti tobulumą , turime sąmoningai būti visų savo proto transformacijų nuolatiniame kintamąjame augime .
Ir ne tik loginio dvasinio proto augime , bet ir vaizduotės nuolatiniame kintančiame augime , nes šis matomas pasaulis yra mūsų kintančios vaizduotės padarinys . Kokios mūsų mintys , tokia ir mūsų gyvenimo patirtis . Kaip žmogus galvoja apie save , toks jis ir yra . Jeigu ko nors bijai , tai būtinai taip ir nutiks . Tačiau reikėtų atminti , kad ši mūsų vaizduotė nei milimetru neveikia tikrovės , nes tikrovė yra už mūsų sąmonės ribų . Visų geriausiai ką mes galime paveikti , tai patys save , savo vidinį iliuzijų pasaulį ir tai leidžia geriau ar blogiau prisiderinti prie kintančio pasaulio tikrovės .
Emilis - Petras .
Petras
2010-03-12 16:43:24
Ar gali cukrus būti sūrus, o druska saldi?
Tarp žemės gamtos ar dangaus grožio ir tobulybės negalima dėti lygybės ženklo. Ir iš vis, jei vienam patinka žvaigždėtas dangus be mėnulio, tai kitam gal „tobulas dangus“, kai šviečia mėnulis, pav., pilnatis :).
„Tobulumo Dievo asmeninis ir išlaisvinantis prisilietimas nustelbia širdis ir įjungia į grandines prigimtį visų tų mirtingųjų tvarinių, kurie yra pakilę į visatos moralaus matymo lygį. Šitokiu būdu, o taip pat ir dieviškojo buvimo ryšių dėka, Visuotinis Tėvas iš tikrųjų dalyvauja patyrime su ištisos visatos kiekvienos moralios būtybės besivystančios karjeros nesubrendimu ir netobulumu“.
Tokie tad reikaliukai, mielas Petrai, neįsižeisk.
Onutė/Vilnius
2010-03-12 21:51:59
Na Petrai, iš Tavo ugnies žarijos beliko
Netgi tapai Povilas, tik prastesniam variante
Algirdas
2010-03-12 20:40:14
Ir man, Petrai, patinka ta mintis, kad kokios mūsų mintys, tokia ir mūsų gyvenimo patirtis ir, kad kaip žmogus apie save galvoja, toks jis ir yra ir jeigu ko nors bijai, tai būtinai taip ir nutiks. Bet kaip taip gali būti, jeigu sąmonė negali paveikti fizinio pasaulio? Manau, kad paveikti negali, bet gali pasirinkti. Pasirinkti iš šalia esančių ateities variantų. Kažkur skaičiau (gal Biblijoj ar Urantijoj), kad viskas kas buvo yra, kas yra yra ir kas bus irgi yra. Bet jeigu būtų tik vienas ateities variantas, tai mes neturėtume pasirinkimo ir laisvos valios mums nereikėtų. Taigi savo mintimis ir tikėjimu mes pasirenkame vieną iš ateities variantų ir jis realizuojasi. Praeities mes keisti jau negalime, nes tie nerealizuoti variantai liko praeityje, o ateitis mūsų rankose. Kaip sakė Jėzus Kristus: kiekvienam bus pagal tikėjimą ir jeigu turėsi tikėjimą nors kaip aguonos grūdą- kalnus galėsi perkelti.
Pasirinkimas yra.
Rimantas V
2010-03-12 17:42:56
Kažkam reikia nuolatos labai gražių dvasingų pasakų , bet didžioji išmintis yra tyli ir mažai kalbi. Kai man kažko trūksta , aš automatiškai pasiimu Urantijos knygą , atsiverčiu bet kokią vietą ir randu tai ko man tą valandą trūksta , arba randu atsakymą į kokią tai problemą . Ir kai aš palyginu čia tuos mūsų rašinius su ta išmintimi , kuri yra kiekviename Urantijos knygos sakinyje , tai žinote ką čia , šiame forume man norisi parašyti . Apie pavasarį ir apie pomidorų sodinimą . Tačiau žinau , kad ir apie pomidorų sodinimą ne ką daugelis išmano , tai ar ne geriau pasiimti knygą ir pamąstyti ties kiekvienu šios knygos sakiniu . Na parašau , ši bei tą , ir kas iš to . Ar tai man pretenduoti į dar aukštesnį lygį , negu , kad Urantijos knygos dokumentai ? Tikrai aš nepretenduoju į nieką aukštesnio , man labai gerai taip kaip yra . Duok Dieve būti tokioje sąmonėje visada .
Tu Onute , tikriausiai manai , kad aš plaukioju kokiuose tai žemuose dvasiniuose virpesiuose ir jau nieko dvasingo neturiu . Tikrai ne . Tai jūsų iliuzija . Dvasingumas matuojamas ne žodžių paklodėmis , nors kam tai priklauso rašyti - tegu rašo , bet tylos praktika , kai visos problemos , kaip ant delno , o viduje šventa ramybė .
Petras
2010-03-13 17:07:35
Mielas Sielos Broli Petrai
.
Laiko tvarinių tobulumas, kada yra galiausiai pasiektas, yra visiškai įgytas turtas, bona fide asmenybės nuosavybė... tvarinio pasiekimai yra individualių pastangų ir realaus gyvenimo pasekmė, asmenybės reakcija į egzistuojančią aplinką.
0361_4
Algirdas
2009-12-04 00:43
.
Tai paskutinė mano citata parašyta į forumą, kuri ir paaiškina mano elgesį. Už kelių mėnesių bus metai, kaip studijuoju UK. Matydamas rašinį, matau ir už jo stovinčią asmenybę. Paskutiniuoju metu Vaidas ir Tamsta gražiai pakilot banga, kuri tuoj pat ir nusileido. Jokūbėnas ir jo misija nė prie ko, jeigu judu kažką darytumėt savarankiškai.
Pomidorai palyginimas neblogas, -apaštalas labai stengiasi jus prižiūrėt. Ačiu Petrai, įtikinai, kad forumas Algimanto šiltnamis.
lgirdas
2010-03-13 23:24:55
KOKIA GYVENIMO PRASMĖ
Daugybė žmonių pasaulyje kelia sau klausimą . Kokia gyvenimo prasmė ? Aš taip pat . visada , buvau tarp tų ieškančių ir klausiančių . Kas aš , ar tik vien fizinis kūnas , kurį matau , puoselėju , treniruoju ? Ar yra kažkas tai nežinomo ir paslaptingo , bet realaus , ko aš nematau ir negaliu suprasti ? Prisimenu dažnai šį jau nueitą kelią , kai visas dvasinio pažinimo horizontas buvo toks tolimas ir net miglotas .
Daug knygų ir įvairios informacijos teko prisižvejoti , kad rasčiau kažką tai logiško ir aiškaus , bet deja , įvairiapusė ir gausi dvasinė informacija tik dar labiau , dar daugiau klaustukų palikdavo mano sąmonėje . Tačiau susidurus su Urantijos knyga ir pradėjus ją įdėmiai skaityti , ištirpo visi klaustukai . Visa pasaulėžiūra , aišku , kad tik dvasinė , labai gražiai susirikiavo ir labai gražiai ir logiškai užėmė savo vietas .
Tokį asmeninės patirties fragmentą pateiku tam , kad visi ieškantys ir nerandantys atsakymų į savo klaustukus suprastų , kad šiame dvasinių paieškų ir atradimų kelyje , svarbiausia vaidmenį vaidina , mūsų prote atsiradęs pažinimo noras . Pažinimo noras , tai plačiau ir aiškiau suprasti save . Suprasti save ne tik fiziškai ir emocionaliai , bet pakelti savo sąmonės ir pasąmonės uždangą . Kas ten paslėpta , kas joje slepiasi ? Kaip atpažinti kas yra nematoma , bet realau , už sąmonės ir pasąmonės ribų . Ar aš tik fizinis ir emocinis kūnas ?
Urantijos knygos apreiškimuose , labai aiškiai ir nuosekliai aprašyta visa Kūrinijos evoliucija . Tai Kūrinijos gimimas , vystymasis ir maksimumas dvasinėje amžinybėje . Ir kas idomiausia - šis visas tobulėjimo kelias , iki pat Rojaus , vystosi ir auga laisvame , tvarinio valios apsisprendime ir iš to išplaukiančioje dvasinėje atrankoje . Galima tik įsivaizduoti tokį idomiausią , dvasinės karjeros kilimo kelią , kai savąjį likimą sprendžia ir pasirenka pats kūrinys , jo asmenybė . Asmenybės pasirenka savąjį likimą , dieviškos dvasios ir žmogiškojo proto laisvoje saveikoje , tačiau šis pasirinkimas yra ir dvasinė atranka . Aš sakau , kad tai atranka , nes pats žmogus sąmoningai pasirenka savo likimą , bet gali žmogus ir klaidingai pasirinkti savo likimą . Tokiu atvejų žmogaus sielą dar gelbsti visaapimanti dangiška Meilė , vietinės visatos Dievo Tėvo Sūnaus Kūrėjo meilė , kuri išlieta ant savo kūrinių , kaip Tiesos Dvasia , veda savo tvarinius į sintezę ir susitaikimą su Dievo Tėvo meile , kad joje gimtų ir išliktų naujas žmogus , sielos dvasios žmogus .
Tačiau visos dieviškos idėjos ir pastangos gelbėti žmogų , žmogaus sielą , gali patirti fiasco , jeigu žmogus pats nei piršto nepajudins , savo asmenybės gelbėjimo kelyje , savo sielos gelbėjimo kelyje , tik leis save kristi į viską naikintį chaosą , mirties glėbį . Jeigu žmogus nusigrežia nuo dieviško plano ir idėjos , jeigu savo žemiškąsias idėjas iškelia aukščiau Kūrinijos dangiškųjų kosminių idėjų , tada šiam žmogui mažai kas nebegali padėti , jis lieka su savo prigimtimi ir gamtine funkcija , lieka planetinėje materijoje visiems laikams ir virsta planetiniais ir kosminiais elementais .
Tai patvirtina ir Laimos iš Vilniaus citata , iš Urantijos knygos : (Žmogus yra žemės tvarinys, gamtos vaikas; nesvarbu, kiek atkakliai jis bemėgintų išsivaduoti nuo žemės, galų gale jam šito padaryti tikrai nepasiseks. "Dulkė esi, į dulkę ir pavirsi" tiesiogine prasme yra teisinga kalbant apie visą žmoniją. 0769-06-01)
Tačiau dvasinis pasaulis visada budi žmogaus sielos ir jo asmenybės gelbėjimo kelyje . Visatos Motina Dvasia augina gamtos žmoguje protą , kad šis protas vystydamas save ilgais evoliuciniais laipteliais ir amžiais , pagaliau tampa mąstančiu ir išmintingu protu . Toks gamtinis , besivystantis protas , tobulėjantis gamtos reiškinių ir peizažų įvairovėje , šiandiena jau yra ant aukščiausio intelekto pakilimo ir randa savyje norą ir troškimą dvasinių peizažų , dvasinio mąstymo . Gal būt nuo čia , o gal ir anksčiau , prasideda nuolatinis ir prasmingas visos asmenybės keitimasis , virsmas , kai gamtinis žmogus , gamtos vaikas , atgimsta dvasioje , dar dvasiniu kūdikiu , bet jau turintis potencialą vystytis ir augti dvasinėje sieloje . Dievo Tėvo dovana atsiūsta iš bekraščių tolių , iš paties Rojaus , savuoju Dvasios fragmentu apsigyvenęs viršprotinėje , žmogiškosios sąmonės sferoje , sustiprina ir pagreitina sielos augimą ir vystimasi , nes protas ir sąmonė atveria sąmoningai proto vartus , dieviškos sąmonės veikimui į žmogaus protą .
Tokie atsivėrę protai ne tik auga dvasinėje išmintyje , bet kuria ir visą asmenybę , kaip tobulą dvasinio intelekto vienį . Giminiški protai dvasioje ir brolystėje ir čia forume , vysto draugiškas diskusijoms , su meile seka savo sielos brolių ir sesių mintis ir neiško blogio jų asmeniškumuose . Ir jeigu mes , vienas ar kitas , reiškiame save per savo asmeniškumą , tai ar jau taip blogai ? Manau , kad tikrai ne . Kiekvienoje asmenybėje Dvasia randa patį geriausią savo raiškos būdą , kaip individualų ir nepakartojamą , o tai ir sudaro žmogaus , kaip dvasinės asmenybės indentifikaciją .
Tačiau tiesmukiškai manyti , kad per mus kalba Dvasia , nederėtų . Dvasia ateina į žmogaus mintis ir jas suderina pačiu geriausiu būdu , bet šiam geriausiam derinimui labai įtakoja ir žmogiškojo proto , fizinių lastelių imlumo galimybės . Jeigu turėtume galimybę paeksperimentuoti tai pamatysite , kad vienaip dvasinius diktavimus supras ir komentuos mokslininkas , kitaip gydytojas ar dainininkas , ir visai kitaip paprastas beraštis žmogus . Tačiau žmogaus proto dvasininis imlumas , tikrai nepriklauso nuo išsilavinimo , bet žmogaus išsilavinimas tikrai suteiks žmogiškąjai asmenybei platesnį , dvasinės raiškos ir supratimo diapazoną . Bet visa tai yra labai individualu ir pavojinga dėti lygybės ženklą tarp proto ir dvasios . Šie du išminties šaltiniai - intelektas ir dvasia , gali tik papildyti vienas kitą , bet niekada negali būti lygūs . Geriausiai tiktų tarp jų padėti rodyklytę , kurios smaigalys būtų nukreiptas į protą , kaip dvasinę tekmę priimanti substanciją . Kad tai yra labai asmeniška ir labai priklauso nuo mūsų proto imlumo , kalba ir Urantijos knygos puslapiai :
( Per daugelį tūkstančių metų, tą rodo Jerusemo archyvai, kiekvienoje kartoje gyveno vis mažiau ir mažiau būtybių, kurios galėjo patikimai bendradarbiauti su savaime veikiančiais Derintojais. Tai nerimą keliantis vaizdas, ir Satanijos vadovaujančios asmenybės palankiai žiūri į pasiūlymus, kuriuos pateikia jūsų planetos kai kurie tiesioginiai prižiūrėtojai, kurie pasisako už tai, kad būtų imtasi priemonių puoselėti ir apsaugoti Urantijos rasių aukščiausiuosius dvasinius tipus. 1207 06 ) rašo Laimutė iš Velžio .
Dvasinis žinojimas buvo ir bus tik individualus ir vieno žmogaus žinojimas negali tapti indentišku visų žinojimu , nes , kaip jau anksčiau minėjau , kieviename individe , dvasinės įžvalgos susiformuoja individualiai , priklausomai nuo šio gamtinio proto imlumo , suprasti šias įžvalgas ir noriai saveikauti su šiomis įžvalgomis . Tai ir teiginį , kad dvasinio žmogaus niekas negali pamokyti , aš bevelyčiau suprasti , kad dvasinio žmogaus negali papildyti jokia dvasine išmintimi gamtinis žmogus , su savo gamtiniu , egoistiniu , gyvuliniu protu .
Ką gi gero gali pamokyti gamtinis protas ? Nebet tik konkurencinės kovos būdų ir metodų , gamtos užkariavimo ir gamtinių turtų eksloatacijos metodų, na ir plačios gamos ir paletės žmogiškų jausmų , o visos davasinės įžvalgos gamtiniam protui , jeigu ir yra ne svetimos , tai baimę keliančios tikrai , iš proprotėvinio pasąmoninio archyvo , kaip užkoduoti įvairiausi dogminiai tabų .
Ar jūs nemanote mieli žmonės , skaitantys ir studijuojantys Urantijos knygą , kad ją skaitančių ir ją studijuojančių tik mažuma , o juk kokia šviesą ir kokios dvasinės ižvalgos sklinda iš šios knygos , tačiau daugeliui ji per sunki net ir kaip fantastinė literatūra . Kadangi tokiu aspektu , kaip kosminė fantastika , žmogaus gamtiniam protui dar sunkiau suprasti , negu , kad skaitytų ir studijuotų kaip Dievo Raštą , pasitelkęs kiek nors dvasiškai apšvietą protą . Daugeliu atveju , gamtinis protas visiškai atsisako priimti ir suprasti tokias dvasines paslaptis , nes jos ir neidomios ir nesuprantamos . Gamtinis protas negali užčiuopti dvasinės gelmės , kuri ir pakeistų visą mąstymą , tačiau dogminis religinis protas negali peržengti savęs , nes tai būtų visų ankstesnių proto stereotipų sunaikinimas . Bet gamtinis protas per savo gudrumą , o ne per išmintingumą , bijo kirsti šakos ant kurios jis tariamai sėdi , bet iš tiesų jis visai nesėdi ant jokios šakos , tai tik fobijų ir iliuzijų žaismas prote ir mąstyme .
Gamtinis dogminis protas vengia analizuoti save , vengia analizės su pačiu savimi , nes tai būtų griūtis visų stereotipų , susikurtų per visą ilgą gyvenimą , tai būtų griūtis viso ankstesnio dogminio iliuzinio pasaulio . Tad ir Urantijos knygos tiesas greičiausiai ir geriausiai gali priimti ir suprasti arba mažai religinga sąmonė , arba buvusi fanatiškai religinga , bet patyrusi fiasco savo asmeninių norų neišsipildyme . Tuo tarpu vidurinį ir didžiausią religinių asmenybių tipą , tenkina esamas dogminis religinis pasaulis ir šios asmenybės nieko nenori keisti savo mąstyme.
Dvasiniame tobulėjimo kelyje , visada reikėtų atminti ir atsižvelgti į mūsų pasąmonės veikimą . Mūsų gamtinis gyvulinis protas savo pasąmonės gelmėmis yra toks galingas ir stiprus , kad dažnai nustelbia tylų dvasinį dvelksmą , užgožia šį dvasinį dvelksmą ir tylų mokymą , triukšminga buitinių ir socialinių problemų sprendimų metodika . Žmogus , šiame fiziniame gyvenime , taip stipriai yra suvaržytas įvairiausių butinių , socialinių , finansinių ar politinių įsipareigojimų , kad nutraukti ar bent susilpninti jų nuolatinį veikimą , reikia labai didelės drąsos , kad sugebėtų nustumti visas žemiškas problemas į šalį ir pažvelgtų į gyvenimą ir visas gyvenimiškas problemas pamatytų tik dvasios ir sielos akimis . Ir tai padaryti tikrai yra nelengva , nes savo prote reikia sukurti neeilinį norą ir trošimą keisti save ir visą požiūrį į gyvenimą . Šį norą , tiesiogine prasme , reikia savo noru pagimdyti ir uždegti savo charakterio valia ir ryžtingumu , siekti atsekti ir pažinti savo prote dieviškos dvasios veikimą . Kai pats žmogus , laisva valia ir visu savo charakteriu , siekia pažinti ir suprasti dieviškumą , tada ir dieviškoji Dvasia gauna geriausias pasireiškimo sąlygas , mūsų žmogiškosios asmenybės prote ir sąmonėje ir visos dvasinės paslaptys pradeda tekėti į atsivėrusio Dvasai , proto gelmes . Žmogaus proto gelmės pagaliau nušvinta dieviškoje Dvasios šviesoje ir randa pažinimą Dievo Tėvo Dvasios , kaip meilės ir išminties išraišką ir jos veikimą žmogaus prote . Žmogus pagaliau randa dieviškos paslapties pažinimą , kuri buvo paslaptimi , ilgus šimtmečius buvo bažnyčios tarnų ir jų religinių dogmų paslaptis . Paslaptis hierarchinio elito , o eiliniam religininkui buvo nuleista dogmą. Tačiau iš tiesų , Dievo Tėvo paslaptis visada buvo atvira pažinimui kiekvienam žemės vaikui ir nuolatos gyveno ir gyvena kartu tik su žmogumi ir veikia visada į normalų žmogaus protą viršprotiniu veikimu .
Kai žmonės pradės taip mąstyti ir turės didžiausią norą taip mąstyti , tuo mes , visa žmonija ir atsiskirsime iš praeito tūkstantmečio religinio mąstymo ir pereisime į naują tūkstantmetį , į Naują erą , kai Dievo Dvasios veikimas bus suprantamas ir randamas tik proto ir dvasios vis glaudesnio bendravimo dėka , kai religinis jausmas išaugs į brolystės vienijantį jausmą ir visi protai su didžiausiu noru vienysis į vieningą Vienį , ir šiame , jau visos Kūrinijos Vienyje , per Rojaus Trejybę , atras gyvenimo prasmę ir visų klausimų atsakymą .
Petras
2010-02-27 22:11:51
Jonai , viso šio forumo , su Algimanto iniciatyva , esmių esmė yra , Dievo Tėvo dvasios suradimas , atpažinimas , klausymas , girdėjimas , matymas , jautimas , tikėjimas ir įtikėjimas visu sąmoningu protu . Kas tuo užsiima tas ir mąsto ir kalba kitaip , kas tuo neužsiima tas kalba , rašo ir prieštarauja tiems , kurie eina Dievo Tėvo dvasios pažinimo keliu . Tos intelektualiosios beletristikos , o jos iš tiesu yra labai daug prirašyta , galima prirašyti vis daugiau ir daugiau , tačiau prie dvasinio šaltinio esmės niekas neprisikas tol , kol savo proto visą sąmoningą mąstymą žmogus nenukreips link dvasinio mąstymo ir kol savo intelektualų , loginį mąstymą nepaskandins dvasiniame mąstyme , o visą savo religingumą nukreips tik Dievo Dvasios garbinime .
Jonai , šio forumo centinė ašis , tai Dievas Tėvas Rojaus Trejybėje , apie kurią ir turi suktis visos dvasinės ir intelektualiosios filosofijos ir asmeniniai dvasiniai patyrimai . Dvasines temas ir tu mėgsti nagrinėti , tačiau normalūs pokalbiai ir dvasinės filosofijos tegali suktis tik tarp tokių žmonių , kurie yra ir įtikėję į Rojaus Trejybę ir labai atydžiai skaitantys ir nagrinėjantys Urantijos knygos puslapius - patartina skaityti ir knygą KALBU JUMS VĖL . Visais kitais atvejais , po keliu apsikeitimų rašinėliais , prasideda konfrontacija . Na tokia normali ir dalykinė priešprieša iki normalios mandagumo ribos , tikrai yra vertinga , bet dažniausiai atsirašinėjimai įsibėgėja į asmeniškumus ir perauga į nesąmones . Tai ką ir pats matai , daugelyje komentarų . Algimantas juos pradėjo trinti . Tai ka daryti , jeigu nenori kažkas suprasti forumo dvasios ?
Tai va , tokos tokelės . Tai ką aš čia norėjau tuo pasakyti ?
Tikriausiai , kad reikia tau normaliai , aktyviai ir dvasingai įsilieti į urantiškas diskusijas , kai vienu ar kitu , Urantijos knygos apreiškimų dvasia , sudetingesniu klausimu , norisi pasitarti , padiskutuoti su šiais nematomais forumo kolegomis ir būtent Urantinių apreiškimų dvasia .
Petras
2010-02-15 13:40:00
Nesitikėjau, kad sugebėsite įžvelgti patyčias, apgailestauju, nieko panašaus nebuvo. Manau, kad dvasingumas ir logika nesipyksta, jie pykstasi tik ten, kur pasireiškia vieno arba abiejų stoka.
Petrai, galiu pastebėti, pas tave galai nesueina nebūtinai dėl to, kad klaidingai vystai dvasingumą (čia galima sutikti ar nesutikti), bet kad klaidingai vystai logiką. Pastaroji yra apibrėžiama lengviau. Gaila kad ignoruoji empirinius dalykus, nes tai veda į gyvenimą iliuzijomis. Ir bergždžiai stengiesi atskirti kur kalba dvasia o kur protas. Manau visai nereikia to skirti, nes skirdamas tu neišvengiamai juos supriešini ir paskui papuoli į dvasines - logines prarajas. Pabandyk dar kartą įsigilinti į dvasingumo ir kūrybiškumo sąsajas ir turėtum pajausti, kas ką reiškia.
Kūrybiškumas, kaip ir talentas, yra duotas kiekvienam žmogui, galima sakyti įgimtas. Jis yra INSTRUMENTAS. Vienam duoti vieni dalykai, kitam kiti, kažkam daugiau, kažkam mažiau, bet niekas nėra neapdovanotas. O pats žmogus, pagal savo dvasingumo tipą, pagal išsilavinimą, aplinką, asmenines savybes, vienaip ar kitaip išskleidžia tuos savo talentus, realizuoja savo kūrybingumą, ir kuria (arba griauna, arba kažką kita veikia). Daugybė mūsų talentų ir kūrybingumo potencialo lieka neatskleista, nes atskleidimas arba užskleidimas yra labai priklausantys nuo daugybės aplinkybių. Ir jo kūrybos produktas tiesiogiai atspindi patį žmogų. Atrodo, kas čia tamstoms galėjo užkliūti? Bet jūs šito kol kas nesupratote.
Beje, kliūva ir tai, kad pats klaidingą teoriją lengvabūdiškai priskiri savo MD diktavimams, tuo pačiu prarasdamas galimybę pripažinti klaidą, todėl kol kas matau tavo polinkį toliau vyniotis į vatą. Vis tik linkiu, Petrai, sėkmės.
Jonas
2010-02-15 00:09:53
Nežinau ką ir galvot, kas per įprotis? Lozungas:jei nėra aponentų pulk savus!
“.Prie to pačio pasakau ir Danieliui-ar tik nebūsi moteris?
Arūnas [ArūnasGilvickas@gmail.com]
2010-03-02 22:31”
Petras (Viln)
2010-03-02 23:20:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]