Forumas: temos peržiūra
ŽMOGAUS PROTAS IR DVASIA
ŽMOGAUS PROTAS PRIVALO DIRBTI KARTU SU DVASIA
Nelaikykite tai kaip pamokslavimą , tačiau mano protui ir mano sąmonei šie išmąstymai yra mano gyvenimo aktyvioji ir sąmoninga dalis ir ko gero pati svarbiausia , nes šiuos išmąstymus visada koreguoja ir papildo mano dieviškasis minčių Derintojas , kuris yra aukščiausia dovana ir brangiausias turtas nuo Dievo Tėvo .
Gal ką ir sudominsiu , o gal kažkam tai jau yra artima ir sava . Visais atvejais, galima būtų išeiti į platesnes diskusijas . Taigi dalinuosiu su jumis mieli forumo dalyviai , apie protą , intelektą ir dvasią .
Žmogaus tikėjimas Dievo buvimu savo prote ir tuo pačiu ir kitų žmonių protuose , turėtų tapti pirmaeile , dominuojančia sąmoninga būsena . Šiai būsenai sąmoningai leidžiant plėtotis ir augti , pradeda vystytis kūrybiškas ir prasmingas gyvenimas .
Einant dvasinio trobulėjimo keliu , per religinių sektų kelią , žmogaus prote vystosi religinė sąmonė , tačiau dogminių tiesų poveikyje mūsų sąmonė netenka kūrybiškumo . Žmogaus sielos ir proto kūryba atsiranda ir vystosi tik nuolatiniame būvyje su Dievo Tėvo Dvasia , o tiksliau , tai visas kūrybiškumas atsiranda , kai mūsų protas šią Dievo Dvasią priima kaip Meilės Dvasią .
Būnant dažnai ir nuolatinai su Dievo dvasios buvimu , mūsų sąmonėje vyksta ištisinės dvasinės sąmonės transformacijos link gilesnio protavimo ir išmintingesnių įžvalgų linkme. Tai suprasdami , savo naudai ir sveikatai , neleiskime savo protams kasdieną tuščiai klajoti po savo pasąmoninius labirintus , bet verskime valingai ir su meile ( svarbiausiai , tik su meile ) , kad mūsų sąmonė nuolatos plukdytų Dievo dvasios ( mūsų minčių Derintojo ) apšviestas mintis . Duokime šiam galingam , mūsų proto dvasiniam potencialui nuolatinį darbą , patikėkime jam visus kasdieninius darbus ir rūpesčius , patikėkime jam savo svajones ir norus , patikėkime jam savo gyvenimo visas paslaptis . Tegu šios visos mūsų žemiškos problemos , vystosi ir įsigyvendina pagal Dievo Tėvo valią ir Šventosios Dvasios veikimą .
Mūsų visiems gyvenimo aspektams tegu pradeda vadovauti dieviškoji sąmonė , o mūsų visas protas turi išmokti nuolatos jausti dieviškojo minčių Derintojo veikimą , kuris generuoja ir sudvasina visas sąmoningąsias mūsų mintis , kurios atneša išmintį ir ramybę . Mes turime vis labiau ir labiau atsisakyti dedukcinio , empirinio mąstymo , o savo intelekto galias ir įžvalgas nuolatos papildyti tik dieviškos sąmonės galiomis ir jos buvimu . Manyčiau , kad mums reikia pradėti mokytis , kaip savo intelektą ir dvasią paversti kūrybiniu potencialu ir mokytis jausti nuolatinai srūvančią dvasinę šviesą į mūsų protus , ir šios dieviškos dvasinės šviesos įtakoje , mokykimės priimti pačius išmintingiausius sprendimus . Nesakau , kad loginio , intelektualaus mąstymo reikia atsisakyti ir net pamiršti , tačiau šį mūsų intelektą visada , tegu paremia ir pripildo tik dvasinė parama ir išmintis .
Vadovaujantis dieviško mąstymo principais , mes galime tapti savo gyvenimo šeimininkais visose situacijose . Šis proto ir dvasios derinys – sintezė , visada iškels tik pačius geriausius sprendimus , bet kokioje situacijoje ir neleis užsimegsti nei vienai egoistinei kibirkštelei . Viso to įtakoje pasikeis požiūris į gyvenimą ir aplinkinį pasaulį . Pasikeis požiūris ir atsiras geresnis supratimas apie mūsų fizinį kūną ; jo negales ir ligas , pasikeis požiūris į mitybą ir sveikatą . Nužengs supratimas , apie mūsų sielos įtaką į visus mūsų kūno energetinius kūnus , kurie kaip tik atspindi tiek dvasinę , tiek ir fizinę kūno ir asmenybės būklę .
Mieli broliai , sesės ir bičiuliai , tai , kad mes per urantinius mokymus įžengėme į Kristaus sąmonę ir pradėjome garbinti Rojaus Trejybę , mes turime pradėti mąsyti ir iškelti sau įššūkį , keisti ir savo norus ir principus , kurie trukdo ir neduoda įsigalėti dieviškąjai sąmonei mūsų protuose . Pradėję gyventi ir augti dieviškoje sąmonėje , mūsų protai ir jausmai pajaus šventą ramybę , būtent tą šventą ramybę apie kurią kalbėjo mūsų Viešpats Jezus Kristus. Tačiau ramybės užgimimas , atsiradimas mūsų protuose nereiškia , kad ši žmogaus asmenybė tampa viskuo abejinga . Tikrai visai ne . Šventa ramybė atsiranda , susikuria mumyse tam , kad žmogaus protas joje galėtų rasti visų geriausius ir išmintingiausius sprendimus .
Intelektualioji žmogaus sąmonė turi nuolatos veikti , skatinti , aktyvuoti save tik dvasingų minčių pritekėjimui , kurios tuo pačiu sukuria proto ir sielos ramybę . O dvasinė ramybė ir proto ramybė , visada neša tik išmintį ir gyvenimo džiaugsmą . Gyvenimas dieviškoje sąmonėje , tai gyvenimas nuolatiniame vidiniame ir išoriniame džiaugsme , kai mes atbudę ir atgimę dvasioje , galime ramybę ir meilę spinduliuoti į pasaulį , kad šis pasaulis matytų , džiaugsme ir ramybėje , žmogų , Dievo vaiką .
Siunčiu jums su meile . Emilis - Petras
Petras
2010-02-12 21:19:22
Komentarai
Arūnai, kada ištiesi prieš save ranką: -kiek pirštų matai?Danielius
2010-03-02 22:59:16
Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie protą ir sielą
Mano mylimas Tėve, mes dažnai užsimename apie protą iš širdį, kada kalbame apie mūsų dvasinį vystymąsi. Gana dažnai teiginiai tų, kurie propaguoja žmogaus dvasiniame vystymesi širdį, yra klaidingai suprantami tarsi jie propaguotų širdį žmogaus proto sąskaita. Bet nepaisant šito, jausmus, kieno nors meilę, jaučia mūsų protas, o mes nuolat kartojame, jog šitas jausmas yra iš mūsų širdies. Dėl to, kaip gi mums reikėtų suderinti šiuos du dalykus, aiškinant žmogaus proto ir širdies veikimą žmogaus dvasiniame augime?
---------------------------------------------
Mano mylimas sūnau, protas yra tokia konstrukcija, kuri asmenybę išlaiko sąmoningame veikime ir ryšyje su aplinka. Ir kaip jūs gerai žinote, aplinka yra Mano pasireiškimas įvairiais aspektais.
Taigi, kad sužinotumėte, kaip veikti bet kokioje aplinkoje, kuri nuolat keičiasi, jums reikia blaivaus proto, giliai analizuojančio proto, ir giliai mąstančio proto.
Bet jūsų gyvas ryšys su Manimi per Mano fragmentą, esantį jūsų viduje, yra užmezgamas ir palaikomas per jūsų protą, kuris jaučia ir patiria ne aplinką, o vidinius virpesius, kuriuos nuolat jūsų protui siunčia jūsų Minties Derintojas. Ir kadangi šitų virpesių negalima suvokti, suprasti tokiu laipsniu, kaip yra suvokiama pati aplinka, kadangi šie virpesiai yra perdaug subtilūs, kad juos būtų galima palyginti su aplinka, tai žmonės yra linkę juos palyginti su jausmais, ir švelniais jausmais, pasireiškiančiais kokiems nors supančios aplinkos objektams. Ir šituos pojūčius jie ėmė priešpastatyti žmogaus proto suvokimui ir pradėjo šitą reiškinį vadinti žmogaus širdies jausmu.
Tačiau jūs gerai žinote, jeigu kas nors praranda normalų proto veikimą, tas nustoja jausti normalų meilės pojūtį, išskyrus tą, kurį žmogaus protui perduoda Pagalbinė Proto Dvasia ir gyvulinio reflekso lygyje.
Nors pačią giliausią meilę suvokia ir patiria žmogaus protas, bet žmonės yra linkę šį jausmą iškelti į aukštesnį lygį, priešpastatydami bet kokiam ryšiui su kokiu nors aplinkos objektu. Dėl to, jūs turite žinoti ir suprasti, jog protas yra reikalingas, bet žmogaus smegenų veiklą sudaro dvi skirtingos dalys – viena yra skirta žinių kaupimui ir saugojimui, o kita dalis yra numatyta šitų subtilių Manosios meilės kiekviename iš jūsų virpesių pajautimui.
Tačiau žmonės nėra, dar, pasirengę tokio pobūdžio savo proto veiklos analizei. Ir jiems yra daug lengviau tada, kada šita pati žmogaus proto veikla yra suskaidoma į dvi skirtingas fazes – grynojo ir dalykinio proto viena fazė ir kita fazė, pilna jausmų ir meilės širdis.
***
Mano mylimas Tėve, kas yra meilė, ar tai kažkokia žmogaus smegenų cheminės struktūros transformacija ar tai kažkas kita? Kaip mes galime meilės reiškinį patirti?
-------------------------------
Mano mylimas sūnau, jūs negalėtumėte patirti jokios meilės be Mano pagalbos, žmonėms, per Minties Derintoją, ir gyvūnams, per Pagalbines Proto Dvasias, kurios stengiasi kiek tik įmanoma perteikti šitą meilės energiją į tvarinių smegenis.
Ir kada tiktai jūs atsiveriate šitiems perteiktiems meilės virpesiams, dėl įvairių priežasčių: jūs pamatėte nuostabų peizažą, klausėtės puikaus koncerto, susitikote su geru žmogumi, nusipirkote trokštamą mažytį gyvūnėlį ar dar daugybė kitų priežasčių galėjo stimuliuoti jus iš išorės tam, kad atvertumėte savo protą, arba kaip jūs sakote, savo širdį, Maniesiems virpesiams. Ir akimirksniu jūs priverčiate šituos virpesius, jau esančius jūsų viduje, atsiliepti jums malonaus pojūčio gyvu jausmu. Ir šitas malonus pojūtis skatina įvairių hormonų gaminimąsi jūsų organizme. Ir priklausomai nuo žmogaus proto dvasinio lygio išsivystymo šitos paskatos šitiems maloniems patyrimams labai smarkiai skiriasi.
O Aš visada raginu jus visus atverti savąjį aš Mano dalelei, esančiai jūsų viduje, ir tuomet, tiktai tuomet, iš tiesų patirsite nuolatinę palaimą, kuri ir yra toks galingas paskatinimas kiekvienai nuoširdžiai sielai, kad ji nebenori jokių kitokių pojūčių, o tik šito vieno. Nors žmogus pereina per skirtingus patyrimus, bet jis gauna šitą patį palaimingą savo sielos pasitenkinimą.
Ir net šituo atveju, būtent jūsų protas patiria šitą pačią palaimą. Bet jūsų siela, jūsų asmeninis ateities aš morontinėje formoje išauga iš šitokių patyrimų. Ir kuo kartesnė aplinka žmogaus protui, tuo saldesnis vaisius žmogaus sielai vykdant Mano valią.
***
Mano mylimas Tėve, ar tai reiškia, kad mums būtinai reikia pereiti per kartų patyrimą, kad augtų mūsų siela?
--------------------------
Mano mylimas sūnau, žodis “kartus” yra vartojamas tuo tikslu, kad jūsų protas turi suprasti, jog aplinka neturi visada būti rami ir padrąsinanti jūsų protą veikti. Bet kai tik jūsų protas užleidžia savo paties žmogiškąjį ego Mano vedimui iš vidaus, tai tos pačios gąsdinančios jūsų protą sąlygos nebesukuria tokio grėsmingo efekto jūsų augančiam dieviškajam aš-sielai. Jūs tiesiog žvelgiate į jas kaip į natūralią aplinką, kurioje ištiestumėte pagalbos ranką bet kam, kam ji reikalinga, kaip į natūralią reakciją į aplinką, kadangi jūsų siela-protas šitoje situacijoje mato toliau už jūsų gryną protą. Ir tai, ką jūsų grynas protas palaikytų grėsminga aplinka jūsų pačių aš, tai jūsų siela tą priima kaip naują iššūkį, ir priedo priima labai natūraliai.
Štai kodėl Jėzus nuolat kartojo savo mokiniams, kad jie gimtų iš dvasios, nes šitas gimimas suteikia žmogaus sielai laisvę veikimui ir jos pasireiškimui su Mano meile kaip varomąja jėga iš vidaus. Ir jūs tikrai gerai žinote, kad Aš niekada nė vieno nevedu į tokią vietą, kad galėčiau jus sunaikinti. Priešingai, net jeigu kas atsiduria tokioje aplinkoje, kurioje to žmogaus protas atsisako veikti, tai Aš suteikiu papildomą varančiosios jėgos impulsą iš vidaus, kad tas žmogus padarytų viską, kas įmanoma, kad išliktų tomis aplinkybėmis. Ir nors aplinkybės gali įveikti žmogaus materialią egzistenciją, bet Aš tikrai jus užtikrinu, jog tai nėra jūsų pabaiga!
Atraskite Mane kiekvieno iš jūsų viduje. Net ir tie, kurie tikrai palaiko su Manimi ryšį ir gauna iš Manęs pranešimus, nėra garantuoti, kad tikrai dvasiškai augs, jeigu jie nesivadovaus kasdienėse situacijose Mano mokymais ir Mano vedimu iš vidaus. Gimimas iš dvasios negarantuoja, kad jums nebereikės nieko daryti savo augimui, o užteks vien tik džiaugtis Mano draugija. Nors tai tikrai yra milžiniškos svarbos dalykas iki jūsų gimimo iš dvasios, tačiau, kada esate gimę, dar kartą, šį kartą gimę iš dvasios, tada jūs turite augti kiekvieną dieną gyvendami taip, kaip gyveno Jėzus, gyvendami savo pačių unikalų gyvenimą. Šituo jūs vykdysite mano valią kasdienėse situacijose.
Ir jausdami Mane savyje, jūs tikrai tapsite ryžtingesni, kad veiktumėte, jūs iš naujo įvertinsite savo pačių veiksmus, jūs tikrai pradėsite šviesti Mano šviesa ir meile kiekvienam sutiktam savo kelyje.
Ir tai bus tiesiog natūrali Manosios meilės išraiška per jūsų veiklą bet kokioje jūsų gyvenimo sferoje. Ir šitoji veikla jau yra nuspalvinta jūsų sielos virpesiais, arba kaip jūs sakote, jūsų širdies virpesiais, kuriuos jūs nuolat gaunate iš Manęs per savo Minties Derintoją. Ir nors jūs vis labiau ir labiau tampate morontinio tipo savo siela-tapatybe, bet jūs vis tiek naudojate savo protą. Bet šis protas tampa vis daugiau ir daugiau sulietas su Jėzaus protu, su Visatos Motinos Dvasios protu, su jūsų Minties Derintojo protu, nes jūs imate jausti, kad esate viena.
Ir šitoji Vienovė padeda jūsų sielai-protui suprasti, jog iš viso nėra sunkių aplinkybių, nes su Manimi, jaučiant šitą pačią Vienovę dvasioje, viskas yra įmanoma. Bet dabar į šitą teiginį žvelgiate nebe kaip į teorinį teiginį, bet jūsų siela-protas tikrai tiki juo ir laiko jį kaip patį tikriausią iš visų tikriausių teiginių. Ir jūs pradedate veikti ir kalbėti kitiems, jog su Manimi viskas yra įmanoma, nes jūs pradedate patirti šitą pačią tiesą.
Tačiau šitą patyrimą taip pat suvokia jūsų protas, net ir jūsų žmogiškasis ego, kuris taip nepalenkiamai priešinosi tokios rūšies požiūriui į sunkią aplinką, bet dabar ima pasiduoti, nes ir jis gavo šitą įtikinantį įrodymą.
Ir tas atneša visuminę jūsų sielos-proto-širdies-dieviškojo-ego pergalę prieš jūsų žmogiškąjį-ego-protą-intelektą. Jūsų protą plečia ne tik gilesnės žinios, bet taip pat ir tas patyrimas Manosios meilės, kurią jūsų protas-siela jaučia ir patiria, kad pasidalintų ja su kitais.
Štai dėl ko kalbėdami apie žmogaus protą ir širdį jūs turite turėti galvoje tai, kad protas yra esminis asmenybės vystymuisi, o jūsų lygmenyje jūs iš Manęs turite naują ir ateities dalelę, kuri turi gimti iš dvasios – jūsų sielą. Ir kada ji kartą yra gimusi jau jos veikimo sąmoningame lygyje, tada jūsų žmogiškasis protas ima palaipsniui pasiduoti tam naujai gimusiam protui, jūsų ateities aš protui.
***
Mano mylimas Tėve, ačiū Tau už šitą mokymą. Jis buvo nuostabus. Dabar aš tikrai geriau suprantu, kaip mes galėtume pakeisti mūsų protą Jėzaus protu. Aš myliu Tave, Tėve!
-------
Mielieji,
tie, kurie studijuojate Urantijos Knygą atidžiai, tikrai galėsite geriau suprasti, kokia yra proto svarba mūsų augimui ir kaip jį susieti su širdimi ir siela.
Pamąstykime apie šį Derintojo mokymą atitrūkę nuo kasdienio šurmulio, pamąstykime apie tai savojo aš tyloje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Arūnas
2010-02-15 14:24:11
Tai va Jonai , labai gerai Petras ( Viln ) parašė , kad kūrybą žmogui dovanoja tikrai dvasia ,o patyčias protas . Tikrai šaunuolis , mano bendravardis Petrai ( Viln) , butent tas grynasis , loginis protas , daug kur gali priešintis dvasingumui.
Ar tu manai Jonai , kad aš taikau į visažinio vietą . Tikrai , visai ne . Daug gražių ir dvasingų ir išmintingų minčių priteka į mano sąmonę , tačiau darydamas rašomąjį sakinį , jau idedu ir kažko asmeniško . Ir tai nėra nei blogai , nei labai gerai , tiesiog Dievo Tėvo dvasia padeda skleistis mūsų visų kūrybiškumui ir asmeniškumui , kad mes visi ir savo darbais , ir savo kūryba vystytume savo individualumą .
Jeigu mano ,,rašomieji galai'' kažkur tai nesusieina , kaip pats tvirtini , tai ne dėl to , kad klaidingai vystau savyje dvasingumą , bet todėl , kad visuose mano darbuose ir rašiniuose dirba ir saveikauja protas su mano dvasia . Čia reikia labai rimtai ir atsagiai skirti kur dvasia kalba , o kur protas . Ir jeigu dvasiniai diktavimai turi asmeniškumo , tai visai neblogai , tai yra tik asmenybės skiriamasis bruožas , tačiau nuseklumą ir kryptingumą , tikrai manau , kad reikia ir vytyti ir tobulinti .
O kas dėl urantiečių , tai Jonai , manau , kad jie tikrai yra ir dvasingi ir kūrybingi . Kiek daug sunku pasakyti, bent jau tikrai žymiai daugiau , negu eilinis statistinis religininkas .
Petras
2010-02-14 15:27:48
Petrai,
Bet gi tu irgi naudojiesi patyčių paslaugomis... todėl klausiu tavęs kokia nauda tau iš to, kad kitame lyg ir pamatai tai kas yra ir pas tave patį? :)
Linas J
2010-02-14 15:04:12
Kaprizingas, irzlus- bamblys vaikas. Kai auklė darželyje , vaikams gražų vaizdelį su žaidžiančiais vaikučiais, paukščiukais nupiešia ir kantriai moko, o tas patempęs lūpą keliais brūkšniais tuoj išterlioja ,tai ragus ar uodegas pripaišo. Tai ir mūsų Jonas mažai skiriasi. Akivaizdžiai išsišaipo, iškraipo ir vėl laukia ką apkakoti.” Kurybą žmogui dovanoja Dvasia”o patyčias g. protas!
Petras (Viln.)
2010-02-14 14:26:13
Petrai, pratęsiam?
.
"Reikalingas tikėjimas tuo žmogumi ir pasitikėjimas">> turbūt nesupratai klausimo. Čia ne apie tai, ar aš pasitikiu tavo žodžiais (iš tikro nepasitikiu, bet kodėl- jau kitas klausimas), bet kuo TU pagrindi SAVO teiginį, kad šituos tavo išmąstymus VISADA koreguoja ir papildo MD?
.
"kūrybą žmogui dovanoja dvasia - visais aspektais , tiek dvasiniais , tiek ir intelektualiais" >> visiškai nesutinku, kūryba nėra dvasingumas, kūrybingas nereiškia dvasingas, o dvasingas nereiškia kūrybingas. Tačiau aš tavo mintį koreguoju su išlyga - kiekvienos rūšies dvasingumas atitinkamai įtakoja kūrybą. Kūrybingumas mano galva siejasi su dvasingumu panašiai, kaip talentas su darbu. Kūrybingumas atitinka talentą, dvasingumas - darbą. Bet ne avirkščiai, kaip galbūt tu norėtum. Kuria linkme tu dirbi/tiki, ta linkme ir skleidžiasi tavo talentas-kūrybingumas. Jei būtų taip kaip tu sakai, ir dar sugretinus su kitu teiginiu, kad urantai pvz. yra dvasingi, netgi šio forumo kūrybos skyrelis savaime turėtų būti šedevrų rinkinys. Deja, taip toli gražu nėra. Nors tavo eilėraštis ir yra galbūt savotiškai pavykęs :)
.
Petrai, kaip matai, tavo teiginiai daug kur nesueina, ir kadangi tu nesi kvailas, daug kur susidaro įspūdis, kad tu tiesiog manipuliuoji ir vinguriuoji, jei laikyčiau tave nenuoširdžiu. Bet jei laikyti tave nuoširdžiu, tada pavadinkim, esi nenuoseklus, tiki iliuziškai, kuo nori tikėti, ir iš to savo tikėjimo dėlioji nepagrįstą teoriją. Sėkmės mąstymuose.
Jonas
2010-02-14 12:19:32
Jonas: “Mano žvilgsniu - žmogus yra šiuo metu kūrinijos viršūnė (savo nelaimei, beje), ir man nelabai rūpi kokios dar dvasios kur nors kitur gyvena, tiek siaubingai daug spekuliacijų šiomis temomis. Tuo pačiu žmogus yra kaip ir visa gyvybė - labai subtilus ir žemiškas, ir pažeidžiamas. Tobulumą aš matau ne atskirame kūrinyje, o pačioje kūrinijos sistemoje, ir aš esu tos tobulos sistemos dalelė.”
Jonai, jokios logikos, prieštarauji pats sau. „(savo nelaimei beje)“
Jei mes daugiau atsivertume ROJAUS TREJYBEI IR KURINIJOS KURIANČIOMS DVASIOMS, žemėje mažiau būtų kančios.
Petras (Viln.)
2010-02-15 19:16:48
ŽMOGAUS PROTAS PRIVALO DIRBTI KARTU SU DVASIA
Nelaikykite tai kaip pamokslavimą , tačiau mano protui ir mano sąmonei šie išmąstymai yra mano gyvenimo aktyvioji ir sąmoninga dalis ir ko gero pati svarbiausia , nes šiuos išmąstymus visada koreguoja ir papildo mano dieviškasis minčių Derintojas , kuris yra aukščiausia dovana ir brangiausias turtas nuo Dievo Tėvo .
Gal ką ir sudominsiu , o gal kažkam tai jau yra artima ir sava . Visais atvejais, galima būtų išeiti į platesnes diskusijas . Taigi dalinuosiu su jumis mieli forumo dalyviai , apie protą , intelektą ir dvasią .
Žmogaus tikėjimas Dievo buvimu savo prote ir tuo pačiu ir kitų žmonių protuose , turėtų tapti pirmaeile , dominuojančia sąmoninga būsena . Šiai būsenai sąmoningai leidžiant plėtotis ir augti , pradeda vystytis kūrybiškas ir prasmingas gyvenimas .
Einant dvasinio trobulėjimo keliu , per religinių sektų kelią , žmogaus prote vystosi religinė sąmonė , tačiau dogminių tiesų poveikyje mūsų sąmonė netenka kūrybiškumo . Žmogaus sielos ir proto kūryba atsiranda ir vystosi tik nuolatiniame būvyje su Dievo Tėvo Dvasia , o tiksliau , tai visas kūrybiškumas atsiranda , kai mūsų protas šią Dievo Dvasią priima kaip Meilės Dvasią .
Būnant dažnai ir nuolatinai su Dievo dvasios buvimu , mūsų sąmonėje vyksta ištisinės dvasinės sąmonės transformacijos link gilesnio protavimo ir išmintingesnių įžvalgų linkme. Tai suprasdami , savo naudai ir sveikatai , neleiskime savo protams kasdieną tuščiai klajoti po savo pasąmoninius labirintus , bet verskime valingai ir su meile ( svarbiausiai , tik su meile ) , kad mūsų sąmonė nuolatos plukdytų Dievo dvasios ( mūsų minčių Derintojo ) apšviestas mintis . Duokime šiam galingam , mūsų proto dvasiniam potencialui nuolatinį darbą , patikėkime jam visus kasdieninius darbus ir rūpesčius , patikėkime jam savo svajones ir norus , patikėkime jam savo gyvenimo visas paslaptis . Tegu šios visos mūsų žemiškos problemos , vystosi ir įsigyvendina pagal Dievo Tėvo valią ir Šventosios Dvasios veikimą .
Mūsų visiems gyvenimo aspektams tegu pradeda vadovauti dieviškoji sąmonė , o mūsų visas protas turi išmokti nuolatos jausti dieviškojo minčių Derintojo veikimą , kuris generuoja ir sudvasina visas sąmoningąsias mūsų mintis , kurios atneša išmintį ir ramybę . Mes turime vis labiau ir labiau atsisakyti dedukcinio , empirinio mąstymo , o savo intelekto galias ir įžvalgas nuolatos papildyti tik dieviškos sąmonės galiomis ir jos buvimu . Manyčiau , kad mums reikia pradėti mokytis , kaip savo intelektą ir dvasią paversti kūrybiniu potencialu ir mokytis jausti nuolatinai srūvančią dvasinę šviesą į mūsų protus , ir šios dieviškos dvasinės šviesos įtakoje , mokykimės priimti pačius išmintingiausius sprendimus . Nesakau , kad loginio , intelektualaus mąstymo reikia atsisakyti ir net pamiršti , tačiau šį mūsų intelektą visada , tegu paremia ir pripildo tik dvasinė parama ir išmintis .
Vadovaujantis dieviško mąstymo principais , mes galime tapti savo gyvenimo šeimininkais visose situacijose . Šis proto ir dvasios derinys – sintezė , visada iškels tik pačius geriausius sprendimus , bet kokioje situacijoje ir neleis užsimegsti nei vienai egoistinei kibirkštelei . Viso to įtakoje pasikeis požiūris į gyvenimą ir aplinkinį pasaulį . Pasikeis požiūris ir atsiras geresnis supratimas apie mūsų fizinį kūną ; jo negales ir ligas , pasikeis požiūris į mitybą ir sveikatą . Nužengs supratimas , apie mūsų sielos įtaką į visus mūsų kūno energetinius kūnus , kurie kaip tik atspindi tiek dvasinę , tiek ir fizinę kūno ir asmenybės būklę .
Mieli broliai , sesės ir bičiuliai , tai , kad mes per urantinius mokymus įžengėme į Kristaus sąmonę ir pradėjome garbinti Rojaus Trejybę , mes turime pradėti mąsyti ir iškelti sau įššūkį , keisti ir savo norus ir principus , kurie trukdo ir neduoda įsigalėti dieviškąjai sąmonei mūsų protuose . Pradėję gyventi ir augti dieviškoje sąmonėje , mūsų protai ir jausmai pajaus šventą ramybę , būtent tą šventą ramybę apie kurią kalbėjo mūsų Viešpats Jezus Kristus. Tačiau ramybės užgimimas , atsiradimas mūsų protuose nereiškia , kad ši žmogaus asmenybė tampa viskuo abejinga . Tikrai visai ne . Šventa ramybė atsiranda , susikuria mumyse tam , kad žmogaus protas joje galėtų rasti visų geriausius ir išmintingiausius sprendimus .
Intelektualioji žmogaus sąmonė turi nuolatos veikti , skatinti , aktyvuoti save tik dvasingų minčių pritekėjimui , kurios tuo pačiu sukuria proto ir sielos ramybę . O dvasinė ramybė ir proto ramybė , visada neša tik išmintį ir gyvenimo džiaugsmą . Gyvenimas dieviškoje sąmonėje , tai gyvenimas nuolatiniame vidiniame ir išoriniame džiaugsme , kai mes atbudę ir atgimę dvasioje , galime ramybę ir meilę spinduliuoti į pasaulį , kad šis pasaulis matytų , džiaugsme ir ramybėje , žmogų , Dievo vaiką .
Su meile . Emilis - Petras
Petras
2010-02-12 21:24:42
Noriu pasamprotauti apie Urantinių tiesų priėmimo problemą , kuri dažnai čia yra nevaisingų diskusijų objektas . Dažnai pamąstau , kodėl taip lėtai judame į priekį .
Man atrodo , kad problema , kurios daugelis nepripažysta ir labai ją kritikuoja , yra vidinių baimių ir stereotipų ištisas batalionas , kiekvieno žmogaus prote ir sąmonėje .
Manau , kad reikia labai didelės vidinės drąsos ir didelio noro , kad iš tokios įspūdingai gražios bažnyčios , ritualų ir ceremonijų teologinio komplekso , išeitų religinis žmogus į nepalankią visuomenės požiūriams ir vertinimams , kosminę bažnyčią - Rojaus Trejybės garbinimą.
Naujas gimimas , naujas dvasinis gimimas įvyksta , kai geras religininkas neberodo dėmesio savo tėvų ir prosenelių bažnyčiai , bet visą sąmonę , visame psichologiniame komplekse kreipia Dievo Tėvo Dvasios sąmoningam supratimui ir įtikėjimui į šios Dvasios pilnakraujį veikimą į visą asmenybę , o vidinį žvilgsnį nukreipia į kosmoso centrą , Rojaus Salą .
Galima tik įsivaizduoti , koks tai sunkus uždavinys eiliniam religininkui , kurių visi religiniai stereotipai taip tampriai surišti ir su šeimos tradicijomis ir su valstybės ir tautos paveldo tradicijomis .
Šimtmečiais ištobulintas nuodėmių atleidimo kompleksas ir su tuo surištas patogus ir užtikrintas sielos amžinąjame gyvenime įbūtinimas , dėka minimum pastangų religiniame gyvenime , sudaro palankiausias sąlygas būti viskuo patenkintu ir nieko nenorinčiu keisti , žmogumi . Todėl manau , kad Urantinis dvasinis judėjimas bus tik mažumos judėjimas . Jame dalyvaus tik labai nestandartinio mąstymo ir fantastinių troškimų , fantastinių dvasinių norų turintys ir ieškantys žmonės , kurių protai jau pakilę ir užaugę iki tokio lygio , kad jau drysta ieškoti kontakto su pačiu Dievu .
Iš anksto sakau , kad tai ne pagirimas , ne pasigirimas ir ne užaukštinimas prieš kitaip mąstančius , matomai tiesiog tokia jau gyvenimo dialektika .
Petras
2010-03-02 19:24:52
Pateikiu jums keletą dvasinių sentencijų , kurios nei krikščioniškos nei urantiškos . Gal jos galėtų mus visus sutaikyti ?
1. Jeigu žmogus ko nors labai nori , tai anksčiau ar vėliau jis atras atsakymą , kaip tą norą įgyvendinti .
2.Mes visi esame Dievo sūnūs ir dukros , arba Esaties vaikai , arba Proto idėjos ir bet koks sveiko proto žmogus tai gali suprasti .
3.Jeigu žmogus trokšta laisvės ir laimės , tai kaip jis gali nepastebėti , kad jų niekur kitur nėra , kaip tik pačiuose mumyse .
4.Didžiausia pareiga ir vienintelė , kurią mes galime išpildyti šiame gyvenime , tai būti savimi ir būti sau visur ištikimi .
5.Tikras tavo draugas , geriausiai tave pažins pirmą susitikimo minutę , ir net daugiau , negu , kad tavo pažystami pažinojo tave daugelį metų .
6.Kai tu mąstysi kas tave veda per šį gyvenimo laiką - žinok , kad tavyje slypi labai žaisminga dvasinė esybė trokštanti pažinimo .
7.Nenusigręžk nuo siūlomos ateities vizijos , kol nebūsi įsitikinęs , kad iš jos tikrai nėra ko išmokti .
8.Mūsų problemose slypi neikainojami lobiai , todėl jos visos iš tiesų labai turtingos . Ir dažniausiai su tomis problemomis susitikti atveda mūsų pasąmonė , nes mes , net to nežinodami ir nesusimąstydami , ieškome tų lobių .
9.Visi Mokytojai dusta nuo žinojimo , tačiau mažai kas juos teikiasi išklausyti , todėl aplinkiniam pasauliui jie atrodo keistuoliai , jeigu ne kvailiai .
10.Jeigu toks Mokytojas nueis basomis kojomis per jūrą , tai minios žmonių puls klausti , kaip tu tai padarei , kaip tu to išmokai , bet niekas nepaklaus - kas tave už pažastų palaikė .
Emilis - Petras
Petras
2010-03-11 16:37:02
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]