Forumas: temos peržiūra
ŽMOGAUS PROTAS IR DVASIA
ŽMOGAUS PROTAS PRIVALO DIRBTI KARTU SU DVASIA
Nelaikykite tai kaip pamokslavimą , tačiau mano protui ir mano sąmonei šie išmąstymai yra mano gyvenimo aktyvioji ir sąmoninga dalis ir ko gero pati svarbiausia , nes šiuos išmąstymus visada koreguoja ir papildo mano dieviškasis minčių Derintojas , kuris yra aukščiausia dovana ir brangiausias turtas nuo Dievo Tėvo .
Gal ką ir sudominsiu , o gal kažkam tai jau yra artima ir sava . Visais atvejais, galima būtų išeiti į platesnes diskusijas . Taigi dalinuosiu su jumis mieli forumo dalyviai , apie protą , intelektą ir dvasią .
Žmogaus tikėjimas Dievo buvimu savo prote ir tuo pačiu ir kitų žmonių protuose , turėtų tapti pirmaeile , dominuojančia sąmoninga būsena . Šiai būsenai sąmoningai leidžiant plėtotis ir augti , pradeda vystytis kūrybiškas ir prasmingas gyvenimas .
Einant dvasinio trobulėjimo keliu , per religinių sektų kelią , žmogaus prote vystosi religinė sąmonė , tačiau dogminių tiesų poveikyje mūsų sąmonė netenka kūrybiškumo . Žmogaus sielos ir proto kūryba atsiranda ir vystosi tik nuolatiniame būvyje su Dievo Tėvo Dvasia , o tiksliau , tai visas kūrybiškumas atsiranda , kai mūsų protas šią Dievo Dvasią priima kaip Meilės Dvasią .
Būnant dažnai ir nuolatinai su Dievo dvasios buvimu , mūsų sąmonėje vyksta ištisinės dvasinės sąmonės transformacijos link gilesnio protavimo ir išmintingesnių įžvalgų linkme. Tai suprasdami , savo naudai ir sveikatai , neleiskime savo protams kasdieną tuščiai klajoti po savo pasąmoninius labirintus , bet verskime valingai ir su meile ( svarbiausiai , tik su meile ) , kad mūsų sąmonė nuolatos plukdytų Dievo dvasios ( mūsų minčių Derintojo ) apšviestas mintis . Duokime šiam galingam , mūsų proto dvasiniam potencialui nuolatinį darbą , patikėkime jam visus kasdieninius darbus ir rūpesčius , patikėkime jam savo svajones ir norus , patikėkime jam savo gyvenimo visas paslaptis . Tegu šios visos mūsų žemiškos problemos , vystosi ir įsigyvendina pagal Dievo Tėvo valią ir Šventosios Dvasios veikimą .
Mūsų visiems gyvenimo aspektams tegu pradeda vadovauti dieviškoji sąmonė , o mūsų visas protas turi išmokti nuolatos jausti dieviškojo minčių Derintojo veikimą , kuris generuoja ir sudvasina visas sąmoningąsias mūsų mintis , kurios atneša išmintį ir ramybę . Mes turime vis labiau ir labiau atsisakyti dedukcinio , empirinio mąstymo , o savo intelekto galias ir įžvalgas nuolatos papildyti tik dieviškos sąmonės galiomis ir jos buvimu . Manyčiau , kad mums reikia pradėti mokytis , kaip savo intelektą ir dvasią paversti kūrybiniu potencialu ir mokytis jausti nuolatinai srūvančią dvasinę šviesą į mūsų protus , ir šios dieviškos dvasinės šviesos įtakoje , mokykimės priimti pačius išmintingiausius sprendimus . Nesakau , kad loginio , intelektualaus mąstymo reikia atsisakyti ir net pamiršti , tačiau šį mūsų intelektą visada , tegu paremia ir pripildo tik dvasinė parama ir išmintis .
Vadovaujantis dieviško mąstymo principais , mes galime tapti savo gyvenimo šeimininkais visose situacijose . Šis proto ir dvasios derinys – sintezė , visada iškels tik pačius geriausius sprendimus , bet kokioje situacijoje ir neleis užsimegsti nei vienai egoistinei kibirkštelei . Viso to įtakoje pasikeis požiūris į gyvenimą ir aplinkinį pasaulį . Pasikeis požiūris ir atsiras geresnis supratimas apie mūsų fizinį kūną ; jo negales ir ligas , pasikeis požiūris į mitybą ir sveikatą . Nužengs supratimas , apie mūsų sielos įtaką į visus mūsų kūno energetinius kūnus , kurie kaip tik atspindi tiek dvasinę , tiek ir fizinę kūno ir asmenybės būklę .
Mieli broliai , sesės ir bičiuliai , tai , kad mes per urantinius mokymus įžengėme į Kristaus sąmonę ir pradėjome garbinti Rojaus Trejybę , mes turime pradėti mąsyti ir iškelti sau įššūkį , keisti ir savo norus ir principus , kurie trukdo ir neduoda įsigalėti dieviškąjai sąmonei mūsų protuose . Pradėję gyventi ir augti dieviškoje sąmonėje , mūsų protai ir jausmai pajaus šventą ramybę , būtent tą šventą ramybę apie kurią kalbėjo mūsų Viešpats Jezus Kristus. Tačiau ramybės užgimimas , atsiradimas mūsų protuose nereiškia , kad ši žmogaus asmenybė tampa viskuo abejinga . Tikrai visai ne . Šventa ramybė atsiranda , susikuria mumyse tam , kad žmogaus protas joje galėtų rasti visų geriausius ir išmintingiausius sprendimus .
Intelektualioji žmogaus sąmonė turi nuolatos veikti , skatinti , aktyvuoti save tik dvasingų minčių pritekėjimui , kurios tuo pačiu sukuria proto ir sielos ramybę . O dvasinė ramybė ir proto ramybė , visada neša tik išmintį ir gyvenimo džiaugsmą . Gyvenimas dieviškoje sąmonėje , tai gyvenimas nuolatiniame vidiniame ir išoriniame džiaugsme , kai mes atbudę ir atgimę dvasioje , galime ramybę ir meilę spinduliuoti į pasaulį , kad šis pasaulis matytų , džiaugsme ir ramybėje , žmogų , Dievo vaiką .
Siunčiu jums su meile . Emilis - Petras
Petras
2010-02-12 21:19:22
Komentarai
Asmeniškumai,broliai,asmeniškumai.Petrai,negi nepažįsti Jono"misijos"?Juk esi klampinamas ir įklimpęs,ir traukiamas žemyn,kur patirsi tik žemo dažnio vibracijas ir jomis dalinsiesi su kitais.Ar būtina nueiti už kampo,kad gautum į nosį,jeigu esi perspėtas,kad taip atsitiks?Eilę metų tu augai,o dabar slysti nuokalnėn.Ir kieno dėka?Susimąstyk,broli,kol ne vėlu,nuramink jausmus ir tegul kalbės Tėvas tavo lūpomis....."Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie protą ir sieląMano mylimas Tėve, mes dažnai užsimename apie protą iš širdį, kada kalbame apie mūsų dvasinį vystymąsi. Gana dažnai teiginiai tų, kurie propaguoja žmogaus dvasiniame vystymesi širdį, yra klaidingai suprantami tarsi jie propaguotų širdį žmogaus proto sąskaita. Bet nepaisant šito, jausmus, kieno nors meilę, jaučia mūsų protas, o mes nuolat kartojame, jog šitas jausmas yra iš mūsų širdies. Dėl to, kaip gi mums reikėtų suderinti šiuos du dalykus, aiškinant žmogaus proto ir širdies veikimą žmogaus dvasiniame augime?
---------------------------------------------
Mano mylimas sūnau, protas yra tokia konstrukcija, kuri asmenybę išlaiko sąmoningame veikime ir ryšyje su aplinka. Ir kaip jūs gerai žinote, aplinka yra Mano pasireiškimas įvairiais aspektais.
Taigi, kad sužinotumėte, kaip veikti bet kokioje aplinkoje, kuri nuolat keičiasi, jums reikia blaivaus proto, giliai analizuojančio proto, ir giliai mąstančio proto.
Bet jūsų gyvas ryšys su Manimi per Mano fragmentą, esantį jūsų viduje, yra užmezgamas ir palaikomas per jūsų protą, kuris jaučia ir patiria ne aplinką, o vidinius virpesius, kuriuos nuolat jūsų protui siunčia jūsų Minties Derintojas. Ir kadangi šitų virpesių negalima suvokti, suprasti tokiu laipsniu, kaip yra suvokiama pati aplinka, kadangi šie virpesiai yra perdaug subtilūs, kad juos būtų galima palyginti su aplinka, tai žmonės yra linkę juos palyginti su jausmais, ir švelniais jausmais, pasireiškiančiais kokiems nors supančios aplinkos objektams. Ir šituos pojūčius jie ėmė priešpastatyti žmogaus proto suvokimui ir pradėjo šitą reiškinį vadinti žmogaus širdies jausmu.
Tačiau jūs gerai žinote, jeigu kas nors praranda normalų proto veikimą, tas nustoja jausti normalų meilės pojūtį, išskyrus tą, kurį žmogaus protui perduoda Pagalbinė Proto Dvasia ir gyvulinio reflekso lygyje.
Nors pačią giliausią meilę suvokia ir patiria žmogaus protas, bet žmonės yra linkę šį jausmą iškelti į aukštesnį lygį, priešpastatydami bet kokiam ryšiui su kokiu nors aplinkos objektu. Dėl to, jūs turite žinoti ir suprasti, jog protas yra reikalingas, bet žmogaus smegenų veiklą sudaro dvi skirtingos dalys – viena yra skirta žinių kaupimui ir saugojimui, o kita dalis yra numatyta šitų subtilių Manosios meilės kiekviename iš jūsų virpesių pajautimui.
Tačiau žmonės nėra, dar, pasirengę tokio pobūdžio savo proto veiklos analizei. Ir jiems yra daug lengviau tada, kada šita pati žmogaus proto veikla yra suskaidoma į dvi skirtingas fazes – grynojo ir dalykinio proto viena fazė ir kita fazė, pilna jausmų ir meilės širdis.
***
Mano mylimas Tėve, kas yra meilė, ar tai kažkokia žmogaus smegenų cheminės struktūros transformacija ar tai kažkas kita? Kaip mes galime meilės reiškinį patirti?
-------------------------------
Mano mylimas sūnau, jūs negalėtumėte patirti jokios meilės be Mano pagalbos, žmonėms, per Minties Derintoją, ir gyvūnams, per Pagalbines Proto Dvasias, kurios stengiasi kiek tik įmanoma perteikti šitą meilės energiją į tvarinių smegenis.
Ir kada tiktai jūs atsiveriate šitiems perteiktiems meilės virpesiams, dėl įvairių priežasčių: jūs pamatėte nuostabų peizažą, klausėtės puikaus koncerto, susitikote su geru žmogumi, nusipirkote trokštamą mažytį gyvūnėlį ar dar daugybė kitų priežasčių galėjo stimuliuoti jus iš išorės tam, kad atvertumėte savo protą, arba kaip jūs sakote, savo širdį, Maniesiems virpesiams. Ir akimirksniu jūs priverčiate šituos virpesius, jau esančius jūsų viduje, atsiliepti jums malonaus pojūčio gyvu jausmu. Ir šitas malonus pojūtis skatina įvairių hormonų gaminimąsi jūsų organizme. Ir priklausomai nuo žmogaus proto dvasinio lygio išsivystymo šitos paskatos šitiems maloniems patyrimams labai smarkiai skiriasi.
O Aš visada raginu jus visus atverti savąjį aš Mano dalelei, esančiai jūsų viduje, ir tuomet, tiktai tuomet, iš tiesų patirsite nuolatinę palaimą, kuri ir yra toks galingas paskatinimas kiekvienai nuoširdžiai sielai, kad ji nebenori jokių kitokių pojūčių, o tik šito vieno. Nors žmogus pereina per skirtingus patyrimus, bet jis gauna šitą patį palaimingą savo sielos pasitenkinimą.
Ir net šituo atveju, būtent jūsų protas patiria šitą pačią palaimą. Bet jūsų siela, jūsų asmeninis ateities aš morontinėje formoje išauga iš šitokių patyrimų. Ir kuo kartesnė aplinka žmogaus protui, tuo saldesnis vaisius žmogaus sielai vykdant Mano valią.
***
Mano mylimas Tėve, ar tai reiškia, kad mums būtinai reikia pereiti per kartų patyrimą, kad augtų mūsų siela?
--------------------------
Mano mylimas sūnau, žodis “kartus” yra vartojamas tuo tikslu, kad jūsų protas turi suprasti, jog aplinka neturi visada būti rami ir padrąsinanti jūsų protą veikti. Bet kai tik jūsų protas užleidžia savo paties žmogiškąjį ego Mano vedimui iš vidaus, tai tos pačios gąsdinančios jūsų protą sąlygos nebesukuria tokio grėsmingo efekto jūsų augančiam dieviškajam aš-sielai. Jūs tiesiog žvelgiate į jas kaip į natūralią aplinką, kurioje ištiestumėte pagalbos ranką bet kam, kam ji reikalinga, kaip į natūralią reakciją į aplinką, kadangi jūsų siela-protas šitoje situacijoje mato toliau už jūsų gryną protą. Ir tai, ką jūsų grynas protas palaikytų grėsminga aplinka jūsų pačių aš, tai jūsų siela tą priima kaip naują iššūkį, ir priedo priima labai natūraliai.
Štai kodėl Jėzus nuolat kartojo savo mokiniams, kad jie gimtų iš dvasios, nes šitas gimimas suteikia žmogaus sielai laisvę veikimui ir jos pasireiškimui su Mano meile kaip varomąja jėga iš vidaus. Ir jūs tikrai gerai žinote, kad Aš niekada nė vieno nevedu į tokią vietą, kad galėčiau jus sunaikinti. Priešingai, net jeigu kas atsiduria tokioje aplinkoje, kurioje to žmogaus protas atsisako veikti, tai Aš suteikiu papildomą varančiosios jėgos impulsą iš vidaus, kad tas žmogus padarytų viską, kas įmanoma, kad išliktų tomis aplinkybėmis. Ir nors aplinkybės gali įveikti žmogaus materialią egzistenciją, bet Aš tikrai jus užtikrinu, jog tai nėra jūsų pabaiga!
Atraskite Mane kiekvieno iš jūsų viduje. Net ir tie, kurie tikrai palaiko su Manimi ryšį ir gauna iš Manęs pranešimus, nėra garantuoti, kad tikrai dvasiškai augs, jeigu jie nesivadovaus kasdienėse situacijose Mano mokymais ir Mano vedimu iš vidaus. Gimimas iš dvasios negarantuoja, kad jums nebereikės nieko daryti savo augimui, o užteks vien tik džiaugtis Mano draugija. Nors tai tikrai yra milžiniškos svarbos dalykas iki jūsų gimimo iš dvasios, tačiau, kada esate gimę, dar kartą, šį kartą gimę iš dvasios, tada jūs turite augti kiekvieną dieną gyvendami taip, kaip gyveno Jėzus, gyvendami savo pačių unikalų gyvenimą. Šituo jūs vykdysite mano valią kasdienėse situacijose.
Ir jausdami Mane savyje, jūs tikrai tapsite ryžtingesni, kad veiktumėte, jūs iš naujo įvertinsite savo pačių veiksmus, jūs tikrai pradėsite šviesti Mano šviesa ir meile kiekvienam sutiktam savo kelyje.
Ir tai bus tiesiog natūrali Manosios meilės išraiška per jūsų veiklą bet kokioje jūsų gyvenimo sferoje. Ir šitoji veikla jau yra nuspalvinta jūsų sielos virpesiais, arba kaip jūs sakote, jūsų širdies virpesiais, kuriuos jūs nuolat gaunate iš Manęs per savo Minties Derintoją. Ir nors jūs vis labiau ir labiau tampate morontinio tipo savo siela-tapatybe, bet jūs vis tiek naudojate savo protą. Bet šis protas tampa vis daugiau ir daugiau sulietas su Jėzaus protu, su Visatos Motinos Dvasios protu, su jūsų Minties Derintojo protu, nes jūs imate jausti, kad esate viena.
Ir šitoji Vienovė padeda jūsų sielai-protui suprasti, jog iš viso nėra sunkių aplinkybių, nes su Manimi, jaučiant šitą pačią Vienovę dvasioje, viskas yra įmanoma. Bet dabar į šitą teiginį žvelgiate nebe kaip į teorinį teiginį, bet jūsų siela-protas tikrai tiki juo ir laiko jį kaip patį tikriausią iš visų tikriausių teiginių. Ir jūs pradedate veikti ir kalbėti kitiems, jog su Manimi viskas yra įmanoma, nes jūs pradedate patirti šitą pačią tiesą.
Tačiau šitą patyrimą taip pat suvokia jūsų protas, net ir jūsų žmogiškasis ego, kuris taip nepalenkiamai priešinosi tokios rūšies požiūriui į sunkią aplinką, bet dabar ima pasiduoti, nes ir jis gavo šitą įtikinantį įrodymą.
Ir tas atneša visuminę jūsų sielos-proto-širdies-dieviškojo-ego pergalę prieš jūsų žmogiškąjį-ego-protą-intelektą. Jūsų protą plečia ne tik gilesnės žinios, bet taip pat ir tas patyrimas Manosios meilės, kurią jūsų protas-siela jaučia ir patiria, kad pasidalintų ja su kitais.
Štai dėl ko kalbėdami apie žmogaus protą ir širdį jūs turite turėti galvoje tai, kad protas yra esminis asmenybės vystymuisi, o jūsų lygmenyje jūs iš Manęs turite naują ir ateities dalelę, kuri turi gimti iš dvasios – jūsų sielą. Ir kada ji kartą yra gimusi jau jos veikimo sąmoningame lygyje, tada jūsų žmogiškasis protas ima palaipsniui pasiduoti tam naujai gimusiam protui, jūsų ateities aš protui."
***
Mano mylimas Tėve, ačiū Tau už šitą mokymą. Jis buvo nuostabus. Dabar aš tikrai geriau suprantu, kaip mes galėtume pakeisti mūsų protą Jėzaus protu. Aš myliu Tave, Tėve!
-------
Mielieji,
tie, kurie studijuojate Urantijos Knygą atidžiai, tikrai galėsite geriau suprasti, kokia yra proto svarba mūsų augimui ir kaip jį susieti su širdimi ir siela.
Pamąstykime apie šį Derintojo mokymą atitrūkę nuo kasdienio šurmulio, pamąstykime apie tai savojo aš tyloje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Arūnas
2010-02-15 14:53:22
Nežinau, ką tu vadini asmeniškumais, Petrai. Bet man toks kaip jūsų požiūris (čia ne asmeniškumai) primena apsvaigusio narkomano arba labai girto žmogaus požiūrį. Tai nėra joks žeminimas, bet jūsų požiūris yra toks, kai mintis atsiriša ir nuplaukia, kai vertinimas yra neadekvatus, kai ignoruoji dėsnius, kai atrodo jie negalioja, kai galbūt atrodo kad galėtum praskristi dangum ar prasieiti vandeniu... Vadini tai Dievo dvasia, o tai yra šimtaprocentinė iliuzija, kurią tu gali pažinti tik tada, kai išblaivėji ir ateina pigirios. Tiesos apie kūrybiškumą yra tame, kad daugelis menininkų kuria atsipalaidavę alkoholiu, ir tai jiems padeda kūryboje, bet visa tai turi ir atitinkamas pasekmes. Jei gali apsvaigti dvasingumu, tai manau irgi gali padėti atsiskleisti ir tam tikram kūrybingumui, ir efektas gausis panašus į tavo teiginius, bet pati esmė lieka vis tiek nuo jūsų paslėpta.
Ir dabar pažiūrėk kaip tu pats sau prieštarauji - tai šneki kad intelektas ir dvasia turi eiti kartu, tai čia žiūrėk jau kalbi kad intelektualų loginį mąstymą reikia "skandinti" dvasiniame mąstyme. Kai tu šitai suderinsi? Šitam urantiniam stikliuke taip ir paskęsta ir protas, ir logika, o kartu į dugną žiūrėk nešasi ir dvasią, nes viena su kitu yra susiję ir neatskiriama.
Todėl aš iš tikrųjų labai prieštarauju tokiai esmių esmei, kurią tu čia aprašei. Tai yra kelias į aklavietę. Beje, ne intelektas visiškai čia yra kaltas, ir ne mano ar tavo intelekto skirtumai ar noras skandinti ar plukdyti.
-
Esmė - žmogaus santykio su Dievo dvasia reikšmė, žmogaus ir Dievo santykio modelis, žmogaus vieta pasaulyje. UK modeliuoja tą pasaulį/kūriniją taip, kad žmogus yra žemiausios kategorijos tvarinys, o visa gyvoji gamta yra netgi dar po juo ir apskritai tarsi nuvertinami. Visa, kas vertinga, šviesu, kilnu - projektuojama į KITUS pasaulius. Nenuostabu, kad kai kam Žemė atrodo kaip juodas taškas tarp šviesių pasaulių. Žadamas rojus, kuris yra materialus, bet ne čia.
Mano žvilgsniu - žmogus yra šiuo metu kūrinijos viršūnė (savo nelaimei, beje), ir man nelabai rūpi kokios dar dvasios kur nors kitur gyvena, tiek siaubingai daug spekuliacijų šiomis temomis. Tuo pačiu žmogus yra kaip ir visa gyvybė - labai subtilus ir žemiškas, ir pažeidžiamas. Tobulumą aš matau ne atskirame kūrinyje, o pačioje kūrinijos sistemoje, ir aš esu tos tobulos sistemos dalelė. Rojus man yra ne kur nors toli, o tarp mūsų. Mes patys kuriam rojų arba pragarą. Man santykiai tarp žmonių, visuomenės ir gamtos raida, dvasinė raida yra labai susijusi ir vientisa. Tie patys dėsniai atsikartoja tiek biologiniam, tiek fiziniam, ir dvasiniam lygmeny. Aš noriu atvirom akim žiūrėti į dangų, į žmogų ir jo kūrybą, ir į kiekvieną gamtos dalelytę, kaip sau artimesnį dalyką negu kitų pasaulių dvasios. Aš priklausau šitam pasauliui, bet ne tik materialiąja, bet ir dvasine prasme. Šis pasaulis turi tiek daug dvasios, tik mokėk tai pamatyti. Kaip kažkada minėjau, man net nelabai rūpi mano pomirtinis gyvenimas, aš jaučiuosi laisvas nuo jo. Verčiau stengiuos pažinti ir mylėti šį pasaulį kaip jūs mėgstate sakyti, visumos labui, o kai numirsiu, pamatysiu tada :)
Atleisk, jei neišsamiai pasakiau, neturiu daugiau kada.
Jonas
2010-02-15 14:40:18
Mielas Vaidai/VDS/,aš tik trumpam panorau įsiterpti.Didžiają dalimi tu išsakiai mano mintis.Iš tiesų,yra tiesiog būtina išlaikyti nuolatinį ryšy su Tėvo Dvasia;bendraujant su,dar nepraregėjusiais broliais ir sesėmis,be galo svarbu,kad jie pajustų iš mūsų sklindančia šilumą,tuomet jie nevisada bėga nuo tavęs,kai pabandai pakalbėti apie Tėvo Dvasią,esančia ir jų širdyse.
Su meile,
IRENA
2010-02-15 22:56:16
Petrai,
sukūrei labai puikią temą ir labai laiku. Iš tiesų vis dar yra žmonių, kurie dogminių tiesų poveikyje netenka kūrybiškumo. Vieniems tai dogminės tiesos, susijusios su grynai intelektualiu aplinkos suvokimu, o kitiems ir tiesa gali virsti dogma.
Kada žmogus visiškai atmeta religinius patyrimus, kad ir kokius protingus žodžius jis naudoja, po jo žodžių belieka vien tik beprasmis jo asmeninis susireikšminimas, iškeliant savąjį ego virš kitų. Ir ko gi toks žmogus tikisi, kad kiti pasakytų: jis gražiausias, protingiausias? Na tiek to ne visi, bet bent kas nors. Tai tik tada toks žmogus pajunta pasitenkinimą?
Aš asmeniškai patiriu didžiulį dvasinį ir emocinį pakylėjimą, kuomet pastebiu, suvokiu ir sielos vidumi patiriu Tėvo veikimą tiek visai mūsų planetai, tiek aplinkiniams, tiek ir man asmeniškai. Tai nuostabūs pastebėjimai ir patyrimai. Ir visai nesvarbu, kokio lygio jie yra. Svarbiausia yra tai, kad nėra jokio noro sustoti dvasiniame augime. Tačiau vystant savo asmeninį dvasinį augimą labai svarbu netapti dogmatiku, nei religiniu, nei intelektualiu, ir sugebėti atrasti išmintingą pusiausvyrą tarp šių patyrimų. Todėl pritariu tavo, Petrai, minčiai, kad sielos ir proto kūryba vystosi nuolatiniame būvyje su Dievo Tėvo Dvasia. Žmogui svarbiausias uždavinys yra užtikrinti tą nuolatinį ryšį ir visomis išgalėmis jį saugoti. Kartais nepavyksta, tuomet labai svarbu kuo greičiau jį atstatyti.
Sunkus uždavinys žmogui yra priimti išmintingiausius sprendimus, štai čia manau labai svarbų vaidmenį atlieka: 1) kiekvieno žmogaus asmenybė, kuri priklauso ir nuo paveldėtų charakterio savybių (instinktų, rasinių polinkių, savybių, kurias turėjo tėvai ir protėviai), ir nuo jo išsilavinimo (ne religinio), ir nuo jį supusios ar supančios aplinkos 2) asmeninis religinis patyrimas ir 3) intelektas. Veikiant mūsų kiekvieno asmeniniam minčių derintojui mes sinchronizuojame visas šias savybes, kurios įgalina mus priimti kuo išmintingesnius sprendimus. Gal jie ir nesigauna išmintingiausi, bet tam yra skirtas tobulėjimo procesas, kuriame darome ir, kas svarbiausia, taisome (bent jau privalome) klaidas. Nors mums ir nurodyta siekti tobulumo, tačiau manau, kad negalima susikoncentruoti vien tik į asmeninį tobulumą arba, kitaip pasakius, siekti tobulumo tik sau. Todėl daug svarbiau yra skleisti tobulumą, priimant sprendimus, kad kuo daugiau žmonių sielų pajustų ir panorėtų rinktis žengimą dvasiniu keliu, jokiu būdu neatstumiant jų dėl jų turimų asmeninių savybių, kad ir kaip jos mums nepatiktų.
Iš tiesų mes ramybę pajaučiame, kada matome aplinkui gyvenimo džiaugsmą ir išmintį. O būtent išminties stoka gadina mūsų visų gyvenimo džiaugsmą. Ir čia galime kalbėti apie dvasinės išminties stoką. Dvasinė išmintis iš tiesų spinduliuoja džiaugsmą ir ramybę. Todėl, kuomet mes išreiškiame savo mintis, jos bus tuo išmintingesnės, kuo daugiau ramybės ir kilninančio ir dvasinančio džiaugsmo paskleis...
Vaidas (VDS)
2010-02-15 22:23:07
Džiaugiuosiu Vaidai ( VDS ) , kad tu dvasingai ir išmintingai mąstai . Tuo pačiu sveikinu ir tave Irute , kad pritari tokiam mąstymo būdui , o gal ir mąstai , tik mažai apie tai parašai .
Daug grožio sielai leidžia suprasti ir daug dvasinės išminties pateikia mūsų dieviškieji minčių Derintojai , kai mes pradedame nuoširdžiai ir su meile atsiverti ir pradedame atidžiau stebėti savo mintis . Neveltui kažkokio išminčiaus yra pasakyta , kad ,, žmogus tai ištisas kosmosas ''. Iš tiesų , tikrai taip ir yra . Mes savyje talpiname ne tik savo planetos žinių archyvus , bet per Dievo Tėvo Dvasios veikimą į mūsų protą ateina ir visos Rojaus Trejybės veikimas , o tuo pačiu ir per kosminį protą , Visatos Motinos Dvasios veikimas ir dar , mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus , Tiesos Dvasios veikimas . Štai kiek dvasinių žinių atskrenda iš Didžiosios Visatos tolių į mūsų protą ir jas mes pagaliau pradedame suprasti , šiuos stulbinančios dvasinės išminties žinynus ir lobynus . Tai ir tas toks idomus išsireiškimas , kad ,, žmogus tai ištisas kosmosas '' tikrai turi labai gerą palyginamąjį panašumą . Išmintis , protas , dvasia , meilė , tai ir yra tie pamatai , ant kurių žmonija gali statyti tikrus , ilgaamžius ateities namus .
Petras
2010-02-16 18:12:32
Na, mūsų darbštusis broliukas - degtukas ir pralinksmino: pagal jį išmintingai, originaliai, trumpai ir aiškiai gali rašyti tik moterys.
Pagarba Tau, Danieliau!
Laima (Vilnius)
2010-03-03 01:24:25
Mielieji, nejaugi jūs taip NEMYLITE SAVO SIELOS BROLIŲ, kurie skaito šį Forumą, kad jame rastų RYŠKIAUSIĄ ŠVIESĄ, kuri atsiskleistų per mūsų DVASINES DISKUSIJAS.
Petras pateikė labai rimtą temą. Arūnas savo nuostatą išreiškė, užkliudydamas Petro asmenį. Ir sekė asmeniška Petro reakcija. O ten, kur įveliami ASMENIŠKUMAI, gyvulinis protas labai greitai pateikia savo reakciją ir ima jau ginti save, o tema taip ir lieka už nugaros.
Aš jūsų DAR KARTĄ PRAŠAU - NUSTOKITE KALBĖTI APIE ASMENIS, KALBĖKITE APIE REIŠKINIUS, BET BE KONKRETAUS ASMENS APTARINĖJIMO, KAD NESUKELTUMĖTE IŠJUDINTO ŠIRŠIŲ LIZDO REAKCIJOS.
Jūs pateikite savo NUOSTATAS, savo SAMPRATAS, savo ARGUMENTUS žvelgdami GILIAU, atitrūkę nuo KONKRETAUS asmens, pažvelkite į REIŠKINĮ, PATEIKITE JO PRIEŽASTIS, JO VYSTYMĄSI, IR KUR JIS VEDA, KAIP JĮ TAISYTI IR KODĖL.
Petras ir Arūnas tą ir mėgino daryti, ir gilumine prasme, taip, kaip kiekvienam iš jų priimtina, tik be reikalo įsivėlė tas asmeniškumas.
Dabar žinodamas mūsų Forumo paskirtį - DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMO - ką turiu daryti toliau? Palikti tokius komentarus, kada Forumo pačios taisyklės jus ragina - RAŠYTI BE ASMENIŠKUMŲ, nereikėtų, nes jie daro, IR DARYS, NEIGIAMĄ ĮTAKĄ, NES SKLEIDŽIA ŽEMAS VIBRACIJAS SKAITANTIESIEMS, JUOS ATITRAUKIA NUO TEMOS NAGRINĖJIMO AUKŠTESNIŲ VIRPESIŲ. O juk ŽEMESNI virpesiai nepranyksta, jie nusėda į pasąmonę ir ten VEIKIA TOLIAU. Jie yra tas pats, kaip metalui rūdys iš vidaus.
Todėl vėliau aš juos ištrinsiu, kada bus kitų komentarų, be asmeniškumų. Nors dar kartą sakau, šituose komentaruose yra ir daug gelmės.
O ir TOLIAU rašomos tuščios replikos dar blogiau, jos ne tik ne į temą, bet atima jūsų - replikuojančiųjų - ENERGIJĄ, nes jūs nesusilaikote savo viduje ir jums kaip papliupa išsprūsta replika, reiškia jūs viduje jaučiate NEPASITENKINIMĄ, kad šitaip sureagavote. O kodėl vietoje tokios reakcijos neparašyti savo samprotavimo, kad panagrinėtumėte pačią temą. tai duos naudos visiems, bet ypač jums patiems, RAŠANTIEMS, NES MOKYSIS JŪSŲ PROTAS GILUMINIO IR NUOSEKLAUS MĄSTYMO DĖSTANT MINTIS RAŠTU. IR DAR VISŲ LABUI. Ir tie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie perskaitę Forumo TEMĄ, nori susipažinti ir su jūsų nuomone TA TEMA, taip pat sulauks sustiprinimo, nes galbūt kaip tik jiems dabar jūsų teiginių ir trūksta, kad nusiramintų, kad savo vidinį nerimą ar net skausmą pakeistų į ryžtingą didesnės šviesos siekimą.
O KĄ JIE DABAR MATO?
Kad jūs patys nors kiek praregėtumėte įdedu tris jūsų replikas:
"Na, mūsų darbštusis broliukas - degtukas ir pralinksmino: pagal jį išmintingai, originaliai, trumpai ir aiškiai gali rašyti tik moterys.
Pagarba Tau, Danieliau!
Laima (Vilnius)
2010-03-03 01:24"
"Nežinau ką ir galvot, kas per įprotis? Lozungas:jei nėra aponentų pulk savus!
“.Prie to pačio pasakau ir Danieliui-ar tik nebūsi moteris?
Arūnas [ArūnasGilvickas@gmail.com]
2010-03-02 22:31”
Petras (Viln)
2010-03-02 23:20"
"Arūnai, kada ištiesi prieš save ranką: -kiek pirštų matai?
Danielius
2010-03-02 22:59"
Ar taip jūs suvokiate Petro pasiūlytos temą - ŽMOGAUS PROTAS PRIVALO DIRBTI KARTU SU DVASIA?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-03 10:21:08
Mielas petrai, jeigu jau įkėlei viešam aptarimui, tai galima ir pakomentuoti, ar ne?
-
"šiuos išmąstymus visada koreguoja ir papildo mano dieviškasis minčių Derintojas" >> kuo tai galėtum pagrįsti, kad tai nėra vien tavo asmeninė nuomonė/išmąstymai?
-
"visas kūrybiškumas atsiranda , kai mūsų protas šią Dievo Dvasią priima kaip Meilės Dvasią" >> kas tavo nuomone yra kūrybiškumas ir kas nėra kūrybiškumas, nes man regis, pažįstu kūrybiškų žmonių, kurie visiškai nesuka galvos dėl religijos ir meilės dvasios, ir atvirkščiai - pažįstu tikinčių, gerų ir meilę skleidžiančių žmonių, kurie nėra kūrybiški ar įžvalgūs, bet tiesiog geri žmonės.
-
"Mes turime vis labiau ir labiau atsisakyti dedukcinio , empirinio mąstymo , o savo intelekto galias ir įžvalgas nuolatos papildyti tik dieviškos sąmonės galiomis ir jos buvimu" >> gal galėtum papasakoti kaip tu tai darai? Ar tai tik nenorėtas pamokslavimas?
-
"Intelektualioji žmogaus sąmonė turi nuolatos veikti , skatinti , aktyvuoti save tik dvasingų minčių pritekėjimui , kurios tuo pačiu sukuria proto ir sielos ramybę" >> ar tik dvasingos mintys sukuria ramybę? ir kas yra tos "dvasingos mintys" ir "nedvasingos mintys"? Ką darai su pastarosiomis?
-
"galime ramybę ir meilę spinduliuoti į pasaulį, kad šis pasaulis matytų , džiaugsme ir ramybėje , žmogų , Dievo vaiką" >> ar tik toks yra tavo tikslas - atrodyti labai dvasingu? ir kiek tai tau svarbu savęs patenkinimui?
Jonas
2010-02-13 00:10:57
Gerai , labai gerai , Jonai , kad nori išsiaiškinti , bet jeigu tu Algimanto nesupranti , vargu ar tu mane suprasi . Tačiau privalau atsakyti.
1. Reikalingas tikėjimas tuo žmogumi ir pasitikėjimas.
2 Jeigu esi tik geras žmogus , tai labai gerai , bet kūrybą žmogui dovanoja dvasia - visais aspektais , tiek dvasiniais , tiek ir intelektualiais .
3. Ne Jonai , tai ne pamokslavimas , tai yra patirtis , kai dirbant sąmoningai protui kartu su dvasia , gimsta reikiamos mintys , kurios pateikia reikiamą sprendimą . Prieš dvasinį žinojimą , turi nusilenkti intelekto žinojimas .
4. Visos dvasingos mintys yra iš dvasios , kai protas sąmoningai pradeda bendrauti su dvasia . Kai protas nebedirba su dvasia , tada vyrauja paprastos mintys , buitinės mintys .
5. Man tai yra labai svarbu pačiam , savo vidaus ramybei , bet pasaulis to gali ir nepastebėti.
Petras
2010-02-13 10:21:29
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]