Forumas: temos peržiūra
Jėzaus gimimas
"7. KELIONĖ Į BETLIEJŲ (1350)
"Kovo mėnesį, 8m. pr. Kr. (tą mėnesį, kada susituokė Juozapas ir Marija), Cezaris Augustas nurodė, jog turi būti suskaičiuoti visi Romos imperijos gyventojai, jog turi vykti gyventojų surašymas, kurį bus galima panaudoti geresniam mokesčių surinkimui. Žydai visada buvo labai prietaringai nusiteikę prieš bet kokį mėginimą "suskaičiuoti tautą," ir tai, drauge su rimtais Erodo, Judėjos karaliaus, vidaus sunkumais, buvo toji priežastis, dėl kurios gyventojų surašymas žydų karalystėje buvo atidėtas vieneriems metams. Visoje Romos imperijoje šitas gyventojų surašymas vyko 8m. pr. Kr., išskyrus Erodo Palestinos karalystę, kur jis vyko 7m. pr. Kr., vieneriais metais vėliau.
"Marijai nebuvo būtina vykti į Betliejų užsiregistruoti - Juozapas turėjo teisę užregistruoti visą savo šeimą - bet Marija, turėdama polinkį rizikuoti ir būdama akyvus asmuo, išsireikalavo, kad galėtų jį lydėti. Pasilikti viena ji bijojo,nes vaikelis galėjo gimti tuo metu, kada Juozapas bus išvykęs, ir, be to, kadangi Betliejus buvo netoli Judaho miesto, tai Marija buvo numačiusi galimą malonų apsilankymą pas savo giminaitę Elžbietą.
"Iš esmės Juozapas uždraudė Marijai lydėti jį, bet tai nedavė jokios naudos, kada buvo pakuojamas maistas trijų ar keturių dienų kelionei, tada ji paruošė dvigubą kiekį ir pasirengė kelionei. Prieš jiems iš tikrųjų išvykstant, Juozapas susitaikė su ta mintimi, jog Marija vyks kartu, ir, būdami geros nuotaikos, jie iš Nazareto išvyko dienai vos brėkštant.
"Juozapas ir Marija buvo neturtingi, ir kadangi jie turėjo tiktai vieną gyvulį nešuliams, tai Marija, apsunkusi nuo joje esančio kūdikio, jojo ant gyvulio su atsargų nešuliais, tuo tarpu Juozapas ėjo pėsčias, vesdamas gyvulį. Namo statyba ir įrengimas Juozapą smarkiai išsunkė, kadangi jis taip pat turėjo prisidėti ir prie savo tėvo paramos, nes jo tėvas neseniai buvo tapęs nedarbingas. Ir taip šitoji žydų pora iš savo kuklių namų išvyko kelionėn į Betliejų ankstų rytą rugpjūčio 18d. 7m. pr.Kr.
"Pirmoji jų kelionės diena juos atvedė prie Gilbojos kalno šlaitų, kur nakčiai jie apsistojo prie Jordano upės ir pasinėrė į daugybę apmąstymų, kokio gi tipo sūnus jiems gims, Juozapas laikėsi požiūrio, kad jis bus dvasinis mokytojas, o Marija puoselėjo mintį apie žydų Mesiją, hebrajų nacijos išvaduotoją.
"Giedrą ir ankstyvą rugpjūčio 19-osios rytą, Juozapas ir Marija jau vėl buvo kelyje. Jie papietavo Satabo kalno, iškilusio virš Jordano upės slėnio, papėdėje, ir patraukė tolyn, iki nakties pasiekė Jerichą, kur apsistojo užeigoje prie kelio, miesto pakraštyje. Po vakarienės ir ilgų diskusijų apie romėnų valdžios priespaudą, apie Erodą, apie užsiregistravimą gyventojų surašymui, ir apie Jeruzalės ir Aleksandrijos kaip žydų mokymosi ir kultūros centrų santykinę įtaką, keliauninkai iš Nazareto nuėjo nakies poilsio. Ankstyvą rugpjūčio 20-osios rytmetį jie kelionę atnaujino, prieš pusiaudienį pasiekė Jeruzalę, apsilankę šventykloje, jie keliavo toliau į savo galutinį tikslą, Betliejuje buvo apie antros dienos pusės vidurį.
"Užeigos namai buvo perpildyti, todėl Juozapas stengėsi susirasti vietą, kur galėtų apsistoti pas tolimus giminaičius, bet Betliejuje visi kambariai buvo tiesiog užkimšti. Kada jis buvo sugrįžęs į užeigos kiemą, jam pasakė, kad iš karavano arklidžių, ištašytų iš uolos šlaito ir esančių tiesiog po užeiga, buvo išvesti gyvuliai ir kad jos buvo išvalytos tam, jog priimtų atvykstančiuosius. Palikęs asilą kieme, Juozapas ant pečių užsimetė savo krepšius su drabužiais ir maistu ir drauge su Marija nulipo akmeniniais laiptais į savo nakvynės vietą apačioje. Juos patalpino ten, kur buvo grūdų laikymo vieta prieš gardus ir ėdžias. Atskiriančios užuolaidos jau kabojo, ir jie manė, kad jiems pasisekė, jog turėjo tokį patogų kampą.
"Juozapas buvo sugalvojęs iš karto eiti ir užsiregistruoti, bet Marija buvo pavargusi, ji labai kentėjo ir įkalbėjo jį pasilikti su ja, ką jis ir padarė.
"8. JĖZAUS GIMIMAS
"Visą naktį Marija blaškėsi, todėl ir vienas, ir kitas nedaug tepamiegojo. Prieš aušrą gimdymo sąrėmiai buvo visiškai akivaizdūs, ir rugpjūčios 21-osios vidurdienį, 7m.pr.Kr., padedant ir nuoširdžiai dirbant bičiulėms moterims keliauninkėms, Marija pagimdė vyriškosios lyties vaikelį. Pasaulį išvydo Jėzus iš Nazareto, buvo suvystytas į vystyklus, kuriuos Marija buvo pasiėmsui tokiam galimam atvejui, ir paguldytas į buvusias greta ėdžias.
"Lygiai tokiu pačiu būdu, kokiu pasaulį išvysdavo visi kiti kūdikiai iki tos dienos ir po tos dienos, gimė šitas pažadėtasis vaikelis; aštuntąją dieną, pagal žydų paprotį, buvo apipjaustytas ir oficialiai gavo Jošua (Jėzaus) vardą.
"Kitą dieną po Jėzaus gimimo, Juozapas užsiregistravo. Jis sutiko vyrą, su kuriuo prieš dvi naktis buvo šnekėjęs Jeriche, tai tas Juozapą nusivedė pas savo pasiturintį draugą, kuris turėjo kambarį užeigoje ir kuris pasakė, kad mielai pasikeis vietomis su pora iš Nazareto. Tą pačią popietę jie persikėlė viršun į užeigą, kur jie gyveno beveik tris savaites, kol susirado vietą, kur apsistoti Juozapo tolimo giminaičio namuose.
"Antrąją dieną po Jėzaus gimimo, Marija pasiuntė žinią Elžbietai, kad jos vaikelis gimė, ir sulaukė atsakymo, kviečiančio Juozapą į Jeruzalę visus reikalus aptarti su Zakariju. Kitą savaitė Juozapas išvyko į Jeruzalę pasitarti su Zakariju. Tiek Zakarijas, tiek Elžbieta buvo nuoširdžiai įsitikinę, kad Jėzus iš tikrųjų turi tapti žydų išvaduotoju, Mesiju, ir kad jų sūnus, Jonas, turi būti jo padėjėjų vadovas, dešinioji ranka, likimo žmogus. Ir kadangi Marija puoselėjo tokias pačias mintis, tai nebuvo sunku įtikinti Juozapą pasilikti Betliejuje, Dovydo mieste, tam, kad Jėzus galėtų užaugti, jog taptų Dvydo perėmėju viso Izraelio soste. Dėl to jie pasiliko Betliejuje daugiau negu vieneriems metams, tuo tarpu Juozapas šiek tiek užsiėmė savuoju dailidės amatu.
"Tuomet vidurdienį, kai gimė Jėzus, Urantijos serafimai, savo vadovų sukviesti, iš tikrųjų giedojo šlovės himnus virš Betliejaus ėdžių, bet šitų pagiriamųjų garsų žmogaus ausys negirdėjo. Nei kokie nors piemenys, nei kokie nors kiti mirtingieji tvariniai neatėjo pareikšti pagarbos Betliejaus kūdikiui iki tos dienos, kada iš Uro atvyko tam tikri šventikai, kuriuos iš Jeruzalės atsiuntė Zakarijas.
"Šitiems šventikams iš Mesopotamijos jų šalies keistas religinis mokytojas prieš kurį laiką buvo sakęs, kad jis regėjo sapną, kuriame jam buvo pranešta, jog "gyvenimo šviesa" netrukus pasirodys žemėje kūdikio pavidalu ir tarp žydų. Ir išėjo į tą pusę šie trys mokytojai ieškoti šitos "gyvenimo šviesos." Po daugelio savaičių bergždžių paieškų Jeruzalėje, jie buvo begrįžtą į Ura, kai juos sutiko Zakarijas ir atskleidė savo įsitikinimą, kad jų ieškojimų objektas yra Jėzus, ir pasiuntė juos į Betliejų, kur jie surado tą kūdikį ir savo dovanas paliko Marijai, jo žemiškajai motinai. Jų apsilankymo metu kūdikiui buvo beveik trys savaitės.
"Šitie išmintingi vyrai nematė jokios žvaigždės, kuri būtų atvedusi juos į Betliejų. Toji graži legenda apie Betliejaus žvaigždę atsirado šitokiu būdu: Jėzus gimė rugpjūčio 21-osios vidurdienį, 7m. pr.Kr. Gegužės 29 dieną 7m. pr. Kr. Žuvų žvaigždyne įvyko nepaparasta Jupiterio ir Saturno konjunkcija. Ir nuostabus astronominis faktas yra tai, kad panašios konjunkcijos įvyko tų pačių metų rugsėjo 29 dieną ir gruodžio 5 dieną. Remiantis šitais nepaprastais, bet visiškai natūraliais įvykiais, gero norintys vėlesniųjų kartų uolieji šalininkai sukūrė patrauklią legendą apie Betliejaus žvaigždę ir iš Rytų šalies šlovinančius išminčius, kuriuos ji atvedė prie ėdžių, kur jie pamatė ir šlovino naujagimį kūdikį. Rytietiški ir rytietiškiems artimi protai mėgaujasi pasakiškomis istorijomis, ir tokius gražius mitus apie savo religinių ir politinių vadovų gyvenimą jie kuria nuolat. Kada spausdinto žodžio nebuvo, kada didžiausia žmogiškųjų žinių dalis iš kartos į kartą būdavo perduodama žodžiu, tai mitai labai lengvai tapdavo pasakojimais, o pasakojimai galiausiai pavirsdavo tokiais, kuriais būdavo tikima kaip faktais.
------
"Juozapas nepriklausė karaliaus Dovydo palikuonių linijai. Dovydiškųjų protėvių daugiau turėjo Marija negu Juozapas. Tas tiesa, Juozapas iš tikrųjų vyko į Dovydo miestą, Betliejų, kad būtų užregistruotas romėnų gyventojų surašymui, bet tai buvo dėl to, kad prieš šešias kartas, Juozapo tos kartos protėvį iš tėvo pusės, kuris buvo našlaitis, įsisūnijo kažkoks Zadokas, kuris buvo Dovydo tiesioginis palikuonis; dėl to ir Juozapą priskyrė 'Dovydo namams.'" 1347-05
"Senojo Testamento didžioji dauguma vadinamųjų mesijiškų pranašysčių buvo sukrtos tam, kad būtų pritaikytos Jėzui, praėjus daug laiko po jo gyvenimo žemėje. Per amžių amžius žydų pranašai buvo skelbę apie išlaisvintojo atėjimą. ir šituos pažadus viena po kitos einančios kartos aiškino kaip nurodančius į naują žydų vadovą, kuris užims Dovydo sostą, ir menamai stebuklingais Mozės metodais, padarys žydus Palestinoje galinga nacija, laisva nuo bet kokio svetimo viešpatavimo. Be to, daug metaforinių fragmentų, sutinkamų hebrajų raštuose, vėliau klaidingai buvo pritaikyta Jėzaus gyvenimo misijai. Daug Senojo Testamento teiginių buvo taip iškraipyti tam, jog atrodytų, kad atitinka Mokytojo žemiškojo gyvenimo kokius nors epizodus. Pats Jėzus vieną kartą viešai paneigė bet kokį ryšį su karališkaisiais Dovydo namais. Net ir teiginys, "mergina pagimdys sūnų," buvo paverstas tokiu, jog būtų skaitomas "nekalta mergina pagimdys sūnų." Ankstyvieji Jėzaus pasekėjai perdaug dažnai pasiduodavo tai pagundai, kad visus senovės pranašiskus pasakymus padarytų tokius, jog atrodytų, kad jie buvo įgyvendinti jų Viešpaties ir Mokytojo gyvenime." (1347-06)
-----------------
Mielieji, žydų gyvenime buvo viena svarbiausių atramos taškų šeima. Lygiai tas pats yra ir Dievo požiūriu - šeima yra svarbiausia.
Dabar įsivaizduokite, kada krikščionys ima ir nei iš šio nei iš to sumenkina šeimos vaidmenį, pareikšdami, kad Juozapas su Marija nebuvo susituokę. Tai reiškia, jų teiginiu vadovaujantis, kad Dievas pasirinkdamas įprastą gyvybės atėjimo kelią, ne ypatingą, bet įprastą - gimstant kūdikiui iš moters įsčių, nes dar yra dvasinių būtybių įsikūnijimai žmogaus pavidalu ir neįprastu būdu iš karto tampant visiškai subrendusiu vyru - sumenkina tiek savo dieviškosios šeimos sampratą, tiek ir aukštesnės moralės žmogiškosios šeimos smapratą, ir tuo pačiu aukščiau šeimos ryšių iškelia nesantuokinius vyrio ir moters intymius ryšius. Bet toks požiūris prieštarautų paties Dievo planui - būtent per šeimą susilaukti palikuonių, būtent šeimoje juos mylėti ir ugdyti. Net ir Sūnus Kūrėjas kuria visatą ir ją valdo drauge su savo sutuoktine VISATOS MOTINA DVASIA. Ir jis atėjo įsikūnyti kaip Jėzus iš Nazareto lygiai taip šeimoje, kad joje gautų savo aukėjimą ir nuostatas ir šeimos atžvilgiu.
Ir lygiai taip tai būtų paties Tėvo sumenkinimas, kada yra aukštesnė moralinė terpė - šeima, - kurią reikia puoselėti ir mylėti, o Jis savo Sūnų SĄMONINGAI pasiūstų NESANTUOKINIU KŪDIKIU, tuo pačiu pasirinkdamas ne aukštenę moralinę terpę, bet žemesnę ir amoralią terpę ją iškeldamas net aukščiau virš moralios šeimos terpės.
Jūs turite turėti omenyje, kad pagal žydus mergina įžengia į moters statusą ne tada, kada išteka, bet kada išteka ir sulaukia pirmagimio kūdikio. Dėl to Marija, būdama jau Juozapo, 21 metų jauno vyro, žmona, dar buvo laikoma mergina tol, kol pagimdė Jėzų. Tapdama Jėzaus motina ji įžengė į moters statusą.
Ir jų pirmagimis vaikelis, būsimasis Jėzus, buvo Juozapo ir Marijos pradėtas lygiai taip šeimoje ir SANTUOKOJE kaip pradedami ir kiti vaikeliai. Tai nėra joks NEKALTAS PRASIDĖJIMAS, KAIP TEIGIA KRIKŠČIONYBĖ.
Tačiau, kaip šitas ĮPRASTAS dviejų skirtingų lyčių žmonių ryšys suteikia įsikūnijimą VISATOS VIENAM IŠ DVIEJŲ SUTVĖRĖJŲ IR VALDOVŲ žmogiškuoju pavidalu - tai yra tokia paslaptis, kuri yra žinoma tik ROJAUS TRJYBEI ir tiems Sūnums Kūrėjams, kurie patys yra jau tokį įsikūnijimą žmogiškuoju pavidalu patyrę. Net ir Sūnūs Kūrėjai, kurie dar nebuvo savęs padovanojimo misijos vykdę žmogiškuoju pavidalu, dar šitos paslapties nėra atskleidę net ir patys sau.
Štai dėl ko jūs, mano mieli siekos broliai ir sesės, turite žinoti, kad Jėzus gimė Juozapo ir Marijos ŠEIMOJE, IR LABAI MYLINČIOJE ŠEIMOJE, KURIOJE VĖLIAU GIMĖ DAR AŠTUNI VAIKUČIAI. Ir tik šitos gausios šeimos dėka Jėzus, po savo žemiškojo tėvo, Juozapo, mirties, kada Jėzui tebuvo keturiolika metu, turėjo perimti šeimos matintojo vaidmenį ir atstoti visiems vaikams, kurių paties jauniausiojo, Amoso, gimimas buvo jau po Juozapo mirties, ir kuris praėjus vos ketveriems metams mirė nuo karštinės, ir tėvą, ne tik būti jiems vyresnysis brolis.
Dėl to jūs turite susipažinti su Jėzaus visu gyvenimu, kad suvoktumėte, kokią gi patirtį jis sukaupė šitoje mylinčioje ir gausioje Juozapo ir Marijos šeimoje, kuri buvo jo milžiniška mokykla, ruošiantis savo viešai misijai su apaštalais.
Ir kuo daugiau studijuosite Jėzaus gyvenimą ir mokymus iš Urantijos Knygos Apreiškimo, vienintelio per visą žmonijos istoriją tokio giluminio Apreiškimo, tuo labiau augsite ir bręsite ir patys, kad pasiruoštumėte ateinantiems meilės ir tiesos darbams.
Telydi jus ramybė.
Su boliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-24 11:16:41
Komentarai
Mielieji, kad ir kaip kai kurie iš jūsų apvilktumėte negyvais religiniais-komerciniais blizgučiais Kalėdas, kad ir kaip siektumėte jas paversti religine švente, bet jos vis tiek lieka mitraistinė pagoniška ritualinė šventė, kurioje vyrauja pompastiški drabužiai, išoriniai bažnytiniai ritualai, ir YPAČ VALGIŲ STALAS, prie kurio vietos Jėzui NĖRA.JĖZUS yra tik PRIEDANGA - KAIP FIGOS LAPELIS VISAI VADINAMAJAI JO GIMIMO ŠVENTEI.
Tačiau kaip gi čia išeina, kad jos net JĖZAUS VARDU NEIŠDRĮSO PAVADINTI, todėl pavadino KALĖDOMIS?
O kaip JŪS, ŠVENČIANTYS KALĖDAS, vadinate savo gimimo dieną, ar irgi kokiu nors užmaskuotu vardu, kada kviečiate savo bičiulius į SAVO TOKIĄ ŠVENTĘ?
O kada ir kur Jėzus MOKĖ švęsti KALĖDAS? Ar JIS MOKĖ švęsti jo gimimo dieną? Ar nors vienas yra sakinys, AR NORS VIENAS ŽODIS apie Kalėdų šventimą NAUJAJAME TESTAMENTE? Nei Jėzus, nei Naujasis Testamentas nė žodžiu nekalba nei apie Kalėdas, nei apie Jėzaus gimimo dienos šventimą. Tačiau kodėl taip žmogus puola švęsti tokias šventes, kokių Jėzus net mintyse nemanė mus mokyti švęsti, o to, ko jis MOKĖ - MYLĖTI VISUS NET IR TAIP, KAIP MYLĖJO JIS - kažkodėl niekas neskuba NEI MYLĖTI, NEI SAVO VAIKUS TO MOKYTI? O gi taip lengviau gyvuliniam protui kaip nuo narkotikų apspangusiam, todėl ir lekia greičiau, bėga į parduotuves kaip pamišęs glėbiais pirkti materialių dovanų po eglute. Ir šitaip nuo pat mažumės KASMET vaikui į rankas JIE įduoda vaiko prašomą vandens gyvatę, kuri spurda tinkle tarp sugautų žuvų, nes JIE patys neatskira vandens gyvatės nuo žuvies, kadangi ir JŲ tėvai ir seneliai ŠITAIP juos augino, BET NE AUKLĖJO IR UGDĖ TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS.
Dėl to ir išaugo tokie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie siekia naudos tik sau ir KITŲ sąskaita kur ir ką bedirbtų.
Ir tai būtent ir yra KALĖDŲ ŠVENTIMO PASEKMĖ.
Atėjo laikas SUSIMĄSTYTI, KUR TOLIAU NUVESITE SAVO VAIKUS, O TUO PAČIU IR SAVO SIELĄ ŠITAIP PATAIKAUDAMI GYVULINIAM PROTUI.
Dar kartą perskaitykite Jėzaus gimimo epizodą iš Urantijos Knygos, ir palyginkite su bažnytininkų, o dabar dar ir verslininkų jums suteikiama vandens gyvate, kuri anksčiau ar vėliau bet tikrai jums ĮKĄS IR SULEIS NUODŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-22 13:12:27
mielieji, o as kaip tik siandien per viena is "savo kanalu" isgirdau visai naturalu, beveik mokslini dvasinio gimimo paaiskinima, zmogaus ranka uzrasyta, jei kam idomu: dvasinis gimimas yra tam tikru dvasiniu parametru susitraukimas ir issipletimas. Jei kam rupi daugiau, skaitykite ontologijos profesoriaus Michailo Laitmano daugiatome knygu serija apie pasauledara
Vitalijus
2006-12-27 23:00:13
"priedo" reiketu pasakyti, kad pagal babilonieciu astrologus, 7-aisiais m. pr.Kr. Juppiterio ir Saturno konjunkcija Zuvu zvaigzdyne turejo ivykti tris kartus: geguzes 29, spalio 1 ir gruodzio 5 diena. "Priedo" tokia konjunkcija ivyksta tik kas 794 m. ir tik viena karta, o 7 m. pr. Kr. ivyko tris kartus.
Taigi, Mato pasakojimas apie is Rytu i Jeruzale atvykusius ismincius, kurie klause, "Kur yra gimusysis zydu karalius?", yra kazkas daugiau negu mitas.
p.s."Priedo"archeologai issifravo ir Babilono astrologu simboliu moksla. Pagal ji Jupiteris tiems senoves burejams buvo pasauli valdovu planeta. Saturnas- Izraelio globejas. Zuvu konsteliacija buvo laikoma "Laiku Pabaigos",- mesijines eros pradzios simboliu.
***
2006-12-27 22:39:49
mielas Algimantai, tai ne krikscionybes prasimanymas, o simbolinis pasakojimas, ir visai ne dabar astronomai nustate, o dar 1902 m. buvo paskelbta "Planetu schema", dabar saugoma Berlyne. Tai egiptieciu papirusas, kuris tiksliai rodo planetu judejimus nuo 17 a. pr.kr. iki 10 a. po Kr.7- ais m. pries Kristu kaip tik buvo nurodyta Jupiterio- Saturno konjunkcija, geriausiai matoma ir sviesiausia aplink visa Vidurzemio jura.
Nu nepatinka jums ta Beatliejaus zvaigzde, bet ji sviete ir tiek. Taigi toks Urantijos knygos teigynys jokia naujiena,- bent jau tokiam kaip as
Graziai pavadinta, ar ne? Betliejaus zvaigzde. Se tau ir krikscionybes prasimanymas!
KRIU KRIU
2006-12-27 21:37:59
Aš jums esu daug kartų sakęs, kad mokslininkai, palaipsniui, pradės keisti savo nuostatas ir koreguoti savo darbus, kurie tik patvirtins Urantijos Knygos teiginius.
Astronomai jau tą daro. Pirmiausia, jie paskelbė, prieš porą metų, kaip sensaciją, kad nustatė, jog visata yra ne sferinė, bet plokštuminė, turinti savo viršutinę ir apatinę ribas.
Vakar per vieną iš Maskvos TV kanalų išgirdau dar vieną Urantijos Knygos teiginio patvirtinimą, kuris priedo, išmuša krikščionybės vieną iš prasimanytų teiginių, kuris pakerta ir krikščionybės vieną iš kertinių akmenų - Betliejaus žvaigždę.
Dabar astronomai savo apskaičiavimais nustatė, kad jokios Betliejaus žvaigždės nebuvo, bet tais metais, kada gimė Jėzus, buvo Jupiterio ir Saturno konjunkcija, kada šitos planetos, skriedamos savomis orbitomis atsidūrė tokioje padėtyje, kad danguje atrodė, kad jos yra viena prie kitos ir dėl to jų spindėjimas danguje atrodė ryškesnis. Ir būtent dabar astronomai nustatė, kad tokia konjunkcija įvyko lygiai... 7 m. prieš Kristaus gimimą.
O dabar dar kartą paskaitykite šitos Betliejaus žvaigždės legendos kilmę, kuri yra pateikta Urantijos Knygoje ir kurią aš perrašiau jums specialiai, kad suprastumėte, iš kur kilo toks prasimanymas ir kuriuo dar ir dabar dauguma tiki, arba, jeigu ir netiki, tai nežino, kas ten buvo iš viso. Todėl dar kartą pasiskaitykite šitą temą. Ir atkreipkite į Jėzaus gimimo metus. Ir pamąstykite.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-27 20:28:55
Jėzaus mokymas Kalėdų proga, 2008 12 22
MYLIMAS TĖVE, AMŽINASIS SŪNAU-KŪRINIJOS MOTINA BROLI, BEGALINE DVASIA-KŪRINIJOS MOTINA-SESE, aš GARBINU TAVE, kad tu esi meilės ir kūrinijos Šaltinis ir Centras, garbinu tave, kad tavoji meilė KURIA, nes ji negali nejudėti ir nekurti, nes ji yra GYVA.
Aš garbinu tave, kad ir mes, tavosios meilės dėka, irgi pradedame kurti SAVE tokius, kokius jau tu mus esi padovanojęs AMŽINYBEI. Tave garbindami mes vis labiau ir labiau atsiveriame tau, ir patys atsiskleidžiame ir sau savo tikruoju aš, kuris ir yra iš TAVĘS.
Manoji valia, kad būtų TAVOJI valia. Amen.
-------------------------------------------------------
Mano mylimas sielos ir dvasios broli Sūnau Kūrėjau, Mykolai, kuris daugumai esi žinomas mūsų planetoje tik Jėzaus vardu, aš noriu tavęs paprašyti, kad tu suteiktum mokymą mums visiems, kurie dabar ruošiasi simbolinei tavojo gimimo šventei – Kalėdoms.
Ko tu mus pamokytum šitos šventės proga?
----------------------------------------------------
Mano mylimas sielos broli, aš tau esu dėkingas už tarnystę mano ir tavo Tėvui, Rojaus Trejybei, ir visai kūrinijos šeimai, kaip tu tarnauji savo sielos broliams šalia, net ir taip, kaip aš tarnauju savo sielos ir dvasios broliams savo visoje visatoje ir kaip tarnavau jūsų planetoje būdamas žemiškuoju pavidalu kaip žmogus, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu.
Dabar jūs ruošiatės paminėti mano gimimo jūsų pasaulyje kūdikėlio, pažadėtojo kūdikėlio, gimusio iš moters, šventę, kurią pavadinote Kalėdomis. Tam jūs suteikiate savo pagrindinį dėmesį namuose, darbe, ir bažnyčioje. Tam jūs skiriate daug laiko ir pastangų, kaupiate dovanas, kad vieni kitus nudžiugintumėte, kad vieni kitiems pasakytumėte daug gražių palinkėjimų.
Tačiau praeina šitoji šventė, kurios taip laukėte ir taip jai nuoširdžiai ruošėtės, praeina šventinis šurmulys ir šviesa, nukabinate papuošalus nuo jūsų pamėgtų eglučių, ir prieš jus vėl nežinomybė. Tai kur gi aš esu, kur aš, atėjęs kūdikėliu tarp jūsų, dingau?
Jūs laukiate kitos šventės, kada mane pakabinsite ant kryžiaus, ir vėl visą dėmesį skirsite šitos šventės pasirengimui.
Šitaip buvo ir mano gyvenimo tarp jūsų laikais.
Žydai turėjo savo šventes, kurioms labai skrupulingai ir nuoširdžiai ruošdavosi. Ir taip ruošdavosi, kad net toje ruošoje buvo numatyti atitinkami ritualai. Jeigu jau Perėjimo šventė, tai po penktadienio saulėlydžio jokių pasiruošimo darbų tęsti nebegalėdavo, nes, jų supratimu, už tokį milžinišką nusižengimą, už tokią nuodėmę jie būtų Jahvės Dievo nubausti.
Tačiau kada reikėjo mane nubausti, kad mane nuteistų mirti ant kryžiaus, tai tie patys šventikai, kurie taip mokė savo tėvynainius skrupulingo laikymosi visų ritualų, juos patys ir pažeidinėjo.
Ir mane teisė nesilaikydami savo paties aukščiausiojo sinagogos teismo – Sanhedrino – numatytų nuostatų, neleisdami sau gaišti laiko, kad tik suspėtų pasiruošti iki penktadienio saulėlydžio nudirbti visus Perėjimo šventei pasiruošimo darbus.
Jiems darbai buvo svarbiau negu gyvas žmogus.
Todėl ten, kur jiems buvo naudinga, jie ritualų skrupulingai laikėsi, o ten, kur jie trukdė jiems patiems daryti tamsos darbus, ten jie tuos pačius savo sugalvotus įstatymus labai lengvai pažeidė.
Todėl ir mane teisė neleisdami liudyti žmonėms, kurie būtų gynę mano pusę, nedarė numatytų dienų pertraukos tarp Sanhedrino posėdžių, kada kalba eina apie nuteisimą mirti, o galvotrūkščiais skubino procesą net naktimis, kai iš viso šitą daryti jiems draudė jų pačių sugalvoti Sanhedrino įstatymai.
Ir šitaip jie elgėsi dėl to, kad atstūmė Tėvo meilę, kuri buvo vienodai suteikta ir jiems, kiekvienam, ir visiems, kaip ir man.
Ir jeigu tik jie būtų neatstūmę manęs, jie būtų gavę Tėvo dalelę, dvasią, kokią gavo ir mano apaštalai, kurie mane lydėjo visur: ir džiaugsmuose, ir kančiose, kurias ir kėlė man tie mano sielos broliai, kurie taip skrupulingai laikėsi išorinių švenčių ir joms pasiruošimo ritualų ir savo žodžius garsiai ištardavo šlovindami Dievą Jahvę, Izraelio Tėvą.
Tačiau Izraelio Tėvas yra VISŲ TĖVAS, IR KIEKVIENO ASMENIŠKAI.
Ir net tas, kuris taria Jo vardą lūpomis su užverta širdimi, nepriartėja prie Jo arčiau negu tas, kuris atveria Jam širdį ir neturi nieko bendro nei su Izraeliu, nei su Palestina, nei su išorinėmis šventėmis, kurias sau SUSIGALVOJA PATYS ŽMONĖS.
Štai kodėl mane liūdina jūsų išoriniai papuošalai, jūsų išorinės ir matomos dovanos, jūsų gražūs žodžiai, kada jie nepripildyti Tėvo meilės virpesiais iš jūsų vidaus.
Todėl jūsų visos iškilmingos ir nuostabiai išoriškai gražios šventės nesiderina su jūsų elgesiu tarpusavyje, kada jūs vieni kitiems darote blogus darbus, net ir per tas pačias manojo atėjimo šventes.
Jūs tada ir patys tampate panašūs į mano laikų mano sielos brolius, kuriems išorinis ritualas buvo svarbiau už Tėvo vidinę meilę.
O juk tikrai jūs galėtumėte paversti net ir simbolinę mano gimimo šventę savo tikrojo suspindėjimo švente, kada drauge su manimi pagarbintumėte Tėvą, mano ir jūsų vieną ir tą patį Tėvą, drauge susėdę namie iš pat ryto, darbe dienos metu, kad jums visa šitoji diena prisipildytų Tėvo meilės virpesių ir prasmės, kad jūs tikrai pajaustumėte, kad aš tikrai ATĖJAU TARP JŪSŲ GYVAS IR ATĖJAU NUO TĖVO, nes jūs savo atsivėrusioje sieloje realiai pajaustumėte Tėvo – MŪSŲ VISŲ TĖVO – meilės virpesius. Ir juos pajaustų jūsų vaikai. Jūs savo mažytėje šeimoje pajaustumėte, kad aš tikrai atėjau pas jus, ir kiekvieną, net ir kaip Tėvas yra visada jūsų kiekvieno viduje.
Ir tas rytas jums suteiktų nuostabų patyrimą ir bendrystę-brolystę su MANIMI visoje šeimoje.
Tai būtų jūsų Kalėdų šventimas jau nuo pat pirmosios tos dienos minutės, ir drauge su savo visa šeima, ir be jokių vaišių stalo.
Jūs gertumėte MŪSŲ TĖVO MEILĖS GYVUS VIRPESIUS SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA, IR JI DŽIAUGTŲSI PATI, KAD AŠ ATĖJAU TARP JŪSŲ, KAD TĖVAS JĄ PAGIRDO GYVUOJU VANDENIU IR KŪNAS JAUČIASI SOTUS.
Štai tokį patyrę patyrimą jūs jaustumėte gyvą ryšį ir su Tėvu, ir su gyvu manimi.
Tada jums šventinis stalas būtų tik antraeilis dalykas, nes jūs ir be jo jau būtumėte pamaitinti Tėvo ir mano gyvu maistu.
O prie šventinio stalo jūs bendrautumėte su savo sielos broliais ir sesėmis dalindamiesi savo patyrimais ir apie mane ir apie Tėvo jums suteikiamus išmėginimus, kad jūs patys stiprėtumėte ir dalyvautumėte GYVAJAME IR GYVYBĖS, NE MIRTIES, KELYJE.
Tada iš jūsų minčių nyktų tokios sampratos kaip manoji mirtis ant kryžiaus, kuri nėra skirta jums. Tai mano ASMENINIS PATYRIMAS, KURĮ AŠ TURĖJAU PATIRTI VIEN TIK DĖL TO, KAD MANO SIELOS BROLIAI, NUSIGRĘŽĘ NUO TĖVO, TAIP UOLIAI LAIKĖSI IŠORINIŲ RITUALŲ ŠVĘSDAMI VISAS ŠVENTES.
Štai kodėl mane džiugina kiekvienas jūsų drąsus atsivėrimas Tėvui iš vidaus, atsivėrimas man, kuriame nebėra baimės ir nerimo, kad jūs galite padaryti ką nors ne taip ir jūs būsite tuoj pat pasmerkti ir net nubausti už jūsų suklydimą.
Mane džiugina jūsų siekis atsiverti Tėvui, ir man, iš visos sielos gelmės, kad galėtumėte patys patirti, atsivėrimo akimirką, Tėvo jums jau suteiktą palaimą ir ja mėgautis; ir kitiems aiškinti, ką patyrėte iš GYVO TĖVO, kuris jus myli, ir niekada nebaudžia, o ne ritualinio Dievo, kurio jūs net ir nesistengiate PATIRTI BE JOKIŲ RITUALŲ, BE JOKIŲ IŠORINIŲ ŠVENČIŲ, O NUOŠIRDŽIU SAVO ATSIVĖRIMU, NUOŠIRDŽIU GYVU IR PAPRASTU JAM SAKOMU ŽODŽIU, SAVO GYVU RYŠIU, KURIS IR TAPTŲ JŪSŲ GYVĄJĄ MALDA KASDIEN.
Aš žinau, kad mano drąsūs sielos broliai r sesės padės stiprinti žingsnius ir tiems savo sielos broliams ir sesėms, kurie dar BIJO Dievo, kurie Jam dar neatsivėrė, kurie dar laikosi vien tik išorinių ritualų ir vien tik savo kūnui ir protui skirtų iškilmingų švenčių, kokios puošnios jos bebūtų. Ir ateis tokia akimirka, kada ir bailūs ir sielų dar nedrįstantys atverti MŪSŲ Tėvui mano sielos broliai jas atvers.
Štai tuomet jų vidinis sielos žiedo išsiskleidimas jiems suteiks tokią įžvalgą, tiek drauge su Tėvu, atrastu savo pačių viduje, tiek ir su manimi, esančiu šalia jūsų ir vis beldžiančiu į jūsų širdies duris, kad jas atvertumėte, o aš galėčiau įeitį ir į vidų, net kaip viduje visą laiką yra TĖVAS, kad jie patys nustebs, kaip atkrito išorinių švenčių būtinybė jas švenčiant tik ritualų pavidalu.
Tada jie ir patys supras, kad aš tikrai atėjau pas juos, ir net esu jų viduje, kada jie atveria savo sielos duris. Ir tada pati siela mato tai, kas yra prasminga, ir patiria palaimą iš Tėvo.
Ir tik tada jie supranta, kad siela gali būti pamaitinta tik gyvu ryšiu su Tėvu per nuoširdų kasdienį bendravimą su Juo, net ir tokį, kokį patyriau aš, būdamas tarp jūsų.
Ir tada siela jaus pakylėjimą KASDIEN, KAI TIK BENDRAUS SU MANO IR JŪSŲ VISŲ TĖVU.
Todėl ir dabar, mano gimimo simbolinės šventės proga, siekite atverti savo sielą Tėvui, kad ir pradėtumėte jausti sielos alkį tokiam GYVAM bendravimui su Tėvui. O kada jūsų siela pradės alkį jausti vis labiau ir labiau, tada ji vis dažniau ir kreipsis maisto į Tėvą. Ir Jis maitins GYVUOJU maistu, net ir taip, kai jis maitino mane, kada aš buvau tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto.
Ir ateis laikas, kada tokios negyvo išorinio ritualo šventės, net ir manojo simbolinio gimimo proga, išnyks, nes jūs būsite visi atradę Tėvą – VISŲ TĖVĄ – kiekvienas savo viduje, ir šito mokysite ir savo vaikus nuo pat pirmųjų akimirkų šitame pasaulyje; ir tada jūs ŠLOVINSITE TĖVĄ, IR ROJAUS TREJYBĘ, kad suteikė man galimybę ateiti žmogiškuoju pavidalu kaip Jėzui iš Nazareto tarp jūsų, kad ir galėčiau jus mokyti didesnės Tiesos apie TĖVĄ.
Todėl ir dabar aš jums sakau šitą, ir net dar didesnę tiesą – švęskite mano gimimo simbolinę šventę ne materialiu maistu maitindami kūną, bet girdydami savo GYVĄ sielą GYVU Tėvo vandeniu, kuris girdė, ir girdo, mane lygiai taip pat.
Ir tada patys pajusite, kad mes tarpusavyje esame BROLIAI DVASIOJE, TIK KOL KAS JŪS MAŽYLIAI, O AŠ JAU SUAUGĘS. Bet mūsų Tėvas yra VIENAS.
Atsiverkite JAM be BAIMĖS. PAMILKITE JĮ NET IR TAIP, KAIP PAMILAU JĮ AŠ BŪDAMAS JŪSŲ PASAULYJE KAIP ŽMOGUS.
Ir dabar aš Jį myliu taip pat, net ir taip, kaip ir jūs mylėsite VISI, KURIE TIK ŠITO TROKŠITE IŠ VISOS ŠIRDIES.
Štai jums mano vienintelis prašymas Kalėdų švenčių progą – panorėkite atverti savo SIELĄ TĖVUI, ir NUOŠIRDŽIAI SIEKITE SAVOJO ATSIVĖRIMO JAM KASDIENIU PASIKALBĖJIMU SU TĖVU APIE SAVO GYVENIMĄ.
Tokia jūsų malda tegu bus ir šitų švenčių dienomis.
-------------------------------------------------------------
Ačiū tau, mylimas mūsų sielos ir dvasios broli, Sūnau Kūrėjau, turintis Mykolo vardą kūrinijoje, ir Jėzaus iš Nazareto žmogiškąjį vardą Urantijoje, už šitą nuostabų mokymą. Aš trokštu, kad kuo daugiau mano sielos brolių ir sesių jį perskaitytų ir susimąstytų, kaip gi jie švenčia tavo gimimą Urantijoje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Arūnas
2010-01-17 18:56:20
Algimantai,
Nesutikčiau su pačiu, kad gąsdinimas yra geriausias būdas žmonėms pateikti tai kas yra tikrosios vertybės ir suintriguoti juos siekti tai kas geriausia/naudingiausia jiems... juk daugelis ugnį-vandenį yra perėję, todėl vandens gyvatės (nors be abejo manau pats tai sakydamas turėjai perkeltinę prasmę arba tai buvo metafora) jiems jau nebaisios - juos yra gąsdinę ir grąsinę viskuom ir visokiais būdais, o jei mūsų negrąsinę - tai mūsų pasamonėje tai sėdi... todėl klausimas Algimantai tau paprastas - ar tikrai tai geriausias būdas pasiekti tai ko sieki?
Linas J
2009-12-22 22:22:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]