Forumas: temos peržiūra
ŽMOGUS IR KŪRĖJAS
Seniai čia nesilankiau, bet matau, kad viskas po senovei. Puikūs mokymai ir klausytojų komentarai. Noriu su jumis pasidalinti tokiu įdomiu mokymu, kurį visai neseniai skaičiau ir klausiausi savyje. Gal ir jums, mieli bendraminčiai bus įdomu perskaityti šį mano vidinį girdėjimą.
Kartą važiuojant miesto maršrutiniu autobusu ir žvelgdamas į žmones įlipančius ir išlipančius iš autobuso, manyje gimė toks spontaniškas klausimas. Dieve Tėve, kodėl tiek daug žmonių nelaimingų, beveik visi 100 % yra su visokiomis ligomis ir negaliomis? O juk Dieve, tai tavo kūrinija, tavo kūriniai.
Tuoj gavau atsakymą: ,,Sūnau mano, AŠ esu Dvasia ir viskas ką aš kuriu yra tobula. Visa kūrinija yra tobuloje rimtyje, kaip ir bet kuris dėsnis ar tą dėsnį apibūdinantys skaičiai yra tobuli, nes išreiškia dėsnio nekintamumą. Visa problema, kurią matai tai jūsų protas, jūsų norai, jūsų veiksmai ir darbai. Ar tu manai, kad tie žmonės fiziniuose kūnuose yra mano Dvasiniai kūriniai, ar tu vis dar manai, kad tie žmonės fiziniuose kūnuose yra Motinos Dvasios fiziniai ir dvasiniai kūriniai?
Taip niekada nemanyk. Kiekvienas žmogus yra žmogaus kūrinys, ne Dievo. Jums žmonėms, kaip ir visa kas gyva šioje planetoje, duota laisva reprodukcijos funkcija.
Gyvulių ir paukščių pasaulyje tai vyksta per proto pasąmonę, per instinktus, net uodas ir tas turi dauginimosi instinktą, net bakterija, net virusas, net mikrobai turi dauginimosi instinktą įmontuotą į jo lygio protavimą, bet žmonių pasaulyje tai vyksta per laisvą valią, per laisvą pasirinkimą ir sprendimą, kaip gėrio, taip ir blogio,
Su žmogaus pasirinkimu viskas daug sudėtingiau. Jūs turite analitinį, mąstantį ir atsimenantį protą. Jūsų reprodukcinė funkcija daug sudėtingesnė, jeigu tik naudojatės savo vidine dvasine išmintimi, kuri visada yra su jumis. Visa bėda tame, kad savo palikuonis reprodukuojate be jokio mąstymo, jau nekalbant apie kokį tai dvasinį išmąstymą, lytinio susijungimo metu. Jūs žmonės, kaip ir visa gamta, dažniausiai naudojatės vien savo gamtiniais instinktais, mažai naudojate protą, ypač dvasinį protą.
Tu sūnau manęs tikriausiai paklausi. O kur gi Dievas, kur Dieviškas žmogaus kūrimas, nes visi kalba, kad viskas nuo Dievo?
Fiziniame lygmenyje jo nėra, yra tik dieviškasis impulsas, dvasinė kibirkštis, atsirandanti ir suteikianti gyvybę, gyvybės pradžios impulsą, kai jungiasi dvi ląstelės, kai jungiasi tūkstančiai molekulių tose dvejose ląstelėse, kai žmogus sąmoningai ar nesąmoningai išreiškia norą, kad šios lytinės ląstelės susijungtų. Ir tik tada, pagal jūsų susikurtą norą ir valią, mano dieviškumo dvasinis aspektas ( ne pats Dievas ) pusteli dvasinę kibirkštį, kad šioje jungtyje prasidėtų naujo kūrinio pradžia.
Bet visa genetika, visa žemiškoji aplinka, visos žemiškos sąlygos, visos kosminės sąlygos, visa fizinė ir visa dvasinė sveikata yra jūsų kiekvieno laisva valia. Jums yra duota būti kūrėju naujos gyvybės, naujo žmogaus, kokius jūs milijonais matote apie save. Ne Dievas žmogaus kūrėjas – žmogaus kūrėjas yra žmogus. Štai nuo čia jūs ir pradėkite visą savo gyvenimo filosofiją, visą savo religiją ir keiskite visą savo mąstymą ir nepasitenkinimą esama ar buvusia padėtimi. Praeities jau nepakeisi, bet ateitį galite modeliuoti pagal savo valią, jeigu tai nesikerta su bendražmogiškais ir bendrakosminiais įstatymais, kurie yra konstanta jūsų valstybėje, jūsų planetoje. Ateitis prasideda šiandieną.
Kadangi jūs turite pačią galingiausią kosminę jėgą - protą, tai ir pasekmės šios proto veiklos yra arba dieviškai teisingos ir gražios arba katastrofiškai griaunančios visą aplink save. Niekas akimirksniu nevyksta ( dievas taip pat nieko akimirksniu nekuria) viskas vyksta ir atsiranda laike, kuris MAN tik mirksnis, o jums visa amžinybė. O kadangi jūsų protas paskendęs destrukciniuose mąstymuose ir ketinimuose, tai ir jūsų kiekvienas palikuonis jau pradedamas su pasąmonėje įrašyta agresija ir tolesnėmis neigiamybėmis, kurias jau vėlesniais metais, pabudęs šio naujo kūrinio protas ( jeigu tik jis pabus ) turės keisti ir darbuotis savosios sąmonės tobulėjimo linkme.
Žmonės kaltina Dievą, bet AŠ tik nebylus stebėtojas, nes daviau jums laisvą valią, o ateinu tik tada, kai kviečiate mane laisva valia, kai prašote patarimų, kai prašote apsaugos, kai prašote gerovės, kai su meile kviečiate mane.“
Štai ir viskas, ką aš prisimindamas aprašiau, kaip savo proto vidinį girdėjimą. Gal ir nieko naujo, bet man tada atrodė taip įdomu, kad man taip viską aiškina, todėl kitą dieną viską prisiminęs aprašiau ir nusiunčiau dar savo draugams, kuriems šis laiškas patiko. Išdrįsau pasidalinti ir su jumis.
2017-07-05 21:10:50
Komentarai
Mylimieji, aš džiaugiuosi, kada atsiranda drąsūs ir nuoširdūs Tiesos ir Tikrovės ieškotojai ir tyrėjai. Tai liudija, koks nuostabus Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanymas - padovanojus savo fragmentą - Minties Derintoją - kiekvienam sveikam mirtingojo protui - žadinti jį dieviško gėrio ir grožio gyvenimui drauge su Kūrėju, ir gyventi visų labui, jaučiant meilę ir Rojaus Trejybei-AŠ ESU - Tėvui ir Motinai, ir atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus. Štai tokia yra gyvenimo prasmė tiek čia - Urantijoje - tiek amžinybėje - Rojuje - ir pakeliui į ją.Paulius atsiuntė į mūsų - urantų - Dvasinių mokytojų rengimo Forumą savo vidinio balso mokymą, kurį jis gavo, važiuodamas autobusu, kaip atsakymą iš Kūrėjo - kodėl gi tiek daug kenčiančių, ligotų mirtingųjų - beveik visi šimtu provcentų?
Pats mokymas yra geras, bet tik kaip pradinis laiptelis, pakeliui į savojo Tėvo ir Motinos Asmenų - Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos, Begalinės Dvasios-Motinos, ir AŠ ESU - atradimą savyje, kad išnyktų pats žodis Dievas kaip Idėja, o jo vietoje ir atsirastų būtent Šie Keturi Asmenys - Asmenybės - mūsų visų - visos kūrinijos - dvasinės ir materialios - Tėvai - Šaltiniai ir Centrai.
Todėl Pauliaus atkurtas mokymas yra ne tieisogiai jam suteiktas iš Kūrėjo per jo atvertą viršsąmonę paties mokymo priėmimo akimirką, bet per jo pasąmonę, kurią apšviečia savąja Šviesa Minties Derintojas. O kadangi pas mus visus - turiu omeny net visą žmoniją - pasąmonėje yra prikaupta per kartų kartas didžiulė gausa niekam nereikalingų, dargi labai žalingų, teršalų, kurie visi ir glūdi mūsų pasąmonėje, tai net ir tokie mokymai savaime bus tais teršalais jau užteršti, jeigu iki to laiko nebus apvalyta to mirtingojo pasąmonė per jo gyvąją Rojaus Trejybės-AŠ ESU Garbinimo ir Šlovinimo Komuniją, ir veikimą su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
Šitame Pauliaus atsiųstame mokyme yra tarpusavyje prieštaraujančių teiginių, kurie ir yra teršalai iš jo pasąmonės.
Štai jis rašo - Sūnau mano, AŠ esu Dvasia ir viskas ką aš kuriu yra tobula. Visa kūrinija yra tobuloje rimtyje, kaip ir bet kuris dėsnis ar tą dėsnį apibūdinantys skaičiai yra tobuli, nes išreiškia dėsnio nekintamumą. Ar tu manai, kad tie žmonės fiziniuose kūnuose yra mano Dvasiniai kūriniai, ar tu vis dar manai, kad tie žmonės fiziniuose kūnuose yra Motinos Dvasios fiziniai ir dvasiniai kūriniai?
Taigi, teiginys, jog visa kūrinija yra tobuloje rimtyje, rodo, kad kūrinijoje nebėra veiksmo, nebėra judėjimo, nes viskas yra sustingdyta tik tobuloje rimtyje. Ir tuoj pat teigiama, kad tie žmonės fiziniuose kūnuose nėra Kūrėjo dvasiniai kūriniai - tuomet išeitų, kad šie kūriniai nebėra toje kūrinijoje, kuri visa yra tobuloje rimtyje, o jeigu jie taip pat yra toje kūrinijoje, tai kodėl jie nėra patys tobuli ir toje tobuloje rimtyje, nes tokia yra visa kūrinija.
O juk Rojaus Trejybė-AŠ ESU padovanoja mirtingajam amžinąją asmenybės dovana, kuri ir yra ne materialus ir matomas materialiu žvilgsniu mirtingojo kūnas, bet amžinoji Dvasia, savyje talpinanti visą savosios amžinybės ir savojo ištobulinimo potencialą, ir būtent gautą ne iš mirtingojo tėvų ar protėvių, bet iš paties Kūrėjo, tik dar tinkamai neatskeistą ir nepatirtą, bet visada jau esantį toje mirtingojo asmenybėje. Būtent dėl to mirtingasis ir gali pasireikšti gėrio ir grožio darbais visų labui, nes turi dieviškąją jam paties Kūrėjo padovanotą asmenybę. Ir jeigu tik jis apvalytų savo pasąmonės teršalus per Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimą savo viduje, jis tuo pačiu apvalytų ir savo pasąmoninę baimę būti savimi, ir tada vis daugiau įsiviešpatautų aplinkoje Šviesa ir Tikrovė, ir dvasinė Brolystė ir veikla visų labui visoje planetoje. Tai ir būtų Kūrėjo atvaizdas pasireiškiant mirtingojo charakterio jau dieviškomis savybėmis, kuriant dar geresnę aplinką ateinančioms kartoms, net ir taip, kaip sumanė savo Evoliuciniu Planu Kūrėjas visai Planetai, ir Kūrinijai. Tad būtent Rojaus Trejybė-AŠ ESU sugrąžina mirtingojo prarastą dvasinį orumą ir pakylėjimą, kad jis yra Kūrėjo sūnus ir net bendrakūrėjas su pačiu Kūrėju savo Gėrio ir Šviesos darbais Meilės motyvu, ir laisva valia, sulieta su Kūrėjo valia.
Paulius gautame mokyme teigia -
Gyvulių ir paukščių pasaulyje tai ( reprodukcija - mano pastaba ) vyksta per proto pasąmonę, per instinktus, net uodas ir tas turi dauginimosi instinktą, net bakterija, net virusas, net mikrobai turi dauginimosi instinktą įmontuotą į jo lygio protavimą...
Kas susiję su uodo protu, tai jo būtent vieno neužtenka, dėl to visų vabzdžių ir žemesnio lygio gyvūnų veiklą reguliuoja ir prižiūri ne vien tik jų protas, kuris yra mechanistinis ir nemokomas, bet ir Kūrėjo suteiktų Fizinių Kontrolierių veikla ir įsikišimas.
Teiginys, jog Kūrėjo nėra fiziniu lygiu - Fiziniame lygmenyje jo nėra, yra tik dieviškasis impulsas, dvasinė kibirkštis, atsirandanti ir suteikianti gyvybę... - yra klaidingas teiginys, nes Minties Derintojas yra mūsų lygyje ir net mūsų mirtingojo prote veikia kaip pats Kūrėjas, nes jis ir atstovauja ne kam nors kitam, bet tik Kūrėjui - Rojaus Trejybei-AŠ ESU ir turi visas Kūrėjo savybes, kurias ir mums diegia nuolat mūsų mirtingojo prote. Priešingu atveju mes visi vienas kitą išžudytume be jokio susimąstymo, kaip tą ir darė laukinis mirtingasis vėzdu, akmeniu, ir kirviu. Šiandien gi būtent tik Kūrėjo buvimo dėka mūsų prote - Minties Derintojo veikimo dėka - mes visame pasaulyje prikūrę ir prigaminę tiek įvairiausių žudymo priemonių vis dar esame gyvi ir dar net siekiame geresnio gyvenimo, ir tai vyksta tik Kūrėjo buvimo mūsų viduje dėka.
Taip pat neteisingas yra kitas teiginys - Ne Dievas žmogaus kūrėjas – žmogaus kūrėjas yra žmogus. Štai nuo čia jūs ir pradėkite visą savo gyvenimo filosofiją, visą savo religiją ir keiskite visą savo mąstymą ir nepasitenkinimą esama ar buvusia padėtimi.
Tuo tarpu Tikrovėje yra taip. Žmogus, kad ir kaip norėtų, bet be Kūrėjo atsirasti negali. Argi ne Kūrėjas sumanė Evoliuciją, argi ne Kūrėjas ir įgyvendina savo Evoliucinį Planą, kuris taip pat numato, kad mirtingieji turi būti Laiko ir Gyvenimo Epochos Sūnūs ir Dukros, atradę savyje Kūrėją - gyvą ir tikrą - ir veiktų taip, kaip juos veda pats Kūrėjas iš vidaus Savojo Fragmento dėka - Minties Derintojo galia ir Šviesa, veda dvasinę paties Kūrėjo padovanotą mirtingojo asmenybę, Kūrėjo pažadintą, bet dar tebeturinčią laikiną materialų apvalkalą - tą matomą mirtingojo kūną. Visa ši gyvoji Sistema yra Kūrėjo Sumanymas, o ne žmogaus. Tai kaip gi galima teigti, jog žmogaus kūrėjas nėra Kūrėjas, o žmogus? Ką gi gali žmogus sukurti iš savęs - be Kūrėjo? Nieko. Net materiali civilizacija yra visa sukurta tik Kūrėjo dėka. Tai - evoliucinė raida, nors ir be dvasinio akstino - kol kas - bet vis tiek ji veda į geresnę ateitį. Jokia pažangos mintis negali atsirasti be Kūrėjo Šviesos ir Buvimo.
Kitas teiginys yra tikrai puikus - Praeities jau nepakeisi, bet ateitį galite modeliuoti pagal savo valią, jeigu tai nesikerta su bendražmogiškais ir bendrakosminiais įstatymais, kurie yra konstanta jūsų valstybėje, jūsų planetoje. Ateitis prasideda šiandieną.
Deja, taip ir neatskleistas pats ateities, kuri prasideda šiandien, vektorius - kaip gi šiandien siekti geresnės ateities, kokiais konkrečiais žingsniais, kad tikrai toji ateitis būtų Šviesos ir Tikrovės ateitis, o ne tokia, dėl kurios vėl turėtų tamsoje klaidžioti ir kentėti jau ateities kartos. Kur gi tas išėjimas iš dabartinės tamsos, kaip jį surasti ieškančiam?
Kitas teignys vėl paneigia pradžioje išsakytą teiginį, jog visa kūrinija yra tobuloje rimtyje -
O kadangi jūsų protas paskendęs destrukciniuose mąstymuose ir ketinimuose, tai ir jūsų kiekvienas palikuonis jau pradedamas su pasąmonėje įrašyta agresija ir tolesnėmis neigiamybėmis,..
Vien tik jį perskaičius, atrodo nebėra jokios išeities, viskas nulemta, kad nepakeisime savosios pasąmonės ir joje įrašytos agresijos ir net tolesnių neigiamybių.
Taigi, tikrai užteršta pasąmonė gali pridaryti daug žalos, ypač patikint, kad visi teiginiai, pasiekiantys mūsų sąmonės lygį, yra paties Kūrėjo. Neveltui Urantijos Knygos Dokumentų apreiškėjai perspėja, jog geriau neįprastą mintį laikyti mintimi iš pasąmonės, o ne iš Minties Derintojo, nes taip galima pridaryti didellių klaidų, visus teiginius priskyrus Minties Derintojui, ir dėl to patekti į skaudžias aplinkybes ir patirti skausmingų pasekmių.
Toliau pateikiamas dar labiau su Tikrove prasilenkiantis teiginys -
Žmonės kaltina Dievą, bet AŠ tik nebylus stebėtojas, nes daviau jums laisvą valią, o ateinu tik tada, kai kviečiate mane laisva valia, kai prašote patarimų, kai prašote apsaugos, kai prašote gerovės, kai su meile kviečiate mane.“
Pirmiausia vėl naujas prieštaravimas savo ankstesniam teiginiui, jog Kūrėjo nėra fiziniu lygiu. Tad kaip gi tuomet jis gali nebyliai stebėti, kai Jo čia net nėra?
Jeigu būtų taip, kaip yra pateikta šiame teiginyje, tuomet Kūrėjas būtų pasyvus, neveikiantis. O kas gi dovanoja asmenybės dovaną, kas aprūpina kiekvieną savo Dvasia - Minties Derintoju - argi ne Rojaus Trejybė-AŠ ESU? Tai reiškia, kad Kūrėjas veikia net labai aktyviai. O Minties Derintojo suteikiami mirtingajam nuolatiniai Šviesos ir Tiesos mokymai, o mirtingojo asmenybės nuolatinis žadinimas ir vedimas iš vidaus, ir dargi visų mirtingųjų - ir visą laiką - tai argi tai nėra aktyvus veikimas? O Apvaizdos nuolatinis suteikimas mūsų sustiprinimui ir paramai Gyvajame Kelyje, argi tai ne veikimas? Mes visi esame Kūrėjo nuolat veikiami, kad tik nesijaustume našlaičiais ir apleisti. Ir jeigu tokiais jaučiamės, ir net esame, tai jau mūsų viduje yra visos kliūtys, kurias ir tegalime įveikti Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - atradimu savo viduje. O kaip gi mes galėtume atrasti Tą, kurio nėra čia? O gi niekaip. O mes - urantai - vis tik Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU - atradome savyje, ir tuo atradimu ir paneigėme tokias klaidingas sampratas, jog Kūrėjo nėra tarp mūsų, aplink mus, ar net mūsų viduje.
Štai kodėl iš pradžių būtina įsisavinti mano evangeliją - Kūrėjas yra tikras ir realus, ir Jį galima atrasti savyje.
O atradus Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, bus apvaloma ir to mirtingojo pasąmonė nuo esamų teršalų, ir tada Kūrėjo suteikiama Šviesa suspindės skaisčiais mokymais - ir jau urantų vertu, ir juos pakylėjančiu, dvasiniu lygiu.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2017-07-06 09:59:38
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]