Forumas: temos peržiūra
Algimanto mokymas, urantų mokymosi sakyti savo pamokomąjį žodį, dalyje, Vilniuje, 2017 06 24
Algimanto mokymas, urantų mokymosi sakyti savo pamokomąjį žodį, dalyje, Vilniuje, 2017 06 24
Tą, ką tu – (papildant Simo pasakytą mokymą, kad momentais jam kyla nepasitenkinimo, net pykčio akimirkos dėl tamsios aplinkos veiksmų – mano pastaba ) – sakai, yra labai svarbu, bet yra mažytis niuansas – pirma – svarbiausia palaikyt tą Komuniją nuolat – kad tas pyktis, nebūtų jau patiriamas, ir ne pykčio jau tose užuomazgose tu eitum prie jūros ir bendrautum su Kūrėju, bet kada vyksta nuolatinis bendravimas tu tarsi uždedi apsaugos skraistę, kad tas pyktis tavęs žemais virpesiais nepaveiktų iš vidaus, giliai net ir žiūrint tą reklamą, arba bendraujant su aplinka, kuri gyvena iliuzijos žemais virpesiais.
Ir taip pat yra labai svarbu tas ne tiktai pamąstymas, kad reikia štai su Kūrėju, čia, pabendraut, bet reikia ir laikytis Kūrėjo suteikiamų mokymų.
Jeigu mes matom, kad tas maistas mums netinka – kaip nešvarus –tai neužtenka pabendraut su Kūrėju ir toliau kimšt tą nešvarų maistą, į kūną, bet reikia tada laikytis to mokymo, ir atsisakyt to maisto. Jeigu negali iš karto, tai bent mažinant jo kiekį, nes priešingu atveju vis tiek tie teršalai – net ir bendraujant su Kūrėju, jeigu tu nesilaikai Jo mokymų – jie tave apnuodija, ir – juk net ir ta tamsi iliuzinė aplinka pateikia teisingą nuostatą – geriau ligų profilaktika, negu jų gydymas - tai profilaktika – nepapult iki tos ligos stadijos, nes ligą gydyt daug sunkiau negu nuo jos saugotis.
Tai tas pats yra ir su mūsų dvasiniu keliu – laikytis Kūrėjo mokymų yra daug lengviau negu paskiau, įkritus į duobę, iš tos duobės ropštis. Ir tada jau nebeužteks ne tiktai valandos po pajūrį vaikštant, bet nebebus ir energijos išeiti tai valandai į pajūrį – ką ten į pajūrį, iš namų nebus energijos išeit.
Todėl ir dvasiniame kelyje, yra labai svarbu klausyt, ką sako Kūrėjas, ir tų nuostatų laikytis. Nepalikt jų teoriniais teiginiais.
-------------------
Šis mokymas taip pat yra prijungtas ir prie tos dienos mano pamokomojo žodžio.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
2017-07-08 07:43:13
Komentarai
Kada aš perklausiau Simo pamokomąjį žodį pirmą kartą, pamaniau – koks nuoširdus Simo tartas žodis, ir kaip gera, kad nors kartais galiu išgirsti tokių – iš to nuoširdžiojo, kuris save atveria kitiems, mokydamasis sakyti savo pamokomąjį žodį, dalindamasis ir asmeniniais patyrimais, prijungdamas juos prie dvasinio mokymo.Atrodytų daug lengviau sėdėti ir tylėti, kada esame paprašyti pasidalinti savo mokymais – bet tai netiesa, nes mūsų dvasinė asmenybė trokšta būti aktyvi, ir baimės neturi. Tik gyvulinis protas – bijo, bijo, ir tada tyli, tarsi taip jau niekada neturėtų nė jokios minties savyje, kad pasidalinti su visais ir kaupti patyrimą – sakant dvasinį mokymą – kad mokytųsi – visi – jau nekalbant ir apie savo dvasinio stuburo stiprinimą.
Tai ką pasakė Simas – man atpažįstama, ir dėl to kada klausaisi tokių ir tau pačiam panašių patirtų patyrimų pagarsinimo iš kito dvasios brolio ar sesės, tu tik dar daugiau supranti, kad visi mes patiriame panašius patyrimus, kelyje į vis gilesnį atsivėrimą Kūrėjui-Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kai tas mūsų kelias su vingiais, ir nuolatinėmis pastangomis savyje patirti – būseną – tokią, kai mes tapsime pagaliau gi – laisvi – laisvi, nuo tokių emocinių išraiškų, kaip kad nepasitenkinimas, pyktis, ar netgi džiugesys.
Laisvas tu tapsi – tik gimęs iš dvasios – ir tam reikalingos mūsų nuoširdžios, kasdienės pastangos, kad galėtume patyrimu paliudyti – ramybę, patiriamą per įtikėjimą. Mokymasis sakyti savo pamokomąjį žodį, gyvojoje šventovėje, tai vienas iš tų patyrimų, kuris, toks, nėra šiaip sau mums sumanytas – bet mūsų pačių labui – kad stiprėtume, kad augtume. Kad galėtume net ir tų šventovėje kaupiamų patyrimų dėka, vis drąsiau ir drąsiau liudyti Algimanto Evangelijos tikroviškumą – Kūrėjas yra gyvas, ir yra jis kiekvieno viduje, ir mes jį galime atrasti-patirti. Tačiau, kad skelbti Algimanto evangeliją, reikalinga būsena, patyrimas, tai jeigu mes tylėsime šventovėje – akivaizdu, kad būsime pasyvūs ir kasdienoje, kur buitiniai darbai mums taps svarbesni ir mes nedrįsime balsu ištarti Algimanto Evangelijos Šviesos žodžių, kai jie skirti išlaisvinti visą žmoniją – juk Kūrėjas yra Gyvas, ir yra mūsų viduje. Tai argi galima nuoširdžiam Tiesos ieškotojui atskleisti ką nors nuostabesnio, kaip kad tokio ryškumo Šviesą?
Štai dėl ko reikalingos mūsų pastangos, kasdieną, ir kas akimirką, kad galėtume patys liudyti Kūrėją, kad skelbtume tą nuostabią žinią – Kūrėjas yra gyvas, realus, jis yra kiekvieno viduje, ir jis patiriamas. Reikalingos pastangos, kad mumyse degtų toji Šviesa vis ryškiau ir ryškiau.
Mūsų žengime gyvuoju keliu, nepaprastai reikalingi Dvasinio Mokytojo mokymai. To, kuris visada stovi ant aukštesnio dvasinio laiptelio, ir mus nukreipia teisinga kryptimi, nes jo kosminė įžvalga leidžia jam lengvai matyti mūsų suklydimus – esamus ar gal būt ir būsimus – ir dėl to mus – pataisyti, pakoreguoti, kad išvengtume skaudžių pasekmių, kad ir netolimoje ateityje.
Tai kada aš pasiklausiau Algimanto mokymo, po Simo pasakyto pamokomojo žodžio, apsidžiaugiau, kad jį tokį išgirdau – tokios svarbios mintys, ir ypač dabar man labai aktualios pagelbėjant savo išmintingumu – tuoj pat jį ir išsišifravau, sau, mat tos dienos Algimanto pamokomasis žodis, pasakytas tuo po garbinimo gyvųjų pamaldų metu, jau buvo ankščiau įkeltas į forumą. Bet gi iškarto, kai tik baigiau jį – sau – šifruotis, mane tiesiog užliejo labai aiški mintis – negali tiktai sau laikytis išrašytų mokymų, jie skirti – Visiems. Ir aš tuoj pat jį išsiunčiau Algimantui, kad jis jį patikrinęs, patalpintų į forumą, kaip tai vyksta visada.
Jūs tik paklausykit:
„Tai tas pats yra ir su mūsų dvasiniu keliu – laikytis Kūrėjo mokymų yra daug lengviau negu paskiau, įkritus į duobę, iš tos duobės ropštis. Ir tada jau nebeužteks ne tiktai valandos po pajūrį vaikštant, bet nebebus ir energijos išeiti tai valandai į pajūrį – ką ten į pajūrį, iš namų nebus energijos išeit.
Todėl ir dvasiniame kelyje, yra labai svarbu klausyt, ką sako Kūrėjas, ir tų nuostatų laikytis. Nepalikt jų teoriniais teiginiais.“
Kokia meilė, ir nuoširdus noras mums padėti, sklinda iš Algimanto, tariant tuos mokymo žodžius – bet juntamus virpesiais. Juk – Visi – mokymai yra skiriami mūsų stiprinimui, ir tik nuo mūsų pačių priklauso – liks jie teoriniais teiginiais, ar vis tik mes išgirsime juos dvasine klausa, ir iš jų mokysimės.
Aš sakau nuoširdų ačiū Simui, kad jis netylėjo, ir pasidalino savo dvasiniu mokymu šventovėje, nes dėka jo, aš galėjau praplėsti savo įžvalgą, jau klausantis ir Algimanto mokymo, kuris tinka vienodai visiems.
Telydi jus ramybė, mieli dvasios broliai ir sesės, Vita
vvita
2017-07-08 13:11:13
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]