Forumas: temos peržiūra
Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL Ši apreiškimo knyga jums suteiks didesnį žvilgsnį į savo kasdienį gyvenimą su Tėvu.
Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL
Tai apreiškimo knyga, kuri jums, kai kuriems, suteiks didesnį žvilgsnį į savo kasdienį gyvenimą su Tėvu, į daugybę šiandien jus supančių problemų, neatsakytų klausimų.
Šituos Jėzaus mokymus užrašiau per du mėnesius, nuo 2006m. rugsėjo pabaigos iki lapkričio pačios pabaigos. Ir dar beveik mėnuo praėjo, kol skaičiau korektūrą. Stiliaus netaisiau, taip, kaip Jėzaus mokymus priėmiau, taip ir pateikiu jums mūsų svetainėje.
Didžiajai daugumai, tai bus naujų horizontų atvėrimas savo pačių sąmonėje. Dėl to bus apie ką pamąstyti kiekvienam, ir tikuosi net pakeisti savo gyvenseną į dar geresnę negu šiandieninę.
Linkiu jums malonių akimirkų su Jėzaus nauju mokymu ir giluminių pamąstymų savyje. O tada apsisprendimų. Ir tų sprendimų sėkmingo įgyvendinimo su Tėvu visų labui.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-26 07:48:20
Komentarai
mielieji, skubinkites, jau sudarinejami sarasai pageidaujanciuju i dieviskaji krematoriuma! Kazin, kaip jie vadinas? Praktikos yra, nieko naujo! Pagal Sindlerio sarasa ne vienas buvo istrintas is gyvenimo registru taip, "tarsi tokia siela niekada kurinijoje ir neegzistavo". Tiesa, ne savo noru. Cia gi dar ir nora reikia isreiksti, taip sakant paskutine valia, "galutini sprendima".O ka daryt, jei disponuoju kita, platesne, issamesne ir patikimesne pomirtiniu ivykiu versija? Irgi ne bobuciu pasakomis? Real!
detektyvas
2007-01-07 23:55:13
Miela Irena, tikrai pažadinamų po mirties yra nedaug, nes nedaugelis šito NORI ir dar mažiau šito SIEKIA.
Tėvas nė vieno neverčia per prievartą ĮTIKĖTI. Jis tik kviečia žengti pas Jį.
Ir įtikėjimas - tai ne kalbėjimas apie Tėvą, ne RITUALINIS meldimasis bažnyčioje, net ir KASDIEN, NES TAI YRA TIK TIKĖJIMAS. ĮTIKĖJIMAS - TAI TĖVO ATRADIMAS SAVYJE.
ĮTIKĖJIMO negali nusipirkti, negali pasiekti meditavimu, negali gauti per pažįstamus, per kunigus. Net ir kunigas šito pats negali gauti,nors ir vilki sutaną. Kunigas niekuo nesiskiria ir nuo bet kurio kito mirtingojo. Jis nėra "arčiau" Dievo, kuris yra KIEKVIENO VIDUJE.
Štai dėl to yra TOBULAS Tėvo metodas, gauti prisikėlimą ne už materialaus gyvenimo turtus ir padėtį, bet už ĮTIKĖJIMĄ, KURIO REIKIA SIEKTI ASMENIŠKAI PER NUOLATINĮ NUOŠIRDŲ BENDRAVIMĄ SU TĖVU SAVAIS ŽODŽIAIS AR MINTIMIS.
Ir tik po tokių pastangų, atkaklių ir nuolatinių, o ne šiaip už nieką, žmogus pats pajunta, kad jis ĮTIKĖJO, nes jam atsirado ALKIS BENDRAUTI SU TĖVU BE JOKIŲ RITUALŲ IR DOGMŲ, JAM KILO NUOŠIRDUS NORAS JAUSTI TĄ PALAIMĄ, KURIĄ JAUČIA PER GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU. DĖL TO IR NORI ŠITO RYŠIO VĖL IR VĖL. Ir tą patiria žmogaus besiskleidžianti siela.
Štai toks žmogus po mirties yra pažadinamas trečią dieną.
Jeigu žmogus nuo Tėvo nusigręžia, prieš Jį maištauja ir galutinai pasirenka gyvenimą be Tėvo, toks žmogus po mirties NEPAŽADINAMAS, patenkinant jo paties laisvą valią.
Visi kiti, abejojantys, ar tik paskutinę akimirką prieš mirtį panorę atsigręžti į Tėvą, yra pažadinami, kada skelbiamas pažadinimas pagal sąrašą. Tada vietoje mirties miego miegančiojo, Archangelui pakvietus, atsiliepia tą mirusįjį globojęs angelas serafimas. Dėl to toks masinis pažadinimas ir yra vadinamas kviečiant pagal sąrašą, nes šitaip žadinami visi mirusieji, kurie mirė per visą tą laikotarpį, kai toje planetoje buvo viena dieviška tvarka. Ir toks pažadinimas būna tada, kada toje planetoje, kur mirė žmogus, yra skelbiama nauja dieviškoji tvarka. O nauja dieviškoji tvarka joje skelbiama,kada į planetą atvyksta naujas Dievo Sūnus su savo misija. Paskutinė misija buvo tada, kada mūsų planetoje buvo Jėzus. Kada dabar bus kitas Dievo Sūnus, Mondžoronsonas, užbaigęs savo misiją, o šiandien jis dar net nėra atvykęs, tada ir bus skelbiama nauja dieviškoji tvarka. Tada visi mirę ir trečiąją dieną nepažadinti dėl to, kad mirė taip ir neįtikėję, nuo Jėzaus misijos užbaigimo iki Mondžronsono misijos pabaigos bus pažadinti pagal sąrašą.
Mirties miego metu sielos tapatybė yra angelo serafimo globoje ir ji dvasiškai NESIVYSTO. Dėl to po pažadinimo vis tiek sielos tapatybė bus tokia, kokią ją ištiko mirtis prieš kelis metus, ar kelis šimtus ar kelis tūkstančius metų. Tačiau, po šito pažadinimo siela vis tiek turės eiti tokiu keliu, kad priimtų GALUTINĮ APSISPRENDIMĄ, AR JI NORI BŪTI SU TĖVU AR NE. Ir jeigu ir po pažadinimo siela vis tik prieina galutinio sprendimo, kad jai toks kelias nepriimtinas, tada jos valia yra patenkinama, ir po tokios antrosios mirties jau pažadinimo nebebus niekada per visą amžinybę. Ir net sielos tapatybės ikitolinis egzistavimas bus ištrintas iš visų registrų ir bus taip, tarsi tokia siela niekada kūrinojoje ir neegzistavo.
Tuo tarpu tos neišlikusios sielos tapatybės teigiamas savybes Tėvo dvasia, Minties Derintojas, sieks perteikti kitam žmogui, kurio prote jis apsigyvens. Ir būtent dėl to žmonėms atrodo, kad jie gyveno ankstesnius gyvenimus, nes Minties Derintojo yra perteikiamas kitų žmonių, kurie buvo atstūmę Tėvą ir kuriuose jis gyveno, patyrimai be jokių paaiškinimų.
Ir lygiai taip pat VISUMINĮ asmenybės, kaip neišlikusios tapatybės, patyrimą savyje kaups tokia Dievybė, kuri vadinama Aukščiausioji Būtybė. Tačiau joje toji neišlikusi asmenybės tapatybė bus kaip visuma, o ne kaip atskira asmenybė.
Aukščiausioji Būtybė yra PATIRTINĖ DIEVYBĖ, ir ji sukaupia VISOS KŪRINIJOS PATYRIMĄ, NET IR TŲ NEIŠLIKUSIŲ MIRTINGŲJŲ AR SIELŲ, AR NET DVASIŲ, JEIGU JOS SUKELIA MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ, KAIP TĄ PADARĖ LIUCIFERIS, JO PAGRINDINIS PADĖJĖJAS ŠĖTONAS, IR MŪSŲ PLANETOS BUVĘS DVASINIS VADOVAS KALIGASTIJA PASIRINKĘ SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ, O NE TĖVO KELIĄ.
Štai dėl ko dvasinis kelias yra ne bobučių pasakos, o REALUS. Ir juo įmanoma žengti tik per ĮTIKĖJIMĄ, O NE INFORMACIJOS KAUPIMO DĖKA IŠ ĮVIARIAUSIŲ KNYGŲ, ĮSKAITANT IR URANTIJOS KNYGĄ.
Todėl pats svarbiausias DALYKAS BET KURIO MIRTINGOJO GYVENIME YRA GYVAS RYŠYS SU TĖVU, KURIS GARANTUOJA ĮTIKĖJIMĄ, O VĖLIAU IR GIMIMĄ IŠ DVASIOS, kada tame pačiame materialiame kūne tikrai gimsta visiškai kitas žmogaus charakteris kupinas meilės, tiesos, gailestingumo ir tarnavimo, nebeturintis baimės, pykčio, neapykantos, keršto ir visų kitų gyvulinių ydų.
Todėl aš jus dar kartą raginu, kad atsigręžtumėte į Tėvą savyje, atrastumėte Jį savo viduje, ir užmegztumėte ryšį su Juo be jokių tarpininkų.
Štai dėl ko primenu, kad rytoj, pirmadienį, mūsų bendroje maldoje už sergančiuosius 22 val. jūs galėtumėte atsiverti Tėvui ir dvasiškai bendrauti su Juo. Tai bus pirmas žingsnis į ĮTIKĖJIMĄ.
Kam sunku dar melstis savais žodžiais, perskaitykite mano parašytą Tėvo garbinimo maldą, o taip pat Jėzaus maldą, MAN PAČIAM NETIKĖTAI perteiktą, kada už sergančius pradėjo melstis jis, kai aš jam pasakiau mūsų bendros maldos intenciją.
Jo maldą aš irgi parašiau temoje skirtoje pirmadieninei maldai. susiraskite ją.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-01-07 22:18:34
Jėzus nuostabiai kalba, protingi ir dabar žmonijai
labai reikalingi Jo pamokymai. Jis tėviškai moko mus
kaip išgyventi šitame sunkiame laikotarpyje.Ačiū Jėzau
tau už tuos pamokymus padiktuotus per Algimantą.
Atydžiai skaitau "Urantijos Knygą".
Algimantai,būk geras, paaiškink dar kartą, kas bus pažą-
dintas po mirties tolimesniam,morontiniam gyvenimui?
Atsakydamas į mano laišką tu man pritariai,kad tikėti ir
pasitikėti Dievu yra viena,o įtikėti yra visai kitas daly-
kas.Pasižiūrėjus į išeinančius iš šio pasaulio atrodo, kad
mažai yra pažądintų. Kas yra su tais įšeinančiaisiai,kurie
tik mirties valandą kreipiasi į Dievą?
Irena
2007-01-07 16:05:40
Dar Irenai noriu padėkoti už nuoširdumą. Tikiuosi, visą tavo pasisakymą supratau teisingai. Aš tau labai pritariu vienu aspektu - Urantijos knygos griebiausi irgi tokiu momentu, kai pajaučiau, kad tos tiesos, kurias skelbia tradicinė bažnyčia, neatsako į visus konkrečius gyvenimo klausimus. Bet po to supratau, kad ji ir neprivalo atsakyti, o kartais, bandydama atsakyti į neatsakomus klausimus, kai ką išmuša iš vėžių, arba pati papuola į keblią padėtį. Daugelis tikisi, kad bažnyčia turi DUOTI visus atsakymus, turi DUOTI gyvą ryšį su Dievu, DUOTI nuolatinę palaimos būseną ar kažką panašaus. Taip nėra. Aš ir dabar neturiu atsakymų į daugelį klausimų, bet tai manęs nekamuoja. Žinau, kad sužinosiu tiek Tiesos, kiek man bus paskirta. Aš taip pat ne visada jaučiu ir gyvą ryšį su Dievu. Kita vertus, niekam nebūna "visada", net Jėzui nebuvo, be to, tą ryšį duoda Dievas, ne aš. Tačiau manau, kad aš pats tiesiogiai Dievui irgi neperdaugiausiai duodu (meilės, maldos, atgailos, laiko, pastangų), bet ne religijos pasirinkimas čia kaltas. Kvaila būtų kažką kitą dėl to kaltinti.
Šiame kontekste, nepyk, man kliūva tavo motyvacija:
<man to ,ką duoda šiuo metu Katalikų Bažnyčia, per-mažai.Tiesiog ,nėra gyvo ryšio su Dievu Tėvu.
Manau,kad Dievas mato,jog žmonija pribrendo naujai šviesai
naujėms patyrimams,na,sakykim,naujėms nuotykiams>. Man tokios priežastys atrodo nepakankamai rimtos, nors aš manau, kad jos yra panašios daugelio UK skaitytojų. Aš prašiau, patyrinėkite save, iš kokios širdies ar proto vietos kyla nepasitenkinimas ar neatsakyti klausimai. Aš nesiimu spręsti už jus, bet iš savo patirties žinau, kad tai dažnai yra žmogiškosios puikybės balsas, tik prisidengęs įvairiais, netgi kilniais motyvais.
*
Čia ir Petrui atsakysiu dėl nuodėmių atleidimo "kriterijų". Jei pats turi omeny išpažintį, tai aš čia prastas pavyzdys, kuriuo nebūtina sekti. Išpažinties buvau prieš porą metų, sakramentų neinu, nes iš esmės man išpažintis neatrodo labai prasminga, jei tiesiog mechaniškai gauni atleidimą, o po savaitės ar dviejų vėl kartoji tą patį gyvenimą. Tas sakramentas visų pirma yra atgaila, apie kurią tu, Petrai, rašei gražiais žodžiais. Tai va, prisipažinsiu, man sunkoka sužadinti savyje tikrai nuoširdžią atgailą, tokią, kad norėčiau išpažinti savo nuodėmes, ir tada kunigėlis su savo dešimt poterėlių nebūtų kliūtis. Aš tikiuosi, ateis dar mano laikas tam.
Jonas
2007-01-15 19:35:34
Cool, cia super <...Algimantas buvo susitikęs su Jėzum porai valandų per savo kelionę po Lietuvą,>
Komentarai nereikalingi:)
Sysas
2007-01-15 19:09:16
Mielas Vaidai, savo mokymą Sūnus Kūrėjas perteikė ištisinį, be jokių skyrių. Jeigu tu skaitei mano paaiškinimą, pateiktą pačioje knygoje prieš Jėzaus Kristaus mokymus, ten aš paaiškinau, kad visą mokymą, kad būtų lengviau žmonėms jį skaityti, suskirsčiau į skyrius ir sugalvojau pačios knygos pavadinimą. Ir tą padariau paprašytas Tėvo, NE SAVO NUOŽIŪRA.
Pavadinimas su žodžiu "šiandien" buvo šiek tiek per ilgas, o balsu tariant, jis sutrikdo RITMĄ. Šis žodis ima kontrastuoti su kitais žodžiais. Tą patyriau kalbėdamasis su žmonėmis, kada reikėdavo ištarti knygos pavadinimą balsu. Tariant jis buvo tarsi PRILIPDYTAS. Todėl mąsčiau, kaip pats pavadinimas galėtų išlikti nepakitęs, ir tuo pačiu tapti trumpesnis, lengvesnis. Ir po įvairių apmąstymų vis tik priėjau išvados, kad reikia atsisakyti žodžio "šiandien", nes Kristaus mokymas nėra susietas su tokiu konkrečiu laiku, kaip "šiandien." Jis yra visaapimantis. Priedo, pavadinime - "Kalbu jums vėl" - esantis žodelis "vėl" ne tik atstoja žodį "šiandien", bet ir pranoksta jį. Palikus žodelį "šiandien" dar galima manyti, kad Kristus "šiandien kalbėjo anksčiau, o dabar kalba irgi šiandien vėl."
Kita vertus, pavadinimas nėra mokymas, mokymas yra knygoje.
Urantijos Knyga, pats pavadinimas nesako nieko, o KOKS MOKYMAS KNYGOJE...
Telydi tave rmaybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-01-15 19:00:45
Pabūsiu šiek tiek priekabus, bet tikiuosi, kad mane suprasite:
Tai kaip čia yra, Algimantai, Jėzus pridiktavo visą knygą, o pavadinimo taip ir nepasakė? Kodėl? Ar pamiršai paklausti? O jei Jėzus pasakė pavadinimą, tai kokią tu, tarpininke, turi teisę iškraipyti originalų pavadinimą vien dėl to, kad nekaip skamba?
*
O jei rimtai, tai klausimas yra tas, kad kai kas iš mūsų (pirštais nerodysim), per lengvai SAVO asmenines mintis priskiria Dievui, velniui arba kitoms dvasioms, o kiti PER LENGVAI TUO PATIKI. Reikėtų rimčiau ir atsakingiau į tai žiūrėti, manau. Nes nors ir esame kiekvienas veikiami tiek Dievo, tiek ir kitų dvasinių būtybių, tame tarpe ir ne visiškai gerų dvasių (švelniai tariant), tačiau kiekvienas esame atskiri kūriniai, su visiškai atskira siela, dvasia, sąmone, pasąmone ir t.t... Aš suprantu, taip vadinama dvasių atskyrimo dovana ne kiekvienam yra duota, ir labai sunku būna atskirti, kas yra iš Dievo, kas iš kitų dvasių, o kas eina iš mūsų pačių. Tačiau kiekvienam įmanoma bent jau pasistengti pažinti kažkokį pagrindą, pagal kurį reikia tikrinti gaunamą informaciją.
O tas pagrindas yra užkoduotas mumyse - tai yra prigimtinis įstatymas. Jo paprasčiausia forma yra tokia: siek gėrio ir venk blogio.
Po to ir iš to, suvokus, kad žmogus gyvena tarp kitų žmonių, išplaukia "auksinė taisyklė": nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų.
Dar po to, suvokus, kad yra Dievas, ir kad jis yra didžiausias gėris, išplaukia pagrindinis įstatymas, panašiai toks, koks parašytas Šventam rašte: Mylėk Dievą labiau negu save; mylėk savo artimą kaip save.
Dar toliau šis pagrindinis įstatymas atsispindi, yra išspecifikuotas Dekaloge (irgi aprašytas Šv. Rašte), kurio redakcija gali keistis priklausomai nuo laikmečio ir religijos, tačiau esmė privalo likti ta pati.
Ir visa tai yra kiekvienam žmogui prigimtiniai dalykai. Apskritai jei žmogus nebūtų iš prigimties nuodėmingas, viso šito net nereikėtų. Tačiau mes turim laisvą valią, todėl privalom turėti pagrindą jai realizuoti.
Jonas
2007-01-15 18:24:10
Gusis, o tu turėjai patirties tame, kad gali mokyti kitus apie tai? Kalbi apie vartymusis paklodėse, nepanašu į rimtoką dvasinį mokytoją. O gal tu tik kitus mokai kažko, tuo tarpu dvasiniuose dalykuose mažai gaudaisi? Iš tavo pusės aš matau pavyzdį kai žmogus visiškai neturėjo patyrimo, nesupranta apie ką kalba eina ir duoda patarimus. Dažnai taip būna kad žmogus pvz kokiame atokiame kaime nežinodamas kas yra traukinys sako savo vaikams kurie pabuvę labiau civilizuotose vietose, kad traukinys velnio išmislas ir kad jie nesiartintų prie to padaro. Čia irgi matosi kaip žmogus nesigilina į dalykus apie kuriuos kalbama, vadovaujasi išankstinėmis nuomonėmis.
Beto galime pastebėti, kaip vitos komentare vyrauja dėkingumas, domėjimasis dvasinėmis vertybėmis kas yra gerai, apskritai noras augti. Tuo tarpu kitame, Gusis, komentare matosi stabdymas, draudimas augti, užuomenos ar tai pajuokavimai apie nedorą elgesį, pesimistiškas požiūris, patarimų davimas be patirties.
Vaidas
2007-01-07 11:34:09
tu, vita, ikaitai svetimose paklodese besivartydama:)kai atvesi, tau teliks tik dvelksmas ju kaitros, o ilgainiui ir tas isbles, ir niekur nedingsi,- turesi panirti vesiai ir padekoti tikrai ne jiems!
Gusis
2007-01-07 10:56:13
Skirtingai, negu viena ish pasisakiusiu, skaitau tas Algimanto "paklodes" su dideliu susidomejimu, dazniausiai tik jas ir skaitau :). O dabar galiu skaityti tai, ka Jezus padiktavo Algimantui. Uz tai esu nepaprastai dekinga jiems abiems!!!
Aciu, tai nepaprasta, tai viskas , kas svarbiausia. Dar tik pradedu bendrauti su Minties Derintoju ir tai ivyko butent tu "paklodziu" deka!
vita
2007-01-07 00:50:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.