Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2017 08 12

Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2017 08 12
Algimantas:
Kada mes kalbam apie materialią kūriniją ir dvasinę Kūrėjo šeimą, tai nereikia manyt, kad dvasinė kūrinijos šeima nėra, kaip mes suprastume, nemateriali. Ji taip pat yra materiali, tik aukštesnio energinio dažnio virpesiais yra sukurti kiekvieno individo išoriniai apvalkalai.
Energija – juk ji yra materija. Tik kuo aukščiau sklinda virpesiai, tuo mūsų apribotas matymas nebegali jų atpažint. Ir Rojuje – pats Rojus juk yra materialus. Tik mes pavadinam dvasiomis, arba dvasine šeima, dėl to, kad mes negalime matyt nei angelų, nei Melkizedekų, Lanonandekų, Vorondadekų – tai aukštesnio energinio materialaus kūno virpesiai. Viskas yra materija, nes tai yra energija.
Mes tiktai dėl neišmanymo viską suvedam į priešpastatymą – materiali visata ir dvasinis pamatas.
O kas gi yra dvasinis pamatas? Virpesiai. Tai yra energija. Tai jeigu materiali visata, mums matoma čia, pradžioj, šitoj pirminėj planetoj, yra pasyvūs kalnai, masyvi augmenija, gamta, žvėrys, visi paukščiai, žuvys, vanduo, ir mirtingieji – tai mes laikom, kad tai yra materiali gamta ir joje esantys gyvūnai. Ir kada mes kalbame apie dvasinį pojūtį, dvasinį asmenybės pasireiškimą, tai juk tai ir yra tie energiniai virpesiai, kuriuos mes juntame.
Jeigu mūsų kūnas yra žemesnių energinių dažnių išraiška, tai mes jį galim pačiupinėt, tuo tarpu būsenos mūsų – jos pajuntamos virpesiais – mes jas galime čiupinėt iš vidaus – kaip atsivėrusi asmenybė – vartyt gailestingumą, teisingumą, iš vienos pusės pažvelgt, iš kitos, puikiausiai nustatyt, kuris teisėjas neteisingai priima nuosprendį, arba kuris politikas yra melagis, ir visa tai yra pojūtis virpesiais, ir tie virpesiai yra tos pačios Kūrėjo materialios energijos tiktai aukštesnio dažnio negu mūsų materialus protas, arba materialių smegenų dėka valdomas mirtingojo protas galėtų šituos virpesius pamatyt.
Juk kada Kristui parodė ir kūrinijos energinių virpesių spalvinę gamą, jis mate, kokia yra spalvinga visata. Šiaip gi tai jis nemato, žiūrėdamas žmogišku žvilgsniu, tai jam buvo priartinta prie to regėjimo, kokį jis gali pajaust tą akimirką, atsivėrimo akimirką, kad jis galėtų pamatyt tuos materialius virpesius, kurių šiaip nemato.
Ir dvasios turi tą energinį švytėjimą – tai yra materialūs virpesiai, tik aukštesnio dažnio ir yra iš pačių Kūrėjų kilusios dvasios, kurių apvalkalas yra nepaprastai aukšto energinio dažnio virpesiai. Yra net tokių energinių virpesių dažnių, kurių ir pačios aukščiausio energinio dažnio turinčios savo pavidalą dvasios nesugeba matyt tų dvasinių asmenybių tokių aukšto energinio dažnio virpesių pavidalų.
Štai pasakome žodį – dvasinės asmenybės – tai ar gali būt kitokia asmenybė? Kodėl ji vadinasi dvasinė, o ne materiali? Nes nėra, nėra gi materialių, tokių, kaip mes suprantam, va su šituo pavidalu asmenybių, visos yra aukštesnio energinio dažnio asmenybės, nes yra dovana iš paties Asmenybės Šaltinio ir Centro – Energijos Šaltinio ir Centro – ir duodama ta gyvybės kategorija – asmenybė – kad ji siektų – jeigu eina nuo žemiausio laiptelio evoliuciniame plane, kaip mes, mirtingieji – kad siektų aukštesnio energinio dažnio apvalkalo, įsisavindama jos aplinkoje jai suteikiamus iššūkius. Tai jeigu mes eidami per morontinius atskirus kūnus, pereisim penkis šimtus septyniasdešimt kūnų, tai ir kiekvienas kūnas – vis aukštesnio energinio dažnio apvalkalas, bet kadangi mes suprantame materialų apvalkalą tik kurį galim paplekšnot, pilną raumenų ir kraujo apytakos, kaulų, tai mes tada negalim suprast, o koks gi gali būt kitoks materialus energinis kūnas, kuris neturi nei kaulų, nei kraujo apytakos, nei raumenų, bet jis yra sveikas ir galingesnis negu šitas turintis mums atrodo jau tiek pripompuotus raumenis – tie kurie kilnoja sunkumus arba imtynių eina, ar boksuojasi – kur išvystyti materialūs raumenys, tai mes ir suprantam, kad tiktai toks yra materialus kūnas, o kad energija yra materiali – mes net nesusimąstom.
Viskas yra materija.
O kad galėtų atskirt mirtingasis, tai prideda žodį – dvasinė asmenybė, arba dvasia – tai priklauso nuo energinių virpesių dažnio. O dažnis – kada jis išskleidžiamas iš Kūrėjo, jis irgi apribojimų neturi. Jis gali kilt į tokį aukščiausią dažnį, kad išnyksta ir tas materialus asmenybės apvalkalas, kad jo negali matyt net ir aukščiausio statuso dvasios. Kad gali matyt jas tiktai pats Kūrėjas – Šaltinis ir Centras – kuris ir paskleidžia tokius virpesius, kad suteiktų tokio turinio asmenybei atitinkamo statuso pavidalą – formą.

Urantijos Knyga mums aiškina, kad netinka pavadint kūnu dvasios pavidalą. Tai pavadinsim ją forma, nes kūnas suprantamas kaip prieš tai aš apibūdinau, kad jis turi turėt struktūrą – kaulų, raumenų, kraujo apytakos – štai tada bus kūnas. O ten šito nėra, reiškia jau nebetinka tas apibūdinimas, reikia kažkokio kitokio – artimiausias žodis yra forma, bet galima pavadint ir kūnu – na, yra aukštesnio energinio dažnio virpesiai, kur dvasios turi tokį kūną.
Štai kodėl, kada mes išplečiam savo požiūrį, tada mes matom, kad ir visa materiali kūrinija, ir Kūrėjo dvasinė šeima nepriešpastatomi, kad štai yra materija, o šeima jau dvasinė, iškelta virš materijos. Ne, ji remiasi vis tiek į savąjį Šaltinį, tą kuris yra Rojuje, savuosius Tėvus. O kūrinija – tai yra tiktai vieta pasireikšti, kuo Tėvai pripildo kiekvieną savo vaiką – jo atsivėrimo dėka – Gyvuoju Turiniu. Štai tas turinys, kad jisai pasireikštų, ir turi aplinką – planetas, visatas, ir tarpusavio bendravimą, ir bendradarbiavimą visų Šviesos ryškėjančiam labui, augančiam labui – ne praeities akimirkos labui, bet šios akimirkos, kuri turi būt ryškesnė negu buvo vakar – rytoj ji turi būti ryškesnė negu yra šiandien – ir taip amžinai, ir iki begalybės. Amen.

Ačiū Vitai už šio mokymo iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Komentarai