Forumas: temos peržiūra
Didingas žmogus. Kas jis? Kaip juo tapti? Ar reikia?
Didingas žmogus. Kas jis? Kaip juo tapti? Ar reikia?
Taip, reikia, nes žmogaus didingumą apsprendžia jų gyvenimas MEILĖJE IR TIESOJE. O meilės ir tiesos ŠALTINIS yra Tėvas. Todėl tokio GYVO Šaltinio neatradus savyje, neįmanoma suvokti, kas yra meilė ir tiesa.
Žmogaus didingumas neturi nieko bendro su žmogaus klaidingai vartojama sąvoka "didelis žmogus," kuri numato, jog tas žmogus turi daug įtakingų pažįstamų, užima kokias nors įtakingas pareigas, ir pan.
Tačiau "didelis žmogus" yra tik žmogaus sugalvota ir klaidinga samprata, apibūdinanti, kas gi vis tik yra tas didelis žmogus. Ar gali žmogus veikti niekingai ir likti didelis žmogus. Pagal žmonių vartojamą sampratą, taip, nes jo veiksmai nesiejami su jo darbais, o daugiau siejami su padėtimi ir ryšiais.
Tačiau tam ir turime Į SAVO KALBĄ, IR KASDIENĮ JOS VARTOJIMĄ, įvesti DIDINGO ŽMOGAUS sąvoką. Dabar jos niekas nevartoja, nes mano, jog tai būtų per daug savęs sureikšminimas. Tačiau tai tiesiog būtų tik mūsų dar vienas žmogaus apibūdinimas. Juk sakome "geras, užjaučiantis, piktas, kerštingas, žiaurus, gailestingas, ir pan. žmogus."
O dabar pradėkime kasdienėje kalboje vartoti DIDINGAS ŽMOGUS. Tai tiesiog toks žmogus, kuris gali būti ir neturintis jokios įtakos visai visuomenei, bet net ir vienas gyvendamas, jis visą laiką lieka Tėvo meilėje ir tiesoje ir ja vadovaujasi, ir ja GYVENA. Toks žmogus yra tiesiog DIDINGAS. Ir tai joks nei išaukštinimas, nei iškėlimas. Tik fakto konstatavimas.
Ir tapti juo galima ne kieno nors kito dėka. Tik savo paties dėka. Būtina atrasti Tėvą savo viduje. Ir tada sužėrės didingumas visomis jo pasireiškimo spalvomis. Ir nesvarbu, kur tas žmogus gyvens, kur keliaus, jis visą laiką bus DIDINGAS, nes visą laiką gyvens Tėvo meile ir tiesa.
O kad atrastumėte Tėvą savyje, būtina nuoširdžiai ir savomis mintimis, savais žodžiais bendrauti su Tėvu, kuris jau dabar kiekviename iš mūsų yra patalpinęs savo dalelę, savo dvasią, kuri vadinasi Minties Derintojas, nes derina mūsų mintis per pasąmonę, miego metu. Ir jo derinimas yra nukreiptas būtent viena vienintele kryptimi, kad KIEKVIENAS ŽMOGUS TAPTU DIDINGU, GYVENANČIU TĖVO MEILĖJE IR TIESOJE. O tada gyvenimas taip pat pavirsta į DIDINGĄ GYVENIMĄ.
Žmonės klaidingai mano, kad didingas žmogus turi būti kažkoks išskirtinis, pasiekęs nepaprastų pergalių savo veiklos srityje, turintis kitų pripažinimą. Tai nevisiškai taip. Gali tikrai būti didingų žmonių psiekusių daug ir visai visuomenei, jeigu jie tikrai GYVENA TĖVO MEILE IR TIESA VISŲ LABUI, O NE SAVO LABUI. Tačiau Didinga gali būti gatvės šlavėja, kada ji su meile atlieka savo darbą jį paskirdama Tėvui, didingas gali būti pensininkas senukas, kuris net sunkiomis sąlygomis neša meilę ir tiesą kitiems.
Didingas yra ne tik gyvenimas, didinga yra aplinka, visa mūsų planeta, nes ją sukūrė Kūrėjas būtent iš meilės ir tiesoje. O tai, kad joje yra daug skausmo ir kančios yra tik dėl to, kad jos dvasiniai vadovai, dvasinės asmenybė, ne žmonės, NUO DIDINGUMO NUSIGRĘŽĖ. Tiesiog išdavė ir Tėvą ir mūsų Sūnų Kūrėją. Tačiau savo nusigręžimu mums PADOVANOJO DIDINGŲ IŠMĖGINIMŲ PATYRIMĄ, KAD MES, KIEKVIENAS, NET IR TOKIOMIS SĄLYGOMIS VISADA LIKTUME SU TĖVU, ATRASTU SAVYJE, IR DĖKOTUME JAM UŽ TOKIUS NUOSTABIUS PATYRIMUS.
Tik tapę didingais mes, kiekvienas, galime žengti pas Tėvą, kuris mums, visiems, davė nurodymą, "Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš." O Tėvas yra DIDINGUMO ŠALTINIS. Tėvo didingumas pasireiškia per Jo TARNAVIMĄ MUMS. Dėl to ir mes galime būti DIDINGI tiktai tada, kada TARNAUJAME VIENI KITIEMS skleisdami meilę ir gyvendami tiesoje. Taip mes tampame panašūs į Tėvą, į mūsų Sūnų Kūrėją - Jėzų Kristų.
Ir mūsų didingumas artina tą epochą, kada visoje planetoje visi taps didingi, visa žmonija. Ir tokia epocha yra vadinama ŠVIESOS IR GYVENIMO epocha. Šviesos ir gyvenimo, o dabar yra mūsų tik pasirengimas tokiam gyvenimui mūsų planetoje. Bet asmeniniai mūsų patyrimai, visi, yra realūs, jais mes augame arba purtomės savojo augimo, kada patyrimų vengiame.
Tačiau kaip atskiri žmonės vystosi nevienodai, taip jie ir šviesos ir gyvenimo epochą pasiekia ne tuo pačiu metu. Dėl to nežiūrint to, kad žmonija yra tamsi ir labai užsiėmusi materija, atskiri žmonės jau ŠIANDIEN gali pasiekti Jėzaus lygį ir tapti DIDINGI IR GYVENTI ŠVIESOS IR GYVENIMO GYVENIMĄ.
Kadangi kiti keliai veda į labai pavojingus ir rizikingus apvažiavimus, nesuteikiančius garantijos į prisikėlimą, tai, norint ŠVIESINTI ŽMONIJĄ, kad kuo daugiau būtų didingų žmonių, kad jie po materialios mirties prisikeltų ir žengtų toliau pas Tėvą, ir būtina žengti šituo ŽMOGAUS DIDINGUMO keliu JAU ŠIANDIEN. Ir žengti ryžtingai.
Ir tą daryti aš jus labai nuoširdžiai raginu jūsų pačių labui. Mūsų visų labui. Jėzaus Kristaus labui. Tėvo labui. Visos kūrinijos šiemos labui.
Bet sprendimas kiekvieno iš jūsų yra asmeninis. Ir tik laisva valia.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-29 10:58:16
Komentarai
Ar apie dvasinius lygius, ar apie didingumą - ne tau, mielas Vaidai, reitingus nustatinėti. Tu deklaruoji logiką, bet jos nenori laikytis. Pagal ką tu gali spręsti apie šituos dalykus? Visų pirma, NĖRA tokio didingumo kriterijaus, kurį galėtum objektyviai įvertinti, nei savyje, nei juolab kituose. Nes kiekvienas turime asmenybės dalį, kurios nepažįstame, o be to, ne visada skiriame gėrį nuo blogio. Pats didingumo nustatymas sau jau pats savaime yra įdingas, o ydingas mąstymas reiškia, kad tu elgiesi netesingai, o tai niekais verčia patį didingumą. Kodėl įdingas? Visų pirma, kad neišmintingas. Neišmintingas tuo, kad jis, kaip kiekvienas vertinimas yra momentinis, o didingumas nėra momentinė kategorija, o pastovi. Pavyzdžiui, tu šiandien jautiesi pakylėtas, turintis gyvąJonas
2007-03-16 18:11:50
[tesinys]
turintis gyvą ryšį su Dievu, labai dvasingai nusiteikęs, todėl linkęs save laikyti didingu žmogumi. Tačiau tai yra subjektyvu. Tu net nežinai, kiek per dieną esi padaręs smulkių nusižengimų ar nuodėmių, ir dargi negali būti tikras, kiek teisingas ar klaidingas tavo mąstymas. Be to, tu keitiesi, kartais būni geresnis kartais blogesnis, ir pažiūros kinta. O didingumas mano supratimu yra kategorija, kuri apima visą asmenybę visame laiko intervale, o ne kažkokiu momentu. Todėl išmintingiau yra atiduoti didingumo įvertinimą į Dievo rankas, nes jis tikrai žino geriau. O jei tu nepakankamai išmintingas, tai kur ta didybė? Štai taip ji ir virsta pasipūtimu.
Jonas
2007-03-16 18:22:58
Matau idėja tapati, kaip ir apie dvasinius lygius, taip ir apie didingumą, jūs laikotės pozicijos kad žmogus yra "aklas" jis nesugeba atskirti kur geriau žmogus elgiasi kur blogiau. Tai taspats kas daryti kanors blogo ir sakyti "aš nežinau ar tai blogai, gal tai gerai, tik Dievai zino ar tai gerai" - taip nusimesdamas nuo savęs atsakomybę. Man tai panašu į tingėjimą mastyti ir galvoti, apie tai ką galima suvokti. Ar tai neveda prie blogo? Manau tu kaip viduramžių valdanti bažnyčia siekia paversti žmones nemąstančiais, ir kad jie aklai kanors darytų. Negalima šitaip sakyti kad žmogus visiškai negali atpažinti kas gera kas bloga, kad didinga, kas ne.
Didingumas yra tik žodis, man jis asocijuojasi su Dievu kaip tobulu, ir kad žmonės kurie yra panašūs į Dievą yra didingi. Aš pats galiu įsivaizduot ir suvokt maždaug ką tai reiškia, bet nesakau kad pats esu didingas, toks koks suvokiu kad galėčiau būti kadanors, man pačiam dar reikia patirties ir keitimosi darant pasirinkimus. Iš esmės tie kurie labiau "pažįsta save", pakelia savo sąmonę iki aukštesnio lygio, kurie elgiasi vedami Dievo tie yra didingi.
Ir vadinti žmones pavadinimais ar etiketėm, pvz 'urantietis', 'krikščionis' manau yra negyva. Žmogus turi būti savimi, atskleisti savo asmenybę, pažinti pats save, o ne tai kad "yra kažkokia monotoniška tiesa su kuria reikia tapatintis". Urantijos Knyga nėra vienintelis apreiškimas, taip pat kiekvienas žmogus gali pasisemti išminties nuraminęs mintis ne iš pasąmonės bet iš savo vidaus. Ir sakyti kad esu, ar vien tik esu 'urantietis' netinkama manau, bet tavo reikalas kaip vadinti, ar pagal save ar pagal taip kaip yra. Manau su laiku tau turėtų būti vis sunkiau paneigti apreiškimus kurie yra realūs. Beje, kodėl tu nori kad vieni ar kiti apreiškimai būtų pripažinti netikri? Atrodo ne tai kad tu stengiesi suprasti ar pvz koksnors apreiškimas yra apreiškimas ar ne, bet tai kad tu nori paneigti visus. O to priežastys gali būti kad nenori keistis, ir tas apskritai kai neigi kokius apreiškimus kuriuose yra rašomi teisingi dalykai, tai tu neigi tiesą ir gėri, toks veiksmas yra negerai. Nežinau kiek mano pastabų yra suvokiamos, bet linkiu tau atpažinti tai kas tikra ir turi ateitį, o tada drąsiai rinktis tik tai kas teisinga.
Vaidas
2007-03-16 11:57:56
Vaidai, žodžių reikšmes galima juk patikslinti, tai ne problema. Tačiau painiojiesi tu pats, na kas kitas. Kaip jau rašiau, NE MES PATYS, NE ČIA IR NE DABAR galim įvertinti tikrąjį žmogaus didingumą. Kai baigsi savo žemišką kelionę, tada ir būsi įvertintas vienaip ar kitaip. Bet dabar pačiam sau prisiskirti didingumą niekaip negalima. Tai nieko neturi bendro su pasipūtimu. Didingumas šioje žemėje yra tik iliuzija, nieko daugiau. Be to, tu keitiesi, ir tavo įsivaizduojamas didingumas keičiasi. Šiandien tu urantietis, rytoj gal tapsi krikščioniu, ir tavo didingumas išnyks kaip dūmas, neblaškomas vėjo. Ar nuo to tapsi mažiau laimingas?
Jonas
2007-03-16 08:24:29
Nesuprantu kodėl jums vis kyla nelogiškų minčių.
Visi mes turbūt suprantame, kad čia yra kaikurių kurie "didingumą" įsivaizduoja kaip kokį pasipūtimą, ir tai pažymi kaip blogą dalyką. Jums pirma reikėtų padiskutuoti, ar nuspręsti ar išsiaiškinti ką jūs vadinate didingo žmogaus sąvoka. Jeigu koks didingas žmogus būtų pasipūtęs, tai jis ir nebūtų didingas.
Didingas yra tas, kuris pvz tarnauja visiems - Motina Teresė, irgi geras pavyzdys galbūt. Dievas tarkim yra didingas. O jūs pradedate kalbėti tarsi ta sąvoka yra blogas ir smerktinas žodis. Išsiaiškinkite ką kokie žodžiai reiškia, ir negaiškit laiko painiodamiesi ten kur nėra prasmės susipainioti, nes viskas ir taip labai aišku kaip dienos šviesoje.
Vaidas
2007-03-15 18:45:08
Taip taip taip, mintis labai vietoj ir laiku. Šitą technologiją juk net ne Algimantas ir ne uk sugalvojo, Algiuks tik adaptavo ją lietuviams :). Tokie metodai reikalingi ne visiems žmonėms, toli gražu. Manau labiausiai tiems, kurie yra nusivylę, užguiti, nepatenkinti savimi, gyvenimu, aplinka, religija, Dievu ir t.t. Todėl Algimantas savo metodiką gali lengviau parduoti kalėjime, negu prie bažnyčios. Manęs net tie patys urantiečiai karts nuo karto užuominom paklausdavo forume: jei tau viskas GERAI, tai ko tu čia sėdi? Kai gyvenime nematai tikros šviesos, atrasti savyje kažką didingo psichologiškai padeda, manau. Kaip antidepresantas, narkotikas, alkoholis ar žolė. Bet kuo tai pavirsta laikui bėgant ir prisistačius tėtušiui, patys juk matom...
Jonas
2007-03-15 13:08:23
liktarna, tu man parodyk nors vieną žmogų, nuo mažo iki seno, kuris gyvena nevertindamas kitų? save įvertina mažesnė dalis žmonių, tačiau kitus vertinam nuolat. Jei neparašom, tai bent pagalvojam. Ar tu išimtis? Ir apskritai - ar tai gerai ar blogai? Manau, tai yra natūralu. Sako, į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Mes keičiamės, tačiau kažkuri mūsų dalis yra pastovi, amžina. Ta amžinoji dalis yra asmens pilnatvė, pasiekiama ne čia. Jei ją kada pasieksi, tada ir išsiskleis tavo didingumas, tada ir pakalbėsim, nes potencialiai galima jos ir nepasiekti. Neperšokęs griovio, nesakyk op. Per ankstyvas įtikėjimas savo didingumu garantuotai taps kliūtimi į tą pilnatvę. Kuris iš mūsų didingesnis - tu, aš, ar Algimantas - nuspręsim tikrai ne mes patys ir ne dabar. Tai, ką mes matome ir vertiname žmonėse ir savyje kasdien, yra ta besikeičiančioji dalis. Šiandien tu kalne, rytoj slėnyje. Šiandien tu vadini save įtikėjusiu, rytoj gal būsi suabejojęs. Ne laikas galvoti apie didingumą. Kaip pasakyta, kas tariasi stovįs, težiūri kad nepultų.
Jonas
2007-03-14 10:53:58
Mielas Jonai, tu pateikei citatą, kurią reikia suprasti ne paviršutiniškai, bet gilumine prasme.
Šitą sakydamas Jėzus apaštalus mokė, kad jie turėtų tokį tikėjimą, kokį turi tyri ir nedorų suaugusiųjų dar nesugadinti vaikučiai, kurie patiki VISKUO, KĄ JIEMS SAKO.
IR NE ŠIAIP PATIKI, BET IŠ VISOS ŠIRDIES.
O suaugusieji taip patikėti tegali TIK ATSIVĖRĘ VISA SAVO SIELA. O tai ir yra ĮTIKĖJIMAS. Ir tik ĮTIKĖJIMAS YRA TAS RAKTAS NUO DANGAUS KARALYSTĖS. Kitokio rakto tiesiog neegzistuoja.
Štai šitokio ĮTIKĖJIMO ir mokė Jėzus.
Tačiau Jėzus lygiai tuo pačiu metu aiškino, kad apaštalai turėdami tyrą kaip vaiko ĮTIKĖJIMĄ, neliktų visą gyvenimą VAIKIŠKI. JIe turi augti savo sielos branda ir tapti IŠMINTINGI TĖVO SŪNŪS, KURIE TARNAUTŲ VISIEMS, NET IR PATIEMS MAŽIAUSIEMS, LABIAUSIAI NUSKRIAUSTIEMS, VISŲ PAJUOKIAMIEMS.
Štai tik TOKS TĖVO SŪNUS AR DUKRA YRA DIDINGAS ŽMOGUS KARALYSTĖJE.
Mažylis TIKRAI nesupras sąvokos, kas yra didingas žmogus,jeigu jo šitos sampratos nemokysi, kaip ją SUVOKTI IR ATSKLEISTI GILUMINE PRASME. Tuo tarpu Tėvo sūnus ar dukra ne tik ją supras, bet ir taps tokiu didingu žmogumi ĮTIKĖDAMAS IR TARNAUDAMAS SAVO VISIEMS SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS DVASIOJE IŠ MEILĖS TĖVUI IR VISAI KŪRINIJOS ŠEIMAI.
Dėl to, mano mieli sielos broliai ir sesės, kviečiu ir jus visus tapti DIDINGAIS TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS, ATRADUS TĖVĄ SAVYJE IR DARANT GĖRĮ VIENI KITIEMS. Kasdien. Ir visur.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-03-13 19:53:01
"Mažas" - savo paprastumu - be aplinkos į jį įpilto blogio. Labai gaila, bet idealios aplinkos nebūna.
Seniai pripažinta, kad kūdikis į šį pasaulį ateina visiškai tyras, be jokių nuodėmių. Jis toks ir išliktų, jeigu ne aplinka. Psichoterapeutai todėl ir naudoja grįžimą vaikystėn, kad atrastų, kas tuo metu pateko į tą tyrą dūšelę ir ją užteršė. O tavo, Jonai, vaikai dar daug ir įvairių sąvokų nežino, bet, tikiuosi, tu jiems padėsi.
Jurgis
2007-03-13 19:36:13
Beje, nuoseklumo dėlei, turėjau paminėti, kas ir taip visiems nedidingiems aišku, kad tarp asmens orumo, savigarbos ir taip vadinamo didingumo žiojėja gana didelis plyšys, per kurį normalūs žmonės patys šiaip jau nešokinėja....
Jonas
2007-03-13 18:10:36
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]