Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Didingas žmogus. Kas jis? Kaip juo tapti? Ar reikia?

Didingas žmogus. Kas jis? Kaip juo tapti? Ar reikia?
Taip, reikia, nes žmogaus didingumą apsprendžia jų gyvenimas MEILĖJE IR TIESOJE. O meilės ir tiesos ŠALTINIS yra Tėvas. Todėl tokio GYVO Šaltinio neatradus savyje, neįmanoma suvokti, kas yra meilė ir tiesa.
Žmogaus didingumas neturi nieko bendro su žmogaus klaidingai vartojama sąvoka "didelis žmogus," kuri numato, jog tas žmogus turi daug įtakingų pažįstamų, užima kokias nors įtakingas pareigas, ir pan.
Tačiau "didelis žmogus" yra tik žmogaus sugalvota ir klaidinga samprata, apibūdinanti, kas gi vis tik yra tas didelis žmogus. Ar gali žmogus veikti niekingai ir likti didelis žmogus. Pagal žmonių vartojamą sampratą, taip, nes jo veiksmai nesiejami su jo darbais, o daugiau siejami su padėtimi ir ryšiais.
Tačiau tam ir turime Į SAVO KALBĄ, IR KASDIENĮ JOS VARTOJIMĄ, įvesti DIDINGO ŽMOGAUS sąvoką. Dabar jos niekas nevartoja, nes mano, jog tai būtų per daug savęs sureikšminimas. Tačiau tai tiesiog būtų tik mūsų dar vienas žmogaus apibūdinimas. Juk sakome "geras, užjaučiantis, piktas, kerštingas, žiaurus, gailestingas, ir pan. žmogus."
O dabar pradėkime kasdienėje kalboje vartoti DIDINGAS ŽMOGUS. Tai tiesiog toks žmogus, kuris gali būti ir neturintis jokios įtakos visai visuomenei, bet net ir vienas gyvendamas, jis visą laiką lieka Tėvo meilėje ir tiesoje ir ja vadovaujasi, ir ja GYVENA. Toks žmogus yra tiesiog DIDINGAS. Ir tai joks nei išaukštinimas, nei iškėlimas. Tik fakto konstatavimas.
Ir tapti juo galima ne kieno nors kito dėka. Tik savo paties dėka. Būtina atrasti Tėvą savo viduje. Ir tada sužėrės didingumas visomis jo pasireiškimo spalvomis. Ir nesvarbu, kur tas žmogus gyvens, kur keliaus, jis visą laiką bus DIDINGAS, nes visą laiką gyvens Tėvo meile ir tiesa.
O kad atrastumėte Tėvą savyje, būtina nuoširdžiai ir savomis mintimis, savais žodžiais bendrauti su Tėvu, kuris jau dabar kiekviename iš mūsų yra patalpinęs savo dalelę, savo dvasią, kuri vadinasi Minties Derintojas, nes derina mūsų mintis per pasąmonę, miego metu. Ir jo derinimas yra nukreiptas būtent viena vienintele kryptimi, kad KIEKVIENAS ŽMOGUS TAPTU DIDINGU, GYVENANČIU TĖVO MEILĖJE IR TIESOJE. O tada gyvenimas taip pat pavirsta į DIDINGĄ GYVENIMĄ.
Žmonės klaidingai mano, kad didingas žmogus turi būti kažkoks išskirtinis, pasiekęs nepaprastų pergalių savo veiklos srityje, turintis kitų pripažinimą. Tai nevisiškai taip. Gali tikrai būti didingų žmonių psiekusių daug ir visai visuomenei, jeigu jie tikrai GYVENA TĖVO MEILE IR TIESA VISŲ LABUI, O NE SAVO LABUI. Tačiau Didinga gali būti gatvės šlavėja, kada ji su meile atlieka savo darbą jį paskirdama Tėvui, didingas gali būti pensininkas senukas, kuris net sunkiomis sąlygomis neša meilę ir tiesą kitiems.
Didingas yra ne tik gyvenimas, didinga yra aplinka, visa mūsų planeta, nes ją sukūrė Kūrėjas būtent iš meilės ir tiesoje. O tai, kad joje yra daug skausmo ir kančios yra tik dėl to, kad jos dvasiniai vadovai, dvasinės asmenybė, ne žmonės, NUO DIDINGUMO NUSIGRĘŽĖ. Tiesiog išdavė ir Tėvą ir mūsų Sūnų Kūrėją. Tačiau savo nusigręžimu mums PADOVANOJO DIDINGŲ IŠMĖGINIMŲ PATYRIMĄ, KAD MES, KIEKVIENAS, NET IR TOKIOMIS SĄLYGOMIS VISADA LIKTUME SU TĖVU, ATRASTU SAVYJE, IR DĖKOTUME JAM UŽ TOKIUS NUOSTABIUS PATYRIMUS.
Tik tapę didingais mes, kiekvienas, galime žengti pas Tėvą, kuris mums, visiems, davė nurodymą, "Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš." O Tėvas yra DIDINGUMO ŠALTINIS. Tėvo didingumas pasireiškia per Jo TARNAVIMĄ MUMS. Dėl to ir mes galime būti DIDINGI tiktai tada, kada TARNAUJAME VIENI KITIEMS skleisdami meilę ir gyvendami tiesoje. Taip mes tampame panašūs į Tėvą, į mūsų Sūnų Kūrėją - Jėzų Kristų.
Ir mūsų didingumas artina tą epochą, kada visoje planetoje visi taps didingi, visa žmonija. Ir tokia epocha yra vadinama ŠVIESOS IR GYVENIMO epocha. Šviesos ir gyvenimo, o dabar yra mūsų tik pasirengimas tokiam gyvenimui mūsų planetoje. Bet asmeniniai mūsų patyrimai, visi, yra realūs, jais mes augame arba purtomės savojo augimo, kada patyrimų vengiame.
Tačiau kaip atskiri žmonės vystosi nevienodai, taip jie ir šviesos ir gyvenimo epochą pasiekia ne tuo pačiu metu. Dėl to nežiūrint to, kad žmonija yra tamsi ir labai užsiėmusi materija, atskiri žmonės jau ŠIANDIEN gali pasiekti Jėzaus lygį ir tapti DIDINGI IR GYVENTI ŠVIESOS IR GYVENIMO GYVENIMĄ.
Kadangi kiti keliai veda į labai pavojingus ir rizikingus apvažiavimus, nesuteikiančius garantijos į prisikėlimą, tai, norint ŠVIESINTI ŽMONIJĄ, kad kuo daugiau būtų didingų žmonių, kad jie po materialios mirties prisikeltų ir žengtų toliau pas Tėvą, ir būtina žengti šituo ŽMOGAUS DIDINGUMO keliu JAU ŠIANDIEN. Ir žengti ryžtingai.
Ir tą daryti aš jus labai nuoširdžiai raginu jūsų pačių labui. Mūsų visų labui. Jėzaus Kristaus labui. Tėvo labui. Visos kūrinijos šiemos labui.
Bet sprendimas kiekvieno iš jūsų yra asmeninis. Ir tik laisva valia.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2006-12-29 10:58:16

Komentarai

Didingas žmogus – ne užsidaręs savyje, o atviras visam pasauliui. Nesureikšminantis savęs kaip esantis aukščiau išorinio pasaulio – KITŲ žmonių ir GAMTOS, nes juk viskas egzistuoja šalia ir drauge. Stebintis ir besigrožintis, begalinį malonumą (kitaip – meilę) patiriantis bežvelgdamas į debesis ir šiuo metu jau turbūt atgimstančią gamtą. Tokioje būsenoje esantis DIDINGAS ŽMOGUS myli visus ir viską – kitus žmones, augalus, gyvūnus, net su akmeniu gali pasikalbėti. Didingas žmogus nežudo dėl žudymo, nenaikina dėl naikinimo. Didingas žmogus ne tik myli, bet ir gerbia save ir visa kita. O tas kas gerbia, tas ir myli. Didingas žmogus ir yra tas gėris be blogio. Tai ir yra toji vienybė – kūrėjas kūrinyje ir kūrinys kūrėjuje. Kaip to pasiekti – ugdytis savigarbą, ugdyti ją savo vaikuose. Viskas ateina iš vaikystės. Man pasisekė vaikystę praleisti bibliotekoje ir iš knygų viso to išmokti, pradedant nuo įvairių šalių liaudies pasakų. Pasakose, klasikinėje literatūroje, kad ir paprasčiausioje knygoje „Trys muškietininkai“ atsispindi didžiosios gyvenimo tiesos ir elgesio rezultatai. Todėl, Algimantai, jeigu tikrai norite padėti žmonėms, raginkite skaityti IR KITAS KNYGAS, klausytis klasikinės ir liaudies muzikos, veskitės į gamtą. Skatinkite domėtis viskuo – juk nušvitimus galima patirti kasdien.


Jurgis
2007-03-13 17:35:16



Mielieji, žmogaus DIDINGUMAS yra tiesiog proporcingas jo ryšiui su Tėvu ir atvirkščiai proporcingas savęs aukštinimui, kitų niekinimui.
Dėl to, mielieji, Tėvas kiekvieną JAU ŠIANDIEN YRA PADARĘS DIDINGU, TELIEKA ATRASTI JĮ SAVYJE IR PASIRAITOJUS RANKOVES KIBTI Į TARNYSTĘ, DARANT GĖRĮ VISIEMS IŠ MEILĖS.
Jūs VISI ESATE DIDINGI, TIK KOL NEATRASITE TĖVO SAVYJE, TOL ŠITO JAUSMO NEPATIRSITE, dėl to ir bijosite save pavadintu DIDINGU. Jums tai atrodo kaip savęs išaukštinimas. Ne, tai tiesiog jūsų žmogiškojo ORUMO ATSTATYMAS.
Didingas ŽMOGUS yra tolygus MYLINČIAM, GYVENANČIAM BE BAIMĖS ŽMOGUI.
Tai argi jums patinka visą laiką gyventi nerimo liūne? Aš jus kviečiu VISUS tapti laisvais dvasioje ir didingais SKAISČIOSE MINTYSE IR KASDIENIUOSE DARBUOSE SU GYVU TĖVU, ATRASTU SAVYJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2007-03-13 16:02:10



Mielas Jonai, mano kelias yra Tėvo kelias. Kur mane veda Jis, ten ir einu. Ir šlovinu Jį už naujus patyrimus. Tai tikrai nuostabus kelias. Raginu ir tave pradėti juo žengti.
Telydi tave rmaybė.
Su broliška meikle,
Algimantas

Algimantas
2007-01-16 21:41:01



Tas tai taip...
"Didingas žmogus", arba "ambasadorius", jau ĮGAVO YPATINGAS ŽINIAS, kuriu dėka tapo beveik Dievu ("beveik" - nes dar neatsikratė žemiškojo kūno; o šiaip tai jau Dievas, nes atlieka viską tobulai, kadangi 100% vadovaujasi "dieviškumu", apsigyvenusiu jame). Todėl jokių rąstų jo akyse NET NEGALI BŪTI, o mūsų bjaurumą ir kitokį blogumą jis PRIVALO TEISTI. Dievas juk...

Aidas
2007-01-08 12:05:37



Aš labai NUOŠIRDŽIAI ("iš tėvo") tau sakau, Algimantai - netikiu tavim ir tavo mokymu. Tu lengvai sugebi įžvelgti cinizmą ten, kur tau patogu, o kad pats esi užkietėjęs cinikas, tai ir nepastebi. Gerai apie tokius pasakyta: "veidmainy, pirmiau išsiritink rąstą iš savo akies".
Dar, beje, pastebėjau, kad jūsų šeimynėlei (tau ir tavo tėvukui) yra svetimas humoro jausmas, bet tai turbūt yra perdėm gyvuliškas atavizmas, arba tavo kaukė :). O gal pranašai nesijuokia?

Jonas
2007-01-08 11:16:56



Mielas Jonai, kol žmoguje viešpatauja gyvulinis aš, tol iš tokio žmogaus sklinda cinizmas.
Tačiau Tėvas padovanojo KIEKVIENAM savo dalelę, savo dvasią, Minties Derintoją, kuris ir ciniką UŽLIEJA SAVO MEILĖS VIRPESIAIS, kaip ir tuos, kurie Tėvą jau yra atradę SAVYJE.
Problema ta, kad CINIKUI sunku ATSIVERTI TĖVUI IR JO MEILĘ PATIRTI. O Tėvo meilės nepatiriant, cinizmo atspalviu nusidažo bet koks bendravimas, nes jame NĖRA NUOŠIRDUMO, nes nuoširdumas yra iš TĖVO.
Telydi tave ramybė.
Su brolikša meile,
Algimantas

Algimantas
2007-01-07 09:43:26



Algimantai, o kur yra tas tavo ištrauktas supuvęs dantukas? Būtų gaila, jei būtum neapgalvotai išmetęs tokį unikumą. Pasitelkus tokią jaudinančią beskausmio traukimo istoriją, kad net ašara gali ištrykšti (na, gal ne man), šis dantukas galėtų tapti relikvija. "Didingo žmogaus" atminimas, tskant.
Žinokite, žmonės, jei kas nors iš jūsų jausite skausmą stomatologui rakinėjant ar traukiant jūsų dantis, tai gali reikšti tik vieną - jūs dar neatradote "tėvo savyje". Dėl to jūs dar nesate didingi. Didingiems žmonėms dantų neskauda. Ir jūs, kiekvienas iš jūsų, galite tapti dar didingesni negu Algimantas, jei tik to norėsite. Iki tokio lygio, kad dantys jums iš viso neges. :)

Jonas
2007-01-06 22:11:36



Mielieji pora citatų iš Urantijos Knygos šita tema. Pamąstykite. Tai citatos iš Galingojo Žinianešio pateikto dokumento. Beje, pasiekę Rojų, mes taip pat galėsime tapti Galingaisiai Žinianešiais. Tai aukšto rango dvasios, sudarančios ištobulintų mirtingųjų klasę, išmėgintą maištu. Ir jie buvo pademonstravę savo asmeninę ištikimybę Tėvui.
"Didingumas yra sinonimiškas dieviškumui. Dievas yra aukščiausiu laipsniu didis ir geras. DIDINGUMAS IR GĖRIS TIESIOG NEGALI BŪTI IŠSKIRTI. Jie yra amžiams paversti vienu Dieve. Šitą tiesą tiesiogine prasme ir pritrenkiančiai iliustruoja Didingumo Paslapties ir Gėrio Sielos (mano pastaba - tai labai aukšto rango angelai-SEKONAFIMAI, kurie gali atspindėti visoje mūsų Paukščių Tako galaktikoje-supervisatoje didingumą ir gėrį) atspindinti tarpusavio priklausomybė, nes viena negali veikti be kitos. Atspindėdami kitas dieviškumo savybes (mano pastaba -yra daugybė įvairų kategorijų angelų, atspindinčių bet kokių būtybių gailestingumą, tarnystės šventumą, laiko svarbumo suvokimą ir pan.) supervisatos sekonafimai gali veikti ir iš tikrųjų veikia po vieną, bet didingumo ir gėrio atspindimi įvertinimai pasirodo, jog yra neatskiriami. Dėl to, bet kuriame pasaulyje, bet kurioje visatoje, iš tikrųjų šitie didingumo atspindėtojai ir gėrio atspindėtojai dirba drauge, visada rodydami į dvigubą ir abipusiškai priklausomą pranešimą apie kiekvieną būtybę, į kurią jie susikoncentruoja. Didingumo negalima įvertinti nežinant gėrio turinio, tuo tarpu gėrio negalima pavaizduoti neparodžius nuo jo neatskiriamo ir dieviško didingumo. (0317-02)
"Didingumo įvertinimas skiriasi iš sferos į sferą. Būti didingu, reiškia būti panašiu į Dievą. Ir kadangi didingumo kokybę visiškai nulemia gėrio turinys, tai reiškia, jog net ir jūsų dabartinėje žmogiškoje būsenoje, jeigu jūs galite gailestingumo dėka tapti geru, tai šituo jūs tampate didingu. Kuo ryžtingiau jūs laikysitės dieviškojo gėrio sampratų ir kuo atkakliau šito sieksite, tuo tikriau jūs iš tiesų augsite didingumu, tikrojo išlikimo charakterio tikruoju didumu." 0317-03
Sprendimas yra asmeninis ir kiekvieno rankose - ar nori būti panašus į Tėvą, ar nori būti didingas darydamas gėrį visiems iš meilės Tėvui - KASDIEN - ar priešingai nori būti sulinkęs, kupinas baimės Dievui, nepatenkintas, ir visą laiką nežinantis, kas laukia ateityje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2007-01-16 20:40:38



O mielas Algimantai,
labai apgailestauju, kad nematote kaip viskas sujaukta Jūsų komentaruose (įtariu, kad ir galvoje). Ir bėda tame, kad mano nuomonė Jums netrupučio nepadės, nes Jūs gi, anot Jūsų, gyvenate "MEILĖJE IR TIESOJE", todėl Jums nereikia patarimų...
Tik pabandykite PATS SU SAVIMI išsiaiškinti, kaip gyvendamas TIESOJE, Jūs sau leidžiate meluoti...

Aidas
2007-01-06 10:48:30



Mielas Aidai, tu suklumpi, kaip ir daugelis suklumpa, ties protu kaip intelekto-logikos pasireiškimu ir ties tokiu protu, kuris žvelgia giliau už intelekto-informacijos kaupimą ir loginį pasireiškimą. Tai aukštesnio proto laiptelis - tai sielos proto pasireiškimas, kuriame viešpatauja MEILĖ, TIESA, GĖRIS, GROŽIS, TARNAVIMAS.
Niekada niekur ir niekam nesu teigęs taip, kaip tu mane aiškini. Tu tiesiog neleidi savo sielai atsiverti, dėl to viską ir vertini žemesniojo, žmogiškojo proto lygiu. Kad tau būtų lengviau, pateiksiu neseną mano patyrimą.
Prieš porą dienų man ištraukė dantį. Ir ištraukė be jokių nuskausminančių. Mano žmogiškasis protas man sakė, kad reikėtų, kad suleistų nuskausminančių, juk užšaldys ir nieko nejausiu. Tačiau mano SIELOS AUKŠTESNIS PROTAS LYGIAI TAIP SAKĖ, KAD TĖVAS SAVO MEILE YRA STIPRESNIS UŽ CHEMINIUS VAISTUS. Susidūrė du požiūriai - žmogiškasis ir dieviškasis. Ir čia viršų neabejotinai paėmė dieviškasis, jis kreipėsi tiesiai į Tėvą ir po labai nuoširdaus pasikalbėjimo jis tiesiog atsidavė Tėvui.
Logiškasis, tačiau tik žmogiškąja, ne dieviškąja prasme, protas turėjo užleisti vietą aukštesniam sielos protui, kuris ir kreipėsi į Tėvą, visiškai Juo pasitikėdamas, kad Jis ir yra stipresnis nuskausmintojas už bet kokius cheminius vaistus, ir visiškai Jam atsiduodamas. Ir Tėvas paaiškino, kad Jis savo meile NUIMS BET KOKĮ SKAUSMĄ. Žmogiškasis protas dar truputėlį vis abejojo, o jeigu ne, tuomet jau bus vėlu ir cheminius nuskausminančius leisti. Ir būtent sielos proto didesnis pasitikėjimas ir atsidavimas Tėvui labai greitai tokias žmogiškojo proto abejones nuvijo į šalį ir vėl kreipėsi į Tėvą dėl paaiškinimo. Tėvo paaiškinimas buvo nuostabus, kad net ašaros pasirodė akyse. Ir tą patį akimirksnį visą mane užpildė ramybė ir malonus jausmas. Tą jautė ir žmogiškasis protas, bet jis jau nebesipriešino, nebesiūlė savo abejonių. Dieviškasis protas jautė Tėvo ir meilę, ir galią, kad žmogiškajam protui nebebuvo kaip ir įsiterpti. Jam beliko pasiduoti aukštesniajam sielos protui.
Ir niekur čia nebuvo PANEIGTAS PROTAS. Tik menkesnis turėjo nusileisti aukštesniam, kuris ir gali matyti ir jausti daugiau. Ir jausti viską daug JAUTRIAU. TUO PAČIU IR SKAUSMĄ, BET KITŲ SKAUSMĄ.
Ir dantį traukiant nejaučiau jokio skausmo, kaip visiškai jokio skausmno nejaučiau ir po jo ištraukimo. Nė vienos akimirkos nebuvo tokios, kad būčiau jautęs skausmą.
Ir toks patyrimas gali atrodyti NESUVOKIAMAS žmogiškajam protui, tačiau DIEVIŠKAJAM PROTUI TAI NORMALU, KAD SU TĖVU ĮMANOMA VISKAS. Ir kada jis tokį patyrimą pergyvena, tada dar labiau pasitiki Tėvu.
Intelektualiai viso šito paaiškinti NEĮMANOMA, KIEK BEPATEIKTUM VERSIJŲ, TIEK JOS VISOS BUS VIEN TIK VERSIJOS, IR TIK PATYS TOKĮ PATYRIMĄ PARGYVENĘ ŽMONĖS GALĖS SUVOKTI APIE KĄ EINA KALBA DAUGIAU NEGU VIEN TIK ŽMOGIŠKOJO INTELEKTO LYGIU.
Dėl to INTELEKTUALIOS diskusijos ir NEVEDA Į SUARTĖJIMĄ, NES JOSE VEIKIA VIEN TIK ŽMOGIŠKASIS PROTAS, BE JOKIOS ATRAMOS Į SIELĄ, Į JOS AUKŠTESNĮ PROTĄ. Intelektas yra ne kas nors daugiau, kaip savojo ambicijų patenkinimo šaltinis, kuris priešinasi visiems, jeigu jam tai yra naudinga. Ir nusileidžia tik ten, kur jam irgi yra naudinga arba, kur yra galingesnė jėga, kuri jį gali tiesiog nušluoti.
Dėl to negali susitarti PROTINGI žmonės tarpusavyje ir kuria grupuotes, kurias kažkodėl pavadina partijomis. Tai lotynų kalbos žodis lietuviškai reiškiantis "dalį, ne visumą."
Tad intelektualus suartėjimas yra NEĮMANOMAS NIEKUR. Suartėjimas yra tik tada, kada žmogus pažvelgia SIELOS PROTU, ARBA AUKŠTESNIOJO AŠ PROTU, KURIS PASIREIKŠ TIK PO PRISIKĖLIMO, TAČIAU, KURIS GALI PRADĖTI VADOVAUTI IR ŠIANDIEN PER ATSIGRĘŽIMĄ Į TĖVĄ, ESANTĮ KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ.
Dėl to mano pasisakymuose yra dažnai pavartojami žodžiai protas ir širdis, kaip SIMBOLIAI. PROTAS ATITINKA GRYNĄ INTELEKTĄ,LOGINĮ APSKAIČIAVIMĄ, O ŠIRDIS - DIDESNĘ KOSMOSO,KŪRINIJOS ĮŽVALGĄ PER TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE. Ir tai nėra proto priešpastatymas, tiesiog jo iškelimas į aukštesnį lygį.
MEILĖS VIRPESIUS IRGI JAUČIA TAS AUKŠTESNIS PROTAS, O NE ŠALTAI APSKAIČIUOJANTIS INTELEKTAS.
Štai dėl ko aš prašau visų, kada skaitote mano pasisakymus, atsiverkite savo siela, kad galėtumėte pajausti kokie sielos virpesiai sklinda jūsų sielai, o ne jūsų intelektui.
Kodėl Jėzus sakė VISIEMS, "kas turi ausis teišgirsta"? Juk jo ir klausėsi visi turėję ausis. Tai kam tas jo pasakymas? O gi tam, kad tas, kuris vien tik savo žmogiškuoju protu išgirsta jo žodžius, tai juos ir supranta tiesmukiškai, o tas, kas turi VIDINĘ SIELOS KLAUSĄ, KAS ATVĖRĖ SAVO SIELĄ JO VIRPESIAMS, TAS IŠGIRSTA DAUG GILIAU NEGU GIRDI TIK ŽMOGAUS RPOTAS. Būtent jį ir persekiojo tik tie, kurie klausėsi vien tik materialiomis ausimis, bet ne sielos, dėl to jie ir negirdėjo, nesuvokė, ką kalba Jėzus, nors jo žodžius girdėjo lygiai taip, kaip ir visii kiti. Ir visi buvo ne be proto. Tačiau, kas jautė savo siela, tą ir jaudino Jėzaus sakomi žodžiai, o kas klaisėsi tik savo intelekto logika, tas ir šauke, "kaip jis drįsta šventvagiauti, kad šitą šventovę sugriaus ir po tirjų dienų atstatys. Jis nuo velnio." O juk Jėzus rodė į savo paties fizinį kūną ir taip jis kalbėjo apie savo būsimą mirtį ir būsimą prisikėlimą.
Mielas Aidai, mes visi esame DIDINGI, KADA GYVENAME SU TĖVU, ATRASTU SAVYJE.
Ir nė vienas netampa DIDINGESNIS UŽ KITĄ. O dabar absoliuti dauguma gyvena SUSITRAUKĘ IR BAIMĖJE. Dėl to atėjo laikas ir jiems tapti DIDINGIEMS IR GYVENTI MEILĖJE IR TIESOJE.
Tai taip nedaug ir taip paprasta, BET KAIP GERA, gyventi DORĄ GYVENIMĄ SU TĖVU. TAI LAISVĖ SKLEISTI MEILĖS VIRPESIUS VISIEMS TARNAUJANT VIENI KITIEMS.
Ir žinok, MORALĖ YRA ŽMOGIŠKA SĄVOKA. Atėjo laikas pradėti GYVENTI DIEVIŠKOS DOROS GYVENIMĄ. O jo net negalima ir pradėti nusigręžus nuo Tėvo, nors moraliai galima gyventi moralų gyvenimą ir be Tėvo. Tačiau tokį gyvenimą gyvenantį žmogų lydės daug kančių ir nusivylimų.
Todėl atėjo laikas tapti DIDINGAIS ŽMONĖMIS - DORAIS TĖVO SŪNUMIS IR DUKROMIS.
Mielas Aidai, tu mokaisi iš vienų knygų, kiti mokosi iš kitų knygų. Tačiau, kad galėtum suvokti tų knygų vertingumą, tu turi susipažinti su tomis knygomis, iš kurių mokosi kiti, o kiti turi susipažinti su tomis knygomis, iš kurių mokaisi tu. Tik per palyginimą jūs galite nustatyti šių knygų vertingumą. Kito kelio jums nėra.
Tačiau yra VIENINTELIS KELIAS VISAI KŪRINIJAI - GYVAS TĖVAS IR RYŠYS SU JUO. Štai tuomet tu gali pamatyti ir kitų, ir visų knygų prasmingumą, net jų neskaitęs, bet jas vos pervertęs ir išgirdęs kitų mintis iš tų knygų. Nes būdamas su Tėvu, tu irgi prisigeri iš Jo visaapimančio mokymo. Ir tada gali ir kitiems rekomenduoti PATIKIMESNĮ KELIĄ. NE IŠ KNYGŲ, BET NUO TĖVO.
Žmogiškasis protas pilnas baimės, o dieviškasis - RAMYBĖS, kurią jis ir gauna per ryšį su Tėvu, nes Tėvas yra Ramybės Šaltinis.
Ko tu trokšti, spręsti tau.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2007-01-05 15:02:47




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal